- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- 1-80-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46323-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- U. D., G. P.
- Advokatai
- Vytautas Ptašinskis, Vaida Gulbinienė
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
U. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;
G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. D., dirbdama pagal 2017 m. spalio 24 d. darbo sutartį Nr. 2 UAB ,,X”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buhaltere, turėdama teisę valdyti bendrovės pinigines lėšas bei turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą - UAB „X“ priklausantį turtą, tyčia, žinodama, kad pagal 2017 m. spalio 24 d. darbo sutartį laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. jai turėjo būti išmokėta 1 588,07 Eur darbo užmokesčio, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Bankas“, 4 450 Eur darbo užmokesčio: 2018 m. sausio 3 d. pagal dokumentą Nr. 34 - 700 Eur, 2018 m. sausio 5 d. pagal dokumentą Nr. 36 - 100 Eur, 2018 m. sausio 8 d. pagal dokumentą Nr. 40 – 1 200 Eur, 2018 m. sausio 10 d. pagal dokumentą Nr. 44 - 350 Eur, 2018 m. sausio 18 d. pagal dokumentą Nr. 46 - 100 Eur, 2018 m. sausio 24 d. pagal dokumentą Nr. 52 - 250 Eur, 2018 m. vasario 22 d. pagal dokumentą Nr. 75 - 100 Eur, 2018 m. vasario 23 d. pagal dokumentą Nr. 76 - 500 Eur, 2018 m. gegužės 11 d. pagal dokumentą Nr. 129 – 1 150 Eur, iš UAB „X“, o laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 8 d. iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB SEB Bankas“ 111 Eur darbo užmokesčio: 2018 m. gegužės 10 d. pagal dokumentą Nr. 128 - 55 Eur, 2018 m. birželio 8 d. pagal dokumentą Nr. 150 - 56 Eur; iš viso ji pervedė į savo sąskaitą 4 561 Eur, t. y. neteisėtai pervedė sau tariamai su darbo užmokesčiu susijusias, UAB „X“ priklausančias pinigines lėšas – 2 972,93 Eur (4 561-1 588,07). Tokiu būdu U. D. pasisavino jai patikėtą 2 972,93 Eur vertės svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
U. D. dirbdama pagal 2017 m. spalio 24 d. darbo sutartį Nr. 2 UAB ,,X”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buhaltere ir žinodama, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodama, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apgaulingai tvarkė UAB ,,X“ buhalterinę apskaitą. U. D. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 metų rugsėjo 4 d. nevedė UAB „X“ detalių buhalterinės apskaitos balansinių sąskaitų registrų, kasos knygos už laikotarpius nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d. kasos operacijas patvirtinančių dokumentų; pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų, atskaitingų asmenų apskaitos registrų, todėl be šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie 21 635 Eur turto likučius; 4 741 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų likučius teisingumo; balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie banko sąskaitoje ir kasoje pinigų likučius teisingumo; pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 metus įrašytų duomenų apie gautas pajamas 25 924 Eur ir patirtas sąnaudas 25 924 Eur teisingumo; 33 310 Eur iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimo; 10 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį gautų pinigų panaudojimo.
U. D. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais UAB ,,X” 37 824,95 Eur ūkinių operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugų pardavimais, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies nuostatų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. Tokiais savo veiksmais U. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
G. P., suklastojo netikrą dokumentą, t. y. žinomai netikrą dokumentą pagamino ir jį panaudojo, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d., A. D. paprašius būti fiktyviu UAB „X”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir jam sutikus, jis iš anksto žinodamas, kad realiai netaps UAB „X” direktoriumi, neperims šios įmonės valdymo bei jokių UAB „X” dokumentų, antspaudo, grynųjų pinigų ir kitų daiktų, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y., kad dėl jo veiksmų bus patvirtintas bei panaudotas žinomai netikras (tikrovę neatitinkantis) dokumentas, pagamino žinomai netikrą dokumentą, pasirašė 2017 m. spalio 13 d. Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką, tuo įtvirtino tyrimo metu nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba įrašytus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis - G. P. yra UAB „X“ direktorius, po ko šį žinomai netikrą dokumentą - UAB „X“ 2017 m. spalio 13 d. Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką panaudojo, t. y. jį 2017 m. spalio 13 d. registravimui pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje. Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).
Apklausta teisme kaltinamoji U. D. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad įmonėje buhaltere pradėjo dirbti 2017 m. spalio mėn., tiksliai dienos nepasakys. Jos pareigos buvo standartinės. Turėjo suvesti visus gautus duomenis, pirkimus, pardavimus, atlikti operacijas, tiekėjams sumokėti skolas, įdarbinti darbuotojus, pateikti ataskaitas Sodrai, VMI balansus. Turėjo daryti viską, ką daro buhalteris, tai ir darė. Įsidarbinusi pasakė, kad su grynais pinigais nenori turėti jokių sąsajų. Kiekvieną mėnesį atlyginimo ji negaudavo. Įmonėje dažnai trūkdavo pinigų, buvo daug skolų. Tik vadovo leidimu, arba jam žinant, kai atsirasdavo įmonėje pinigų, jai leisdavo kažkiek persivesti sau pinigų. Tai darė ne savavališkai. Kai teikdavo žiniaraščius į Sodrą, visada rašydavo fiksuotą savo algą, tačiau juos persivesdavo tik tada, kai būdavo galimybė. Prieš tai visada būdavo padengiami įsiskolinimai Sodrai, VMI, tiekėjams. Ji ateidavo dirbti ne kiekvieną dieną ir nesėdėjo darbo vietoje 8.00 val. Ateidavo kas antrą, trečią dieną. Kokie dokumentai buvo sudėti ant jos stalo, juos suvesdavo į kompiuterį ir išeidavo. Tuo metu dar buvo įdarbinta ir kitoje įmonėje. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus U. D. nurodė, kad dirbti buhaltere jos paprašė A. D.. Su kuo sudarė darbo sutartį, kas tuo metu buvo įmonės vadovas, neatsimena. Įmonės vadovai keitėsi. Jai dirbant vadovais buvo J. T., M. M. ir G. P.. Iš darbo ji išėjo savo noru. Augo įmonės skolos, nebuvo pajamų. Darbuotojai išeidinėjo iš darbo. Jos sudaryta darbo sutartis buvo standartinė. Buvo numatytas minimalus atlyginimas 380 eurų. Tokia suma buvo nustatyta darbo sutartyje, tačiau ji gaudavo mažiau. Vokeliuose pinigų negaudavo. Būdavo, kad du mėnesius negaudavo atlyginimo. Labai nestabiliai gaudavo algą. Atlyginimo grynais pinigais negaudavo. Atlyginimą persivesdavo sau pati, bet tik tuomet, kai jai leisdavo įmonės vadovas. Visi banko sąskaitų generatoriai buvo jos kabinete buvusiame stalo stalčiuje kartu su visais kodais, tai prie jų prieiti galėjo bet kas. Ji paklausdavo įmonės vadovo, ar gali sau kažkiek persivesti. Tai nebuvo didelės pinigų sumos - iki 150 eurų. Įmonės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), o buveinė (duomenys neskelbtini). Ten buvo servisas. Ji turi (duomenys neskelbtini) ekonomikos išsilavinimą. Tai buvo ne pirma jos darbo vieta. Ji atliko tik keletą piniginių pervedimų. Ne visus, kurie nurodyti kaltinime. Daugiausia yra sau pervedusi 150 eurų. 700 eurų nepervedė. 