Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Rasai Šimkūnaitei,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Morkūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl teisės be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

4. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu prašė šalių ginčą spręsti teismo nuožiūrą. Pažymi, kad statytojas turi teisę šalinti pažeidimus, tačiau jis neturi teisės pažeisti kitų trečiųjų asmenų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės siekiamas įteisinti statinys yra pastatytas žemės sklype, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Pagal 2008 m. liepos 23 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą Nr. KPD-RM-833 nekilnojamasis daiktas priklauso nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai. Pagal 2012 m. lapkričio 29 d. Kultūros paveldo departamento pranešimą Nr. 11-134, nekilnojamojo daikto kodas – 12613. Žemės sklypas yra istorinės dalies nekilnojamosios kultūros vertybės – U-2, Kultūros vertybių apsaugos departamento 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103, įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, teritorijos ribose.

6. Taip pat nustatyta, kad ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 15 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-160615-00016. Šiame akte konstatuota, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama privalomo rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (kodas 12613) pastatė II grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. 2016 m. birželio 27 d. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-160627-00017.

7. 2018 m. kovo 30 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-122-973/2018 ieškovė buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą statinį - dengtą terasą, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę; jei atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ per nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys - dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pasibaigimo, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445; jeigu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, leisti Inspekcijai pačiai nugriauti dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1078-253/2018 pakeitė 2018 m. kovo 30 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą ir jį išdėstė taip: „Jei atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti nugriautas savavališkai pastatytas statinys – dengta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pasibaigimo, valstybės naudai; jeigu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą nenugriaus dengtos terasos, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Kitos teismo sprendimo dalys paliktos nepakeistos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3143-588/2019 nuspręsta atidėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-122-973/2018, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d..

8. Ieškovei vykdant 2018 m. kovo 30 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą ieškovės užsakymu VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ atliko ekspertizę dėl statybos skaičiuojamosios vertės nustatymo savavališkai atliktiems terasos prie statinio (duomenys neskelbtini), Palangoje, darbams nustatymo. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad terasos prie statinio (duomenys neskelbtini), Palangoje, savavališkai ūkio būdu atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų skaičiuojamoji vidutinė rinkos vertė – 2016 m. kovo mėn. kainų lygiu be pridėtinės vertės mokesčių – 6159,92 Eur, ir tenkina Statybos techninio reglamento STR1.0404:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priedo „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai“ reikalavimus. Įmokos dydis už savavališkos statybos įteisinimą – 262,03 Eur. Ieškovė taip pat parengė terasos, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą Nr. 1545. Taip pat sumokėjo 52 Eur dydžio įmoką už statybą leidžiančio dokumento išdavimą ir 262,03 Eur įmoką už savavališkos statybos padarinių įteisinimą. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, įrengta lauko terasa yra arčiau kaip vieno metro atstumu iki gretimo atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ribos, ieškovei reikalingas yra atsakovės sutikimas, kuri atsisako tokį sutikimą duoti.

9. Statytojo įgyvendinamas privatus interesas turi atitikti viešuosius tikslus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį būtų išsaugotos kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovė, neturėdama galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir gretimo sklypo savininko sutikimo, kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinėje dalyje savavališkai pastatė II grupės nesudėtingą statinį – dengtą terasą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Ieškiniu ieškovė prašo teismo pripažinti jai teisę be gretimo žemės sklypo savininkės sutikimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. lapkričio mėn. kito inžinerinio statinio (atviros terasos), esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą, statinio projekto Nr. 1545. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes jis pažeidžia ne tik jos teises ir teisėtus interesus, bet ir viešosios teisės normas.

11. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su statybų vykdymu Kultūros vertybių registre registruotoje teritorijoje – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, o žemės sklype esantis pastatas patenka į Kultūros vertybių registre registruotą ir valstybės saugomą nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinė dalis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613) vietovę, todėl ieškovės ieškinio vertinimas susijęs ne tik su atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, sutikimu, bet ir su specialiaisiais teisės aktais, imperatyviomis teisės normomis, nustatančiomis sąlygas ir reikalavimus dėl statybų vykdymo kultūros vertybių teritorijoje.

