Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-995/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“ ieškinį atsakovei A. K. dėl teisės be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

28.4. Pirmosios instancijos teismas susiaurino kur kas platesnį bylos nagrinėjimo dalyką iki atsakovės pozicijos ir visus jos argumentus įvardino kaip pagrįstus ir išskirtinai šiais argumentais grindė sprendimą.

28.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009.

29.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir dėl tos aplinkybės, jog nė vienas statinio projektas nebuvo pateiktas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir tokiam projektui minėta institucija nėra pritarusi.

29.5. Ieškovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja formuojamai teismų praktikai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023.

30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

32. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, praleidus nustatytą terminą

35. CPK 318 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuota, jog atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

36. Kadangi įstatymas numato, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, nesutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės savo iniciatyva spręsti termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti atnaujinimo klausimo. Sutiktina, jog formaliai pirmosios instancijos teismas turėjo išsireikalauti civilinę bylą iš apeliacinės instancijos teismo minėtiems klausimams išspręsti. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog civilinė byla yra elektroninė, darytina išvada, jog civilinės bylos neišsireikalavimas laikytinas tik procedūriniu pažeidimu. Vertinant ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti svarbi aplinkybė yra ta, kad 2023 m. sausio 2 d. rezoliucija, patenkinus atsakovės prašymą, atsakovei buvo pratęstas terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, nors CPK 318 straipsnio nuostatos nenumato tokios galimybės. Dėl pirmosios instancijos teismo klaidos, pratęsiant terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, susidarė tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas suklaidino atsakovę dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikimo iki 2023 m. sausio 16 d., todėl 2023 m. sausio 11 d. atsakovei pateikus atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrįstai, ištaisydamas savo klaidą, kuria atsakovei, nesant galimybės, buvo pratęstas terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertinęs 2023 m. sausio 2 d. atsakovės atstovės prašyme nurodytas aplinkybes, kuria buvo praleistas terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti (atsakovės atstovės užimtumą kitose bylose), atnaujino atsakovei terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti ir jį priėmė. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas pripažinti, jog atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas praleidus nustatytą terminą, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

37. Ieškovei 2016 m. birželio 15 d. surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-160615-00016. Šiame akte konstatuota, kad statytoja UAB „Liūtomera“, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (kodas 12613) pastatė II grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Ieškovei 2016 m. birželio 27 d. surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160627-00017.

38. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-973/2018 ieškovė buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016, parengiant projektinę dokumentaciją, ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovė įpareigota savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę; jei UAB ,,Liūtomera“ per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, atsakovė įpareigota sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pasibaigimo, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą; jeigu UAB „Liūtomera“ per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, Inspekcijai leista pačiai nugriauti dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš UAB „Liūtomera“.

39. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1078-253/2018 pakeitė 2018 m. kovo 30 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą ir jį išdėstė taip: „Jei atsakovė UAB ,,Liūtomera“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pasibaigimo, valstybės naudai; jeigu atsakovė UAB „Liūtomera“ per teismo nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Liūtomera“.“ Kitos teismo sprendimo dalys paliktos nepakeistos.

40. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3143-588/2019 nuspręsta atidėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-122-973/2018 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d.

41. Ieškovei vykdant 2018 m. kovo 30 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą ieškovės užsakymu VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras atliko ekspertizę dėl savavališkai atliktų terasos prie statinio (duomenys neskelbtini), Palangoje, darbų statybos skaičiuojamosios vertės nustatymo. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad terasos prie statinio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savavališkai ūkio būdu atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų skaičiuojamoji vidutinė rinkos vertė 2016 m. kovo mėn. kainų lygiu be pridėtinės vertės mokesčio – 6 159,92 Eur ir tenkina statybos techninio reglamento STR1.0404:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priedo „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai“ reikalavimus. Ieškovė taip pat parengė terasos, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą Nr. 1545. Taip pat sumokėjo 52 Eur dydžio įmoką už statybą leidžiančio dokumento išdavimą ir 262,03 Eur įmoką už savavališkos statybos padarinių įteisinimą.