100 eurų galimai persivedė. Pinigų sumų, kurios virš 200 eurų, nepersivesdavo. Kiek žino, iki jos įdarbinimo kita buhalterė ten nedirbo. Ji pradėjo ten dirbti, kai įsikūrė servisas. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas konteineris. Ten buvo jos ir vadybininko darbo vietos. Jos darbo stalo stalčiuje buvo generatorius. Jai už nugaros stovėjo spinta, kur buvo segtuvai su dokumentais. Kai išėjo iš darbo, dokumentus perdavė akcininkui T. K., nes šito jis pareikalavo. Ji padarė klaidą, nes nežinojo, kaip turi atrodyti perdavimo aktas. Kaip T. K. surašė, taip ir liko. Jis paprastai ranka surašė, ką pasiima. Dabar kai pasižiūri į perdavimo aktą, tai jis ne toks turėtų būti. Negali paaiškinti, kodėl į jos sąskaitą atlikti pinigų pervedimai. Bet kas galėjo pervesti pinigus į jos sąskaitą, nes generatorius su kodais buvo jos darbo vietos stalčiuje ir buvo prieinamas bet kuriam darbuotojui. Tada į tai per daug nekreipė dėmesio. Kai į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, ir nedarė jokių veiksmų. Pinigus gaudavo ir juos išleido. Negali dabar prisiminti, kad buvo tokios pinigų sumos pervestos. Ji nustebo, kai tyrimo metu jai parodė banko išrašą. Į programą suvesdavo visus dokumentus, kuriuos jai paruošdavo ant stalo. Tai buvo pirkėjai, tiekėjai, matydavo skolas, ruošdavo žiniaraščius į Sodrą, į VMI teikdavo dokumentus, darė 2017 m. balansą, teikė ataskaitas į registrų centrą. Buvo kasos ir ilgalaikio turto dokumentai. Naudojo kodų generatorių. Įmonės vadovą M. M. žino, bet jo darbo vietoje visai nebūdavo. Su G. P. ji nekalbėjo apie savo atlyginimą. Prisimena, kad bendraudavo su J. T.. Jos sutuoktinis šioje įmonėje neturėjo jokio vaidmens. Jis įmonėje nedirbo. Ji žino, kad turi teisę neduoti parodymų apie savo šeimos narį. Jau sakė, kad nurodymus jai duodavo vadovas J. T.. Turi teisę neatsakinėti į klausimus apie A. D.. Generatorius ir įmonės banko mokėjimo kortelės ji neturėjo. Su vadovu derindavo, kam pervesti pinigus. Dažniausiai būdavo vienas ar du skolininkai, kuriems reikėdavo pervesti. Jie išsiskirstė visi ir viskas. Joks aktas nebuvo surašytas. Kiek ji prisimena, tai kitiems darbuotojams būdavo mokama grynais pinigais. Ji tik išrašydavo kasos išlaidų kvitą ir palikdavo ant stalo, kad kiekvienas pasirašytų, o grynus pinigus paskirstydavo serviso vadovas. Įmonės finansiniai dokumentai būdavo laikomi darbo vietoje. Jie būdavo atspausdinami ir susegami į segtuvus. Ten būdavo du kompiuteriai. Vienas jos su buhalterine programa, o kitas vadybininko. Pas jį buvo įvesta serviso programa. Abu kompiuteriai nešiojami, tačiau išeidama iš darbo vietos savo kompiuterį ji palikdavo. Prie buhalterinės programos galėjo prisijungti bet kas, nes slaptažodžio nebuvo. Apie pinigus niekas niekam priekaištų nereiškė, tik buvo kalbama, kad įmonė skolinga tiekėjams. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kaip ir turėtų tvarkyti visi buhalteriai. Visose įmonėse darė tą patį darbą. Tam, kad ji galėtų normaliai atlikti savo pareigas, jai reikėdavo visų dokumentų. Būdavo, kad pavėluodavo jai pateikti dokumentus, todėl teikdama ataskaitas kitą mėnesį jas patikslindavo. Pradžioje reikalavo iš direktorių, vadybininkų, kad būtų pateikti dokumentai. Ką jie pateikdavo, tai ji suvesdavo. Vėliau pamatė, kad sudėtinga su jais susikalbėti, išreikalauti visus dokumentus bei klausyti jų pažadų, todėl per daug nesistengė. Nusprendė suvedinėti tai, kas jai bus padėta ant jos stalo. Dėl to gali būti, kad kažkokių sąskaitų nėra, tačiau jų neslėpė. Gal kažkokie dokumentai yra paslėpti ar dingę, tačiau čia ne dėl jos kaltės. Visi dokumentai, kasos knygos buvo perduotos akcininkui T. K., todėl jai kelia nuostabą, kad kažkokių dokumentų nėra. Ji nėra garantuota dėl T. K., ar viską jis pateikė tyrimui. Pagal tai, kuo yra kaltinama, mato, kad yra didelis dokumentų trūkumas. Ji atidavė T. K. viską, kas buvo pas ją. Prieš teismo posėdį ji persiskaitė savo ankstesnės apklausos protokolą. Ji minėjo, kad dirbo nuo 2017 m. spalio mėn. ir nežino, kodėl tyrimo metu pasakė kitaip. Ji žinojo, kad T. K. buvo bendrovės akcininkas. Jis minėjo, kad dėl savo paskolos nori kažką išsiaiškinti, todėl jam reikia visų buhalterinių dokumentų. Ji nežino, ar T. K. buvo išmokama jo suteikta paskola. Asmeniškai jam pinigų nepervedinėjo. Neprisimena, kada perdavė dokumentus T. K.. Jis popieriaus lape rašė, kas jam perduodama. Viską užrašė ir vieną egzempliorių paliko jai. Visi likę įmonės darbuotojai galėjo paimti ir paslėpti dokumentus. Priėjimas prie dokumentų buvo laisvas. Ji tik spėja, kad dokumentus galėjo paimti J. T.. Jis su T. K. draugai. Kai dokumentus atidavė T. K., daugiau buhalterijos netvarkė, nes įmonės veikla nevyko. Gali būti, kad dar iki tol, kol dokumentai buvo perduoti T. K., kažkas iš jų dingo. Ji nematė, kad kažkas dingo, tačiau gautus dokumentus suvesdavo į programą. Programa buvo visiems prieinama ir be slaptažodžių. Niekas daugiau kaip buhalteris bendrovėje nedirbo. Nežino, ar kažkas galėjo kažką suvesti į programą. Nebuvo tokio atvejo, kad norint suvesti dokumentą į programą, jis jau būtų įvestas. Ji nesutinka su ūkinės finansinės veiklos išvada, nes ją kaltina, kad pradangino dokumentus, tačiau ji šito nepadarė. Savo darbą atliko tvarkingai. Tiksliai negali pasakyti, ar kažkuriam iš vadovų padėjo pildyti formą, kad pateikti JAR, nes neprisimena. Neprisimena, kad G. P. būtų jos šito prašęs. Tai buvo paskutinė jos darbovietė kaip buhalterės. Kai buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas, buhaltere jau nebedirbo. Iš jos pareikalavo dokumentų, tai juos ir perdavė. T. K. liepė perduoti visus dokumentus. Dokumentų iš jos reikalavo net su policija. Kai T. K. liepė pavasarį perduoti dokumentus, ji net neprisimena, kas tuo metu buvo vadovas. Dokumentus perdavė T. K., nes jis buvo akcininkas. J. T. ir „atvedė“ akcininką T. K. į įmonę. Nežino ir negali atsakyti, kodėl T. K. neprašė dokumentų iš J. T.. Su A. D. apie darbą nekalbėdavo. Įmonės akcininkas buvo ir G. P.. Neprisimena, nuo kada jis buvo akcininkas. Kai ji būdavo darbo vietoje, tai ir G. P. ten būdavo. Atvažiuodavo į servisą jis pastoviai. Veždavo detales, nors ir nedirbo. Jai asmeniškai nurodymų neduodavo ir dokumentų perdavime jis nedalyvavo. Negali pasakyti, ar buvo pateikta įmonės balansinė ataskaita už 2017 m. Ji teikdavo atskaitas kiekvieną mėnesį. Įmonės veikla nutrūko 2018 metų pavasarį. Dokumentai apie įmonės turtą buvo ilgalaikio turto segtuve su nusidėvėjimo lentelėmis. Ten buvo autoserviso įranga, automobilis ir kompiuteris. Pagrindinai tai įranga, visokie keltuvai, diagnostikos kompiuteriai (t. 8, b.l. 63-66).
