Telšių apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei V. R. santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovės V. R. priešieškinį ieškovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo V. R. ir atsakovės V. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys sutiko, kad jų gyvenimo skyrium data laikytina 2022 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos jų santuokiniai ryšiai yra galutinai nurūkę. Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, įgijo kilnojamąjį turtą, kurį prašo padalinti, o dalį turto atsakovė prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teise. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba, gauna pajamas, santuokoje įsipareigojimų kreditoriams neįgijo, po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes. Šalys pripažino, kad santuokos metu jos savo lėšomis pagerino ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius(duomenys neskelbtini), į kurį atsakovė investavo dalį savo asmeninių lėšų, dėl ko ieškovas 2020 m. vasario 19 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ½ dalį minėto namo su priklausiniais bei ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleido sutuoktinei, t. y. atsakovei V. R..

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, vieno iš sutuoktinių piktnaudžiavimas alkoholiu, neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo, per didelis dėmesys pramogoms ir azartiniams lošimams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-191-378/2020, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam, todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-99-969/2016, Nr. 3K-3-127/2011, 3K-3-398/2013, Nr. e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Ieškovas V. R. pateikė reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad faktiškai kartu su ieškove nebegyvena nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsakovė V. R. priešiniu reikalavimu prašė pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės ir patvirtino, kad gyvena skyrium nuo 2022 m. sausio 1 d. Bylos nagrinėjimo metu šalys naudojosi mediatoriaus pagalba, tačiau kompromiso nepavyko rasti.

Vertindamas nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas kompleksiškai įvertina nustatytas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos nutraukimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po santuokos sudarymo atsakovė apsigyveno ieškovui priklausiusiame gyvenamajame name, abu pradėjo namo ir aplinkos remontą, pirko baldus. Šalys patvirtino, kad į namo remontą, buities pagerinimą ieškovė įdėjo asmeninių pinigų, todėl ieškovas, norėdamas, kad žmona jaustųsi saugiai, 2020 m vasario 19 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ½ dalį minėto namo su priklausiniais bei ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleido sutuoktinei, t. y. atsakovei V. R..

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šalys vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Pašlijus santykiams, šalys nesistengė susitaikyti, ieškoti pagalbos pas specialistus, daryti nuolaidas bei spręsti iškilusias problemas civilizuotu būdu. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą. Teismas sprendžia, kad sutuoktinių nebesieja bendri šeimos interesai, santuokoje jie nebegyvena dvejus metus, didžiąją laiko dalį bylinėjasi teismuose, kompromiso bei sutarimo dėl šeimos išsaugojimo neranda, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Iškilus konfliktams, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir esant tokiai padėčiai negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, todėl yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, šalių elgesį teismo proceso metu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „R.“, atsakovei – „R.“ (CK 3.69 straipsnis).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Nutraukiant santuoką, privalomai dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-12/2008).

Šalys prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, kiekviena jų nurodydama konkrečiai, koks turtas jiems turėtų atitekti asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė V. R. tiek priešieškinio reikalavimuose, tiek atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad dalis turto santuokos metu yra pirkta už jos asmenines lėšas, todėl negali būti dalijamas.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

CK 3.117 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių bendro turto dalių nustatymą. CK 3117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuojamas CK 3.123 straipsnyje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą:

1) virtuvinių baldų su įmontuojama buitine technika komplektą, 1500,00 Eur vertės;

2) virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, 400,00 Eur vertės;

3) 2 batų ir rūbų spinteles prieškambaryje, 150,00 Eur vertės;

4) 2 spinteles vonios kambaryje, 125,00 Eur vertės;

5) šiltnamį, 250,00 Eur vertės;

6) žoliapjovę „Husqvarna“, 200,00 Eur vertės;

7) kompresorių „Black and Decker“, 40,00 Eur vertės;

8) belaidį dulkių siurblį, 150,00 Eur vertės;

9) ąžuolinių lauko baldų komplektą, 350,00 Eur vertės;

10) svetainės kampinę sofą, 400,00 Eur vertės;

11) sekciją, 300,00 Eur vertės;

12) miegamojo lovą su 2 spintelėmis, 1000,00 Eur vertės;

13) sieninę spintą miegamajame, 350,00 Eur vertės;

14) dvi komodas miegamajame, 200,00 Eur vertės;

15) šaldiklį „Whirpool“, 200,00 Eur vertės;

16) 2 spinteles namo antrojo aukšto laiptinėje, 125,00 Eur vertės;

17) laidinį dulkių siurblį, 45,00 Eur vertės;

18) televizorių „Samsung“, 150,00 Eur vertės.

