Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis - išsiskyręs, dirba savo mažojoje bendrijoje, invalidumas 55 darbingas, teistumas; teistas paskutinį kartą- 2019-08-01 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose pagal LR BK 284 str. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vad. LR BK 75 str. terminuotas laisvės atėmimas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2020 m. balandžio 13 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (pasitikrinti blaivumą atsisakė), kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, vairavo jam priklausantį, F. V. vardu registruotą, automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini)

Be to, jis esant Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, esant 2017 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo patvarkymui pateikti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su 2017 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. Rs7-652, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2020 m. balandžio 13 d., apie 02.30 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (pasitikrinti blaivumą atsisakė), kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, vairavo jam priklausantį, F. V. vardu registruotą, automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis D. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 balandžio 12 d. vakare pas jį į namus atėjo D. B. su sugyventine. Jis norėjo susitarti dėl malkų paruošimo. Jie vakarojo ir išgėrė du butelius brendžio, dar alaus. D. B. stipriai apgirto ir jau snaudė. Iki D. namų nuo jų gyvenamosios vietos apie 1 kilometras. Jis nusprendė D. ir jo sugyventinę pavežti. Žinojo, kad neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus, bet tuo metu priėmė neapgalvotą sprendimą. Nuvažiavus apie 500 metrų, jis pamatė policijos švyturėlius ir stabdomas sustojo. Sustojęs staiga persėdo į automobilio galą. Jis norėjo, kad D prisipažintų vairavęs automobilį, o jis būtų išvengęs nubaudimo. D. nepatvirtino, kad jis vairavo, todėl jis bandė pabėgti. Jį sulaikė policijos pareigūnai. Jam buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti girtumą. Jis atsisakė tikrintis. Dabar supranta, kad pasielgė neteisingai. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas, gydosi nuo alkoholizmo, dirba savo įkurtoje mažojoje bendrijoje, remontuoja automobilius. Prašė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis D. K. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taiko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas liudytoju D. B. parodė, kad vadina jį "kulniuku". 2020-04-12 jam paskambino D. ir pasiūlė ateiti pas jį į svečius, kartu išgerti butelį alkoholio, suvalgyti po kiaušinį Velykų proga. Apie 19.30 val. jis kartu su savo drauge J. T. nuėjo pas D., jis pats alkoholio nenusinešė, D. juos su Jurga vaišino, išgėrė labai daug, ne vieną ir ne du butelius brendžio. Abu su D.gėrė lygiai, tad tiek jis jautėsi, tiek D. jam atrodė, stipriai išgėrę. Visas įvykio aplinkybes puikiai pamena. Sėdint prie stalo apie D. turimą lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių jo nežino, jokios kalbos nebuvo, apie tą automobilį nieko nežino, nei kaip jis jį įgijęs, nei iš kur, jam ir neįdomu. Jis nesiruošė automobilio pirkti, jam net nesiūlė parduoti, jo šeima vos pragyvena, net teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. 2020-04-13, apie 3.00 val., jis susiruošė į namus. D. pasakė, kad į namus pareis, nes iki namų tik apie 1 kilometras. D., nesutiko, kad jis eis pėsčiomis, pasakė, kad jį parveš. Jis su D. ginčijosi, tačiau jis primygtinai siūlė parvežti, nors buvo labai girtas. Jie sėdo į D. automobilį, D. už automobilio vairo. Pavažiavus labai netoli, gal apie 500 metrų, pamatė du stovinčius policijos pareigūnų automobilius su įjungtais švyturėliais ir D. sustabdė automobilį. D. jam pasakė, kad jis sėstų už vairo, jis pasakė, kad nesės, o D. tuo tarpu iš vairuotojo sėdynės perlipo į automobilio galą. Priėjęs policijos pareigūnas iš karto paklausė kur automobilio vairuotojas, jis jam pasakė, kad sėdi ant galinės automobilio sėdynės. D. atsidarė automobilio dureles ir norėjo nuo policijos pareigūnų pabėgti, bet policijos pareigūnė jį pagavo ir nusivedė prie tarnybinio automobilio. (tomas Nr. 1, b.l. 71-73)

??Apklausiamas liudytoju G. L. parodė, kad 2020-04-13 dirbant apie 02.30 val., pamatė priešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kadangi buvo šventinis Velykų savaitgalis, miestas uždarytas, tad tamsiu paros metu, ankstų rytą, važiuojantis automobilis sukėlė įtarimą. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, automobilio vairuotojas sustojo, užgesino variklį, užgesus sustabdyto automobilio šviesoms, jų tarnybinio automobilio šviesos apšvietė automobilio saloną. (duomenys neskelbtini) automobilio salone aiškiai matėsi du asmenys, vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis. Automobilio vairuotojas staigiai peršoko ant galinės automobilio sėdynes, o automobilio keleivis liko sėdėti kur sėdėjęs. Automobilio vairuotojas buvo D. K.. Jis paprašė automobilio vairuotoją išlipti per tą pačią pusę, kur ir prieš tai sėdėjo. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjęs vairuotojas sujudėjo, tarsi norėdamas vykdyti jo prašymą, tačiau tuojau pat persigalvojo ir pradėjo teigti, kad jis automobilio nevairavo. Tačiau po kurio laiko jis vis tiek iš automobilio išlipo per galines automobilio dureles. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau D. K. atsisakė teikdamas tuo, kad automobilio nevairavo. Per keletą kartų buvo paprašyta automobilio vairuotojo pasitikrinti blaivumą, bet jis motyvuodamas šalyje paskelbtu karantinu, atsisakė tikrintis blaivumą, kadangi reikalinga laikytis 2 metrų atstumo, pasiūlius pačiam paimti alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą, jis vėl nesutiko, nurodydamas, kad alkotesterį jis savo rankose laikė nemūvėdamas pirštinių. Buvo pasiūlyta vykti į ligoninę duoti kraujo, kad butų nustatytas blaivumas, tačiau taip pat D. K. kategoriškai atsisakė. Visą laiką D. K. teigė, kad automobilio jis nevairavo. Tada D. K. vengdamas nusistatyti blaivumą, bandė iš įvykio vietos pasišalinti, D. K. buvo sulaikytas ir panaudota specialioji priemonė antrankiai. D. K. buvo išaiškinta, kad atsisakydamas nusistatyti blaivumą, jam bus taikomas sunkus girtumo laipsnis, jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuvežta transporto priemone. Kartu automobilyje važiavo keleivis D. B., kuris paaiškino, kad kartu su D. K. gėrė alkoholinius gėrimus, o vėliau D. K. pasisiūlė jį parvežti namo. (tomas Nr. 1, b.l. 77-79)

?? Apklausiama liudytoja L. J. parodė, kad 2020-04-13 dirbant apie 02.30 val., pamatė priešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini). Kadangi įvažiavimai į miestą buvo uždaryti dėl šalyje paskelbto karantino bei Velykų šventinio savaitgalio, tad tamsiu paros metu, važiuojantis automobilis sukėlė įtarimą. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, automobilio vairuotojas sustojo, užgesino variklį, užgesus sustabdyto automobilio šviesoms, jų tarnybinio automobilio šviesos apšvietė automobilio saloną. Jiems su G. L. dar sėdint tarnybiniame automobilyje, bet jai jau lipant iš automobilio, kad būtų patikrinti automobilio vairuotojo dokumentai, (duomenys neskelbtini) automobilio salone aiškiai matėsi du asmenys, vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis. Automobilio vairuotojas staigiai peršoko ant galinės automobilio sėdynes, o automobilio keleivis liko sėdėti kur sėdėjęs. Toks automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo elgesys iš karto sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Automobilio vairuotojas buvo D. K., kuris teigė, kad jis automobilio nevairavo. Paprašytas išlipti, po kurio laiko jis iš automobilio išlipo per galines automobilio dureles. Iš karto matėsi, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, žvilgsnis buvo apsiblausęs, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau D. K. atsisakė teigdamas tuo, kad automobilio nevairavo. Per keletą kartų buvo paprašyta automobilio vairuotojo pasitikrinti blaivumą, bet jis motyvuodamas šalyje paskelbtu karantinu, atsisakė tikrintis blaivumą, pasiūlius pačiam paimti alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą, jis nesutiko, nurodydamas, kad alkotesterį G. L. savo rankose laikė nemūvėdamas pirštinių. Visą laiką D. K. teigė, kad automobilio jis nevairavo. Tada D. K. vengdamas nusistatyti blaivumą, bandė iš įvykio vietos pasišalinti, D. K. buvo sulaikytas ir panaudota specialioji priemonė antrankiai. D. K. buvo išaiškinta, kad atsisakydamas nusistatyti blaivumą, jam bus taikomas sunkus girtumo laipsnis, jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kartu automobilyje važiavęs keleivis paaiškino, kad kartu su D. K. gėrė alkoholinius gėrimus, o vėliau D. K. pasisiūlė jį parvežti namo. (tomas Nr. 1, b.l. 85-87)

?? Apklausiamas liudytoju K. J. parodė, kad 2020-04-12 apie 23.30 val., važiavo pro D. K. namus. Žinojo, kad D. K. yra nustatyti teismo apribojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jis yra tikrinamas Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnų. Jo namų languose pamatė šviesą ir nusprendė patikrinti kaip laikomasi teismo apribojimų. Atvykus į kiemą ir priėjus prie durų, per šalia jų esantį langą, kuris priklauso virtuvei, pamatė, kad D. K. bei jo sugyventinė, kurios tikslesnių duomenų nežino, yra namuose. Pasibeldus į duris, jas atidarė D. K.. Prisistatė, pasakė, dėl kokios priežasties atvyko, bei dėl jam esančių apribojimų nori patikrinti jo blaivumą. D. K. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, netvirtai rėmėsi kojomis, svirduliavo. Su D. K. pradėjo pokalbį, kurio metu net keletą kartų pasiūlė pasitikrinti blaivumą, D. K. iš karto atsisakė, pasakė, kad nei vienam pareigūnui nepūtė, nepūs ir jiems. Paprašė jo pakviesti sugyventinę ir tuo metu jiems iš priešais atidarytas duris esančio kambario pradėjo pūsti vėjas, suprato, kad sugyventinė bus pabėgusi per langą, tai pasitvirtino jiems išvažiuojant iš kiemo pamatytas praviras kambario langas. Dėl šio D. K. patikrinimo jis surašė tarnybinį pranešimą dėl ko D. K. buvo nubaustas administracine tvarka už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. ( tomas Nr. 1, b.l. 91-93)

?? Apklausiama liudytoja I. K. parodė, kad 2020-04-12, apie 22.00 val., ji kartu su vaikais nuėjo miegoti. Vaikams užmigus, ji atėjo miegoti pas D. Tą vakarą jie alkoholio negėrė ir svečių namuose nebuvo, nebuvo ir atvykusių policijos pareigūnų. Visai jų šeimai miegant, apie 1.30 val., D. paskambino kaimynas D., kuris sakė, kad eina pro šalį ir prašė jam duoti cigaretę. D. sutiko D. duoti cigaretę ir neilgai trukus D.atėjo, ji liko gulėti lovoje, atsikėlė tik D. Ji girdėjo, kad iš balso D. yra neblaivus, Girdėjo, kad D. prašė D. alkoholio, kaip suprato D. jam įpylė keletą stikliukų. Mano, kad D kartu su D. negėrė, nors pati to nematė, buvo kitame kambaryje, bet rytojaus dieną šaldytuve rado degtinės butelį, nuo kurio buvo nugerta labai mažai. Kaip išgirdo D. pasidarė negera ir D. sugalvojo jį pavežti. Ji žinojo, kad D. atimta teisė vairuoti ir jis vairuoti negali, bet kaimynui pasidarė bloga. Jų šeima turi jiems priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio mintinai nepamena. Šis automobilis įgytas 2020 m. vasario mėnesį, tiksli data yra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, mainų būdu, jie turėjo jų šeimai per didelį automobilį, kurio įvardinti negali, nepamena, jei gerai žino taip pat PEUGEOT markės. Tuo kartu iš Panevėžio atvažiavo čigonų tautybės asmuo ir jie automobiliais apsikeitė, jie gavo būtent šį automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimo pardavimo sutartį ji surašė savo vardu ir savo ranka, nes tas asmuo teigė rašyti nemokantis, tad prie savo vardo pavardės tik pasirašė. Automobilį pirko savo reikmėms, nors dar teisės vairuoti nėra įgijusi, tačiau ketino tai artimiausiu laiku padaryti, o automobilis turėjo būti kaip paskata, kuo greičiau išmokti vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą. Šiuo automobiliu (duomenys neskelbtini) D. ir išvežė kaimyną, kaip jie išvažiavo ji nematė, nes liko miegoti, tik girdėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį. Ilgą laiką nesulaukusi sugrįžtančio D., ji sunerimo, tačiau jo telefonas buvo paliktas namuose. Tik ryte iš D. sužinojo, kad D. yra sulaikytas policijos pareigūnų. (tomas Nr. 1, b.l. 97-99)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. apžiūrėtas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kuris paimtas saugojimui (tomas Nr. 1, b. l. 15-24).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ "Regitra" matyti, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) registruotas pil. F. V., gyv. (duomenys neskelbtini) vardu, kuriai išduotas registracijos liudijimas Nr. I558404 (tomas Nr. 1, b. l. 25).

