Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

U. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. D., dirbdama pagal 2017 m. spalio 24 d. darbo sutartį Nr. 2 UAB ,,X”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buhaltere, turėdama teisę valdyti bendrovės pinigines lėšas bei turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą - UAB „X“ priklausantį turtą, tyčia, žinodama, kad pagal 2017 m. spalio 24 d. darbo sutartį laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. jai turėjo būti išmokėta 1 588,07 Eur darbo užmokesčio, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Bankas“, 4 450 Eur darbo užmokesčio: 2018 m. sausio 3 d. pagal dokumentą Nr. 34 - 700 Eur, 2018 m. sausio 5 d. pagal dokumentą Nr. 36 - 100 Eur, 2018 m. sausio 8 d. pagal dokumentą Nr. 40 – 1 200 Eur, 2018 m. sausio 10 d. pagal dokumentą Nr. 44 - 350 Eur, 2018 m. sausio 18 d. pagal dokumentą Nr. 46 - 100 Eur, 2018 m. sausio 24 d. pagal dokumentą Nr. 52 - 250 Eur, 2018 m. vasario 22 d. pagal dokumentą Nr. 75 - 100 Eur, 2018 m. vasario 23 d. pagal dokumentą Nr. 76 - 500 Eur, 2018 m. gegužės 11 d. pagal dokumentą Nr. 129 – 1 150 Eur, iš UAB „X“, o laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 8 d. iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB SEB Bankas“ 111 Eur darbo užmokesčio: 2018 m. gegužės 10 d. pagal dokumentą Nr. 128 - 55 Eur, 2018 m. birželio 8 d. pagal dokumentą Nr. 150 - 56 Eur; iš viso ji pervedė į savo sąskaitą 4 561 Eur, t. y. neteisėtai pervedė sau tariamai su darbo užmokesčiu susijusias, UAB „X“ priklausančias pinigines lėšas – 2 972,93 Eur (4 561-1 588,07). Tokiu būdu U. D. pasisavino jai patikėtą 2 972,93 Eur vertės svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

U. D. dirbdama pagal 2017 m. spalio 24 d. darbo sutartį Nr. 2 UAB ,,X”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buhaltere ir žinodama, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodama, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apgaulingai tvarkė UAB ,,X“ buhalterinę apskaitą. U. D. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 metų rugsėjo 4 d. nevedė UAB „X“ detalių buhalterinės apskaitos balansinių sąskaitų registrų, kasos knygos už laikotarpius nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d. kasos operacijas patvirtinančių dokumentų; pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų, atskaitingų asmenų apskaitos registrų, todėl be šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie 21 635 Eur turto likučius; 4 741 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų likučius teisingumo; balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie banko sąskaitoje ir kasoje pinigų likučius teisingumo; pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 metus įrašytų duomenų apie gautas pajamas 25 924 Eur ir patirtas sąnaudas 25 924 Eur teisingumo; 33 310 Eur iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimo; 10 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį gautų pinigų panaudojimo.

U. D. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais UAB ,,X” 37 824,95 Eur ūkinių operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugų pardavimais, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies nuostatų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. Tokiais savo veiksmais U. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

G. P., suklastojo netikrą dokumentą, t. y. žinomai netikrą dokumentą pagamino ir jį panaudojo, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d., A. D. paprašius būti fiktyviu UAB „X”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir jam sutikus, jis iš anksto žinodamas, kad realiai netaps UAB „X” direktoriumi, neperims šios įmonės valdymo bei jokių UAB „X” dokumentų, antspaudo, grynųjų pinigų ir kitų daiktų, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y., kad dėl jo veiksmų bus patvirtintas bei panaudotas žinomai netikras (tikrovę neatitinkantis) dokumentas, pagamino žinomai netikrą dokumentą, pasirašė 2017 m. spalio 13 d. Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką, tuo įtvirtino tyrimo metu nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba įrašytus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis - G. P. yra UAB „X“ direktorius, po ko šį žinomai netikrą dokumentą - UAB „X“ 2017 m. spalio 13 d. Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką panaudojo, t. y. jį 2017 m. spalio 13 d. registravimui pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje. Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Apklausta teisme kaltinamoji U. D. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad įmonėje buhaltere pradėjo dirbti 2017 m. spalio mėn., tiksliai dienos nepasakys. Jos pareigos buvo standartinės. Turėjo suvesti visus gautus duomenis, pirkimus, pardavimus, atlikti operacijas, tiekėjams sumokėti skolas, įdarbinti darbuotojus, pateikti ataskaitas Sodrai, VMI balansus. Turėjo daryti viską, ką daro buhalteris, tai ir darė. Įsidarbinusi pasakė, kad su grynais pinigais nenori turėti jokių sąsajų. Kiekvieną mėnesį atlyginimo ji negaudavo. Įmonėje dažnai trūkdavo pinigų, buvo daug skolų. Tik vadovo leidimu, arba jam žinant, kai atsirasdavo įmonėje pinigų, jai leisdavo kažkiek persivesti sau pinigų. Tai darė ne savavališkai. Kai teikdavo žiniaraščius į Sodrą, visada rašydavo fiksuotą savo algą, tačiau juos persivesdavo tik tada, kai būdavo galimybė. Prieš tai visada būdavo padengiami įsiskolinimai Sodrai, VMI, tiekėjams. Ji ateidavo dirbti ne kiekvieną dieną ir nesėdėjo darbo vietoje 8.00 val. Ateidavo kas antrą, trečią dieną. Kokie dokumentai buvo sudėti ant jos stalo, juos suvesdavo į kompiuterį ir išeidavo. Tuo metu dar buvo įdarbinta ir kitoje įmonėje. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus U. D. nurodė, kad dirbti buhaltere jos paprašė A. D.. Su kuo sudarė darbo sutartį, kas tuo metu buvo įmonės vadovas, neatsimena. Įmonės vadovai keitėsi. Jai dirbant vadovais buvo J. T., M. M. ir G. P.. Iš darbo ji išėjo savo noru. Augo įmonės skolos, nebuvo pajamų. Darbuotojai išeidinėjo iš darbo. Jos sudaryta darbo sutartis buvo standartinė. Buvo numatytas minimalus atlyginimas 380 eurų. Tokia suma buvo nustatyta darbo sutartyje, tačiau ji gaudavo mažiau. Vokeliuose pinigų negaudavo. Būdavo, kad du mėnesius negaudavo atlyginimo. Labai nestabiliai gaudavo algą. Atlyginimo grynais pinigais negaudavo. Atlyginimą persivesdavo sau pati, bet tik tuomet, kai jai leisdavo įmonės vadovas. Visi banko sąskaitų generatoriai buvo jos kabinete buvusiame stalo stalčiuje kartu su visais kodais, tai prie jų prieiti galėjo bet kas. Ji paklausdavo įmonės vadovo, ar gali sau kažkiek persivesti. Tai nebuvo didelės pinigų sumos - iki 150 eurų. Įmonės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), o buveinė (duomenys neskelbtini). Ten buvo servisas. Ji turi (duomenys neskelbtini) ekonomikos išsilavinimą. Tai buvo ne pirma jos darbo vieta. Ji atliko tik keletą piniginių pervedimų. Ne visus, kurie nurodyti kaltinime. Daugiausia yra sau pervedusi 150 eurų. 700 eurų nepervedė. 100 eurų galimai persivedė. Pinigų sumų, kurios virš 200 eurų, nepersivesdavo. Kiek žino, iki jos įdarbinimo kita buhalterė ten nedirbo. Ji pradėjo ten dirbti, kai įsikūrė servisas. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas konteineris. Ten buvo jos ir vadybininko darbo vietos. Jos darbo stalo stalčiuje buvo generatorius. Jai už nugaros stovėjo spinta, kur buvo segtuvai su dokumentais. Kai išėjo iš darbo, dokumentus perdavė akcininkui T. K., nes šito jis pareikalavo. Ji padarė klaidą, nes nežinojo, kaip turi atrodyti perdavimo aktas. Kaip T. K. surašė, taip ir liko. Jis paprastai ranka surašė, ką pasiima. Dabar kai pasižiūri į perdavimo aktą, tai jis ne toks turėtų būti. Negali paaiškinti, kodėl į jos sąskaitą atlikti pinigų pervedimai. Bet kas galėjo pervesti pinigus į jos sąskaitą, nes generatorius su kodais buvo jos darbo vietos stalčiuje ir buvo prieinamas bet kuriam darbuotojui. Tada į tai per daug nekreipė dėmesio. Kai į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, ir nedarė jokių veiksmų. Pinigus gaudavo ir juos išleido. Negali dabar prisiminti, kad buvo tokios pinigų sumos pervestos. Ji nustebo, kai tyrimo metu jai parodė banko išrašą. Į programą suvesdavo visus dokumentus, kuriuos jai paruošdavo ant stalo. Tai buvo pirkėjai, tiekėjai, matydavo skolas, ruošdavo žiniaraščius į Sodrą, į VMI teikdavo dokumentus, darė 2017 m. balansą, teikė ataskaitas į registrų centrą. Buvo kasos ir ilgalaikio turto dokumentai. Naudojo kodų generatorių. Įmonės vadovą M. M. žino, bet jo darbo vietoje visai nebūdavo. Su G. P. ji nekalbėjo apie savo atlyginimą. Prisimena, kad bendraudavo su J. T.. Jos sutuoktinis šioje įmonėje neturėjo jokio vaidmens. Jis įmonėje nedirbo. Ji žino, kad turi teisę neduoti parodymų apie savo šeimos narį. Jau sakė, kad nurodymus jai duodavo vadovas J. T.. Turi teisę neatsakinėti į klausimus apie A. D.. Generatorius ir įmonės banko mokėjimo kortelės ji neturėjo. Su vadovu derindavo, kam pervesti pinigus. Dažniausiai būdavo vienas ar du skolininkai, kuriems reikėdavo pervesti. Jie išsiskirstė visi ir viskas. Joks aktas nebuvo surašytas. Kiek ji prisimena, tai kitiems darbuotojams būdavo mokama grynais pinigais. Ji tik išrašydavo kasos išlaidų kvitą ir palikdavo ant stalo, kad kiekvienas pasirašytų, o grynus pinigus paskirstydavo serviso vadovas. Įmonės finansiniai dokumentai būdavo laikomi darbo vietoje. Jie būdavo atspausdinami ir susegami į segtuvus. Ten būdavo du kompiuteriai. Vienas jos su buhalterine programa, o kitas vadybininko. Pas jį buvo įvesta serviso programa. Abu kompiuteriai nešiojami, tačiau išeidama iš darbo vietos savo kompiuterį ji palikdavo. Prie buhalterinės programos galėjo prisijungti bet kas, nes slaptažodžio nebuvo. Apie pinigus niekas niekam priekaištų nereiškė, tik buvo kalbama, kad įmonė skolinga tiekėjams. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kaip ir turėtų tvarkyti visi buhalteriai. Visose įmonėse darė tą patį darbą. Tam, kad ji galėtų normaliai atlikti savo pareigas, jai reikėdavo visų dokumentų. Būdavo, kad pavėluodavo jai pateikti dokumentus, todėl teikdama ataskaitas kitą mėnesį jas patikslindavo. Pradžioje reikalavo iš direktorių, vadybininkų, kad būtų pateikti dokumentai. Ką jie pateikdavo, tai ji suvesdavo. Vėliau pamatė, kad sudėtinga su jais susikalbėti, išreikalauti visus dokumentus bei klausyti jų pažadų, todėl per daug nesistengė. Nusprendė suvedinėti tai, kas jai bus padėta ant jos stalo. Dėl to gali būti, kad kažkokių sąskaitų nėra, tačiau jų neslėpė. Gal kažkokie dokumentai yra paslėpti ar dingę, tačiau čia ne dėl jos kaltės. Visi dokumentai, kasos knygos buvo perduotos akcininkui T. K., todėl jai kelia nuostabą, kad kažkokių dokumentų nėra. Ji nėra garantuota dėl T. K., ar viską jis pateikė tyrimui. Pagal tai, kuo yra kaltinama, mato, kad yra didelis dokumentų trūkumas. Ji atidavė T. K. viską, kas buvo pas ją. Prieš teismo posėdį ji persiskaitė savo ankstesnės apklausos protokolą. Ji minėjo, kad dirbo nuo 2017 m. spalio mėn. ir nežino, kodėl tyrimo metu pasakė kitaip. Ji žinojo, kad T. K. buvo bendrovės akcininkas. Jis minėjo, kad dėl savo paskolos nori kažką išsiaiškinti, todėl jam reikia visų buhalterinių dokumentų. Ji nežino, ar T. K. buvo išmokama jo suteikta paskola. Asmeniškai jam pinigų nepervedinėjo. Neprisimena, kada perdavė dokumentus T. K.. Jis popieriaus lape rašė, kas jam perduodama. Viską užrašė ir vieną egzempliorių paliko jai. Visi likę įmonės darbuotojai galėjo paimti ir paslėpti dokumentus. Priėjimas prie dokumentų buvo laisvas. Ji tik spėja, kad dokumentus galėjo paimti J. T.. Jis su T. K. draugai. Kai dokumentus atidavė T. K., daugiau buhalterijos netvarkė, nes įmonės veikla nevyko. Gali būti, kad dar iki tol, kol dokumentai buvo perduoti T. K., kažkas iš jų dingo. Ji nematė, kad kažkas dingo, tačiau gautus dokumentus suvesdavo į programą. Programa buvo visiems prieinama ir be slaptažodžių. Niekas daugiau kaip buhalteris bendrovėje nedirbo. Nežino, ar kažkas galėjo kažką suvesti į programą. Nebuvo tokio atvejo, kad norint suvesti dokumentą į programą, jis jau būtų įvestas. Ji nesutinka su ūkinės finansinės veiklos išvada, nes ją kaltina, kad pradangino dokumentus, tačiau ji šito nepadarė. Savo darbą atliko tvarkingai. Tiksliai negali pasakyti, ar kažkuriam iš vadovų padėjo pildyti formą, kad pateikti JAR, nes neprisimena. Neprisimena, kad G. P. būtų jos šito prašęs. Tai buvo paskutinė jos darbovietė kaip buhalterės. Kai buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas, buhaltere jau nebedirbo. Iš jos pareikalavo dokumentų, tai juos ir perdavė. T. K. liepė perduoti visus dokumentus. Dokumentų iš jos reikalavo net su policija. Kai T. K. liepė pavasarį perduoti dokumentus, ji net neprisimena, kas tuo metu buvo vadovas. Dokumentus perdavė T. K., nes jis buvo akcininkas. J. T. ir „atvedė“ akcininką T. K. į įmonę. Nežino ir negali atsakyti, kodėl T. K. neprašė dokumentų iš J. T.. Su A. D. apie darbą nekalbėdavo. Įmonės akcininkas buvo ir G. P.. Neprisimena, nuo kada jis buvo akcininkas. Kai ji būdavo darbo vietoje, tai ir G. P. ten būdavo. Atvažiuodavo į servisą jis pastoviai. Veždavo detales, nors ir nedirbo. Jai asmeniškai nurodymų neduodavo ir dokumentų perdavime jis nedalyvavo. Negali pasakyti, ar buvo pateikta įmonės balansinė ataskaita už 2017 m. Ji teikdavo atskaitas kiekvieną mėnesį. Įmonės veikla nutrūko 2018 metų pavasarį. Dokumentai apie įmonės turtą buvo ilgalaikio turto segtuve su nusidėvėjimo lentelėmis. Ten buvo autoserviso įranga, automobilis ir kompiuteris. Pagrindinai tai įranga, visokie keltuvai, diagnostikos kompiuteriai (t. 8, b.l. 63-66).