14. 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-975 „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punkte numatyta, kad Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašas reglamentuoja specialiųjų paveldosaugos reikalavimų tvarkomiesiems statybos darbams turinį, išdavimo ir keitimo tvarką, apskaitą ir saugojimą. Šio Aprašo 2 punkte numatyta, kad apraše nustatyti reikalavimai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiųjų paveldosaugos reikalavimų rengimo ir išdavimo procese. Pagal Aprašo 6 punktą specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, taikomus kultūros paveldo objektui ar jo teritorijai, kultūros paveldo objekto teritorijoje, esančiam statiniui kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose esančiam statiniui parengia ir išduoda Departamento teritoriniai skyriai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka gavę savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo paraišką.

18. Ieškovei pareiškus reikalavimą pripažinti teisę atlikti (įteisinti) II grupės nesudėtingųjų statinių statybą be atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, sutikimo, akivaizdu, jog esminę reikšmę turi tai, kad ieškovė šių statinių statybai pirmiausia privalėjo iš Kultūros vertybių apsaugos departamento gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti statinius (ar pritarimą tokiam projektui), nes žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Tačiau ieškovė į Kultūros paveldo departamentą nesikreipė ir projektų patikrai nepateikė. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (1.29-K1)2Kl-925 nurodyta, kad projekte nėra sprendinių užtikrinančių dokumentuose nustatytų Palangos senojo miesto vietos ir Palangos miesto istorinės dalies Palangos miesto istorinės dalies vertinamųjų savybių, taip pat projekte neišnagrinėtas sprendinių atitikimas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei tvarkymo plano sprendiniams, taikomiems Vilų teritorijai (T1), nustatytam saugojimo režimui – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimui (T1), taikomiems „Bendriesiems reikalavimams“, dėl pagalbinių statinių statybos sklype, nepažeidžiant vietovės vertingųjų savybių, dėl rekonstruojamo užstatymo sklypuose maksimalus užstatymo tankio ir maksimalus pastatų užimamo ploto nustatymo pagal lentelę, b-1 reikalavimų pastatų architektūrai dėl natūralių savybinių medžiagų naudojimo, dėl reikalavimų c-1 reikalavimų teritorijai žemės ploto būtino želdynams, dėl e-1 reikalavimų – dėl statinių išdėstymo sklype, kai prie J. Basanavičiaus g. vilos formuoja užstatymo liniją. Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento atstovė teismo posėdžio metu patvirtino rašte išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad ieškovė Kultūros paveldo departamentui projektų patikrai nepateikė, o remiantis turimais duomenimis, tokia statyba, kurios įteisinimo siekia ieškovė, prieštarauja Palangos miesto specialiajam planui.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, į paminėtą teisinį reglamentavimą, ieškovės pastatyto statinio statyba bei jos įteisinimas šioje teritorijoje objektyviai nėra galimas. Įvertinus tai, kad ieškovės nurodytoje vietoje statyba negalima, ieškinį tenkinantis teismo sprendimas ieškovei nesuteiks teisės pastatyti prašomo statinio ir toks sprendimas neturės teisinės reikšmės.

20. Ieškovės atstovas teigia, kad ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagristu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos darbų, dėl to gretimo sklypo savininkės, t. y. atsakovės nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Pažymėtina tai, kad esant duomenims, kad statybos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovė turi įstatymų jai suteiktą teisę nepasirašyti pateikto netinkamo nesuderinto projekto, nes teisės aktams prieštaraujantis projektas savaime pažeidžia atsakovės teises ir priešinga išvada ne tik pažeistų atsakovės teises, bet ir neatitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad ieškovei pakeitus (pakoregavus) statybos projektą pagal Kultūros paveldo departamento nurodymus, ieškovė vėl turėtų gauti gretimo sklypo savininkės sutikimą, todėl ieškinio tenkinimas pagal nesuderintą projektą, ieškovei nesukurs norimų teisinių pasekmių.

21. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis, besiribojanti su ieškovės priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje yra naudojama įvažiavimui į žemės sklypą iš J. Basanavičiaus gatvės pusės, todėl, ieškovės manymu, terasos įrengimas ties įvažiavimo riba nepablogintų atsakovės, kaip gretimo sklypo savininkės padėties. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir pritaria atsakovės teiginiams, kad toks terasos (su stogu) įrengimas visiškai greta įvažiavimo į žemės sklypą prieštarauja bendriems eismo saugumo reikalavimams, taip pat ir teisės aktų nuostatoms, numatantiems atstumus nuo važiuojamosios dalies/įvažos iki statinių.

23. Pažeidimo nustatymo metu galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybos leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1 punkte, 3 punkte (analogiškos nuostatos išdėstytos ir aktualios redakcijos Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7 priedo 1 punkte, 3 punktas, 4 punktas) nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, o 4 punkte numatyta, kad Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

24. Taigi, įstatymo leidėjas, numatydamas tokio tipo statinių atstumą iki sklypo ribos siekia apsaugoti kaimyninio sklypo savininkus nuo pernelyg artimos kaimynystės, ginti privatumą, todėl ieškovės reikalavimo įteisinti savavališką statybą – terasą, kuri stovi ties atsakovės žemės sklypo riba, ir kurioje nuolat lankosi ir lankysis kavinės lankytojai, be atsakovės sutikimo patenkinimas, teismo vertinimu, pažeistų atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo subjektines teises. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

25. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad įteisinus ieškovės savavališką statybą ant atsakovės žemės sklypo ribos, būtų pažeistos ne tik gretimo sklypo savininko (atsakovės) teisės bei interesai, bet ir pirmiau aptarti imperatyvių nuostatų reikalavimai.

26. Ieškovė teismui kartu su pradiniu ieškiniu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą terasos, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą, I grupės nesudėtingojo statinio supaprastintą projektą Nr. 1545. Projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai – 974 m² žemės sklypo užstatymo esamas tankumas -31,5, o projektuojamas 48. Projekto aiškinamojo rašto dalyje Pastatų architektūra (aukštingumas, tūris, fasadų sprendiniai) numatyta, kad cokolio apdaila – dekoratyvinės plytelės, grindų danga – medinės terasos lentos, stogas – poliuretaninė danga, fasadai – stiklas. Pastatų konstrukcijos – pastato pagrindinės laikančiosios konstrukcijos yra poliniai G/B pamatai su rostverku. Sienų ir stogo konstrukcijos – metaliniai profiliai. Atsakovei pateikus atsiliepimą ir nurodžius, jog sklypo užstatymo tankumo didinimas šiai teritorijai nėra galimas (leidžiamas), ieškovė pakoregavo projektą ir pateikė patikslintą ieškinį. Pakoreguotame projekte statinys nurodytas kaip atvira terasa, kartu nurodant, kad sklypo užstatymo tankio rodikliai nesikeičia. Projekte nėra pateikta jokių statinį charakterizuojančių projektinių sprendinių, iš kurių būtų galima nustatyti išorines konstrukcijas, ant kurių laikosi stogas, o vietoje jų ieškovė pateikė gaminio specifikaciją, kad įrengiama ant terasos tik terasinė markizė su elektrine pavara. Taigi matyti, kad ieškovė, teigdama, jog nori įteisinti padėtį, kuri užfiksuota savavališkos statybos metu 2016 metais, teismui tai padėčiai apibrėžti pateikė skirtingus brėžinius, vienu atveju statinį įvardindama kaip terasą, kitu atveju kaip atvirą terasą, vienu atveju teigia, kad užstatymo tankis keičiasi, kitu, kad nesikeičia. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodoma, kad 2016 m. birželio 9 d. statybos patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, statoma terasa. Pagal statytojo pateiktus dokumentus ir duomenis nustatyta, kad statoma terasa turės stogą. Nuotraukose, esančiose byloje, matyti, kad dengta terasa yra pastatyta, įrengtos dengtos terasos metalinės laikančiosios konstrukcijos, išorinės stiklinės sienų atitvaros ir įrengta stogo danga.

27. Iš byloje esančių ieškovės nuotraukų taip pat matyti, kad terasa yra apibrėžta kolonomis (stulpais), kurios, ieškovės teigimu laiko markizę, tačiau tokių konstrukcijų buvimas leidžia teigti, kad ieškovės norimas įteisinti objektas nėra atvira terasa. Tokią išvadą leidžia daryti ir STR 1.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.34 papunktyje įtvirtinta terasos sąvoka, t. y. terasa apibrėžiama kaip atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Tuo tarpu stoginė yra žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis ar be jų (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 p.).

