Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-280-519/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-09-28
Bylos Nr.: 1A-280-519/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24240-2020-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: D. K.
Kaltinamasis: D. K.
Civilinis ieškovas: D. B., Z. G., J. T.
Advokatai: Edmundas Jankaitis

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-519/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24240-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.10.2.1.; 1.2.20.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. ir nuteistojo D. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 17d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis D. K. dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą;

D. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-976-476/2020, paskirta 1 metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirta D. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į D. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 21 d. 12.00 val. iki 2021 m. birželio 23 d. 11.55 (2 t., b. l. 150, 170) (dvi paros), dvi sulaikyme išbūtos paros prilygintos dvejoms laisvės atėmimo dienoms ir laikyta, kad D. K. yra atlikęs dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę.

Civilinių ieškovų D. B., Z. G. ir J. T. civiliniai ieškiniai atmesti.

Kaltinamajam D. K. taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. nutarimu kaltinamojo turtui – jo AB „(duomenys neskelbtini)“ esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstą iki 2021 m. liepos 6 d., paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), savo namuose, siekdamas paveikti liudytoją D. B., įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu, prašydamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo, prašė melagingai paliudyti (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. B., apklausiamas kaip liudytojas, pakeistų parodymus ir duotų D. K. bei jo teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, tai yra nurodytų, jog tai jis – D. B. – neva 2020 m. balandžio 13 d. apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tai žadėdamas sumokėti 800,00 Eur.

2. Be to, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. birželio 20 d. apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), Z. G. sodo sklype, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį 10,00 Eur vertės, priklausantį D. B., kuris sudegė, ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų, dėl to sudegė sodo namelis 3 000,00 Eur vertės ir jame buvę D. B. priklausantys daiktai: asmens tapatybės kortelė 10,00 Eur vertės, dvidurė spinta 50,00 Eur vertės, skalbimo mašina 100,00 Eur vertės, 2 lovos po 50,00 Eur – bendros 100,00 Eur vertės, šaldytuvas 100,00 Eur vertės, rūbų komoda 100,00 Eur vertės, virtuvinė kriauklė 50,00 Eur vertės, vandens maišytuvas 50,00 Eur vertės, dujų balionas 30,00 Eur vertės, dujinė viryklė 100,00 Eur vertės, įvairių sezonų rūbai 200,00 Eur vertės, įvairių sezonų avalynė 100,00 Eur vertės, dvi televizoriaus antenos po 15,00 Eur – bendros 30,00 Eur vertės, du televizoriaus priedėliai po 25,00 Eur – bendros 50,00 Eur vertės, DVD leistuvas 20,00 Eur vertės, elektros laidų kabeliai 40,00 Eur vertės, du šviestuvai po 15,00 Eur – bendros 30,00 Eur vertės, J. T. priklausantys daiktai: jos asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė, kurios vertė 10,00 Eur, du televizoriai po 50,00 Eur – bendros 100,00 Eur vertės, rūbai, kurių vertė 100,00 Eur, batai 100,00 Eur vertės, nuotraukos, indai ir puodai 50,00 Eur vertės, tuo Z. G. padarant 3 000,00 Eur, D. B. 1 170,00 Eur ir J. T. 360,00 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė R. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti D. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-976-476/2020, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. Į D. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-06-21 12 val. iki 2021-06-23 11.55 val. Pakeisti nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo: civilinės ieškovės Z. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš D. K. priteisti 3000 eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės J. T. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš D. K. priteisti 360 eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo D. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš D. K. priteisti 1160 eurų turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo D. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš D. K. priteisti 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas teisingai konstatavo, jog šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje, t. y. buvo daromas poveikis liudytojui. Tačiau mano, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesirėmė įrodymų viseto analize, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą – Z. G., D. B. ir J. T. priklausantį turtą ir BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu šioje dalyje jo atžvilgiu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išteisinęs D. K. pagal BK 187 straipsnio 2 dalyje, nuosprendyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, šioje dalyje nuosprendis turi būti panaikintas.

3.2. Prokurorės teigimu, byloje buvo surinkta daug, nors ir netiesioginių, įrodymų, kurių visuma aiškiai rodo, jog šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė būtent D. K.. Pažymi, jog D. K. parodymus, kad jis gaisro nesukėlė, teismas turėjo vertinti kritiškai ir juos laikyti, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymų nepatvirtino nė vienas teismo ištirtas įrodymas. Teigia, kad D. K. nurodyta gynimosi versija yra paremta tik jo paties parodymais.

3.3. Nurodo, kad D. K. iš esmės pripažįsta, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., tikslaus laiko nenurodo, jis buvo nuėjęs iki D. B. namų, tačiau neigia padegęs namelį. Pasak prokurorės, tokie D. K. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kaip akivaizdus siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, jog kaltinamasis D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo probuojamas, todėl suprasdamas, kad yra probacijos pareigūnų priežiūroje ir jam taikoma intensyvi priežiūra, t. y. elektroniniu prietaisu fiksuojami visi jo veiksmai (judėjimas, laikas), neneigė savo buvimo pas D. B. prie Z. G. priklausančio namelio ir namelyje fakto. Tačiau, prokurorės teigimu, D. K. kelia sau naudingą versiją, kad namelyje buvo kitas žmogus, kuris galimai gėrė alų, nurodė matęs porą tuščių alaus butelių ir galimai tas asmuo rūkė, nes ant stalo buvo peleninė su nuorūkomis, tačiau ar vyriškis rūkė, D. K. nurodė neatsimenantis. Be to, D. K. nurodo, kad vyriškis buvo smulkesnis už jį, žilstelėjęs, galimai apsirengęs „treningo“ kelnėmis. Prokurorės teigimu, D. K. bando kelti versiją, kad dėl namelio padegimo kaltas ne jis, o kitas, nežinomas asmuo. Nurodo, kad D. K. pripažino, kad D. B. yra sakęs apie sudeginimą, tačiau nurodo, jog mintyje turėjo Mokesčių inspekciją, kuriai priduos dėl nelegalaus darbo. Taip pat D. K. nurodė, kad buvo kalba su D. B. apie 800 eurų, tačiau neigia siūlęs pinigus už parodymų keitimą. Visa tai aiškiai parodo, kad kaltinamasis D. K., žinodamas nukentėjusiųjų D. B., J. T. ir Z. G. parodymus, visas padegimo aplinkybes, siekia jas paversti sau naudingais parodymais, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tačiau tokie jo parodymai, pasak prokurorės, paneigti objektyviai byloje surinktais įrodymais.

3.4. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su nuosprendyje teismo iškelta abejone, ar kaltinamojo D. K. žodžiai apie padegimą galėjo būti išreikšti kaip grasinimas, ar labiau kaip pajuokavimas. Pastebi, kad tokie žodžiai, kuriuos D. B. teigimu, ne kartą išsakė kaltinamasis D. K., t. y. „paimsiu tave ir padegsiu“ ar „tave padegsiu, senę pasprogdinsiu“, niekaip negali būti laikomi pajuokavimu.

