Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-988-967/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
e2-988-967/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00846-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
I. Ž.
Atsakovas
P. Ž.
Trečiasis asmuo
K. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-988-967/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00846-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo K. A., ir pagal atsakovo P. Ž. priešieškinį ieškovei I. Ž. dėl santuokos nutraukimo sutarties ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Ž. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. Ž. (toliau – atsakovas) 100 000 Eur baudą, 1 800 Eur delspinigių, 1 944 Eur palūkanų ir byline?jimosi is?laidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3378-930/2019 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta jų pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – sutartis). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, privalomas ir šalims turi res judicata galią.

Žemesnės instancijos teismas

3. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė ir atsakovas susitarė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 70,33 kv. m., 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalys pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį ir susitaria jį parduoti ne vėliau kaip iki 2020-01-01 už didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui (Sutarties 4.3 punktas). Šalys susitarė, kad ieškovė iš savo gautos pinigų dalies už buto pardavimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas arba pagal atskirą susitarimą su kreditoriumi, sumoka kreditoriui likusią mokėti kredito dalį (11 233,35 Eur) ir palūkanas (Sutarties 4.5.4 punktas). Sutarties 4.6 punktas leidžia šalims vienai iš kitos nusipirkti jai atitekusią buto dalį tokiomis pačiomis sąlygomis, jeigu butą būtų pirkęs kitas asmuo. Taigi, Sutartimi šalys įsipareigojo parduoti butą, arba savo dalį, jeigu jos pirkėja būtų kita šalis, pasiūliusi didesnę kainą. Sutarčiai, prievolei parduoti butą, neprieštaravo kreditorius, kuriam po buto pardavimo operatyviai turėjo būti grąžinta šalių skola.

4. Ieškovė per nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkus buvo suradusi buto pirkėją, kuri buvo sutikusi nupirkti butą už 206 000 Eur ir šią pinigų sumą galėjo sumokėti iš karto, tačiau atsakovas nesutiko jo parduoti, motyvuodamas tuo, jog pats yra suradęs buto pirkėją, kuris nupirks jį už 220 000 Eur. Vėliau paaiškėjo, jog tai buvo atsakovo išgalvota aplinkybė bei pretekstas neparduoti buto.

5. Iki Sutartyje numatyto termino butas nebuvo parduotas. Ieškovės iniciatyva, 2019-12-28 šalys susitarė jį pardavinėti iki 2020-02-28. Šalys tarėsi dėl buto dalių išpirkimo vienas iš kito. Atsakovas sutiko pirkti ieškovės buto dalį už 81 000 Eur. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas nesiruošia su ieškove atsiskaityti už perkamą dalį buto sandorio sudarymo metu. Buvo siūlyta sumokėti tik 1 000 Eur, o likusią dalį vėliau.

6. Kadangi nebuvo atsiskaityta su kreditoriumi (trečiuoju ameniu), kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl solidarios skolos priteisimo iš šalių. 2020-02-10 teismo nutartimi kreditoriaus prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas ieškovės ir atsakovo turtas, tame tarpe ir ginčo butas.

7. Ieškovė ir vėl organizavo derybas dėl buto dalies pardavimo atsakovui. Siūlė aiškius ir protingus variantus atsakovui, tačiau atsakovas teikė tik klausimus be jokių realių pasiūlymų, ar garantijų pateikimo, kad atsakovas pajėgus įvykdyti buto dalies pirkimą, nebuvo.

Šalies argumentai

8. Ieškovės teigimu būtent dėl atsakovo kaltės nebuvo įvykdytos Sutarties sąlygos – butas neparduotas, ieškovės dalis neišpirkta, su kreditoriumi neatsiskaityta. Atsakovas tik imitavo, jog ketina parduoti butą ir/ar pirkti ieškovės buto dalį. Atsakovas buvo nesąžiningas, nebendradarbiavo ir nesikooperavo su ieškove, su šalių kreditoriaus atstove, nesistengė Sutarties vykdyti, ignoravo kreditoriaus atstovę ir kreditoriaus interesus.

9. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina šie atsakovo veiksmai: 1) atsakovas nesąžiningai pasiūlė kainą, kuri pagal nusistovėjusią praktiką nekilnojamojo turto pardavimo sandoriuose negali būti apibrėžta kaip ,,už 1 000 Eur daugiau nei paskutinis tavo pasiūlymas“; 2) atsakovas nesąžiningai kainą siūlė neturėdamas jokių pinigų, nepateikė jokių įrodymų, kad turi pinigus ar juos turės, nepaaiškino kokiu būdu jis juos ruošiasi gauti; 3) atsakovas nesąžiningai delsė sudaryti sandorį; 4) atsakovas nurodydamas, jog jis atsiskaitys per notaro depozitinę sąskaitą, pinigų į jokio notaro depozitinę sąskaitą neįnešė ir net nepateikė jokių ieškovės prašomų įrodymų, jog neva būsimasis jo kreditorius turi tokią pinigų sumą bei ją gali paskolinti; 5) atsakovas nesąžiningai bandė nustatyti ir kitas sąlygas, kurių nėra Sutartyje; 6) atsakovo siūlymas sumokėti kainą, kaip jam bus patogu yra akivaizdžiai nesąžiningas, nes ieškovė negali įsigyti kito turto ir įvykdyti savo susitarimų su kitais asmenimis; 7) atsakovas nesąžiningai nepaisė ir Sutarties 4.5.4 punkto sąlygos įpareigojančios ieškovę atsiskaityti su bendru kreditoriumi, nors privalėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai ir nepažeisti jo interesų.

10. Pažymėjo, jog atsakovas nesistengė išspręsti susidariusios situacijos geranoriškai, nesiekė bendradarbiavimo. Tuo tarpu ieškovė dėjo visas pastangas bendradarbiauti su atsakovu dėl Sutarties įvykdymo ir atsiskaitymo su šalių kreditoriumi.

11. Šalių susitarimu Sutarties 4.7. punktas griežtai reglamentuoja netesybas už jos neįvykdymą. Pagal šį punktą: Šalis, atsisakiusi parduoti Butą arba jį nupirkti, kaip nurodyta šios Sutarties 4.3. ir 4.6. punktuose, ar net kuriuo kitu būdu sutrukdžiusi buto pirkimo-pardavimo sandoriu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo sumokėti kitai Šaliai 100 000 (šimtą tūkstančių) Eur baudą. Šalis, praleidusi šiame punkte numatytą terminą, privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną sumokėti praleistą dieną ir 10 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos iki kol bus sumokėta šiame punkte numatyta bauda.

12. Atsakovas neįvykdė prievolės visiškai ir pažeidė Sutartį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bei netesybų. Šalių sutarta netesybų suma yra didelė, nes būtent šalys to ir siekė. Pažymėjo, jog būtent toks netesybų dydis didžia dalimi nulėmė ieškovės apsisprendimą pasirašyti Sutartį sau nenaudingomis sąlygomis, užtikrino atsakovo atgrasymą nuo galimo ir tikėtino Sutarties nevykdymo.

13. Netesybų mažinimas neatitiktų ieškovės teisėtų lūkesčių ir galėtų būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. pažeidimas. Skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, negali vietoje sutarties įvykdymo kreditoriui sumokėti netesybas ir nevykdyti sutarties. Esant šiai situacijai ieškovė negavo planuotų 81 000 Eur pajamų ir negali jų gauti, todėl negali įsigyti kito gyvenamojo būsto, kurį ketino pirkti ir, pati būdama socialiai remtina, yra priversta nuomotis butą, nes šalių bute, dėl itin konfliktiškų santykių su atsakovu negali gyventi ar kitaip naudotis savo buto dalimi.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu gyvena, buvusių sutuoktinių ieškovės ir atsakovo dukra M.. Taip pat atvyksta iš JAV dukra P. ir atvykusi į Lietuvą, gyvena pas atsakovą, nes su ieškove, dėl jos nesąžiningo elgesio negali būti kartu.

15. Atsakovo nuomone, tikrieji ieškovės ketinimai neparduoti savo buto dalies, bet nupirkti iš atsakovo jo buto dalį ar atsakovą priversti bendrai pardavinėti ir tokiu būdu gauti sau didesnę naudą, nes buto vertė realiai didesnė nei ta kurią nurodė pati ieškovė skyrybų proceso metu.

16. Ieškovė siekdama nupirkti atsakovui priklausančią buto dalį, nesusitarusi, nederinusi jokių sąlygų su atsakovu, inicijavo susitikimus pas notarą, kurių metu reikalavo tuojau pat atsiskaityti.

