Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1078-253/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-29
Bylos Nr.: e2A-1078-253/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1078-253/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00536-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.11; 3.2.6.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liūtomera“, trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB ,,Liūtomera“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei, o, per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – dengta terasa), ir sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovė per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, pasibaigimo, į ieškovės banko sąskaitą; 3) jeigu atsakovė per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, leisti ieškovei pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės.

2. Ieškovė nurodė, kad atlikus statybos patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas savavališkos statybos faktas, statytojai UAB ,,Liūtomera“ surašytas 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-160615-00016, juo konstatuota, kad statytoja savavališkai, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, pastatė II grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą, kurios ilgis apie 22,9 m, plotis apie 7 m, aukštis nuo žemės paviršiaus apie 4,20 m. Savavališkai pastatytas statinys yra kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (kodas 12613). Statytoja pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, kadangi statinį – dengtą terasą pastatė neturėdama privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui. Statytojai UAB „Liūtomera“ buvo surašytas 2016 m. birželio 27 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, juo statytoja įpareigota ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 17 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Statytoja informuota apie teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir teisę kreiptis į ieškovę dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Ieškovės 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 17 d. Atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą surašytas 2017 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas, juo konstatuota, kad statytoja savavališkos statybos padarinių nepašalino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimu nuspręsta:

3.1. Ieškinį tenkinti visiškai.

3.2. Įpareigoti atsakovę UAB ,,Liūtomera“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o, per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

3.3. Jei atsakovė UAB ,,Liūtomera“ per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, pasibaigimo, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą.

3.4. Jeigu atsakovė UAB „Liūtomera“ per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, leisti ieškovei pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Liūtomera“.

3.5. Priteisti iš atsakovės UAB „Liūtomera“ 100 Eur žyminio mokesčio bei 7,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė teisės normas, atsakovės UAB „Liūtomera“ savavališkai pastatytas II grupės nesudėtingas statinys – dengta terasa, kuris yra kultūros paveldo vietovėje, turi neteisėto statinio požymių, kurie pagrįstai užfiksuoti 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016. Teismas pripažino, kad nustačius, jog atsakovė savavališkai, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, t. y. neturėdama statybą leidžiančio dokumento, pastatė II grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą, kuris yra kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje, yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir atsakovę įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra rengiant projektinę dokumentaciją, derinimas su atitinkamomis institucijomis ir kitos teisės aktų nustatytos privalomos procedūros gali užtrukti ilgiau nei ieškovės prašomas 3 mėnesių terminas, tačiau taip pat atsižvelgęs į tai, kad savavališkos statybos faktas buvo nustatytas 2016 m. birželio 15 d., t. y. beveik prieš dvejus metus, teismas padarė išvadą, kad skirtinas ilgesnis terminas, nei prašo ieškovė, tačiau trumpesnis, nei prašė atsakovės atstovas – 6 mėnesių terminas. Per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovė įpareigota savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus savavališkos statybos akte, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 1 dalies reglamentavimu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, atsakovės lėšomis. Remdamasis CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas nustatė, kad, atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nustatytų reikalavimų, atsakovė įpareigotina sumokėti baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Liūtomera“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš ieškovės išlaidas už advokato pagalbą, suteiktą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo pakeitus teismo sprendimą jį išdėstyti taip:

1) Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

2) Įpareigoti atsakovę UAB „Liūtomera“ per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę.

3) Jeigu atsakovė UAB „Liūtomera“ per 1 mėnesį nuo termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pasibaigimo nenugriaus dengtos terasos, leisti Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės.

4) Likusią ieškinio dalį atmesti.

7. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius apeliacinio skundo motyvus:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota netinkamai. Joje įtvirtintos nuorodos į ieškovės ieškinį, nors, apeliantės nuomone, nustatomas terminas tam tikram įpareigojimui įvykdyti turi būti aiškiai apibrėžiamas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismo sprendimas dviprasmiškas – atsakovei suteikiamas 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau 5 Eur baudos skaičiavimas bus pradėtas ir ieškovė įgis teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovės sąskaita per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Turi būti nustatytas vienas aiškus terminas padariniams pašalinti.

7.2. Teismo nustatyto 6 mėnesių termino savavališkos statybos padariniams pašalinti objektyviai gali neužtekti. Atsakovės nuomone, tam objektyviai būtinas vienerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes vienas iš reikalingų dokumentų projektinei dokumentacijai parengti yra su atsakovės valdomu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo valdytojo rašytinis sutikimas. Atsakovės teigimu, ji deda pastangas gauti tokį sutikimą dėl dengtos terasos įrengimo, vykdo intensyvias derybas, bet tam reikia daugiau laiko.

7.3. Nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę mokėti baudą. Atsakovės nuomone, minėta bauda nepagrįstai paskirta ieškovės naudai, kadangi ieškovė atstovauja ne savo asmeniniams, o valstybės interesams. Be to, tęstinės baudos skaičiavimo terminas priklaustų išimtinai nuo baudos gavėjos – ieškovės, kadangi ginčijamu sprendimu ieškovei taip pat suteikta teisė pačiai pašalinti savarankiškos statybos padarinius ir nugriauti terasą, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės.

8. Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad apeliantės prašomas skirti vienerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl vykdomų derybų, atsakovė turėjo pakankamai laiko gauti sutikimą. Taip pat ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais dėl baudos už savavališkos statybos padarinių nepašalinimą neskyrimo, pažymi, kad ieškovė ieškiniu siekė kuo optimalesnio savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

9. Atsiliepimu trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir prašo atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Byloje nustatyta, kad statytojai UAB ,,Liūtomera“ 2016 m. birželio 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-160615-00016. Šiame akte konstatuota, kad statytoja UAB „Liūtomera“, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (kodas 12613) pastatė II grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 27 d. atsakovei UAB „Liūtomera“ surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160627-00017.

13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Liūtomera“ nurodo, kad byloje neginčijo dengtos terasos statybos neteisėtumo ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija. Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio ir jame pateiktų argumentų matyti, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl esančio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jo kopiją pateikiant ieškovei. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatyti teismo sprendimo įvykdymo terminai ir pasekmės (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą. Apeliantės nuomone, nurodyta skundžiamo teismo sprendimo dalis yra keistina. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl atsakovės apskųstos pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliantė UAB ,,Liūtomera“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 6 mėnesių terminu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti. Apeliantės nuomone, toks terminas yra per trumpas ir savavališkos statybos padariniams pašalinti turėtų būti nustatytas vienerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė tokią poziciją grindžia argumentais, kad ilgesnis terminas yra objektyviai būtinas, nes vienas iš dokumentų, reikalingų projektinei dokumentacijai parengti, yra su atsakovės valdomu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojo rašytinis sutikimas.

15. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl pagrindo nustatyti ilgesnį terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, nei numatytas pirmosios instancijos teismo sprendime, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Apeliantė teigia, kad deda pastangas gauti besiribojančio žemės sklypo valdytojo rašytinį sutikimą, vykdo intensyvias derybas ir su laiku įgytų daugiau svertų derybose. Apeliantės argumentai dėl ilgesnio termino poreikio deryboms yra abstraktūs. Atsakovė konkrečiais motyvais nepagrindė, kokius veiksmus planuojama atlikti, kodėl tokie veiksmai negali būti objektyviai atlikti per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą ir kodėl deryboms būtinas būtent konkretus ilgesnis vienerių metų terminas. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismuose nėra iškelta civilinių bylų, kuriose atsakovė UAB ,,Liūtomera“ būtų bylos šalis ir kuriose būtų keliamas klausimas, susijęs būtent su apeliantės nurodytu besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir jo valdytojo atsisakymu suteikti rašytinį sutikimą.

16. Reikšminga aplinkybė, kad savavališkos statybos faktas buvo nustatytas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas prieš daugiau nei dvejus metus – 2016 m. birželio mėn.; atsakovės prašymu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas atsakovei jau buvo pratęstas iki 2017 m. kovo 17 d. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovės UAB „Liūtomera“ atstovas prašė teismo skirti vienerius metus projektinei dokumentacijai susitvarkyti. Nuo nurodyto parengiamojo teismo posėdžio yra praėję jau daugiau nei vieneri metai, nuo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei 7 mėnesiai. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovei ilgesnį terminą (t. y. 6 mėnesius), nei ieškinyje prašė ieškovė (t. y. 3 mėnesius). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė konkrečiais duomenimis ir motyvais nepagrindė objektyvaus būtinumo nustatyti dar ilgesnį – vienerių metų terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Esant nurodytų aplinkybių visumai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti atitinka teisingumo ir protingumo principus ir nustatytas pagrįstai.

17. Apeliantė neginčija kitos teismo sprendimo dalies, kuria, atsakovei neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų, ieškovei leista pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovė įpareigota mokėti ieškovei 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, pasibaigimo. Apeliantės nuomone, nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę mokėti baudą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18. CPK 273 straipsnyje reglamentuojami tam tikri teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 273 straipsnio 3 dalies redakcijoje tuo atveju, jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, numatyta galimybė teismo sprendime atsakovui nustatyti skirtiną baudą, jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

19. Iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektų aiškinamojo rašto turinio matyti, kad inicijuotu CPK 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu buvo siekiama kelių tikslų, tarp jų – nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Minėtame įstatymų projektų aiškinamajame rašte dėl CPK nuostatų pakeitimo projekto kartu pažymėta, kad toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo.

20. Apeliantė pabrėžia, kad ieškovei taip pat buvo suteikta teisė pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti dengtą terasą, dėl to, apeliantės nuomone, anksčiau nurodytos tęstinės baudos skaičiavimo terminas priklausytų išimtinai nuo šios baudos gavėjos (ieškovės). Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina.

21. Pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos padarinius visų pirma yra nustatyti atsakovei UAB ,,Liūtomera“. Ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nustatytas ne įpareigojimas, o tik suteiktas leidimas, atsakovei per nustatytą terminą nenugriovus dengtos terasos, pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės. Teismo sprendime nurodytu atveju atsakovei numatytas įpareigojimas mokėti baudą nepašalina atsakovės pareigos likviduoti savavališkos statybos padarinius. Tad baudos už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną skaičiavimo terminas priklauso ir nuo atsakovės aktyvių veiksmų įvykdyti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nustatytas įpareigojimas atsakovei sumokėti baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną.

22. Vadovaujantis CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktu, rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti nurodyta teismo išvada ieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį atmesti. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Tai ypač aktualu priverstinai vykdytinų sprendimų atveju, nes su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui perrašoma į vykdomąjį raštą (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės UAB ,,Liūtomera“ argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyti terminai, su kuriais siejamos atsakovės įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nesilaikymo pasekmės, yra dviprasmiška.

23. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies matyti, kad atsakovei UAB ,,Liūtomera“ teismas nustatė įpareigojimą per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti užfiksuotus savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant ieškovei. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas atsakovei, per nustatytą terminą neįvykdžius nurodyto reikalavimo, savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį – dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat numatytos kitos pasekmės atsakovei nevykdant nurodytų reikalavimų – įpareigojimas atsakovei mokėti baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai (teismo sprendimo trečioji pastraipa) bei leidimas ieškovei pačiai nugriauti dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės (teismo sprendimo ketvirtoji pastraipa).

24. Reikšminga tai, kad minėtų pasekmių taikymas skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje susietas su ieškovės ieškinio 1 punkte nustatytu terminu ir jo nesilaikymu. Ieškovės ieškinio pirmame punkte buvo nurodytas 3 mėnesių terminas gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodyta tokių motyvų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti ieškovės ieškinyje nurodytą terminą. Priešingai, kaip nustatyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas sprendimu atsakovei nustatė ilgesnį – 6 mėnesių terminą – savavališkos statybos padariniams pašalinti, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad konkrečių pasekmių taikymas siejamas su nustatytų reikalavimų neįvykdymu per teismo nustatytą terminą. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucines dalis darytina išvada, kad pasekmių atsakovei už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą taikymas sietinas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei nustatytu terminu, o ne ieškovės procesiniame dokumente (ieškinyje) nurodytu terminu. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečioji ir ketvirtoji pastraipos dėl termino, per kurį neįvykdžius nustatytų reikalavimų būtų taikomos kitos pasekmės, yra dviprasmiškos, jos tikslintinos pakeičiant teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją ir ketvirtąją pastraipas ir pašalinant iš jų žodžius „ieškinio 1 punkte“ ir jų vietoje įrašant žodį „teismo“.

25. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus dėl baudos mokėjimo nustatymo ieškovės naudai nepagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje nenumatytas subjektas, kurio naudai turi būti sumokama atsakovui paskirta bauda. Minėtoje įstatymo nuostatoje nenumatyta, jog tokio pobūdžio bauda yra skirtina būtent kitos šalies (ieškovo) naudai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia bauda už teismo sprendime atsakovei nustatytų reikalavimų nevykdymą skirtina valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei nustatytas įpareigojimas sumokėti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa pasibaigimo, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą keistina, nustatant, kad nurodyta bauda mokėtina valstybės naudai.

26. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas anksčiau nurodytu būdu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti kitas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl to likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nurodytu būdu pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį iš esmės nepakeičiama bylos pirmosios instancijos teisme baigtis, daro išvadą, kad šis procesinis spendimas nesudaro pagrindo perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

28. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Pripažintina, kad atsakovės UAB ,,Liūtomera“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir tenkinta 1/3 dalis atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai tenkintai apeliacinio skundo daliai apeliantei iš ieškovės priteistina 25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją ir ketvirtąją pastraipas ir išdėstant jas taip:

„Jei atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Liūtomera“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), pasibaigimo, valstybės naudai.

Jeigu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Liūtomera“ per teismo nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, adresu (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“.“

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Liūtomera“ 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjai Irma ČuchrajMarius DobrovolskisAlbina Pupeikienė