Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė tarp šalių sudarytą Sutartį laikė nutraukta iš ieškovės pusės dėl esminio atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo, pasibaigusi, todėl sprendė, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės UAB „Arginta“ sumokėti delspinigius ir baudą (netesybas) (Sutarties 9 str. 2.1.1. p. ir 2.2. p.). Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog, vadovaujantis CK 6.258 str. 2 d., tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nereiškia atskiro reikalavimo dėl delspinigių ir baudos priteisimo.

Ieškovė UAB „VILNIAUS EJOTRA“, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. iš esmės pažeidė Sutartį, laikė, jog atsakovė turinti grąžinti viską, ką gavo pagal Sutartį, įskaitant ieškovės atsakovei avansu sumokėtą 86 750 Lt dydžio sumą, kuri laikytina ir pripažintina ieškovės patirtais minimaliais tiesioginiais nuostoliais.

Atsakovė UAB „Arginta“ laikė minėtą sutartį mišria pirkimo – pardavimo bei projektavimo rangos sutartimi. Jėgainė iš esmės buvo pilnai sumontuota 2012 m. rugsėjo 4 d., t. y. likus dar 2 mėnesiams iki Sutartyje numatytos visų darbų vykdymo pabaigos, todėl darė išvadą, jog iki minėto termino atsakovė buvo įvykdžiusi maždaug 95 proc. Atsakovė UAB „Arginta“ užtruko tik su ta Sutarties dalimi, kuri laikytina projektavimo rangos sutartimi, t. y. užtruko leidimų ir kitų dokumentų gavimas iš tam tikrų valstybės institucijų. Atsakovė UAB „Arginta“ pažymėjo, jog 2013 m. balandžio 25 d. pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo atsakovei metu ir ši Sutarties dalis praktiškai buvo įvykdyta: 2013 m. sausio – vasario mėn. jėgainė ir jos komponentai buvo testuoti ir atsakingų valstybės institucijų pripažinti tinkamais naudoti, o 2013 m. kovo 29 d. buvo gautas leidimas gaminti elektros energiją. Pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo metu atsakovei iš esmės buvo likę įvykdyti tik vieną savo sutartinį įsipareigojimą – suderinti jėgainės techninį projektą su AB LESTO. Atsakovės teigimu, ši sutartinių įsipareigojimų dalis užtruko dėl to, kad ieškovė UAB „VILNIAUS EJOTRA“, pažeisdama Sutarties 8 str. 1.2. p., nepasirūpino jėgainės techninio projekto suderinimui reikalingų sutikimų gavimu. Atsakovė nurodė, jog pradėjus vykdyti projektą paaiškėjo, kad transformatorinė, kurioje buvo AB LESTO įrenginiai (prie kurių turėjo būti jungiami jėgainės elektros tinklai), priklausė UAB „Geoteksas“ ir AB LESTO su šia įmone nėra sudariusi jokių nuomos ar panaudos sutarčių. Kadangi AB LESTO naudoja UAB „Geoteksas“ transformatorinę savo įrenginiams be jokio teisinio pagrindo, o norint prijungti jėgainę prie AB LESTO įrenginių, esančių UAB „Geoteksas“ transformatorinėje, būtina gauti atskirą UAB „Geoteksas“ sutikimą. Atsakovė UAB „Arginta“ pažymėjo, jog ieškovė UAB „VILNIAUS EJOTRA“ buvo įsipareigojusi gauti sutikimus įrengti jėgainę ant ne jai priklausančių pastatų ar sklypų (Sutarties 8 str. 1.2. p.), tačiau atsisakė tai padaryti, todėl atsakovė pati buvo priversta tuo pasirūpinti.

Atsakovė UAB „Arginta“ darė išvadą, jog sutartinių įsipareigojimų dalis, sudariusi iki 5 proc. visos Sutarties, nebuvo laiku įvykdyta dėl valstybės institucijų ir ieškovės kaltės.

Ieškovė nesutiko su atsakovės UAB „Arginta“ argumentais, jog jėgainė faktiškai buvo pastatyta (netgi nepraleidžiant Sutarties termino) dar iki vienašališko Sutarties nutraukimo. Ieškovė UAB „VILNIAUS EJOTRA“ pažymėjo, jog vien tik jėgainės komponentų mechaniškas sumontavimas (tačiau ne prijungimas ir ne jėgainės paleidimas funkcionuoti) ir leidimų iš kompetentingų institucijų gavimas negalėjo būti traktuojamas kaip Sutarties įvykdymas (juolab neva nepažeidžiant Sutartyje įtvirtintų terminų).

Ieškovė UAB „VILNIAUS EJOTRA“ sprendė, jog atsakovė UAB „Arginta“ ieškovei dar iki 2012 m. lapkričio 9 d. privalėjo perduoti Sutarties objektą – tinkamai visiškai įrengtą ir funkcionuojančią jėgainę, tačiau to net papildomai nustatytu terminu (iki 2013 m. gegužės 24 d.) nepadarė.

Ieškovė pažymėjo, kad nepažeidė Sutarties 8 str. 1.2. p., kadangi saulės jėgainė buvo įrenginėjama ant ieškovei UAB „VILNIAUS EJOTRA“ priklausančio pastato stogo, todėl kitų asmenų sutikimo ieškovė neprivalėjo gauti, atitinkamai minėtame Sutarties punkte nebuvo nustatyta ieškovės pareiga gauti transformatorinės, prie kurioje esančių AB LESTO elektros tinklų turėjo būti jungiama jėgainė, sutikimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, jog „yra pagrindas Sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu“ yra motyvuota, todėl nėra pagrindo sprendimo naikinti vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p. Teismas pripažindamas Sutarties nutraukimą negaliojančiu priėmė iš esmės teisingą sprendimą byloje, todėl neišsami teismo argumentacija ir motyvų pateikimas nesudaro pagrindo naikinti sprendimą;Ieškovė nepagrįstai teigia, jog Sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes neva buvo padarytas esminis Sutarties pažeidimas;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo Sutartį kaip rangos sutartį, vadovaudamasis tuo, jog sutarties dalykas yra materialaus pobūdžio objekto sukūrimas, kadangi Sutartis laikytina mišria pirkimo – pardavimo bei projektavimo rangos sutartimi;Iki Sutarties vykdymo termino pabaigos atsakovė buvo tinkamai įvykdžiusi absoliučiai didžiąją Sutarties įsipareigojimų dalį, t. y. visą pirkimo – pardavimo sutarties dalį, sudarančią apie 95 proc. visos Sutarties. Atsakovas užtruko tik su ta Sutarties dalimi, kuri laikytina projektavimo rangos sutartimi, t. y. užtruko leidimų ir kitų dokumentų gavimas iš tam tikrų valstybės institucijų. Nepaisant to, 2013 m. balandžio 25 d. pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo atsakovei metu ir ši Sutarties dalis praktiškai buvo įvykdyta: 2013 m. sausio – vasario mėn. jėgainė ir jos komponentai buvo testuoti ir atsakingų valstybės institucijų pripažinti tinkamais naudoti, o 2013 m. kovo 29 d. buvo gautas leidimas gaminti elektros energiją. Tik dėl ieškovės kaltės jėgainės techninis projektas (nors ir buvo parengtas dar 2013 m. sausio mėn.) nebuvo pilnai suderintas su AB LESTO. Konstatuotina, kad 2013 m. balandžio 25 d. pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo dieną atsakovė buvo įvykdžiusi apie 99 proc. savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties;Ieškovė nepagrįstai teigia, jog negavo iš Sutarties to, ko tikėjosi, nes ieškovė neva neteko galimybės vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą, vystyti verslą ir gauti pajamas iš jėgainės taip, kaip buvo numatyta Sutartyje ir kaip buvo suplanavęs iš anksto, tačiau Sutartimi atsakovė įsipareigojo tinkamai įrengti funkcionuojančią jėgainę ir negarantavo bei neįsipareigojo užtikrinti Sutarties sudarymo metu galiojusių elektros energijos supirkimų tarifų bei atitinkamo pelno;Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė turėjo norą tęsti sutartinius santykius su atsakove;Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų pagrindžiančių aplinkybę, kodėl atsakovės ilgesnis nei dviejų mėnesių vėlavimas tapo nepateisinamu ar neprotingu bei kokių papildomų ir esminę reikšmę turinčių nuostolių patyrė ieškovė. Ieškovė pranešimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo atsakovei pateikė praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos, todėl