Šalies argumentai

17. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovas atvirai šantažuoja ieškovę, jos mamą ir kreditorių. Atsakovas, po skyrybų, vidutiniškai vieną kartą per mėnesį bendrauja su ieškove, o su ieškovės mama ir kreditoriumi nebendrauja nuo 2018 metų ir atitinkamai nėra matęs ar bendravęs nuo 2016 metų.

18. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas girtauja, smurtauja ar kitaip neigiamai veikia ieškovės sveikatą niekuo nepagrįsti, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, nes tai yra išgalvoti faktai ir tokių įrodymų negali būti.

19. Atsakovas stengėsi suderinti visas pirkimo-pardavimo sąlygas, kad galėtų kuo greičiau atsiskaityti su ieškove, tačiau ieškovė tik imitavo, savo dalies pardavimą ir visais įmanomais būdais stengėsi daryti spaudimą atsakovui.

20. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas kreipėsi į notarą, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir nupirkti ieškovės ½ buto dalį. Atsakovas pranešė ieškovei ir nurodė, kad ieškovė turi kreiptis į notarų biurą ir sudaryti susitarimą, kad notaras paruoštų pirkimo-pardavimo sutartį, ir kad pas notarą atvyks atsakovo kreditorius ir tuo pačiu sudarys paskolos sutartį su atsakovu ir perves pinigus į notaro depozitinę sąskaitą. Tačiau ieškovė nesikreipė į notarą ir nebuvo susitikusi su notarų biuro teisininku.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo K. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškinyje aprašytų, bei kreditoriui ir jo atstovei žinomų faktų, darytina išvada, jog būtent dėl atsakovo kaltės nebuvo įvykdytos Sutarties sąlygos – butas neparduotas, ieškovės dalis neišpirkta, su kreditoriumi neatsiskaityta. Atsakovas tik imitavo, jog ketina parduoti butą ir/ar pirkti ieškovės buto dalį. Atsakovas buvo nesąžiningas, nebendradarbiavo ir nesikooperavo su ieškove, su šalių kreditoriaus atstove, nesistengė Sutarties vykdyti, ignoravo kreditoriaus atstovę ir kreditoriaus interesus.

22. Akivaizdu, kad atsakovas nesąžiningas ieškovės atžvilgiu – net žinodamas, kad per 3 dienas nuo buto dalies pirkimo sandorio sudarymo ieškovė turi sumokėti kreditoriui 11 233,35 Eur, jis siūlo jai sumokėti sandorio sudarymo metu tik 1 000 Eur, o kitą dalį – 80 000 Eur neapibrėžtu terminu. Be to, nepateikė jokių įrodymų, kad turi pinigus ar juos turės, nepaaiškino kokiu būdu jis juos ruošiasi gauti ir pan. Atsakovas nesistengė išspręsti susidariusios situacijos geranoriškai, nesiekė bendradarbiavimo. Tuo tarpu ieškovė dėjo visas pastangas bendradarbiauti su atsakovu dėl Sutarties įvykdymo ir atsiskaitymo su šalių kreditoriumi.

23. Atsakovas neįvykdė prievolės visiškai ir pažeidė Sutartį, todėl ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo bei sumokėti netesybas.

Šalies argumentai

24. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nederina veiksmų su atsakovu ir veikia tendencingai siekdama tik savo interesų, t. y. pati siekia išpirkti atsakovo dalį.

25. Atsakovas siekdamas vykdyti savo įsipareigojimus ir nupirkti ieškovei priklausančią ½ buto dalį, kreipėsi į notarą. Atsakovas po konsultacijos su notaro acesoriumi A. K. pranešė ieškovei ir nurodė, kad ieškovė turi kreiptis į 2 notarų biurą, ir sudaryti susitarimą, kad notaras paruoštų pirkimo-pardavimo sutartį, bei galėtų užsakyti ir paruošti kitus sandoriui reikalingus dokumentus. Taip pat atsakovas paaiškino, kad pas notarą atvyks atsakovo kreditorius ir tuo pačiu sudarys paskolos sutartį su atsakovu ir perves pinigus į notaro depozitinę sąskaitą. Tačiau ieškovė nesikreipė į notarą ir nesudarė su notaru susitarimo.

26. Atsakovas bendradarbiauja su ieškove, teikė jai įvairius atsiskaitymo už buto dalį variantus ir nori susitarti bei nupirkti jos dalį, kad ji galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, taip kaip susitarta santuokos bendru sutarimu nutraukimo sutartyje.