2023 m. sausio 16 d. įteikus pranešimą apie įtarimą U. D. dėl kaltės nepasisakė (t. 7, b.l. 154).

2022 m. vasario 23 d. apklausta kaip specialioji liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką U. D. parodė, apytiksliai nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 metų pradžios dirbo UAB „X“ ir vykdė įmonės buhalterės funkcijas. Kai dirbo UAB „X“, kiek prisimena, įmonės vadovu kurį laiką buvo J. T., o vėliau M. M.. Tikslių datų, kada jie buvo įmonės vadovai, neprisimena. Prisimena, kad J. T. jo paklausdavo, ar buhalterinės apskaitos dokumentai suvesti į buhalterinę programą (kuri kiek prisimena pavadinimo neturėjo). Ji buvo tiesiog įdiegta ant kompiuterio darbalaukio su pavadinimu „X“. J. T. klausdavo, ar Sodrai pateikti duomenys apie darbuotojų darbo užmokestį, atostogas. UAB „X“ vykdė veiklą, susijusią su automobilių remontu, adresu (duomenys neskelbtini). Buhalterės funkcijas ji atlikdavo tuo pačiu adresu, tačiau ne pačio serviso patalpose, o šalia jo išnuomotame konteineryje. Jo viduje buvo du darbo stalai, lentynos, kuriose buvo laikomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir du nešiojami kompiuteriai. Jungiantis prie kompiuterio jokių prisijungimo duomenų nebuvo prašoma. Ji naudojosi tik vienu kompiuteriu, į kurį buvo įdiegta buhalterinė programa. Į ją nereikėjo vesti prisijungimo duomenų. Ji buvo laisvai prieinama kaip ir kitos standartinės kompiuterio programos. Jos kaip buhalterės funkcijos buvo pirkimų-pardavimų sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, pastato ir jo darbo vietos nuomos sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitymas buhalterinėje programoje ir pateikimas „Sodrai“, VMI deklaravimas darbo užmokesčio, ilgalaikio/trumpalaikio turto apskaitymas (apskaitos programoje bei rankiniu būdu įvesta į žurnalą). Kiek prisimena, įmonė turėjo ilgalaikį turtą. Du kompiuterius, automobilį „Opel“ (tamsiai mėlynos spalvos). Įmonei priklausė automobilių remonto įranga. Kas jai pateikdavo buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakyti negali. Kiek prisimena, jai atėjus į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai būdavo padėti ant jos darbo stalo. Ji asmeniškai nematydavo, kas juos padėdavo. Buhalterinės apskaitos dokumentų niekas į rankas jai nepaduodavo. Savo darbo vietoje apytiksliai lankydavosi vieną kartą per savaitę. Ji teikė į Registrų centrą įmonės metinį balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, metinį pranešimą ir aiškinamąjį raštą. Teikė deklaracijas į VMI dėl įmonės darbuotojų darbo užmokesčio, atostogų ir nedarbingumo, duomenis Sodrai bei duomenis Registrų centrui. Teikė elektroniniu būdu naudojantis savo asmeniniu mobiliuoju parašu, kadangi buvo įmonės vadovo J. T. įgaliota atlikti minėtus veiksmus. Visus dokumentus, kuriuos teikė elektroniniu būdu, atspausdindavo ir segdavo į segtuvus. Kiek prisimena, įmonės pirkimų-pardavimų segtuvų buvo apie 10 arba net daugiau. Kas buvo įmonės kasininkas, nežino, bet ne ji. Nežino, ar įmonėje buvo grynųjų pinigų operacijų. Kai buvo įmonėje fiziškai grynųjų pinigų operacijų, nematė. Kad jie būtų atiduodami, nežino. Kiek prisimena, pildė tik kasos išlaidų orderių turinį, o apatinės dalies, kur buvo nurodyta, kas priėmė pinigus, ji nepildydavo. Jai buvo nežinoma, kas priėmė grynuosius pinigus, nes šiame procese nedalyvavo. Prieigos prie įmonės banko sąskaitų neturėjo. Tik matydavo įmonės banko sąskaitų išklotines, kurios būdavo atspausdintos ir padėtos ant jos darbo stalo. Kiek prisimena, įmonės pirkimai-pardavimai buvo apskaityti PVM sąskaitose faktūrose. Ar visos įmonės ūkinės-finansinės veiklos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, nurodyti negali, nes ji suvesdavo į buhalterinę programą tik tuos duomenis, kurie jai būdavo pateikti, o pati tikrai papildomai nesidomėjo, ar viskas jai pateikta. Ji sudarinėjo metų ilgalaikio, trumpalaikio, materialaus turto sąrašus ir minėti duomenys buvo laikomi atvirose lentynose jos darbo vietoje. Kiek prisimena, įmonė UAB „X“ turėjo paskolą, kurios dydžio neprisimena. Įmonė turėjo skolų tiekėjams už įsigytas prekes (automobilių remonto medžiagas), patalpų savininkui už nuomą. Ji buvo atsakinga už darbuotojų įdarbinimą ir atleidimą ir pateikdavo darbuotojų duomenis Sodrai, tačiau dėl darbuotojų atleidimo iš darbo klausimų ji nebuvo atsakinga. Už tai galimai buvo atsakingas J. T., tačiau ji tiksliai nežino. Kiek prisimena, įmonėje buvo įdarbinti sekantys darbuotojai: D. K., J. T., M. M., S. M., V. M.. Kaip ir kokio dydžio buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, ji nežino, nes pati įmonės darbuotojams atlyginimo nemokėjo. Kiek jai yra žinoma, įmonės darbuotojai gaudavo skirtingą darbo užmokestį, nes įmonė ne visada turėjo pakankamai lėšų. Būdavo, kad ne visas darbo atlyginimas būdavo išmokamas darbuotojui. Jos pačios darbo užmokestis buvo apytiksliai už mėnesį apie 100-150 eurų. Nori pažymėti, kad jos atlyginimas buvo mokamas ne kas mėnesį o kas kelis mėnesius susumavus bendrą sumą. Atlyginimas buvo pervedamas į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Savo darbo sutarties neturi išsisaugojusi ir koks tiksliai buvo sutartas darbo užmokestis, ji neprisimena.

Į klausimą apie įmonės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) gautą 10 000,00 Eur paskolą, jos panaudojimą ir kodėl šie pinigai buvo išgryninti ir neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, atsakyti negali. Ji asmeniškai nevykdė neoficialios buhalterinės apskaitos, o kas galėjo tai vykdyti, nežino. Galbūt be jos žinios buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita.

Laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. ji nedirbo, todėl į klausimą, ar visos ūkinės operacijos, susijusios su automobilių remonto paslaugomis ir pardavimais buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, ji nežino. Kodėl į jos asmeninę banko sąskaitą buvo pervedami pinigai 2018 m. nuo sausio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, iš viso apie 4 500 eurų be bankinius pavedimus pateisinančių dokumentų, ji nurodyti negali, nes nežino. Kaip minėjo, ji minėtu laikotarpiu įmonėje nebedirbo ir nebeteikė įmonės buhalterės paslaugų. Visi įmonėje dirbę darbuotojai, kiek ji žino, buvo oficialiai įdarbinti. Ji nematė, kad įmonėje būtų mokamas neoficialus darbo užmokestis. Kas tai galėjo atlikti, nežino. Ji darbuotojams darbo užmokesčio grynaisiais pinigais nemokėjo. A. D. jokios veiklos įmonėje nevykdė ir už nieką nebuvo atsakingas. Kiek ji žino, A. tiesiog buvo suderinęs M. M. klausimą dėl direktoriaus pareigų vykdymo įmonėje „X“. Su buvusiais įmonės direktoriais J. T., M. M. bei G. P. ji nebendrauja (t.3, b.l. 5-7).

Atlikus UAB ,,X“ ūkinį finansinį veiklos tyrimą buvo pateikta 2021 m. spalio 20 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvada: 1-uoju klausimu. Ar įmonės gauta paskola (paskolos davėjas T. K., paskolos dydis – 10.000,00 Eur, gavimo data 2017 m. lapkričio 10 d.) užregistruota įmonės buhalterinėje apskaitoje? Pagal banko sąskaitos, esančios AB „Luminor“ išrašus, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. T. K. pervedė 10.000,00 Eur į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta mokėjimo paskirtis – „paskola“ (2 priedas). UAB „X“ tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos turto ir įsipareigojimų apskaitos registrų. Nepateikus buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės nustatyti, ar gauta paskola 10 000 Eur buvo apskaityta UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje. 2-uoju klausimu. Kaip pagal buhalterinės apskaitos duomenis paskola buvo panaudota? Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Luminor“ išrašą nustatyta, kad paskolos 10 000 Eur (9 830+170) piniginės lėšos buvo panaudotos: 2 900 Eur 2017 m. lapkričio 14 d. išgryninta per bankomatą; 2 300 Eur 2017 m. lapkričio 15 d. išgryninta per bankomatą; 1 600 Eur 2017 m. lapkričio 19 d. išgryninta per bankomatą; 400 Eur 2017 m. lapkričio 24 d. išgryninta per bankomatą; 600 Eur 2017 m. lapkričio 29 d. išgryninta per bankomatą; 1 550 Eur 2017 m. gruodžio 5 d. išgryninta per bankomatą; 180 Eur 2017 m. gruodžio 6 d. išgryninta per bankomatą; 300 Eur 2017 m. gruodžio 10 d. išgryninta per bankomatą; 170 Eur banko komisiniai (3 priedas). Kadangi UAB „X“ tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, visų kasos dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, ar UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė gautas ir panaudotas paskolos lėšas. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų“ 3 punktą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“; 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai. pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. 3-uoju klausimu. Kiek paslaugų bei kokiai sumai tiriamuoju laikotarpiu suteikė UAB „X“? UAB „X“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros iš viso 50 297,81 Eur, tame tarpe PVM-8 724,46 Eur buvo apskaitytos registruose (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad „UAB „X“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, bendrovėje buvo vedama „juodoji“ buhalterija. Pateiktuose UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose („juodoji“ buhalterija), kurie pavadinti „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ ir „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ apskaitytos autoremonto paslaugos iš viso 69 029,35 Eur (22 398,90+46 631,40+31 205,35). Pastaba: 31 205,35 Eur autoremonto paslaugų suma apskaityta registre („juodoji“ buhalterija) „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ ir tuo pačiu ši suma buvo apskaityta išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/). Todėl UAB „X“ „juodojoje“ buhalterijoje apskaitė iš viso 37 824,95 Eur (22 398,90+46 631,40-31 205,35), iš jų: 22 398,90 Eur įvardintoje „juodojoje“ buhalterijoje „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ (6 priedas); 46 631,40 Eur įvardintoje „juodojoje“ buhalterijoje „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ (7 priedas); 31 205,35 Eur apskaitė registre „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras“ (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/) (8 priedas). Tyrimo metu įvertinus buhalterinės apskaitos registruose „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras nuo 2017-10-31 iki 2018-07-03“ ir apskaitos registruose („juodoji“ buhalterija) „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ bei „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ autoremonto pardavimo paslaugas“ duomenis, UAB „X“ suteikė paslaugų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. liepos 3 d. iš viso 88 122,76 Eur, iš jų: 50 297,61 Eur apskaitė išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre ir deklaravo VMI (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/); 37 824,95 Eur apskaitė „juodojoje“ buhalterijoje žiniaraščiuose: „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ bei „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“. 4-uoju klausimu. Ar visos ūkinės operacijos, susijusios su automobilių remontu, užfiksuotos UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje? Jei ne, tai kokios, kokiai sumai ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos? Kokių teisės aktų nesilaikyta? Tyrimo metu įvertinus pateiktos „juodosios“ buhalterijos apskaitos registruose: „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ bei „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ apskaitos duomenis, daroma išvada, kad UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 37 824,95 Eur ūkinių operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugų pardavimais. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 12 straipsnio nuostatą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. 5-uoju klausimu. Ar UAB „X“ atsakingi asmenys tikrinamuoju laikotarpiu įrašė teisingus duomenis į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms? Ar teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą? Jeigu ne, tai kokie neteisingi duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar kt. buvo įrašyti į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, kitus dokumentus bei kada jie pateikti valstybės įgaliotai institucijai? Kiek ir kokių mokesčių dėl to buvo nedeklaruota ir nesumokėta? UAB „X“ pateiktuose VMI PVM deklaracijose už 2017 m. spalio- gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio-gegužės mėn. deklaravo iš viso 34 885 Eur apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijos 11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“, 7 325 Eur pardavimo PVM (29 eil. „Standartinio tarifo pardavimo PVM“), 13 139 Eur pirkimo PVM (25 eil. ir 35 eil. „Atskaitomas PVM“ ) ir 5 814,00 Eur (36 eil. „Mokėtinas arba grąžintinas PVM“) grąžintiną iš biudžeto sumą (8-1 priedas). Pagal pateiktus „juodosios“ buhalterijos apskaitos registrus „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ ir „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ UAB „X“ už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. neapskaitė ir VMI pateiktuose PVM deklaracijose nedeklaravo pardavimo sandorius be PVM-31 260,29 Eur, pardavimo PVM-6 564,66 Eur ( pardavimo PVM už 2017 m. lapkričio mėn.-2 252 Eur, už 2017 m. gruodžio mėn.-1 568 Eur, už 2018 m. sausio mėn.-1 550 Eur, už 2018 m. vasario mėn.- 667 Eur, už 2018 m. kovo mėn.- 527 Eur) (detalūs duomenys apie PVM priskaitymus pateikti lentelėje 8-1 priedas). Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalį: „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“ ir 71 straipsnio 1 dalį: „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas“. Todėl UAB „X“ privalo papildomai sumokėti į biudžetą PVM 6 565 Eur (nuo 31 260 x 21%). UAB „X“ pateiktoje VMI pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus (forma PLN 204) eil. 52 „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 7 351 Eur, 53 eil. „Pelno mokesčio tarifas“-5% ir eil. 55 eil. „Pelno mokesčio suma“-368,00 Eur (22 priedas). Nepateikus pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus įrašytų duomenų teisingumo. UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijos už 2018 metus VMI nepateikė. Pateiktuose „juodosios“ buhalterijos apskaitos registruose UAB „X“ už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. nurodė pardavimus iš viso 31 260,29 EUR, tame tarpe: už 2017 m.- 18 190,48 Eur ir už 2018 m.-13 069,81 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir 5 straipsnio 2 dalį: „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą“. Todėl UAB „X“ privalo papildomai sumokėti į biudžetą pelno mokesčio 1 563 Eur (nuo 31 260,29 x 5%), tame tarpe: 2017 m.-909,51 Eur (nuo 18 190,48) ir 2018 m.-653,49 Eur (nuo 13 069,81). 6-uoju klausimu. Ar UAB „X“ piniginės lėšos už automobilių remontą užregistruotos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais panaudotos įmonės veikloje? UAB „X“ nepateikė tiriamojo laikotarpio turto ir įsipareigojimų buhalterinės apskaitos registrų, atskaitingų asmenų ataskaitų, kasos knygos nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. ir visų kasos operacijas patvirtinančių dokumentų. Nepateikus šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar piniginės lėšos, gautos už automobilių remontą, apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pagal tyrimui pateiktus AB „Luminor bankas“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad UAB „X“ pinigines lėšas panaudojo (9 priedas): 70 255,21 Eur panaudojo lėšas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų: 38 065,18 Eur pervestos lėšos į UAB „X“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2 260,00 Eur kredito unijai „Saulėgrąža“; 10 000,00 Eur UAB „C“ už įmonės akcijas; 3 911,24 Eur UAB „Hermis fund management“; 3 000,00 Eur UAB „Hidroma“; 4 647,00 Eur U. P. (D.) į banko sąskaitą (10 priedas); 2 575,15 Eur Sodrai; 5 796,64 Eur kiti mokėjimai įmonėms (priedas). 38 065,18 Eur panaudojo lėšas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (11 priedas), iš jų: 33 310,00 Eur išgryninti pinigai per bankomatus (ATM), nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kur išgrynintos įmonės lėšos buvo panaudotos (12 priedas); 1 016,00 Eur pervesta J. T. į banko sąskaitą, nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kam buvo panaudotos įmonės lėšos; 588,20 Eur SODRAI; 111,00 Eur U. P. (D.) į banko sąskaitą (13 priedas), 3 039,98 Eur pervesta įmonėms už automobilių detales ir kurą. 7-uoju klausimu. Ar UAB „X“ darbuotojams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas laikantis teisės aktų reikalavimų bei vadovaujantis darbo sutartimis? Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „X“ darbo užmokestis buvo skaičiuojamas 12 (dvylikai) darbuotojų: G. P., U. D., D. K., S. J., J. T., M. M., O. K., V. M., E. D., S. M., R. P., V. T.. (14 priedas). Darbo sutartys sudarytos su 11 darbuotojų, vieno darbuotojo-V. T. darbo sutarties tarp pateiktų dokumentų nėra. UAB „X“ duomenys Sodrai (forma SAM 06) apie apdraustuosius pateikė 12 (dvylikos) darbuotojų (apdraustųjų) (15 priedas). Pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. UAB „X“ priskaitė darbo užmokesčio iš viso 9 270,90 Eur, išskaičiuota pajamų mokesčio (toliau-GPM) 45,63 Eur, Sodrai -906,31 Eur, atskaičius GPM ir SODROS mokesčius priklausė išmokėjo darbuotojams iš viso 8 318,96 Eur (9 270,90-906,31-45,63). Tyrimui nebuvo pateikti skolų apskaitos registrai ir visi kasos dokumentai, o pateiktame 2018 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 4 iš viso 2 221,21 Eur sumai (16 priedas) nurodyta: „Darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis“, nėra parašų, kitų dokumentų, patvirtinančių atlyginimų išmokėjimą. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta atlyginimų 8 318,96 Eur suma buvo išmokėta iš tikrųjų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų“ 19 punktą: „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“. UAB „X“ pateiktuose VMI pajamų mokesčio deklaracijose nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (forma GPM 313) „Duomenys apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas“ 5 eil. „neatėmus NPD, GPM, VSD ir PSDĮ“ deklaravo 9 270,90 Eur sumą ir 6 eil. „išskaičiuota GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėn.15 d.“ deklaravo 45,63 Eur sumą, kas sutampa su darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. įrašytomis darbo užmokesčio priskaičiavimo 9 270,90 Eur ir išskaičiuoto GPM-45,63 Eur sumomis (17 priedas). UAB „X“ Sodrai pateiktuose apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM 3 SD) eilutėje „Apdraustųjų asmenų duomenys“ nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. deklaravo įmokų iš viso 3 778,43 Eur, iš jų: 906,31 Eur PSD 9% ir 2 872.12 Eur 31,18% darbdavio įmokas, kas sutampa su darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. įrašytomis įmokomis SODRAI iš viso 3 778,43 Eur (18 priedas). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad „pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis-UAB „X“ dokumentus „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01-2018-02-05 Darbuotojas M. P.“, „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01-2018-02-05 Darbuotojas O. K.“ ir Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01-2018-02-05 Darbuotojas V. M.“ apskaičiuodavo be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams turimą išmokėti atlyginimą „juodais“ pinigais iš viso 5555,88 Eur ir jokie mokesčiai dėl faktiškai egzistuojančių darbo santykių valstybei nebuvo mokami. U. D. disponuodama bendrovės el. bankininkystės prisijungimo duomenimis, atliko 8 skirtingus bankinius pavedimus į savo asmeninę banko sąskaitą iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 3 300 Eur sumą ir nuo pervestos didesnės sumos jokie mokesčiai į valstybės biudžetą nebuvo mokami“.Tyrimui pateiktuose UAB „X“ neoficialiuose darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose: „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05“ nurodyta „darbuotojų visų darbų suma“ iš viso 5 555,88 Eur, iš jų: O. K.-2 003,00 Eur; M. P.-1 879,34 Eur; ir V. M.-1 673,54 Eur (detalūs duomenys pateikti lentelėje lentelė 18 ir 18-1 priedai). Pagal UAB „X“ darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. U. P. (D.) priklausė mokėti darbo užmokesčio 1 588,07 Eur, tuo tarpu pervesta į U. P. (D.) asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 4 758,00 Eur, arba 3 169,93 Eur (4 647-1 588,07) pervesta pinigų suma be pateisinančių dokumentų. Banko pervedimai atlikti: 2018 m. sausio 3 d.-700 Eur; 2018 m. sausio 5 d.-100 Eur; 2018 m. sausio 8 d.-1200 Eur, 2018 m. sausio 10 d.-350 Eur; 2018 m. sausio 18 d.-100 Eur; 2018 m. sausio 24 d.-250 Eur; 2018 m. vasario 22 d.-100 Eur; 2018 m. vasario 23 d.-500 Eur; 2018 m. gegužės 11 d.-1 150 Eur; 2018 m. liepos 24 d.-197 Eur; 2018 m. gegužės 10 d.-55 Eur ir 2018 m. birželio 8 d.-56 Eur) (18, 19 priedai). Jeigu, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. disponuodama bendrovės el. bankininkystės prisijungimo duomenimis pervedė 3169,93 Eur (4 758-1 588,07) pinigų sumą be pagrindo išmokėto darbo užmokesčio (priklausė išmokėti nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) pagal darbo užmokesčio žiniaraščius iš viso 1 588,07 Eur), UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir Sodros deklaracijose darbo užmokesčio, GPM, garantinio fondo ir SODROS mokesčių iš viso 15 061,20 Eur, iš jų: 8 725,80 Eur ikiteisminio tyrimo metu nustatyto papildomai išmokėto darbo užmokesčio; 1 722,20 Eur GPM; 4 613,20 EUR Sodros mokesčių (detalūs duomenys apie kiekvieno darbuotojo priskaičiuotus ir išmokėtus atlyginimus pateikti lentelėje, 18 priedas). Pastaba: U. D. nuo 3 169,93 Eur be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos, priskaičiuota darbo užmokesčio suma - 4 170,96 Eur, GPM-625,64 Eur, PSD-375,39 Eur ir Sodros mokesčių-1 300,51 Eur. Bendrovės patirtos išlaidos (sąnaudos) dėl U. D. išmokėto atlyginimo iš viso 5 471,47 Eur (4 170,96+1 300,51) (18 priedas). Todėl UAB „X“, neapskaitydama buhalterinėje apskaitoje (be pateisinančių dokumentų išmokėjo atlyginimą) ir nedeklaruodama VMI bei SODRAI neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis nesilaikė: 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 1 dalies nuostatų „pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“. Pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. Pagal 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsnio 2 dalį „A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto gautos pajamos“, pagal GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms“; 1996 m. gegužės 21 d. LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (toliau-SDĮ) 17 straipsnio 1 dalies „Draudėjai moka 3 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: dirbančius pagal darbo sutartis“ ir 17 straipsnio 2 dalies „asmenys, moka 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 10 straipsnio 1 dalies (toliau-VSDĮ) „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“ ir 12 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą“. Skaičiuojant VSD ir PSD įmokas, buvo vadovaujamasi įstatymais: 2016 m. gruodžio 22 d. LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-174 3 straipsniu, kuriame nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2017 metais, 2017 m. gruodžio 12 d. LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-869 3 str., kuriame nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2018 metais. Bendrovė nesilaikė aukščiau minėtų įstatymų nuostatų, kadangi už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 5 d. neapskaitė neoficialaus darbo užmokesčio 11 481,32 Eur sumos ir nuo šios sumos neapskaičiavo pajamų mokesčio (GPM) 1722,20 Eur (15%); VSDFV Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo 3 579,88 Eur VSD įmokų iš įmonės lėšų (31,18%) ir 1 033,32 Eur darbuotojų PSD bei pensijų kaupimo įmokų (9%). 8-uoju klausimu. Ar UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje tinkamai užregistravo ūkines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu darbuotojams? Ar įmonė buhalterinėje apskaitoje užregistravo patirtas išlaidas dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo įmonės darbuotojams? Pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. UAB „X“ priskaitė darbo užmokesčio iš viso 9 270,90 Eur, išskaičiuota pajamų mokesčio (toliau-GPM) 45,63 Eur, SODRAI-906,31 Eur, atskaičius GPM ir Sodros mokesčius priklausė išmokėti darbuotojams iš viso 8 318,96 Eur (9270,90-906,31-45,63).Tyrimui nepateikus visų buhalterinės apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti, ar UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ūkines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu darbuotojams ir patirtas išlaidas dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo įmonės darbuotojams. Jeigu, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. disponuodama bendrovės el. bankininkystės prisijungimo duomenimis pervedė 3 169,93 Eur (4 758-1 588,07) didesnę pinigų sumą, nei jai priklausė išmokėti pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir Sodros deklaracijose patirtas išlaidas iš viso 15 061,20 Eur, iš jų: 8 725,80 Eur ikiteisminio tyrimo metu nustatyto papildomai išmokėto darbo užmokesčio; 1 722,20 Eur GPM; 4 613,20 Eur Sodros mokesčių. 9-uoju klausimu. Kokia darbo užmokesčio suma pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis buvo apskaičiuota ir išmokėta darbuotojams: G. P., U. D., D. K., S. J., J. T., M. M., O. K., V. M., E. D., S. M., R. P., V. T. per tiriamąjį laikotarpį? Pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., UAB „X“ apskaičiavo darbuotojams darbo užmokesčio iš viso 9 270,90 Eur iš jų: U. D. – 1 783,00 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti-1 588,07 Eur; G. P. – 35,05 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti- 31,19 Eur; S. J.-215,40 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 191,71 Eur; J. T. – 1 520,51 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 1 368,04 Eur; D. K. – 1 699,78 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 1 537,80 Eur; M. M. – 417,87 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 371,88 Eur; O. K. – 597,55 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 543,77 Eur; V. M. – 345,55 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 314,45 Eur; E. D. – 1 040,00 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti-919,60 Eur; R. P. – 614,29 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 543,72 Eur; S. M. – 925,71 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti- 839,40 Eur; V. T. – 76,19 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 69,33 Eur (18 priedas). 10-uoju klausimu. Ar UAB „X“ tiriamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis, buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos įvykusios operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams? Jei buvo nefiksuojamos visos ūkinės operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams, kokia neoficialaus darbo užmokesčio suma buvo išmokėta UAB „X“ darbuotojams ir neįdarbintiems asmenims? Jeigu, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. be pateisinačių dokumentų išmokėjo atlyginimą 3 169,93 Eur (4758-1.588,07), UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir Sodros deklaracijose išmokėto darbo užmokesčio iš viso 8 725,81 Eur (5 555,88+3 169,93). 11-uoju klausimu. Ar dėl galimai išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio VMI ir VSDFV pateikti teisingi duomenys? Jei pateikti neteisingi duomenys, tai kokie konkrečiai pateikti duomenys yra neteisingi ir kiek ir kokių mokesčių nedeklaruota ir nesumokėta? Jeigu O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. be pateisinačių dokumentų išmokėjo atlyginimą 3 169,93 Eur, UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir SODROS deklaracijose patirtas išlaidas iš viso 15 061,20 Eur, iš jų: 8 725,80 Eur ikiteisminio tyrimo metu nustatyto papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio; 1 722,20 Eur GPM; 1 033,32 Eur SODROS 9 proc. ir 3 579,88 Eur Sodros 31,18 proc. mokesčių. Todėl UAB „X“ papildomai privalo sumokėti į valstybės biudžetą iš viso 6 335,50 Eur (1 722,20+1 033,32+3 579,88), iš jų: 1722,20 Eur GPM (15 proc. nuo 11 481,32 Eur papildomai apskaičiuoto atlyginimo); 4 613,20 Eur Sodros mokesčių (31,18 proc. + 9 proc. nuo 11 481,32 Eur).12-uoju klausimu. Ar iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos per tiriamąjį laikotarpį išimti grynieji pinigai užregistruoti įmonės apskaitoje? Jei buvo užregistruoti, tai kur panaudoti pagal buhalterinės apskaitos duomenis? Pagal tyrimui pateiktus AB „Luminor bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad UAB „X“ tiriamuoju laikotarpiu išgrynino (išėmė) iš viso 33 421 Eur per bankomatus (ATM), tačiau nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos dokumentų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų) nėra galimybės nustatyti ar 33 421 Eur buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje ir kur šie pinigai buvo panaudoti. 13-uoju klausimu. Kas pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai? Pagal BAĮ 10 straipsnį – „Apskaitos tvarkymas“. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Pagal BAĮ 11 straipsnį - „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“: 1. „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Pagal BAĮ 14 straipsnį – „Apskaitos dokumentų pasirašymas“: 2. „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui). 14-uoju klausimu. Kas pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą? Pagal BAĮ 9 straipsnį –„ Apskaitos politika“: 1. „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę“. Pagal BAĮ 14 straipsnį – „Apskaitos dokumentų pasirašymas“: 2. „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“. 15-uoju klausimu. Ar UAB „X“ buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų buvo nesilaikyta? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros Kadangi UAB „X“ tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. detalių buhalterinės apskaitos balansinių sąskaitų registrų; kasos knygos už laikotarpius nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d., kasos operacijas patvirtinančius dokumentų; pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų; atskaitingų asmenų apskaitos registrų, todėl nepateikus šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti:balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie 21 635 Eur turto likučius; 4 741 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų likučius teisingumo; balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie banko sąskaitoje ir kasoje pinigų likučius teisingumo; pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 metus įrašytų duomenų apie gautas pajamas 25 924 Eur ir patirtas sąnaudas 25 924 Eur teisingumo; 33 310 Eur iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimo; 10 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį pinigų panaudojimo. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jo skyriaus vyresnioji tyrėja J. Ž. 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr.IBPS-S-370412-21 pateikė informaciją, kad „UAB „X“ akcininkas T. K. jokių šios įmonės dokumentų pateikti negali, kadangi visi jo žinioje buvę šios įmonės dokumentai buvo perduoti ir viena iš priežasčių, dėl ko buvo parašytas pareiškimas ir buvo ta, kad susipažinus su UAB „X“ dokumentais, paaiškėjo, kad tarp jų nėra privalomų dokumentų (kasos knygos, apskaitos registrų ir kt.)“. Pagal ikiteisminio tyrimo nurodytą informaciją, kad UAB „X“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, t. y. didelė dalis bendrovės gaunamų lėšų už automobilių remonto darbus apskaitoje nebuvo apskaitomos, o darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius arba darbo užmokestis išmokėtas be pateisinančių dokumentų, daroma išvada, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais: 31 260,29 Eur (37 824,95-6 564,66) automobilių remonto paslaugų (pajamų); 6 564,66 Eur PVM (nuo 31 260,29); 15 061,20 Eur (11 481,32+3 579,88), patirtų sąnaudų susijusių su papildomai apskaičiuotu darbo užmokesčiu ir SODROS įmokas darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad dalis bendrovės gaunamų pajamų už automobilių remonto darbus apskaitoje nebuvo apskaitomos, o darbuotojams atlyginimai buvo mokami pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius arba darbo užmokestis buvo išmokėtas be pagrindžiančių darbo užmokesčio žiniaraščių, daromos išvados: Jeigu UAB „X“ neišsaugojo nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX574 19 straipsnio 2 dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas)“ nuostatų. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d.; Jeigu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. gavo pajamų už automobilių remonto paslaugas 37 824,95 Eur ir patyrė išlaidas 15 061,20 Eur, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimu, GPM bei SODROS mokesčių išskaičiavimu (5 555,80 Eur išmokėta pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius, 3 169,93 Eur išmokėta be pagrindžiančių darbo užmokesčio žiniaraščių, 1 722,20 Eur išskaičiuotas GPM, 4 613,20 Eur SODROS įmokos), šių gautų pajamų ir patirtų išlaidų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. (t. 6 b.l. 1 - 190).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas A. N. atsakė į jam užduotus klausimus: Kokiais duomenimis remiantis specialisto išvadoje nurodoma, kad U. D. disponavo bendrovės UAB „X“ elektroninės bankininkystės prisijungimais? Atsakymas: Užduoties fabuloje buvo nurodyta, kad U. D. disponavo UAB „X“ el. bankininkystės prisijungimais, užduotyje šis faktas buvo pacituotas. Jis kaip specialistas šio fakto apie U. D. disponavimą el. bankininkystės duomenimis netikrino. Specialisto išvadoje dalis UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentų įvardijami kaip „juodosios buhalterijos“. Pagal kokius požymius buvo identifikuota, kad minėti dokumentai yra iš „juodosios buhalterijos“? Atsakymas: Užduoties fabuloje dalis pateiktų dokumentų buvo įvardinti kaip „juodoji buhalterija“. Jis kaip specialistas pagal užduoties fabulos dokumentų pavadinimus išvadoje minėtus duomenis pacitavo ir neatliko pateiktų dokumentų identifikavimo, tai ar tai „juodoji buhalterija“, ar ne. Jis tiesiog nustatė ir užfiksavo, kurios piniginės lėšos minėtoje įmonėje buvo apskaitytos ir neapskaitytos. Ar visos ūkinės operacijos, susijusios su automobilių remontu užfiksuotos UAB „X“, buhalterinėje apskaitoje“? Atsakymas: Laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pagal UAB „X“ apskaitos duomenis 37 824,95 Eur neapskaityta operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugų pardavimais. Neapskaitytų piniginių lėšų suma buvo apskaičiuota pagal įvardintą „juodosios buhalterijos Serviso dokumentai“ nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Šiuose dokumentuose neapskaityta piniginių lėšų suma 22 398,90 Eur ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus įvardintus kaip „juodoji buhalterija „Autoremontų paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“. Pagal minėtus dokumentus neapskaityta piniginių lėšų suma 15 426,05 Eur. Sudėjus abi sumas bendroje sumoje gaunasi neapskaitytų piniginių lėšų 37 824,95 Eur. Kiek ir kokių mokesčių buvo nedeklaruota ir nesumokėta į valstybės biudžetą? Atsakymas: Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ ir „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ bendrovė už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. neapskaitė ir VMI pateiktuose PVM deklaracijose nedeklaravo pardavimo sandorių be PVM - 31 260,29 Eur ir todėl nuo šios sumos privaloma papildomai sumokėti į valstybės biudžetą PVM 6 565 Eur mokestį ir 1 563 Eur pelno mokestį. Kokia piniginių lėšų suma U. D. buvo pervesta į jos asmeninę banko sąskaitą be banko pavedimus pagrindžiančių dokumentų? Atsakymas: Pagal banko sąskaitų išrašus U. D. buvo pervesta 4 758 Eur iš jų 3 169,93 Eur pervesta be pinigų sumą pateisinančių dokumentų. Pagal kuriuos konkrečiai buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „X“ apskaičiavo minėtą sumą ir U. D. pervedė pinigines lėšas, nebuvo pateikta, todėl kuriomis konkrečiai dienomis pinigai pervesti be pateisinančių dokumentų ir jai gauta didesnė darbo užmokesčio dalis, nei jai priklauso, nėra galimybės nustatyti, kadangi darbo užmokesčio paskaičiavimas buvo atliktas bendrai laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Tuo laikotarpiu U. D. priklausė išmokėti darbo užmokesčio 1 588,07 Eur, tuo tarpu nustatyta, kad į jos banko sąskaitą buvo pervesta 4 758 Eur, vadinasi 3 169,93 Eur buvo pervesta į U. D. asmeninę banko sąskaitą be pavedimus pateisinančių dokumentų (t.3, b.l. 50-53).

Apklaustas teisme specialistas A. N. pareiškė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą. Buvo patikti dokumentai įvardinti kaip registrai „juodosios buhalterijos“. Ten buvo pardavimų ir išdirbio dokumentai. Iš pardavimo dokumentų 8 priede buvo išrinkti tie, kurie nebuvo deklaruoti Mokesčių inspekcijos registruose. Išėjo skirtumas 37 824,95 eurų, kurie nebuvo niekur apskaityti. Laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Taip pat „autoremontų paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“. Ta suma 37 824, 95 eurų yra pardavimų suma. Kita suma dėl išmokėtų atlyginimų. Buvo pateikti išdirbio dokumentai ir įvardinti trys darbuotojai. O. K., M. P., V. M.. Ta suma darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra 5 555,88 eurų. Čia suprantama, kad jie tiek gavo į rankas. Išvadoje parašyta apie kiekvieną asmenį O. K. 2 003 eurai, M. P. išmokėta 1 879,34 eurų, V. M. išmokėta 1 673,54 eurų. Įvertinus, kad yra išmokėta į rankas, vadinasi turėjo būti sumokėti ir mokesčiai. Paskaičiavus ir mokesčius, bendra suma gaunasi apie 15 000 eurų įmonės darbuotojams skirta suma. Dėl šitų dalykų, kad apskaitė neoficialioje buhalterijoje, neparodo ataskaitose VMI, negalima iš dalies nustatyti UAB ,,X“ turto ir įsipareigojimų už tiriamąjį laikotarpį. Kiek buvo pervesta U. D. nustatyta iš banko sąskaitų ir kiek žiniaraštyje deklaruota, skirtumas 3 169,93 eurų. Į asmeninę sąskaitą U. D. pervesta 4 758 eurų, žiniaraštyje nurodyta suma 1 588,07 eurų, skirtumas tarp pervestos sumos ir pateisinančios sumos būtų 3 169,93 eurų, tai galima sakyti 3 169,93 eurų be pateisiančių dokumentų pervesta. Ji gavo pinigus į dvi sąskaitas, visi gavimai yra nurodyti. Atsakydamas į užduotus klausimus specialistas nurodo, kad atlikto tyrimo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. Skaičiuojant ėmė šį laikotarpį. Dėl keturių nepagrįstų mokėjimų davė išvadą, kad negalima apskaičiuoti ir dar pardavimai yra. Kartu su juo skaičiavo kolega, specialistas G. S., tačiau specialsto išvados tekstą surašė jis (A. N.) Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimą, kad išvados septintuoju klausimu paskutinė pastraipa ,,Bendrovė nesilaikė aukščiau minėtų įstatymų nuostatų, kadangi už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. neapskaitė“. Ar galima daryti išvadą, kad ankstesniu laikotarpiu apskaitė? Specialistas atsakė, kad data varijuoja, nes buvo remtasi atsiskaitomąja sąskaita pagal mokėjimus. Advokatas klausė, kad jeigu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. neapskaitė, tai už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 1 d. tinkamai apskaitė? Specialistas atsakė, kad 8 klausime rašė kad nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo šitie įvykiai šituo laikotarpiu. Visas laikotarpis buvo tirtas žiūrėtas. Advokatas klausė, ar laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. bendrovė tinkamai apskaitė darbo užmokestį? Specialistas atsakė, kad tinkamo apskaitymo nebuvo, nes buvo pateikti ne visi registrai. Jis negali teigti, kad tinkamai apskaityta. Atsakydamas į advokatės V. Gulbinienės klausimą, ar pateikti taip vadinami „juodosios buhalterijos” dokumentai buvo kažkieno patvirtinti? Specialistas atsakė, kad tokio fakto neatsimena. Viskas turi būti būti apskaityta registruose ir tas tvirtinimas neturi reikšmės. Viskas turi būti suvesta registruose. Tai pardavimai, atlyginimai, skaičiuojami mokesčiai, tačiau šito nebuvo, dėl to konstatuojama, kad šito negalima nustatyti (t. 8, b.l. 181-182).

Byloje yra duomenys, kad 2017 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartimi T. K. paskolino UAB „X“, kurį atstovauja J. T. 10 000 eurų (t.1 b.l. 25-26). 2017 m. lakpričio 15 d. akcijų pirkimo –pardavimo sutartimi A. D. pardavė T. K. 30% paprastų vardinių, nematerialių UAB „X“ akcijų . Kiekvienos akcijos nominali vertė 100 eurų ( t.1 b.l. 27).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu iš skolininkės UAB „X“- kreditoriui T. K. buvo priteista 9 700,00 eurų skola bei procentai ( b.l. 31).

Byloje yra ranka surašytas ir U. D. pasirašytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. Šiame dokumente U. D. nurodė, kad perdavė ir generatorių su kodais ( t.1 b.l. 32-33).

UAB „X“ 2017 m. spalio 12 d. vienintelio akcininko UAB „C“ direktoriaus C. M. sprendimu nuo 2017 m. spalio 13 d. C. M. atleistas iš UAB „X“ direktoriaus pareigų ir į šias pareigas nuo 2017 m. spalio 13 d. paskirtas G. P. (t.3 b.l. 110).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2017 m. spalio 24 d. darbo sutarties matyti, kad UAB „X“ direktorius G. P. priėmė į darbą buhalterės pareigose U. P. (D.) (t.1 b.l. 85).

Byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija, kad šios institucijos informacinių sistemų duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. UAB „X“ apskaitą tvarkantis asmuo buvo U. D. (t.3 b.l. 196)

Iš byloje esančių UAB „X“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščio matyti, kad G. P. 2017 m. spalio mėnesį išmokėta 23,14 eurų, lapkričio mėnesį 8,05 eurų (t.1 b.l. 94-95).

Iš Juridinio asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „X“ vadovu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo G. P. (t.3 b.l. 84, 87).

Iš byloje esančio 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad UAB „C“, atstovaujama direktoriaus C. M., pardavė A. D. 100 paprastų nematerialių vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė 100 eurų (t.5 b.l. 64, 69).

Iš byloje esančio UAB „X“ banko sąskaitos, dokumentų, antspaudo, turto perdavimo- priėmimo akto matyti, kad 2017 m. spalio 13 d. UAB X“ direktorius C. M. perdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui G. P. bendrovės antspaudą, banko sąskaitos sutartį bei kitus dokumentus (t.5 b.l. 70).

Iš VĮ „Registrų Centras“ pateiktų duomenų matyti, kad UAB „X“ akcininkas G. P. yra nuo 2018 m. vasario 13 d. Jam priklauso 70 paprastų vardinių akcijų, kurios vienos vertė 100 eurų. Šias akcijas jam perleido A. D. ( t.3 b.l. 160).

2017 m. spalio 13 d. G. P. pateikė Prašymą registruoti Juridinių asmenių registre JARK- 1. (t.3 b.l. 106-107). Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus II ekspertė pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą, kad pateiktas prašymas atitinka įstatymo numatytus reikalavimus įregistruoti pakeistus duomenis Registre (t.3 b.l. 109).

„Luminor bank“ pateikė informaciją, kad G. P. nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d. buvo išduota UAB „X“ banko kortelė VISA Busines. Paskutinį kartą prisijungė 2018 m. balandžio 5 d. Prisijungimo priemonės slaptažodžių (duomenys neskelbtini), Smart –ID (t.5 b.l. 7, 14).

Byloje yra Sodros pateikti duomenys, kad G. P. UAB „X“ dirbo nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., o U. D. nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. ( t.3 b.l. 91).

Byloje yra vienintelio UAB „X“ akcininko A. D., turinčio 100% akcijų, 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas UAB „X“ direktoriaus G. P. įgaliojimus laikyti nutrauktais nuo 2017 m. lapkričio 6 d. ( t.3 b.l. 104).

Iš 2018 m. kovo 6 d. UAB „X“ visuotinio akcininkų susirinkimų protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 2 akcininkai. G. P. turintis 70 vardinių akcijų ir T. K. turintis 30 vardinių akcijų. Susirinkimo dienotvarkė; darbo sutarties nutraukimas su bendrovės direktoriumi J. T., M. M. skyrimas bendrovės direktoriumi, įgaliojimų suteikimas M. M.. Nuspręsta direktorių J. T. atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2018 m. kovo 6 d. M. M. pateikė prašymą skirti jį bendrovės direktoriumi nuo 2018 m. kovo 6 d. Protokolą pasirašė akcininkai G. P. ir T. K. (t.3 b.l. 98-99).

Įrodymų vertinimas dėl U. D. pateikto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pasisavinimo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisėtai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Apklausta teisme kaltinamoji U. D. nepripažino, kad būdama UAB „X“ buhalterė pasisavino bendrovės pinigines lėšas. Teigė, kad kiekvieną mėnesį negaudavo jai nustatyto atlyginimo. UAB „X“ vadovo leidimu, arba jam žinant, kai atsirasdavo įmonės banko sąskaitoje pinigų, jai leisdavo kažkiek pinigų persivesti į jos banko sąskaitą. Tai darydavo ne savavališkai, o su įmonės vadovų žinia ir sutikimu. Ji teikdavo į Sodrą žiniaraščius, kur visada rašydavo fiksuotą savo algą, tačiau pinigų sau į sąskaitą pervesdavo tik tada, kai jai suteikdavo tokią galimybę. Ji visada paklausdavo įmonės vadovo, ar gali sau kažkiek persivesti pinigų. Tai nebuvo didelės pinigų sumos. Ji atliko tik keletą piniginių pervedimų. Ne visus, kurie nurodyti jos kaltinime. Daugiausia sau pervedė 150 eurų. 700 eurų nepervedė. 100 eurų galimai persivedė. Negali paaiškinti, kodėl į jos banko sąskaitą atlikti pinigų pervedimai. Bet kas galėjo pervesti pinigus į jos banko sąskaitą, nes saskaitos kodų generatorius buvo jos darbo vietos stalčiuje ir buvo prieinamas bet kuriam UAB „X“ darbuotojui. Į jos banko sąskaitą pervestus pinigus išleido.

2022 m. vasario 23 d. apklausta kaip specialioji liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką U. D. parodė, kad apytiksliai nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 metų pradžios dirbo UAB „X“ ir vykdė įmonės buhalterės funkcijas. Prieigos prie įmonės banko sąskaitų neturėjo. Jos darbo užmokestis buvo apie 100-150 eurų per mėnesį. Jos atlyginimas nebuvo mokamas kas mėnesį. Buvo išmokamas kas kelis mėnesius susumavus bendrą sumą. Atlyginimas buvo pervedamas į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Savo darbo sutarties neišsaugojo ir nežino, koks tiksliai buvo jos atlyginimas. Laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. UAB „X“ nedirbo. Nežino, kodėl į jos banko sąskaitą nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, buvo pervesta apie 4 500 eurų be pateisinamų dokumentų.

2024 m. sausio 16 d. apklausta įtariamoji U. D. parodė, kad turėjo kodų generatorių prisijungimui prie banko sąskaitos. Neprisimena, kokiame banke buvo UAB „X“ sąskaita. Nežino, kieno vardu buvo išduotas kodų generatorius. Kas jai pervedė pinigines sumas, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą, nežino. Darbo užmokestį pasiskaičiuodavo sau kas mėnesį, tačiau pinigai jai būdavo pervedami tik tada, kai įmonėje jie būdavo, todėl nekreipdavo dėmesio, ar tos sumos atitinka priskaičiuotą darbo užmokestį ar ne.

Nors kaltinamoji U. D. nepripažino, kad dirbdama UAB „X“ buhaltere pasisavino kaltinime nurodytų 2 972,93 Eur įmonės lėšų, jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų T. K., J. T., M. M., S. J., D. K., V. M., O. K., E. D. parodymai, specialisto išvada ir ją atlikusio specialisto A. N. paaiškinimai bei kiti rašytiniai įrodymai.