28. Taigi, šios aplinkybės bei teisinis reglamentavimas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad ieškovė, pastačiusi dengtą terasą, siekia ją įteisinti kaip atvirą terasą. Iš parengto ieškovės projekto ir faktinės padėties matyti, kad yra projektuojama ne tik terasa, bet ir stogas virš jos su nuolydžiu į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Taigi, pagal ieškovės pateikto pakoreguoto projekto duomenis matyti, kad ieškovė prašo leisti įteisinti ne tik terasos, bet ir stoginės statybą. Teismo vertinimu, tokios terasos su stogu įrengimas pažeidžia atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, subjektines teises.

30. Nors ieškovė nurodo, kad paaukštinta aikštelė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame J. Basanavičiaus g., Palangoje, buvo įrengta dar 2007 metais, todėl negali būti pažeistos atsakovės teisės, tačiau pažymėtina, kad esant trunkamajam teisės pažeidimui, galiojant 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktui Nr. SSA-30-160615-00016, pažeidimo padarymo pradžia, pažeidimui besitęsiant, nedaro neteisėtos veiklos teisėta veikla, todėl šis ieškovės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Taip pat atmestinas ir ieškovės argumentas, kad nėra pažeidžiamas atsakovės privatumas, nes atsakovė jai priklausantį žemės sklypą ir pastatą nuomoja, jame negyvena, nepoilsiauja ir nesilanko, nes ieškovės nurodoma aplinkybė, susijusi su nekilnojamojo turto naudojimo būdu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjimai bylai.

32. Įvertinus byloje pateiktus ir teismo ištirtus įrodymus, šalių bei trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus darytina išvada, jog ieškovės parengto projekto sprendiniai neatitinka imperatyvių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o jų nesilaikymas tiesiogiai įtakoja ir neabejotinai pažeidžia ir atsakovės A. K. teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, pripažinti ieškovei teisę be gretimo žemės sklypo savininkės A. K. sutikimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-160615-00016, gaunant statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. lapkričio mėn. kito inžinerinio statinio (atviros terasos), esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą, statinio projekto Nr. 1545, kurio sprendiniai prieštarauja statybą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, be gretimo žemės sklypo savininkės A. K. sutikimo, teismas neturi pagrindo.

33. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti šalių atstovų argumentai (pvz., dėl projektuotojo kompetencijų rengti supaprastintus projektus nesudėtingiems II grupės statiniams, esantiems kultūros paveldo vietovėse ir kt.), teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos išlaidos nepriteisiamos.

36. Atsakovės atstovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 4765 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimo. Atsakovė nurodo, kad už susipažinimą su bylos dokumentais, dokumentų teisinę analizę, atsiliepimo į ieškinį surašymą, tripliko surašymą jos pavedimu trečiasis asmuo apmokėjo 1950 Eur, pervesdamas šiuos pinigus mokėjimo pavedimais advokato padėjėjai J. G., o už susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą, užklausų surašymą renkant įrodymus byloje, atsakymų gavimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą byloje, mokėjimo pavedimais pervedė 2815 Eur advokatei Rasai Gradauskienei.

37. Atsakovės atstovė pateikė duomenis apie suteiktas paslaugas, patirtas atstovavimo išlaidas ir jų dydį – pateiktos ataskaitos apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus procesinius dokumentus, mokėjimo pavedimai. Taigi šie dokumentai patvirtina, kad advokato ir advokato padėjėjo paslaugos šioje byloje buvo suteiktos, dėl to buvo patirtos realios išlaidos, jas apmokėjo ne atsakovė, tačiau kitas– byloje nedalyvaujantis asmuo.

38. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė pati bylinėjimosi išlaidų nemokėjo, jos buvo sumokėtos kito asmens, todėl jos neturėtų būti priteisiamos iš ieškovės. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje atsakovės atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusio kito, nors ir nedalyvaujančio byloje, asmens (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

39. Remdamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas atmeta ieškovės argumentus ir konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo to, jog išlaidas už advokatės bei advokato padėjėjos pagalbą apmokėjo ne pati atsakovė, o kitas byloje nedalyvaujantis asmuo, dėl šių išlaidų atlyginimo atsakovei turi būti sprendžiama.

40. Įrodymai, patvirtinantys teisinės pagalbos teisme suteikimą ir prašomą priteisti iš ieškovės 4765 Eur sumą, yra pateikti, dėl šių išlaidų atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos).

41. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nusprendžia, kad atsakovė prašomas priteisti iš ieškovės 4765 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje teisme patirta 14,77 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės atsakovei A. K. 4765 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 14,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.