27. Atsakovas gerai žinodamas, pažindamas ieškovę, siekia save ir sandorį apdrausti prašydamas garantijų, kad nebūtų apgautas, o sandoris būtų skaidrus. Pažymėjo, kad butas galimai yra areštuotas ieškovės iniciatyva, ieškovė reikalauja pervesti kreditoriui jai pagal įsipareigojimą (santuokos nutraukimo sutartis bendru sutarimu) mokėtiną sumą kreditoriui, o pirkimo-pardavimo sutartis bus ruošiama tik po to kai bus atsiskaityta su kreditoriumi. Su tokiais ieškovės reikalavimais atsakovas sutikti negali.

28. Pažymėjo, kad atsakovas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus ieškinį dėl kredito dalies grąžinimo solidariai, kreditoriui pasiūlė padengti likusią kredito dalį, kuri būtų įforminta kaip dalis sumokėta ieškovei už jos buto dalį, Sandorį įforminant notariškai, tačiau ieškovė atsisakė tokio pasiūlymo, nors kreditoriaus atstovė sutiko.

29. Ieškovė nepateikia jokių svarių įrodymų, kuriais remiantis galėtų įrodyti kokiais veiksmais atsakovas vengia savo įsipareigojimų vykdymo. Akivaizdu, jog ieškovės veiksmai patvirtina faktą, jog ji pati siekia nupirkti, o ne parduoti savo buto dalį, nes nupirkus iš atsakovo buto dalį ir pardavus visą butą, jos pelnas siektų 20 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

30. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, ieškovei skirtina 5 000 Eur baudą už šalių santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutartą ir ieškovės savo įsipareigojimų nevykdymą, t. y. neparduodant savo buto dalies.

31. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo reikalavimui iš ieškovės priteisti jam 5 000 Eur baudą už Sutarties nevykdymą, taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris iki šiol nėra sudarytas, nes atsakovas neturi pinigų buto pirkimui, o neva jo kreditorius giminaitis taip pat iki šiol niekada nepateikė jokių įrodymų, kad suteiks atsakovui kreditą. Atsakovas savo neva kreditoriui ketino įkeisti netgi ieškovės buto dalį. Tai ne tik, kad neatitinka minėtų Sutarties sąlygų, tačiau ir įrodo visišką atsakovo Sutarties nepaisymą. Atsakovas kai siūlė ieškovei nupirkti jos buto dalį už 1 000 Eur daugiau, turėjo būti užsitikrinęs pinigų gavimą nedelsiant, nes Sutarties tikslas ir buvo ypač greitas buto ar jo dalies pardavimas. Kadangi atsakovas neturi pinigų, jis visokiais būdais stengiasi išvengti sandorio, netgi apsimesdamas, jog neva tai ieškovė neturi tikslo parduoti savo buto dalies. Tačiau vien ta aplinkybė, kad bute gyvena atsakovas, o ieškovė patikėjusi, jog atsakovas nupirks jos buto dalį, išsikėlė iš buto ir iki šiol yra priversta nuomotis kitą būstą, patiria nenumatytas finansines išlaidas, negali įsigyti kito būsto, akivaizdžiai įrodo priešingai.

32. Nei atsakovas, nei atsakovas kreditorius ieškovei iki šiol nepateikė tarpusavio susitarimo dėl kredito, jo sąlygų, nepateikė net įrodymų, jog būsimas atsakovo kreditorius tokią pinigų sumą realiai gali paskolinti, jog tokiai paskolai pritaria jo sutuoktinė ir pan., nepaaiškino kodėl reikia laukti paskolos suteikimo.

33. Atsakovui buvo visiškai neįdomu, kokios pasekmės kils, jeigu šalys laiku neatsiskaitys su kreditoriumi, niekada su juo nesusisiekė, net nebandė tartis, jog kreditorius sutiktų su skolos grąžinimo atidėjimu ir t.t. Šis faktas taip pat patvirtina atsakovo Sutarties pažeidimą.

34. Atsakovas jokio sandorio 2020-02-07 neužsakė. Šias aplinkybes patvirtins notarės. Atsakovas net nepaskambino ieškovei ir net nepasidomėjo, ar sandoris įvyks ir ar ji yra atvykusi. Tai reiškia, jog jis realiai net neketino sudaryti sandorio ir neturėjo pinigų, o tik eilinį kartą bandė sudaryti vaizdą, jog jis bando pirkti buto dalį, bet jam jos ieškovė neparduoda. Tokią išvadą patvirtina ir ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, bei faktas (pridėtas M. Ž. el. laiškas), kad būsimas kreditorius net nesiruošė 2020-02-07, 15 val. būti Vilniuje.

