Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. E. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-64-814/2017 pagal ieškovės LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei M. E., trečiasis asmuo L. I. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje (1 tomas b. l. 2-4) prašė priteisti iš atsakovės M. E. 4 934,65 Eur nuotolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl transporto priemonę BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio dieną atsakovė M. E. buvo transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Austrijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 4 934,65 Eur sumai ieškovui. Ieškovė sumokėjo Austrijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 4 934,65 Eur ir tokiu būdu įgijo teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.Atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 tomas b. l. 81-83) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri formaliai registruota atsakovės vardu, niekada jai nebuvo perduota, nebuvo perduoti nei minėto automobilio rakteliai, nei jo dokumentai. Apie tai, kad jos vardu yra įregistruotas automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir formaliai ji yra pilnateisė nuolatinė jo savininkė, atsakovė sužinojo tik gavusi dokumentus iš Jonavos rajono apylinkės teismo. Ant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ji pasirašė, nesuprasdama sutarties reikšmės.Atsakovės atstovė advokato padėjėja Ž. V. baigiamųjų kalbų metu prašė teismo ieškinį atmesti ir ex officio pripažinti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį niekine.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.Priteisė iš atsakovės M. E. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai – 4 934,65 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4934,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.Sprendimo vykdymą išdėstė per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, atsakovei M. E. sumokant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai taip: pirmą mėnesį – 293,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitus dvidešimt tris mėnesius – po 214,55 Eur skolos, iš viso: 5228,55 Eur (su bylinėjimosi išlaidomis), kartu mokant 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant skaičiuoti mokėjimo terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienosNenustačius akivaizdžių niekinio sandorio aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti niekine ex officio. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo paaiškinimų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad 2014 m. avarijas padarė trečiasis asmuo L. I., t. y. faktiškai valdė transporto priemonę eismo įvykio metu, nepagrindžia atsakovės išsakytos pozicijos, jog ji niekada nė neketino įsigyti automobilio, to nenorėjo ir nesuprato jį įgijus. Be to, aplinkybę, kad sudarydama pirkimo pardavimo sandorį ji nesuprato būsianti transporto priemonės savininke paneigia ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-06 įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 esantys pačios atsakovės M. E. paaiškinimai. Teismo vertinimu, atsakovė žinojo, kad pasirašydama sutartį tampa transporto priemonės savininke, su tuo sutiko, neprieštaravo. Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu ji davė priešingus paaiškinimus (kad jai nebuvo paaiškinta, kad, sudarius sandorį, automobilis bus registruotas jos vardu, ji taps automobilio savininke). Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką nekvestionavo 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, nors Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 priteisė iš jos žalos atlyginimą dėl to paties jos vardu registruoto automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltos avarijos, teismo sprendimo atsakovė neskundė, jos paaiškinimu, priteista suma išieškoma priverstine tvarka.Teismas nustatė, kad žala eismo įvykio metu buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, kuri įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Įvykus eismo įvykiui, šios transporto priemonės savininkė buvo atsakovė M. E., kuriai įstatymas numato pareigą apdrausti jai priklausantį automobilį minėtu draudimu. Bylos nagrinėjimo metu sandoris, kurio pagrindu atsakovė eismo įvykio metu buvo įregistruota transporto priemonės savininke, nėra nuginčytas. Atsakovė taip pat neįrodė, jog jai priklausančios transporto priemonės valdymą ji prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl ko galėtų būti eliminuojama transporto priemonės savininko turtinė atsakomybė. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., sumokėjo Austrijos nacionaliniam draudikų biurui, atlyginusiam dėl eismo įvykio patirtą žalą, reikalaujamus 4 934,65 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas ieškinį tenkino. Teismas atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymą išdėstė per 24 mėnesius.Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės M. E. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 74 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-03-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino, kad šiuo konkrečiu atveju formaliai teisėtu sprendimu buvo visapusiškai paneigti teisingumo ir sąžiningumo principai, kad formaliai teisėtu sprendimu nebuvo atkurtas teisingumas, o priešingai - teismas savo sprendimu sukėlė neigiamas pasekmes (priteisė skolą) tam asmeniui, kuriam neturi būti taikoma atsakomybė. Byloje buvo pakankamai aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių, jog 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis yra niekinė kaip sudaryta dėl akių (CK 1.86 str.). Tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas dalį įrodymų nepagrįstai atmetė, o dalies net nevertino ir dėl jų nepasisakė. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kurie įrodo, kad šis sandoris pripažintinas negaliojančia (niekiniu) kaip sudarytas dėl akių. Atsakovė byloje pateikė išsamius paaiškinimus dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybių. Aplinkybę, kad transporto priemonė BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) bei jos dokumentai atsakovei niekada nebuvo perduoti bei, kad šio automobilio atsakovė nėra mačiusi, įrodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Vyriausiojo policijos skyriaus 2015-05-14 nutarimas Nr.G1-AT- 00766-18; Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-­10-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015; Austrijos Respublikos Vienos policijos departamento 2014-05-10 Pranešimas apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota, kad praėjus 2 metams po to, kai ši transporto priemonė BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) neva buvo parduota, eismo įvykį šiuo automobiliu sukėlė būtent L. I.. Aplinkybę, kad 2012-05-08 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu atsakovė M. E. nesuprato lietuvių kalbos ir, kad vien tik sutarties pasirašymas negali būti vertinamas kaip M. E. tikrosios valios išraiška, įrodo šie dokumentai (kurių teismas visiškai nevertino ir dėl kurių net nepasisakė): 2013-01-29 Sutartis su prieglobstį gavusiu užsieniečiu Nr.123; M. E. atliktos lietuvių kalbos užduotys. Teismo išvada apie nenuoseklius atsakovės paaiškinimus padaryta visiškai formaliai, net nesistengiant iš esmės gilintis į šios bylos aplinkybes. Teismo išvada, kad atsakovė teikdama paaiškinimus apie automobilio registraciją jos vardu suprato, kad tampa automobilio savininke, negali būti laikoma teisinga, teisėta ir pagrįsta. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė M. E. neturi objektyvių galimybių pateikti tiesioginių įrodymų apie tai, kad sandoris buvo niekinis, kad sudarant sandorį jai buvo pateikta melaginga informacija. Šios kategorijos bylose šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybės yra apsunkintos. Teismas, spręsdamas dėl sandorio pripažinimo niekiniu įrodymų pakankamumo turėjo atsižvelgti į tai, kad sutarties šaliai gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio fiktyvumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turėjo būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai konstatavo, jog nenustačius akivaizdžių niekinio sandorio aplinkybių (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.86 str., 1.87 str. 1.93 str.), nėra pagrindo 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti niekine ex officio. Be to, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turėtų būti reiškiamas savarankiškoje byloje (Panevėžio apygardos teismo 2015-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje 2A-592-198/2015). Apeliantė savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tiesioginių įrodymų, kad sandoris yra niekinis, neturi. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 priteisė iš atsakovės žalos atlyginimą dėl to paties jos vardu registruoto automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltos avarijos, teismo sprendimo atsakovė neskundė, jos paaiškinimu, priteista suma išieškoma priverstine tvarka. Dėl apeliantės teiginių, ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria patvirtino, kad 2012-05-08 nupirko automobilį BMW320, v. n. (duomenys neskelbtini) ( b.1.89). Atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktas paaiškinimas, kad jos parašas buvo reikalingas tik padėti kitam asmeniui, L. I. išvykti į užsienį, laikytinas neįtikinamu ir teisiškai nereikšmingu, todėl negali būti pagrindas atleisti atsakovę nuo pareigų, kurios tenka transporto priemonės savininkui, viena iš kurių yra prievolė sudaryti privalomojo draudimo sutartį (Kauno apygardos teismo 2016-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1949-638/2016.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad 2014-02-23 Austrijoje dėl L. I., vairavusio transporto priemonę BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (1 t., b. l. 6–41). Minėta transporto priemonė eismo įvykio metu buvo registruota Lietuvos Respublikoje (atsakovės) M. E. vardu (1 t., b. l. 5). Įregistravimo pagrindas – 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens (1 t., b. l. 89). Automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Austrijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 4 934,35 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (1 t., b. l. 38–40). Ieškovas sumokėjo Austrijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 4 934,35 Eur išmoką (1 t., b. l. 53). Ieškovas pateikė pretenziją atsakovei dėl išmokėtos sumos grąžinimo (1 t. b. l. 54). Žalos neatlyginus, pateikė reikalavimą teismui dėl nuostolių atlyginimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t. y. transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, M. E.. Atsakovė 2015-05-04 kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariatą, pranešė apie sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti (1 t., b. l. 88). Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 iš atsakovės M. E. jau priteistas žalos atlyginimas dėl 2014-05-10 eismo įvykio, sukelto jai priklausančiu automobiliu BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84–86). M. E. dirba (duomenys neskelbtini), jos paaiškinimu, atskaičius mokesčius ir antstolių išieškomas sumas, per mėnesį gauna 100 Eur užmokestį (1 t., b. l. 75), nekilnojamojo turto neturi.

Dėl įrodymų vertinimo.

Apeliantė nurodo, kad buvo pakankamai aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių, jog 2012-05-08 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis yra niekinė, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas dalį įrodymų nepagrįstai atmetė, o dalies net nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti apeliantės argumentai laikytini visiškai nepagrįstais.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantei, ar, kad priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine ex officio.

Apeliantė nurodo, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia (niekine) kaip sudaryta dėl akių (CK 1.86 str. 1 d.), kadangi transporto priemonė BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) bei jos dokumentai atsakovei niekada nebuvo perduoti, kad šio automobilio atsakovė nėra mačiusi, kad 2012-05-08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu ji nesuprato lietuvių kalbos. Apeliantės teigimu, tikrasis automobilio savininkas yra trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija nurodytus apeliantės argumentus vertina kritiškai. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais pagal CK 1.86 straipsnį įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016).Nors apeliantės įsitikinimu tariamo sandorio sudarymo aplinkybes įrodo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Vyriausiojo policijos skyriaus 2015-05-14 nutarimas Nr.61-AT-00766-18 (1 t., b.l.88); Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-­10-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 (1 t., b.l.84-86); Austrijos Respublikos Vienos policijos departamento 2014-05-10 Pranešimas apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota, kad praėjus 2 metams po to, kai ši transporto priemonė BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) neva buvo parduota, eismo įvykį šiuo automobiliu sukėlė būtent L. I. (2 t., b.l.108-109), tačiau teisėjų kolegijai susipažinus su minėtais rašytinais įrodymais matyti, kad juose nustatytos aplinkybės susijusios su eismo įvykiu. Iš pateiktų dokumentų negalima konstatuoti, kad transporto priemonė priklausė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui ar, kad 2012-05-08 sandoris neatitiko tikrosios šalių valios. Apeliantės nurodoma 2013-01-29 Sutartis su prieglobstį gavusiu užsieniečiu Nr.123 (2 t., b.l.103-105) ar M. E. atliktos lietuvių kalbos užduotys (2 t., b.l. 106), taip pat neįrodo, kad 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Tai, kad apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė M. E. neturi objektyvių galimybių pateikti tiesioginių įrodymų apie tai, kad sandoris buvo niekinis, nepaneigia bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės pagal kurią, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, šiuo atveju apeliantei.Teisėjų kolegijos vertinimu svarbu pažymėti tai, kad iš Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 matyti, kad atsakovės vardu transporto priemonės BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta kitą dieną po įvykio t. y. 2014-02-24 ( b.l.84-86). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė paneigia apeliantės argumentus, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl akių. Jeigu apeliantė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, transporto priemonės BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) nėra mačiusi ir nesuprato, kad po pirkimo – padavimo sutarties tapo automobilio savininke, tuomet kokiu tikslu ji po įvykusios eismo įvykio (2014-02-23) su draudimo bendrove 2014-02-24 sudarė transporto priemonės BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius akivaizdžių niekinio sandorio aplinkybių (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.86 str., 1.87 str. 1.93 str.), nėra pagrindo 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti niekine ex officio.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Pareigą drausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, savininkas, pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Draudikų biuro reikalavimui. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-243-340/2017). Transporto priemonės savininkas, nevykdęs TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos apdrausti civilinę atsakomybę, atsako vien už neveikimą (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1949-638/2016).Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.). TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, nevykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.Byloje esant nustatytoms ir nepaneigtoms aplinkybėms, kad galiojančios 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovės įgyta transporto priemone BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo trečiasis asmuo, 2014-02-23 buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už eismo įvykio metu sukeltą žalą ieškovas Austrijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėjo 4 934,65 Eur žalos atlyginimą ( 1 t. b.l. 61), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti Austrijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 4 934,65 Eur (CK 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylos procesinės baigties.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 12,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,57 Eur (dvylika Eur ir 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.