Šalys iš esmės susitarė dėl aukščiau nurodyto turto verčių, tačiau jų nuomonės išsiskyrė nurodant šių daiktų vertę: 2 spintelių vonios kambaryje, kurias ieškovas vertino 100,00 Eur, o atsakovė 150,00 Eur, šiltnamio, kurį ieškovas vertino 200,00 Eur, o atsakovė – 300,00 Eur, žoliapjovės „Husqvarna“, kurią ieškovas vertino 100,00 Eur, o atsakovė 400,00 Eur, laidinio dulkių siurblio, kurį ieškovas vertino 40,00 Eur, o atsakovė – 50,00 Eur, televizoriaus „Samsung“, kurį ieškovas vertino 250,00 Eur, o atsakovė – 50,00 Eur.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ „Registrų centro“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas, spręsdamas dėl šių daiktų vertės, išlaikydamas šalių interesų pusiausvyros principą ir remdamasis abiejų šalių nurodytomis, iš esmės ženkliai nesiskiriančiomis vertėmis, pateiktomis nuotraukomis, internetinėje erdvėje esančių panašių daiktų kainomis, nustato tokias daiktų vertes: 2 spintelių vonios kambaryje – 125,00 Eur, šiltnamio – 250,00 Eur, žoliapjovės „Husqvarna“, kuri, kaip nustatyta, naudojama apie penkerius metus – 200,00 Eur, laidinio dulkių siurblio – 45,00 Eur, televizoriaus „Samsung“ – 150,00 Eur.

Dalydamas turto balanse nurodytą turtą, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktika, pripažįsta, jog tais atvejais, kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis CK 3.89 straipsnio 2 dalyje.

Atsakovė prašė pripažinti, kad svetainės kampinę sofą, 400,00 Eur vertės, sekciją, 300,00 Eur vertės, virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, miegamojo lovą su 2 spintelėmis, 1000,00 Eur vertės, sieninę spintą miegamajame, 350,00 Eur vertės, dvi komodas miegamajame 200,00 Eur vertės, 2 spinteles namo antrojo aukšto laiptinėje, 125,00 Eur vertės, ji įgijo už savo asmenines lėšas asmeninės nuosavybės teise, todėl šis turtas nutraukiant santuoką, jos manymu, nedalintinas.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovės nurodyto turto įsigijimą bei naudojimą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šis turtas buvo įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, nes atsakovė neįrodė, kad įsigyjant šį turtą buvo aiškus susitarimas su ieškovu, jog minėti daiktai – svetainės kampinė sofa, sekciją, virtuvinis stalas su 4 kėdėmis, miegamojo lova su 2 spintelėmis, sieninė spintą miegamajame, dvi komodos miegamajame, 2 spintelės namo antrojo aukšto laiptinėje – buvo įgytos atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė ir ieškovas šio turto įsigijimo metu gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį, miegamojo lova bei visais kitais aukščiau išvardintais daiktais keletą metų naudojosi bendrai. Atsakovė neįrodė, kad tarp jos ir sutuoktinio buvo sudarytas aiškus susitarimas, jog minėti daiktai yra įgyjami būtent jos asmeninėn nuosavybėn, todėl teismas sprendžia, kad šie daiktai įgyti abiejų sutuoktinių bendram naudojimui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir privalo būti dalijami.

Nagrinėjamu atveju dalindamas sutuoktinių turtą teismas nemato priežasčių bei pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl sprendžia, kad sutuoktiniams priklauso po ½ dalį kiekvienam jų santuokoje įgyto turto.

Atsižvelgdamas į tai, kokį turtą šalys pradėjo naudoti gyvendami skyrium, teismas sprendžia, jog aukščiau paminėti daiktai padalintini tokia tvarka:

1) virtuvinių baldų su įmontuojama buitine technika komplektas, 1500,00 Eur vertės;

2) virtuvinis stalas su 4 kėdėmis, 400,00 Eur vertės;

3) 2 batų ir rūbų spintelės prieškambaryje, 150,00 Eur vertės;

4) 2 spintelės vonios kambaryje, 125,00 Eur vertės;

5) šiltnamis, 250,00 Eur vertės;

6) žoliapjovė „Husqvarna“, 200,00 Eur vertės;

7) kompresorius „Black and Decker“, 40,00 Eur vertės;

8) belaidis dulkių siurblys, 150,00 Eur vertės;

9) ąžuolinių lauko baldų komplektas, 350,00 Eur vertės;

viso asmeninės nuosavybės teise ieškovui V. R. priteistina 3165,00 Eur vertės turto;

1) svetainės kampinė sofa, 400,00 Eur vertės;

2) sekcija, 300,00 Eur vertės;

3) miegamojo lova su 2 spintelėmis, 1000,00 Eur vertės;

4) sieninė spinta miegamajame, 350,00 Eur vertės;

5) 2 komodos miegamajame, 200,00 Eur vertės;

6) šaldiklis „Whirpool“, 200,00 Eur vertės, (atsakovė nurodė, kad juo naudojasi ji);

7) 2 spintelės namo antrojo aukšto laiptinėje, 125,00 Eur vertės;

8) laidinis dulkių siurblys, 45,00 Eur vertės;

9) televizorius „Samsung“, 150,00 Eur vertės;

viso asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. R. priteisti 2770,00 Eur vertės turto.

Iš ieškovo V. R. atsakovės V. R. naudai priteistina 395,00 Eur kompensacija už jam atitenkantį didesnės vertės turtą.

Teismas pripažįsta, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo gyvenamos bendrai už 5200 Eur. Vertindamas šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad iki ieškinio pateikimo teismui šalys apsisprendė dėl automobilio nuosavybės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė 2022 m. pavasarį, t. y. sutuoktiniams jau gyvenant skyrium, iš dėžutės, kurioje ieškovas laikė pinigus, paėmė 2800,00 Eur, dėžutėje palikdama raštelį, kuriame nurodė, kad prie šios sumos prideda dar 500,00 Eur, kuriuos jos sūnus gavo už ieškovo atiduotą bei sūnaus parduotą ieškovo automobilį, raštelyje nurodydama, kad ieškovas dar jai skolingas 1900,00 Eur. Duodama parodymus, atsakovė patvirtino, kad į dėžutę, kurioje sutuoktiniai anksčiau laikydavo bendrus pinigus, savo pinigus ji nustojo dėti dar 2021 m. rugpjūčio mėn. Esant tokiems atsakovės paaiškinimams, teismas sprendžia, kad 2022 m. pavasarį minėtoje dėžutėje buvo būtent ieškovo pinigai. Ieškovas patvirtino, kad jis vėliau sumokėjo atsakovei 1850,00 Eur ir atsakovė sutiko, ką patvirtino ir 2022 m. balandžio 3 d. surašydama raštelį, jog pinigus už mašinos pirkimą gavo. Nagrinėjant bylą teisme nei ieškovas, nei atsakovė dėl paminėtos pinigų sumos – 5150,00 Eur pretenzijų nereiškė, todėl teismas daro išvadą, kad šalys dar iki ieškinio pateikimo susitarė dėl automobilio nuosavybės, savo veiksmais patvirtindamos, kad įsigyjant už automobilį mokėjo atsakovė savo asmeninėmis lėšomis, kurių dalį ji atsiėmė, pasiimdama ieškovo pinigus iš dėžutės aukščiau nurodytu būdu, o ieškovas jai primokėjo likusią 1850,00 Eur dalį (pretenzijų dėl 50 Eur skirtumo atsakovė nereiškė). Esant tokiems įrodymams, teismas sprendžia, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise nuo 2022 m. balandžio 3 d., šalims gyvenant skyrium, todėl šioje byloje nedalintinas.

Atsakovė siekė įrodyti, kad gyvendama santuokoje su ieškovu 2021 m. liepos 22 d. įsigijo aukšto slėgio plovimo įrenginį „Kercher“, kurį ieškovas išvežė pas seserį, o namuose liko tik jo dėžė. Minėto įrenginio įsigijimą ji grindė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2021 m. liepos 22 d. kvitu, pateiktu kartu su 2023 m. gegužės 21 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo.

Apžiūrėjus UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kvitą, nustatyta, kad minėtame kvite nėra nurodyta, jog buvo įsigytas aukšto slėgio plovimo įrenginys „Kercher“. Kvitas patvirtina oro kompresoriaus su priedais įsigijimą. Ieškovas paaiškino, kad santuokos metu tikrai buvo įsigytas aukšto slėgio plovimo įrenginys „Kercher“, tačiau jis sugedo ir buvo priduotas į metalo laužą už 40,00 Eur. Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, laikotarpio, kurio metu šis įrenginys buvo įgytas bei utilizuotas, šalys negalėjo nurodyti, todėl teismas sprendžia, kad aukšto slėgio plovimo įrenginys „Kercher“ buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį, o gauti 40,00 Eur galimai buvo sunaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl šis įrenginys bei už jį gauta 40,00 Eur suma negali būti dalijama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas atsakovei padovanojo 2 auksines grandinėles, 955,00 Eur vertės. Atsakovė nurodė, kad šias grandinėles yra pasisavinęs ieškovas, todėl įtraukė jas į dalintino turto balansą ir prašė priteisti jas ieškovui, o jai priteisti grandinėlių ½ vertės kompensaciją.