3.5. Nurodo, kad D. K. teigė, jog nebuvo tokios kalbos, kad D. B. apsiimtų kaltę dėl vairavimo neblaiviam. Jis su D. B. kalbėjo, kad 800 eurų sumokės jam šefas už namuką, kurį jis remontavo, ten kvietė dirbti kartu ir D. B.. Patvirtino, kad žodis „sudeginsiu“ buvo pavartotas, tačiau jis buvo pavartotas kabutėse, tai reiškė, kad jis priduos darbdavį Mokesčių inspekcijai. Nors D. K. teigė, kad D. B. nėra siūlęs pinigų, nėra grasinęs Z. G. ir ją matė prieš du metus, tačiau šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę paneigia nukentėjusiosios Z. G. duoti parodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad tą vyriškį, t. y. D. K., ji buvo sutikusi vieną kartą, kai 2020 m. birželio mėnesį gyveno pas D.. Tą dieną į D. namus atėjo vyriškis su vaiku ir šuniuku. Atsinešė degtinės butelį ir pasiūlė D. išgerti. Tas vyriškis jau atėjo neblaivus, nes tai ji juto iš jo balso ir kalbos manieros. Pamatęs ją gulinčią lovoje, nusistebėjo jos itin dideliu svoriu ir pasakė, kad po Z. G. lova lieps D. padėti granatą ir ją sudeginti. Tuo metu į jo žodžius nekreipė dėmesio. 2020 m. birželio 17 d. ji išvyko iš sūnaus D. B. namų, po kelių dienų jai sūnus pasakė apie namelio padegimą. Sūnus pasakė, kad vyriškiui, kuris buvo atėjęs yra uždėta apykojė.

3.6. Apeliaciniame skunde prokurorė analizuoja nukentėjusiųjų J. T., D. B., liudytojo A. K. parodymus, 2020 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų išvadas, kuriose nurodoma, kad gaisras kilo prieangyje, nes daugiausia paveiktos medinės konstrukcijos, taip pat apdegęs lauke buvęs fotelis, šalia yra apdegusi išorinė namo siena. Prokurorės teigimu, šie įrodymai paneigia kaltinamojo D. K. versiją, kad namelį galėjo padegti kitas asmuo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad gaisro židinys yra rastas prieangyje, o ne toje vietoje, kur D. K. nurodė sėdintį vyriškį ir kuris galimai galėjo rūkyti.

3.7. Pažymi, jog priimtame nuosprendyje nurodoma, jog esant prieštaravimams tarp specialistų, pasirašiusių aktą ir dalyvavusių nustatant gaisro kilimo priežastis, kyla abejonių, ar gaisro židiniai buvo du ar vienas bei kokia yra tikroji gaisro kilimo priežastis. Prokurorės teigimu, teismas kelia versiją, kad gaisro metu rastas dujų balionas su numauta žarnele taip pat galėjo būti gaisro kilimo priežastis. Pažymi, jog teismas tokią versiją iškėlė remdamasis buvusio (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus A. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad jo manymu, buvo vienas gaisro židinys. Liudytojas nurodė, kad buvo rastas buitinis 3-5 kg dujų balionėlis. Numauta dujų baliono „šlangutė“ galėjo paspartinti degimą, tačiau tai tik prielaida. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, buvo apklaustas tik 2021 m. gegužės 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, t. y. praėjus beveik metams po gaisro, kuris įvyko 2020 m. birželio 20 d. Prokurorės nuomone, po tokio ilgo laiko teisme liudytojo A. Š. duoti parodymai nėra tikslūs, o be to, buvo padaryta tik prielaida. Mano, kad tokia A. Š. nuomonė negali būti vertinama, ką padarė pirmosios instancijos teismas, kaip prieštaravimas tarp specialistų, pasirašiusių aktą ir dalyvavusių nustatant gaisro kilimo priežastis, kad buvo tik vienas gaisro židinys ir kad tai buvo galimai tikroji gaisro kilimo priežastis. Pažymi, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius vidaus tarnybos kapitonas A. K. 2020 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apžiūrėjus gaisravietę buvo nustatyta, kad galimi du gaisro židiniai, tai yra vienas šalia pastato iš išorės, nes rastas apdegęs lauke stovėjęs fotelis ir aprūkusi sodo namelio siena (pietų pusėje), kitas židinys namelio prieangyje, kadangi stipriai išdegusios pastato sienos, po gaisras išplito į po visą pastatą. Apklaustas teisme A. K. patvirtino, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti prieangyje, elektros trumpo jungimo požymių nebuvo, kai kurios lentelės visai išdegusios iš vidaus pusės. Liudytojas nurodė ir tai, kad įtarimų sukėlė lauke buvęs fotelis, kuris buvo apdegęs ir išorinė namo siena, prie kurios galimai stovėjo fotelis. Galimai galėjo būti dvi židinio zonos. Dėl to, kad buvo galimai dvi židinio zonos ir nesimatė jokių kitų techninių požymių gaisrui kilti, buvo įvardinta, kaip galimai tyčinis padegimas. Pasak prokurorės, šios nurodytos aplinkybės, neduoda pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytai niekuo neparemtai pozicijai, kad gaisro metu rastas dujų balionas su numauta žarnele taip pat galėjo būti gaisro kilimo priežastis, kad gaisrą galėjo sukelti nenustatytas asmuo, kad gaisras galėjo kilti ir dėl nukentėjusiojo namuose tą vakarą buvusių asmenų netyčinių veiksmų, pvz. užkliudant tam tikrą daiktą, ar neatsargiai elgiantis su degiais daiktais (pvz. cigaretėmis).

3.8. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu gauta 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) regiono probacijos skyriaus pateikta medžiaga nustatyta D. K. judėjimo trajektorija ir laikas. Pateikta medžiaga patvirtina, kad D. K. laikotarpiu nuo 2020-06-20 18.00 val. iki 2020-06-21 10 val., buvo šiose vietose: 18.03 val. nuo (duomenys neskelbtini) pakrantės D. K. vyko į savo gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), namuose buvo iki 18.17 val. Nuo 18.17 val. iki 20.59 val. buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 20.59 val. D. K. išvyko iš namų ir apie 21.07 val. buvo (duomenys neskelbtini) gale, esančioje sodyboje, kurios konkretaus adreso sistema nerodo. 21.15 val. D. K. iš tos teritorijos išvyko į namus. 21.21 val. D. K. grįžo ir buvo iki kitos dienos, t. y. 2020-06-21 10.00 val. namuose. Nurodo, kad byloje esantis 2020 m. spalio 13 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pranešėjai apie gaisrą pranešinėjo 2020-06-20 nuo 21.17 val. iki 21.27 val. Pažymi, jog išklausius visus įrašus nustatyta, kad apie gaisrą pranešę visi asmenys matė jau kilusį gaisrą. Jie pranešė apie kilusį gaisrą (duomenys neskelbtini) ir, kad mato degantį sodo namelį, bei prašo, kad atvažiuotų gaisrinė. Pastebi, kad pranešimas apie gaisrą buvo gautas 21.17 val., t. y. po 10 min. nuo 21.07 val., kai D. K. fiksuotas (duomenys neskelbtini). Be to, probacijos duomenys patvirtina, kad 21.15 val. D. K. iš tos teritorijos išvyko į namus. Prokurorės teigimu, šie duomenys duoda pagrindo neginčijamai išvadai, kad kaltinamasis buvo gaisro kilimo vietoje ir kad gaisras kilo praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai D. K. pasišalinimo nuo Z. G. namelio. Prokurorės teigimu, tai įrodo, kad esant prieš tai kaltinamojo žodžiu išreikštiems grasinimams sudeginti, būtent D. K. tyčia kerštaudamas D. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu (galimai degtukais ar žiebtuvėliu) padegė Z. G. priklausantį sodo namelį.

