- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-603-478/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. B.
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. B. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, kaltinamajam K. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 6 d.;
- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. 01326068, išduotas K. B. vardu, perduotinas VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 4 d. apie 10.51 val. kelyje (duomenys neskelbtini), 107-ąjame kilometre, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, jam nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugpjūčio 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame padaryta išvada, jog K. B. kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – konfiskuotino turto vertę atitinkančios piniginės sumos išieškojimą ir draudimą vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.
3. Nuteistasis K. B., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti – pakeisti šio nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta taikyti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, ir šį terminą sutrumpinti iki 1 metų.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo jam nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas dėl jo griežtumo yra neteisingas, neatitinkantis BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmių, o taip pat baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, ir kitų galiojančių teisės aktų. Pažymi, kad iš faktinės ir teisinės pusės, skiriant minėtąsias baudžiamojo poveikio priemones reikėtų prisilaikyti bendrųjų reikalavimų, kuriais vadovaujantis skiriamos kriminalinės bausmės. Teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas nesilaikė bausmių skyrimo bendrųjų nuostatų, išdėstytų BK bendrojoje dalyje.
3.2. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas, uždrausdamas jam vairuoti transporto priemones net 3 metų laikotarpiui, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, nes tokios ilgos trukmės uždraudimas yra perteklinis ir žlugdo jį bei jo šeimą. Pažymi, kad skirdamas tokį ilgą minėto draudimo terminą, apylinkės teismas pakankamai neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių ir jam palankų aplinkybių. Teigia, kad padarė nesunkų nusikaltimą, padaryta veika nesukėlė niekam jokių realių neigiamų pasekmių, jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, byloje nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
3.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad gyvena šeimoje su sugyventine, kartu augina mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) m., šiuo metu gyvena iš santaupų, ieško darbo. Nuteistasis tvirtina, kad negalima ignoruoti ir fakto, kad jam paskirta kriminalinė bausmė – 2000 Eur dydžio piniginė sankcija, taip pat skirtas 5000 Eur dydžio konfiskuotino turto vertės išieškojimas, kas, atsižvelgiant į jo nelengvą turtinę padėtį, yra itin didelės sumos.
3.4. Nurodo, kad teismo motyvai apie tai, jog melavo, kad nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, nėra teisingi, kadangi teismui nemelavo, tiesiog suprato teismui turintis nurodyti būtent apie Lietuvoje, o ne užsienyje padarytus nusižengimus. Teigia, kad ši baudžiamoji byla ir jos pasekmės jam yra labai didelė pamoka, iš jos padarė galutines teisingas išvadas – daugiau niekada savo gyvenime nevairuos transporto priemonių neblaiviame stovyje. Prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.
3.5. Skunde nuteistasis taip pat pažymėjo ir tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas 2021 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu už nurodytą padarytą nusikalstamą veiką jam buvo uždraudęs naudotis minėtąja specialiąja teise ženkliai trumpesniam laikui – 2 metams, todėl mano, kad skundžiamas nuosprendis panašus į kerštą, jog jis, pasinaudodamas savo procesinėmis teisėmis, nesutiko su nurodytu baudžiamuoju įsakymu, dėl ko teismui teko nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
3.6. Apeliantas taip pat nurodo įžvelgiantis ir esminį netikslumą, prieštaravimą skundžiamo nuosprendžio dalyje, t. y. kad motyvuojamoje nuosprendžio dalyje teisėja konstatavo, kad jam nustatytinas vidurkį atitinkantis specialiosios teisės atėmimo terminas, kai tuo tarpu vėliau, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, tą terminą nustatė 6 mėnesiais ilgesnį nei baudžiamajame įstatyme nustatytos tos baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistojo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti K. B. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, veikos kvalifikavimas, taip pat paskirta bausmė bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuotino turto vertę atitinkančios piniginės sumos išieškojimas) nekvestionuojami, tačiau nuteistasis nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) terminu. Nuteistasis prašo paskirtą 3 metų terminą sutrumpinti iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju K. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu be paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016, 2K-20/2011).
8. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip jau minėta, svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baudimas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. BK 67 straipsnyje nustatyta ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, kaip ir nurodė K. B. savo apeliaciniame skunde, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti ir į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir procesines prievartos priemones bei parinkdamas jų dydžius ir trukmę, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, savo išvadas pagrindė ir argumentavo tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiomis išvadomis nesutikti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau yra ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (1 t., b. l. 61-103), dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir gailėjosi. Sprendžiant dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo buvo vertinta tai, kad K. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,72 promilių girtumas (1 t., b. l. 14-15), o būdamas tokios būklės, jis dienos metu važiavo greitkeliu, kuomet eismas intensyvus ir kur automobiliai važiuoja dideliu greičiu, kol buvo sustabdytas, jis jau buvo nuvažiavęs didelį atstumą nuo pradinio kelionės taško.
11. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir parenkant jos trukmę buvo atsižvelgta į tai, kad K. B. daug kartų baustas užsienyje už tokio paties pobūdžio nusižengimus, t. y. už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, dėl ko ne kartą buvo taikyta poveikio priemonė – vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog K. B. Lietuvoje nebaustas dėl to, kad ilgą laiką gyveno užsienyje. Akivaizdu, kad anksčiau užsienyje taikytos procesinės priemonės K. B. neatgrasė nuo netinkamo elgesio ir išvadų jis nepadarė, dėl ko vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus. Net ir paskutinį kartą 2017 m. gegužės 15 d. Didžiojoje Britanijoje paskirtas 18 mėnesių trukmės vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas nuteistajam įtakos neturėjo, kas, teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai apylinkės teismui leido daryti išvadas, kad trumpesnio ar tokio paties ilgio teisės vairuoti atėmimo terminas įtakos K. B. neturės, tai nemotyvavo jo keisti savo elgesį ir adekvačiai vertinti vairavimo esant neblaiviam pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tikėti apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis ir pažadais, kad būtent dabar jau nuteistasis suprato savo netinkamą elgesį ir dėl to daugiau jis niekada nevairuos būdamas neblaivus. Bylos duomenimis nuteistajam jau ne kartą buvo suteikta galimybė tą įrodyti, tačiau akivaizdu, kad vos atgavęs teisę vairuoti nuteistasis savo pareigas pamiršdavo.