42. Ieškovei pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą“ 7 priedo 1.2 punktą yra būtinas atsakovės sutikimas, nes terasa yra arčiau kaip vieno metro atstumu iki gretimo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribos. Atsakovė atsisakė duoti tokį sutikimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

43. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, visiškai netyrė ir nevertino ieškovės argumentų, rėmėsi išskirtinai atsakovės argumentais, todėl bylą išnagrinėjo atsakovės argumentų kontekste, nepasisakė dėl pagrindinių ginčo esmei turinčių aplinkybių, ieškinį atmetė remdamasis neegzistuojančiu arba negaliojančiu teisiniu reguliavimu, padarė paviršutiniškas, nepagrįstas ir netgi teisės aktams prieštaraujančias išvadas, kas lėmė tai, jog galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo visiškai neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

44. Statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir kraštovaizdį ir kita. Tai reikšmingi reikalavimai, kuriais pasiekiami viešieji tikslai statybų procese. Statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 4 dalis).

45. Kaip jau minėta, ieškovei pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą“ 7 priedo 1.2 punktą yra būtinas atsakovės sutikimas, nes ginčo objektas – terasa yra arčiau kaip vieno metro atstumu iki gretimo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribos.

46. Ieškovės teigimu, aplinkybė, ar ginčo objektas – terasa – vertintina kaip naujai pastatytas statinys, ar kaip rekonstruota šioje vietoje jau buvusi terasa, teisėtai pastatyta pagal projektą „Svečių namai, (duomenys neskelbtini), Palanga“ (statybos leidimo Nr. 267), yra esminė sprendžiant dėl ieškovės ieškinio patenkinimo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismui įvertinus, jog terasa yra naujai pastatytas statinys, būtų buvęs pagrindas atmesti ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais, o įvertinus, jog ieškovė atliko jau buvusios ir teisėtai pastatytos terasos rekonstrukciją, būtų buvęs pagrindas taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017 suformuotą praktiką dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl neypatingojo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos.

47. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 išaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktas išaiškinimas aktualus dėl naujos statybos teisėtumo, todėl kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, kaip teisės aktuose nustatyta, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 – tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti, ar ginčo objektas – terasa yra naujas statinys, ar rekonstruotas senasis statinys, kadangi Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-122-973/2018 nagrinėjant ginčą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo konstatuota, jog ieškovė savavališkai, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – dengtą terasą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kad terasa pastatyta ne rekonstravus senąją terasą, patvirtina ir minėtoje byloje pateikti įrodymai – 2016 m. birželio 15 d. Savavališkos statybos aktas, 2016 m. birželio mėn. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, 2016 m. birželio 27 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, kaip matyti iš statinio (terasos) projekto Nr. 1545, nurodyta statybos rūšis – nauja statyba. Byloje pateiktos terasos schemos patvirtina, jog terasos pagrindą sudaro medinės lentos, sienos įstiklintos bei sutvirtintos metaliniais profiliais, terasa turi stogą iš poliuretaninės dangos. Tuo tarpu byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog anksčiau šioje vietoje buvusi teritorija buvo grįsta plytelėmis, aptverta žema, ažūrine tvorele, joje stovėjo saulės skėčiai.

50. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog terasa nėra pastatyta rekonstravus senąją terasą, o yra visiškai naujas statinys. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017 suformuotais išaiškinimais. Dėl šios priežasties plačiau nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su, ieškovės vertinimu, paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartyje suformuotų sąlygų buvimu, dėl kurių ieškovės ieškinys galėtų būti patenkintas.