35. Atsakovas mano, jog Sutartis yra pažeista dėl ieškovės nesąžiningo elgesio ir siekio praturtėti ir prašo jam priteisti 5000 Eur, t. y. kitą sumą nei šalių sutarta ir nurodyta Sutartyje. Tokio baudos dydžio atsakovas niekaip nepagrindžia. Nepaisant, jog atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas, jo reikalavimui atmesti ieškovė prašo taikyti ir savarankišką pagrindą, t. y. ieškinio senatį. Atsakovas nurodė, jog ieškovė Sutartį pažeidė 2020-02-07, kuomet neva neatvyko į 2 notarų biurą, Vilniuje. Taigi, nuo Sutarties neva pažeidimo, apie kurį atsakovui tapo žinoma 2020-02-07, yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, todėl yra praleistas senaties terminas pažeistai teisei ginti.

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

36. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3378-930/2019 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino jų pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šioje sutartyje susitarta, kad:

,,4.2. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 70,33 kv. m., 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 160 000 Eur, šalys pasidalijo lygiomis dalimis po ½ dalį ir susitaria jį parduoti ne vėliau kaip iki 2020-01-01 didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. (…)

Žemesnės instancijos teismas

4.6. Šalys susitaria, jog kiekviena iš šalių gali siūlyti viena kitai parduoti šaliai priklausančią ½ dalį buto pasiūliusiai ją pirkti šaliai, sąlygomis, kaip nurodyta šios Sutarties 4.3 punkte, sumokėdama tai šaliai pusę buto kainos, kurią siūlo didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas ir su kuriuo nėra pasirašyta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis, tokiomis sąlygomis:

4.6.1. Tokiu atveju, jeigu abi šalys nori pasinaudoti 4.6 punkte esančia sąlyga, teisę įsigyti kitos šalies buto ½ dalį įgyja didesnę jos pirkimo kainą kitai šaliai pasiūliusi šalis, o jeigu nei viena iš šalių nesiūlo didesnės kainos, teisę įsigyti kitos šalies buto ½ dalį įgyja pirmoji šalis, pateikusi kitai šaliai pasiūlymą tos šalies elektroninio pašto adresu, nurodytu šios Sutarties 6.6. punkte;

4.6.2. Šalis, kurios buto ½ dalį nori nusipirkti kita šalis 4.6 punkte nurodytomis sąlygomis, negali atsisakyti jos parduoti, o šalis, kuri pateikė pasiūlymą ją pirkti, negali atsisakyti jos pirkti. Priešingu atveju, t. y. atsisakius parduoti ar atsisakius nupirkti, tokiomis sąlygomis, kaip numatyta 4.6 punkte, atsisakiusiai šaliai galioja Sutarties 4.7 punkte numatyta sąlyga, šalių pripažįstama kaip sankcija už prievolės nevykdymą. (...)

4.7. Šalys susitaria, kad šalis, atsisakiusi parduoti butą arba jį nupirkti, kaip nurodyta šios Sutarties 4.3 punkte ir 4.6 punkte, ar bet kuriuo kitu būdu sutrukdžiusi buto pirkimo-pardavimo sandoriui, kaip numatyta Sutarties 4.3 ir 4.6 punktuose, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo sumokėti kitai šaliai 100 000 (šimto tūkstančių) Eur baudą. Šalis, praleidusi šiame punkte numatytą terminą, privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną sumokėti praleistą dieną ir 10 proc. metines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos iki kol bus sumokėta šiame punkte numatyta bauda.“

