- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2-1109-598/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00809-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Atsakovas
- M. E.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
dalyvaujant atsakovei M. E., vertėjai Jolantai Litvinovienei, nedalyvaujant ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei M. E., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas ieškovės atstovo prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 95).
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės M. E. 2014-02-24 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 8991004, kuria buvo apdrausta transporto priemonės BMW 320D, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2014-05-10 eismo įvykio Austrijoje metu buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz, v/n W4840TX. Dėl eismo įvykio kaltas transporto priemonės BMW vairuotojas. Ieškovas atlygino 2014-05-10 eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtą žalą. Žala nagrinėjamu atveju sudaro 11908,91 Eur sumą. Atsakovė ieškovui nepranešė apie eismo įvykį Austrijoje, nepadėjo ieškovui aiškintis eismo įvykio aplinkybių, neatsakė į oficialiai pateiktus 2014-07-09 rašte „Dėl 2014.05.10 eismo įvykio", neužpildė ieškovo siųsto klausimyno. Minėtais veiksmais atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3, 60.5 p. nuostatas, todėl ieškovas turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 2381,78 Eur. Reikalaujamas grąžinti sumos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog žala buvo padaryta ne Lietuvoje, žalą patyręs asmuo yra kitoje valstybėje. Informacijos nesuteikimas apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, galimybę ginčyti žalos dydį bei sąlygojo papildomas draudiko išlaidas. Remiantis išdėstytu ieškovas prašo teismo jo naudai iš atsakovės priteisti 2381,78 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė M. E. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji eismo įvykio metu nevairavo transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji nebuvo šio eismo įvykio liudytoja ar dalyvė. Transporto priemonę vairavo kitas asmuo – L. I., kuris nepateikė atsakovei jokios informacijos apie patį įvykį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų žinojusi eismo įvykio aplinkybes, ji apie eismo įvykį sužinojo tik iš ieškovo. Atsakovė objektyviai negalėjo pateikti jokių duomenų apie eismo įvykį, nes jų neturėjo. Jeigu teismas pripažintų, kad atsakovė turėjo pareigą pranešti ieškovui apie eismo įvykį, atsakovė nesutinka su reikalavimo dydžiu, nes ieškovas prašo priteisti maksimalią 20 proc. dydžio sumą. Vien tik nepranešimas apie eismo įvykį pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti draudiko reikalavimą esant pagrįstą. Šiuo atveju aplinkybė, jei atsakovė ir būtų pranešusi apie eismo įvykį, yra nesusijusi su padarytos žalos dydžiu. Ieškovas privalėjo išmokėti draudimo išmoką, ne dėl to, kad atsakovė nepranešė apie eismo įvykį, t. y. nepranešimas apie eismo įvykį neturi joki priežastinio ryšio su išmokėta draudimo suma. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė M. E. paaiškino, kad tikrasis automobilio savininkas buvo jį vairavęs L. I., o ji buvo tariama savininkė, t. y. automobilis buvo užregistruotas tik jos vardu, o visą laiką buvo L. I. žinioje. Ji automobilio niekada nevairavo ir juo nesinaudojo. 2012 m. kai pirko automobilį, ji gyveno Rukloje. Jai davė tik pasirašyti dokumentus, o automobilio ji net nematė. Jis (pirkėjas) neturėjo dokumentų legaliai gyventi Lietuvoje, todėl pasiūlė jai savo vardu įgyti automobilį, po to žadėjo automobilį išvežti į Austriją ir išregistruoti iš įskaitos, ir ji tuo patikėjo. Ji nemokėjo skaityti ir rašyti lietuviškai. Daugiau jokių ryšių su tais asmenimis ji neturėjo, jai apie eismo įvykį niekas nepranešė. Kai gavusi pranešimą ji bandė jų ieškoti, jai buvo pagrasinta, kad gali turėti nemalonumų. Ji su ieškiniu nesutinka, nes ji tiek pinigų neturi. Ji dėl eismo įvykio yra nekalta, tačiau jos patiklumas savo tautiečiais sukėlė tokias pasekmes. Ji pati yra iš vaikų namų, ją į Lietuvą atvežė netikra šeima ir ji čia yra viena. Jos socialiniai įgūdžiai yra menki. Ji dirba UAB “Baltasi pyragas“ ir vienintelės jos pajamos yra darbo užmokestis. Gyvena viena. Butą nuomojasi. Ji serga įvairiomis ligomis (migrena, kraujo liga), reikia pastoviai vartoti vaistus (antidepresantus ir nuo alergijos).