2023 m. sausio 16 d. įteikus pranešimą apie įtarimą U. D. dėl kaltės nepasisakė (t. 7, b.l. 154).
2022 m. vasario 23 d. apklausta kaip specialioji liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką U. D. parodė, apytiksliai nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 metų pradžios dirbo UAB „X“ ir vykdė įmonės buhalterės funkcijas. Kai dirbo UAB „X“, kiek prisimena, įmonės vadovu kurį laiką buvo J. T., o vėliau M. M.. Tikslių datų, kada jie buvo įmonės vadovai, neprisimena. Prisimena, kad J. T. jo paklausdavo, ar buhalterinės apskaitos dokumentai suvesti į buhalterinę programą (kuri kiek prisimena pavadinimo neturėjo). Ji buvo tiesiog įdiegta ant kompiuterio darbalaukio su pavadinimu „X“. J. T. klausdavo, ar Sodrai pateikti duomenys apie darbuotojų darbo užmokestį, atostogas. UAB „X“ vykdė veiklą, susijusią su automobilių remontu, adresu (duomenys neskelbtini). Buhalterės funkcijas ji atlikdavo tuo pačiu adresu, tačiau ne pačio serviso patalpose, o šalia jo išnuomotame konteineryje. Jo viduje buvo du darbo stalai, lentynos, kuriose buvo laikomi buhalterinės apskaitos dokumentai ir du nešiojami kompiuteriai. Jungiantis prie kompiuterio jokių prisijungimo duomenų nebuvo prašoma. Ji naudojosi tik vienu kompiuteriu, į kurį buvo įdiegta buhalterinė programa. Į ją nereikėjo vesti prisijungimo duomenų. Ji buvo laisvai prieinama kaip ir kitos standartinės kompiuterio programos. Jos kaip buhalterės funkcijos buvo pirkimų-pardavimų sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, pastato ir jo darbo vietos nuomos sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitymas buhalterinėje programoje ir pateikimas „Sodrai“, VMI deklaravimas darbo užmokesčio, ilgalaikio/trumpalaikio turto apskaitymas (apskaitos programoje bei rankiniu būdu įvesta į žurnalą). Kiek prisimena, įmonė turėjo ilgalaikį turtą. Du kompiuterius, automobilį „Opel“ (tamsiai mėlynos spalvos). Įmonei priklausė automobilių remonto įranga. Kas jai pateikdavo buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakyti negali. Kiek prisimena, jai atėjus į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai būdavo padėti ant jos darbo stalo. Ji asmeniškai nematydavo, kas juos padėdavo. Buhalterinės apskaitos dokumentų niekas į rankas jai nepaduodavo. Savo darbo vietoje apytiksliai lankydavosi vieną kartą per savaitę. Ji teikė į Registrų centrą įmonės metinį balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, metinį pranešimą ir aiškinamąjį raštą. Teikė deklaracijas į VMI dėl įmonės darbuotojų darbo užmokesčio, atostogų ir nedarbingumo, duomenis Sodrai bei duomenis Registrų centrui. Teikė elektroniniu būdu naudojantis savo asmeniniu mobiliuoju parašu, kadangi buvo įmonės vadovo J. T. įgaliota atlikti minėtus veiksmus. Visus dokumentus, kuriuos teikė elektroniniu būdu, atspausdindavo ir segdavo į segtuvus. Kiek prisimena, įmonės pirkimų-pardavimų segtuvų buvo apie 10 arba net daugiau. Kas buvo įmonės kasininkas, nežino, bet ne ji. Nežino, ar įmonėje buvo grynųjų pinigų operacijų. Kai buvo įmonėje fiziškai grynųjų pinigų operacijų, nematė. Kad jie būtų atiduodami, nežino. Kiek prisimena, pildė tik kasos išlaidų orderių turinį, o apatinės dalies, kur buvo nurodyta, kas priėmė pinigus, ji nepildydavo. Jai buvo nežinoma, kas priėmė grynuosius pinigus, nes šiame procese nedalyvavo. Prieigos prie įmonės banko sąskaitų neturėjo. Tik matydavo įmonės banko sąskaitų išklotines, kurios būdavo atspausdintos ir padėtos ant jos darbo stalo. Kiek prisimena, įmonės pirkimai-pardavimai buvo apskaityti PVM sąskaitose faktūrose. Ar visos įmonės ūkinės-finansinės veiklos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, nurodyti negali, nes ji suvesdavo į buhalterinę programą tik tuos duomenis, kurie jai būdavo pateikti, o pati tikrai papildomai nesidomėjo, ar viskas jai pateikta. Ji sudarinėjo metų ilgalaikio, trumpalaikio, materialaus turto sąrašus ir minėti duomenys buvo laikomi atvirose lentynose jos darbo vietoje. Kiek prisimena, įmonė UAB „X“ turėjo paskolą, kurios dydžio neprisimena. Įmonė turėjo skolų tiekėjams už įsigytas prekes (automobilių remonto medžiagas), patalpų savininkui už nuomą. Ji buvo atsakinga už darbuotojų įdarbinimą ir atleidimą ir pateikdavo darbuotojų duomenis Sodrai, tačiau dėl darbuotojų atleidimo iš darbo klausimų ji nebuvo atsakinga. Už tai galimai buvo atsakingas J. T., tačiau ji tiksliai nežino. Kiek prisimena, įmonėje buvo įdarbinti sekantys darbuotojai: D. K., J. T., M. M., S. M., V. M.. Kaip ir kokio dydžio buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, ji nežino, nes pati įmonės darbuotojams atlyginimo nemokėjo. Kiek jai yra žinoma, įmonės darbuotojai gaudavo skirtingą darbo užmokestį, nes įmonė ne visada turėjo pakankamai lėšų. Būdavo, kad ne visas darbo atlyginimas būdavo išmokamas darbuotojui. Jos pačios darbo užmokestis buvo apytiksliai už mėnesį apie 100-150 eurų. Nori pažymėti, kad jos atlyginimas buvo mokamas ne kas mėnesį o kas kelis mėnesius susumavus bendrą sumą. Atlyginimas buvo pervedamas į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Savo darbo sutarties neturi išsisaugojusi ir koks tiksliai buvo sutartas darbo užmokestis, ji neprisimena.
Į klausimą apie įmonės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) gautą 10 000,00 Eur paskolą, jos panaudojimą ir kodėl šie pinigai buvo išgryninti ir neapskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, atsakyti negali. Ji asmeniškai nevykdė neoficialios buhalterinės apskaitos, o kas galėjo tai vykdyti, nežino. Galbūt be jos žinios buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita.
Laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. ji nedirbo, todėl į klausimą, ar visos ūkinės operacijos, susijusios su automobilių remonto paslaugomis ir pardavimais buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, ji nežino. Kodėl į jos asmeninę banko sąskaitą buvo pervedami pinigai 2018 m. nuo sausio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, iš viso apie 4 500 eurų be bankinius pavedimus pateisinančių dokumentų, ji nurodyti negali, nes nežino. Kaip minėjo, ji minėtu laikotarpiu įmonėje nebedirbo ir nebeteikė įmonės buhalterės paslaugų. Visi įmonėje dirbę darbuotojai, kiek ji žino, buvo oficialiai įdarbinti. Ji nematė, kad įmonėje būtų mokamas neoficialus darbo užmokestis. Kas tai galėjo atlikti, nežino. Ji darbuotojams darbo užmokesčio grynaisiais pinigais nemokėjo. A. D. jokios veiklos įmonėje nevykdė ir už nieką nebuvo atsakingas. Kiek ji žino, A. tiesiog buvo suderinęs M. M. klausimą dėl direktoriaus pareigų vykdymo įmonėje „X“. Su buvusiais įmonės direktoriais J. T., M. M. bei G. P. ji nebendrauja (t.3, b.l. 5-7).
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisme liudytoju M. M. parodė, kad jam teko bendrauti su kaltinamaisiais. Dabar šis bendravimas nutrūko. Jo buvimas direktoriumi buvo laikinas ir labai trumpas. Direktorius jis buvo pačioje pradžioje. Tai galėjo būti 2018 metai. Tikslių datų nepasakys. Pasirašė ir pabuvo direktoriumi. Jo pagrindinis tikslas buvo paskolos paėmimas įmonės apyvartinėm lėšom, jam laiduojant kaip fiziniam asmeniui. UAB „X“ kažkokios veiklos nevykdė. Tuo metu net nežinojo, kad jei darbo sutartis nutraukiama, tu vis tiek esi direktorius. Kad jis toliau yra UAB „X“ direktorius, sužinojo žymiai vėliau, galbūt net tada, kai prasidėjo tyrėjų skambučiai. Susitvarkė tik su advokato pagalba. Įvykių pradžioje jis glaudžiai bendravo su U. ir jos vyru A.. A. ir pasiūlė jam tapti direktoriumi. Teismo pagarsinti jo parodymai teisingi. Paskolą, kurios laiduotojas jis buvo, jau padengė. Su juo niekas neatsiskaitė. Tuo metu buvo jaunas ir durnas. Turbūt vienintelis toks paaiškinimas. Buvo toks noras kažkuo būti, nesuprantant, ką darai. Turbūt dėl titulo, kad esi direktorius. Iki dabar negali atsakyti, kodėl sutiko. Atsakydamas į prokurorės klausimus liudytojas nurodė, kad mobilaus parašo pavidalu patvirtino įgaliojimą tvarkyti reikalus. Laidavimas viena iš tų sąvokų, kurią išmoko per patirtį. Tas, kas skolino, jam tai verslas. Sumokėjo daugiau nei 7 000 eurų, neskaičiuojant antstolio išlaidų. Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimus liudytojas nurodė, kad apie ankstesnius įmonės vadovus jam nieko nežinoma. Jis važiavo į Registrų centrą direktoriaus pasikeitimui. Tie dokumentai tiesiog buvo lapai. Tikėtina, kad juose pasirašė. Mano, kad per tą mėnesį, kai buvo direktorius, ir važiavo į Registrų centrą. Jam datos ar dokumentai painiojasi. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo akcentuojama, kad spec. liudytojai tampa įtariamaisiais. Neturi nuomonės, kodėl kitus asmenis praktiškai už tą patį teisia, o jo ne. Atsakydamas į advokatės V. Gulbinienės klausimus liudytojas nurodė, kad negali pasakyti, kiek kartų buvo atvykęs į servisą. Tikrai daugiau nei vieną ar tris kartus, bet mažiau, nei priimta būti ten dirbančiam žmogui. Tuo metui jis buvo studentas ir turėjo daug laisvo laiko. Neseniai buvo atvykęs į Vilnių, neturėjo daug draugų, tai vykdavo į servisą. Eigoje sužinojo, kad G. (P.) yra vienas iš įmonės savininkų. Kitą savininką sužinojo tik su advokato pagalba, kai pradėjo inicijuoti atsisakymą direktoriaus pareigų. Negali pasakyti, ar darbo metu žinojo, kad G. yra vienas iš įmonės savininkų. Į teismo klausimus liudytojas nurodė, kad periodiniai atvažiavimai į servisą buvo iki mėnesio. Visas tas procesas užtruko iki mėnesio. Į tą mėnesį įsiterpia ir tos paskolos pasirašymas (t. 8, b.l. 130-131).
2022 m. vasario 21 d. apklaustas specialiuoju liudytoju apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką M. M. parodė, kad buvo įdarbintas įmonėje UAB „X“ direktoriumi apytiksliai nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Realiai įmonės direktoriaus funkcijas vykdė apie mėnesį, o galbūt net mažiau. Jam pasiūlė tapti minėtos įmonės direktoriumi A. D.. Tuo metu jie buvo draugai. Laisvu laiku jis lankėsi UAB „X“ praleisti laiką ir pabendrauti su A. D., G. ir U.. Kodėl A. D. jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi, tiksliai nežino. Siūlydamas būti UAB „X“ direktoriumi, A. D. nesiūlė jam už tai sumokėti pinigų. A. D. pasakė, kad tai bus puiki praktika jo ateityje ir vėliau už atlygį jis galės dirbti panašų darbą. Tuo metu manė, jog tampant įmonės direktoriumi bus gera praktika. Sutiko tapti UAB „X“ direktoriumi negaudamas jokio atlygio. Kai tapo minėtos įmonės direktoriumi, jam buvo pasakyta, kad reikalinga gauti įmonei apyvartinių lėšų. Kadangi tuo metu buvo įmonės direktoriumi, kiek prisimena, pasirašė maždaug dėl 7 000 eurų paskolos gavimo įmonei „X“. Jis pasirašė, kad yra fizinis laiduotojas dėl minėtos paskolos. Kiek žino, minėta 7 000 eurų pinigų suma turėjo būti pervesta į įmonės banko sąskaitą. Tiksliai neprisimena, sudaryti paskolą jo prašė A. D. ar U. D.. Dar kiek prisimena, buvo parašęs įgaliojimą (kokį tiksliai nežino) įmonės buhalterei U.. Po jo įdarbinimo įmonės direktoriumi įmonėje jokios veiklos nevykdė ir buvo susikaupęs į studijas. Kiek prisimena, 2018 m. birželio mėnesį išvyko dirbti į Kiprą. Iš Kipro grįžo 2018 m. spalio mėn. pradžioje. Jam būnant Kipre pradėjo skambinti kreditorius, iš kurio buvo paimta 7 000 eurų ir nurodė, kad neatliekamos įmokos, kurias turėjo vykdyti UAB „X“, o ne jis asmeniškai. Susirūpinęs dėl susiklosčiusios situacijos paskambino A. D. ir paprašė, kad U. D. atleistų jį iš darbo, kad jis neturėtų nieko bendro su įmone. Šį prašymą patvirtinančių įrodymų neturi. Jam buvo atsakyta, kad jį atleis. Manė, kad viskas tuo ir baigsis, kad nebus niekam nieko skolingas. Kiek prisimena, maždaug 2018 m. rugpjūčio mėnesį turėjo būti atleistas iš UAB „X“ direktoriaus pareigų. 2018 m. spalio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skambučių centre, tęsė savo studijas. Tuo metu jis tikrai nevykdė jokios veiklos UAB „X“. Gali pridurti, kad realiai apskritai jokios veiklos įmonėje nevykdė, už nieką nebuvo atsakingas. Jis nepasirašinėjo dėl darbuotojų įdarbinimo/atleidimo dokumentų. Realiai įmonę tuo metu valdė A. D., kuris duodavo nurodymus darbuotojams ir buvo atsakingas už įmonės veiklą. Kokius veiksmus jis tiksliai atliko, jis nežino. Tuo metu, kai buvo įdarbintas UAB „X“, buhalterės pareigas vykdė U. D.. Ji buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis įmonės darbuotojams, jis nežino, nes tame procese nedalyvavo. Dėl įmonės pirkimų - pardavimų apskaitos komentuoti negali, nes tame procese nedalyvavo. Su A. D. ir U. D. vis dar bendrauja. Kartais su A. D. susiskambina arba pusvalandžiui susitinka kartą į mėnesį. Kai jis buvo UAB „X“ direktorius, realiai nesuvokė esamos situacijos rimtumo. Jis tikrai nežinojo, už ką įmonės direktorius atsakingas bei kokios jo teisės ir pareigos, nes panašios veiklos niekada nebuvo vykdęs. Manė, kad A. D. siūlydamas jam tapti įmonės direktoriumi linki jam kaip draugui gero. Tikrai nemanė, kad pasirašydamas ant įmonės dokumento gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis. Kadangi šiuo metu dėl to, kad buvo 7 000 eurų paskolos laiduotojas ir įmonė minėtos paskolos nemokėjo, jis pats ją šiuo metu dalimis grąžina kreditoriui „EDS projects“ (t. 3, b.l. 13-15).