37. Byloje taip pat nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, butas vis dar nebuvo, tačiau artėjant sutartyje nustatytam buto pardavimo terminui konkrečių pirkėjų nebuvo, todėl šalys ieškovės iniciatyva, 2019-12-28 susitarė jį pardavinėti iki 2020-02-28, tačiau į teismą dėl termino pratęsimo nesikreipė, be to, ieškovės atstovė 2019-12-31 14.09 val. el. laišku informavo atsakovą, kad šalys pagal įsiteisėjusį sprendimą siūlo didžiausią kainą iki ryt pabaigos. Šiame laiške ieškovės atstovė taip pat pažymėjo, kad realų pasiūlymą pirkti butą galėtų patvirtinti galėjimas sumokėti avansą. 2019-12-31 ieškovė pasiūlė atsakovui jo buto dalį nupirkti už 50 000 Eur. Atsakovas tą pačią dieną pasiūlė nupirkti ieškovės buto dalį už 55 000 Eur. 2020-01-01 ieškovė kainą padidino iki 57 000 Eur, o 23.58 val. išsiuntė elektroniniu paštu pasiūlymą atsakovui nupirkti jo buto dalį už 80 000 Eur. Atsakovas 2020-01-01, 23.59 val. atsiuntė pasiūlymą ieškovei nupirkti jos buto dalį už 1000 Eur daugiau nei paskutinis atsakovės pasiūlymas. Ieškovė 2020-01-02, 00.23 val. informavo atsakovą, jog sutinka, kad jos turtas būtų nupirktas 10 000 Eur brangiau, t. y. už 90 000 Eur ir nurodė, jog pirkimą – pardavimą norėtų įvykdyti kuo skubiau.

38. Nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kada konkrečiai ieškovė suprato suklydusi dėl atsakovo pasiūlytos kainos bei kada atsakovas sužinojo, jog ieškovė parduoda savo turto dalį jau ne už 90 000 Eur, o už 81 000 Eur , tačiau iš ieškovės el. laiško, siųsto notarei matyti, jog 2020-01-06 ieškovė sutiko savo buto dalį parduoti atsakovui už 81 000 Eur. Ieškovė 2020-01-06 dieną el. laišku atsakovui parašė, kad jau užsakė notarą ir po trijų dienų, t. y. 2020-01-09 d. 17 val. lauks pas notarą, kad atsakovas atneštų pinigus už parduodamą jos buto dalį, taip pat nurodė, kad atsakovui nesumokėjus ar neatvykus pas notarą, Ieškovė laikys, kad Atsakovas atsisako nupirkti ieškovės dalį už 81 000 Eur. Atsakovas 2020-01-07 d. 20:12 val. notarei R. K. pranešė, kad užsakė savo buto dalies nuosavybės pažymą, kuri bus paruošta 2020-01-14 d. 14:40 val. Notarė R. K. el. paštu parašė, kad turi tik ieškovės sąlygas, kuri reikalauja, kad pinigai mokami sutarties pasirašymo momentu, t. y. iš karto arba kitą dieną. Notarė pabrėžė, kad sandoris bus tvirtinamas tik tada, kai abi šalys pateiks pirkimo-pardavimo sąlygų susitarimą. Notarė šalis informavo, kad sandoris ir negali būti sudarytas, nes registrų centro pažyma, reikalinga sandoriui sudaryti bus išduota tik sausio 14 d. Ieškovė el. laiške, siųstame atsakovui nurodė, kad sandoris privalo būti sudarytas kai bus išduota pažyma ir pažymėjo, kad pinigai turi būti sumokami tą pačią dieną, o sandoris turi įvykti ne vėliau, kaip sausio 15 dieną. Atsakovas 2020-01-11 d. 20:26 val. ieškovei atsakė, kad ieškovei pateikus pardavimo sąlygas, savo variantą teikia ir atsakovas, viena iš sąlygų – pirkėjas (atsakovas), nedelsiant šią pirkimo-pardavimo sutartį pateiks paskolos davėjui, kadangi paskolos davėjas yra įsipareigojęs pirkėjui suteikti 81 000 Eur paskolą, kuri bus pirkėjo nedelsiant pervesta į notaro depozitinę sąskaitą. Paskolos davėjas yra įsipareigojęs, pirkėjui, suteikti 81 000 Eur paskolą ir iki 2020-03-08 dienos perves pinigus į nurodytą notaro depozitinę sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad el. laiškuose minimas paskolos davėjas – atsakovo sūnėnas M. Ž., kurį, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovei yra pažįstamas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Ž. patvirtino, kad jis yra verslininkas, tokią pinigų sumą turi bei, kad jis informavo ieškovę, kad pinigai bus pervesti į notaro depozitinę sąskaitą, kai bus pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, iš anksto įvertinant paskolos suteikimo protingumo kriterijų, nes 81 000 Eur ji gali būti naudojama versle, todėl tam reikia laiko pasiruošti ir oficialiai įforminti.

39. Ieškovė 2020-01-15, 16 val. rezervavo laiką pas notarę R. K., apie tai notarė informavo atsakovą 2020-01-14 16.45 val. el. laišku ir pasiteiravo, ar atsakovas atvyks. Atsakovas notarei atsakė, jog ieškovė nederina sutarties sąlygų su atsakovu, nesumokėjo komunalinių mokesčių, jis taip pat ruošia savo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, kurias persiųs tiek ieškovei, tiek notarei. Vėliau tą pačią dieną, 20.52 val. atsakovas ieškovei išsiuntė savo sąlygas, iš kurių esminės – jog sutarties pasirašymo dieną jis ieškovei sumokės 1 000 Eur, o galutinis atsiskaitymas 2020-03-08 ir 2020-03-09 dienomis, bet neatmetama galimybė atsiskaityti ir anksčiau. Notarė R. K. abiem šalims išsiuntė laišką, kuriuo nurodė, kad šalims nesuderinus sąlygų, sandorio pasirašymas 2020-01-15 neįmanomas.

40. Vėliau šalys dar ne kartą bandė tartis dėl laiko dėl atvykimo pas vieną ar kitą notarą, tačiau šios aplinkybės esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, nes nebuvo suderintos šalių sutarties sąlygos..

41. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

42. Pagal CK 6.256 str., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties neįvykdymu, pagal CK 6.205 str., laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą.

43. CK 6.165 str. 1 d. yra nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis iš esmės yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo. Sutarties laisvės principas galioja ir ikisutartiniuose santykiuose, todėl preliminariąja sutartimi šalys turi teisę susitarti dėl to, kas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

44. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad pasirašydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tuo pačiu sudarė sutartį, turinčią preliminariosios sutarties požymių, kiek tai susiję su buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimu, t. y. šalys iš anksto susitarė sąlygas, nulemsiančias sandorio šalis (pirkėją-pardavėją), kainą (didžiausią sumą pasiūliusi šalis), taip pat nustatė sankcijas – 100 000 Eur baudą už netinkamą šios sutarties vykdymą. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

45. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatytos sutarčių sudarymo laisvės principo išimtys. Viena iš jų – asmuo gali būti įpareigojamas sudaryti sutartį, jeigu jis savanoriškai įsipareigojo sudaryti konkrečią sutartį. Taigi pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį asmens pareigą sudaryti tam tikrą sutartį gali nustatyti jo savanoriškas įsipareigojimas, išreikštas išankstinėje sutartyje, sudaryti kitą sutartį. CK 6.156 straipsnio 2 dalies prasme svarbu, kad sudaryti sutartį asmuo būtų įsipareigojęs savanoriškai, t. y. laisva valia, sąmoningai, niekieno neverčiamas, veikdamas savo nuožiūra, vadovaudamasis savo interesais, bet atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tarp jų – į sutartinius santykius su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-440-219/2018).

46. Asmens įsipareigojimo savanoriškai sudaryti sutartį, kuris prisiimtas ikisutartiniuose santykiuose preliminariąja sutartimi, ypatumas yra tas, kad įstatymas neužtikrina šio įsipareigojimo įvykdymo, jeigu per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nesudaroma – pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas yra pagrindas pasibaigti prievolei sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau jeigu įsipareigojimas sudaryti sutartį prisiimtas ne ikisutartinių santykių, t. y. ne derybų, metu, o kaip pagrindinės sutarties nuostata, tai asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos dėl sutartimi nustatytos prievolės sudaryti kitą sutartį nevykdymo, gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos ir reikalauti įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-440-219/2018).

47. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013). Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, jog teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012). Taigi, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015 ir joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

48. Iš bylos medžiagos matyti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyto susitarimo (ateityje parduoti šalims priklausančias dalis tretiesiems asmenims arba viena kitai) užtikrinimas - bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad iki sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto termino – 2020-01-01 dienos pabaigos šalys susitarė dėl esminių sąlygų – ginčo byloje nėra dėl to, kad ieškovė sutiko atsakovui parduoti savo buto dalį už 81 000 Eur, o atsakovas sutiko nupirkti iš ieškovės jos dalį už minėtą pinigų sumą.