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad tarp šalių 2014 m. vasario 24 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 8991004 (b. l. 8), kuria buvo apdrausta automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2014 m. gegužės 10 d. Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu L. I. vairuojama transporto priemonė BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą transporto priemonę ir sužalojo keleivius (b. l. 10-56). Transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovė M. E.. Austrijos draudimo bendrovė, išmokėjusi eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą kartu su administravimo išlaidomis – 5680,64 Eur ir 6228,27 Eur, pateikė ieškovui reikalavimus atlyginti šias išlaidas – 11908,91 Eur (b. l. 48-55). Ieškovas 2014 m. liepos 31 d tarptautiniu pavedimu Nr. 2187 ir 2015 m. sausio 23 d. tarptautiniu pavedimu Nr. 567 (b. l. 58, 61) nurodytas sumas pervedė gavėjui. Ieškovė draudimo sutartyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (Jonavos r. sav., Rukla, karaliaus Mindaugo g. 20) 2014-07-09 išsiuntė reikalavimą pateikti informaciją apie 2014-05-10 įvykusį eismo įvykį ir pateikti tam tikrus dokumentus (b. l. 66), tačiau duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė šį pranešimą gavo, byloje nėra. Pretenzijos dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo atsakovei buvo siųstos tuo pačiu adresu 2014-07-29 ir 2015-01-29 (b. l. 59, 62), tačiau atsakovei neįteiktos. Atsakovės paaiškinimu ir jos pateiktais byloje duomenimis nustatyta, kad ji ieškovės pretenziją gavo darbovietės adresu tik 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje, t. y. po šios bylos teisme iškėlimo.
Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 2381,78 Eur (20 proc. draudimo išmokos) grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5p., 22 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 ir 60.5 punktais. Nurodo, kad atsakovė nepranešė ieškovei apie įvykusį eismo įvykį Austrijoje, nepadėjo ieškovei aiškintis įvykio aplinkybių, neatsakė į pateiktą 2014-07-09 raštą, neužpildė ieškovės išsiųsto klausimyno. Informacijos nesuteikimas ieškovės nuomone apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, galimybę ginčyti žalos dydį bei sąlygojo papildomas draudiko išlaidas.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Minėto 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Todėl nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija; toliau - taisyklės) 60.3 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šių Taisyklių 60.5 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse (dabar – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse) nustatytas pareigas. Šių pareigų vykdymas yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (LAT 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pati atsakovė apie eismo įvykį buvo informuota, nes akivaizdu, kad eismo įvykyje, kuris įvyko užsienio valstybėje (Austrijoje) atsakovė nedalyvavo ir įvykio metu padaryta žala buvo ne dėl atsakovės kaltės, o dėl transporto priemonę vairavusio kito asmens L. I. kaltės. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsakė į pateiktą 2014-07-09 raštą, neužpildė ieškovės išsiųsto klausimyno, tačiau atsakovė negalėjo į šį raštą atsakyti dėl tos priežasties, kad ji šio rašto faktiškai negavo. Atsakovės paaiškinimu, ji ieškovės ir draudimo sutartyje nurodytu adresu nebegyvena, jos dabartinė gyvenamoji vieta yra Jonavos mieste, nes nuo 2014 m. balandžio 10 d. (su pertrauka) ji dirba UAB „Baltasis pyragas“. Ieškovas nebandė išsiųsti minėto užklausimo dėl informacijos pateikimo apie įvykį atsakovei pakartotinai, ir iki bylos iškėlimo teisme nesidomėjo galimybe atsakovei įteikti dokumentus kitu būdu (per darbovietę). Pažymėtina, kad sudarant draudimo sutartį, pats draudikas (ieškovė) apsiribojo tik atsakovės gyvenamosios vietos adreso nurodymu, tačiau nesiaiškino ar yra kiti informacijos pateikimo šaltiniai ir būdai (telefonas, el. paštas ir pan.). Taip pat ieškovas ieškinyje nenurodė, kodėl pirmąją draudimo išmoką (5680,64 Eur) jis nustatė bei sumokėjo nesulaukęs duomenų apie 2014-07-09 pranešimo įteikimą. Atsakovė apie pareikštą jai reikalavimą sužinojo tik pareiškus ieškinį teisme ir ieškovei 2015-04-21 išsiutus pretenziją atsakovės darbovietės adresu (b. l. 99).
