- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-494-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00606-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauragės agrotechnika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
- Kategorijos
- 2.5.8.9Sutarčių vykdymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauragės agrotechnika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1162-390/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija) ir nurodyto atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo ir pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Tauragės agrotechnika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 238 977 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 3-7). Nurodė, kad pagal 2012-05-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 120503/1 (toliau – Sutartis) atsakovas įsipareigojo (duomenys neskelbtini), įrengti 30 kW saulės elektrinę, prijungti ją prie skirstomųjų elektros tinklų, atlikti visus elektrinės paleidimo derinimo darbus, parengti dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų (toliau – Leidimai) gavimui, taip pat įsipareigojo visus darbus baigti per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos, tačiau be saulės elektrinės įrangos sumontavimo jis neatliko kitų Sutartyje nustatytų darbų. Nurodė, jog Sutartį su atsakovu dėl jos įvykdymo termino praleidimo 2013-07-03 pranešimu nutraukė nuo 2013-08-02. Pažymėjo, kad dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo elektrinė pradėjo veikti tik nuo 2013-06-28, o ne nuo 2012-12-19, kaip buvo numatyta Sutartyje, tuo tarpu nuo 2013-02-01 pasikeitė įstatyminis reglamentavimas ir Sutarties pasirašymo metu galiojęs elektros energijos supirkimo tarifas 30 kW jėgainėms sumažėjo nuo 1,44 Lt / kWh iki 0,69 Lt / kWh. Nurodė, kad atsakovo darbų neatlikimas laiku nulėmė elektros kilovatvalandės kainos sumažėjimą ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, kurią sudaro skirtumas tarp planuoto gauti elektros energijos supirkimo tarifo ir faktiškai gaunamo tarifo, apskaičiuotinas skatinimo priemonių taikymo laikotarpiu vidutiniškai pagaminant 26 553 kWh elektros energijos.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti (t. I, b. l. 76-84). Pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė ieškovo vienašališką Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš ieškovo 93 775 Lt skolą bei 6 263, 40 Lt delspinigių, 7, 38 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (t II, b. l. 112-120). Nurodė, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 187 550 Lt. Teigė, kad pilnai įvykdė Sutartį – 2012 m. liepos mėnesį – pristatė ir sumontavo 30 kW saulės elektrinės įrangą, kurią ieškovas priėmė be jokių pretenzijų, taip pat įrengė nuotolinio parametrų nuskaitymo ir atvaizdavimo sistemą; ieškovui 2013 m. birželio mėnesį buvo išduoti Leidimai. Nurodė, kad ieškovas su juo atsiskaitė tik dalinai – 2012-06-19 pavedimu sumokėjo 93 775, 00 Lt avansą, todėl pagal Sutartį jo įsiskolinimą sudaro 93 775 Lt skola bei 6 263, 40 Lt delspinigiai. Reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu atsakovas grindė tuo, kad 2013-07-03 pranešimo apie Sutarties nutraukimą įteikimo jam metu Sutartis buvo pilnai įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014-12-08 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu ieškovo vienašališką pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 120503/1 nutraukimą; priteisė iš ieškovo atsakovui 91 960 Lt skolą, 6 205 Lt delspinigių, 7, 38 proc. metinių procesinių palūkanų, 7 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 46, 35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš atsakovo ieškovui 460 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. IV, b. l. 33-41).
Teismas nustatė, kad šalys 2012-05-03 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 120503/1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti ieškovui 30 kW saulės elektrinę, (duomenys neskelbtini), ir prijungti ją prie skirstomųjų elektros tinklų, siekiant prekiauti saulės pagaminta elektros energija teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatė, kad pagal Sutarties 2. 1.2., 2.1.3. punktus atsakovas įsipareigojo atlikti visus elektrinės paleidimo – derinimo darbus, parengti ieškovui dokumentus Leidimams gauti, tuo tarpu ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir juos apmokėti; atsakovas įsipareigojo darbus baigti per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos. Nurodė, kad šalys taip pat sutarė, jog 30 kW saulės elektrinės įrengimo ir pajungimo kaina su PVM – 187 550 Lt. Nustatė, kad ieškovas pagal Sutarties 4. 1. punktą 2012-06-19 sumokėjo atsakovui 93 775 Lt avansą, o atsakovas 2012 m. liepos mėnesį pristatė ieškovui saulės elektrinės įrangą, kurią sumontavo 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodė, kad 2013-07-03 pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2013-08-02; 2013-07-22 atsakovas pateikė ieškovui darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1/1, kuriame buvo nurodyta, jog jis pilnai ir kokybiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
Teismas pažymėjo, kad šalių sudaryta Sutartis, nors ir įvardijama pirkimo – pardavimo, tačiau pagal sutarties objektą, šalių teises ir pareigas, darbų peravimo – priėmimo aplinkybes, kvalifikuotina kaip mišri, turinti pirkimo – pardavimo, rangos, paslaugų teikimo bruožų.
Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog atsakovas pagal Sutartį tik sumontavo saulės elektrinę ir daugiau neatliko jokių darbų, yra labai nekonkretūs, nes nedetalizuojama, kokių konkrečiai veiksmų atsakovas pagal Sutartį neatliko. Pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas buvo nepatenkintas atsakovo atliekamu darbu, ar Sutarties vykdymo terminais. Nurodė, kad Sutarties 2.1.2. punktu atsakovas įsipareigojo parengti dokumentus Leidimams gauti, tačiau iš šios sąlygos nėra aišku, jog pastarasis buvo įsipareigojęs organizuoti Leidimų gavimą. Teismas iš atsakovo 2012-08-09 elektroninio laiško ieškovui nustatė, kad pastarasis nevykdė atsakovo nurodymų dėl dokumentų pateikimo ir juos Energetikos ministerijai pateikė tik 2012-11-22, tačiau esant dideliam tokių prašymų, pateiktų kitų subjektų, kiekiui, ieškovui Leidimai buvo išduoti tik 2013-06-28. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovui greičiau vykdant atsakovo nurodymus, Leidimai būtų buvę išduoti žymiai anksčiau ir jis būtų galėjęs anksčiau pradėti plėtoti elektros gamybą. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad atsakovas didžiąja dalimi įvykdė sutartinius įsipareigojimus, tik neatliko darbų, susijusių su kabelio paklojimu bei įrenginio derinimo darbais. Sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog vien atsakovo atlikti veiksmai lėmė Sutarties neįvykdymą ir tai buvo esminė sąlyga ją nutraukti, todėl ieškovo vienašališką Sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu. Tų pačių motyvų pagrindu teismas konstatavo nesant pagrindo atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Pažymėjo, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydžio realumas abejotinas, nes negautos pajamos gali priklausyti nuo daugelio faktorių – pačios elektrinės kokybiško darbo, klimato sąlygų ir pan.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas, vykdydamas Sutartį, neatliko tranšėjos kasimo ir elektros kabelio paklojimo darbų bei saulės elektrinės paleidimo – derinimo darbų, kurių vertė pagal ieškovo į bylą pateiktus įrodymus – 1 815 Lt. Šia suma teismas sumažino atsakovo prašomą priteisti iš ieškovo skolą. Nurodė, kad Sutarties 4.2 punktu ieškovas įsipareigojo atsakovui mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl atsakovui iš ieškovo priteisė ir 6 205 Lt delspinigių sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Tauragės agrotechnika“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. IV, b. l. 43-50). Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė aplinkybes ir konstatavo faktus, kurie neatitinka tikrovės, nepagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtinta, kad atsakovas saulės elektrinės įrangą pristatė 2012 m. liepos mėnesį. Taip pat neaišku, kokios aplinkybės rodo, kad elektrinė buvo sumontuota 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Saulės elektrinė buvo sumontuota tik 2012-11-16. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo darbuotojo M. V. 2012-11-19 elektroninis laiškas, kuriuo jis atsiuntė 2012-11-16 prekių priėmimo – perdavimo aktą. Kadangi minėtu aktu buvo perduota tik įranga, o pajungimo ir kiti susiję darbai nebuvo atlikti, atsakovo 2012-07-31 PVM sąskaita – faktūra 150 040 Lt sumai iki šiol nėra apmokėta. Atsakovas savo paties siųstuose raštuose ne vieną kartą aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad saulės elektrinės įranga buvo sumontuota tik 2012-11-16. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo detalizuota, kokių darbų atsakovas neatliko. Ieškinyje buvo nurodyta, kad objekto teritorijoje liko gulėti atsakovo atvežtas elektros kabelis, kuris nebuvo paklotas ir prijungtas prie elektros tinklų. Tuo labiau kad pats teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas neatliko visų darbų pagal Sutartį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl Sutarties vykdymo. Aplinkybės, kad atsakovas nuolat buvo raginamas telefono skambučiais vykdyti Sutartį, nepaneigė ir atsakovas. 2012-11-22 atsakovo darbuotoja L. R. į el. paštą atsiuntė dokumentus Leidimams gauti, tačiau dokumentai buvo paruošti gerokai iki jos rašyto el. laiško, t. y. 2012 m. rugpjūčio 6-9 d. Pats atsakovas 2012-11-23 pateikė dokumentus Energetikos ministerijai. Aplinkybę, kad dokumentus ministerijai pateikė atsakovas patvirtina kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti iš Energetikos ministerijos gauti dokumentai, kurie pasirašyti atsakovo darbuotojo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Leidimai buvo išduoti pavėluotai, nes Energetikos ministerijoje buvo didelis kiekis kitų subjektų analogiškų prašymų. Anot apelianto, atsakovui laiku sumontavus elektrinę, būtų laiku pateikti dokumentai ir tokiu atvejui pretenzijos būtų adresuojamos Energetikos ministerijai, o ne atsakovui. Nėra aišku, kuo remiantis teismas darė išvadą, kad atsakovas neatliko tik labai mažą dalį Sutartimi nustatytų darbų. Anot apelianto, atsakovas neatliko pusės darbų, todėl jam buvo sumokėta tik pusė Sutarties kainos. Pasirašant Sutartį buvo tikimasi, kad elektros energiją bus galima pardavinėti pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusį tarifą, tokį tarifą savo komerciniame pasiūlyme nurodė ir pats atsakovas. Atsakovui laiku neatlikus darbų, įstatymų leidėjas sumažino elektros energijos supirkimo tarifą daugiau kaip per pusę, todėl laikytina, kad jis negavo ir pusės sutartų darbų, ir pusės pelno, kurį prognozavo pats atsakovas komerciniame pasiūlyme. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad viena iš Sutarties šalių negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovas neįrodė esminio sutarties pažeidimo, yra nepagrįstas. Atsakovas nepaaiškino aplinkybės, kodėl, jei neva pilnai įvykdė Sutartį, nepareiškė pretenzijos dėl likusios skolos sumos sumokėjimo. Teismo išreikšta abejonė dėl realiai negautų pajamų dydžio neva dėl to, kad negautos pajamos gali priklausyti nuo elektrinės kokybiško darbo ir klimato sąlygų, yra nepagrįsta, nes apskaičiuojant negautų pajamų dydį buvo vertinamas vidutinis pagaminamos elektros energijos kiekis, o ne maksimalus. Be to, tokį patį paskaičiavimą pateikė ir pajamas garantavo atsakovas savo komerciniame pasiūlyme. Kauno apygardos teismo 2014-11-10 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2031-260/2014 buvo sprendžiamas iš esmės analogiškas negautų pajamų priteisimo klausimas, kadangi atsakovas UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ taip pat vėlavo atlikti saulės elektrinės įrengimo darbus kitam užsakovui. Minėtoje byloje apygardos teismas sprendė, jog dėl to patirti nuostoliai – negautos pajamos yra pagrįsti realiais paskaičiavimais. Nesuprantama, kodėl tas pats teismas, bylose dėl to paties dalyko, priima skirtingus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos naujus įrodymus (t. IV, b. l. 72-85). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal Sutartį bendrovė buvo įsipareigojusi parengti dokumentus Leidimams gauti, tačiau neturėjo reikiamų įgaliojimų pasirašyti dokumentus ieškovo vardu, todėl juos pasirašyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms turėjo ieškovo vadovas E. A.. Leidimų išdavimas užtruko dėl paties ieškovo veiksmų.