2022 m. lapkričio 14 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas M. M. parodė, kad sutinka su savo parodymais, duotais ankstesnės apklausos metu. Buvo įdarbintas įmonėje UAB „X“ direktoriumi maždaug nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2021 m. spalio mėn. 2018 m. birželio mėn. išvyko į Kiprą dirbti. Grįžęs spalio mėn. įsidarbino Lietuvoje. A. D. buvo jo draugas, su kuriuo susipažino internetinių žaidimų metu. Kai atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), susitiko su A. ir bendraudavo. Lankydavosi jo darbovietėje UAB ,,X“, kuri buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo autoserviso patalpos ir jūrinis konteineris, kuris buvo įrengtas kaip darbo vieta, kurioje kartais būdavo buhalterė U., įmonės darbuotojas G. ir A.. Servise jis būdavo labai dažnai. Buhalterė tvarkydavo dokumentaciją. G. daugiau atlikdavo darbus, susijusius su automobilių remontu, detalių užsakymu ir kitu darbų organizavimu, o A. priimdavo visus kitus sprendimus. Mano, kad jis buvo realus įmonės vadovas. Vieno tokio susitikimo metu A. pasiūlė jam tapti įmonės direktoriumi. Prieš jam tampant įmonės vadovu A. pasakė, kad jam reiks pasirašyti vieną kitą dokumentą, paimti įmonei paskolą, nes reikia apyvartinių lėšų. Jei norės, galės įmonėje dirbti, tačiau ar galės dirbti direktoriumi, ar šiaip įmonėje, jis nežino. A. tiksliai nepasakė, o jis nelabai domėjosi. Kadangi jam tuo metu buvo 22 m., nelabai įsigilino ir nesuprato, kaip visa tai turėtų būti. Kai jis sutiko tapti įmonės direktoriumi, U. arba A. jam davė tuščią prašymo dėl priėmimo į darbą blanką, kurį jis užpildė. Prašyme nurodytų dokumentų jis nepridėjo, nes jų tiesiog neturėjo. Taip pat pasirašė 2018 m. kovo 6 d. darbo sutartį, kurioje yra jo parašai. Kadangi prie šių dokumentų yra pridėta jo asmens tapatybės kortelės kopija, greičiausiai ar U., ar A. padarė jos kopiją. Šiuos dokumentus pasirašė prie autoserviso esančiame konteineryje. Ar sutartyje jau buvo uždėtas antspaudas, neprisimena. Kas toks D. K., kuris priėmė jį į darbą UAB ,,X“, nepažįsta, nėra jo matęs. Pasirašant darbo sutartį jis nedalyvavo. Atlyginimas jam nebuvo aptartas, nė karto jo ir negavo. Jei gerai prisimena, tą pačią dieną A. ar U. jam davė kažkokius dokumentus, kuriuos jis nuvežė į Registrų centrą. Kokie tai buvo dokumentai, nežino, nes jų nežiūrėjo. Kuris iš jų jam paaiškino, kokia tvarka turi pateikti dokumentus Registrų centre, neprisimena. Dabar jau tiksliai neprisimena datos, bet neilgai trukus, po to kai pasirašė darbo sutartį, jam paskambino A. ir pasakė, kad turi atvykti į servisą pasirašyti paskolos dokumentų. Atvykus nurodytą dieną atvyko ir įmonės, kuri suteikė paskolą, vadybininkas. Jis pasirašė paskolos dokumentus ir dokumentus, kuriuose jis tapo laiduotoju kaip fizinis asmuo. Tuo metu jis to nesuprato, manė, kad įmonės paskola. Nesuprato, kad jei įmonė negrąžins paskolos, jis kaip laiduotojas turės ją sumokėti. Vadybininkas paaiškino, kad pinigai bus pervesti į įmonės sąskaitą. Jokių derybų dėl paskolos suteikimo jis nevedė, dokumentų neteikė, nes tiesiog jų neturėjo. Taip pat savo turėtu elektroniniu parašu pasirašė įgaliojimą atstovauti įmonę U., kokioje institucijoje, neprisimena, galbūt Sodroje ar Registrų centre. Daugiau jokių įmonės dokumentų nepasirašinėjo nei elektroniniu parašu, nei popierinių dokumentų. Jis kaip įmonės direktorius negavo įmonės antspaudo, jokių įmonės dokumentų. Banko sąskaitų neatidarinėjo, jam nebuvo perduotos banko kortelės, prisijungimų generatoriai. Kokiuose bankuose buvo įmonės sąskaitos, nežino, kas turėjo banko korteles ir generatorius, nežino. Tuo metu, kai būdavo įmonės patalpose, yra matęs, kad iš klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais paimdavo arba G., arba A.. 2018 m. birželio mėnesį jis išvyko į Kiprą dirbti. Iš Kipro grįžo 2018 m. spalio mėn. pradžioje. Būnant Kipre jam pradėjo skambinti kreditorius, iš kurio buvo paimta 7 000 eurų paskola, ir nurodė, kad paskola nėra grąžinama. Paskambino A. D. dėl paskolos. Šis pasakė, kad viskas gerai, kad nesirūpintų. Paprašė, kad U. D. atleistų jį iš darbo, kad jis neturėtų nieko bendro su įmone. Raštiško prašymo nepateikė. Jam buvo atsakyta, kad jį atleis. Jis manė, kad viskas tuo ir baigsis, kad nebus niekam nieko skolingas. Kiek prisimena, jį turėjo atleisti 2018 m. rugpjūčio mėn. iš UAB „X“ direktoriaus pareigų. 2018 m. spalio mėn. jis jau dirbo UAB „T “ skambučių centre ir tęsė savo studijas. Jokio veiklos UAB „X“ tuo metu nevykdė, apskritai jokios veiklos įmonėje nevykdė, už nieką nebuvo atsakingas ir nepasirašinėjo ant darbuotojų įdarbinimo/atleidimo dokumentų. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis įmonės darbuotojams, nežino, nes tame procese nedalyvavo. Įmonės darbuotojų nepažinojo, jų nei vardų, nei pavardžių nežinojo. Nieko apie įmonės finansinę padėtį nežinojo. Kadangi jis buvo laiduotojas imant įmonės vardu paskolą, o įmonė paskolos negrąžino, teko kaip laiduotojui sumokėti visą paskolą. A. D. jam vis kartas nuo karto pažada sugrąžinti jo sumokėtus pinigus, tačiau realiai negrąžino nė euro (t. 3, b.l. 18-22).
