Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo K. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28186-959/2024 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui K. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. J. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu, prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo K. L. (toliau – ir atsakovas) ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai mokant periodinėmis išmokomis po 860 Eur į mėnesį iki dukters pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo 18 920 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) išreikalauti iš atsakovo jam priklausančių banko sąskaitų išrašus, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos; 6) priteisti iš atsakovo i patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, priteisti iš atsakovo laikiną nepilnametės dukros išlaikymą po 860 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokamą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. spalio 18 d.) iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai 452 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

4. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Todėl laikė, kad nepriteisus iš atsakovo laikino išlaikymo vaikui, kol byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, gali būti pažeista vaiko teisė į išlaikymą, atitinkantį jo poreikius.

5. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 924 Eur bruto (neatskaičius mokesčių) ir 708,42 Eur neto (atskaičius mokesčius). Šalys turi teisę į 96,25 Eur išmoką vaikui, todėl vertino, kad 708,42 Eur vaiko poreikių suma mažintina 96,25 Eur ir, taikant orientacinį 1 MMA dydį, sudarytų maždaug 612,17 Eur, t. y. apie 306 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Teismas preliminariai įvertino šalių turtinę padėtį. Nustatė, kad ieškovo vardu registruotas kilnojamasis turtas – automobilis „Audi Q5“. Ieškovė ir atsakovas turi savo vardu registruoto nekilnojamo turto: ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (118 000 Eur vertės), atsakovui priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (37 940 Eur vertės) ir 45/1757 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 1 713,43 Eur). Ieškovės pajamos per laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. sudarė 4 583,88 Eur bruto (1 527,96 Eur per mėnesį). Atsakovas vykdo individualią veiklą, tačiau duomenys apie gaunamas pajamas šiuo metu teismui neprieinami.

6. Preliminariai įvertinęs pateiktus ir teismo išreikalautus duomenis apie šalių turtinę padėtį, šioje proceso stadijoje teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo išlaikymo pareigos lygių dalių principo.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 860 Eur dydžio laikiną išlaikymą, ieškinyje pateikė vaiko poreikių lentelę (kasmėnesinių bei kasmetinių išlaidų). Ieškovė ieškinyje aiškiai nenurodė, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kurie iš lentelėje nurodytų poreikių yra specialieji. Teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai ištirti ir įvertinti vaiko poreikius, tai bus padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl, spręsdamas laikino išlaikymo priteisimo klausimą ir preliminariai nustatydamas vaiko poreikių dydį, teismas vadovaujasi aukščiau minėtu orientaciniu kriterijumi – MMA. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė nuomojasi butą, nuomos kaina per mėnesį – 590 Eur, vienam asmeniui tenkanti išlaidų nuomai dalis – 295 Eur, kas gali būti laikoma vaiko poreikių gyvenamajam būstui suma per mėnesį. Teismas nustatė, kad ši suma sudaro apie 42 procentus nuo MMA sumos (708,42 Eur neto), t. y. beveik pusę minimalios vaiko poreikių sumos. Teismas sprendė, kad 1 MMA dydžio sumos gali neužtekti vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas preliminariai nustatė 1 000 Eur vaiko poreikių sumą per mėnesį. Iš šios sumos atėmus 96,25 Eur išmoką vaikui, teismas sprendė, kad priteistinas laikinas išlaikymas, matematiškai suapvalinus gaunamą sumą, sudaro 452 Eur ((1 000 – 96,25) / 2). Teismas nenustatė, kad 452 Eur dydžio laikinas išlaikymas vaikui per mėnesį atsakovui būtų neproporcingai didelė našta. Tačiau nurodė, kad šalių turtinė padėtis bus išsamiai ištirta ir įvertinta bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Atsižvelgiant į tai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) iš atsakovo vaikui priteisė laikiną išlaikymą – 452 Eur per mėnesį, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį, ir klausimą spręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Laikinas išlaikymas šioje byloje taikytas remiantis vien tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios ne tik, kad yra deklaratyvaus pobūdžio, tačiau akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir yra melagingos. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl prašymo pagrindų ir jame išdėstytų faktinių aplinkybių (jų realumo) iki nutarties priėmimo.