2. Aplinkybę, kad saulės elektrinė buvo sumontuota dar 2012 m. liepos mėnesį, patvirtina 2012-07-31 ieškovui išrašyta PVM sąskaita – faktūra. Pagal Sutarties 4.1. punktą, antrosios Sutarties kainos dalies buvo galima reikalauti tik po saulės elektrinės įrangos pristatymo ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina ir 2012-09-27 regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ straipsnis, iš kurio matyti, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį saulės elektrinė jau buvo sumontuota.
3. 2013-07-03 pranešime apie Sutarties nutraukimą ieškovas tik išvardino beveik visus Sutarties punktus, kuriuose nustatyti bendrovės įsipareigojimai, tačiau konkrečių pažeidimų nenurodė nei minėtame pranešime, nei ieškinyje.
4. Sutartinių prievolių įvykdymo terminai nebuvo praleisti, tuo tarpu dėl to, kad Sutartis nebuvo įvykdyta konkrečiu terminu, t. y. iki 2012-12-19, yra kaltas pats ieškovas, kuris nevykdė įpareigojimo pateikti dokumentų Leidimams gauti.
5. Sutarties neįvykdymas iki 2012-12-19 nelaikytinas esminiu pažeidimu CK 6.217-218 straipsnių prasme: 2013-07-03 pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo dieną Sutartis buvo pilnai įvykdyta; ieškovas niekada nenurodė, jog Sutartyje nustatyto termino laikymasis yra esminė sąlyga, kurios pažeidimas padarytų netikslingu tolesnį Sutarties vykdymą; ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl Sutarties įvykdymo termino praleidimo; saulės elektrinė yra ilgalaikis projektas, todėl ieškovas, pradėjęs jį vykdyti, Sutarties vykdymo termino pažeidimu pasinaudojo kaip pretekstu nutraukti Sutartį formaliais pagrindais; Sutartis negalėjo būti įvykdyta iki 2012-12-19 dėl paties ieškovo delsimo bei valstybės institucijų vėlavimo atlikti joms paskirtas funkcijas; ieškovas šiuo metu naudojasi elektrine ir pelningai pardavinėja pagaminamą elektros energiją.
6. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad saulės elektrinė per 12 metų laikotarpį kasmet pagamintų vidutiniškai būtent po 26 553 kWh elektros energijos.
7. Ieškovo įrodinėjami nuostoliai atsirado dėl to, kad įstatymų leidėjas pakeitė AIEĮ, po ko ieškovas neteko teisės į 1, 44 kWh / Lt fiksuotą elektros energijos supirkimo tarifą. Ieškovo nuostolius sąlygojo valstybės institucijų priimti sprendimai, kurių atsakovas negalėjo numatyti ir už tai negali atsakyti. Taigi tarp atsakovo veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių nėra priežastinio ryšio.
8. Prie bylos prijungtinas straipsnis iš internetinio regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“, kurio pateikti apygardos teismui nebuvo galimybės, kadangi šis straipsnis buvo rastas atsitiktinai į paiešką įvedus ieškovo vadovo vardą ir pavardę po to, kai buvo gautas apeliacinis skundas. Anot atsakovo, šis rašytinis įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Atsiliepime trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (t. IV, b. l. 68-69).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagal šalių 2012-05-03 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuri, sutiktina su apygardos teismo pozicija, nors ir įvardijama pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau pagal sutarties objektą, šalių teises ir pareigas, darbų priėmimo – perdavimo aplinkybes, kvalifikuotina kaip mišri, turtini ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir rangos, paslaugų teikimo teisinių santykių požymių. Šiuo atveju rangovui (pardavėjui) reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškęs užsakovas (pirkėjas) reikalavimą grindė nustatytu terminu neatliktais darbais, dėl ko buvo inicijuotas vienašalis rangos (pirkimo – pardavimo) sutarties nutraukimas. Rangovas (pardavėjas) pareikštais priešiniais reikalavimais užsakovui (pirkėjui) siekė Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, taip pat prisiteisti skolą už pagal Sutartį atliktus darbus, delspinigius už užsakovo vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – laikraščio „Tauragės kurjeris“ internetiniame tinklapyje 2012-09-27 publikuoto straipsnio „Ir Tauragėje saulės spinduliai virsta elektra“ kopiją (t. IV, b. l. 86-88). Teigia, kad šis įrodymas, kuris buvo rastas atsitiktinai po bylos išnagrinėjimo, patvirtina aplinkybę, jog saulės elektrinė ieškovui buvo sumontuota 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Prašo prijungti šį dokumentą prie bylos.