3.9. Apeliaciniame skunde prokurorė analizuoja liudytojo M. U. duotus parodymus, jo nurodytas aplinkybes asmens parodymo atpažinimą pagal jo nuotrauką protokole, liudytojo A. J. duotus parodymus, jo nurodytas aplinkybes asmens parodymo atpažinimą pagal jo nuotrauką protokole, liudytojo V. G. parodymai, kurių nurodytas aplinkybes, pasak prokurorės, patvirtina kiti D. B. kaimynai A. A., M. U. ir V. A., kurie pamatė degantį namelį.

3.10. Prokurorės teigimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad D. K. visiškai sunaikino nukentėjusiųjų turtą, jog turto negalima naudoti, pastatai, daiktai neteko ekonominės vertės. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kerštaudamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, padegė Z. G. priklausantį sodo namelį, kuriame gyveno D. B.. D. K. padarė prieš tai D. B. pagrasinęs, jog tai padarys, „padegs“, jei šis už jį nepriims kaltės ir melagingai neliudys (duomenys neskelbtini), t. y. nenurodys, kad jis (D. B.) neblaivus vairavo D. K. automobilį. Kadangi D. B. teisme parodymų nekeitė (tai patvirtina teismo posėdžio protokolas esantis prie bylos medžiagos), todėl D. K. turėjo pagrindo pykti ir kerštaudamas padegė namelį. Nors, kaip jau minėta, D. K. nepripažįsta savo kaltės, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga. Kaip matyti, D. K. nurodo, kad jam atėjus į sodo namelį, jame rado vyriškį ir kelia versiją, jog būtent šis asmuo padegė namelį, tačiau nei vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad matė kitą asmenį (ateinantį ar nueinantį prie sodo namelio), o visi jie pažino ir nurodė matę būtent tik D. K.. Prokurorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų tyrimo teisme metu, byloje buvo surinkta daug įrodymų (tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių), kurių visuma leidžia tvirtinti, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

3.11. Nurodo, kad skiriant bausmę D. K. atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, visos veikos baigtos, tyčinės, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas septintą kartą (už kitus nusikaltimus teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą, D. K. skirti griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, trukmę nustatant atitinkančią sankcijoje numatytą vidurkį (2 metus 6 mėnesius). Prokurorės nuomone, tokia bausme bus galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-976-476/2020, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį.

Šalies argumentai

3.12. Taip pat apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad D. B., Z. G. ir J. T. baudžiamojoje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius dėl tyčinio namelio padegimo patirtos žalos, o D. B. dar ir dėl patirtos 1840 Eurų neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo. D. K. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo, prokurorės teigimu, turi būti išspręsti ir civilinių ieškovų pateiktų civilinių ieškinių dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Nukentėjusiųjų D. B., Z. G. ir J. T. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti tenkinami visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam D. B. neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, pasirinkdamas turtą sunaikinti, jį padegdamas, D. K. suprato, kad tokiu būdu sukels aplinkinių baimę bei išgąstį, todėl nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys dėl 1840 eurų neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti tenkinamas, tačiau tik iš dalies, kadangi D. B. nepateikė jokių sveikatos būklę po įvykio patvirtinančių įrodymų.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad D. B. neprašė pakeisti parodymų ir jam nesiūlė 800 Eur. Teigia, kad dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio tarp jo ir liudytojo D. B. įvyko nesusikalbėjimas, jog jis jokio poveikio nedarė ir nesiūlė 800 Eur.

4.1. Apelianto įsitikinimu, pagal BK 233 straipsni 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nesant įrodymų. Teigia, kad tai yra tik D. B. apkalbos arba kerštavimas jam už sugyventinę, arba dviejų neblaivių žmonių nesusikalbėjimas. Pažymi, jog jis nuo pat pradžių pripažino vairavęs automobilį neblaivus, todėl jam nebuvo jokio tikslo D. B. siūlyti 800 Eur. Pasak apelianto, tai patvirtina ir filmuota medžiaga. Nurodo, kad D. B. ir J. T. parodymai visiškai vienodi, parodymus jie davė būdami akivaizdžiai neblaivūs, tačiau teismas nesiėmė priemonių nustatyti jų blaivumo. Pažymi, jog išgertuvių metu D. B. siūlė 800 Eur, tačiau už tai, kad jam padėtų apšiltinti namelį.

Atsiliepimas

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. apeliacinį skundą nuteistasis D. K. atsiliepimu prašo netenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir baudžiamąją bylą grąžinti papildomam tyrimui. Teigia, kad būtina surinkti papildomus duomenis ir nustatyti asmenį, kuris atsakytų už tyčinį padegimą. Teigia, jog nebuvo atlikta jo akistata su Z. G., nebuvo įvertinti jo tyrėjai pateikti duomenys.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo D. K. – atmesti, o nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir D. K. išteisinimu dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir prašo jį išteisinti, nurodydamas, kad jokio poveikio nedarė ir nesiūlė 800 Eur.

8. Dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

9. Nuteistasis D. K. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 233straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad jis nuo pat pradžių pripažino vairavęs automobilį neblaivus, todėl D. B. neprašė pakeisti parodymų ir jam nesiūlė 800 Eur. Nurodo ir tai, kad D. B. siūlė 800 Eur už tai, kad jam padėtų apšiltinti namelį.

10. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiam asmeniui ar kitiems asmenims, elgiasi neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą, kartu numato, kad siekiama melaginga informacija, jeigu ji būtų pripažinta byloje įrodymais, gali nulemti jam palankaus sprendimo priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. K. įtikinėjo D. B. melagingai paliudyti teisme, kad D. B. 2020 m. balandžio 13 d., būdamas neblaivus, vairavo jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, už tai žadėdamas sumokėti 800 Eur. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų ir motyvų, tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs nukentėjusiųjų D. B. ir J. T. parodymus.

12. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. duodamas parodymus parodė, kad tą dieną, kai D. K. buvo sustabdytas, jam nesiūlė pinigų už kaltės apsiėmimą, o pasiūlė maždaug po savaitės, kai po kelių dienų (po Šv. Velykų), nuėjus pas D. K., D. K. pradėjo šaukti ant jo, priekaištauti, sakydamas, kad reikėjo prisiimti kaltę, būtų 800 Eur davęs. Nors šios apklausos metu nukentėjusysis negalėjo tiksliai prisiminti pokalbio datos ir tiksliai atkartoti D. K. pasakytų žodžių, tačiau šias aplinkybes nukentėjusysis gana detaliai nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 32–35).

13. Nukentėjusiojo D. B. nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji J. T.. Ji parodė, kad girdėjo kaip D. K. siūlė D. B. pakeisti parodymus ir už tai, kad D. B. prisiims kaltę, duotų pinigų, apie 800 eurų. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji J. T. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 67–71).

14. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje, abu nukentėjusieji nurodė tą pačią vietą, kur buvo daromas poveikis D. B. – sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. K. (2 t., b. l. 42–46, 62–71). Nukentėjusysis D. B. akistatos su D. K. metu taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kad D. K. jo prašė gražiuoju pradžioje savo namuose, o paskui pradėjo grasinti, sakydamas, kad jei neapsiims už jį atsakomybės, tai jis padegs jo namą; grasinimą girdėjo jo sugyventinė J. T. (1 t. b. l. 185–187).

15. Įvertinusi nukentėjusiųjų duotus parodymus viso proceso metu, jų nurodytas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kurių nurodytos aplinkybės esminėse detalėse sutapo. Nuteistojo D. K. nurodoma versija, kad D. B. siūlė 800 Eur sumą, tačiau už tai, kad jam padėtų apšiltinti namelį, nėra patvirtinta jokiais byloje surinktais įrodymais ir šią nuteistojo versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų duoti parodymai. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo D. K. iki įvykusio gaisro būtų buvę asmeniniai konfliktai, kas įtakotų nukentėjusiuosius nepagrįstai kaltinti D. K..

Žemesnės instancijos teismas

16. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui, sprendžiant dėl D. K. kaltės padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovautis būtent nukentėjusiųjų, o ne nuteistojo, kuris neabejotinai yra suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, parodymais, ir daro išvadą, kad apeliantui pareikštas kaltinimas dėl poveikio nukentėjusiajam D. B. pasitvirtino, todėl apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu šioje dalyje buvo pagrįstai priimtas. Pirmosios instancijos, įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus pagrįstai konstatavo, jog apeliantas, turėdamas tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo, prašė nukentėjusiojo D. B. melagingai paliudyti (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr.1-976-476/2020, kurioje buvo apklausiamas kaip liudytojas, pakeistų parodymus ir duotų D. K. bei jo teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, tai yra nurodytų, jog tai jis – D. B., neva, 2020 m. balandžio 13 d. apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už tai siūlydamas sumokėti 800 Eur. D. K. tai darė sąmoningai, t. y. suprato, kad darydamas poveikį nukentėjusiajam elgiasi neteisėtai, ir norėjo taip veikti. Taigi D. K. veikoje yra nustatyti visi BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jį išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

17. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad D. K. įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį, priklausantį D. B., ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų. Nurodo, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais prokurorės skundo argumentais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas D. K. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste, esmingai pakeitė teismo išvadas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, naikintinas ir D. K. atžvilgiu šioje dalyje priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Iš paminėtų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių D. K. inkriminuotas vienas požymis – turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu.

19. Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad Z. G. analizuojamo įvykio metu priklausęs turtas – sodo namelis bei jame buvę D. B. ir J. T. priklausantys daiktai, prie sodo namelio stovėjęs D. B. priklausantis fotelis, buvo sunaikinti ir apgadinti 2020 m. birželio 20 d. kilusio gaisro metu. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas dėl kilusio gaisro Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotos aplinkybės, 2020 m. birželio 23 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. K. tarnybinio pranešime nurodytos aplinkybės, nukentėjusiųjų D. B., J. T., liudytojų A. J., A. A., V. G., V. A., M. U., A. J., kurie 2020 m. birželio 20 d. apie 21.07 val. matė kilusi gaisrą, parodymai, liudytojų E. V., A. Š., A. K., kurie buvo gaisravietėje, parodymai.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl tyčinio padegimo nepripažino, dėstydamas savo įvykių versiją nurodė, kad tą vakarą, kai kilo gaisras, lankėsi D. B. namuose, nes tą dieną norėjo su juo pakalbėti apie darbo pasiūlymą, skambino D. B., J. T., tačiau su jais susisiekti nepavyko, todėl vakare nuėjo iki jo namų. Nuėjęs pas D. B., kambaryje ant lovos sėdėjo kažkur matytas, pusamžis vyras, už jį vyresnis, smulkesnis, žilstelėjęs, pliktelėjęs, tamsesnių plaukų, nei trumpai kirpti, nei labai ilgi plaukai. Vyriškis vizualiai atrodė neblaivus, neatsimena, kaip buvo apsirengęs vyras, lyg ilgos „treningo“ kelnės, darbinės kažkokios. Jis to vyro paklausė, ar yra D., vyras atsakė, kad pats jo laukia. Palipo laiptukais į viršų, galvojo gal miega D., sušuko prieš lipdamas, ar yra gyvų, rado tuščią lovą ir nulipo žemyn. Neradęs D., jis išėjo namo. Tvirtino, kad gaisro jis nematė. Apie jį sužinojo kitą dieną, kai atvažiavo policija. Taip pat D. K. nurodė, kad D. B. pakeisti parodymus teisme kaip liudytojui ir prisiimti už jį kaltę nėra prašęs, pinigų už tai jam nesiūlė. Grasino D. B. kabutėse sudeginti, t. y. priduoti jo darbdavį „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių inspekcijai, nes jis už alų, cigaretes darbina žmones. Neigė grasinęs Z. G., teigdamas, kad ją matė prieš du metus.

21. Nors D. K. viso tyrimo metu neigė grasinęs D. B. ir Z. G. padegti bei neigė padegęs Z. G. priklausančio sodo namelio vidų bei fotelį, stovėjusį prie namelio, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