8.2. Ieškovė sąmoningai klaidingai nurodė, kad atsakovas jau ne vienerius metus nesirūpina savo nepilnametės dukters išlaikymu, nesiekia užtikrinti jos poreikių patenkinimo. Tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovas nuo pat gimimo dienos iki šiol rūpinasi vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, materialiniu išlaikymu, tinkamų sąlygų augti, vystytis ir tobulėti sudarymu. Atsakovas pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad su dukra buvo išvykęs atostogų į Ispaniją. Nuo tada, kai šalys nutraukė jas siejusius romantiškus santykius, vaikui išlaikymas buvo teikiamas pervedant šalių sutartą 300 Eur piniginę sumą į ieškovės banko sąskaitą. Ieškovei vienašališkai išnuomojus šalims lygiomis dalimis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas), ieškovė atsakovui tenkančias už buto nuomą pinigines lėšas pasisavindavo. Todėl atsakovas 2024 m. vasario 8 d. SMS žinute ieškovę informavo, kad jam priklausančias lėšas už nuomą skiria vaiko išlaikymui. Po to, papildomai kas mėnesį, atsakovas vaiko išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą perveda dar po 50 Eur. Šias aplinkybes ieškovė nuo teismo sąmoningai nuslėpė.

8.3. Ieškinyje dėstomi ieškovės teiginiai, kad buto nuomos pinigų klausimas nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, neatitinka tikrovės. Atsakovas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15831-752/2024 ieškinyje aiškiai nurodoma, kad į šiuo metu gaunamas buto nuomos pajamas ieškovas nepretenduoja, nes laiko, kad jos užskaitomos šalių dukters išlaikymui.

8.4. Nagrinėjamu atveju jokia reali grėsmė vaiko turtiniams ir (ar) neturtiniams interesams neegzistuoja, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Atsakovas išlaikymą vaikui teikia iš jam priklausančių ir ieškovės gaunamų šalims priklausančio buto nuomos pajamų bei papildomais mokėjimais į ieškovės banko sąskaitą. Todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

8.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė melagingas aplinkybes, kad atsakovas ne vienerius metus nesirūpina savo nepilnametės dukters išlaikymu, nesiekia užtikrinti jos poreikių patenkinimo, bei siekis tokiu būdu byloje skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis ir sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos procesą. Todėl prašo skirti ieškovei baudą.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ieškovė paaiškina, kad patikrinusi banko sąskaitą pamatė, jog atsakovas nuo 2024 m. vasario mėnesio yra pervedęs ieškovei po 50 Eur į mėnesį dukters išlaikymui, tačiau paties atsakovo pateikta žinutė patvirtina, jog nuo 2024 m. vasario mėnesio (kai šalių santykiai nutrūko daugiau nei prieš pusmetį, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėnesį), jis išlaikymo nepilnametei dukrai neteiks, nes ieškovė nuomoja šalims dalinės nuosavybės teise priklausantį butą. Be to, ieškovė niekada nesutiko su atsakovo pozicija, jog vaiko išlaikymą galima tapatinti su pajamomis, gaunamomis iš bendro buto nuomos. Ieškovė neklaidino teismo, o kaip tik savo nesutikimą išdėstė tiek žodžiu atsakovui, tiek teismui pateikdama ieškinį.

9.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovė niekada neslėpė, jog gauna pajamas iš bendro su atsakovu turto. Ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo būtina įvertinti, jog šiuo metu ji gauna 535,50 Eur (atskaičius mokesčius) pajamų iš nuomojamo buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui ir ieškovei. Atsakovas skunde teigia, jog šios pajamos turėtų būti laikomos kaip jo prisidėjimas prie nepilnametės išlaikymo, tačiau ieškovė su tuo nesutinka bei nesutikimo argumentus nurodė ir ieškinyje, t. y., kad gaunamos 535,50 Eur sumos už bendro šalių buto nuomą neužtikrina net pusės minimalių dukters poreikių. Pažymi, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-27805-752/2024 yra pateikęs ieškinį dėl skolos priteisimo, kurioje sprendžiami klausimai, susiję su šalių tarpusavio (ne)egzistuojančiais įsipareigojimais, taip pat ir iš buto gaunamomis pajamomis. Todėl iš buto nuomos gauti pinigai yra atskiros bylos dalykas. Iš pridedamo susirašinėjimo matyti, jog šalys greitu metu ketina parduoti butą, todėl susiejus vaiko išlaikymą su iš buto nuomos gautomis pajamomis, ieškovė šių pajamų greitu metu neteks, o kartu nepilnametė neteks ir tariamo atsakovo išlaikymo.

9.3. Ieškovės nuomone, atsakovo pervedama 50 Eur į mėnesį suma nepilnametės dukters išlaikymui yra per maža ir neatitinka vaiko interesų. Ieškovė ieškinyje pateikė detalią nepilnametės dukters poreikių lentelę, kurią grindžia pridedamais rašytiniais įrodymais. Iš ieškinyje pateiktos nepilnametės poreikių lentelės bei pridėtų rašytinių įrodymų matyti, jog nepilnametės poreikiai mėnesiui siekia 1 717,83 Eur.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – savo banko sąskaitų išrašus, šalių komunikacijos SMS žinutėmis kopiją, „Raynair“ informaciją. Pateikti įrodymai, atsakovo nuomone, patvirtina, kad atsakovas rūpinasi šalių dukterimi ir teikia jai išlaikymą.

12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimą su atsakovu dėl buto pardavimo. Ieškovė nurodo, kad iš pridedamo susirašinėjimo matyti, jog šalys greitu metu ketina parduoti butą, o tai reiškia, kad net ir susiejus vaiko išlaikymą su iš buto nuomos gautomis pajamomis, ieškovė šių pajamų greitu metu neteks, o kartu nepilnametė dukra neteks ir tariamo atsakovo išlaikymo.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjau atveju sprendžiamas klausimas dėl šalių dukrai laikino išlaikymo priteisimo, įvertinęs tai, kad su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį nauji įrodymai pateikti dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pateikta informacija yra žinoma bylos šalims, priima šalių pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

15. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

16. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, priteisti iš atsakovo laikiną nepilnametės dukros išlaikymą po 860 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašymą grindė tuo, kad dukros poreikiai per mėnesį siekia apie 1 717, 83 Eur, tuo tarpu atsakovas dukra nesirūpina ir jai išlaikymo neteikia.

17. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. priteisė nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. spalio 18 d.) iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) iš atsakovo vaikui 452 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

18. Atsakovas atskiruoju skundu kvestionuoja skundžiamą nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

19. Taigi, apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

21. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

22. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas.

23. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

24. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, priešingai nei teigia ieškovė, jis rūpinasi šalių dukra ir teikia jai išlaikymą. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad su dukra buvo išvykęs atostogų į Ispaniją. Atsakovas nurodo, kad nuo tada, kai šalys nutraukė jas siejusius romantiškus santykius, vaikui išlaikymas buvo teikiamas pervedant kas mėnesį šalių sutartą 300 Eur piniginę sumą į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovas teigia, kad ieškovė išnuomojo jiems nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantį butą, o pinigines lėšas, gautas už nuomą, pasisavindavo. Todėl atsakovas 2024 m. vasario 8 d. SMS žinute ieškovę informavo, kad jam priklausančias lėšas už nuomą skiria vaiko išlaikymui. Po to, papildomai kas mėnesį, atsakovas vaiko išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą perveda dar po 50 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovė šias aplinkybes nuo teismo sąmoningai nuslėpė.

25. Iš karu su atskiruoju skundu pateiktų atsakovo banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. vasario 6 d. kas mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo po 300 Eur, o nuo 2024 m. kovo 6 d. iki 2024 m. lapkričio mėn. po 50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Pinigai vaiko išlaikymui“.

26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pripažino, kad atsakovas nuo 2024 m. vasario mėn. šalių dukros išlaikymui kas mėnesį perveda po 50 Eur, neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ji gauna pajamas iš bendro su atsakovu buto nuomos. Tačiau ieškovė kategoriškai nesutinka, kad atsakovui priklausanti buto nuomos pajamų dalis turėtų būti laikoma kaip jo prisidėjimas prie nepilnametės išlaikymo, kadangi gaunama 535,50 Eur suma už bendro šalių buto nuomą neužtikrina net pusės minimalių dukters poreikių. Be to, ieškovė pažymėjo, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-27805-752/2024 yra pateikęs ieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo ir minėtoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su šalių tarpusavio (ne)egzistuojančiais įsipareigojimais, taip pat ir iš buto gaunamomis pajamomis. Todėl iš buto nuomos gauti pinigai yra atskiros bylos dalykas.

27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nutarta sujungti Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. e2-7507-959/2025 ir Nr. e2-381-959/2025 į vieną civilinę bylą, paliekant bylos numerį Nr. e2-381-959/2025. Tokiu būdu prie nagrinėjamos civilinės bylos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prijungta civilinė byla pagal ieškovo K. L. ieškinį A. J. dėl skolos priteisimo. Ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 15 115,50 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad atsakovo ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl skolos priteisimo yra susiję ir su iš buto nuomos gaunamomis pajamomis.

28. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybė nustatyti, ar atsakovas išlaikymą šalių nepilnametei dukrai teikė tinkamai. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo teikiamo dukrai išlaikymo formos (atsakovui tenkančia pajamų dalimi iš buto nuomos) ir dydžio šiuo atveju bus nagrinėjami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pateikimo teismui metu teikė šalių dukrai po 50 Eur išlaikymą kas mėnesį.

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu, atskaičius mokesčius, yra 777 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 706 Eur – laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

32. Taigi, vaiko išlaikymui skirtina 709 Eur suma 2024 m. ir 777 Eur suma 2025 m. yra neįrodinėtina.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

34. 2024 m. valstybės skiriami vaiko pinigai sudarė 96,25 Eur per mėnesį, nuo 2025 m. sausio 1 d. vaiko pinigai sudaro 122,50 Eur. Todėl atskaičius šias sumas, ką pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas, šalių dukrai teiktinas minimalus išlaikymo dydis 2024 m. suapvalinus būtų 306 Eur (709 Eur – 96,25 Eur)/2), o 2025 m. – 327 Eur (777 Eur – 122,50 Eur)/2).

35. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo teikiamas neginčijamas 50 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai per mėnesį yra nepakankamas užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius. Todėl pripažintina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

36. Sprendžiant dėl teiktino laikino išlaikymo dydžio, ieškovė nurodė, kad dukros (6 metų amžiaus) poreikiai per mėnesį siekia 1 712,83 Eur. Taigi, nurodyta laikino išlaikymo suma viršija MMA dydį tiek 2024 m. (709 Eur), tiek 2025 m.(777 Eur). Dėl išlaikymo sumos, viršijančios 1 MMA pagrįstumo bus išsamiai aiškinimąsi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti laikiną išlaikymo sumą.

37. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pateiktus ir teismo išreikalautus duomenis apie šalių turtinę padėtį, nenustatė pagrindo nukrypti nuo išlaikymo pareigos lygių dalių principo. Tačiau nustatęs, kad ieškovė nuomojasi butą, kurio nuomos kaina per mėnesį – 590 Eur, vienam asmeniui tenkanti išlaidų nuomai dalis – 295 Eur, šią sumą laikė vaiko poreikių gyvenamajam būstui suma per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ši suma sudaro beveik pusę minimalios vaiko poreikių sumos, nusprendė, kad 1 MMA dydžio sumos gali neužtekti vaiko poreikiams patenkinti, todėl preliminariai nustatė 1 000 Eur vaiko poreikių sumą per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas atėmė iš minėtos sumos 96,25 Eur išmoką vaikui ir nusprendė, kad priteistinas laikinas išlaikymas, matematiškai suapvalinus gaunamą sumą, sudaro 452 Eur ((1 000 – 96,25) / 2). Dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovas atskirajame skunde jokių argumentų nenurodė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas taip pat dėl to plačiau ir nepasisako.

38. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskirtis – tarp vaikų tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui.

39. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis tiek apie tėvų turtinę padėtį, tiek įrodymus, kuriais grindžiami vaiko poreikiai, atsižvelgęs į vaiko amžių (6 metai), į tai, kad abu tėvai darbingo amžiaus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatydamas 452 Eur laikino išlaikymo sumą per mėnesį.

40. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad atsakovas 2024 m. spalio – lapkričio mėnesiais teikė dukrai po 50 Eur išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad laikino išlaikymo suma priteistina nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. spalio 18 d.) iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis), atsakovas turi teisę, teikiant išlaikymą, mokėtiną sumą (452 Eur per mėnesį) sumažinti faktiškai sumokėta išlaikymo suma už laikotarpį nuo 2024 m. spalio mėnesio iki šio nutarties priėmimo dienos.

Dėl baudos skyrimo

41. Atsakovas atskirajame skunde prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė melagingas aplinkybes, kad atsakovas ne vienerius metus nesirūpina savo nepilnametės dukters išlaikymu, nesiekia užtikrinti jos poreikių patenkinimo. Atsakovo nuomone, siekis tokiu būdu byloje skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas CPK įtvirtintomis teisėmis ir sąmoningas veikimas prieš teisingą bylos procesą.

42. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

43. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

44. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu jame nurodytų aplinkybių tikrumą (teisingumą) ir prašymo pagrįstumą teismas vertina vadovaujantis visais byloje pateiktais duomenimis. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą su ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis turėjo teisę išdėstyti atskirajame skunde. Šia teise atsakovas pasinaudojo. Teismas nenustatė atsakovės veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

46. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

47. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.