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Teisėjų kolegija, įvertinusi naujo įrodymo sąsajumą su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku bei nenustačiusi atsakovo procesiniuose veiksmuose piktnaudžiavimo dėl nesavalaikio šio dokumento pateikimo, prijungia prie bylos minėtą straipsnio kopiją.
Dėl skundo argumentų
Nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu apeliantas pirmiausia grindžia argumentu dėl netinkamai teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas, vykdydamas ginčo Sutartį, dar 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais ieškovui pristatė ir sumontavo saulės elektrinės įrangą. Teigia, kad į bylą pateiktas 2012-11-16 įrangos priėmimo – perdavimo aktas, prie šio akto pridėta 2012-07-31 PVM sąskaita – faktūra 150 040 Lt sumai, atsakovo elektroniniu paštu jam atsiųsti 2012-11-19, taip pat kiti atsakovo raštai patvirtina, jog saulės elektrinės įranga buvo sumontuota tik 2012-11-16.
Kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti dokumentai jo teiginio dėl saulės elektrinės įrangos pristatymo ir sumontavimo datos nepatvirtina. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose išreiškė ir palaikė poziciją, kad įrangą ieškovui pristatė ir sumontavo 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais (t. I, b. l. 77; t. III, b. l. 53). Tai, kad 2013-07-22 pranešime dėl skolos ir delspinigių apmokėjimo atsakovas nurodė, jog garantija įrangai yra suteikta ir galioja nuo 2012-11-16 (t. I, b. l. 18-19), nepatvirtina apelianto siekiamos įrodyti aplinkybės, kad iki 2012-11-16 atsakovas jokių įrangos pristatymo ir montavimo darbų neatliko. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nepatvirtina ir 2012-11-16 įrangos priėmimo – perdavimo aktas (t. I, b. l. 13). Pagal ginčo Sutartį įrangos priėmimo – perdavimo akto pasirašymas buvo siejamas su atsakovo pateiktos įrangos (fotomodulių, fotomodulių laikilių, inverterių) garantinio termino pradžia (Sutarties 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7 p.). Šio akto pagrindu būtų galima daryti prielaidą, kad saulės elektrinės įrangą atsakovas pateikė ir ją sumontavo tik 2012 m. lapkričio mėnesį, tačiau kiti byloje surinkti įrodymai šią prielaidą paneigia (CPK 185 str.). Vienas jų – 2012-07-31 atsakovo išrašyta PVM sąskaita – faktūra 150 000 Lt sumai. Pagal Sutarties 4.1. punktą, atsakovas Sutarties kainos už elektrinės įrangos pristatymą galėjo reikalauti per 5 dienas nuo įrangos pristatymo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos (t. I, b. l. 85). Antras – 2012-08-09 atsakovo apeliantui siųstas elektroninis laiškas dėl dokumentų Energetikos ministerijai pateikimo, kuriame pastarasis įpareigojamas nurodyti ministerijai saulės elektrinės tinklų, modulių išdėstymo vietą (t. I, b. l. 86). Kadangi pagal Sutartį įrangą pateikti ir sumontuoti turėjo atsakovas, tikėtina, kad minėto elektroninio laiško išsiuntimo metu įranga jau buvo sumontuota. Trečias – atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2012-09-27 publikuoto straipsnio „Ir Tauragėje saulės spinduliai virsta elektra“ kopija (t. IV, b. l. 86). Šiame straipsnyje aprašytas apelianto vadovo – E. A. interviu Tauragės krašto laikraščiui, kuriame jis pasakoja apie tai, kad atsakovas saulės elektrinės modulius sumontavo ir prie elektros tinklų prijungė per dvi – tris savaites, kad ilgai užtrunka elektrinės paleidimo derinimo darbai, t. y. Leidimų iš Energetikos ministerijos gavimas. Įvertinus šiuos duomenis, kolegija neturi pagrindo kvestionuoti apygardos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas saulės elektrinės įrangą pristatė ir sumontavo 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais (Sutarties 2.1.1. p.).
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad apeliantas reiškė pretenzijas atsakovui dėl atliekamų darbų, Sutarties vykdymo terminų nesilaikymo, kad atsakovas dokumentus Leidimams gauti pateikė tik 2012-11-22, kad dokumentus Energetikos ministerijai turėjo pateikti ir pateikė atsakovas. Pirma, apelianto paaiškinimai, kad atsakovas telefoniniais skambučiais nuolat buvo raginamas vykdyti Sutartį, laikytis Sutarties vykdymo terminų, nelaikytini objektyviais ir galinčiais patvirtinti tokią aplinkybę (CPK 185 str.). Antra, priešingai nei teigia apeliantas, iš į bylą pateikto 2012-11-22 atsakovo elektroninio laiško, kuriame ieškovui buvo persiųsti dokumentai, reikalingi pateikti Energetikos ministerijai Leidimams gauti, matyti kad šis laiškas ir prie jo pridėti dokumentai atsakovui buvo išsiųsti dar 2012-08-09, o 2012-11-22 išsiųsti pakartotinai (t. I, b. l. 86). Pažymėtina, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą žodiniame teismo posėdyje, apelianto vadovas E. A. patvirtino, jog abu elektroninius laiškus gavo. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo parengti apeliantui dokumentus Leidimams gauti per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos (Sutarties 2.1.2. p.). Pagal šio Sutarties punkto formuluotę bei minėtus elektroninius laiškus, kuriame atsakovas pateikia nurodymus parengtus dokumentus ir papildomai surinktinus dokumentus išsiųsti Energetikos ministerijai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad būtent atsakovas turėjo dokumentus ne tik parengti, bet ir pateikti ministerijai, kad dokumentai buvo parengti tik 2012-11-22. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantis Prašymas Nr. 517 gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, Energetikos ministerijai buvo pateiktas 2012-11-23 ne atsakovo, o paties apelianto direktoriaus – E. A. (t. II, b. l. 37). Šią aplinkybę taip pat patvirtina minėtas 2012-08-09 atsakovo elektroninis laiškas apeliantui, kuriame nurodyta, kad atsakovo parengtus dokumentus turi pasirašyti apelianto įgaliotas atstovas ir išsiųsti Energetikos ministerijai (t. I, b. l. 86). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas dokumentus dėl Leidimų išdavimo Energetikos ministerijai galėjo pateikti dar 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tai padarė tik 2012-11-23.
Esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas didžiąją dalimi įvykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu neatlikti darbai, susiję su tranšėjos kasimu, elektros kabelio paklojimu bei saulės elektrinės paleidimo derinimu, nesudarė pagrindo apeliantui laikyti to esminiu Sutarties pažeidimu ir nutraukti Sutartį (CK 6.217 str. 2 d). Apeliantas nurodo, kad pasirašydamas ginčo Sutartį, tikėjosi, jog galės pardavinėti elektros energiją pagal tuo metu galiojusį 1,44 Lt / kWh tarifą, kurį savo komerciniame pasiūlyme garantavo ir atsakovas. Tačiau atsakovui laiku neatlikus sutartinių įsipareigojimų, valstybė sumažino elektros supirkimo tarifą daugiau kaip per pusę – iki 0, 69 Lt / kWh. Anot apelianto, jis negavo ir pusės pelno, kurį atsakovas prognozavo, t. y. didžiąją dalimi negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad atsakovo sutartinės pareigos įvykdymas – saulės elektrinės įrengimas per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo datos (Sutarties 2.1.3. p.) priklausė ir nuo paties apelianto, kadangi jis turėjo pateikti dokumentus Leidimams gauti Energetikos ministerijai, tačiau tokių veiksmų ėmėsi nesavalaikiai – nors parengtus dokumentus iš atsakovo gavo 2012-08-09, juos ministerijai pateikė tik 2012-11-23, t. y. pradelsęs daugiau nei tris mėnesius. Ši aplinkybė bei kitos objektyvios priežastys – didelis kitų subjektų Energetikos ministerijai pateiktų prašymų išduoti Leidimus skaičius bei skubos tvarka pakeistas įstatyminis reglamentavimas, kuomet 2013-01-17 buvo priimtas 2013-01-07 Energetikos ministerijos parengtas AIEĮ 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. 13-64-01, pagal kurį pagamintos elektros supirkimo tarifai buvo susieti su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo diena, lėmė, kad apeliantas Leidimus (tame tarpe ir Leidimą gaminti elektros energiją) gavo tik 2013-06-28 (t. I., b. l. 22-23), kuomet jau galiojo 0, 69 Lt / kWh elektros energijos supirkimo tarifas (Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-02-28 nutarimo Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2013 m. ketvirčiui“ 1.2.2 p.). Taigi apelianto sutartinių lūkesčių nepatenkinimą lėmė jo paties veiksmai, taip pat nuo šalių valios nepriklausiusi – objektyvi įstatyminio reglamentavimo pasikeitimo aplinkybė. Tuo tarpu byloje nustatyti atsakovo neatlikti darbai – nepaklotas elektros kabelis bei saulės elektrinės paleidimo nesuderinimas iš esmės neturėjo įtakos apelianto Sutarties įvykdymu siekiamam rezultatui – elektros energijos pardavimui už 1,44 Lt / kWh tarifą. Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė, kad turėjo pagrindą nurodytų atsakovo sutartinių pareigų nevykdymą laikyti esminiu Sutarties pažeidimu ir dėl to vienašališkai nutraukti ginčo Sutartį (CK 6.217 str. 2 d.).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant atsakovo neteisėtų veiksmų vykdant ginčo Sutartį (CK 6.246 str.), o kartu ir pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Nepaisant to, teismas pasisakė dėl ieškovo argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašomas priteisti nuostolių – neišvengiamai planuotų gauti pajamų dydis, nepagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašomą priteisti negautų pajamų dydį grindžia skirtumu tarp Sutarties sudarymo metu planuoto gauti elektros energijos supirkimo tarifo ir faktiškai parduodamos elektros energijos supirkimo tarifo, apskaičiuotino skatinimo priemonių taikymo laikotarpiu (12 metų) vidutiniškai pagaminant 26 553 kWh elektros energijos (AIEĮ 20 str. 2 d.), tačiau toks paskaičiavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, specialistų išvadomis (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad pagrindą abejoti ieškovo nurodomu negautų pajamų dydžiu sudaro ir tai, kad pajamų iš elektros energijos pardavimo gavimas gali priklausyti nuo daugelio faktorių, tokių kaip elektrinės kokybiško darbo, klimato sąlygų ir pan.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo pozicija, kurią patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti 2015-06-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015. Minėtoje byloje vienas iš sprendžiamų klausimų buvo ieškovo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sutartinės civilinės atsakomybės taikymas, atsakovui UAB „A3A“ argumentus dėl nuostolių – negautų pajamų atlyginimo grindžiant analogišku paskaičiavimu – skirtumo tarp planuotos gauti ir pasikeitusios elektros energijos supirkimo kainos. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl tokio negautų pajamų paskaičiavimo pažymėjo, jog nurodytos bylos atžvilgiu nebuvo įvertinta tai, kad elektros energiją gaminanti saulės elektrinė gali nutraukti savo veiklą anksčiau, nei praeis 12 metų, kad pajamų, gaunamų už pagamintą elektros energiją, skirtumas gali sudaryti prielaidas gauti pelną arba jį padidinti, o pelnas savo ruožtu būtų apmokestinamas taikant juridinių asmenų pelno mokestį, kurio dydis taip pat nėra konstanta, t. y. per 12 metų gali kisti. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovo UAB „A3A“ netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) yra pagrįsti realiais skaičiavimais, t. y. neišvengiamomis atsakovo planuotomis gauti pajamomis, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad paminėta kasacinio teismo nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2014-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2031-260/2014, kuria nagrinėjamoje byloje apeliantas remiasi, kaip pagrindžiančia jo teiginius dėl reikalaujamo negautų pajamų dydžio bei jo apskaičiavimo pagrįstumo.
Kiti skundo argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 103, 94 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų (t. IV, b. l. 98-102). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kriterijus, sprendžia, kad atsakovui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ iš apelianto priteistina prašoma suma advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (j. a. k. 135928725) iš ieškovo UAB „Tauragės agrotechnika“ (j. a. k. 179907921) 1 103, 94 Eur (vieną tūkstantį šimtą tris eurus, 94 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.