22. Nukentėjusysis D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio parodė, kad jis iš namų išvyko apie 17 val. Duris buvo užrakinęs, raktą paslėpęs lauke. Apie 20.15 val. paskambino kaimynui V., kad šis nueitų uždaryti langą, nes artinosi lietus. Apie 20.56 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino D. K., bet neatsiliepė, nes nenorėjo su juo bendrauti. Taip pat nurodė, kad maždaug prieš mėnesį D. K. ant jo supyko, kai eilinį kartą jis atsisakė prisiimti kaltę, todėl D. K. pagrasino „jei nedarysi kaip sakau – padegsiu“ (2 t., b. l. 17–18). Tokias pat aplinkybes nukentėjusysis D. B. nurodė ir vėlesnėse apklausose, kad jam atsisakius prisiimti kaltę teisme dėl girto vairavimo, D. K. jam pagrasino, kad padegs namus, tačiau tą kartą jis pamanė, kad D. K. juokauja (2 t., b. l. 27–28, 32–33). Akistatos su D. K. metu, D. B. taip pat patvirtino, kad D. K. savo namuose gražiuoju prašė prisiimti kaltę už jį, o paskui pradėjo grasinti sakydamas, kad jei neprisiims už jį atsakomybės, tai jis padegs jam namą, jog tai girdėjo jo sugyventinė J. T.. Tuo metu jis pamanė, kad D. K. juokauja (2 t., b. l. 185–187). Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. B. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad su D. K. apie parodymų keitimą kalbėjo vieną kartą, girdėjo D. K. ir jo sugyventinės. D. K. pasakė: „paimsiu tave ir padegsiu“. Gal nebūtų buvę to padegimo, jei būtų sutikęs prisiimti kaltę. Po to buvo dar susitikę, D. K. birželio 13 d. apie 8.30 val. ar 9.30 val., buvo atėjęs. Jis D. K. neįsileido, liepė eiti namo, nes pas jį buvo jo mama Z. G.. D. K. grasino jo mamai padegti, susprogdinti, mama sakė iškvies policiją, tada jis išėjo. Po to su juo nebebendravo. Du kartus D. K. sakė, kad padegs, prie mamos pasakė ir tada. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad liudytojas matė, jog apie 21.15 val. į jo namus buvo atėjęs D. K. ir išėjo. Tuo tarpu jis ir jo sugyventinė buvo darbe, grįžo apie 21.30 val. Liudytojas matė, kad dega fotelis. Jis ir jo sugyventinė pamatė gaisrą, parvažiuodami iš darbo. Žmonės matė, kaip D. K. nuėjo. Taip ir suprato, kad jis padegė, nes D. K. jam grasino padegti. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad negalėjo pas jį namuose tuo metu būti jokio asmens. Niekas ten nerūkė. Buvo tada labai apsiniaukę, todėl paskambino kaimynui, pasakė, kur yra raktai, paprašė, kad užliptų į viršų, uždarytų langą. Jis uždarė tą langą, pametė raktus ant dujinės.

23. Nukentėjusioji J. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisiamajame posėdyje nuosekliai paaiškino su įvykiu susijusias aplinkybes. Jos parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo D. B. nurodytas aplinkybes, kad jiems būnant pas D. K. namuose, D. K. prašė D. B. prisiimti kaltę, jam nesutikus, D. K. pasakė, kad padegs jų namelį. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad 2020 m. birželio 20 d. su D. B. išėjo uždarbiauti. Vakare į jos telefoną paskambino D. K., bet ji neatsiliepė (2 t., b. l. 49–50). Papildomos apklausos metu J. T. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad būnant pas D. K. namuose, išgertuvių metu, D. B. atsisakius pakeisti parodymus, D. K. tarsi juokaudamas pasakė, kad padegs namus (2 t., b. l. 61–62). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 67). Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji taip pat parodė, kad gaisro dieną, ji ir D. B. dirbo. D. K., prieš jiems grįžtant namo, skambino. Nujausdami, kad jis yra pas juos atėjęs, neskubėjo grįžti namo. Gaisrą pamatė, parvažiavę namo. Kai parvažiavo, ugnis jau degė. Žmonių buvo daug, jie sakė, kad matė, jog atėjo neaukštas žmogus su „treningo“ kelnėmis, marškinėliais trumpomis rankovėmis, rankos kišenėse. Išėjo neilgai pabuvęs, netrukus ir užsidegė. Ji pagalvojo, kad tai D. K., nes jis buvo grasinęs, kad padegs. D. K. grasinimą suprato kaip realų, nes sakė: „Degsit ir viskas“.

24. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Z. G. parodė, kad jai būnant pas D. B. namuose, atėjo vyriškis su vaiku ir šuniuku. Atsinešė degtinės butelį ir pasiūlė D. išgerti. Tas vyriškis jau atėjo neblaivus, nes tai ji juto iš jo balso ir kalbos manieros. Pamatęs ją gulinčią lovoje, nusistebėjo jos itin sunkiu svoriu ir pasakė, kad po jos lova lieps D. padėti granatą ir ją sudeginti. Tuomet ji į jo žodžius nekreipė dėmesio. D. jį tada išprašė iš namų ir su juo negėrė. Tas vyriškis išeidamas pasakė, kad juos visus sudegins. Ji iš D. namų išvyko birželio 17 d., o po kelių dienų D. jai pasakė apie padegimą. D. jai sakė, kad tam vyriškiui, kuris buvo pas jį atėjęs yra uždėta apykojė (2 t., b. l. 74–77).

25. Vertinant nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, nėra abejonių, kad D. K. turėjo pagrindą pykti ir kerštauti D. B. už tai, kad D. B. nesutiko prisiimti kaltės ir melagingai liudyti teisme, kad jis neblaivus vairavo D. K. automobilį. Šiuo nagrinėjamu atveju gana svarbu tai, kad Z. G. priklausantis namelis, kuriame gyveno D. B., buvo padegtas būtent po to, kai D. K. D. B. ne kartą išsakė grasinimus padegti. Nors nukentėjusieji D. B. ir J. T. iš pradžių rimtai nežiūrėjo į D. K. išsakytus grasinimus, tačiau po to, kaip tvirtino nukentėjusieji D. B. ir J. T., jog jie pradėjo vengti susitikti su D. K., leidžia spręsti, kad D. K. ne kartą išsakyti žodžiai „paimsiu tave ir padegsiu“ ar „tave padegsiu, senę pasprogdinsiu“, niekaip negali būti laikomi pajuokavimu, kaip tai akcentuojama skundžiamame nuosprendyje.

26. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad D. K. nebuvo pagrindo neigti, kad įvykio vakarą jis buvo D. B. namuose, nes tai patvirtina tiek (duomenys neskelbtini) regiono probacijos tarnybos pateikta medžiaga apie D. K. judėjimą 2020 m. birželio 20 d., taip pat ir liudytojų, kurie matė D. K. prie D. B. namo, esančių (duomenys neskelbtini), kuriam nuėjus, netrukus kilo gaisras, parodymai.

27. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) regiono probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius rašte dėl D. K. judėjimo pateiktos medžiagos, D. K. 2020 m. birželio 20 d. nuo 20.59 val. išvyko iš namų ir apie 21.07 val. buvo (duomenys neskelbtini) gatvės gale, esančioje sodyboje, kurios konkretaus adreso sistema nerodo. 21.15 val. D. K. iš tos teritorijos išvyko į namus. 21.21 val. D. K. grįžo ir buvo iki sekančios dienos, tai yra 2020 m. birželio 21 d. 10.00 val. namuose (1 t., b. l. 60–74). Be to, D. K. prie D. B. namelio, einantį (duomenys neskelbtini) nuo D. B. namelio, matė ir liudytojai V. G., A. J., A. A., M. U., kurie taip pat patvirtino, kad praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai jie matė D. K., pamatė degantį namelį.