darytina išvada, jog griežtas atsakovės sutartinių prievolių vykdymo termino laikymasis ieškovei neturėjo esminės reikšmės.Sutarties nutraukimo pripažinimas teisėtu sąlygotų atsakovei labai didelius nuostolius, kurių atsakovė neturėtų galimybės kompensuoti kitais būdais, kas atsižvelgiant į tai, jog Sutartis 2013 m. balandžio 25 d. pranešimo apie jos nutraukimą pateikimo dieną buvo beveik įvykdyta, o likę įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl paties ieškovo kaltės, būtų nesąžininga ir neteisinga atsakovės atžvilgiu;Ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą atsisakydamas tenkinti ieškovės reikalavimus; Ieškovė nepagrįstai teigia, kad transformatorinės savininko sutikimo gavimas įėjo į atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartį apimtį. Sutarties 8 str. 1.2. p. turi būti suprantamas ne tik kaip ieškovės įsipareigojimas gauti pastato, ant kurio įrengiama didžioji dalis jėgainės, savininko sutikimą, bet ir visų kitų objektų, susijusių su jėgainės įrengimu ir funkcionavimu, savininkų sutikimus. Jėgainė yra kompleksinis įrenginys, sudarytas iš daugelio dalių, o PS-1 skydas, kuris kintamos srovės kabeliu prijungiamas prie apskaitos spintos KAS-1, kuri montuojama prie esamos transformatorinės, yra neatsiejama jėgainės dalis. Todėl ieškovei kilo pareiga gauti nurodytos transformatorinės savininko UAB „Geoteksas“ sutikimą;Ieškovė nepaneigė aplinkybių, jog atsakovė tinkamai įrengė jėgainę ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog jėgainė įrengta tinkamai ir gali funkcionuoti, tiekdama elektros energiją į vidinį užsakovo elektros tinklą. Taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos bei eksperto išvada, jog jėgainė yra įrengta tinkamai bei gali funkcionuoti;Tai, jog jėgainė yra įrengta tinkamai bei funkcionuoja, savo veiksmais patvirtino ir ieškovė, kuri po sprendimo priėmimo sumokėjo atsakovei likusią Sutarties kainos dalį ir šiuo metu yra pilnai atsiskaičiusi pagal Sutartį bei nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl jėgainės kokybės; Pati ieškovė yra kalta dėl to, kad negauna pajamų eksploatuojant jėgainę, ir ieškovės neveikimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės įvardijamais nuostoliais, todėl atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CK 6.253 str. 1 d.); Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė žalos realumo, kadangi ieškovės kaip negautos pajamos nurodomi nuostoliai nėra neišvengiami. Atsižvelgiant į ieškovės veiksmus, į būsiantį ateityje teisinį reguliavimą atsinaujinančių išteklių energetikos srityje, taip pat į kitas aplinkybes, tokios negautos pajamos gali būti laikomos tik tikėtinomis;Atsakovė negali būti laikomas atsakinga už ieškovės nurodomus nuostolius, nes šių nuostolių atsiradimo atsakovė sudarydamas Sutartį numatyti negalėjo, o ieškovė neįrodė atsakovės tyčios ar didelio neatsargumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,VILNIAUS EJOTRA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1359-781/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog apeliantė apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies dėl 37 779,48 Eur (130 445 Lt) skolos, 1 360,11 Eur delspinigių, 2,979,03 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei iš ieškovės. Apeliacine tvarka pagal apeliacinį skundą peržiūrima sprendimo dalis, kuria visiškai atmestas ieškovės ieškinys priteisti iš atsakovės UAB „Arginta“ 132 511,87 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis dėl vienašališko 2012 m. birželio 25 d. sutarties Nr. 26 IN 06-12 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog šalys 2012 m. birželio 25 d. sudarė saulės jėgainės įrengimo sutartį Nr. 26 IN 06-12 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo įrengti 30 kW galios saulės fotovoltinę jėgainę perleidžiant ieškovo nuosavybėn specifikacijoje nurodytas prekes ir atliekant specifikacijoje nurodytus darbus, o ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais už prekes ir darbus sumokėti (Sutarties 7 str. 1. p.) bei vykdyti kitas pagal sutartį jam priklausančias pareigas (t. 1, b. l. 29-33). Pagal Sutarties 2 str. 2. p., atsakovė įsipareigojo atlikti ir perduoti ieškovei Sutartyje numatytus darbus darbų grafike nustatytais terminais (t. 1, b. l. 29). Atsakovė privalėjo ne vėliau kaip per 15 d. nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. nuo avanso sumokėjimo dienos (Sutarties 11 str. 1. p.), pradėti darbus, o nuo darbų pradėjimo dienos pradedami skaičiuoti darbų grafike nurodyti darbų atlikimo terminai (Sutarties 4 str. 1. p.). Visi darbai turėjo būti atlikti per 16 kalendorinių savaičių skaičiuojant nuo darbų pradžios (t. 1, b. l. 34). Avansą ieškovė atsakovei sumokėjo 2012 m. liepos 4 d. (t. 1, b. l. 190-191). Ieškovė darbų atlikimo terminą laikė pasibaigusiu 2012 m. lapkričio 9 d., skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo atsakovui dienos, atsakovė - 2012 m. lapkričio 6 d. skaičiuojant nuo darbų pradžios 2012 m. liepos 17 d. pastarajai parengus prašymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (t. 2, b. l. 5). Šalys neginčijo, kad nei iki 2012 m. lapkričio 6 d., nei iki 2012 m. lapkričio 9 d. atsakovė įsipareigojimų pagal Sutartį nėra įvykdžiusi. 2013 m. sausio 18 d. jėgainė buvo pateikta vertinti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, kuri 2013 m. sausio 22 d. išdavė pažymą, jog jėgainė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį (t. 1, b. l. 53). Derinant jėgainės techninį projektą su AB LESTO, 2013 m. sausio 28 d. atsakovės subrangovas UAB „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“ gavo AB LESTO atsakymą, kad projekto suderinimui pirmiausia turi būti gautas transformatorinės (unikalus Nr. 1096-0014-4030) savininko UAB „Geoteksas“ sutikimas, nes komercinės apskaitos spinta turėjo būti montuojama prie jam priklausančios transformatorinės išorinės sienos, šalia transformatorių patalpos (t. 1, b. l. 120, 121). 2013 m. sausio 29 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl nevykdomų įsipareigojimų pagal Sutartį, kurioje reikalavo ne vėliau nei iki 2013 m. vasario 8 d. įvykdyti visus sutartinius įsipareigojimus (t. 1, b. l. 36-37). 2013 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pakartotinę pretenziją, kurioje reikalavo atsakovę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, galutiniu reikalavimų įvykdymo terminu nurodė 2013 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 39-41). 2013 m. balandžio 25 d. pranešimu ieškovė reikalavo atsakovę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, informavo atsakovę, kad nuo 2013 m. gegužės 24 d. vienašališkai nutraukia šalių sudarytą Sutartį (t. 1, b. l. 47-48). Ieškovė esminiu Sutarties pažeidimu nurodė tai, kad atsakovė pavėlavo laiku įrengti 30 kW galios jėgainę ir ieškovė neteko galimybės vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą, vystyti verslą ir gauti pajamas iš jėgainės taip, kaip buvo numatyta Sutartyje ir kaip buvo suplanavusi iš anksto. Ieškovė 2013 m. birželio 10 d. raštu pranešė atsakovei dėl atsisakymo priimti 2013 m. birželio 3 d. gautą 2013 m. gegužės 24 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą (t. 1, b. l. 55-56).

Dėl ginčo Sutarties svarbu šios Sutarties aiškinimas ir vykdymas, taip pat atsakomybė.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str. 3 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 str. 4 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių ginčas kilo dėl darbų pagal Sutartį atlikimo terminų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad darbai pagal Sutartį nustatytais terminais nebuvo atlikti dėl reikiamų leidimų ir sutikimų šiems darbams atlikti užsitęsusio gavimo iš institucijų ir kitų asmenų. Ginčo Sutartyje nėra nustatyti terminai tokių leidimų bei sutikimų gavimui, tačiau Sutarties 4 str. 4.8. p. numatyta, kad darbų atlikimo terminai pratęsiami kitais atvejais, atskiru rašytinių šalių susitarimu, kai būtinybė pratęsti terminus atsiranda ne dėl aplinkybių, priklausančių nuo kliento (ieškovės) ir partnerio (atsakovės) kaltės.

CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. CK 6.259 straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.). CK 6.259 straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 str. 3 d.).

Bylos duomenys patvirtina atsakovės UAB „Arginta“ procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad iki 2012 m. rugsėjo 4 d. jėgainė buvo sumontuota. 2012 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ieškovei išdavė leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. 2012 m. spalio 16 d. AB LESTO išdavė ieškovei UAB „VILNIAUS EJOTRA“ prisijungimo sąlygas, kurias gavus, 2012m. spalio 23 d. buvo pateiktas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išduoti sutikimą dėl inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų tiesimo (rekonstrukcijos) valstybinėje žemėje. Sutikimas buvo reikalingas, nes projektuojamas jėgainės elektros kabelis buvo numatytas tiesti valstybinėje žemėje. Kai kurių projekto vystymui svarbių dokumentų gavimas užtruko ilgiau nei įprastai: pavyzdžiui, prašymą dėl leidimo vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje pateikus 2012 m. rugpjūčio 2 d., leidimas buvo gautas tik 2012 m. rugsėjo 19 d. (po 1,5 mėn.), prašymą dėl sutikimo išdavimo Nacionalinei žemės tarnybai pateikus 2012 m. spalio 23 d., sutikimas buvo gautas tik 2012 m. gruodžio 27 d. (daugiau kaip po 2 mėn.). Tačiau nepaisant to, kad atsakovei įsipareigojimų įvykdymo terminas suėjo 2012 m. lapkričio 6 d., ieškovė jokių pretenzijų dėl to atsakovei nereiškė ir atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė toliau. 2013 m. sausio 18 d. jėgainė buvo pateikta vertinti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, kuri 2013 m. sausio 22 d. išdavė pažymą, jog jėgainė atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį. Derinant jėgainės techninį projektą su AB LESTO, 2013 m. sausio 28 d. atsakovės subrangovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ gavo AB LESTO atsakymą, kad projekto suderinimui pirmiausia turi būti gautas transformatorinės (unikalus Nr. 1096-0014-4030) savininko UAB „Geoteksas“ sutikimas, nes komercinės apskaitos spinta turėjo būti montuojama prie jam priklausančios transformatorinės išorinės sienos, šalia transformatorių patalpos.

Bylos duomenys rodo, kad Sutarties vykdymas iš esmės užsitęsė dėl transformatorinės savininko UAB „Geoteksas“ sutikimo gavimo. Sutarties 8 str. 1.2. p. ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei visą būtiną dokumentaciją darbų vykdymui, jei jėgainė bus įrenginėjama ne nuosavame ar įkeistame sklype ar ant pastato, pastato savininkų sutikimo įrengti ir eksploatuoti saulės jėgainę ne mažiau 20 metų ant jiems priklausančio pastato. Šalys skirtingai aiškina Sutarties 8 str. 1.2. p. dėl sutikimo iš UAB „Geoteksas“ gavimo.

Pažymėtina, kad ieškovė nepaneigė atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės dėl 37 778,48 Eur skolos pagal Sutartį sumokėjimo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Skolos sumokėjimo aplinkybė patvirtina Sutarties įvykdymą.

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2013 m. gegužės 24 d. Apeliantės teigimu, sutartinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimas ilgą laikotarpį vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, vadovaujantis CK 6.217 str. bei Sutarties 13 str.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.); ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.); ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo (CK 6.217 str. 2 d. 3 p.); ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.); ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 str. 2 d. išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009). Pažymėtina, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

Šalys Sutarties 13 str. susitarė dėl Sutarties nutraukimo.

Atsakovė kaip verslininkė privalėjo prisiimti riziką dėl būsimo darbo rezultato atlikimo ir perdavimo ieškovei jau Sutarties sudarymo pradžioje, privalėjo įvertinti jo specifiką, terminus, įskaitant ir galimus bet kokius trečiųjų asmenų ar valstybės institucijų veiksmus/ neveikimą, kad nebūtų pažeisti šiuo atveju ieškovės turtiniai interesai, ieškovė nepatirtų nuostolių dėl galimo savalaikio Sutarties neįvykdymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, nors atsakovė ir yra verslininkė, saulės jėgainių įrengimas yra jos vystoma ūkinė komercinė veikla, tačiau nuo jos vienos nepriklausė ir negalėjo priklausyti trečiųjų asmenų, t. y. valstybinių institucijų veiksmai išduodant reikalingus leidimus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė taip pat yra verslininkė, siekianti vykdyti veiklą saulės jėgainių elektros energijos gaminimo srityje. Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovė prašė ieškovės gauti iš transformatorinės savininko UAB „Geoteksas“ sutikimą dėl projekto suderinimo su AB LESTO, tačiau ir pati ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga verslininkė, privalėjo domėtis tokio sutikimo išdavimu ir ginčo Sutarties 8 str. 1.2. p. sąlyga.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 457 537 Lt nuostolių atlyginimą, įskaitant netesybas į nuostolius pagal CK 6.258 str. 2 d.