49. Pažymėtina, kad nors šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkte nurodė, kad susitaria butą parduoti iki 2020-01-01, visgi akivaizdu, kad šalys nebuvo sutarusios dėl galutinio pirkimo-pardavimo sandorio termino, tai patvirtina abiejų šalių veiksmai – šalys derėjosi iki paskutinių 2020-01-01 dienos sekundžių, todėl, teismo vertinimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatyti terminai atlieka organizacinę funkciją ir turėjo tikslą paskatinti šalis sutarties sudarymo klausimą išspręsti kuo operatyviau.

50. Nagrinėjamu atveju, nors šalys ir susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, tačiau iš esmės nesusitarė dėl aplinkybės, kaip ir kada atsakovas sumokės ieškovei sulygtą sumą – ieškovė ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, tai taip pat matyti iš procesinių dokumentų, ankstesnio šalių susirašinėjimo, jog pageidauja sandorį sudaryti kaip įmanoma greičiau ir kad pinigai būtų sumokėti tiesiogiai ieškovei tą pačią dieną, o atsakovas, motyvuodamas tuo, kad jis pinigus privalo pasiskolinti, sutiko 1000 Eur sumokėti iš karto, o likusią sumą sumokėti per protingą terminą bet ne vėliau negu 2020 m. kovo mėn.

51. Nepriklausomai nuo to, kad abi šalys registravo laikus pas notarus sandoriui sudaryti bei kaltino viena kitą vilkinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nė viena iš šalių nedėjo pastangų tinkamai įvykdyti susitarimą parduoti butą apskritai (surengė ginčo buto jiems priklausančių dalių aukcioną paskutinėmis termino dienomis ir net minutėmis), taip pat nedėjo pastangų tinkamai įvykdyti galutinio susitarimo – ieškovė niekaip nepaaiškino, kodėl ji nebūtų galėjusi palaukti pinigų du mėnesius po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, kad sandoris įvyktų kaip įmanoma anksčiau – nepasirūpino laiku reikalingais dokumentais, likus dienai ar net keletui valandų iki numatyto pas notarą sandorio laiko siųsdavo savo sąlygas. Taip, ieškovė nurodė, kad jos tikslas – kaip įmanoma greičiau gauti pinigus, kad galėtų įsigyti kitą butą, tačiau nenurodė, jog būtų turėjusi kažkokių įsipareigojimų ar susitarimų, dėl kurių šalių sulygta suma jai būtų sumokėta 2020-01-09 ar 2020-01-15 dienomis. Kartu pažymėtina, kad ieškovei tikrai buvo žinoma, kad atsakovas 81 000 Eur suma nedisponuoja ir jam vienu ar kitu būdu šią sumą reikės pasiskolinti, dėl to, būdama sąžininga, negalėjo tikėtis, kad atsakovas jai šią sumą perves sutarties sudarymo dieną. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinyje detaliai aptarė daug detalių, tačiau nesusitarė, kaip elgsis, t. y. kaip konkrečiai turėtų įvykti pirkimo-pardavimo sandoris vienai iš šalių perkant kitos šalies dalį.

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

53. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 str. 3 d.). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, pagal tarp šalių sutarties nuostatas civilinė atsakomybė netesybų forma šalims gali būti taikoma tik tuo atveju, jei jų neteisėti veiksmai lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą.

54. Esant anksčiau įvardintoms faktinėms aplinkybėms (atsakovų veiksmai atsispindi jų susirašinėjime el. laiškais), teismas vertina, kad abiejų šalių veiksmai nulėmė, kad buto ginčo dalies pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, negalima išskirti nė vieno iš jų kaltės, kaip nulėmusiosios ginčo situacijos atsiradimą, dėl šios priežasties tiek ieškinys, tiek priešieškinis dėl baudos priteisimo atmetami, kartu dar kartą pažymint, kad šalys yra įvykdžiusios sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytas sąlygas, t. y. iki 2020-01-01 dienos yra susitarusios tiek dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (ieškovei priklausanti ½ buto dalis), tiek dėl tokio sandorio šalių (ieškovė – pardavėja, atsakovas – pirkėjas), tiek dėl kainos (81 000 Eur) ir, sutartyje nesant termino pačiai procedūrai atlikti, gali tai bet kada padaryti.

55. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011), todėl teismas nepasisako dėl visų šalių veiksmų, vykusių po 2020-01-15 dienos, nes jau tuomet buvo akivaizdu, kad šalys nėra suderėjusios kaip sudarys pirkimo-pardavimo sutartį ir situacija nuo minėtos dienos nepasikeitė, t. y. šalys ir toliau nebuvo dėl to susitarusios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė