Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. spalio 27 d. veika) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. spalio 29 d. veika) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. spalio 27 d. 21.01 val. iki 2023 m. spalio 29 d. 12.40 val. ir nuo 2023 m. spalio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Valys prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir skirti nuteistajam G. B. švelnesnę bausmę. Gynėjas taip pat prašė nepriteisti iš nuteistojo teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Prokuroras Valentinas Motiejūnas prašė nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš nuteistojo valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

5. Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismo išvada, kad G. B. įvykdė dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra teisinga ir pagrįsta. Nuteistasis nesutinka tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo skirti švelnesnę už laisvės atėmimą bausmės rūšį, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam G. B. paskirtos bausmės

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais motyvais dėl G. B. skiriamos bausmės, konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos tinkamai individualizuotos ir teisingos bausmės, o taip pat teisingai paskirta ir galutinė bausmė.

11. Skirdamas apeliantui G. B. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau 7 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kiekvienos nusikalstamos veikos pripažino tai, kad G. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes dėl kiekvienos nusikalstamos veikos – teismas pripažino, kad G. B. veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, abi veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad G. B. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, teismas nusprendė už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti jam griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydžius, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog G. B. skiria viršijančią sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. BK 140 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkiu laikoma 1 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu, kaip jau minėta, G. B. už pirmą nusikaltimą, įvykdytą 2023 m. spalio 27 d., skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už antrą nusikaltimą, įvykdytą 2023 m. spalio 29 d., – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas ir nurodė, kad skiria G. B. laisvės atėmimo bausmes, didesnes už sankcijos vidurkį, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti skiriamų bausmių dydžiai patvirtina, jog už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų nuteistajam buvo skirtos mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, ir nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

12. Kaip jau minėta, G. B. nuteistas už du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje: už tai, kad 2023 m. spalio 27 d. ir 2023 m. spalio 29 d. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. A. Teisėjų kolegija pažymi, jog abu nusikaltimai baigti ir padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, suduodamas nukentėjusiajai tris smūgius kumščiu į veido sritį 2023 m. spalio 27 d., suspausdamas jai kairės rankos plaštaką 2023 m. spalio 29 d., kai griebė iš jos rankų telefoną, nuteistasis suprato, kad jo veikos yra pavojingos ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą arba sveikatos sutrikdymą, tačiau šių padarinių nekonkretizavo, jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) ir baudžiamosios bylos duomenų (b. l. 90–96), G. B. anksčiau teistas 8 kartus, iš jų 7 kartus – už smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. net 6 kartus (2013 m. gegužės 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 2023 m. spalio 9 d.) buvo nuteistas už analogiškas inkriminuotoms šioje byloje nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse, padarytas prieš tą pačią nukentėjusiąją – sugyventinę R. A. Teismų procesiniais sprendimais už nusikalstamas veikas apeliantui skirtos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas bei už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta reali 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jo elgesio nepakeitė, nes, atlikęs bausmes, nuteistasis toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Nuteistasis G. B. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus ir jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas. G. B. baustas administracine tvarka; administracinės nuobaudos, skirtos 2023 m. kovo 13 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) teisėtų reikalavimų nevykdymą bei 2023 m. spalio 6 d. pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį už Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, galioja (baudžiamoji byla Nr. e1-1752-1205/2023, 2 t., b. l. 47–51). Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, linkęs nusikalsti. G. B., nepaisant ankstesnių jo atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų ir jais paskirtų bausmių, nesistengia pakeisti savo elgesio teigiama linkme, jam skirtos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir net laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nedaro, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl konstatuotina, kad nuteistajam G. B. pagrįstai, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimų, už abi padarytas nusikalstamas veikas buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, kaip jau nurodyta anksčiau, nėra per griežtos, tinkamai individualizuotos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Paskyrus apeliantui švelnesnes už laisvės atėmimą bausmių rūšis (BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytus viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą), teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. G. B., kaip jau minėta, anksčiau buvo baudžiamas ir viešųjų darbų, ir laisvės apribojimo, ir arešto bausmėmis, jas atlikęs, apeliantas ne vieną kartą turėjo galimybę pasitaisyti laisvėje, pakeisti savo elgesį, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, savo elgesio nepakeitė, toliau pažeidinėjo įstatymus, vėl darė nusikalstamas veikas. Sumažinti skundžiamu nuosprendžiu G. B. už įvykdytus nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę taip pat nėra pagrindo. Nuteistajam ir taip paskirtos mažesnės už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės, kurias dar labiau sumažinus, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų užtikrintas bausmės tikslų įgyvendinimas ir G. B., atsižvelgiant į įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nebūtų teisingai nubaustas.

13. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, bausmės, paskirtos už kiekvieną iš šių veikų, subendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Nustačius, jog padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose numatytais atvejais.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas G. B. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytomis taisyklėmis, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Tai reiškia, kad šias veikas teismas vertino kaip realiąją nusikaltimų sutaptį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, taip subendrinęs bausmes, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. A. padarytos skirtingu laiku, veikiant atskira tyčia, antrą nusikaltimą G. B. padarė po to, kai buvo baigtas daryti pirmas nusikaltimas.

15. Taigi, teisingai nustatęs, kad nuteistojo G. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas nenurodė pridedamos bausmės dalies bei šios dalies parinkimo motyvų, nors tokią pareigą nustato baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

16. Griežčiausia bausmė G. B. paskirta už 2023 m. spalio 27 d. įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadinasi, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas prie 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2023 m. spalio 27 d. įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pridėjo dalį – 3 mėnesius – nuteistajam už 2023 m. spalio 29 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės. Taigi, nors bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas nenurodė pridedamos bausmės dalies bei šios dalies parinkimo motyvų ir ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tačiau bausmių bendrinimo taisyklių iš esmės nepažeidė, bausmes bendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už 2023 m. spalio 27 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pridėjo tik minimalią dalį – 3 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis) – apeliantui už antrą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. B. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo, yra teisinga, ne per griežta ir pagrindo ją sušvelninti nėra.

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog visiškai pripažino savo kaltę, yra neįgalus, dėl sveikatos būklės jam per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę (sunku judėti, vaikščioti), jo pagalba reikalinga prižiūrint neįgalią motiną. Nuteistojo teigimu, dėl šių aplinkybių jam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta.

18. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės negali lemti švelnesnės bausmės skyrimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų) ir į šią aplinkybę jau atsižvelgė, skirdamas G. B. bausmes už nusikalstamas veikas. Todėl nėra jokio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių dar kartą tos pačios, jau įvertintos pirmosios instancijos teismo, aplinkybės pagrindu.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistasis, tvirtindamas, jog dėl sveikatos sutrikimų jam per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismui nepateikė sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų. Baudžiamojoje byloje duomenų apie G. B. sveikatos būklę nėra. Kita vertus, kaip matyti iš apeliacinio skundo, apibūdindamas sveikatos sutrikimus, nuteistasis nurodo, kad jam sunku judėti, vaikščioti ir būti įkalinimo įstaigoje, o tokią jo būklę sąlygojo ankstesni sveikatos sutrikimai. Baudžiamosios bylos ir LITEKO duomenimis, G. B. 2013 m. buvo teisiamas 2 kartus, 2018 m. – 1 kartą, 2020 m. – 2 kartus, 2021 m. – 1 kartą, 2022 m. – taip pat 1 kartą, o 2023 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už dvi nusikalstamas veikas, įvykdytas 2023 m. birželio 29 d. prieš nukentėjusiąją R. A. ir sūnų D. B. Vadinasi, negalima paneigti, kad nuo nusikalstamų veikų, taip pat ir tų, už kurias G. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo apeliaciniame skunde nurodoma sveikatos būklė nuteistojo nesulaikė. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas aptarta anksčiau, nepripažįsta G. B. apeliaciniame skunde nurodytų sveikatos sutrikimų aplinkybe, dėl kurios, vertinant apelianto nurodomas sveikatos problemas visų kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, jam paskirtos bausmės galėtų būti švelninamos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jei toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje G. B. sveikatos būklė blogėtų ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįgalios motinos slaugymas ir priežiūra taip pat nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti sušvelninta apeliantui paskirta bausmė. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau buvo nurodyta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Neigiami padariniai, atsirandantys dėl kaltininkui paskirtos bausmės, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl nuteistojo ir/ar jo šeimos narių patiriami nepatogumai dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti vertinami kaip prioritetiniai. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia ne asmeninius kaltininko ir/ar jo šeimos narių interesus, o visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. atžvilgiu 2023 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino jį kaltu dėl 2023 m. spalio 27 d. ir 2023 m. spalio 29 d. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė už jas 60 parų arešto bausmes. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. B. buvo paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. buvo paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (baudžiamoji byla Nr. e1-1752-1205/2023, b. l. 7–9). Teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgijo, nes G. B., nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, padavė prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme (baudžiamoji byla Nr. e1-1752-1205/2023, b. l. 16–17). G. B. 2023 m. lapkričio 23 d. priimtame baudžiamajame įsakyme buvo išaiškinta ne tik BPK 422 straipsnyje numatyta kaltinamojo teisė, nesutinkant su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet ir BPK 425 straipsnio 4 dalies norma, jog, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė (baudžiamoji byla Nr. e1-1752-1205/2023, b. l. 7–9). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs G. B. prašymą dėl bylos nagrinėjimo, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagal bendrąsias proceso taisykles ir, išanalizavęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs įrodymus, G. B. parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip pat G. B. asmenybę charakterizuojančius ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė G. B. apkaltinamąjį nuosprendį ir, kaip nurodyta anksčiau, už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, skyrė jam, atitinkamai, devynių ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmes bei galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad griežtesnės, negu buvo paskirta pirmiau tame pačiame procese priimtu baudžiamuoju įsakymu, bausmės paskyrimas, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, priimtu išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme kaltinamojo reikalavimu pagal BPK 425 straipsnį, nelaikytinas nepagrįstu nuteistojo asmens teisinės padėties pasunkinimu (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-603-478/2021).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. B. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, o taip pat ir galutinę bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendį dėl nuteistajam G. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

23. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

24. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta, tačiau tai nelaikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Nuteistojo G. B. padėties tai nepasunkino, o taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai nagrinėjamu atveju nors ir egzistuoja – G. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme už du nesunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

26. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisėjų kolegija jau išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas už įvykdytus nusikaltimus pagrįstai skyrė G. B. realias laisvės atėmimo bausmes. Nekartodama šių motyvų, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. B. nuteistas jau 9 kartą, tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė per trumpą laiką po jo atžvilgiu 2023 m. spalio 9 d. priimto Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis buvo nuteistas už dvi analogiškas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, be to, anksčiau apeliantas daugiausiai buvo teisiamas už analogiškus smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. B. padarė būdamas teistas, teistumas nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to pripažintas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuteistajam G. B. ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skiriamos ne tik viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmės, bet ir realios trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės, o taip pat ir reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tačiau apeliantas savo elgesio nepakeitė, vėl darė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad G. B. yra linkęs nusikalsti, o veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam G. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

28. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistajam G. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Valys. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš G. B. valstybės naudai priteisti 110,96 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

30. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad G. B. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, kaip ir duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors turtu. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. B. iki nusikaltimų padarymo oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (baudžiamoji byla Nr. e1-1752-1205/2023, 2 t., b. l. 52–53, 54), apeliaciniame skunde nurodė turintis sveikatos sutrikimų. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, todėl teisėjų kolegija nusprendžia neišieškoti iš G. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo G. B. neišieškoti.