Ieškovės atstovas savo paaiškinime (b. l. 87) nurodė, kad reikalavimas pranešti atsakingam draudikui apie eismo įvykį yra svarbus dėl to, kad įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės apimtis, o šiuo atveju nei vairuotojas nei transporto priemones savininkė nebendradarbiavo su ieškove ir ignoravo savo prievolę pranešti apie įvykį. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, kad ji ėmėsi papildomų priemonių išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, kad būtų atliktas įvykio aplinkybių tyrimas ar kiti veiksmai, kurie sąlygotų papildomas ieškovės išlaidas. Tikėtina, kad toks tyrimas ir nebuvo atliktas, nes kompensacijos išlaidų duomenys ir sąskaitos ieškovei buvo pateikti 2014-07-23 (b. l. 49,51), o pirmosios draudimo išmokos mokėjimo pažyma parengta praėjus tik dvejoms dienoms – 2014-07-25 (b. l. 57), ir išmokėta 2014-07-31 (b. l. 58), t. y. praėjus savaitei. Ieškovės atstovo nurodytas argumentas, kad atsakovė ignoravo savo prievolę pranešti apie įvykį, yra paneigtas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad atsakovė apie įvykusį eismo įvykį ir padarytą žalą sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė objektyviai negalėjo informuoti ieškovę per įstatyme nustatytą trijų dienų terminą, nes apie įvykusį eismo įvykį jai nebuvo žinoma ir ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės nepranešimas apie eismo įvykį sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes ieškovei, turėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Kita vertus draudėjas, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigas, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Šiuo atveju teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad tinkamas draudėjo pareigų vykdymas suponuoja pareigą domėtis ir rūpintis draudžiama transporto priemone. Atsakovės paaiškinimu nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji savo žinioje niekada neturėjo ir ja nesinaudojo, atsakovė nemoka ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Atsakovė paaiškino, kad minėta transporto priemonė buvo įgyta už trečiojo asmens L. I. lėšas ir faktiškai buvo jo naudojama, tačiau formaliai įregistruota atsakovės vardu, atitinkamai po to jos vardu sudarius ir draudimo sutartį, nes faktinis transporto priemonės savininkas neturėjo atitinkamų dokumentų, kad galėtų savo vardu įregistruoti transporto priemonę. Atsakovės nuomone, pareigą atlyginti dalį padarytos žalos turi ne ji, o faktinis transporto priemonės savininkas. Duomenų apie tai, kad minėtas sandoris būtų pripažintas tariamu ar fiktyviu, byloje nėra, atsakovė tokio reikalavimo nereiškė, todėl laikytina, kad eismo įvykio metu ji buvo transporto priemonės savininkė ir draudėja, turinti pareigą vykdyti draudimo sutartyje nustatytas sąlygas. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš dalies ir atsakovės neatsakingas elgesys, kad savo vardu registruotą transporto priemonę ji perdavė tretiesiems asmenims, nežinodama jų asmens duomenų bei gyvenamosios vietos, kad neatsakingai buvo perduotas padidinto pavojaus šaltinis, neįvertinus galimybės sukelti skaudžias pasekmes (žalą), sąlygojo ir jos pareigos pranešti apie eismo įvykį neįvykdymą.