52. Kadangi ieškovė savo ieškinį iš esmės grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017 pateiktais išaiškinimais, konstatavus, jog minėtoje nutartyje pateikti paaiškinimai nėra aktualūs šiai bylai, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės argumentais, nevertindamas ieškovės argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su tuo, jog ieškovės terasa pažeidžia atsakovės interesus, yra visiškai pagrįstos.

53. Statybos teisiniai santykiai ir žemės sklypo savininko teisė būti statytoju reglamentuojama Statybos įstatyme, o statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos – normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Taigi, atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 9 priedo 4 punkte nustatyti minimalūs atstumai, nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrų atstumas. Atstumai nuo nesudėtingųjų statinių iki kaimyninio sklypo ribos nurodyti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą“. Vadovaujantis minėto Reglamento 7 priedo 1.2 punktu, statant užtvarą prie sklypo ribos, minimalus atstumas turėtų būti 1 m. Šioje byloje nėra ginčo, jog ginčo objektas – terasa yra pastatyta 0,2 m atstumu nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Kadangi nustatyta, jog terasa yra naujai pastatytas statinys, vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, išaiškinimais, statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Taigi, ieškovei pastačius naują terasą, nesilaikant nustatytų minimalių atstumo reikalavimų, ieškovės veiksmai laikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko (atsakovės) teises. Vien šita aplinkybė yra pagrindas ieškinio netenkinti, kadangi teismas negali ginti statytojo teisės, kurią šis siekia įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys).

54. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės pastatyta terasa pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, kadangi terasa suprojektuota su stogu, kurio nuolydis krypsta į atsakovės žemės sklypą.

55. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie terasos stogo buvimą bei ieškovės norą įteisinti stogo konstrukciją yra nepagrįstos, nes ieškovės terasa neturi stogo – yra atvira terasa, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes.

56. STR 1.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.34 papunktyje įtvirtinta terasos sąvoka, t. y. terasa apibrėžiama kaip atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punkte numatyta, jog stoginė yra žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų).

57. Ieškovė į bylą pateikė du statinio projektus. Su ieškiniu pateiktame statinio projekte Nr. 1545 nurodyta, jog projektuojama atvira terasa, tačiau iš pateiktų terasos projektinių schemų aiškiai matyti, jog terasa projektuojama su stogu, kuriam numatyta poliuretaninė danga, laikančiosios konstrukcijos – metaliniai profiliai. Projekto aiškinamojo rašto 6 punkte detalizuota, jog sienų ir stogo konstrukcijos yra metaliniai profiliai.

58. Ieškovė vėliau į bylą pateikė pakoreguotą statinio projektą Nr. 1545, kurio aiškinamojo rašto 3.2 punkte nurodyta, jog projektuojama įranga – markizė. Iš pridėto įrangos techninio paso matyti, jog markizės konstrukcijos medžiaga – aliuminis, o stogo danga – PVC tentas. Nors ieškovė siekė įrodyti, kad markizei laikyti jokie papildomi stulpai yra nereikalingi, todėl esamos šoninės stiklo pertvaros ir metaliniai profiliai nėra stogo (markizės) laikančiosios konstrukcijos, nes metaliniai profiliai laiko stiklo pertvaras, kurių paskirtis – apsaugoti terasos lankytojus nuo vėjo, tačiau pažymėtina, jog terasa yra pastatyta jau nuo 2016 metų ir iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, jog terasa turi stogą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovės terasos konstrukcija laikytina dengta terasa.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės veiksmai, siekiant pakoreguoti statinio projektą, atsižvelgiant ne į faktinę terasos konstrukciją, o turint tikslą, kad ieškinys būtų patenkintas, siekiant įteisinti dengtos terasos statybą, laikytini nesąžiningais. Be to, įvertinus tai, kad terasa pastatyta sulig atsakovės žemės sklypo riba, stogas yra nuožulnus bei nusileidžiantis į atsakovės žemės sklypą, darytina išvada, jog krituliai (lietus, sniegas) pateks į atsakovės sklypo dalį. Papildomai pažymėtina, jog nustačius, jog ieškovės terasa turi stogą ir yra laikytina dengta terasa, pagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, jog padidėjus ieškovės žemės sklypo užstatymo laukui nuo 31,5 procento iki 48 procentų yra pažeidžiami atsakovės kaip gretimo žemės sklypo savininkės interesai dėl tokio didelio žemės sklypo užstatymo. Taigi, atsakovės nesutikimas su terasos statymu šalia žemės sklypo ribos yra visiškai pagrįstas.

62. Sutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių atstumo reikalavimų, kurių ieškovė nesilaikė statydama dengtą terasą visiškai šalia atsakovės žemės sklypo ribos, už kurios yra įrengta įvaža į atsakovės žemės sklypą. Tačiau, įvertinus faktines aplinkybes, jog ieškovės ir atsakovės žemės sklypai yra pagrindinėje Palangos miesto gatvėje, ieškovės terasa skirta aptarnauti klientus (kavinės veikla), darytina išvada, jog žmonių srautas ieškovės terasoje yra itin didelis. Todėl visiškai pagrįsti atsakovės nuogąstavimai, jog terasai esant prie pat žemės sklypo ribos ir atsakovės žemės sklype esančioje įvažoje vykstant automobilių eismui, gali kilti grėsmė ir lankytojų saugumui. Ieškovės argumentai, jog terasos sienos yra stiklinės, todėl saugumui grėsmė nekyla, nepašalina abejonių, jog klientams sėdint terasoje taip arti įvažos į atsakovės žemės sklypą gali kilti grėsmė jų saugumui.

64. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog terasa pažeidžia atsakovės privatumą. Ieškovės vertinimu, kadangi abu žemės sklypai yra pagrindinėje Palangos gatvėje, kurioje yra didžiausias žmonių srautas, nepriklausomai nuo to, ar terasa yra atitraukta 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, ar pastatyta šalia sklypo ribos, neturi realios įtakos atsakovės privatumui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog sunku atsakovei tikėtis privatumo, kai jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra pačioje judriausioje miesto vietoje, tačiau ieškovės tikslas išplėsti savo kavinės ribas, siekiant aptarnauti didesnį kiekį žmonių bei sugeneruoti daugiau pajamų, negali pažeisti pamatinių teisių, šiuo atveju atsakovės teisės į privatumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

65. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės atsisakymo duoti sutikimą ieškovei įsirengti terasą arčiau nei 1 metro atstumu nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežastys, susijusios su atsakovės interesų pažeidimu, yra visiškai pagrįstos, padarytos tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Dėl statinio projekto prieštaravimo viešosios teisės normoms

66. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog statinio statyba ir jos įteisinimas objektyviai nėra galimi, todėl teismo sprendimas, patenkinantis ieškinį, neturės teisinės reikšmės, grįsta negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog negaliojančios teisės aktų nuostatos nurašytos nuo atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir tripliko. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kultūros paveldo departamentas nėra statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija, taip pat jokie kiti išankstiniai Kultūros paveldo departamento pritarimai, sutikimai ar suderinimai dėl II grupės nesudėtingo statinio statybos, kad ir kur toks statinys bebūtų statomas, nėra numatyti, pirmosios instancijos teismo sprendimo 13, 17–19 punktuose esančios išvados negali būti paliktos galioti net ir tuo atveju, jeigu ieškovės apeliacinis skundas būtų atmestas. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.

68. Sutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi nebegaliojančios Statybos įstatymo redakcijos nuostatomis. Aktualios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus 27 straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

69. Tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kokios institucijos tikrina Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4–12 punktuose (tarp jų supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai) nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Šioje dalyje numatyta, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami valstybės saugomais paskelbtuose objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose, valstybės saugomomis paskelbtose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), regioninio bei nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus), kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose, kompleksiniuose (kraštovaizdžio) draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose, istoriniuose regioniniuose parkuose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius savivaldybės tarybos saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus).

70. Statybos techniniame reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 3 punkte taip pat nurodyta, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose.

71. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra susijęs su statybų vykdymu žemės sklype, kuris yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, yra istorinės dalies nekilnojamosios kultūros vertybė, o pastatas taip pat patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, darytina išvada, jog nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančios Statybos įstatymo redakcijos nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos išvada, jog statybos projektą turi įvertinti ir jam pritarti Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, yra pagrįsta. Taigi, ieškovės argumentai, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turėtų būti pašalinti argumentai dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigos pritarti, sutikti su statybos projektu, visiškai nepagrįsti.

72. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 14, 15, 16 punktuose nurodytais argumentais. Ieškovė teigia, jog minėtuose punktuose išdėstytais argumentais buvo atmestas ieškovės ieškinys, tačiau pažymėtina, jog minėtuose pirmosios instancijos teismo sprendimo punktuose pirmosios instancijos teismas tik pacitavo teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigos įvertinti statinio projektą. Kadangi šioje byloje jau konstatuota, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turi pareigą įvertinti statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo 14, 15, 16 punktų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl nesudėtingojo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, ir vertinamas tiek ieškovės, tiek atsakovės interesų pagrįstumas, o ne statinio projekto atitiktis nustatytiems reikalavimams.

73. Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog statinio projektas yra nepateiktas vertinti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštai patvirtina, jog statinio projektas neatitinka kai kurių nustatytų reikalavimų, tačiau sutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jau šioje proceso stadijoje objektyviai negalima statinio statyba ir jos įteisinimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atsisakymo duoti sutikimą dėl terasos statybos priežastys, susijusios su atsakovės asmeninių interesų pažeidimu, yra pagrįstos, ieškinys pagrįstai atmestas.

74. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

75. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo apmokėtos ne byloje dalyvaujančio asmens, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

76. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

77. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovės atstovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 4 765 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodyta, jog už susipažinimą su bylos dokumentais, dokumentų teisinę analizę (250 Eur), atsiliepimo į ieškinį surašymą (1 250 Eur), tripliko surašymą (450 Eur) sumokėta advokato padėjėjai J. G., o už susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui (421 Eur), atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą (726 Eur), užklausų surašymą renkant įrodymus byloje, atsakymų gavimą ir pateikimą teismui (363 Eur) bei atstovavimą byloje, įskaitant baigiamosios kalbos parengimą (1 305 Eur), sumokėta advokatei R. G..

78. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei mokėjimo pavedimų nustatyta, jog už atsakovei suteiktas teisines paslaugas sumokėjo byloje nedalyvaujantys asmenys – D. M. ir M. M..

79. Remdamasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo to, jog išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme už atsakovę apmokėjo byloje nedalyvaujantys asmenys, tačiau jos yra realiai patirtos šioje byloje ir dėl šių išlaidų atlyginimo atsakovei turėjo būti sprendžiama.

80. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas minėtų bylinėjimosi išlaidų negalėjo priteisti, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 išaiškinimais, kadangi faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Ieškovės teigimu, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios apmokėtos ne byloje dalyvaujančio asmens, būtų pagrindas, jei atsakovę bei bylinėjimosi išlaidas apmokėjusią šalį sietų narystės kokioje nors organizacijoje teisiniai santykiai. Šie ieškovės argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi, kaip jau paminėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui, už kurį bylinėjimosi išlaidas sumokėjo sutuoktinė.

81. Ieškovės argumentai, jog D. M. ir M. M. galėjo daryti įtaką atsakovės pozicijai šioje byloje, kadangi minėti asmenys nuomojasi nekilnojamąjį turtą, esantį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, nepagrįsti jokiai įrodymais.

82. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

83. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

85. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog minėtas išlaidas taip pat apmokėjo byloje nedalyvaujantis asmuo, tačiau, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, iš ieškovės priteistina 1 573 Eur atsakovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“ atsakovei A. K. 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.