28. Šalia D. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenantis V. G. apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. 20.15 val. jam paskambino kaimynas D. B., kuris paprašė, kad jis nueitų į jo namus ir uždarytų langą, antrame aukšte, kadangi artinosi lietus. Iš karto po jo skambučio nuėjo į kaimyno namus, pasiėmė raktą iš nurodytos vietos, atsirakino duris, užlipo į antrą aukštą ir uždarė langą. Namo durų neužrakino, nes kaimynas sakė, kad durų nerakintų, nes greitai grįš pats. Todėl prieš išeidamas iš jo namų, raktą paliko ant dujinės. Būdamas namuose, antrame aukšte per langą pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve ateina link jo namų svirduliuodamas, vasariniais, šviesiais drabužiais apsirengęs, vyriškis. Kur jis ėjo toliau ir ką darė, nematė, nes iš karto nuėjo į kitą kambarį, žiūrėti televizorių. Po kiek laiko, gal 10-15 minučių, kaimynė šaukė, kad trobelė dega, liepė skambinti gaisrinei. Išlėkė pažiūrėti, kas dega, pamatė, kad dega D. B. namas. Iš karto bendruoju pagalbos telefono numeriu iškvietė gaisrinę.

29. Liudytojas A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad prieš gaisrą jis pastebėjo nuo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), einantį vyriškį, kuris buvo šviesiai apsirengęs, link (duomenys neskelbtini) gatvės pradžios. Tas vyriškis praėjo sparčiu žingsniu. Šiam vyriškiui praėjus, už kokių 5-10 min., kilo gaisras sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kažkas iš kaimynų pradėjo šaukti dega. Jis nieko nelaukęs iš savo žmonos telefono paskambino 112 ir pranešė apie gaisrą. Liudytojas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino iš jam pateiktų 5 nuotraukų D. K. nurodydamas jį kaip atpažinęs asmenį, kuriam 2020-06-20 apie 21.30 val., išėjus iš (duomenys neskelbtini) sodo, užsidegė sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 140–142).

30. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. U. parodė, kad birželio 20 d. vakare vedžiojant šunį jis pastebėjo pro šalį link (duomenys neskelbtini) gatvės einantį iš matymo pažįstamą gyvenantį tame pačiame (duomenys neskelbtini), vyriškį. Vyriškis jam pasirodė įtartinas, galimai neblaivus, nes eidamas svirduliavo, ir nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Su šunimi nuėjęs į pakalnę, matė, kad D. K. stovėjo prie to namelio durų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ilgai netrukęs, jis parėjo namo, įleido šunį į voljerą, nuėjo į garažą. Kol buvo garaže, D. K. sparčiu žingsniu praėjo atgal. Jis priėjęs prie šiltnamio, kuris stovi prie gatvės, pamatė, kad rūksta dūmai. Šiek tiek paėjęs, pamatė, kad dega namelis, prie kurio buvo D. K.. Galėjo praeiti 15 min. nuo to laiko, kai D. K. sutiko ir kai vėl jis praėjo. Liudytojas taip pat parodė, kad kitų žmonių nematė, gatvelė buvo tuščia. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas M. U. atpažino iš jam pateiktų 5 nuotraukų D. K. nurodydamas jį kaip atpažinęs asmenį, kuris 2020-06-20 vakare apie 21.00 val. ėjo pro jo sodą, esantį (duomenys neskelbtini) ir po to matė pats, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve tą patį vyriškį stovintį vieno sodo namelio kieme, kuriame kilo gaisras tuoj tam vyrui pasišalinus ir to kiemo (2 t., b. l. 130–132).

31. Liudytojas A. A. apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 21 val., jis buvo savo sode, kuris yra 30 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Matė, kad kažkoks vyriškis, apsirengęs vasariškai, melsva ar žalsva apranga, tiksliai neprisimena, atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Ką tas asmuo ten veikė ir kiek buvo, jis nežino. Po kokių 10 min. pastebėjo gaisrą (duomenys neskelbtini) sodo namelio, t. y. pamatė kaip atvira liepsna degė šalia namelio esantis fotelis, o po kelių akimirkų pamatė liepsną namelio viduje. Po kelių akimirkų pamatė liepsną namelio viduje. Liudytojas taip pat tvirtino, kad prieš įvykį, viso jis buvo apie 20 min., išskyrus jo nurodytą vyriškį, jokių daugiau žmonių ateinančių ar nueinančių nematė. Jo nuomone, namelį kažkas padegė. Pats fotelis, kuris degė lauke negalėjo užsidegti kaip ir namelis viduje. Fotelis nerūko, o degė atvira liepsna kaip ir viduje namelis.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad D. K. buvo gaisro kilimo vietoje, jog gaisras kilo praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai D. K. pasišalinimo nuo Z. G. priklausančio namelio. Šią išvadą taip pat patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija (1 t., b. l. 85), iš kurios matyti, kad 2020 m. birželio 20 d. nuo 21 val. 17 min. iki 21 val. 27 min. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje apie kilusį gaisrą buvo užfiksuota dešimt skambučių iš skirtingų telefono numerių. Taigi pranešimas apie jau kilusį gaisrą bendrajame pagalbos centre buvo gautas 21.17 val., t. y. praėjus 10 minučių po to, kai 21.07 val. D. K. buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvės gale esančioje sodyboje, kaip nustatyta pagal liudytojų parodymus, prie (duomenys neskelbtini) esančio namelio.

33. D. K. keliama versija, kad dėl namelio padegimo kaltas kitas asmuo, kuris sėdėjo kambaryje D. B. namuose jam atėjus, paneigiama anksčiau aptartų liudytojų parodymais. Nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad dar iki gaisro jie būtų matę prie D. B. sodo namelio kitą asmenį. Liudytojai tik patvirtino, kad jie matė tik vieną asmenį, kaip nustatyta byloje, D. K., kuriam nuėjus, netrukus užsiliepsnojo Z. G. priklausantis sodo namelis bei prie namelio buvęs fotelis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu, kadangi jų parodymų esmė sutampa tarpusavyje, atitinka aptartus rašytinius įrodymus. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti duoti melagingus parodymus ir apkalbėti D. K., nes dauguma liudytojų iki įvykio D. K. nepažinojo. Be to, D. K. versiją iš esmės paneigia ir 2020 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole, A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, A. K. duoti parodymai bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų išvados, kuriose nurodoma, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo prieangyje, iš kurio degimas išplito į gyvenamą kambarį ir virtuvėlę.

34. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 23 d. A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių, kad apžiūrėjus gaisravietę buvo nustatyti galimi du gaisro židiniai, tai yra vienas šalia pastato iš išorės, nes rastas apdegęs lauke stovėjęs fotelis ir aprūkusi sodo namelio siena (pietų pusėje), kitas židinys namelio prieangyje, kadangi stipriai išdegusios pastato sienos, po gaisras išplito į po visą pastatą (1 t., b. l. 44–45). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. K. patvirtino, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti prieangyje, nes labiausiai paveiktos ugnies medžio konstrukcijos, kai kurios lentelės visai išdegusios iš vidaus pusės. Liudytojas nurodė ir tai, kad įtarimų sukėlė lauke buvęs fotelis, kuris buvo apdegęs ir išorinė namo siena, prie kurios galimai stovėjo fotelis. Galimai galėjo būti dvi židinio zonos. Dėl to, kad buvo galimai dvi židinio zonos ir nesimatė jokių kitų techninių požymių kilti gaisrui, buvo įvardintas kaip galimai tyčinis padegimas. Nesimatė jokių elektros laidų instaliacijos trumpo jungimosi, žaibo ar panašių ženklų, krosnis nesikūreno. Daugiau nebuvo priežasties kam sukelti gaisrą. Ta pati labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gaisras sukeltas tyčia, nurodyta ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2020 m. birželio 22 d. akte dėl kilusio gaisro (1 t., b. l. 46). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. K., kuris ir surašė bei pasirašė abu paminėtus dokumentus, paaiškino, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti prieangyje, nes labiausiai paveiktos ugnies medžio konstrukcijos, kai kurios lentelės visai išdegusios iš vidaus pusės. Taip pat įtarimų sukėlė lauke buvęs fotelis, kuris buvo apdegęs ir išorinė namo siena, prie kurios galimai stovėjo fotelis. Galimai galėjo būti dvi židinio zonos. Dėl to, kad buvo galimai dvi židinio zonos ir nesimatė jokių kitų techninių požymių kilti gaisrui, buvo įvardintas kaip galimai tyčinis padegimas. Nesimatė jokių elektros laidų instaliacijos trumpo jungimosi, žaibo ar panašių ženklų, krosnis nesikūreno. Daugiau nebuvo priežasties kam sukelti gaisrą. Nesimatė, kad prieangyje būtų kokių prietaisų.

35. Tai, kad gaisro židinio vieta buvo prie durų, iš mansardos praėjimo į kambarį, nes ten buvo labiausiai išdegę, degimas išplitęs į gyvenamą kambarį ir virtuvėlę, patvirtino teisme apklaustas buvęs (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius A. Š..

Žemesnės instancijos teismas

36. 2020 m. birželio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokole bei prieduose taip pat užfiksuota, kad didžiausia nuodėgulių koncentracija, tai yra galimas gaisro židinys, yra prieangio pietvakarinis kampas ties įėjimu į gyvenamas patalpas, ką duodami parodymus patvirtino ir anksčiau minėti liudytojai A. K. ir A. Š.. Nors liudytojas A. Š. nurodė, kad jis matė lauke išneštą fotelį, kuris nebuvo stipriai apdegęs, todėl negalvotų, kad jis galėjo būti gaisro židinys, nes nebuvo smarkiai apdegęs, tačiau taip pat parodė, kad lauke laikomo fotelio jis nematė. Taigi iš šių liudytojo parodymų nėra aišku, ar įvykio vietoje apžiūrėjo būtent tą fotelį, kurį, kaip nurodė D. B., laikė lauke ir kuris, kaip tvirtino liudytojas A. K., galimai buvo antra židinio zona. Tai, kad liudytojas A. Š. nurodė, kad gaisravietėje rastas buitinis 3-5 kg dujų balionėlis, numauta dujų baliono „šlangutė“ galėjo paspartinti degimą, tačiau pats liudytojas patvirtino, jog tai yra tik jo prielaida, ir kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

37. Apibendrinus tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka pripažinti, kad D. K. kaltinime nurodytas Z. G. priklausantis sodo namelis su jame buvusiais nukentėjusiųjų D. B., J. T. daiktais bei D. B. priklausantis lauke stovėjęs fotelis, buvo sunaikinti ir apgadinti tyčinio gaisro, kurį sukėlė būtent D. K. kerštaudamas D. B., metu. D. K. padegdamas medinį sodo namelį bei lauke stovintį fotelį, akivaizdu, kad suprato, jog sugadins svetimą turtą, ir tokių pasekmių norėjo. Tokie D. K. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog visuotinai pavojingu būdu padegdamas, padarys nukentėjusiesiems turtinę žalą. Pažymėtina, jog visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Atsakomybę šiuo atveju sunkina ne tik atsiradusi konkreti žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo būdas. Šiuo atveju padegimas neabejotinai laikytinas visuotinai pavojingu būdu, nes dėl nekontroliuojamo degimo proceso buvo sunaikintas sodo namelis, jame buvę daiktai, o nukentėjusieji patyrė realią materialinę žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis sugadinto turto vertėmis, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai nurodė sugadinto turto vertę, sugadintų daiktų kiekį, šių daiktų požymius bei jų vertę, kuri, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

38. Taigi byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. K. 2020 m. birželio 20 d. apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), Z. G. sodo sklype, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį 10,00 Eur vertės, priklausantį D. B., kuris sudegė, ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų, dėl to sudegė sodo namelis 3 000,00 Eur vertės ir jame buvę D. B. priklausantys daiktai: asmens tapatybės kortelė 10,00 Eur vertės, dvidurė spinta 50,00 Eur vertės, skalbimo mašina 100,00 Eur vertės, 2 lovos po 50,00 Eur – bendros 100,00 Eur vertės, šaldytuvas 100,00 Eur vertės, rūbų komoda 100,00 Eur vertės, virtuvinė kriauklė 50,00 Eur vertės, vandens maišytuvas 50,00 Eur vertės, dujų balionas 30,00 Eur vertės, dujinė viryklė 100,00 Eur vertės, įvairių sezonų rūbai 200,00 Eur vertės, įvairių sezonų avalynė 100,00 Eur vertės, dvi televizoriaus antenos po 15,00 Eur – bendros 30,00 Eur vertės, du televizoriaus priedėliai po 25,00 Eur – bendros 50,00 Eur vertės, DVD leistuvas 20,00 Eur vertės, elektros laidų kabeliai 40,00 Eur vertės, du šviestuvai po 15,00 Eur – bendros 30,00 Eur vertės, J. T. priklausantys daiktai: jos asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė, kurios vertė 10,00 Eur, du televizoriai po 50,00 Eur – bendros 100,00 Eur vertės, rūbai, kurių vertė 100,00 Eur, batai 100,00 Eur vertės, nuotraukos, indai ir puodai 50,00 Eur vertės, tuo Z. G. padarant 3 000,00 Eur, D. B. 1 170,00 Eur ir J. T. 360,00 Eur turtinę žalą, ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl D. K. skirtinos bausmės ir bausmių subendrinimo

39. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

40. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę D. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nusikaltimo padarymo motyvus. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimo motyvas – pyktis, kerštas. Nusikaltimu padaryta 4 530 Eur dydžio turtinė žala. Iki šioje byloje jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo D. K. ne kartą buvo teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (smurtinį elgesį, viešosios tvarkos pažeidimus, vairavimą neblaiviam neturint teisės vairuoti ir kt.), nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumas jam neišnykęs (3 t., b. l. 33–45), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 46–47). D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, pažymėtina ir tai, kad nusikaltimą, dėl kurio jis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, D. K. įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, 2020 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kadangi nesilaikė probacijos sąlygų ir jam paskirtų įpareigojimų. Po analizuojamo įvykio D. K. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo.

41. Atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant D. K. už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant skiriamos bausmės dydį mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai padės sulaikyti D. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, paveiks, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, atliks ir nubaudimo funkciją bei tuo pačiu ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai).

42. Pripažinus D. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos 187 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, bendrintina su bausmes paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje. Ši paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir į bausmės laiką įskaitant minėtu nuosprendžiu atliktos bausmės dalį. Nagrinėjamu atveju parenkamos pridedamų bausmių dalys, atitinkančios D. K. padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą.

Dėl civilinių ieškinių

43. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Civilinis ieškovas turi teisę reikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 str. 1 d.) ir jį tikslinti. Civilinio ieškovo teisė įvertinti prarasto turto vertę atsižvelgiant į tuo metu esančios rinkos vertę ar remiantis kitais turto vertinimo standartais. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, jeigu dėl to nekyla abejonių ar nėra reiškiami prieštaravimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016).

44. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji D. B., J. T. ir Z. G. pareiškė civilinius ieškinius dėl jiems padarytos turtinės žalos. Pareiškime dėl civilinio ieškinio, D. B. nurodė, kad dėl tyčinio sodo namelio padegimo jam buvo padaryta 3000 Eur turtinė žala, nes gaisro metu sudegė visi jo buities apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai, rūbai, avalynė ir kiti asmeniniai daiktai (2 t., b. l. 22). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir po to duodamas parodymus teisme, nukentėjusysis D. B. patikslino jam padarytą turtinę žalą ir nurodė, kad D. K. sukelto gaisro metu buvo sunaikinti ir sugadinti jam priklausantys daiktai: tapatybės kortelė 10 Eur vertės, dvidurė spinta 50 Eur vertės, skalbimo mašina 100 Eur vertės, 2 lovos po 50 Eur - bendros 100 Eur vertės, šaldytuvas 100 Eur vertės, rūbų komoda 100 Eur vertės, virtuvinė kriauklė 50 Eur vertės, vandens maišytuvas 50 Eur vertės, dujų balionas 30 Eur vertės, dujinė viryklė 100 Eur vertės, įvairių sezonų rūbai 200 Eur vertės, įvairių sezonų avalynė 100 Eur vertės, dvi televizoriaus antenos po 15 Eur - bendros 30 Eur vertės, du televizoriaus priedėliai po 25 Eur - bendros 50 Eur vertės, DVD leistuvas 20 Eur vertės, elektros laidų kabeliai 40 Eur vertės, du šviestuvai po 15 Eur - bendros 30 Eur vertės, jog jis iš viso patyrė 1160 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji J. T. pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodė, kad gaisro metu sudegė jos asmens tapatybės kortelė, kurios vertė 10 Eur, du televizoriai po 50 Eur, rūbai, kurių vertė 100 Eur, batai maždaug už 100 Eur, nuotraukos, kurių pinigais negali įvertinti, indai ir puodai už 50 Eur, jog ji iš viso patyrė 360 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 56). Nukentėjusioji Z. G. pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodė, kad dėl jai priklausančio sodo namelio sudeginimo, ji patyrė 3000 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 82).

45. Pažymima, kad turtas turi būti vertinamas esant pačiam objektui, o šiuo atveju, nukentėjusiesiems D. B. ir J. T. priklausantys namų apyvokos daiktai, jų asmeniniai daiktai bei dokumentai gaisro metu buvo sunaikinti, sugadinti, jų nėra galimybės apžiūrėti bei identifikuoti. Patys nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu detaliai nurodė kokie daiktai ir kokia galima jų vertė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nukentėjusiųjų pateiktu sunaikintų, sugadintų daiktų vertės paskaičiavimu. Net ir nesant galimybės tiksliai nustatyti daiktų vertės įvykio dienai, neleidžia kolegijai daryti išvados, kad nukentėjusieji sunaikintų, sugadintų daiktų vertę nurodė neteisingai, ją padidindami. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios Z. G. nurodyta sudeginto sodo namelio verte – 3000 Eur. Kaip nurodė patys nukentėjusieji, tai buvo gyvenamasis namelis, kuriame nukentėjusieji D. B. ir J. T. gyveno kelerius metus. Nors byloje esančioje registrų centro pažymoje namelio vertė nurodyta tik 495 Eur (3 t., b. l. 32), tačiau įvertinus šiuo metu esančias sodų namelių rinkos kainas internetiniuose portaluose, nukentėjusiosios Z. G. nurodyta sudeginto sodo namelio vertė – 3000 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir nelaikytina neteisinga ar padidinta. Todėl remiantis tuo kas išdėstyta, nukentėjusiųjų J. T. ir Z. G. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai, nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

46. Atsižvelgiant į tai, kad turtinę žalą nukentėjusiesiems padarė D. K., kuris šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, tarp jo veikos ir kilusių padarinių (žalos) yra priežastinis ryšis, todėl jis turi atlyginti padarytą žalą.

47. Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusysis D. B. byloje yra pateikęs civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, nurodė, kad jam buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią jis įvertino 1840 Eur. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina tai, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai yra dėl to pateiktas civilinis ieškinys, ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju nesant pateiktam civiliniam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo šio klausimo svarstyti.

Dėl D. K. paskirtos procesinės prievartos priemonės

48. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinami ir siekiant užtikrinti nukentėjusiesiems priteisto civilinio ieškinio įvykdymą, D. K. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimą taikomas jo AB „(duomenys neskelbtini)“ esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti iki nukentėjusiesiems D. B., Z. G. ir J. T. priteistų žalų atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-5874, kurioje prašoma priteisti valstybei iš D. K. 144,00 Eur už gynėjo advokato Edmundo Jankaičio suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

51. Europos Žmogaus T. T. (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

52. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį apskundė prokurorė ir pats nuteistasis D. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. K. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), nuteistajam D. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas.

53. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės apeliacinį skundą dėl D. K. išteisinimo tenkino, paties nuteistojo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes bei į tai, kad D. K. yra darbingo amžiaus, nėra pateikta duomenų apie sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 144,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį dalyje dėl D. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, bausmių subendrinimo bei galutinės bausmės paskyrimo, civilinių ieškinių, procesinės prievartos priemonės, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Į D. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu atliktos bausmės laiką.

Nukentėjusiosios Z. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš D. K. 3000 (tris tūkstančius) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. T. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš D. K. 360 (tris šimtus šešiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. K. 1160 (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Palikti galioti D. K. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo AB „(duomenys neskelbtini)“ esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iki nukentėjusiesiems D. B., Z. G. ir J. T. priteistų turtinių žalų atlyginimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. K. 171,00 (vieną šimtą septyniasdešimt septynis) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Boleslovas KalainisNijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus