Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.10.2.5; 1.2.20.3.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5

2021 m. birželio 17d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, teistas:

1. 2013 m. birželio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

2. 2015 m. balandžio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3. 2017 m. liepos 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1 129,80 Eur) pinigine bauda, BK 68 straipsnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 m.;

4. 2018 m. balandžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme ir 10 MGL (376,00 Eur) pinigine bauda;

5. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnį 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2020 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikinta 2020 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis ir D. K. pasiųstas atlikti 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo rūmų nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

6. 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 4 metams; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), savo namuose, siekdamas paveikti liudytoją D. B., įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu, prašydamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo, prašė melagingai paliudyti Šiaulių apylinkės teisme Raseinių rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. B., apklausiamas kaip liudytojas, pakeistų parodymus ir duotų D. K. bei jo teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, tai yra nurodytų, jog tai jis – D. B., neva, 2020 m. balandžio 13 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už tai žadėdamas sumokėti 800,00 Eur.

Be to, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad D. K. 2020 m. birželio 20 d., apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), Z. G. sodo sklype, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį 10,00 Eur vertės, priklausantį D. B., kuris sudegė, ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų, dėl ko sudegė sodo namelis 3 000,00 Eur vertės ir jame buvę D. B. priklausantys daiktai: asmens tapatybės kortelė 10,00 Eur vertės, dvidurė spinta 50,00 Eur vertės, skalbimo mašina 100,00 Eur vertės, 2 lovos po 50,00 Eur - bendros 100,00 Eur vertės, šaldytuvas 100,00 Eur vertės, rūbų komoda 100,00 Eur vertės, virtuvinė kriauklė 50,00 Eur vertės, vandens maišytuvas 50,00 Eur vertės, dujų balionas 30,00 Eur vertės, dujinė viryklė 100,00 Eur vertės, įvairių sezonų rūbai 200,00 Eur vertės, įvairių sezonų avalynė 100,00 Eur vertės, dvi televizoriaus antenos po 15,00 Eur - bendros 30,00 Eur vertės, du televizoriaus priedėliai po 25,00 Eur - bendros 50,00 Eur vertės, DVD leistuvas 20,00 Eur vertės, elektros laidų kabeliai 40,00 Eur vertės, du šviestuvai po 15,00 Eur - bendros 30,00 Eur vertės, J. T. priklausantys daiktai: jos asmens dokumentas - asmens tapatybės kortelė, kurios vertė 10,00 Eur, du televizoriai po 50,00 Eur - bendros 100,00 Eur vertės, rūbai, kurių vertė 100,00 Eur, batai 100,00 Eur vertės, nuotraukos, indai ir puodai 50,00 Eur vertės, tuo Z. G. padarant 3 000,00 Eur, D. B. 1 170,00 Eur ir J. T. 360,00 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaltinamasis parodė, kad jam yra žinoma, jog sudegė sodo namelis. Kuri tai buvo diena, tiksliai nepamena, bet tos dienos eigą gerai pamena. Su D. B. tarėsi dėl namelio (duomenys neskelbtini) apkalimo lentelėmis. Tą dieną norėjo su juo pakalbėti apie tą darbą. Skambino D. B., J. T., tačiau su jais susisiekti nepavyko. Kadangi nepavyko su jais susisiekti telefonu, vakare, apie 21.30 val. nuėjo pas juos į namus. Prieš tai jis su draugais, kurių nenori minėti, vartojo alkoholį, buvo išgėręs apie 1 litrą, gal šiek tiek daugiau, alaus. Nuėjęs pas D. B., kambaryje ant lovos sėdėjo kažkur matytas, pusamžis vyras, už jį vyresnis, smulkesnis, žilstelėjęs, pliktelėjęs, tamsesnių plaukų, nei trumpai kirpti, nei labai ilgi plaukai, kaip jo šiuo metu, kepurės nebuvo ant galvos, akinių neturėjo. Vyriškis vizualiai atrodė neblaivus, tačiau tiksliai pasakyti, ar jis toks buvo, negali. Jis neatsimena, kaip buvo apsirengęs vyras, lyg ilgos „treningo“ kelnės, darbinės kažkokios. Namuose buvo prirūkyta, peleninė buvo pilna nuorūkų. Dabar neprisimena, ar rūkė jis, lyg rūkė. Matėsi, kad ten lyg buvo gerta, matė ant žemės pora tuščių „pūslių“, ant lovos buvo pusė „pūslės“. Tada namelis sveikas buvo. Jis to vyro paklausė, ar yra D., vyras atsakė, kad pats jo laukia. Lyg tas vyras klausė, ar turi išgerti, jis pasakė, kad nieko neturi. Vyriškis kalbėjo lietuviškai be akcento. Daugiau nieko nekalbėjo, palipo laiptukais į viršų, galvojo gal miega D., sušuko prieš lipdamas, ar yra gyvų, rado tuščią lovą ir nulipo žemyn. Jis pagalvojo, kad D. bus išėjęs į parduotuvę alaus parsinešti. Neradęs D., jis išėjo namo. Namuose buvo sugyventinė. Gaisro jis nematė. Apie jį sužinojo kitą dieną, kai atvažiavo policija. Atstumas tarp jo ir D. namų yra kokie 800 metrų, nemano, kad daugiau. Tuo metu buvo probuojamas, buvo su apykoje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. negalėjo išeiti iš namų. Tiek ateidamas, tiek išėjęs iš D. B. namų, matė žmones, buvo šviesu, ten daug gyventojų, neatkreipė dėmesio, nesikalbėjo su niekuo. Dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paaiškino, kad 2020 m. rudenį buvo nuteistas už vairavimą, būnant neblaiviam. D. B. nei tyrime, nei apklausose nė vieno žodžio nepaminėjo, kad jis jam grasino, siūlė 800,00 Eur, tik po to viskas pasikeitė, ir 800,00 Eur atsirado. Kaltinamasis pripažįsta, kad kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis pasiūlė D. B. prisiimti kaltę, tačiau jis nieko neatsakė, nes buvo girtas. Po dviejų parų sulaikymo iš karto pripažino kaltę tyrėjai, tada su D. B. dėl kaltės prisiėmimo kalbos nebebuvo, nebesiūlė prisiimti kaltės, tik buvo sakęs, kad per jį prisidirbo reikalų ir priekaištavo dėl to, jog jis pasakė, kad jie tris butelius išgėrė, kas yra neįmanoma. Pinigų D. B. nesiūlė. Su D. B. buvo kalbėta apie 800,00 Eur. Jis kvietė D. B. kartu su juo dirbti: reikėjo senas lentas nuplėšti nuo namelio, vatą uždėti. Už darbą būtų gavęs 800,00 Eur, D. B. siūlė 15-20 Eur. Grasino D. B. kabutėse sudeginti, t. y. priduoti jo darbdavį (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijai, nes jis už alų, cigaretes darbina žmones. Jeigu D. B. jo grasinimai atrodė rimti, kodėl iki paskutinės minutės bendravo su juo, nebuvo jokių piktumų. Mano, kad D. B. neturėtų turėti jokios priežasties jį apkalbėti. Mano, kad D. B. galėjo kažką ne taip suprasti iš jo išsakytų žodžių, nes jie kalbėjo neblaivūs. Z. G. matė prieš du metus. Jai negrasino. Šiuo metu su D. B. nebendrauja. Jokių pykčių su juo nebuvo. Susipyko kai įvyko gaisras. Jis skambino jo sugyventinei, ji nekėlė ragelio jam, grįžus iš areštinės skambino ir jam, grasino pakenkti jo mažamečiams. Tyrėjos buvo uždrausta su juo bendrauti, po to nebendravo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi liudytojas teisiamajame posėdyje pareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltės dėl 2020 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) sodo namelio gaisro nepripažįsta. 2020 m. birželio 20 d. apie 21.37 val. jis buvo namuose ir apie 21.00-21.30 val. buvo nuėjęs pas D., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs apie 1 litrą alaus. D. nerado. Rado jo namuose kažkokį vyriškį, kuris rūkydamas cigaretę sėdėjo jo namuose ant lovos kambaryje. Į namą jis įėjo nesibeldęs, nes dažnai taip pas jį ateina. Tik pradaręs duris jis šūktelėjo: „Ar yra gyvų?“. Tas vyriškis, kurio jis nepažįsta pasakė, kad D. nėra, paklausė jo gal turi ko išgerti. Jis pasakė, kad nieko neturi ir išėjo. Tas vyriškis galėjo būti už jį vyresnis. Buvo apsimovęs treningines kelnes ir trumpom rankovėm žalsvą sportinę maikutę. Jis buvo žilstelėjęs, vizualiai neblaivus. Kalbėjo lietuviškai be akcento. Jis už jį smulkesnio kūno sudėjimo. Išėjęs iš D., nuėjo namo. Nepažįstamą vyriškį paliko sėdintį D. namuose. Namuose buvo sugyventinė. Sekančią dieną jį sulaikė policija kaip įtariamąjį. Kodėl jį įtaria padegimu ir sulaikė, jis nežino. Pats gaisro jis nematė. Apie jį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. D. niekada nėra grasinęs padegimu. Nevertė prisiimti atsakomybės kitame ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 166-167). Apklaustas Papildomai D. K. parodė, kad pas D., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ėjo pasiūlyti darbo, nes jis buvo anksčiau minėjęs, kad ieško atsitiktinių darbų. Jis jam norėjo pasiūlyti (duomenys neskelbtini) darbą - suremontuoti sodo namelį. 2020 m. birželio 20 d į 2020 m. birželio 21 d. buvo namuose, policijos neįsileido, nes negirdėjo, kad kas belstų. Žino, kad yra probuojamas ir nuo 22.00 val. turiu būti namuose. Šio nurodymo laikosi. Naktį iš 2020 m. birželio 20 d. į 2020 m. birželio 21 d. buvo jo sugyventinė namuose su juo. Jis turi uždėtą apykoję. Kiek gali nueiti iš savo namų, jis nežino. Tik žino, kad turi nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). D. nuo jo namų gyvena apie 800 m. atstumu. Kai ėjo pas D. B. 2020 m. birželio 20 d. apie 21.00 val., matė kažkur sode žmones, bet kas ten ir kur konkrečiai ką darė, jis nežino. Pareidamas matė žmones, bet asmeniškai nekalbėjo. Buvo apsirengęs pilkas treningines kelnes ir juodą kažkokią sportinę bliuskutę. Buvo apsiavęs sportines šlepetes. Išeidamas iš D. B. namų, taip pat nieko nesinešė. Pas D. B. dar prieš įvykį žinojo, kad kieme yra pastatytas kažkoks fotelis. Kai buvo pas D. B., jokie daiktai nei viduje, nei lauke, nei rūko, nei degė. (2 t., b. l. 177-178). Žalos neatlygins, nes nusikalstamos veikos nepadarė (2 t., b. l. 195). Gaisro jis nesukėlė. D. B. pakeisti parodymus teisme kaip liudytojui ir prisiimti už jį kaltę nėra prašęs, pinigų už tai jam nesiūlė. Dėl gaisro nėra grasinęs (3 t., b. l. 7-8). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusysis D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis su kaltinamuoju pažįstami apie metus laiko. Būdavo susitinka savaitgalį, išgeria buteliuką draugiškai. Buvo Velykos, jie tikrai daugokai išgėrė, tada D. K. pasiūlė jį parvežti namo, jis sakė jam, kad nereikia, nes jo namai už kelių šimtų metrų. Matyt, buvo policijos reidas ir sustabdė jį. Sustabdžius policijai, D. K. atsisėdo į galą, po to pradėjo bėgti. Policijos pareigūnai jį pagavo, surakino antrankiais, o jį paleido namo. Praėjo gal kelios dienos, jis nuėjo pas D. K. gal cigarečių pasiskolinti, tada D. K. pradėjo šaukti ant jo, priekaištauti, sakė reikėjo prisiimti kaltę, būtų 800,00 Eur davęs. Jis pasakė, kad jau nieko nebepakeis, neužsiims tuo. Jei būtų pats tada prašęs D. K. parvežti namo, gal ir būtų apsiėmęs. Dėl viso to ir kilo konfliktas, D. K. pradėjo grasinti, kad padegs. Jis D. K. į grasinimus atsakė, kad apsidraus, o D. K. sakė, kad niekas jam nedraus, nes „buržuikė“ yra. Šis pokalbis buvo jau po Velykų. Tikslios datos neprisimena. Tą dieną, kai D. K. buvo sustabdytas, jam nesiūlė pinigų už kaltės apsiėmimą. Jis jam siūlė po viso įvykio, kažkur po savaitės. Neatsimena konkrečios dienos, buvo po Velykų. Jis sakė: „būčiau davęs 800,00 Eur“, bet jau viskas buvo po to. Neprisimena, kaip tiksliai sakė: ar „siūliau“, ar „siūlau“, bet jis suprato, kad kaltinamasis jam siūlo 800 eurų. Jis kaltinamajam atsakė : „tave ar taip, ar taip pagavo, ką tu man mokėsi“. Jis suprato, kad prašoma pakeisti parodymus, bet jis jam pasakė, kad jau yra po laiko. Jis kaltinamajam pasakė: „neužsiimsiu, kam man meluoti“. Apie parodymų keitimą buvo kalbėta vieną kartą, girdėjo D. K. ir jo sugyventinės. Gal tada dar šiek tiek išgėrė ir tada D. K. pasakė: „paimsiu tave ir padegsiu“. Gal nebūtų buvę to padegimo, jei būtų sutikęs prisiimti kaltę. Po to buvo dar susitikę, D. K. birželio 13 d. apie 8.30 val. ar 9.30 val., buvo atėjęs. Jis D. K. neįsileido, liepė eiti namo, nes jo mama Z. G. yra. Jo mama akla. D. K. grasino jo mamai padegti, susprogdinti, mama sakė iškvies policiją, tada jis išėjo. Po to su juo nebebendravo. Du kartus sakė, kad padegs, prie mamos pasakė ir tada. Tomis dienomis D. K. grasino paskųsti mokesčių inspekcijai dėl nelegalaus darbo, bet tame kontekste jis negrasino padegti. 2020 m. birželio 20 d., dieną prieš teismo posėdį dėl D. K. automobilio vairavimo, jam būnant neblaiviam, apie 21.15 val. į jo namus atėjo D. K. ir išėjo. Jį matė liudytojas. Tuo tarpu jis ir jo sugyventinė buvo darbe, grįžo apie 21.30 val. Liudytojas matė, kad dega fotelis. Jis ir jo sugyventinė pamatė gaisrą, parvažiuodami iš darbo. Jau pleškėjo ir namelis. Ten buvo priėję gal apie dvidešimt žmonių. Žmonės matė, kaip D. K. nuėjo. Taip ir suprato, kad jis padegė, nes D. K. jam grasino padegti. Namelyje yra „buržuikė“, bet ne nuo tos pusės užsidegė. Vasarą jis pečiaus nekurs. Lauke buvo J. T. chalatas, to chalato nėra, D. K. turbūt atsisuko dujas, užmetė tą chalatą ir padegė iš keršto, buvo gerokai išgėręs. Gaisrininkų išvadomis, nuo fotelio, kuris buvo lauke, kilo gaisras. Negalėjo pas jį namuose tuo metu būti jokio asmens. Niekas ten nerūkė. Buvo tada labai apsiniaukę, todėl paskambino kaimynui, pasakė, kur yra raktai, paprašė, kad užliptų į viršų, uždarytų langą. Jis uždarė tą langą, pametė raktus ant dujinės. Gaisro metu daug daiktų sunaikinta. Reiškia ieškinį dėl sunaikinto turto: batai, spintos, lovos, kriauklė, dujinė, šaldytuvas, šviestuvai, rūbai, antenos naujos, instaliacija nauja buvo, pats naujai pasikeitė įvadus. Televizoriai ne jo buvo. Žala tokia, kaip užrašyta kaltinime. Palieka tą patį ieškinį. Daiktų įsigijimo kvitų neturi. Sofa gali kainuoti 50,00 Eur, šaldytuvas senas, daiktus mama buvo pirkusi, spintą pats susitvarkė, daiktai dėvėti, komoda buvo nauja. Daiktus vertino pagal skelbimus laikraštyje. Padaryta ir moralinė žala, jau ir šiąnakt be miego. Kai laisvėje D. K. vaikščiojo, nemiegojo naktimis, laužtuvas šalia padėtas. Bijo, kad gali ateiti ir paskutinį namuką supleškinti. Tyrimo metu buvo ir šoko, ir sukrėtimo, visko buvo. Išgąstis, nerimas, kur gyventi, kamuoja nemiga, bet jau nieko, praėjo. Jis liko taip kaip stovėjo: plikas, basas. Su D. K. nustojo bendrauti iš karto. Pergyvena dėl šito įvykio, į medikus nesikreipė, raminamųjų vaistų negeria. Psichiatrinės pagalbos nereikia, pasikalba su draugais, kaimynais, dabar jau kaip ir nieko, tik šiandien kažkaip. Po įvykio tą naktį apsistojo pas kaimyną, paskui „ūkinuką“ susitvarkė. Palaiko ieškinį. ieškinys susideda iš išgyvenimų, pagrįsti niekuo negali, vaistų nepirko. Namukas nebuvo apdraustas.

Nukentėjusioji J. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju pažįstami metai laiko, buvo draugai. Pasikviesdavo į svečius, ėjo aplankyti, kai naujagimis gimė. Draugiški buvo santykiai. Gali paliudyti, kad D. K. siūlė D. B. pakeisti parodymus. D. B., pagal jį, turėtų sakyti, kad buvo išgėręs, neprisimena, ir, ji suprato, kad D. K. už tai, kad D. B. prisiims kaltę, duos pinigų. Girdėjo, kad sakė 800 eurų. D. B. nesutiko keisti parodymų. Tas pokalbis galėjo būti pavasarį. Tada visi trys kartu buvo, gal šiek tiek tada buvo išgėrę. Pokalbio apie mokesčių inspekciją negirdėjo, suprato, kad kalba apie tą vairavimą. Gaisro dieną, ji ir D. B. dirbo. D. K., prieš jiems grįžtant namo, skambino. Nujausdami, kad jis yra pas juos atėjęs, neskubėjo grįžti namo. Gaisrą pamatė, parvažiavę namo. Kai parvažiavo ugnis jau degė. Žmonių buvo daug, jie sakė, kad matė, jog atėjo neaukštas žmogus su „treningo“ kelnėmis, marškinėliais trumpomis rankovėmis, rankos kišenėse. Išėjo neilgai pabuvęs, netrukus ir užsidegė. Tas liudytojas, kuris matė, kad D. K. ir šuniuką spardė, sakė pirmiausia, lauke užsidegė fotelis, o po to jau ir visa kita. Ji pagalvojo, kad tai D. K., nes jis buvo grasinęs, kad padegs. Viskas ir prasidėjo po tos mašinos. Neatsimena, kada grasino, bet grasinimą suprato kaip realų - sakė: „Degsit ir viskas“. D. B. jam atsakė, kad apsidrausim. D. K. sakė: „ten pas jus „buržuikė“, nėra ką drausti“. Ne pirmas jo padegimas. Ji šaltų nervų yra, nepergyvena. D. B. buvo sukrėstas, o ji kažko tikėjosi panašaus. Sudegė du televizoriai, indai, rūbai, batai, ką turėjo užgyvenusi, pasas, dokumentai sudegė. Daiktai buvo nenauji, dėvėti. Televizoriai brangiausi buvo. Kainas nusistatė pagal skelbimus. Palaiko ieškinį.

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra giminės. Tą dieną šienavo savo sklype, bevažinėdamas žoliapjove, matė, kad žmogus praėjo gretimame sklype, matė jį vieną kartą praeinantį, trumpai ir tik iš nugaros, todėl jo atpažinti negalėtų. Jį matė apie 50 metrų atstumu. Jis buvo normalaus ūgio, apsirengęs vasariškai, melsva ar žalsva apranga, tiksliai neprisimena, bluzonas gal buvo. Pagalvojo, kad gal koks giminaitis vaikšto. Atsimena, kad šunelį užgavo, jis cyptelėjo, bet nelojo. Po to pravažiuojant pamatė, kad laužas dega keli metrai nuo namelio. Jis dar pagalvojo, kad kaip arti namelio šiukšles degina. Antrą kartą važiuojant, pamanė, kad lange atsispindi liepsnos, bet po kiek laiko pamatė, kad liepsnos jau viduje, virto dūmai iš namelio. Atbėgo žmonės, kažkas iškvietė gaisrinę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi liudytojas teisiamajame posėdyje pareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad jis turi sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Sode lankosi retai. Nuolatos ten negyvena. 2020 m. birželio 20 d. apie 21 val., jis buvo savo sode, kuris yra 30 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Matė, kad kažkoks vyriškis atėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Ką jis veikė ir kiek buvo nežino. Daugiau tuo momentu jis nestebėjo. Jis buvo melsvais baltinukais ir lyg tai su šortais. To vyriškio veido nematė. Po kokių 10 min. pastebėjo gaisrą (duomenys neskelbtini) sodo namelio, kaip jis pastebėjo degė šalia namelio esantis fotelis. Tas fotelis nuo namelio buvo keli metrai atstumu. Pamanė, tai neatsakingi žmonės degina šiukšles arti namo. Po kelių akimirkų pamatė liepsną namelio viduje. Dar pradžioje nesuprato kur ta liepsna. Galvojo atsispindi lange nuo fotelio liepsna, bet taip nebuvo. Tuo metu prie namelio žmonių nebuvo. Paskui pradėjo kaimynai ir žiūrėjo iš toliau degantį namelį. Kas iškvietė gaisrininkus nežino. Gaisrininkai atvažiavo ne už ilgo, bet namelis jau buvo puse sudegęs. Kaip suprato name gyvenantis vyriškis namuose nebuvo. Prieš įvykį viso jis buvo apie 20 min., jokių daugiau žmonių ateinančių ar nueinančių nematė. Mano namelį kažkas padegė. Pats fotelis, kuris degė lauke negalėjo užsidegti kaip ir namelis viduje. Fotelis nerūko, o degė atvira liepsna kaip ir viduje namelis. Sodo namelis kuris sudegė buvo iš lauko medinis.(2 t., b. l. 113-116). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra giminės. Paaiškino, kad iš ryto atėjo į darbą, jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir sulaikyti asmenį. Nuvažiavo su patruliais į kaltinamojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, gal (duomenys neskelbtini), atliko kratą: buvo apžiūrėti namai ir ūkiniai pastatai, juose buvo ieškota benzino talpų, rūbų su galimais degimo pėdsakais, bet nerado, tikrino jo neblaivumą. Kaip buvo apsirengęs D. K., neįsidėmėjo. Neatsimena, ar drabužius jam grąžino, neatsimena, kaip jie atrodė. Po kratos sulaikė asmenį ir pristatėme į Šiaulių areštinę. Ikiteisminį tyrimą pradėjo ne jis, todėl daugiau nelabai ką gali pasakyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi liudytojas teisiamajame posėdyje pareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu M. I. parodė, kad 2020 m. birželio 21 d. ryte gavo nurodymą surasti ir sulaikyti įtariamą padegimu D. K., bei jo namuose adresu (duomenys neskelbtini) padaryti neatidėliotiną kratą. Minėtą asmenį rado namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pastarasis, kurį tai laiką vengė sulaikymo neįsileisdamas policijos pareigūnų į namus. Paskui nugirdęs, kad kvies gaisrininkus ir per prievartą įsiverš jie į namus, pats atidarė duris. Jis nepaaiškino kodėl neatidarė policininkams durų. Jo namuose su gaisru susijusių ar kitokių draudžiamų laikyti daiktų jokių nerado. D. K. buvo laikinai sulaikytas. Nuo jo nedvelkė jokiais degėsiais, jis buvo nusiprausęs, švariais tvarkingais rūbais. D. K. teigė nieko nežinantis apie jokį gaisrą ir jokio gaisro jis nesukėlė. D. K. namuose buvo sugyventinė ir mažas jų vaikas. Sulaikymo metu D. K. buvo nežymiai išgėręs, tai yra įpūtė 0,32 promiles (2 t., b. l. 93-95). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, vieną kartą yra matęs, jie nėra giminės. Paaiškino, kad tą dieną kaimynas apie 18.00 val., dvi valandas prieš gaisrą, prašė uždaryti langą, sakė neužrakinti namelio, sakė tuoj grįš. Jis nuėjo ir uždarė langą, nerakino durų, nes kaimynas prašė nerakinti, raktą paliko ant dujinės. Tą dieną daug žmonių soduose buvo. 100 metrų atstumu nuo jo matė, kad ėjo išgėręs, vasariniais, šviesiais drabužiais apsirengęs, svirduliuodamas žmogus, lipo į kalniuką. Kur jis nuėjo, nematė, nes nuėjo televizoriaus žiūrėti. Po kiek laiko, gal 10-15 minučių, kaimynė šaukė, kad trobelė dega, liepė skambinti gaisrinei. Išlėkė pažiūrėti, kas dega, pamatė, kad dega D. B. namas, paskui paskambino gaisrinei. Buvo 30-40 metrų atstumas nuo trobelės. Negali tvirtinti, kad tas pats žmogus, kurį buvo kažkada matęs. Su D. K. kaimynas bendravo. To žmogaus, kuris praėjo negalėtų atpažinti. Daug žmonių buvo, vaikščiojo žmonės. Įtarimo nesukėlė praeinantis žmogus. Jo namuose vienas mažas langelis į D. B. namo pusę. Būdamas kambaryje nematytų, jei kas pas kaimyną ateitų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi liudytojas teisiamajame posėdyje pareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad 2020 m. birželio 20 d. 20.15 val. jam paskambino kaimynas D. B., jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad jis nueitų į jo namus ir uždarytų langą, antrame aukšte, kadangi artinosi lietus. Nurodė, kad raktas nuo namo padėtas po foteliu, kuris buvo kieme prie namo. Iš karto po jo skambučio nuėjo į kaimyno namus, pasiėmė raktą iš nurodytos vietos, atsirakino duris, užlipo į antrą aukštą ir uždarė langą. Namo durų neužrakino, nes kaimynas sakė, kad durų nerakintų, nes greitai grįš pats. Todėl prieš išeidamas iš jo namų, raktą paliko ant dujinės. Po to jis nuėjo į savo kiemą, ravėjo daržą, po to nuėjo į namus. Būdamas namuose, antrame aukšte per langą pamatė, kad (duomenys neskelbtini) ateina link jo namų svirduliuodamas vyriškis. Matė, kad buvo apsirengęs šviesią, trumpom rankovėm maike, daugiau nieko neįsidėmėjo. Kur jis ėjo toliau ir ką darė jis nematė, jį matė labai trumpai, nes iš karto nuėjo į kitą kambarį, žiūrėti televizorių. Jis jo nepažįsta, jį matė tik vieną kartą, maždaug prieš pusę metų. Jo atpažinti negalėtų. Po kurio laiko per langą išgirdo, kad kaimynė V. A. (jos sklypas (duomenys neskelbtini)) pašaukė jį vardu ir pasakė, kad kviestų gaisrinę, nes kažkas dega. Jis iškarto išbėgo į kiemą pažiūrėti kas dega ir pamatė, kad dega kaimyno D. B. namas. Iš karto bendruoju pagalbos telefono numeriu iškvietė gaisrinę. Kas galėjo padegti kaimyno namą nežino, nieko neįtaria.(2 t., b. l. 87-90). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo gaisro daug laiko praėjo, atsimena, kad degė medinis sodų namelis. Jis dirba priešgaisrinėje tarnyboje, važiavo tik gesinti gaisro. Buvo vakaras, jie atvažiavo pagal adresą. Jie nėra specialistai ir nenustatinėjo gaisro priežasties. Žmonės ir pats savininkas iš karto sakė, kad padegė. Savininko nebuvo. Ugnis sklido iš vidaus. Jis galėjo būti vienoje pastato pusėje, kiti vyrai galėjo išmesti iš kitos pastato pusės baldus. Iš namelio baldus metė į kairę pusę, kairėje pusėje buvo lova, fotelis. Jie įėjo pro duris. Buvo skydinė ir buvo elektra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi liudytojas teisiamajame posėdyje pareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad jis dirba Raseinių PGT skyrininku. 2020 m. birželio 20 d. apie 21:37 val. BPC davė nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes ten kilęs gaisras, pranešė, kad dega namas. Kam priklauso namas jis nežino. Gaisrą gesino viso septyni gaisrininkai su trim automobiliais. Atvyko greit. Prie gaisro buvę žmonės pasakė, kad žmonių viduje nėra ir jie gesino gaisrą. Gesinant gaisrą atsirado ir prieš tai sodo tame name gyvenęs vyriškis. Prie gaisro buvę žmonės kalbėjo, kad tai greičiausiai padegimas. Ką jie įvardijo kaip padegėją jis nežino. Sodo namelyje beveik visiškai sudegė pastatas, jame buvę įvairūs daiktai. Ar turtas draustas nežino. Mano, kad apsaugos signalizacija neįrengta. Įvykis įvyko šviesiu paros metu. Įvykio vietos apžiūrą atlieka VPPI. Jie paėmė nuodėgulius iš galimo gaisro židinio. Gaisro židinys buvo namo viduje, nes ugnis sklido iš namo vidaus. Jiems atvykus gesinti gaisro liepsna buvo tik namo viduje ir nedega kokie aplink daiktai ar baldai. Paskui gesinant tik gaisrą jie iš namo išmetė degančius baldus, tarp kurių ir buvo foteliai ir lova. Sužalotų asmenų nebuvo. Žala padaryta dėl turto sunaikinimo (2 t., b. l. 145-147). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gaisro dieną, vakare, buvo sode, adresu: (duomenys neskelbtini). Pjovė žolę ant kalnelio, atsisuko ir pamatė šviesą languose, sprogo langai. Nubėgo pas kaimyną. D. B. tik iš matymo žino, jo nepažįsta. Jos sodą nuo jo skiria vienas ar du sklypai. Pamatė gaisrą, bet neturėjo telefono. Kadangi šalia gyvena V. G., bėgo ir šaukė, kad jis kviestų gaisrinę. Po to iš tolo viską stebėjo.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad praeitų metų vasarą, būdamas atsakingas už gaisrų forminimą, atvykęs po savaitgalio į darbą, sužinojo, kad buvo kilęs gaisras (duomenys neskelbtini). Buvo gauta informacija apie tai, kad savaitgalį buvo kilęs gaisras (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas apdegęs gyvenamasis namelis, kuris buvo apžiūrėtas. Buvo matyti akivaizdūs degimo požymiai namelio prieangyje, kadangi stipriau buvo išdegusios, apanglėjusios medinės konstrukcijos, elektros trumpo jungimo požymių nebuvo nustatyta, tuo metu krosnis nesikūreno, nes buvo šiltas oras. Kaimynė sakė, kad savininko nebuvo namuose visą dieną, tą patį teigė ir savininkas. Lauke buvo rastas apdegęs fotelis, namelio savininkas sakė, kad fotelis visada būdavo lauke. Kiek prisimena, ugniagesiai sakė, kad fotelis buvo prie namelio sienos, buvo nežymiai iš išorės apdegusi namelio siena, ties kambario langu nuo sodo pusės, kur galėjo stovėti tie baldai lauke. Daugiau nieko įtartino nebuvo rasta. Pirminiais duomenimis, yra bendra apžiūra, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti prieangyje, nes labiausiai paveiktos ugnies medžio konstrukcijos, kai kurios lentelės visai išdegusios iš vidaus pusės. Taip pat įtarimų sukėlė lauke buvęs fotelis, kuris buvo apdegęs ir išorinė namo siena, prie kurios galimai stovėjo fotelis. Galimai galėjo būti dvi židinio zonos. Dėl to, kad buvo galimai dvi židinio zonos ir nesimatė jokių kitų techninių požymių kilti gaisrui, buvo įvardintas kaip galimai tyčinis padegimas. Nesimatė jokių elektros laidų instaliacijos trumpo jungimosi, žaibo ar panašių ženklų, krosnis nesikūreno. Daugiau nebuvo priežasties kam sukelti gaisrą. Nesimatė, kad prieangyje būtų kokių prietaisų. Vidinė kairė siena visa išdegusi, virtuvėlė, kiek atsimena, siena prie pagrindinio įėjimo išdegusi, ugnies paveikta stiprokai. Vėjas buvo nemažas, galėjo susidaryti skersvėjis ir išplisti po namelio vidų. Pirminiai požymiai duoda informacijos, kad labiau išdegusios paveiktos ugnies to prieangio sienos iš vidaus, kairės pusės siena ir priešais siena įėjus į prieangį. Iš išorės šiek tiek prie lango kairės pusės, prie pagrindinio įėjimo aprūkusi siena, kur galėjo būti apdegęs fotelis. Fotelio viršus apdegęs stiprokai, audinys paveiktas, jeigu tai būtų nuo kibirkšties, tai būtų apdegusi maža dalis, o buvo apdegęs nemažas fotelio plotas. Savininkas minėjo, kad fotelis visada būdavo lauke. Nebuvo priežasties kilti gaisrui, pradėjo degti nuo sienų. Jie netikrina elektros instaliacijų, nebent pats žmogus prašytų, jie neina į privačias valdas, vykdydami prevenciją dažniau važiuoja į vienkiemius, pas senyvo amžiaus žmones. Gaisro židinys ne toje vietoje, kur krosnelė buvo. Kiek atsimena, krosnelė buvo kitoje patalpoje. Jiems atvykus, viskas buvo išdegę ir viskas buvo išmesta lauk.

Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą vakarą, galėjo būti birželio 20 d., tikslaus laiko nepamena, vakare, vedžiojo šunį, pamatė D. K. praeinantį gatve pro jį. Jis prisirišo šunį, kad nepultų, D. K. normaliu žingsniu nuėjo 50 metrų ir po to jis nuėjo. Su šunimi nuėjęs į pakalnę, matė, kad D. K. stovėjo prie to namelio durų, (duomenys neskelbtini). Ilgai netrukęs, jis parėjo namo, įleido šunį į voljerą, nuėjo į garažą. Kol buvo garaže, D. K. sparčiu žingsniu praėjo atgal. Jis priėjęs prie šiltnamio, kuris stovi prie gatvės, pamatė, kad rūksta dūmai. Šiek tiek paėjus, pamatė, kad dega namelis, prie kurio buvo D. K.. Galėjo praeiti 15 min. nuo to laiko, kai D. K. sutiko ir kai vėl jis praėjo. D. K. matė 15-20 metrų atstumu. Jo garažas 10 metrų atstumu nuo gatvės. Gerai matė, kad tas pats žmogus, nes buvo apsirengęs ta pačia apranga: baltais marškinėliais ir džinsais, labai nestebėjo aprangos. Gan retai jis ten praeidavo. Nematė kitų žmonių, gatvelė buvo tuščia. Visur aptverta tvora, iš kitos gatvelės galima patekti prie sudegusio namo. Jam kita pusė nesimato. Pamatęs dūmus, nuėjo į gatvelę pažiūrėti. Jis iškvietė gaisrinę. Nuo pamatymo iki gaisrinės iškvietimo praėjo 2-3 minutės. Jau gan stiprokai degė, atvira liepsna gal dar nedegė, bet panašu buvo. Per tris sklypus, 60 metrų atstumu matė. Jis gyvena pagrindinėje gatvėje, ta gatvelė į šoną labiau. Po to susirinko daug kaimynų. Sulaukė gaisrinės ir nuėjo tada prie pat. Tuomet jau degė atvira liepsna, stipriai. Tiesiai iš kiemo yra pakalnė ir tas namukas stovi gatvelės gale. Šiaip nesimato jam to namelio, bet per kitą namelį pamatė dūmus. Jis matė, kad namelio gale kilo gaisras. Namuko šonas degė. Asmenį atpažino pagal veidą. Anksčiau D. K. tėvai ir jo tėvai gyveno šalia. Atpažino jį ir gaisro dieną. Vardo, pavardės neatsiminė. Yra daugiau gyventojų, jie skirtingai vaikšto, keliukų jis tų nežino, mažai ten vaikšto.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasaros vakarą, apie 19-20 val., tikslaus laiko nepamena, su šeima buvo sode, nešė šiukšles ir matė, kad praėjo šviesiai apsirengęs, nematytas žmogus. Praėjo 2-3 metrų atstumu nuo jo. Atsimena, kad buvo šviesiais marškinėliais apsirengęs. Jis ėjo nuo to sodo namelio, kur buvo gaisras. Tarp jo sodo ir to sodo yra apie 200 metrų atstumas. Kai jis praėjo, nematė gaisro. Gaisras prasidėjo už kokių 20 min., gali būti, kad ir po 5-10 minučių po to, kai pamatė kaltinamąjį. Tiksliai neatsimena. Geriau atsiminė viską, kai apklausinėjo policijoje, dabar jau pamiršęs tą įvykį. Pamena, visi kaimynai buvo išėję pasižiūrėti, kas vyksta. Jis ir kitas kaimynas skambino gaisrinei. Jo sklypas per penkis ar šešis sklypus nuo sudegusio namelio. Matė gaisrą iš namų, nes sudegęs namelis yra ant kalniuko. Kaltinamasis pro jį praėjo sparčiu žingsniu. Gaisrinės atvažiavo ir pro jo namus, ir iš kitos pusės. Soduose mažai svetimų žmonių vaikšto, jei pamatai nematytą asmenį, tai ir atkreipi dėmesį. Šiuo metu kaltinamas pasikeitęs, tuo metu buvo stambesnio veido, trumpesnių plaukų. Policijoje jį atpažino, neseniai buvo jį matęs, atsiminė, pro jį netoli buvo praėjęs. Ties savo namu jį matė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi liudytojas teisiamajame posėdyje pareiškė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turi sodą (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 20 d. buvo sode su šeima. Apie 21:30 val. (duomenys neskelbtini) sode pamatė dūmus ir kažkas iš kaimynų pradėjo šaukti dega. Reikia skambinti gaisrininkams. Jis nieko nelaukęs iš savo žmonos telefono paskambino 112 ir pranešė apie gaisrą. Paskambinęs arti degančio namelio nėjo. Stebėjo gaisrą iš savo sodo, esančio apie 100 metrų. Kam iš tikro priklauso tas namelis jis nežino, bet žinojo, kad gyveno vyriškis su sugyventine. Asmeniškai jis jų nepažįsta. Jam gaisro kilimo priežastis nežinoma. Sodo namelis sudegė visiškai su jame esančiais daiktais. Prieš gaisrą jis pastebėjo nuo namelio einantį vyriškį lik (duomenys neskelbtini). Kur jis tiksliai nuėjo jis nežino. Šiam vyriškiui praėjus už kokių 5-10 min. kilo gaisras sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Tas vyriškis praėjo sparčiu žingsniu. Vyriškis atrodė apie 170 cm. Apkūnaus kūno sudėjimo. Buvo apsirengęs viršutinėje dalyje šviesiais rūbais. Kokie jo plaukai jis nepastebėjo. Jam galėtų būti apie 30 metų. Veido neįsidėmėjo, nežino ar atpažintų (2 t., b. l. 135-137). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas buvęs Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius A. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) atvyko jau tamsiu paros metu. Gaisrininkai išvažinėjo, jau gaisras buvo užgesintas. Atvykus į įvykio vietą, sutiko Raseinių policijos atstovą. Atvykus nustatė gaisro židinio vietą, laukė kriminalistų. Pagal žmonių parodymus buvo panašu, kad padegimas. Degė nedidelis medžio karkaso namelis su nedideliu prieangiu. Gaisro židinio vieta buvo prie durų, iš mansardos praėjimo į kambarį. Ten buvo labiausiai išdegę, degimas išplitęs į gyvenamą kambarį ir virtuvėlę. Virtuvėlė mažiausiai išdegusi, labiausiai nukentėjo prieangis. Pietinė pusė buvo labiausiai išdegusi. Atvyko kriminalistai, taip pat buvo paimti mėginiai. Jo manymu, buvo vienas gaisro židinys. Buvo rastas buitinis 3-5 kg dujų balionėlis. Numauta dujų baliono „šlangutė“ galėjo paspartinti degimą, tačiau tai tik prielaida. Kai atvyko, jis buvo jau išneštas pievoje. Kiemas atviras, neaptvertas. Kadangi buvo naktis, sunku pasakyti, ar galima privažiuoti iš kelių pusių. Gaisrininkai padėjo jam nuvykti į vietą. Matė, kad fotelis stovėjo, kuris buvo nestipriai apdegęs. Negalvotų, kad jis galėjo būti gaisro židinys, nes nebuvo smarkiai apdegęs. Lauke matė išneštą fotelį. Lauke laikomo fotelio nepastebėjo. Neatkreipė dėmesio, kad nuo ten būtų degę. Atsimena tik degimą nuo durų. Pagal sienų apdegimą buvo aišku, kad prieangis išdegęs, pietinė pusė išdegusi visiškai. Instaliacija apdegusi, nes ugnis plastmasę tirpdo, nudegina. Nekilo įtarimų, kad dėl instaliacijos galėtų kilti gaisras. Neatsimena apie dujinę viryklę, yra įsidėmėjęs tik, kad buvo dujų balionėlis. Degimas prasidėjo prie įėjimo į kambarį iš prieangio.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš sugyventinį D. K..

2020 m. birželio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1454430-20 ir jo priede Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas yra sodų bendrijoje, apžiūros objektas – gaisravietė. (duomenys neskelbtini) yra pietinėje sodų bendrijos dalyje, o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pačiame gatvės gale, dešinėje. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra stipriai apdegęs medinis namelis. Toje pačioje gatvės pusėje, šalia sudegusio namelio kitų namų nėra, kitoje gatvės pusėje yra namų valda su namu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį dalinai užstoja nuo gatvės augantys medžiai. Sudegęs namelis yra paskutinis gatvėje, toliau į pietinę pusę atvira vietovė. Stipriai apdegęs namelis yra medinis, apie 4X4 m dydžio, su prieangiu ir įėjimu iš rytinės pusės bei daline mansarda antrame aukšte. Namų valda neaptverta, priėjimas iš visų pusių laisvas. Prie namelio lauke yra apdegę baldai bei rūbai, kiti daiktai. Taip pat kieme prie visų daiktų yra nedidelis apvalus metalinis dujų balionas, kurio ventilis išsilydęs, o pati talpa tuščia, dujinė viryklė, atokiau šaldytuvas. Daiktai labai stipriai apdegę, sulieti vandeniu. Pieva aplink namelį šlapia, ištrypta bei išvažinėta. Prieangio, kuriame yra metalinės laukinės durys, pietinė siena visiškai sudegusi, kitos stipriai apdegusios. Laukinių durų įleidžiama spyna atrakintoje padėtyje, galimų laužimo ar kitokių pėdsakų neužfiksuota. Prieangio lubos stipriai apdegusios. Didžiausia nuodėgulių koncentracija, tai yra galimas gaisro židinys yra prieangio pietvakarinis kampas ties įėjimu į gyvenamas patalpas. Iš minimos vietos paimti nuodėguliai galimiems pėdsakams nustatyti. Iš vidaus namelis stipriai apdegęs, įkritusios medinės lubos, sudegę įvairūs daiktai. Stogo danga sukritusi, medinės stogo konstrukcijos stipriai apdegusios. Mažiausiai gaisro pažeistos tik sienos iš išorės šiaurinėje ir vakarinėje pastato pusėje. Iš gaisravietės paimtas mėginys su nuodėguliais (1 t., b. l. 16-27).

2020 m. lapkričio 13 d. Įvykio vietos apžiūros protokole, fotokortelėje Nr. 1 nurodyta, kad įvykio vieta (BK 233 straipsnio 1 dalis epizode) yra (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėtas sodo namelis ir gyvenamosios patalpos (1 t., b. l. 35-37).

2020 m. birželio 23 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba) vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. K. tarnybinio pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus gaisravietę buvo nustatyta, kad galimi du gaisro židiniai, tai yra vienas šalia pastato iš išorės, nes rastas apdegęs lauke stovėjęs fotelis ir aprūkusi sodo namelio siena (pietų pusėje), kitas židinys namelio prieangyje, kadangi stipriai išdegusios pastato sienos, po gaisras išplito į po visą pastatą (1 t., b. l. 44-45).

2020 m. birželio 22 d. Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte dėl kilusio gaisro Nr. 74, Nr. 1,2,3,4, sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisro kilimo priežastis – tyčinis gaisro sukėlimas. Pranešta apie gaisrą 2020 m. birželio 20 d. 21.17 val., gaisras lokalizuotas 21.33 val., gaisras užgesintas 2020 m. birželio 20 d. 22.15 val. Gaisro padariniai: gaisro metu sudegė namo stogas, išdegė perdanga, namo vidus, langai, sienos, baldai, buitinė technika, namų apyvokos daiktai. Prie akto pridėta fotolentelė, schema (1 t., b. l. 46-51).

2020 m. liepos 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymoje Nr. (8.42-10)-BB-1770 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 20 d. vakare 21.00 val. santykinė oro drėgmė – 72 procentai, 22.00 val. 80 procentų, 21.00 val. vėjo kryptis – pietryčių, 22.00 val. – pietvakarių, 21.00 val. vidutinis vėjo greitis – 5,2 m/s, 22,00 val. – 1,1 m/s (1 t., b. l. 55).

2020 m. birželio 23 d. Šiaulių regiono probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius raštu Nr. 4S-8045 pateikė medžiagą dėl D. K. judėjimo (ją sudaro 13 lapų), kuriuose fiksuota D. K. judėjimo trajektorija ir laikas. Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad D. K. nuo 2020 m. birželio 20 d. 18.00 val. iki 2020 m. birželio 21 d. 10.00 val. buvo šiose vietose: 8.03 val. nuo (duomenys neskelbtini) D. K. vyko į savo gyvenamuosius namus adresu: (duomenys neskelbtini), namuose ir juose buvo iki 18.17 val. Nuo 18.17 val. iki 20.59 val. buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 20.59 val. D. K. išvyko iš namų ir apie 21.07 val. buvo (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje, kurios konkretaus adreso sistema nerodo. 21.15 val., D. K. iš tos teritorijos išvyko į namus. 21.21 val. D. K. grįžo ir buvo iki sekančios dienos, tai yra 2020 m. birželio 21 d. 10.00 val. namuose(1 t., b. l. 60-74).

2020 m. spalio 2 d. Apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2350985-20 užfiksuota, kad buvo apžiūrėta Probacijos tarnybos gauta medžiaga dėl D. K. judėjimo (1 t., b. l. 75-77).

2020 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2444369-20 nurodyta, kad pranešėjai apie gaisrą pranešinėjo 2020 m. birželio 20 d. nuo 21.17 val. iki 21.27 val. Išklausius visus įrašus nustatyta, kad apie gaisrą pranešę visi asmenys matė jau kilusį gaisrą. Jie pranešė apie kilusį gaisrą (duomenys neskelbtini) ir , kad mato degantį sodo namelį, bei prašo, kad atvažiuotų gaisrinė (1 t., b. l. 86-88).

2020 m. birželio 23 d. Daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. birželio 21 d. kratos metu paimtas D. K. telefonas – juodos spalvos „LG“ firmos „K11“ modelio, liečiamo ekrano. Telefoną pakrovus, jis veikia. Įėjus į telefonų registrą nustatyta, kad 2020 m. birželio 20 d. skambinta J. T. Nr. (duomenys neskelbtini) 20.49 val., 20.55 val. (1 t., b. l. 105-109).

2020 m. birželio 23 d. pakvitavimu Nr. IBPS-V-1475981-20 telefonas grąžintas D. K. (1 t., b. l. 110).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr.11-1474(20) nustatyta, kad iš gaisro pateiktų degėsių pavyzdžio degių skysčių pėdsakų nėra (1 t., b. l. 119-120).

2020 m. spalio 23 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2540668-20 užfiksuota, kad atlikus įtariamojo D. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę nustatyta, kad pagal telefono ryšio jungimosi bokštelius abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi (duomenys neskelbtini) arba netoli jo. Arčiausiai D. K. gyvenamosios vietos yra ryšio perdavimo bokštelis, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau esant apkrovai, ryšio perdavimas galimas ir kitu adresu esančiu bokšteliu. 2020 m. birželio 20 d. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), prieš įvykį 20.49.06 val., 20.55.47 val., skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiai J. T.. Pagal ryšio perdavimą užfiksavimą, D. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ryšys jungėsi prie bokštelio, adresu (duomenys neskelbtini), galimai jam būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). J. T. ir D. B. D. K. tiriamu laikotarpiu neskambinę. Prieš įvykį, įvykio metu ir po įvykio minėto telefono abonento jungimosi vieta nesikeitė. Ji buvo arčiausiai jo esančio namų adreso jungimosi vietoje. Pirmas ryšio vietos pasikeitimas po įvykio yra 2020 m. birželio 21 d. 14.13.40. Ryšys pereina (duomenys neskelbtini) esančius ryšio perdavimo bokštelius (1 t., b. l. 163-165).

2020 m. birželio 25 d. akistatos protokolas patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo surengta akistata (1 t., b. l. 185-188).

2020 m. balandžio 14 d. liudytojo apklausos protokolo kopijoje užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14407-20 D. B. buvo apklaustas kaip liudytojas (1 t., b. l. 187-190).

2020 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo posėdžių protokole baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. K. pripažino kaltę dėl 2020 m. balandžio 13 d. apie 02.30 (duomenys neskelbtini), kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo posėdžio metu teigė, kad po to įvykio kalbėjo, kad D. B. galėjo kaltę apsiimti (1 t., b. l. 191-196).

2020 m. lapkričio 10 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole Nr. IBPS-V-2685274-20 užfiksuota, kad nukentėjusysis D. B. parodė (duomenys neskelbtini) sodo namelį, kuriame gyvena D. K., kaip vietą kur D. K., dalyvaujant jo sugyventinei J. T., 2020 m. balandžio mėnesio 18 vakare, jį bandė paveikti kaip liudytoją, siūlydamas apsiimti už jį kaltę dėl vairavimo neblaiviam, ir teisme duoti melagingus parodymus, bet jis su D. K. nesutiko ir parodymų teisme nekeitė (2 t., b. l. 42-46).

2020 m. lapkričio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole Nr. IBPS-V-2696555-20 ir fotokortelėje IT Nr. 01-1-24240-20 Nr. 1 užfiksuota, kad nukentėjusioji J. T. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), sodo namelį, kuriame gyvena D. K. ir kur D. K., dalyvaujant jai pačiai, 2020 m. balandžio mėnesio 18 vakare, bandė paveikti jos sugyventinį D. B. kaip liudytoją, siūlydamas apsiimti už jį kaltę dėl vairavimo neblaiviam, ir teisme duoti melagingus parodymus, bet D. B. nesutiko, ir tuo metu D. K. sakė, kad padegs jų namą (2 t., b. l. 67-71).

2020 m. rugsėjo 30 d. Asmens parodymo atpažinimą pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. U. atpažino iš jam pateiktų 5 nuotraukų D. K. nurodydamas jį kaip atpažinęs asmenį, kuris 2020 m. birželio 20 d. vakare apie 21.00 val. ėjo pro jo sodą, esantį (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) ir po to matė pats, eidamas (duomenys neskelbtini) tą patį vyriškį stovintį vieno sodo namelio kieme, kuriame kilo gaisras tuoj tam vyrui pasišalinus iš to kiemo (2 t., b. l. 130-132).

2020 m. liepos 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. J. atpažino iš jam pateiktų 5 nuotraukų D. K., nurodydamas jį kaip atpažinęs asmenį, kuriam 2020 m. birželio 20 d. apie 21.30 val., išėjus iš (duomenys neskelbtini), užsidegė sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 140-142).

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas registro Nr. 72/259 patvirtina, kad sodo namelis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso Z. G. (3 t., b. l. 32).

III Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados dėl D. K. kaltės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

Šioje byloje kaltinamasis D. K. yra kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio liudytojui, tai yra, kad prašė D. B. melagingai paliudyti teisme, kad tai jis – D. B., neva, 2020 m. balandžio 13 d., būdamas neblaivus, vairavo jo automobilį „Peugeot 307“, už tai žadėdamas sumokėti 800,00 Eur.

BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007). Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 78 straipsnio prasme liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis šaukiamas apklausai. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad jis prašė D. B. melagingai paliudyti teisme, kad tai jis – D. B., neva, 2020 m. balandžio 13 d., būdamas neblaivus, vairavo jo automobilį „Peugeot 307“, už tai žadėdamas sumokėti 800,00 Eur, yra įrodyta visiškai.

Apklausiamas teisme kaltinamasis D. K. kaltės nepripažino, parodydamas, kad iš karto, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis pasiūlė D. B. prisiimti kaltę, tačiau jis nieko neatsakė, nes buvo girtas, po dviejų parų sulaikymo jis iš karto pripažino kaltę tyrėjai, po to su D. B. dėl kaltės prisiėmimo nekalbėjo, nebesiūlė prisiimti kaltės, nesiūlė pinigų D. B., tik buvo sakęs, kad per jį prisidirbo reikalų ir priekaištavo dėl jo nurodyto neteisingo išgerto alkoholio kiekio. Su D. B. buvo kalbėta apie 800,00 Eur, tačiau juos būtų gavęs už darbą, nes jis kvietė D. B. kartu su juo dirbti. Mano, kad D. B. neturėtų turėti jokios priežasties jį apkalbėti. Mano, kad D. B. galėjo kažką ne taip suprasti iš jo išsakytų žodžių, nes jie kalbėjo neblaivūs.

Kaltinamojo D. K. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų D. B. ir J. T. nuoseklūs parodymai.

Apklausiamas teisme D. B. parodė, kad tą dieną, kai D. K. buvo sustabdytas, jam nesiūlė pinigų už kaltės apsiėmimą, o pasiūlė maždaug po savaitės, kai po kelių dienų (po Šv. Velykų), nuėjus pas D. K., D. K. pradėjo šaukti ant jo, priekaištauti, sakydamas, kad reikėjo prisiimti kaltę, būtų 800,00 Eur davęs. Nors tiksliai per teisiamąjį posėdį negalėjo prisiminti pasakytos frazės – ar sakė „siūliau“ ar „siūlau“, bet jis suprato, kad kaltinamasis jam šiuo metu siūlo 800 eurų. Šį sakinį jis suprato kaip prašymą pakeisti parodymus, ir nesutiko, atsakydamas: „neužsiimsiu, kam man meluoti, tave ar taip, ar taip pagavo, ką tu man mokėsi“.

Apklausiama teisme J. T. parodė, kad neprisimena tikslaus laiko, bet galėjo būti pavasaris, girdėjo, kaip D. K. siūlė D. B. pakeisti parodymus, nurodant, kad įvykio dieną buvo išgėręs ir nieko neprisimena, bei pasiūlė sumokėti pinigų, jei apsiims kaltę, girdėjo, kad kaltinamasis sakė 800 eurų sumą. D. B. nesutiko keisti parodymų.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti kaltinamajam nepalankius parodymus ar jį apkalbėti (tai patvirtino ir kaltinamasis), priešingai, nukentėjusiųjų duoti parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra pakankamai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi. Nors kai kurių detalių nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu jau tiksliai neprisiminė (pokalbio datos, tiksliai pasakytų žodžių), tačiau iš esmės jų parodymai yra nuoseklūs ir nekintantys, nekeičiantis pasakoto įvykio prasmės. Be to, byloje nėra duomenų, jog tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo iki įvykusio gaisro būtų buvę asmeniniai konfliktai. Priešingai – tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamasis nurodė, jog iki 2020 m. birželio 20 d. įvykusio gaisro santykiai tarp jų buvo draugiški. Be to, nukentėjusieji parodymus davė prisiekę teismui dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo jų parodymais abejoti. Analizuojant šio įvykio loginę seką, taip pat matyti, kad nukentėjusieji, aiškindami įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, abu nukentėjusieji nurodė tą pačią vietą, kur buvo daromas poveikis D. B. – sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaltinamasis D. K. (2 t., b. l. 42-46, 62-71). Surengus nukentėjusiojo D. B. ir kaltinamojo akistatą, nukentėjusysis nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes ir atsakydamas į klausimus, „ar yra D. K. prašęs ar reikalavęs, kad D. B. apsiimtų atsakomybę už D. K. vairavimą apsvaigus nuo alkoholio? Jei taip tai kokiu būdu? Ką konkrečiai už tai siūlė ar grasino? Jei grasino tai kaip ir kuo, kada, kas girdėjo, kur?“, nurodė, jog: kaltinamasis jo prašė gražiuoju pradžioje savo namuose, o paskui pradėjo grasinti, sakydamas, kad jei neapsiims už jį atsakomybės, tai jis padegs jo namą; grasinimą girdėjo jo sugyventinė J. T.. D. K. grasino išgertuvių metu ir tuo metu jis manė, kad jis juokauja(1 t. b. l. 185-187). Nors ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirmos apklausos metu nukentėjusieji nebuvo nurodę aplinkybes, kad prašant pakeisti parodymus nukentėjusiajam buvo pasiūlyta 800 Eur, tačiau, teismo vertinimu, tai galėjo nulemti aplinkybė, kad pirmos apklausos metu nukentėjusieji daugiau nurodė aplinkybes, susijusias su gaisro kilimu, o ikiteisminio tyrimo metu atkliktos papildomos apklausos metu jie plačiau nurodė aplinkybes, susijusias su poveikiu liudytojui. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kalbėjo apie 800 Eur sumą su nukentėjusiuoju, tačiau nurodė, kad dalis šių pinigų, kaltinamojo gautų už darbą, buvo pasiūlyti nukentėjusiajam už jo atliktą darbą, kurį jam siūlė kaltinamasis.

Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Kaltinamojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad niekada nėra grasinęs padegimu, nevertė prisiimti atsakomybės kitame ikiteisminiame tyrime, pakeisti parodymus ir kaltės priimti neprašė, pinigų nukentėjusiajam nesiūlė (t 2, b. l. 166-167, t 3, b. l. 7-8). 2020 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo posėdžių protokole baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad kaltinamasis D. K. pripažino kaltę dėl nusikaltimo, padaryto 2020 m. balandžio 13 d., apie 02.30, (duomenys neskelbtini), kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, jog po to įvykio kalbėjo, kad D. B. galėjo kaltę apsiimti (1 t., b. l. 191-196). Kaltinamasis į akistatos metu užduotą klausimą , „ar yra D. K. prašęs ar reikalavęs, kad D. B. apsiimtų atsakomybę už D. K. vairavimą apsvaigus nuo alkoholio? Jei taip tai kokiu būdu? Ką konkrečiai už tai siūlė ar grasino? Jei grasino tai kaip ir kuo, kada, kas girdėjo, kur?“, atsakė ,kad prašęs ar garsinęs realiai nėra, yra tik užsiminęs, kad gerai būtų, jog jis apsiimtų atsakomybę už jį, jis atsakė, kad apie tai iškart nepagalvojo (1 t. b. l. 185-187 ). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis pasiūlė D. B. prisiimti kaltę, tačiau jis nieko neatsakė, o po to nebesiūlė prisiimti kaltės nukentėjusiajam, tik priekaištavo.

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. K. parodymai nėra patikimi, kadangi jis apklausiamas kaskart skirtingai aiškina aplinkybes: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad niekada neprašė nukentėjusiojo pakeisti parodymus, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad po to įvykio kalbėjo, kad D. B. galėjo kaltę apsiimti, akistatos metu nurodė, kad yra užsiminęs, kad gerai būtų, jog nukentėjusysis apsiimtų atsakomybę už jį, o jis atsakė, kad apie tai iškart nepagalvojo, taigi iš esmės nurodė, kad pokalbis buvo jau po jo paleidimo po jo sulaikymo, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis iš karto pasiūlė D. B. prisiimti kaltę, o po to nebesiūlė prisiimti kaltės nukentėjusiajam, tik priekaištavo. Kaltinamojo versiją, kad kalbėjo su nukentėjusiuoju dėl parodymų pakeitimo iš karto sustabdžius pareigūnams, neįtikima, nes kaltinamojo versiją, kad sustabdžius policijos pareigūnams ir nukentėjusiajam pasiūlius prisiimti kaltę jis nieko neatsakė, nes buvo labai girtas, paneigia tame pačiame protokole užfiksuotas kaltinamojo paaiškinimas, kad sustabdžiusiems pareigūnams nukentėjusysis pasakė, kad vairavo kaltinamasis. Taigi, nukentėjusysis buvo sąmoningas, aiškiai nurodė pareigūnams, kas vairavo automobilį, be to, nukentėjusysis pakankamai sklandžiai nurodė to vakaro aplinkybes, todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis gana gerai atsimena įvykio aplinkybes, todėl jo parodymai, kad konkretus pasiūlymas prisiimti kaltę kaltinamojo buvo pateiktas ne tą vakarą, kai sustabdė policijos pareigūnai, o 2020 m. balandžio 18 d., yra patikimi. Kaltinamojo versija, kad 800 Eur suma buvo paminėta kaltinamajam pasiūlius užsidirbti, atmetama, nes abu nukentėjusieji nuosekliai nurodė, kad atsimena, kokiame kontekste buvo pasiūlyta ši pinigų suma, o būtent – už parodymų pakeitimą.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytus motyvus, į tai, kad viena vertus kaltinamasis nurodė, jog niekada neprašė nukentėjusiojo pakeisti parodymų, kita vertus, iš dalies pripažinęs, kad tam tikra kalba buvo, tačiau vis skirtingai nurodęs tokio pokalbio aplinkybes, vertina kaltinamojo parodymus kaip siekį suklaidinti teismą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie parodymai paneigti baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad D. K., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, darė poveikį nukentėjusiajam: 2020 m. balandžio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), siekdamas paveikti liudytoją D. B., įtikinėjimo ir įkalbinėjimo būdu, prašydamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo, prašė melagingai paliudyti Šiaulių apylinkės teisme Raseinių rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. B., apklausiamas kaip liudytojas, pakeistų parodymus ir duotų D. K. bei jo teisinei padėčiai palankius melagingus parodymus, tai yra nurodytų, jog tai jis – D. B., neva, 2020 m. balandžio 13 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už tai siūlydamas sumokėti 800,00 Eur. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad įkalbinėdamas nukentėjusįjį pakeisti parodymus daro jam poveikį, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus, siekė neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymo procesą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto 233 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV Teismo išvados dėl D. K. kaltės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

D. K. nagrinėjamoje byloje taip pat yra kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. birželio 20 d., apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), Z. G. sodo sklype, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį 10,00 Eur vertės, priklausantį D. B., kuris sudegė, ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų, dėl ko sudegė sodo namelis 3 000,00 Eur vertės ir jame buvę daiktai, tuo Z. G. padarant 3 000,00 Eur, D. B. 1 170,00 Eur ir J. T. 360,00 Eur turtinę žalą.

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. K. atliko kaltinime nurodytus minėtus veiksmus, kurie sudaro jam inkriminuotos veikos objektyviąją pusę, t. y. įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų, taip tyčia sugadindamas svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai neigė padegęs Z. G. namelio vidų bei fotelį, stovėjusį prie namelio, nurodydamas, kad vakarą, kai kilo gaisras, lankėsi D. B. namuose, nes tą dieną norėjo su juo pakalbėti apie darbo pasiūlymą, prieš tai buvo prie tvenkinio, skambino D. B., J. T., tačiau su jais susisiekti nepavyko, todėl nuėjo iki jo namų. Nuėjęs pas D. B., kambaryje pamatė, kad ant lovos sėdėjo kažkur matytas, pusamžis vyras, kiek pamena „treningo“ kelnėmis, paklausė, ar yra D., palipo laiptukais į viršų, galvodamas gal jis miega, nerado ir išėjo, gaisro jis nematė. Apie gaisrą sužinojo kitą dieną, kai atvažiavo policija. Atstumas tarp jo ir D. namų yra apie 800 metrų. Tuo metu buvo probuojamas, buvo su apykoje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. negalėjo išeiti iš namų. Tiek ateidamas, tiek išėjęs iš D. B. namų, matė žmones, buvo šviesu, ten buvo daug gyventojų, neatkreipė dėmesio, nesikalbėjo su niekuo.

Nukentėjusieji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad kaltinamasis buvo pagrasinęs padegti, tačiau manė, kad jis juokauja, šių žodžių nepriėmė rimtai, nesipyko, toliau kartu vartojo alkoholį, jų draugystė tęsėsi iki namo sudegimo. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla abejonių, dėl to, ar kaltinamojo žodžiai apie padegimą galėjo būti išreikšti kaip grasinimas, ar labiau kaip pajuokavimas. Kita vertus, grasinimo fakto neužtenka pripažinti asmenį kaltu už tyčinį svetimo turto sugadinimą visuotinai pavoginu būdu.

Tiek 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių regiono probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius pateikta medžiagos dėl D. K. judėjimo krypties, tiek 2020 m. birželio 23 d. Daiktų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas D. K. telefonas, tiek 2020 m. spalio 23 d. Daiktų apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-2540668-20 aprašyta D. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė patvirtina kaltinamojo parodymus apie gaisro dieną atliktus jo veiksmus bei buvimo vietą. Liudytojų M. U. bei A. J. parodymai, kad atpažino kaltinamąjį prieš gaisrą einantį link nukentėjusiojo gyvenamo namo, ten būnantį bei nueinant nuo jo tolyn taip pat neprieštarauja kaltinamojo parodymams ir atitinka juos, kad prieš gaisro kilimo laiką jis buvo nuėjęs iki nukentėjusiojo gyvenamo namo.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug po 5-10 minučių po to, kai pamatė kaltinamąjį, prasidėjo gaisras. Šie parodymai neprieštarauja rašytiniams įrodymams. 2020 m. spalio 13 d. tarybinamame pranešimo Nr. IBPS-V-2444369-20 matyti, kad pranešėjai apie gaisrą pranešinėjo 2020 m. birželio 20 d. nuo 21.17 val. Iš 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių regiono probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius pateikta medžiagos dėl D. K. judėjimo krypties matyti, kad D. K. apie 21:07 val. buvo (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso sistema nerodo), 21:15 val. jis iš tos teritorijos išvyko. Tačiau šių aplinkybių nustatymo, esant kitų prieštaravimų byloje, nepakanka pripažinti kaltinamąjį kaltu dėl tyčinio turto padegimo.

Byloje nebuvo nustatyta tiksli gaisro kilimo priežastis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr.11-1474 (20) nustatyta, kad iš gaisro pateiktų degėsių pavyzdžio degių skysčių pėdsakų nėra (1 t., b. l. 119-120). 2020 m. birželio 22 d. Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte dėl kilusio gaisro Nr. 74, nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisro kilimo priežastis – tyčinis gaisro sukėlimas, aktą pasirašė A. K., E. V., nukentėjusysis D. B.. Apklaustas liudytoju teisiamojo posėdžio metu E. V. paaiškino, kad jis nėra specialistas, nenustatinėja gaisro priežasties, gesinant gaisro židinys buvo namo viduje, aplink nedegė jokie daiktai, baldus išnešė iš vidaus. 2020 m. birželio 23 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus gaisravietę buvo nustatyta, kad galimi du gaisro židiniai, tai yra vienas šalia pastato iš išorės, nes rastas apdegęs lauke stovėjęs fotelis ir aprūkusi sodo namelio siena (pietų pusėje), kitas židinys namelio prieangyje, kadangi stipriai išdegusios pastato sienos, po gaisras išplito į po visą pastatą (1 t., b. l. 44-45). Apklaustas teisme liudytoju A. K. nurodė, jog vyko į gaisro vietą apžiūrėti po savaitgalio įvykusio gaisro, tik pirmadienį. Labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti prieangyje, elektros trumpo jungimo požymių nebuvo, kai kurios lentelės visai išdegusios iš vidaus pusės. Taip pat įtarimų sukėlė lauke buvęs fotelis, kuris buvo apdegęs ir išorinė namo siena, prie kurios galimai stovėjo fotelis. Galimai galėjo būti dvi židinio zonos. Būtent dėl to, kad buvo galimai dvi židinio zonos ir nesimatė jokių kitų techninių požymių kilti gaisrui, buvo įvardintas kaip galimai tyčinis padegimas. Tačiau pripažino, kad jam atvykus, viskas buvo išdegę ir išmesta į lauką, o A. Š. buvo iškviestas į gaisravietę jo gesinimo metu, tad geriau nurodyti aplinkybes. Liudytoju apklaustas buvęs Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius A. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į įvykio vietą, sodų bendriją (duomenys neskelbtini), atvyko jau tamsiu paros metu, kai gaisrininkai išvažinėjo ir gaisras buvo užgesintas. Gaisro židinio vieta buvo prie durų, iš mansardos praėjimo į kambarį – ten buvo labiausiai išdegę, degimas išplitęs į gyvenamą kambarį ir virtuvėlę. Virtuvėlė mažiausiai išdegusi, labiausiai nukentėjo prieangis (pietinė pusė buvo labiausiai išdegusi). Jo manymu, buvo vienas gaisro židinys. Buvo rastas buitinis 3-5 kg dujų balionėlis, nuo kurio buvo numauta žarnelė, mano, kad tai galėjo paspartinti degimą. Kai atvyko, jis buvo jau išneštas pievoje. Kiemas buvo atviras, neaptvertas. Matė, kad fotelis stovėjo, kuris buvo nestipriai apdegęs, nemano, kad jis galėjo būti gaisro židinys, nes nebuvo smarkiai apdegęs. Elektros instaliacija buvo stebėta, tačiau nekilo įtarimų, kad dėl instaliacijos galėtų kilti gaisras, pagal sienų apdegimą buvo aišku, kad prieangis išdegęs, pietinė pusė išdegusi visiškai. Degimas prasidėjo prie įėjimo į kambarį iš prieangio.

Taigi, esanti prieštaravimams tarp specialistų, pasirašiusių aktą ir dalyvavusių nustatant gaisro kilimo priežastis, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar gaisro židiniai buvo du, ar vienas, bei kokia yra tikroji gaisro kilimo priežastis. Byloje išnaudojus visas galimybes, negalima paneigti kitų galimų gaisro kilimo versijų: kad gaisro metu rastas dujų balionas su numauta žarnele taip pat galėjo būt gaisro kilimo priežastis, kad gaisrą galėjo sukelti nenustatytas asmuo, kad gaisras galėjo kilti ir dėl nukentėjusiojo namuose tą vakarą buvusių asmenų netyčinių veiksmų, pvz. užkliudant tam tikrą daiktą, ar neatsargiai elgiantis su degiais daiktais (pvz. cigaretėmis), ar kita. Pažymėtina, kad nors kaltinamojo nurodytas nukentėjusiojo namuose rastas asmuo nebuvo rastas, liudytojai nenurodė, kad gaisro dieną būtų matę tokį asmenį, tačiau liudytojas M. U. patvirtino, kad iki sudegusio namo yra kitas praėjimas, kita gatve (gaisrinės atvažiavo gesinti gaisro taip pat ir pro jo namus, ir iš kitos pusės). 2020 m. birželio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1454430-20 užfiksuota, kad namų valda adresu (duomenys neskelbtini), yra neaptverta, priėjimas iš visų pusių yra laisvas. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas V. V. patvirtino, kad gaisro dieną, prieš kylant gaisrui liudytojas V. V. paprašytas nukentėjusiojo nuėjo į nukentėjusiojo namą, paėmęs raktą iš nurodytos vietos, uždarė langą ir paliko duris neužrakintas, raktą palikęs ant dujinės. Šios aplinkybės sustiprina teismo abejones kaltinamojo kalte.

Taigi teismui ištyrus byloje surinktus įrodymus, liko nepašalintos teismo abejonės kaltinamojo kalte. Nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų nematė, kad kaltinamasis būtų atlikęs veiksmus, sukėlusius gaisrą – įnešęs atvirą ugnies šaltinį į sudegusio namelio vidų ar fotelį, stovėjusį prie namelio, ar nešęs tam tikrus daiktus, galėjusius sukelti gaisrą, kratos metu pas kaltinamąjį nebuvo rasta jokių kaltinimą galinčių pagrįsti daiktų. Degių skysčių pėdsakų nebuvo rasta, tiksli gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Byloje surinktų įrodymų visetu galima darytina tik neginčijamą išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis neilgai trukus prieš gaisrą buvo gaisro kilimo vietoje. Tačiau iš ištirtų įrodymų visumos galima daryti tik prielaidą, jog kaltinamasis turėjo motyvą atkeršyti nukentėjusiajam už tai, kad jis nepakeitė parodymų kaltinamajam naudinga linkme kitoje baudžiamoje byloje, todėl nenustatytu būdu įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį, priklausantį D. B., ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų. Teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-699/2017, 2K-24/2014, 2K-232/2014). Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

Bylos nagrinėjimo metu surinktus aptartus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas vertinimo taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nesant jokių objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis nenustatytu būdu įnešdamas atvirą ugnies šaltinį, tyčia padegė prie sodo namelio stovėjusį fotelį, priklausantį D. B., ir Z. G. priklausančio sodo namelio vidų, todėl kaltinamasis D. K. išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam D. K. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. K. padarė tyčinį nusikaltimą (BK 233 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Skirdamas D. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, teisiamas septintą kartą (už kitus nusikaltimus teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 32-47), nurodo, kad šiuo metu dirba pataisos namuose, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant atitinkančią sankcijoje numatytą vidurkį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisiamas už siekį neteisėtai kištis į teisingumo vykdymo procesą, teisiamas jau septintą kartą, dar už 6 nusikalstamas veikas teistumas yra išnykęs. Teismas atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 1 metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 21 d., 12.00 val., iki 2021 m. birželio 23 d., 11.55 (2 t., b. l. 150, 170) – dvi paros.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civiliniai ieškovai D. B., Z. G. ir J. T. pareiškė civilinius ieškinius dėl tyčinio namelio padegimo patirto žalos. Kadangi byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. K. padarė BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamą veiką, ir dėl šio kaltinimo jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl civiliniai ieškiniai atmestini ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 2020 m. liepos 21 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. 2021 m. sausio 8 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 288,00 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad jis buvo suimtas, jo galimybė pačiam pasirinkti gynėją buvo apsunkinta, be to, dėl suėmimo kaltinamasis negali pilnavertiškai dirbti. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis šiuo metu gali dirbti pataisos įstaigoje tik minimaliai, turi tris mažamečius vaikus, kuriuos padeda išlaikyti, išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirtos kardomoji priemonė – dokumento paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, ir nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamojo asmens tapatybės kortelė perduotina laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas, pratęstas iki 2021 m. liepos 6 d., paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – degėsių pavyzdžiai, saugomi Šiaulių apskrities AVPK.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis D. K. dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą.

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 1 metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į D. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 21 d., 12.00 val., iki 2021 m. birželio 23 d., 11.55 (2 t., b. l. 150, 170) (dvi paros), dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant dvejoms laisvės atėmimo dienoms ir laikyti, kad D. K. yra atlikęs dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę.

Civilinių ieškovų D. B., Z. G. ir J. T. civilinius ieškinius atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. K. palikti galioti kardomąją priemonę –dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir kaltinamojo asmens tapatybės kortelę perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai.

Kaltinamajam D. K. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės nutarimu kaltinamojo turtui – jo AB „Šiaulių bankas“ esančioms sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstą iki 2021 m. liepos 6 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – degėsių pavyzdžius, saugomus Šiaulių apskrities AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka). Suimtam nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.