Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei M. E., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. I. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 1.78 str. išskirtos dvi negaliojančių sandorių rūšys – niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. (CK 1.78 str. 1 d., 3 d.). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tik niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovė nenurodė konkretaus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodyto straipsnio, kurio pagrindu atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia - niekine. Tačiau iš nurodyto motyvo, kad atsakovė, pasirašydama sutartį, nesuprato jos teksto, nesuprato lietuvių kalbos, atsiliepimo į ieškinį bei prie bylos pateikto ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pateikto Jonavos rajono apylinkės teismui (LITEKO duomenimis, atsakovė du kartu teikė teismui ieškinį dėl sandorio nuginčijimo. Vienas ieškinys laikytas nepaduotu, nutarties M. E. neskundė. Antrasis ieškinys nepriimtas, nustatytas terminas trūkumams šalinti, dėl šios nutarties gautas atskirasis skundas, byla išsiųsta į Kauno apygardos teismą) kopijos matyti, jog atsakovė siekia pripažinti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, remdamasi CK 1.90 str. ir 1.91 str., t. y. sudarytus dėl suklydimo ir apgaulės. Šie sandoriai priskirtini prie sandorių, turinčių valios trūkumų ir laikytini nuginčijamais sandoriais, todėl jį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas suinteresuoto asmens reikalavimu (reikalavimas turi būti formuluojamas ieškinio ar priešieškinio forma), t. y. teismas savo iniciatyva tokio sandorio pripažinti negaliojančiu negali. Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodo, kad jai priklausančio automobilio ji nematė, automobilis ar dokumentai jai nebuvo perduoti, kai buvo sudarytas sandoris, ji nesuprato, kad ji tapo automobilio savininke, pasirašė dokumentus, nes jos paprašė tai padaryti, pinigų ji už perkamą automobilį nemokėjo, priešingai, pati už tai gavo 100 Lt. Tačiau pažymėtina, kad visų šių paaiškinimų ji nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad 2014 m. avarijas padarė trečiasis asmuo L. I., t. y. faktiškai valdė transporto priemonę eismo įvykio metu, nepagrindžia atsakovės išsakytos pozicijos, jog ji niekada nė neketino įsigyti automobilio, to nenorėjo ir nesuprato jį įgijus. Be to, aplinkybę, kad sudarydama pirkimo pardavimo sandorį ji nesuprato būsianti transporto priemonės savininke paneigia ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-06 įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 esantys pačios atsakovės M. E. paaiškinimai, kad jai buvo pasiūlyta savo vardu įgyti automobilį, po to žadėjo automobilį išvežti į Austriją ir jį išregistruoti, ir ji tuo patikėjo. Vadinasi, atsakovė žinojo, kad pasirašydama sutartį tampa transporto priemonės savininke, su tuo sutiko, neprieštaravo. Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu ji davė priešingus paaiškinimus (kad jai nebuvo paaiškinta, kad, sudarius sandorį, automobilis bus registruotas jos vardu, ji taps automobilio savininke). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pakankamai ilgą laiką nekvestionavo 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, nors Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 priteisė iš jos žalos atlyginimą dėl to paties jos vardu registruoto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukeltos avarijos, teismo sprendimo atsakovė neskundė, jos paaiškinimu, priteista suma išieškoma priverstine tvarka.

Taigi, teismui nenustačius akivaizdžių niekinio sandorio aplinkybių (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.86 str., 1.87 str. 1.93 str.), nėra pagrindo 2012-05-08 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti niekine ex officio.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio metu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.; toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remiantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. O pagal šio straipsnio 5 dalį, Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, žala eismo įvykio metu buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, kuri įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Įvykus eismo įvykiui, šios transporto priemonės savininkė buvo atsakovė M. E., kuriai įstatymas numato pareigą apdrausti jai priklausantį automobilį minėtu draudimu. Bylos nagrinėjimo metu sandoris, kurio pagrindu atsakovė eismo įvykio metu buvo įregistruota transporto priemonės savininke, nėra nuginčytas. Atsakovė taip pat neįrodė, jog jai priklausančios transporto priemonės valdymą ji prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl ko galėtų būti eliminuojama transporto priemonės savininko turtinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., sumokėjo Austrijos nacionaliniam draudikų biurui, atlyginusiam dėl eismo įvykio patirtą žalą, reikalaujamus 4 934,65 Eur ir, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti Austrijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 4 934,65 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4 934,65 Eur draudimo išmoka.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 148 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 145,90 Eur už dokumentų vertimą, iš viso 293,90 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 293,90 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Atsakovė M. E. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo išdėstyti skolą dalimis. Ieškovė su pateiktu prašymu nesutiko (rašytiniai paaiškinimai, 1 t., b. l. 91-92). Atsakovės pateiktais ir VSDFV duomenimis yra nustatyta, kad atsakovės M. E. vienintelės pajamos yra darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nežymiai viršija minimalų darbo užmokestį. Ieškovei taip pat tenka dalį šio užmokesčio skirti būsto nuomai, taip pat mokėti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1109-598/2015 priteistą įsiskolinimą, todėl akivaizdu, kad įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi vienu metu atsakovė neturi galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, teismo sprendimo vykdymas yra išdėstomas per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, atsakovei M. E. mokant ieškovės naudai kas mėnesį taip: pirmą mėnesį – 293,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitus dvidešimt tris mėnesius – po 214,55 Eur skolos, iš viso: 5228,55 Eur (su bylinėjimosi išlaidomis), pradedant skaičiuoti terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skolos sumos mokėjimo tvarka išdėstyta atsižvelgiant į CK 6.54 str. nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje sudaro 22,97 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.). Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovės finansinė padėtis sunki ir pašto išlaidų priteisimas valstybei dar labiau pablogintų atsakovės M. E. turtinę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą bei nenustačius, kad M. E. procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu buvo netinkamas, atsakovė atleistina nuo pašto išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 7 d., 259 str., 260 str., 263-270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) kitas žinomas gyv. vt. adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, buveinė: Vilnius, Algirdo g. 38, a. s. Nr. LT96 7044 0600 0155 8518, AB „SEB bankas“, b. k. 70440 naudai – 4 934,65 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt keturių eurų 65 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4934,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,90 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo vykdymą išdėstyti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, atsakovei M. E. sumokant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai taip: pirmą mėnesį – 293,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitus dvidešimt tris mėnesius – po 214,55 Eur skolos, iš viso: 5228,55 Eur (su bylinėjimosi išlaidomis), kartu mokant 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant skaičiuoti mokėjimo terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.