Tai, kad kaltinamoji kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „X“ buhaltere ir vykdė jai pavestas pareigas, patvirtina Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija. Iš esmės to neneigia ir pati kaltinamoji. Atkreiptinas dėmesys, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji U. D. nėra nuosekli. Apklausta kaip spec. liudytoja teigė, kad negalėjo disponuoti įmonės banko sąskaitomis, negali paaiškinti, kodėl į jos banko sąskaitą buvo pervesti pinigai be jas pagrindžiančių dokumentų. Apklausta kaip įtariamoji U. D. nurodė, kad ji disponavo kodų generatoriumi ir galėjo prisijungti prie UAB „X“ banko sąskaitų. Kas pervedė jai pateiktame įtarime nurodytas pinigų sumas į jos banko sąskaitą, ji nežino. Duodama parodymus teisme U. D. iš pradžių teigė, kad į savo banko sąskaitą persivedė tik dalį kaltinime nurodytų sumų ir tai padarė su įmonės vadovų žinia ir leidimu. Po to ėmė teigti, kad nežino, kas pervedė į jos banko sąskaitą kitas pinigų sumas, nes jos darbo vietoje buvusiu banko kodų generatoriumi galėjo naudotis ir kiti įmonės darbuotojai.

Vertindamas U. D. parodymus, kad pinigus (savo atlyginimą) ji persivesdavo į savo banko sąskaitą tik su UAB „X“ vadovų žinia, darytina išvada, kad tokių duomenų byloje nėra. Buvę UAB „X“ direktoriai J. T., M. M., G. P. bei įmonės akcininkas T. K. šios aplinkybės nepatvirtino. Apklausti teisme liudytojai, UAB „X“ buvę darbuotojai nuosekliai nurodė, kad šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė tik U. D., vykdydama faktinio vadovo A. D. nurodymus ir pavedimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji iš UAB „X“ banko sąskaitos esančios „Luminor Bank“ į savo banko sąskaitą esančią AB „SEB bankas“ be pateisinamų dokumentų persivedė 2 972,93 Eur, kuriuos kaip pati pripažino ir išleido. Akivaizdu, kad U. D. tai padarė savo iniciatyva arba įtakota asmens, kurio nenori įvardinti ir tas asmuo tikrai nebuvo J. T., M. M., G. P. ar T. K.. Neatmestina, kad šis asmuo galėjo būti faktinis UAB „X“ vadovas ir jos sutuoktinis A. D.. Tokiu būdu konstatuotina, kad U. D., pasinaudodama savo pareigomis, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „X“ priklausantį 2 972,93 Eur turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymų vertinimas dėl U. D. pateikto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-303/2015).

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

U. D. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepripažino. Apklausta teisme neneigė, kad buvo įdarbinta UAB „X“ buhaltere ir tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Ją tvarkė, kaip turi tvarkyti visi buhalteriai. Būdavo atvejai, kad jai pavėluodavo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl teikdama ataskaitas kitą mėnesį jas patikslindavo. Iš pradžių iš bendrovės direktorių, vadybininkų reikalavo, kad jai būtų pateikti reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai. Kokius dokumentus jai pateikdavo, tuos ir suvesdavo į registrus. Vėliau pamatė, kad sudėtinga išreikalauti visų dokumentų bei klausyti jų pažadų, todėl per daug ir nesistengė. Nusprendė suvedinėti į registrus tik tuos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos rasdavo padėtus ant savo stalo. Todėl gali būti, kad kažkokių sąskaitų ir nėra, tačiau jų tyčia neslėpė. Gal kažkokie buhalerinės apskaitos dokumentai paslėpti ar dingę, tačiau tai ne dėl jos kaltės. Visi UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos knygos buvo perduotos akcininkui T. K., todėl jai kelia nuostabą, kad kažkokių dokumentų nėra. Ji nėra garantuota, ar T. K. viskus gautus dokumentus pateikė tyrimui. Pagal tai, kuo ji kaltinama, mato, kad yra didelis dokumentų trūkumas. T. K. popieriaus lape surašė, kas jam buvo perduota ir vieną egzempliorių paliko jai. Visi UAB „X“ darbuotojai galėjo paimti ir paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus, nes priėjimas prie jų buvo laisvas. Spėja, kad bendrovės buhalterinius dokumentus galėjo paimti J. T., nes jis buvo T. K. draugas. Gali būti, kad dar iki tol, kol buhalteriniai dokumentai buvo perduoti T. K., kažkas iš jų dingo. Ji nesutinka su ūkinės finansinės veiklos išvada, kad pradangino buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji šito nepadarė ir savo darbą atliko tvarkingai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji U. D. nurodė, kad jos kaip buhalterės funkcijos buvo pirkimų-pardavimų sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, pastato ir jos darbo vietos nuomos sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitymas buhalterinėje programoje ir pateikimas „Sodrai“, VMI deklaravimas darbo užmokesčio, ilgalaikio/trumpalaikio turto apskaitymas. Kas jai pateikdavo buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakyti negali. Kiek prisimena, jai atėjus į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai būdavo padėti ant jos darbo stalo. Ji asmeniškai nematydavo, kas juos padėdavo. Buhalterinės apskaitos dokumentų niekas į rankas jai nepaduodavo. Savo darbo vietoje paprastai lankydavosi vieną kartą per savaitę. Ji teikė į Registrų centrą įmonės metinį balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, metinį pranešimą ir aiškinamąjį raštą. Teikė deklaracijas į VMI dėl įmonės darbuotojų darbo užmokesčio, atostogų ir nedarbingumo, duomenis Sodrai bei duomenis Registrų centrui. Teikė elektroniniu būdu naudojantis savo asmeniniu mobiliuoju parašu. Visus dokumentus, kuriuos teikė elektroniniu būdu, atspausdindavo ir segdavo į segtuvus. Kiek prisimena, įmonės pirkimų-pardavimų segtuvų buvo apie 10 arba net daugiau. Ji asmeniškai nevykdė neoficialios buhalterinės apskaitos, o kas galėjo tai vykdyti, nežino. Galbūt be jos žinios buvo vykdoma neoficiali įmonės buhalterinė apskaita. Visos ūkinės operacijos į apskaitą būdavo vedamos tik pagal jai paliktus dokumentus. Jokios operacijos be dokumentų, pagal kieno nors žodinį nurodymą į apskaitą nebūdavo vedamos. Jeigu nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje 37 824,95 Eur ūkinių operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugomis, vadinasi jai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys šias ūkines operacijas. Kodėl nėra UAB „X“ laikotarpio nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. detalių buhalterinės apskaitos balansinių sąskaitų registrų; kasos knygos už laikotarpius nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d., kasos operacijas patvirtinančių dokumentų; pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų; atskaitingų asmenų apskaitos registrų, ji nežino ir paaiškinti negali. Visi šie dokumentai buvo vedami, buvo atspausdinti ir, kaip jau minėjo anksčiau, buvo saugomi jos darbo patalpose.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektas yra specialusis – t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje arba jos organizavimą. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius tai vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą.

Įrodymų vertinimas dėl G. P. pateikto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pavyzdžiui, elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-628/2019 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018

G. P. kaltę, kad jis buvo fiktyvus UAB „X“ vadovas bei tyčia pagamino – pasirašė netikrą dokumentą, prašymą registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką, taip patvirtinadamas šiame dokumente žinomai netikrus duomenis, kad jis yra UAB „X” direktorius ir šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams patvirtina ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausta kaltinamoji U. D., liudytojai: J. T., T. K., D. K., S. J., O. K., A. D. bei kiti rašytiniai bylos įrodymai.

Tačiau teismas daro išvadą, kad G. P. žinodamas, kad jis realiai neužims UAB „X“ direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos, o bus tik formaliu šios įmonės direktoriumi, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, kad dėl jo veiksmų bus patvirtintas bei panaudotas žinomai netikras dokumentas pasirašė Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką. Po to G. P. pats šį dokumentą, 2017 m. spalio 13 d. Prašymą registruoti UAB „X“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais nunešė į VĮ „Registrų centras“ Šio dokumento pagrindu buvo padaryti pakeitimai Juridinių asmenų registre. Šiais veiksmais jis įvykdė pareigas, numatytas ABĮ 37 straipsnio 3, 6 dalyse, tačiau vien šių pareigų įvykdymo nepakanka pripažinti, jog G. P. ketino atlikti visas savo kaip direktoriaus pareigas ir naudotis jam suteiktomis teisėmis. Akivaizdu, kad šiais veiksmais jis siekė tik įteisinti savo kaip direktoriaus formalų teisinį statusą. Tokia išvadą teismas daro įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus, kad faktinis UAB „X“ vadovas buvo A. D., kuris reguliavo įmonės veiklą, tarėsi dėl įdarbinimo su darbuotojais, mokėdavo jiems atlyginimus, duodavo pavedimus tvarkyti buhalterinę apskaitą U. D.. Dalis liudytojų paminėjo, kad matydavo autoservise G. P., tačiau nevertino kaip vadovo ir nurodymų iš jo negaudavo. A. D. teisme nurodė, kad G. P. nuolatos „trynėsi“ UAB „X“, todėl ir pasiūlė jam perimti verslą. Su šiais A. D. parodymais kategoriškai nesutiko G. P., kuris pareiškė, kad vėliau autoserviso veiklą jis vykdė su naujai atidaryta įmone UAB „P“. Su šios įmonės darbuotojais buvo sudarytos naujos darbo sutartys ir ši veikla nieko neturi bendro su UAB „X“. Jis perėmė tas patalpas, nes UAB ,,X“ buvo įsiskolinęs už patalpų nuomą. Patalpų savininkas tiesiog nutraukė sutartį. G. P. pripažino, kad A. D. pasiūlymu tapęs UAB „X“ vadovu faktiškai šių pareigų nevykdė, nes viskam vadovavo A. D.. Jam nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, anspaudas, priemonės, kurių pagalba galima prisijungti prie įmonės banko sąskaitos ir ja disponuoti. Tai patvirtina, kad G. P. buvo tik nominalus UAB „X“ vadovas. Pasak G. P., jis tik A. D. prašymu sudarė darbo sutartį su U. D. įdarbinant ją UAB „X“ buhalterės pareigose.

Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 13 d. UAB „X“ prašyme registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1 buvo įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad G. P. nuo 2017 m. spalio 17 d. yra paskirtas šios įmonės direktoriumi. Šis dokumentas laikomas netikru, kadangi jo turinys neatitiko tikrovės – kaip minėta, G. P. neketino vykdyti įmonės vadovo teisių ir pareigų ir realiai neplanavo būti kaip direktorius. Vadovaujantis teismų praktika tokiu būdu pagamintas dokumentas, kai dokumento turinyje įtvirtinami objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir asmuo juos patvirtina pasirašydamas šį dokumentą, laikomas netikru (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-870/2019, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-581/2020, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Nustatyta, kad G. P. savo parašu patvirtino kaltinime nurodytame dokumente įrašytus melagingus duomenis, o tai reiškia, kad jis ne suklastojo dokumentą, o pagamino visiškai naują, žinomai melagingą, dokumentą, t. y. tokį, kuris tikrovėje neegzistuoja, taigi sprendžiama, kad jis pagamino netikrą dokumentą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagamintą netikrą dokumentą G. P. panaudojo. Jis neteisėtai paleido netikrą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (registravimui pateikė VĮ „Registrų centras“). Nurodyta veika buvo realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, atsirado reali žalos grėsmė kitų asmenų teisėms ar interesams. Šiuo atveju buvo pagamintas pakankamai svarbus netikras teisinio pobūdžio dokumentas, susijęs su konkrečios įmonės veikla, taigi ir viešuoju interesu, dokumentai buvo teikiami valstybės institucijai, registruojami registre, jų pagrindu asmenų atžvilgiu buvo priimti atitinkami sprendimai, jie vykdomi. Galiausiai pats G. P. tapęs UAB „X” direktoriumi, nevykdė tokiems subjektams priskirtų pareigų, jų net neketino ir negalėjo vykdyti, nes neturėjo įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, todėl, pavyzdžiui, negalėjo valdyti įmonės skolų, kreditų ir pan. Šios aplinkybės galėjo turėti esminės reikšmės tiek valstybės institucijoms renkant, tikrinant ir kontroliuojant informaciją apie įmonę, tiek ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turėjo turtinių ar neturtinių santykių su įmone. Taigi daroma išvada, kad minėto netikro dokumento sukūrimas ir jo panaudojimas sukėlė reikšmingus teisinius padarinius.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Šiuo atveju tokio juridinio fakto nebuvo, nes jis buvo tik simuliuojamas, todėl šioje byloje nagrinėjamas dokumentas patvirtino realiai neįvykusį faktą. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad tokio dokumento sukūrimas ir panaudojimas turėjo esminės įtakos kitų asmenų teisėms ir interesams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad veika, kurios padarymu kaltinamas G. P., nebuvo pavojinga. Veikos pavojingumas šiuo atveju gali būti vertinamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kontekste.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. nusikalstami veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip kaip netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas. Nusikalstamą veiką G. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis G. P. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas šiuo atveju yra tęstinė veika (veiksmai yra laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, įgyvendinant iš esmės vieną sumanymą dėl to paties dalyko), todėl kiekviena atskirai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojama.

Pažymėtina, kad po bylos perdavimo nagrinėti teisme, keitėsi BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija, joje buvo įtvirtintos naujos bausmių rūšys: viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Tai lengvina kaltinamojo G. P. teisinę padėtį, nes naujos redakcijos straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios švelnesnės bausmės. Esant tokiai teisinei situacijai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, naujos redakcijos BK 300 straipsnio 1 dalis pripažintinas nuteistojo G. P. teisinę padėtį lengvinančia baudžiamojo įstatymo norma, turinčia grįžtamąją galią. Todėl G. P. veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 redakcija).

Skirdamas U. D. ir G. P. bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

U. D. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, yra sukūrusi šeimą, augina du vaikus. U. D. įvykdė įvykdė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė U. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti U. D. paskiriant BK 183 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes pinigines baudas. Bausmių dydžiai skirtini mažesni nei sankcijose nurodyti šių bausmių vidurkiai. I. U. D. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

G. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 7 b.l. 5), dirba. G. P. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu. Teismas nenustatė G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. P. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę piniginę baudą (taikant veikos padaruymo metu - 2017 m. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (37,66 Eur)). Bausmės dydis skirtinas mažesnis nei sankcijoje nurodytas šios bausmės vidurkis.

2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo/ liudytojo T. K. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB ,,X“ dokumentai 1. Segtuvas „Pirkėjai“ nuo 2018-01-01, 146 lapai; 2. Segtuvas „Pirkėjai“ 2017-11-01- 2017-12-31, 107 lapai; 3. Segtuvas „Tiekėjai“ 2017-10-31 -2017-12-31, 63 lapai; 4. „Tiekėjai detalės nuo 2018-01-01“, 131 lapas; 5. „Tiekėjai, ryšiai ir kt. 2018-01-01“, 37 lapai; 6. „Sutartys“, 26 lapai; 7. „Sodra, DU“, 2018 m., 49 lapai; 8. „Sodra, DU“ 2017 m., 33 lapai; 9. „Bankas Luminor 2017/2018“, 103 lapai; 10. „VMI 2017/2018“, 42 lapai; 11. „Suderinimo aktai“, 1 lapas; 12. „Darbo sutartys“, 52 lapai; 13. „Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas“, 12 lapų; 14. „Tiekėjai 2017-11-01-2017-12-31“, 10 lapų; 15. „Prašymai“, 3 lapai; 16. „Įsakymai“, 13 lapų; 17. „Įvairūs dokumentai“, 129 lapai; 18. „Kasa 2017-11-01 - 2017-11-30“, 190 lapai; 19. „Kasa 2017-10-01- 2017-12-31“, 167 lapai; 20. „Kasa 2018-01-01“, 182 lapai; 21. Kasa „2018-02-01- 2018-02-28“, 88 lapai; 22. „Kasa 2018-03-01 - 2018-03-31“, 117 lapai; 23. „Kasa 2018-04-01 - 2018-04-30“, 83 lapai; 24. „Kasa 2018-05-01 - 2018-07-03“, 73 lapai; 25. „Gaisrinės saugos instrukcijų registracijos žurnalas“, 12 lapai; 26. „Siunčiamų raštų registravimo žurnalas“, 39 lapai; 27. „Darbo sutarčių registravimo žurnalas“, 12 lapų; 28. „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, 25 lapai; 29. „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas 2018-10-31 - 2018-07-03“, 48 lapai; 30. „Įmonės dokumentų perdavimo aktas“ 1 lapas; 31. „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2017-10-31 - 2018-06-15“, 48 lapai; 32. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 V. M.“, 6 lapai; 33. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 M. P.“, 7 lapai; 34. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 O. K.“, 8 lapai; 35. „Serviso dokumentai 2017-11-01- 2017-11-30“, 4 lapai; 36. „Autoremonto paskyrų dokumentai 2017-12-01 - 2018-03-30“, 8 lapai; 37. PIN generatorius, 1 vnt. saugomi Vilniaus apskr. VPK KP ENTV patalpose, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje (t.5, b.l. 53-54), nuosprendžiui įsiteisėjus tolesniam saugojimui perduotini perduotini į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą, nes UAB ,,X“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t. 3, b.l. 87-88).

Kiti klausimai.

Kaltinamieji U. D. ir G. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikyti. Ikiteisminio tyrimo metu U. D. buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t.7 b.l. 163-167). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi U. D. panaikinta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (t.8 b.l. 92-93). U. D. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. P. kardomoji priemonė nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

U. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 50 MGL dydžio, t.y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų pinigine bauda.

U. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nubausti 100 MGL dydžio, t.y. 5 000 (penkių tūkstančių) eurų pinigine bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis U. D. paskirtas bausmes (baudas) subendrinti ir paskirti galutinę bausmę 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų piniginę baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo U. D. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir nubausti 70 MGL dydžio t.y. 2 636,20 eurų bauda.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. P. kardomosios priemonės neskirti.

UAB ,,X“ dokumentus: 1. Segtuvą „Pirkėjai“ nuo 2018-01-01, 146 lapai; 2. Segtuvą „Pirkėjai“ 2017-11-01- 2017-12-31, 107 lapai; 3. Segtuvą „Tiekėjai“ 2017-10-31 -2017-12-31, 63 lapai; 4. „Tiekėjai detalės nuo 2018-01-01“, 131 lapas; 5. „Tiekėjai, ryšiai ir kt. 2018-01-01“, 37 lapai; 6. „Sutartys“, 26 lapai; 7. „Sodra, DU“, 2018 m., 49 lapai; 8. „Sodra, DU“ 2017 m., 33 lapai; 9. „Bankas Luminor 2017/2018“, 103 lapai; 10. „VMI 2017/2018“, 42 lapai; 11. „Suderinimo aktai“, 1 lapas; 12. „Darbo sutartys“, 52 lapai; 13. „Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas“, 12 lapų; 14. „Tiekėjai 2017-11-01-2017-12-31“, 10 lapų; 15. „Prašymai“, 3 lapai; 16. „Įsakymai“, 13 lapų; 17. „Įvairūs dokumentai“, 129 lapai; 18. „Kasa 2017-11-01 - 2017-11-30“, 190 lapai; 19. „Kasa 2017-10-01- 2017-12-31“, 167 lapai; 20. „Kasa 2018-01-01“, 182 lapai; 21. Kasa „2018-02-01- 2018-02-28“, 88 lapai; 22. „Kasa 2018-03-01 - 2018-03-31“, 117 lapai; 23. „Kasa 2018-04-01 - 2018-04-30“, 83 lapai; 24. „Kasa 2018-05-01 - 2018-07-03“, 73 lapai; 25. „Gaisrinės saugos instrukcijų registracijos žurnalas“, 12 lapai; 26. „Siunčiamų raštų registravimo žurnalas“, 39 lapai; 27. „Darbo sutarčių registravimo žurnalas“, 12 lapų; 28. „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, 25 lapai; 29. „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas 2018-10-31 - 2018-07-03“, 48 lapai; 30. „Įmonės dokumentų perdavimo aktas“ 1 lapas; 31. „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2017-10-31 - 2018-06-15“, 48 lapai; 32. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 V. M.“, 6 lapai; 33. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 M. P.“, 7 lapai; 34. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 O. K.“, 8 lapai; 35. „Serviso dokumentai 2017-11-01- 2017-11-30“, 4 lapai; 36. „Autoremonto paskyrų dokumentai 2017-12-01 - 2018-03-30“, 8 lapai; 37. PIN generatorių, 1 vnt. saugomus Vilniaus apskr. VPK KP ENTV patalpose, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus tolesniam saugojimui perduoti į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą, nes UAB ,,X“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Išaiškinti U. D. ir G. P., kad jiems paskirtos piniginės baudos – U. D. 6 000 Eur bauda, G. P. 2 636,20 Eur bauda per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyti bylos numerį Nr. 1-80-369/2025), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto apylinkės teismą.