12. Nors skunde K. B. nurodo aplinkybes, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris nesukėlė niekam jokių realių neigiamų pasekmių, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl padarinių nebuvimo nusikalstama veika negali būti laikytina mažiau pavojinga, dėl ko reikėtų trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, be to, į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta kvalifikuojant nusikalstamą veiką, parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, be to, byla buvo nagrinėjama taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko paskirta bausmė buvo sumažinta trečdaliu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 3 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas yra proporcingas ir adekvatus K. B. asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Pagrindo šį terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, nėra.
13. Į aplinkybes, kad nuteistasis gyvena šeimoje su sugyventine, kartu augina mažametį vaiką, gimusį 2021 m., šiuo metu gyvena iš santaupų, niekur nedirba, taip pat buvo atsižvelgta parenkant nuteistajam bausmę ir nustatant jos dydį. Šios aplinkybės niekaip nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl tikslingumo skirti būtent tokio termino baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu trumpinti teismo nustatytą terminą, kadangi, kaip minėta, nustatytas terminas atitinka šios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkį, o objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, dėl ko minėtą terminą reikėtų trumpinti, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Priešingai, tenkinus apeliaciniame skunde nurodytą prašymą susidarytų situacija, kuomet nusikalstamą veiką padaręs asmuo patirtų švelnesnes teisines pasekmes nei asmuo, padaręs mažiau pavojingą veiką – administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5, 6 dalis).
14. Sutiktina, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistajam, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010). Apygardos teismo vertinimu, K. B. paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas neabejotinai turės taisomąjį poveikį, nes padės jam suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus, jos vertę bei tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.
15. Nors apeliantas skunde nurodo įžvelgiantis esminį netikslumą bei prieštaravimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo motyvuojamoje nuosprendžio dalyje ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip nurodo ir nuteistasis, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad K. B. nustatytinas vidurkį atitinkantis specialiosios teisės atėmimo terminas, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, teismas būtent tokį terminą nustatė ir rezoliucinėje nuosprendžio dalyje – 3 metus. Kaip jau buvo minėta, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, nustatytas trejų metų terminas ir atitinka nurodytą baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį.
16. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir nuteistojo skundo argumentą, kad nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės terminą, jam keršija už tai, kad jis pasinaudojo savo procesine teise. Pažymėtina, kad nuteistajam dar 2021 m. birželio 30 d. baudžiamajame įsakyme buvo išaiškinta, jog nesutikdamas su priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis turi teisę paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, taip pat išaiškinta BPK 425 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, kad išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 164-171). Ši norma taikoma ne tik skiriamai bausmei, bet ir kartu su ja skiriamoms baudžiamojo poveikio priemonėms. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, gavęs K. B. prašymą dėl bylos nagrinėjimo, išnagrinėjo ją pagal bendrąsias proceso taisykles ir išanalizavęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs įrodymus, K. B. asmenybę, jo duotus paaiškinimus ir kitus bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui reikiamus duomenis, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, priėmė sprendimą, kuris, kaip jau ir minėta, negali būti įtakotas nei prokuroro pareiškimu dėl baudžiamosios bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nei teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu. Kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių kitų duomenų ar faktų, kurie leistų abejoti nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, tokių duomenų taip pat nenustatė.
17. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas K. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę, sutrumpinti jos terminą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su 2021 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu K. B. paskirta viešųjų darbų bausme. Tokį sprendimą teismas priėmė remdamasis BK 65 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, taip pat teigdamas, jog atitinkamai tiek baudos, tiek viešųjų darbų bausmės, paskirtos K. B., vykdytinos atskirai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos išvada sutikti negali.
19. Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas ar bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos. BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nė vienoje BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nuostatoje nėra numatyta, jog teismas negali bendrinti bausmių, kurių viena – paskirta bauda. Nors pirmosios instancijos teismas ir vadovaujasi BK 65 straipsnio 2 dalimi, tačiau joje ir nurodyta, kad atliekant bausmių bendrinimą, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, kas reiškia, jog subendrinus bausmes, paliekamos kelios bausmių rūšys, kurių viena – bauda.
20. Kaip jau buvo minėta, BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju skundo dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas tik atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad nuosprendį priėmęs teismas savo iniciatyva, nuosprendžiui įsiteisėjus, gali priimti sprendimus, susijusius su bausmių bendrinimu ir įskaitymu, vadovaujantis BPK 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.
Dėl advokato darbo apmokėjimo
21. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-6977, patvirtinanti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam K. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Loreta Daukšienė, pateikusi advokato orderį Nr. ((duomenys neskelbtini)), teikia antrinę teisinę pagalbą K. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 104,94 Eur (2 t., b. l. 30, 36).
22. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. spalio 7 d. nutartyje, kuria K. B. paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 28). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytą prašymą minėtų išlaidų nepriteisti, atsižvelgiant į nuteistojo K. B. šeiminę ir turtinę padėtį, o būtent, kad jis šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš santaupų, turi mažametį vaiką, jam nuosprendžiu priteista piniginė sankcija, šios būtino gynėjo dalyvavimo išlaidos iš K. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.