- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-592-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- A. S., S. S.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-592-198/2015
Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01324-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10; 121.14; 121.21
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų L. J., L. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-233/2015 dėl 44999,69 Lt nuostolių regreso tvarka priteisimo solidariai pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, atsakovai A. S. ir S. S. , tretieji asmenys , nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. J., L. J., A. P., AB “Lietuvos draudimas“ , atsakovų A. S. ir S. S. priešieškinį dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, atsakovams priešieškinio atžvilgiu, L. J. ir L. J., tretieji asmenys, priešieškinio atžvilgiu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, A. P., AB “Lietuvos draudimas“ ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, pateikė ieškinį dėl 44999,69 Lt nuostolių regreso tvarka priteisimo solidariai iš atsakovų A. S. ir S. S.. Ieškinyje nurodė, kad 2009-12-30 Airijoje dėl A. P. vairavusio A. S. ir S. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovams priklausanti ir Lietuvos Respublikoje registruota minėta transporto priemonė, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos. Airijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiems bei pateikė reikalavimą 13.032,81 EUR (44.999,69 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovui sumokėjus Airijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 13.032,81 EUR (44.999,69 Lt) ir apie tai pranešus atsakovams, pastariesiems žalos atlyginimo ieškovui nesumokėjus, teikia regresinį reikalavimą atsakovams, kaip transporto priemonės savininkams, pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį atsakingiems už privalomą transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.
Atsakovai A. S. ir S. S., pateikė priešieškinį tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, atsakovams priešieškinio atžvilgiu - L. J. ir L. J., tretieji asmenys priešieškinio atžvilgiu - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, A. P., AB “Lietuvos draudimas”, prašydami pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) sudaryta ir galiojančia nuo 2009 m. vasario 27d. (T3, b.l.75-76). Nurodo, kad A. S., kartu su sutuoktine S. S. bendrosios nuosavybės teise valdomą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini). 2009m. vasario 27d. pardavė atsakovui L. J.. L. J. automobilį įgijo bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine L. J. , jų santuoka nutraukta 2012-01-16. Automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su registracijos pažymėjimu, techninės apžiūros pažyma ir TPVCAPD polisu perdavė L. J. A., adresu (duomenys neskelbtini) , už pirktą automobilį A. S. L. J. sumokėjo sutartą 200 eurų sumą. Nurodo, kad jis, A. S., 2009-03-07 išvyko į Lietuvą. VĮ Regitra automobilio be L. J. išregistruoti negalėjo. L. J. turėjo atvykti į Lietuvą ir VĮ Regitra pakeisti automobilio savininko duomenis. Tačiau jis į Lietuvą neatvyko, rašytinės automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašė, todėl VĮ Regitra duomenų bazėje automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininku yra įregistruotas A. S.. Nurodo, kad pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio netenkino. Tenkino atsakovų A. S. ir S. S. pateiktą priešieškiniu savarankišką reikalavimą ir pripažino sudaryta 2009 m. vasario 27 d. žodinę pirkimo- pardavimo sutartį A. S. ir L. J., kuria A. S. pardavė L. J. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Priteisė iš L. J. ir L. J., gyvenančių Airijoje, adresu- 63 C. L., (duomenys neskelbtini), po 230,42 € iš kiekvieno solidarių ieškovų A. S. ir S. S. naudai; po 53,76 € iš kiekvieno AB “Lietuvos draudimas“ naudai; po 27,95 € iš kiekvieno Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai; po 38 € bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumos teismas darė išvadą, kad 2009-02-27 tarp A. S. ir L. J. buvo sudaryta žodinė automobilio pirkimo pardavimo sutartis, kurios sudarymui įstatymų leidėjas nėra nustatęs privalomos rašytinės formos, kuria A. S. pardavė trečiajam asmeniui L. J. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 Eur, perdavė L. J. minėtą automobilį, visus automobilio dokumentus, tame tarpe galiojančią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, o L. J. pirktą automobilį, prie jo pateiktus dokumentus priėmė ir už automobilį sumokėjo sandorio sudarymo metu sutartą kainą - 200 Eur A. S. . Po 2009-02-27 sudarytos ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutarties L. J., o pagal jo įgaliojimus ir L. J. veikė kaip teisėti ginčo automobilio savininkai, savarankiškai nuspręsdami dėl ginčo automobilio apdraudimo jų nutartam laikotarpiui AB “Lietuvos draudimas”, o vėliau ir dėl automobilio pardavimo jų neįvardintam asmeniui. Teismas nustatė, kad eismo įvykyje 2009-12-30 dalyvavo ginčo automobilis, kurio vairuotojas turėjo A. S. su BTA draudimas sudarytą draudimo sutartį, o vėlesnė L. J. sudaryta su AB Lietuvos draudimas privaloma draudimo sutartis nebuvo pateikta, todėl sprendė, kad būtent L. J., pažeisdamas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį pardavė jau esant nutrauktai draudimo sutarčiai, t.y. neapdraustą ginčo automobilį jo neįvardintam asmeniui, tuo leisdamas kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, ką iš dalies patvirtina ir pirminiai rašytiniai L. J. paaiškinimai teismui. Nurodė, kad L. J. ir L. J. nepateikė jokių įrodymų jų nurodomai aplinkybei, kad ginčo automobilis buvo parduotas metalo laužo supirkėjams, pagrįsti. Vadovaudamasis TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad sandorio sudarymo metu, t.y. 2009-02-27 A. S. perdavus dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, L. J. perėjo draudėjo teisės ir pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, tame tarpe ir kaip teisėtam automobilio savininkui, jo teisė, numatyta TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalyje, nutraukti buvusią sudarytą draudimo sutartį. Tuo pačiu, L. J. ir sandorio sudarymo metu buvusiai jo sutuoktinei L. J., kaip ginčo automobilio bendrosios jungtinės nuosavybės bendrasavininkei, už neapdrausto automobilio pardavimą jų nenurodytam asmeniui, tuo sudarant jam sąlygas neapdraustu automobiliu naudotis, tenka žalos atlyginimo ieškovui teisinės pasekmės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Teismas nesutiko su atsakovų A. ir S. S. nurodytais argumentais, kad savarankiškas ieškinio netenkinimo pagrindas yra taikytina ieškinio senatis ieškovo pateiktam reikalavimui , kadangi Lietuvos Aukščiausiais teismas, formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad, tarp Draudikų biuro ir transporto priemonės valdytojo draudimo santykiai nesusiklosto, todėl reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 06 07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-271/2012. Nors konkreti mokėjimų atlikimo data nukentėjusiems asmenims nenurodyta, tačiau vertinant tai, kad pvz. sąmata dėl apgadinto Renault automobilio buvo padaryta tik 2011-03-31 (T.1, b.l. 24-29), ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su ieškiniu į teismą kreipėsi 2013-12-02, teismas darė išvadą, kad ieškovas įstatymu nustatyto ieškinio senaties termino, nepažeidė. Trečiųjų asmenų L. J. ir L. J. prašymą skirti 50 procentų dydžio Civilinio proceso kodekse nustatyto dydžio baudos A. S. ir S. S. jų naudai, teismas laikė nepagrįstu, nes savo procesinių teisių gynimui jie teisėtai naudojosi jiems suteiktomis procesinėmis priemonėmis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. J. ir L. J. prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – ieškinį ir priešieškinį atmesti. L. J. nurodo, kad jokios žodinės sutarties su atsakovu A. S. dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo nebuvo sudaręs. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisę. Automobilis jo teisinės padėties pasikeitimo metu buvo Airijos Respublikoje, todėl remiantis CK 1.48 str. 1 d., yra pagrindas nuosavybės į šį automobilio klausimus spręsti remiantis Airijos Respublikos teise. Teigia, jog pateiktas atsakovų priešieškinys neatitiko Civilinio proceso kodekso nuostatų, kadangi jis pareikštas netinkamam subjektui. Taip pat teigia, kad atsakovų priešieškinys pateiktas praleidus Civilinio proceso kodekse nustatytus terminus, todėl neturėjo būti priimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai pirmos instancijos teisme nekėlė klausimo dėl taikytinos teisės ir sutiko, kad ginčui būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Esminę reikšmę šiuo atveju turi ne taikytina teisė, o automobilio pardavimo faktas L. J.. Apeliantai vengė sudaryti rašytinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovai visiškai pagrįstai pateikė priešieškinį, prašydami pripažinti sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantas ginčo automobilį sekančiam savininkui perdavė žodine pirkimo-pardavimo sutartimi, iš esmės paneigia pačių apeliantų argumentus . Priešieškinio priėmimas procesine prasme buvo racionalus ir neprieštaravo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, priešieškinį tretiesiems asmenims palikti nenagrinėtą. Nurodo, jog teismas iš esmės sprendimą grindė bendraatsakovių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, taip pažeisdamas LR Civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei ignoruodamas aukštesnės instancijos teismų praktiką. Pateiktas priešieškinis ne tik neatitiko Civilinio proceso kodekso nuostatų, t.y. – turėjo būti paliktas nenagrinėtu, bet ir buvo pateiktas praleidus CPK nustatytus terminus, t.y. neturėjo būti priimtas. Tik atlyginę ieškovui padarytą žalą, bendraatsakovai turėtų galimybę, tinkamai naudodamiesi CPK numatytomis procesinėmis priemonėmis, spręsti savo bei trečiųjų asmenų tarpusavio reikalavimus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Apeliantų L. J. ir L. J. apeliacinio skundo bei Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, kad pateiktas atsakovų priešieškinys neatitiko CPK nuostatų, kadangi jis pareikštas netinkamam subjektui, vertintini teisėtais ir pagrįstais, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. LR CPK 143 straipsnio dalis numato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-6-233/2015 pareikštas ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinys dėl 44999,69 Lt nuostolių regreso tvarka priteisimo solidariai iš atsakovų A. S. ir S. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. J., L. J., A. P., AB “Lietuvos draudimas“. Taip pat civilinėje byloje Nr. Nr. 2-6-233/2015 pareikštas atsakovų A. S. ir S. S. priešieškinys dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų L. J. ir L. J.. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovų A. S. ir S. S. priešieškinys priimtas konstatavus, kad pateikto priešieškinio priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, tarp priešieškinio ir pateiktos ieškinio yra tarpusavio ryšys, o patenkinus priešieškinį, nebūtų galima tenkinti pateikto ieškinio. Minėta nutartimi L. J. ir L. J. iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pakeisti atsakovais pagal priešieškinį reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas yra asmuo, kuris reiškia reikalavimus, o atsakovas – asmuo, kuriam nukreipti materialiniai teisiniai reikalavimai. Ieškovo reikalavimai atsakovui įforminami ieškininiu pareiškimu. Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Priešieškinys yra ieškininis pareiškimas, kurį jau iškeltoje civilinėje byloje atsakovas pareiškia ieškovui. Jeigu atsakovas reiškia reikalavimus ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, tai reikalavimų, kurie liečia ieškovą, dalyje priešpriešinis pareiškimas gali būti laikomas priešieškiniu. Priešinio ieškinio reikalavimų, nukreiptų ne ieškovui, dalyje nėra priešieškininio pareiškimo požymių. Tai turi būti kvalifikuojama kaip savarankiški reikalavimai, dėl kurių paprastai užvedama atskira civilinė byla. Aplinkybė, kokia procesine padėtimi priešieškinio šalys dalyvauja jau užvestoje byloje, turi reikšmės svarstant, ar paduotas priešinis pareiškimas gali būti laikomas priešieškiniu. Priešieškiniu jis gali būti laikomas tada, jei ieškovu pagal priešieškinį yra bent vienas nagrinėjamos bylos atsakovas, o atsakovu pagal priešieškinį yra bent vienas jau nagrinėjamos bylos ieškovas. Nustačius, kad vienas iš atsakovų pareiškė reikalavimus bent vienam iš ieškovų, nėra pagrindo kalbėti apie netinkamą priešieškinio pareiškimą tuo aspektu, kad jis reiškiamas ne pradinės bylos ieškovui. Svarbu, kad reikalavimas nors iš dalies yra skirtas bent vienam nagrinėjamos bylos ieškovui. Tuo įstatymo nurodymas priešieškiniu reikšti atsakovo reikalavimą ieškovui yra įvykdytas ir sukurta prielaida svarstyti klausimą dėl priešieškinio priėmimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovų priešieškinys pareikštas L. J. ir L. J., kurie byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Priešieškinys pradiniam ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nebuvo reiškiamas. Pažymėtina, jei atsakovų priešieškinys ir būtų buvęs pareikštas pradiniam ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, jis taip pat būtų laikomas nepagrįstu, nes šiuo atveju ieškovas nėra 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sandorio, kurį prašoma pripažinti esant sudarytu, šalis. Šiuo atveju nėra sąlygų, kuriomis teismas priima priešieškinį, ir dėl šalių procesinės padėties skirtumų priešieškinis yra negalimas. Teismas galėjo atsakovams pasiūlyti pareikšti atskirą ieškinį dėl 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo sudarytu.
Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovų priešieškinį, pažeidė CPK 143 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.). Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas minėtų pažeidimų negali ištaisyti, tai prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo priešieškinio priėmimo stadijos.