Kaip jau buvo minėta, taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti maksimalios 20 proc. dydžio dalies išmokėtos draudimo išmokos, nes atsakovė pati eismo įvykyje nedalyvavo, žala padaryta ne dėl jos kaltės, ji objektyviai nebuvo informuota apie įvykusį eismo įvykį, dėl ko negalėjo pranešti ieškovei per įstatymo nustatytą terminą, o ieškovė neužtikrino tinkamo atsakovės informavimo (nebuvo išnaudotos visos galimybės) be to nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės nepranešimas apie eismo įvykį sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes ieškovei ir turėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo kaip draudėjo pareigų, tinkamai nesirūpino apdrausta transporto priemone, perduodama ją mažai žinomiems asmenims, kas turėjo įtakos jos pareigos pranešti apie įvykį nevykdymui, atsižvelgiant į atsakovės kaltės laipsnį šiuo aspektu, iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 5 proc. dydžio išmokėtos draudimo išmokos suma – 595,45 Eur (11908,91 Eur x 5 proc. = 595,45 Eur).
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).
Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 71,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 133,17 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 264,04 Eur už dokumentų vertimą, iš viso 468,21 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (25 proc.) priteistina ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 117,05 Eur (CPK 93 str. 2 d.).
Teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 284 str. 1 d.). Atsakovės pateiktais ir VSDFV duomenimis yra nustatyta, kad atsakovės M. E. vienintelės pajamos yra darbo užmokestis UAB „Baltasis pyragas“, kuris neviršija minimalaus darbo užmokesčio (nuo 51,52 Eur iki 239,12 Eur priskaitomo darbo užmokesčio). Atsakovė teismui pateikė Medicinos dokumentų išrašų kopijas, iš kurių matyti, kad jai yra diagnozuota Hipoglokemija, Hipotirozė, Gastroduodenitas, Gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu, Krūties sustandėjimas, Ūminis bronchitas, taikomas stebėjimas dėl įtariamo piktybinio naviko ir kt. (b. l. 102-105). Ieškovei gaunant mažesnį už minimalų darbo užmokestį, tenka dalį šio užmokesčio skirti medikamentams (vaistams) įsigyti (b. l. 108-118) bei nuomoti gyvenamąjį būstą, todėl akivaizdu, kad įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi vienu metu atsakovė neturi galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymas yra išdėstomas per 12 (dvylika) mėnesių, atsakovei M. E. mokant ieškovės naudai kas mėnesį taip: pirmą mėnesį – 63,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, antrą mėnesį – 53,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5,45 Eur skolos, kitus dešimt mėnesių – po 59,00 Eur skolos, iš viso 712,50 Eur (su bylinėjimosi išlaidomis), pradedant skaičiuoti terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skolos sumos mokėjimo tvarka išdėstyta atsižvelgiant į CK 6.54 str. nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. E. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Jonavoje, Chemikų g. 27-71, ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas: Vilnius, Konstitucijos pr. 7, a. s. Nr. LT937044060005568164 AB SEB banke, naudai 595,45 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 45 euro centus) žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 117,05 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 05 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo vykdymą išdėstyti per 12 (dvylika) mėnesių, atsakovei M. E. sumokant ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai taip: pirmą mėnesį – 63,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, antrą mėnesį – 53,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5,45 Eur skolos, kitus dešimt mėnesių – po 59,00 Eur skolos, iš viso 712,50 Eur, kartu mokant 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant skaičiuoti mokėjimo terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.