Iš transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui UAB "TOMADAS", adresu Raseiniai, Vilniaus g. 3c. (tomas Nr. 1, b. l. 27).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareikalavus iš įtariamojo D. K., prijungti lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. I 558404, techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 200-0743995, pirkimo - pardavimo sutartis, 2020-02-16 sudaryta tarp F. V. ir R. B., pirkimo - pardavimo sutartis, 2020-02-27 sudaryta tarp R. B. ir I. K. (tomas Nr. 1, b. l. 30-32).

???Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. K. nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, įvertinus bendrą asmens būklę negalėjimą eiti tiesia liniją - pėda po pėdos, bet stovint gali pataikyti į nosies galą tiek atsimerkęs, tiek užsimerkęs, asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 10 minučių, asmuo vengė neblaivumo patikrinimo ir su aktu nesutiko (tomas Nr. 1, b. l. 43).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du BODYCAME Nr. B0F1EC5F6F58 vaizdo įrašai, kuriuose buvo fiksuotas vaizdas 2020-04-13 nuo 2 val. 39 min. 47 sek. iki 2020-04-13 2 val. 49 min. 45 sek. (tomas Nr. 1, b. l. 44-47).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas tarnybinio automobilio SKODA SUPERB, v/n (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros, fiksuojančios vaizdą iš automobilio priekio, įrašas 2020-04-13 laikotarpyje nuo 2 val. 35 min. 46 sek. iki 2 val. 48 min.28 sek. Vaizdo įrašo trukmė 12 min. 42 sek. (tomas Nr. 1, b. l. 48-50).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BODYCAME Nr. B0F1EC5F6F58 vaizdo įrašas 2020-04-13 3 val. 37 min. 23 sek., kurio trukmė 3 min. 26 sek. Vaizdo įrašo metu pildomas neblaivumo nustatymo aktas (tomas Nr. 1, b. l. 51-53).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas tarnybinio automobilio VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros, fiksuojančios vaizdą už automobilio, įrašas 2020-04-13 laikotarpyje nuo 3.38 val. iki 3.40 val. (tomas Nr. 1, b. l. 54-56).

Iš tarnybinio pranešimo dėl liudytojos F. V. apklausos, kuri paaiškino, kad automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 2020-02-16 pardavė R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Panevėžio r., Ramioji 8-22. Automobilio iš karto po pardavimo neturėjo galimybės išregistruoti, o vėliau paskelbtas karantinas. Internetu automobilio išregistruoti nemoka. (tomas Nr. 1, b. l. 60-61).

Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė bauda (26 MGL) 982,72 Eur, sumokėti iki 2017-10-02 ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (tomas Nr. 1, b. l. 107-110).

Iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo patvarkymo matyti, kad pateikta Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui vykdyti 2017-07-14 įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės. (tomas Nr. 1, b. l. 111).

Iš 2017 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. Rs7-652 matyti, kad D. K. buvo su juo supažindintas. (tomas Nr. 1, b. l.113-125).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes norėjo D. B. su sugyventine parvežti iki namų. D. K. kaltę patvirtina, o būtent aplinkybę, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, patvirtina byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai. Liudytoja policijos pareigūnė L. J. nurodė, kad sustabdžius automobilį iš karto matėsi, kad vairuotojas D. K. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kartu automobiliu važiavęs keleivis D. B. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 13 d. kartu su D. K. jo namuose gėrė alkoholinius gėrimus, ir D. K. primygtinai siūlė parvežti jį namo, nors buvo labai girtas. Liudytojas K. J. paaiškino, kad 2020 balandžio 12 d. 23.30 val. tikrino D. K., kaip jis laikosi probacijos tarnybos pareigų, D. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau akivaizdžiai buvo neblaivus, netvirtai rėmėsi kojomis, svirduliavo. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio metu D. K. buvo neblaivus.

Pasiūlius alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti neblaivumą, D. K. tai padaryti atsisakė, dėl to, policijos pareigūnai išaiškinę D. K. atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, įvertinę jo būklę vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (toliau – Metodika), nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, kurie užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo akte bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, D. K. vengė ne tik neblaivumo tikrinimo, jis atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte. Vadovaujantis paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, jog vartojo alkoholį prieš 10 minučių (nurodyta neblaivumo nustatymo akte) ir vengė pasitikrinti blaivumą, jam nustatytais neblaivumo požymiais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir liudytojų parodymais, daroma išvada, jog D. K. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais D. K. tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, atsisakė tikrintis blaivumą, ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Įrodyta, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, nes jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes būdamas nuteistas 2017 m. liepos 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir privalėdamas vykdyti šiuo įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones trejus metus, vairavo automobilį, tokiu būdu sistemiškai ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. K. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir baudžiamąjį nusižengimą. Minėti D. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam vairuotojui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. Tokiais savo veiksmais D. K. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms, sėsdamas už vairo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas teismo manymu, rodo asmens neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimą. Kad šis poelgis nebuvo atsitiktinis, patvirtina duomenys apie ankstesnius D. K. baustumus. Jis teisiamas jau dvyliktą kartą (2 tomas, b. l. 1-12), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 tomas, b. l. 75-80). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, jog nusikalstama veika buvo padaryta neatsitiktinai, o yra logiška jo antivisuomeninio elgesio tąsa. Vis dėlto pagrindinė aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, šiuo atveju yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis. Pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį, turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Nagrinėjamu atveju D. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamajam D. K. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, tačiau kaltinamasis nepadarė išvadų ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl už padarytas nusikalstamas veikas D. K. skiriamos griežčiausios rūšies bausmės, už BK 243 straipsnyje padarytą veiką - areštas, už BK 281 straipsnyje padarytą veiką – laisvės atėmimas.

Įvertinus, kad kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, atsižvelgiant į jo paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis neigiamai vertina savo elgesį, jau nevartoja alkoholio bei žada taisytis, turi šeimą, yra darbingas, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo, taip sudarant galimybę asmeniui gydytis priklausomybę nuo alkoholio bei siekiant išlaikyti jo teigiamus socialinius ryšius. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metams skiriant įpareigojimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043, 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, D. K. uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas mažesnis nei maksimalus draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – ketveri metai.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį, todėl automobilis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad I. K. (šeimos nariui) priklausančios transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ar vengiant neblaivumo patikrinimo, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti 30 (trisdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1(vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 p., 10 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio, 65 straipsnio į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 13 d., 02.50 val., iki 2020 m. balandžio 14 d., 12.58 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones - 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) perduodant jį kartu su priklausiniais, valstybės nuosavybėn.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės atėmimą, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, DVD kompaktus su vaizdo medžiaga palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.