Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Alvydo Butos skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2023-11-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose su kaltinamuoju aktu gauta nagrinėjimui baudžiamoji byla, kurioje J. J. kaltinamas:

Motyvuojamoji dalis

1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023-06-01, redakcija) tuo, kad turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesams, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

1. Laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-12-31 jis apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais nepagrindė 4 darbuotojams bei dirbusiems asmenims (A. P., A. S., D. R., K. V.) išmokėto darbo užmokesčio, iš viso 3 034,02 Eur ir nepateikė finansinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei I. J. duomenų apie realiai įvykusias ūkines operacijas, dėl ko pastaroji, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą:

- į apskaitą neįtraukė darbuotojams bei dirbusiems asmenims A. P., A. S., D. R., K. V. 5 100,91 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei 3 034,02 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- apskaitos dokumentais nepagrindė darbuotojams bei dirbusiems asmenims A. P., A. S., D. R., K. V. grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio 3 034,02 Eur;

- apskaitos registruose („Paskaičiuoti darbuotojo priskaitymai/atskaitymai“, „Suminiai atostogų likučiai su vidurkiais“, „Bandomasis balansas“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“, „Kasos knyga“) neužregistravo darbuotojams bei dirbusiems asmenims A. P., A. S., D. R., K. V. 5 100,91 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei 3 034,02 Eur grynais išmokėto darbo užmokesčio;

- apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė darbuotojams dirbusiems asmenims A. P., A. S., D. R., K. V. 5 100,91 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos įmokos bei neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1 109,91 Eur socialinio draudimo įmokų;

- apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė darbuotojams dirbusiems asmenims A. P., A. S., D. R., K. V. 5 100,91 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamo A klasės pajamoms bei neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 046,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

2. 2019-07-30 PVM sąskaita faktūra serija BR Nr. (duomenys neskelbtini) įformino tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją bei 2019 m. liepos mėn. apskaitos registre „Pardavimo operacijos“ užregistravo pardavimo ūkinę operaciją, pagal kurios rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 ir 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2019-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

2) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą dokumentą panaudojo, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, siekdamas apgaulės būdu įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinodamas, kad 2019-04-18 statybos darbų rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nederino dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo remonto darbų 7339,70 m2 plote, stogo langinių polikarbonato dangos montavimo 970 m2 plote, atlikimo ir šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės-birželio-liepos mėn. neatliko, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje surašė 2019-07-30 darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2019-07-30 PVM sąskaitą faktūrą serija BR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų - 7339,70 m2 stogo remonto darbų ir 970 m2 langinių uždengimą (PK) danga, iš viso už 98 359,30 Eur su PVM, bei kuriuos tiksliai nenustatytu laiku registruotu paštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei I. J., kuri nežinodama, kad 2019-07-30 PVM sąskaitoje faktūroje serijoje BR Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos ūkinės operacijos yra neįvykusios, užregistravo ūkinių operacijų duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Pardavimo operacijos“, „Pirkėjų skolos“ ir pagal šį dokumentą užpildė ir pateikė VMI 2020-11-04 patikslintą 2019-07-01 – 2019-07-31 pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, nurodydama neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. 81 289 Eur PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, apmokestinamąją vertę bei mokestinio laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 metinės pelno mokesčio deklaracijoje ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui 2020-03-25 pateiktoje 2019-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelno mokestį, padidino pajamų sumą 81 289 Eur ir pelno mokestį 4 064 Eur.

3) pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023-06-01, redakcija) tuo, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad 2019-04-18 statybos darbų rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nederino dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo remonto darbų 7339,70 m2 plote, stogo langinių polikarbonato dangos montavimo 970 m2 plote, atlikimo, ir šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės-birželio-liepos mėn. neatliko, tačiau siekdamas apgaulės būdu užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai didelės vertės pinigines lėšas (81 289 Eur be PVM), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-30 darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2019-07-30 PVM sąskaitą faktūrą serija BR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tiksliai nenustatytu laiku registruotu paštu pateikė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti.

Po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2019-12-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pateikdamas teismui ir žinomai suklastotą 2019-07-30 darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2019-07-30 PVM sąskaitą faktūrą serija BR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogo remonto darbų atlikimo, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl ko Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 2021-02-17 sprendimą priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 81 289 Eur be PVM skolą.

Taip, apgaule įgijęs turtinę teisę į 81 289 Eur be PVM skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, pagal antstolio Z. Z. 2022-02-14 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo piniginių lėšų išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir realiai apgaulės būdu užvaldė 74 593,50 Eur (2022-10-13 datai). Tokiu būdu jis apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą.

2. Skundžiama 2023-12-13 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą, kurioje J. J. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, perdavė prokurorui nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti, tam nustatant trijų mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, jame nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus sukčiavimo (BK 182 straipsnis) sudėties požymius, be to, tokio J. J. suformuluoto kaltinimo perdavimas nagrinėti teismui laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, nes tokiu būdu būtų formuojama tokia teisinė praktika, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas, kas prieštarautų anksčiau nurodytai tiek baudžiamojo proceso paskirčiai, tiek bendriems teisės principams. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kaltinime išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės yra visiškai priešingos toms aplinkybėms, kurias kaltinime minimoje civilinėje byloje nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2021-02-17 sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-08 nutartimi.

II. Skundų ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

3.4. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje susidarė tokia situacija, kad prokurorė su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teismui dėl tų pačių faktinių aplinkybių, tik įvertintų priešingai, nei nustatyta aptartoje civilinėje byloje, o iš to, teismo vertinimu, spręstina, kad prokurorė yra įsitikinusi, kad civilinėje byloje nustatytos aplinkybės ir priimti teismų sprendimai yra niekiniai, kadangi ginčas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų stogo remonto darbų turi būti sprendžiamas taikant ne civilinės, o baudžiamosios teisės normas. Prokurorė pažymi, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, cituoja BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje analizuojamoje civilinėje byloje nebuvo vertinamos aplinkybės susijusios su galimu dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (2019-07-30 darbų perdavimo-priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios buvo ištirtos šioje baudžiamojoje byloje ir šios aplinkybės nurodytos kaltinamajame akte aprašant BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

3.6. Prokurorė pabrėžia, kad kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, turėtų tik patikrinti, ar prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą, t. y. kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamasis, ar kaltininkui inkriminuojamos veikos yra teisingai kvalifikuotos, ir ar atitinka visus konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje teismas visapusiškai vertindamas civilinėje byloje nustatytas aplinkybes bei palygindamas jas su šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, taip iš esmės netiesiogiai atliko šios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą.

4.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi. Pirmosios instancijos teismas pasinaudodamas kaltinamojo akto trūkumu institutu formaliai ir nepagrįstai grąžino baudžiamąją bylą prokurorui. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad bylą teismas grąžino prokurorui visai ne dėl kaltinamojo akto trūkumų, o dėl to, kad: a) teismo nuomone šioje byloje ginčas yra civilinis, todėl baudžiamasis procesas negalimas; b) kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti ir suabejoti Klaipėdos apygardos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kas, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje „būtų rimtas pagrindas baudžiamajam procesui“. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad tikrosios baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui priežastys siejamos su tuo, kad teismo nuomone, kaltinime išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės yra visiškai priešingos aplinkybėms, kurias kaltinime minimoje civilinėje byloje nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2021-02-17 sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-08 nutartimi.

4.2. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje susidarė tokia situacija, kad prokurorė su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teismui dėl tų pačių faktinių aplinkybių, tik įvertintų priešingai, nei nustatyta paminėtoje civilinėje byloje, todėl pasak teismo asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams neturi būti vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas, kas prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai, tiek bendriems teisės principams. Cituoja BPK 219 straipsnio normas ir mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys grąžinti bylą prokurorui yra nepagrįstos, o aplinkybių, dėl kurių būtina sukonkretinti kaltinimą, nėra. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė jokių BPK 219 straipsnyje įtvirtintų kaltinamojo akto trūkumų – kad kaltinimo aktas yra neaiškus, prieštaringas, verčiantis spėlioti kaltinamajam reiškiamų kaltinimų apimtį ir pan.

4.3. Civilinės ieškovės atstovo nuomone teismo nurodytos aplinkybės, kad nėra atskleistas toks sukčiavimo mechanizmas, kuris leistų pagrįstai manyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (galbūt dar ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) nėra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, yra ne kaltinamojo akto trūkumo, bet išskirtinai įrodymų vertinimo klausimas, dėl kurių pasisakoma tik po to, kai jie ištiriami teisiamajame posėdyje ir tik baigiamajame teismo dokumente – nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas paskubėjo ir dabartiniame etape anksčiau laiko vertino šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo perspektyvą. Tai, kad dabartiniame etape byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltę, pirmosios instancijos teismui atrodo nepakankamai svarūs, nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui. Analizuojant kaltinamojo akto atitikimą įstatymo reikalavimams, bylos perspektyva nevertinama ir įrodymai nenagrinėjami, nes jie dar nėra ištirti teisiamajame posėdyje. Sprendimas dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto negali būti siejamas su įrodymų pakankamumo vertinimu, nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose – išteisinamajame arba apkaltinamajame nuosprendyje. Jeigu šioje byloje būtų nustatyta, kad neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, teismas galėtų atliktų papildomus veiksmus tyrimo neišsamumui pašalinti arba kaltinamąjį išteisinti. Pastebėti, kad pagal teismų praktiką net ir neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui. Svarbu, jog kaltinamajame akte nebūtų esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui.

4.4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tik prokuroras gali priimti sprendimą dėl konkrečių kaltinimų asmeniui, jis turi pareigą ir išimtinę kompetenciją palaikyti valstybinį kaltinimą, todėl tik jis yra atsakingas dėl surašyto ir paties pasirašyto kaltinamojo akto bei jis privalo būti užtikrintas dėl palaikomo kaltinimo. Tais atvejais, kai proceso dalyviams ar pačiam teismui kyla neaiškumų dėl pareikšto kaltinimo ar kitų bylos aspektų, prokuroras, atsižvelgdamas į teismo klausimus, privalo tą paaiškinti (jei tam reikia papildomo laiko, prašyti pertraukos ir pan.) ir veikti siekdamas sklandaus bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas šias nuostatas neatsižvelgė, nenurodė jokių kaltinamojo akto trūkumų, kurių nebūtų galima pašalinti BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka ir skubotai, nesant tam pagrindo grąžino bylą prokurorui. Juolab, kad be kaltinamajam inkriminuoto BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto sukčiavimo, jam yra inkriminuotos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių teismas prokurorui jokių priekaištų neturėjo.

4.5. Nurodo, kad šios baudžiamosios bylos medžiaga paneigia civilinių santykių tarp šalių susiklostymo faktą ir įrodo, kad kaltinamasis ne materialiai, bet intelektualiai suklastojo atliktų statybos darbų aktą, jį panaudojo civilinėje byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismas jį laikė tikru ir šio akto pagrindu priteisė iš šioje byloje esančios civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašomas sumas. Esant intelektualiam dokumentų klastojimui, jo faktą įrodyti civilinėje byloje galimybių praktiškai nėra. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad net ir šioje baudžiamojoje, kurią sudaro 14 tomų medžiagos, pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad šalis sieja išskirtinai civiliniai santykiai, esminio dokumento – atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros 98 359 Eur sumai, klastojimo požymių neįžvelgė. Akivaizdu, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodyti intelektualaus dokumentų klastojimo ir dėl to prieš ją įvykdyto sukčiavimo stambiu mastu, ir taip apginti savo interesų, kitaip, nei baudžiamajame procese, neturi jokių galimybių.

4.6. Pažymi, jog baudžiamasis procesas dėl panašių aplinkybių, kaip ir vykęs civilinis procesas, savaime nedaro niekiniais įsiteisėjusių teismo sprendimų, priimtų civilinėse bylose. Įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje šiuo atveju gali būti panaikintas atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Jeigu šioje byloje būtų priimtas civilinei ieškovei palankus nuosprendis, yra galimybė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti teismo sprendimą civilinėje byloje, kuriuo dabar kaip prejudiciniu ir užkertančiu kelią baudžiamajam procesui, nepagrįstai remiasi pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, jei pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų šioje byloje pakankamumo ir bylos perspektyvos klausimus, tai jis tai darė neteisingai ir skubotai, neįsigilinęs į bylos medžiagą. Civilinės ieškovės atstovas plačiai pakartoja šios baudžiamosios bylos aplinkybių chronologiją ir daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas baudžiamajam procesui, o pirmosios instancijos teismas bylą prokurorui grąžino nepagrįstai.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundai tenkintini.

7. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju baudžiamoji byla prokurorui buvo grąžinta nepagrįstai. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, kaltinamojo akto turinį, skundžiamos nutarties motyvus, skundų ir atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.

8. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Svarbu paminėti, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019). BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus.

9. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad kaltinamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-132-511/2019).

11. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju kaltinamajame akte nenurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus sukčiavimo (BK 182 straipsnis) sudėties požymius. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte aprašytos J. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodant jų padarymo laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, veikų aprašymai atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos (BK 182 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis), turinį. Nors dėl J. J. inkriminuotos BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos apylinkės teismas nurodo, kad kaltinamajame akte apskritai nenurodyta, kuo pasireiškė J. J. panaudota apgaulė, tačiau šis teismo teiginys nepagrįstas, nes kaltinime J. J. yra nurodytas nusikaltimo padarymo būdas ir kuo pasireiškė apgaulė: „jis <...> žinodamas, kad 2019-04-18 statybos darbų rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nederino dėl objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo remonto darbų 7339,70 m2 plote, stogo langinių polikarbonato dangos montavimo 970 m2 plote, atlikimo, ir šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės-birželio-liepos mėn. neatliko, tačiau siekdamas apgaulės būdu užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai didelės vertės pinigines lėšas (81 289 Eur be PVM), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-30 darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2019-07-30 PVM sąskaitą faktūrą serija BR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tiksliai nenustatytu laiku registruotu paštu pateikė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti. Po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2019-12-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pateikdamas teismui ir žinomai suklastotą 2019-07-30 darbų perdavimo-priėmimo aktą ir 2019-07-30 PVM sąskaitą faktūrą serija BR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogo remonto darbų atlikimo, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl to Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 2021-02-17 sprendimą priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 81 289 Eur be PVM skolą. Taip, apgaule įgijęs turtinę teisę į 81 289 Eur be PVM skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis <...> realiai apgaulės būdu užvaldė 74 593,50 Eur (2022-10-13 datai)“.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinimas J. J. yra abstraktus. Pažymėtina, jog formuluojant kaltinimą nusikalstamos veikos aplinkybės aprašomos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kai kurių aplinkybių, esant sudėtingam nusikalstamos veikos mechanizmui, tam tikrais atvejais itin detaliai nustatyti apskritai nebūna įmanoma. Taigi, prokurorė, aprašydama nusikalstamas veikas nagrinėjamoje byloje, vadovavosi tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, o tai, ar kaltinamajame akte J. J. inkriminuoti neteisėti veiksmai patvirtinami byloje surinktais duomenimis, privalo nustatyti bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės susikoncentravo vien tik į J. J. pareikštą kaltinimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas, kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-40-895/2016). Be to, teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Be to, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją arba, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, jas keisti, tikslinti, konkretinti, šalinti.

15. Apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui nepagrįstai motyvavo ir tuo, kad kaltinime išdėstytos reikšmingos faktinės aplinkybės yra visiškai priešingos toms aplinkybėms, kurias kaltinime minimoje civilinėje byloje nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2021-02-17 sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-08 nutartimi, dėl kurios Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, o šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas perspektyvą turėtų tik tuo atveju, jeigu kaltinime būtų aiškiai atskleistas esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, t. y. kaltinamojo J. J. prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo konkrečiu atveju prieš šios bendrovės direktorių V. A.) panaudotos esminės apgaulės panaudojimas (kitaip tariant sukčiavimo mechanizmas), akivaizdžiai paneigiantis civilinėje byloje nustatytas aplinkybes dėl tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių. Šiems argumentams aukštesnysis teismas negali pritarti.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų formuojamą praktiką ir šios baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamoje nutartyje akcentuojamas J. J. pareikšto kaltinimo dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 3 dalis) abstraktumas, apylinkės teismo nuomone, prokurorei kaltinamajame akte tinkamai nenurodžius (neatskleidus) kaip pasireiškė kaltinamojo apgaulės panaudojimas, šiuo atveju savaime niekaip negali sutrukdyti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme.

17. Kaip teisingai skunde nurodė prokurorė, susipažinus su bylos medžiaga yra akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje akcentuojamoje civilinėje byloje nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su galimu dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu (2019-07-30 darbų perdavimo-priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo tiriamos šioje baudžiamojoje byloje ir buvo nurodytos kaltinamajame akte aprašant J. J. inkriminuotų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad apgaule gali būti laikomi tokie kaltininko veiksmai, kai jis teismui civilinėje byloje teikia suklastotus dokumentus, kuriais grindžia savo civilinį ieškinį ar ginasi nuo jam pareikštų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2009, 2K-34/2010, 2K-613-696/2015). Tai suteikia pagrindą išvadai, jog šiuo metu dar negalima vienareikšmiškai atmesti galimybės, kad nagrinėjamu atveju J. J. apgaulė pasireiškė būtent tuo, jog minėtoje civilinėje byloje jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, kuris buvo tenkintas, buvo grindžiamas tik suklastoto dokumento pagrindu. Dėl to sutiktina su skunduose išdėstyta pozicija, jog susiklosčiusioje situacijoje teismas negali būti saistomas civilinėje byloje priimtų procesinių sprendimų ir vien dėl to nevertinti ir nenagrinėti baudžiamojoje byloje surinktų duomenų. Todėl toks apylinkės teismo atliktas išankstinis byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas iš esmės teigiant, jog šioje byloje tarp šalių yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, yra skubotas ir neabejotinai turėtų būti atliekamas tik visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus teisiamajame posėdyje. Tik po to gali atsirasti pakankamas teisinis pagrindas teismui priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą (pavyzdžiui, apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį kaltinamajam). Be to, kaip teisingai pažymėta skunduose, baudžiamosios bylos duomenys ir joje priimti sprendimai šiuo atveju galėtų daryti įtaką ir civilinėje byloje jau priimtiems įsiteisėjusiems sprendimams, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, jog civilinis procesas gali būti atnaujintas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

18. Kaip jau minėta šiame procesiniame sprendime, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį, todėl apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, turėjo patikrinti, ar prokurorės surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, o ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Sutiktina su prokurorės nuomone, jog šiuo atveju skundžiamoje nutartyje teismas jau vertino civilinėje byloje nustatytas aplinkybes ir lygino jas su šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, taip iš esmės netiesiogiai atliko išankstinį šios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimą BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, o skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės yra akivaizdžiai labiau susijusios ne su kokiais nors objektyviai egzistuojančiais kaltinamojo akto trūkumais, o su įrodymų vertinimu. Todėl kalbėti apie kaltinimo ydingumą BPK 219 straipsnyje išdėstytų reikalavimų nesilaikymo prasme šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

19. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jokių esminių pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, jame nenustatyta, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-13 nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o baudžiamoji byla perduotina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Alvydo Butos skundus tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.