Apklaustas teisme liudytojas C. M. parodė, kad neatsimena, ar jam teko bendrauti su kaltinamaisiais. Jis dirba UAB ,,C“, kuri steigia įmones. Nelabai atsimena tokią įmonę kaip UAB ,,X“, nes daug įmonių yra įsteigęs. Neatsimena ikiteisminio tyrimo metu įvykusios apklausos, nes ne vienoje apklausoje yra buvęs. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2023 m. lapkričio 10 d. apklaustas liudytoju C. M. parodė, kad dirba UAB ,,C“, kuri užsiima įmonių steigimu. Jis yra šios įmonės vadovas. Apie tai, kad įsteigė UAB ,,X“, nieko paaiškinti negali. Tokios įmonės neprisimena. A. D., G. P. nepažįsta. Gali paaiškinti bendrą įmonės steigimo tvarką. Klientas pageidaujantis, kad jam įsteigtų įmonę, „Google“ susiranda jų įmonę ir kreipiasi į juos telefonu, el. paštu ar atvyksta į ofisą. Būna aptariamos įmonės steigimo sąlygos, kartais būna pasirašoma užsakymo sutartis, bet tai ne visada. Klientas nurodo pageidaujamą įmonės pavadinimą, vykdytinos veiklos sritį. Jie parengia reikiamus dokumentus, įmonę įregistruoja Registrų centre. Iš pradžių įsteigtos įmonės akcininku tampa UAB ,,C“, o jis tampa įsteigtos įmonės direktorius. Atidaro įmonės sąskaitą banke (kadangi to reikalauja įstatymas). Įkurtos įmonės direktoriaus atidaryta sąskaita prijungiama prie jo internetinės bankininkystės. Kadangi jis neketina vykdyti veiklos su šia įmone, banko kortelių neima. Jokių banko prisijungimų (generatorių, banko kodų kortelių ar Smart ID) užsakovui neperduoda. Kai paskiriamas naujas įmonės direktorius, jis turi banke informuoti apie vadovo pasikeitimą ir gauti prisijungimus prie sąskaitos. Kodėl UAB ,,X“ ikiteisminio tyrimo byloje esančiame banko sąskaitos išraše rodoma, kad jis jungėsi prie jos sąskaitos 2018-2020 metų laikotarpiu, nežino. Greičiausiai tai kažkokia techninė bankinės sistemos klaida, nes jo internetinėje bankininkystėje šios įmonės nėra. Jis tikrai prie jos nesijungė ir to negalėjo daryti. Kai įmonė įregistruojama, jos akcijos pirkimo pardavimo sutartimi yra parduodamos užsakovui ir jis tampa akcininku. Užsakovui nurodžius (jis pats nesprendžia, kas bus įsteigtos įmonės vadovas), kas bus įmonės direktorius. Jis surašo vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo jis yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų ir paskiriamas užsakovo nurodytas asmuo. Būna, kad jis direktoriaus net nemato. Steigimo dokumentai faktiškai pagal priėmimo perdavimo aktą būna perduodami direktoriui, jei direktorius neatvyksta, tada perduodama akcininkui ir apie tai pažymima priėmimo - perdavimo akte. Visus akcininko ir vadovo pasikeitimo dokumentus VĮ Registrų centrui turėdavo pateikti patys užsakovai (t. 2, b.l. 189-191).
Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas nurodė, kad prisiminė, jog buvo į apklausą nuėjęs, nes buvo įdomi situacija su banku. Bandė pats išsiaiškinti. Apie pačios įmonės įsteigimą nieko neatsimena, nes buvo steigiama tūkstančiai įmonių ypač tuo periodu. Jis ir toliau vykdo tokią pačią veiklą. Teismo pagarsinti jo parodymai teisingi, nėra ką patikslinti. Jis perduodavo klientui jo užsakytą įmonę ir po metų ar dvejų mato, kad žmogus nenuėjo į banką ir nepakeitė vadovo. Tada jis parašo bankui prašymą, kad bankas atjungtų tą įmonę nuo jo bankininkystės. Bankas atjungdavo tas įmones, bet matyt, nuo jo paslėpdavo ir jis jų nematydavo. Kai jis jungiasi prie savo internetinės bankininkystės, banko internetinė sistema kažkaip identifikuoja visas įmones, kurios yra prikabintos prie jo internetinės bankininkystės ir juose sugeneruoja, kad jis lyg būtų prie jų prisijungęs. Čia yra nerealu, kad tiek kartų galėtų jungtis. Atsakydamas į prokurorės klausimus liudytojas nurodė, kad A. D. nepažįsta. Kai jis „atidarinėja“ įmonę, tai gimsta ir susiformuoja dokumentai. Jeigu jis parašė, kad perdavė antspaudą, ir juo labiau, jei jis uždėtas, tai reiškia, kad jis buvo ir jį turėjo perduoti. Reiškia antspaudas buvo, nes jis pats turėjo jį pagaminti. Anksčiau gamindavo įmonių antspaudus, šiuo metu tai nedaro, nes pasikeitė įstatymai ir klientas pradėjo suprasti, kad įmanoma gyventi ir be antspaudo. Be to jis klientams rekomenduoja antspaudo nesigaminti dėl patogumo. Jeigu turi antspaudą, turi jį dėlioti, o jeigu pamiršai pasiimti, tai tu sutarties pilnai pasirašyti negali. Paties sandorio neatsimena ir konkrečiai apie jį negali nieko pasakyti. Tačiau pagal tvarką, jeigu jis perduotų antspaudą ir dokumentus kitam, tai akte nurodytų kitą žmogų. Nieko blogo nėra perduoti įmonės dokumentus akcininkui. Nežino, ar galėjo akcininkui perduoti visus dokumentus. Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimus liudytojas nurodė, kad nežino, ar 2017 m. spalio 13 d. UAB „X“ akcijas pardavė A. D.. Liudytojui buvo parodytas dokumentas „vienintelis akcininko sprendimas 2017-10-13“. Liudytojas atsakė, kad ant šio dokumento jo parašas. Jis norėjo, kad būtų atšauktas iš šios įmonės vadovo pareigų. Jis visada nori, kad būtų atleistas, nes dėl klientų nerūpestingumo galima turėti daug bėdų. Kaip buvo su G. P., negali pasakyti. Gali pasakyti tik bendrai, kaip yra užsakoma įmonė. Užsakovas nurodo, kas bus įmonės vadovas ir kas bus akcininkas. Kartais būna vienas ir tas pats asmuo. Matomai, kad tas ponas G. buvo nurodytas kaip UAB „X“ vadovas, kurį jis (liudytojas) paskyrė. Atsakydamas į advokato klausimą „kodėl jūs, jeigu tą pačią dieną padavėt akcijas ir paskyrėte naują vadovą, kodėl priėmėt sprendimą paskirti asmenį vadovu, nors paskiriat ir tą pačią dieną parduodat akcijas? Liudytojas atsakė, kad taip buvo iš tingėjimo, nes daug paprasčiau ruošti dokumentus. 2017 m. spalio 13 d. perdavimo akte yra jo parašas prie jo pavardės. Ko gero, galima daryti išvadą, kad naujam vadovui jis perdavė dokumentus, kurie nurodyti perdavimo akte. Kai pakeičiamas įmonės vadovas, Registrų centre užpildoma forma JAR V-V. JAR -1 forma pildoma, kai nešamas prašymas. Liudytojas mano, kad 2017 m. spalio 13 d. G. P. turėjo teisę pateikti Registrų centrui JAR -1 formą, nurodydamas, kad jis yra naujas vadovas (t. 8, b.l. 81-82).