Vertindamas įrodymus, susijusius su 2 auksinių grandinėlių priklausomumu, jų buvimo vieta bei padalijimu, teismas sprendžia, kad šios 2 auksinės grandinėlės yra asmeninė atsakovės V. R. nuosavybė, ieškovo dovanotos jai įvairių progų metu. Ieškovas kategoriškai neigė, jog jis yra pasisavinęs šias grandinėles, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu atsakydama į klausimus, kada ji padarė grandinėlių nuotraukas, nurodė, kad grandinėles nupaveikslavo jas gavusi bei dar kartą nupaveikslavo prasidėjus turto dalyboms, kai iš teismo gavo skyrybų dokumentus (2024 m. vasario 21 d. garso įrašas 02:05:40-02:05:59). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad abi grandinėlės yra pas atsakovę, nes jos aukščiau nurodytus paaiškinimus, pateikus 2024 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu, paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys sutiko ir prašė pripažinti, kad piniginės lėšos, esančios ieškovo ir atsakovės sąskaitose bankuose yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, todėl šios lėšos nedalintinos.

Šalys yra dirbančios, todėl nutraukiant santuoką sutuoktiniams išlaikymas nėra reikalingas, sutuoktiniai bendrų ir/ar asmeninių prievolių kreditoriams neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. R. atsisakė ieškinio dalies dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės, atstovaujamos profesionalaus teisininko – advokato, atsisakymas nuo reikalavimo priteisti 3000,00 Eur neturtinę žalą priimtinas ir byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsakovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už pateiktus reikalavimus sumokėjo 273,00 Eur, o atsakovė – 347,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovo ir atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, dalis šalių reikalavimų buvo atmesta, šalims nesutarus, dalies jų nurodytos santuokos metu įgyto turto kainos buvo nustatytos teismo, dalyje dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovė reikalavimo atsisakė. Kiekviena iš šalių patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų paslaugas rengiant procesinius dokumentus ir už atstovavimą teismo posėdžių metu. Advokatų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Teismas, vertindamas patenkintų reikalavimų dydį bei šalių elgesį proceso metu, pažymėdamas tai, kad šalys tiek teismo proceso, tiek mediacijos metu nesiekė išspręsti bylą sąžiningai, daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje(duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. R. palikti pavardę „R.“, o atsakovei V. R. pavardę „R.“.

Nustatyti, kad ieškovas V. R. ir atsakovė V. R. pradėjo gyventi skyrium nuo 2022 m. sausio 1 d.

Nustatyti, kad šalims priklauso po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto ir šį turtą padalinti tokia tvarka:

1. Priteisti ieškovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

1) virtuvinių baldų su įmontuojama buitine technika komplektą, 1500,00 Eur vertės;

2) virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, 400,00 Eur vertės;

3) 2 batų ir rūbų spinteles prieškambaryje, 150,00 Eur vertės;

4) 2 spinteles vonios kambaryje, 125,00 Eur vertės;

5) šiltnamį, 250,00 Eur vertės;

6) žoliapjovę „Husqvarna“, 200,00 Eur vertės;

7) kompresorių „Black and Decker“, 40,00 Eur vertės;

8) belaidį dulkių siurblį, 150,00 Eur vertės;

9) ąžuolinių lauko baldų komplektą, 350,00 Eur vertės;

viso asmeninės nuosavybės teise ieškovui V. R. priteisti 3165,00 Eur vertės turto;

2. Priteisti atsakovei V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

1) svetainės kampinę sofą, 400,00 Eur vertės;

2) sekciją, 300,00 Eur vertės;

3) miegamojo lovą su 2 spintelėmis, 1000,00 Eur vertės;

4) sieninę spintą miegamajame, 350,00 Eur vertės;

5) 2 komodas miegamajame, 200,00 Eur vertės;

6) šaldiklį „Whirpool“, 200,00 Eur vertės;

7) 2 spinteles namo antrojo aukšto laiptinėje, 125,00 Eur vertės;

8) laidinį dulkių siurblį, 45,00 Eur vertės;

9) televizorių „Samsung“, 150,00 Eur vertės;

viso asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. R. priteisti 2770,00 Eur vertės turto.

Priteisti iš ieškovo V. R. atsakovės V. R. naudai 395,00 Eur kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą.

Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), skalbimo mašiną „LG“ ir fotelį pripažinti ieškovo V. R. asmenine nuosavybe.

Pripažinti atsakovės V. R. asmenine nuosavybe 2 auksines grandinėles, 955,00 Eur vertės.

Nustatyti, kad piniginės lėšos, esančios ieškovo ir atsakovės sąskaitose bankuose yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė.

Šalys yra dirbančios, todėl nutraukiant santuoką sutuoktiniams išlaikymas nėra reikalingas, sutuoktiniai bendrų ir/ar asmeninių prievolių kreditoriams neturi.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priimti atsakovės V. R. ieškinio atsisakymą dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylą toje dalyje nutraukti.

Atsakovei išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.