- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-1949-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02848-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Arūnas Rudzinskas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- M. E.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovės M. E. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-490/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei M. E. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. E. 4 934,65 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–4). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2014-02-23 Austrijoje dėl transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė M. E. buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 d. nuostatos. Austrijos nacionalinis draudikų biuras (VERBAND DER VERSICHERUNGSUNTERNEHMEN OSTERREICHS) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 4 934,65 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs Austrijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovės), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Austrijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 4 934,65 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.A. M. E. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Austrijoje įvykusio eismo įvykio metu ji buvo Lietuvoje, gyveno Pabėgėlių priėmimo centre, Jonavos r., Rukloje. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo L. I., gim. (duomenys nesskelbtini). Apie eismo įvykį ir jo aplinkybes jį sukėlęs asmuo atsakovės neinformavo. Nurodė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), kuri formaliai registruota atsakovės vardu, niekada jai nebuvo perduota, nebuvo perduoti nei minėto automobilio rakteliai, nei jo dokumentai. Apie tai, kad jos vardu yra įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir formaliai ji yra pilnateisė nuolatinė jo savininkė, atsakovė sužinojo tik gavusi dokumentus iš Jonavos rajono apylinkės teismo. Papildomai nurodė, kad ji neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, vairuoti automobilio nemoka. Ant automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ji pasirašė, nesuprasdama sutarties reikšmės ir tikrai nemanė, kad vien dėl to dokumento pasirašymo ji taps automobilio savininke. Tuo metu, kai ji pasirašė sutartį, lietuvių kalbos nesuprato. K. L. I. yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, todėl daugiau galimybių apginti savo teises atsakovė neturi. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad atsakovė privalo atlyginti žalą regreso tvarka, prašo teismo reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas išdėstyti dalimis, po 25 Eur per mėnesį. Nurodė, kad jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 200 Eur per mėnesį, be to, ji turi mokėti skolą, priteistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015. Atsakovės nuomojamo buto išlaikymas (nuoma ir mokesčiai už paslaugas) sudaro apie 110–140 Eur per mėnesį. Atsakovei jau šiuo metu jos gaunamų pajamų neužtenka pragyventi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės M. E. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2 467, 33 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146, 95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo vykdymą išdėstė per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, atsakovei M. E. sumokant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai taip: pirmą mėnesį – 146,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, antrą mėnesį – 107,39 Eur skolos, kitus dvidešimt du mėnesius – po 107,27 Eur skolos, iš viso: 2 614,28 Eur (su bylinėjimosi išlaidomis), kartu mokant 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant skaičiuoti mokėjimo terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas ištirtais įrodymais byloje nustatė, kad atsakovė apie eismo įvykį nieko nežinojo, jame nedalyvavo, o įvykio metu padaryta žala buvo ne dėl jos kaltės, o dėl transporto priemonę vairavusio kito asmens L. I. kaltės. Atsakovė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė, nesuvokdama sutarties esmės ir jos pasekmių. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), kuri formaliai registruota atsakovės vardu, niekada nebuvo jai perduota, ji ja nesinaudojo. Apie tai, kad jos vardu tebėra įregistruotas minėtas automobilis ir formaliai ji yra pilnateisė nuolatinė jo savininkė, atsakovė sužinojo tik gavusi dokumentus iš Jonavos rajono apylinkės teismo. Savo teises ji mėgino ginti, kreipdamasi su pareiškimu dėl apgavystės į policiją, bet tyrimas nebuvo pradėtas (b. l. 88). Kitaip apginti savo teises ir nuginčyti šią pirkimo sutartį ji neturinti galimybių, nes nežinoma L. I. buvimo vieta. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju iš dalies ir pati atsakovė elgėsi neatsakingai, kad savo vardu registruotą transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, ji perdavė trečiajam asmeniui, nežinodama nei jo asmens duomenų, nei gyvenamosios vietos, neįvertindama galimybės, kad jis gali sukelti skaudžias pasekmes ir padaryti turtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti maksimalios ieškovo prašomos grąžinti išmokėtos draudimo išmokos, nes atsakovė pati eismo įvykyje nedalyvavo, žala padaryta ne dėl jos kaltės, ji objektyviai nebuvo informuota apie įvykusį eismo įvykį, dėl ko negalėjo pranešti ieškovui ir paaiškinti aplinkybių, susijusių su transporto priemonės įsigijimu. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nevykdė savo kaip transporto savininko pareigų, tinkamai nesirūpino jai priklausančios transporto priemonės draudimu, perduodama ją mažai žinomiems asmenims, atsižvelgė į atsakovės kaltės laipsnį šiuo aspektu, todėl sprendė, kad iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 50 proc. dydžio ieškovo išmokėtos draudimo išmokos suma – 2 467,33 Eur. Taip pat teismas atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį ir teismo sprendimo vykdymą išdėstė per 24 mėnesius, pradedant skaičiuoti terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas ieškovui atsakovės priteistinų nuostolių dydis ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) nuostatas ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotų aiškinimo taisyklių (LAT 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008), Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų aiškinimo taisyklių (LAT 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).Atkreiptinas dėmesys, jog solidariąją prievolę gali nustatyti ne tik CK bet ir kiti įstatymai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 6.988 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPDĮ. Dėl šios priežasties TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiui, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu - Biuro atgręžtinio reikalavimo teise.CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari. Jei kreditorius turi teisę, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, darytina išvada, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, yra solidari. Taigi, šiuo atveju atsakovė turi solidarią (o ne dalinę) prievolę tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą (TPVCAPDĮ 23 straipsnis).CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įtvirtintas draudimas mažinti ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra žymiai mažesnis už TPVCAPDĮ 11 straipsnio nuostatose įtvirtintas draudimo sumas. Transporto priemonės savininko ir už žalą atsakingo asmens tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis, nėra reikšmingi ieškovui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui, ir jokiu būdu neriboja bei nepanaikina ieškovo reikalavimo teisės. Tik atlyginęs ieškovo jo išmokėtą sumą, jie galėtų spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus (CK 6.9 straipsnis).Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio mėn. 26 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio mėn. 26 sprendimas nėra naikintinas esant absoliutiems jo negaliojimo pagrindams, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio mėn. 26 sprendimą dalyje, kuria ieškinys tenkintas ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą šią procesinės teisės normą pažeidė ir priėmė sprendimą, kuris naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. kaip priimtas išsprendžiant klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.A. M. E. (kuri yra asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį) ir L. I. (kuris yra asmuo, atsakingas už žalos padarymą) atsakomybė ieškovui yra solidari.Esant solidariai atsakomybei, į bylą privalėjo būti įtraukti visi skolininkai, kadangi sprendimas dėl skolos (nuostolių) priteisimo iš vieno skolininko neabejotinai sukels pasekmes visiems solidariems skolininkams (t. y. nuo sprendimo tiesiogiai priklauso kitų skolininkų įsiskolinimo dydis, įsipareigojimų vykdymo tvarka ir terminai, teisė reikšti atsikirtimus, skolininkų tarpusavio santykiai ir pan.).Skundžiamas sprendimas laikytinas kaip turintis tiesioginės įtakos L. I. teisėms ir pareigoms, nes teismas šiuo sprendimu iš esmės apibrėžė iš L. I. reikalautinos žalos dydį jam nedalyvaujant byloje ir apie bylos iškėlimą net nežinant.Sprendimu iš esmės liko neišspręstas klausimas ir dėl M. E. atsakomybės: sprendime nėra nurodyta, ar M. E. bus solidari skolininkė kartu su L. I. dėl tos žalos dalies, dėl kurios ieškinys šioje byloje buvo atmestas, atlyginimo. Todėl laikytina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas byloje pareikštų ieškovo reikalavimų iš esmės neišsprendė.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo toje dalyje, kurioje yra skundžiamas, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovas turi diskrecijos teisę reikalavimą reikšti abiems solidariems skolininkas ar tik vienam iš jų. Ieškovas pagrįstai reikalavimą reiškė tik apeliantei. Apeliantė nesiėmė jokių procesinių veiksmų į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus asmenisApeliantė 2014-02-23 eismo įvykio metu buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir turi solidarią prievolę tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą. Šis faktas jau buvo konstatuotas ankstesniu ir įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015.TPVCAPDĮ nuostatose yra įtvirtintas bendras principas, kad valdomos ar naudojamos transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos. TPVCAPDĮ nuostatose nėra numatyta jokių išimčių (pvz., transporto priemonės neeksploatavimas), kurios leistų transporto priemonės savininkui nedrausti įregistruotos transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010, 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015 ir kt.).Pareigą drausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Atsakovė pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria patvirtino, kad 2012 m. gegužės 8 d. nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) ( b.l.89). Atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktas paaiškinimas, kad jos parašas buvo reikalingas tik padėti kitam asmeniui, L. I., išvykti į užsienį, laikytinas neįtikinamu ir teisiškai nereikšmingu, todėl negali būti pagrindas atleisti atsakovę nuo pareigų, kurios tenka transporto priemonės savininkui, viena iš kurių yra prievolė sudaryti privalomojo draudimo sutartį. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. vasario 23 d. automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojant L. I., kuris taip pat nebuvo sudaręs privalomojo atsakomybės draudimo sutarties ( b.l. 12-13, 54). Iš Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 matyti, kad atsakovės vardu transporto priemonės BMW, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta tik kitą dieną po įvykio, 2014 m. vasario 24 d. ( b.l.84-86). Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas išmokėjo 4934,65 Eur žalos atlyginimą ( b.l.61). TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, nevykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šie asmenys ( atsakingas už žalos padarymą ir nevykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį) Draudikų biurui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo dėstoma pozicija, kad ieškovas, Draudikų biuras, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmokos sumą grąžintų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį ( CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl ieškovas turėjo teisę pareikšti reikalavimą vienai atsakovei, kuri buvo automobilio savininkė ir kuri nevykdė pareigos sudaryti privalomojo draudimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad į bylą turėjo būti įtrauktas ir solidarusis skolininkas L. I.. Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimo dalį, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens L. I. teisių ir pareigų, nes atsakovė turi teisę pareikšti regresinį ieškinį L. I., kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir dėl kurio veiksmų kilo autoavarija ir buvo padaryta žala. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonės savininkas, nevykdęs TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos apdrausti civilinę atsakomybę, atsako vien už neveikimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie atsakovės kaltės laipsnį ir nepagrįstai sumažino iš atsakovės priteistiną žalą 50 proc. Sudarytos transporto priemonės pirkimo sutarties atsakovė neginčijo, ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo autoįvykio metu atsakovė buvo transporto priemonės savininkė ir nesudarė atsakomybės draudimo sutarties, turėjo taikyti jos atžvilgiu TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nėra numatyta galimybė sumažinti draudimo sutarties nesudariusio asmens atsakomybės laipsnį ir atitinkamai priteistiną sumą. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dėl autoįvykio kalto asmens L. I. ir nuspręsdamas dėl jo materialiųjų teisių bei pareigų pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi įtraukti L. I..Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.