Apklaustas teisme liudytojas T. K. nurodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. J. T. ir jis buvo pažįstami nuo vaikystės. Gyveno vienam rajone. Vėliau keliai išsiskyrė, tačiau bendrą ryšį kažkiek palaikė. J. T. į jį kreipėsi su pasiūlymu investuoti pinigus į autoservisą. Su gautu pasiūlymu sutiko ir investavo 10 000 eurų. Sandoris įvyko su sąlyga, kad jis gaus 30 procentų įmonės akcijų, bei J. T. bus šios įmonės direktorius. Servisas vadinosi ,,R“. Įmonė dirbo realiai. Buvo darbuotojai, keltuvai. Servisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. J. T. buvo direktorius, o akcininkas buvo A. D.. Buvo sutarta, kad jis už 10 000 investiciją gauna 30 procentų šio serviso akcijų ir jam kiekvieną mėnesį sumoka apie 400 eurų. Toks susitarimas buvo tarp jo ir A. D., kaip įmonės akcininko. 10 000 eurų, jis pervedė 2018-2019 metais. Paėmė paskolą ir pervedė. Paskola buvo reikalinga servisui vystytis ir plėstis. Jam žadėjo aukso kalnus, bet kai negavo trijų sutartų įmokų iš eilės, susirūpino. Bandė klausti, kodėl nieko negauna, kodėl pažadai nevykdomi. Po trijų mėnesių buvo nuspręsta pakeisti serviso patalpas, nes iš tų patalpų buvo liepiama išsikelti. Servisas perkėlė patalpas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įsikūrimo metu jam sakė, kad ,,R“ bankrutavo, todėl pakeitė serviso pavadinimą. Pasakė, kad A. D. nėra, o naują servisą valdys kiti žmonės – G. P.. Jis pagalvojo, kad dar galima išgelbėti servisą, nes nebus A. D.. Galvojo, kad tai bus pokytis ir jis gali investuoti dar kartą. Investavo dar 8000 eurų. Čia gal buvo susitarimas su G. P., kad jeigu nėra žmonių, kurie kėlė nuostolius įmonei, gal galima atgaivinti įmonę. 8 000 eurų pervedė pavedimu. G. P. matydavo servise. Šis sakė, kad užsiima direktoriavimu, nes J. T. po 2-3 mėnesių dingo. Kai pervedė 8 000 eurų, nebuvo jokio atskiro susitarimo, nes nebuvo su kuo jį sudaryti. Jam pasakė, kad A. D. nebėra kaip akcininko, kad visos akcijos pas G. P.. Su juo pabandė įmonę atgaivinti, bet nieko nesigavo. Dar palaukė 2-3 mėnesius ir paprašė G. P. įmonės buhalterinių dokumentų. Paprašė G., kad šis paprašytų buhalterės ir A. D., kad jie atiduotų buhalterines knygas ir atidavė. Atidavė buhalterė ir A. D.. Susitiko kavinėje ir per dvi valandas surašė perdavimą. Viską sunumeravo. Po to padarė gautų dokumentų suvestinę. Pasitarė su advokatais ir padavė pareiškimą prokuratūrai, kad pradėtų tyrimą. Iki dokumentų perdavimo jis matydavo servise U. D. kaip buhalterę, kuri tvarkė dokumentus. Jis liepė įsigyti kasos aparatą, tačiau niekas jo nenorėjo klausyti. Atsakydamas į prokurorės klausimus liudytojas nurodė, kad civilinės bylos nebuvo. M. M. buvo neoficialus direktorius. Apie jį žino tik tiek, kad buvo atėjęs laiškas, kad išeina iš direktoriaus pareigų. Jis išsiuntė jam atgal, kad nesutinka, kad išeina ir viskas. Civilinėse bylose pinigai jam nepriteisti. G. P. prisistatė direktoriumi. Tokio dokumento, kad jis paskirtas direktoriumi, jis nematė. Jis prisistatė kaip serviso direktorius. Sakė, kad A. nebeliko, tai siūlė pabandyti atgaivinti servisą ir jis patikėjo dar kartą. Viskas prasidėjo nuo J. T., kuris juos „atvedė“. Pasirodo, kad čia visi sukčiai. J. T. „nusimuilino“ po trijų mėnesių ir jį paliko su šitais žmonėmis ir investuotais pinigais. Dėl serviso atgaivinimo jis davė antrą šansą. Trečio jau nebe. Patirtas skolas atidavė ir toliau gyvena. Jie (U. D., A. D.) jam pasakė, kad atiduoda, perduoda visus UAB „X“ buhalterinius dokumentus. Po to padarė lydraštį ir pasirašė. Nepasakys, ką matė iš banko pervedimų ir kiek buvo pervesta U. D.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nenurodė apklausoje, kad skolino 8 000 eurų. Dėl tų 8 000 eurų jis bendravo su G. P.. Neturėjo kaip pagrįsti tos sumos, todėl apie tai nenurodė apklausoje. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas nurodė, kad G. P. ėmė paskolas, bet ne serviso reikaluose. Jeigu jis nebūtų davęs antro šanso, tai nebūtų gavęs įmonės buhalterinių dokumentų. Dokumentų buvo du ,,Maxima“ maišai. Viskas buvo perduota prokuratūrai. Buhalterė sėdėjo prie aptarnavimo vietos, nes buvo dvi vietos. Matydavo, kad ji dirbo savo darbą. Vagonėlis buvo vėliau, kai jau buvo UAB ,,X“. Pas G. P. dažniausiai atvykdavo penktadienį paklausti, kaip sekasi. Buvo sakoma, kad gerai, tačiau viskas po mėnesio išgaravo. Jo išsilavinimas inžinerinis. Kelių statiniai, geodezija. Po šių įvykių su J. T. nebendrauja. Iš pradžių prašė jo pasiaiškinti, kas čia vyksta. J. T. jam liepė kaltinti A. D.. Ištrynė J. T. iš socialinių tinklų. Dabar susitiko pirmą kartą po keturių metų. Kai jis įsigijo 30 procentų ,,R“ akcijų, J. T. buvo paskirtas direktoriumi. A. D. jam pardavė akcijas. Jis buvo mažasis akcininkas, o jis didysis. Paskui J. T. išeina iš darbo. Nežino, ar oficialiai ar ne. Kadangi jis mažasis akcininkas, jam pasakė nesikišti. Dabar oficialiai bus G. P., kuris padirbo mėnesį. Kai persikėlė, pakeitė pavadinimą – į UAB ,,X“. Oficialiai dokumentų, kas įmonės direktorius nematė, bet viskam atsakingas buvo G. P. iki pat pabaigos. Tikrindamas jam perduotus buhalterinius dokumentus išaiškėjo, kad vadovu buvo ir M. M.. Tik tada sužinojo, kad kažkoks M. dar čia dalyvavo, jau serviso nebebuvo. Įmonės buhalterinių dokumentų jis paprašė G. P.. Tuo metu jie truputį bendravo. G. parūpino, kad U. D. su A. D. juos perduotų. Jam atrodo, kad ir U. D. jis rašė, kad jam duotų buhalterines knygas. Jis žinojo, ką darys su tais buhalteriniais dokumentais, kad kreipsis į institucijas. Per savaitę perdavė dokumentus. Jis įvertino gautus dokumentus. Viską susikėlė į „exel“ ir pamatė, kad vagiami mokesčiai, kad jį apgavo. 100 procentų. Jam perdavė ne visus UAB „X“ buhalterinius dokumentus. Advokatas jam padėjo surašyti pareiškimą į prokuratūrą. Peržiūrėjo jo surašytas pastabas ir jam surašė tekstą, kaip jis turėtų visą aiškiai pasakyti. Nebuvo kažkokio oficialaus susitarimo dėl tų 8 000 eurų, todėl nieko apie juos nesakė ikiteisminio tyrimo apklausoje. G. P. nedalyvavo oficialiai veikloje. Jis pasakojo, kokie žmonės dirbo, su kuriais bendravo. Rėmėsi tik skaičiais, ką rado buhalterinėse knygose. Jis nesusipažinęs su byla. Kai perskaitė jo parodymus, prisiminė, kad buvo civilinė byla. Jis nežinojo, kad G. P. kurį laiką buvo oficialus serviso direktorius. Jam tik buvo sakoma, kad G. dabar direktorius. Jis nežino, kas buvo oficialus serviso direktorius. Jis (liudytojas) turi savo darbą, o investavo į servisą, kad kažkas dirbtų ir uždirbtų. Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimus liudytojas nurodė, kad 10 000 Eur investavo, tai serviso prekinis ženklas buvo ,,R“. Jis nežino, kas Registrų centre buvo įrašyta. Neatsimena, kam pavedimą darė. Gali būti, kad 10 000 eurų paskolą suteikė 2017 m. lapkričio 10 d. Investuojant jo sąlyga buvo, kad J. T. būtų įmonės vadovas. Ankstesnis vadovas jam nebuvo pristatytas. Įsigydamas akcijas raštiško prašymo vadovui neteikė. Tris mėnesius negavo įmokų, kurias jam žadėjo J. T.. Kiekvieną mėnesį, kai reikėdavo mokėti, J. T. sakydavo: „palauk, T., juk mes draugai nuo vaikystės“. Jis nebuvo informuotas, kad A. D. savo akcijas parduoda G. P.. Jis nesuteikė jam pirmenybės teisės įsigyti akcijų, tačiau dėl to pretenzijų A. D. nereiškė. G. P. UAB „X“ buhalterinių dokumentų neturėjo. Juos tvarkė buhalterė U. D., o A. D. visur dalyvavo „iš šono“. Jis visur dalyvavo. Buvo žmonės perkalbėti, kaip padaryti. Jis aferistas aukščiausio lygio. A. D. moka su žmonėmis dirbti, visus sutraukė į tą schemą. Neprisimena, ar 8 000 eurų pervedė pavedimu, ar iš savo sąskaitos. Atsimena, kodėl apie tuos 8 000 eurų ikiteisminio tyrimo metu gal ir nieko nesakė. Servisui atgaivinti buvo užklausos išsiųstos banko kreditoriams, kad išduoti paskolą servisui ką tik įsikūrusiam ir tapo įmonės paskolos laiduotoju. Įmonei baigus veiklą, teko sumokėti. Jis buvo paskolos fizinis laiduotojas. Kredito įstaiga kreipėsi į jį su antstoliais. Tada išskaidė skolą, kad jis viską galėtų grąžinti. Kai davė parodymus, nebuvo grąžinęs 8 000 eurų. Nė kiek nebuvo grąžinęs. Jam advokatas patarė, kad ko negrąžinai, to negali reikalauti. Todėl kai kreipėsi į teismą dėl 10 000 eurų, dėl 8 000 eurų nesikreipė. 8 000 eurų grąžino per metus. Tikriausia 2011 metais ir dėl jų į teismą nesikreipė. G. P. jis pretenzijų neturi. Turėjo pretenzijų A. D., J. T. ir buhalterei.
Atsakydamas į advokatės V. Gulbinienės klausimus liudytojas nurodė, kad J. T. vykdė serviso direktoriaus pareigas. Jis buvo serviso eigoje. Tvarkė pirkimus, darbus, naujus užsakymus. Darė viską, ko reikia servisui, nes jis (liudytojas) neturi tam patirties. Kiek atsimena, kai apsilankydavo servise, J. T. visą laiką buvo vietoje. Buvo tik vienintelis klausimas, kodėl jis negauna kas mėnesį sutartų pinigų. Tą klausimą jis derindavo su J. T.. Dėl kasmėnesinių išmokų už suteiktus 10 000 eurų pagal dokumentus buvo sutarta su akcininku A. D., tačiau neoficialiai, žodžiu tarėsi su J. T., kuris turėjo gerus planus autoserviso atžvilgiu.. Jeigu važiuodavo į servisą šnekėti, tai šnekėdavo su J. T., nes A. D. nepažinojo. Už finansinius dokumentus įmonėje atsakingas direktorius ir buhalterė. Šiaip direktorius labiau. Direktoriui nekėlė klausimų dėl įmonės finansinių ataskaitų. J. T. buvo ką tik atėjęs į darbą, todėl manė, kad jis dar pats nebuvo susipažinęs su finansinėmis ataskaitomis. Jam nekėlė klausimų dėl finansinių ataskaitų. Jam atrodo, kad direktorius labiau atsakingas, kad servisas dirbtų. Nežino, nuo kada G. P. tapo UAB „X“ akcininku. Žodžiu jam buvo pasakyta, kad G. įmonės akcininkas, o gal jis ir nebuvo akcininkas, nes tai patvirtinančių dokumentų nematė. Jis nežino, kas į darbą priėmė direktorių M. M.. G. P. atliko tokias funkcijas kaip serviso valdymas, kad žmonės turėtų detales. Kiek jis matė, G. vykdė detalių užsakymus (t. 8, b.l. 82-85).
2020 m. lapkričio 26 d. apklaustas liudytoju T. K. parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „X“ bendrovei suteikė 10 000 Eur paskolą. 2017 m. lapkričio 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš A. D. įgijo 30 % bendrovės akcijų ir tapo „mažuoju” akcininku. Paskolos sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad bendrovė įsipareigojo pirmus 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos jam grąžinti po 700 Eur per mėnesį, o nuo 4 mėn. grąžinti paskolą dalimis, mokant įmokas, kurių dydis sudaro 5 procentus nuo paskolos gavėjo (bendrovės) mėn. apyvartos. Bendrovei nevykdant savo įsipareigojimų, paskolos sutartis buvo nutraukta. Galiausiai iš bendrovės jo naudai 2018 m. gegužės 28 d. (civilinė byla Nr. eL2-21962-994/2018) buvo priteista 9 700 Eur negrąžinta paskolos suma, 307,86 Eur delspinigių, 206 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (10 007,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendrovei ir po teismo sprendimo priteisti skolą toliau nevykdant savo pareigos grąžinti paskolintas lėšas, siekdamas išsiaiškinti priežastis, nulėmusias bendrovės negalėjimą grąžinti suteiktos paskolos, kaip bendrovės akcininkas kreipėsi į bendrovės buhalterę U. D. prašydamas pateikti visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus susipažinimui. U. D. jam bendrovės buhalterinius dokumentus susipažinimui pateikė 2019 m. pavasarį. Susipažinus su pateiktais dokumentais paaiškėjo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, bendrovėje buvo vedama „juodoji“ buhalterija. Iš bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir banko sąskaitų išrašų matyti, kad bendrovės lėšos buvo pasisavintos bendrovės buhalterės U. D. galimai veikiant bendrininkų grupėje su J. T. ir jos sutuoktiniu A. D.. Tarp jam perduotų bendrovės dokumentų buvo rasti dokumentai pavadinti „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“, „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“, „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 darbuotojas M. P.“, „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 darbuotojas O. K.“, „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 darbuotojas V. M.“. Dokumentuose „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ ir „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ yra užfiksuoti visi bendrovės priimti įvairių klientų automobiliai, kuriems buvo teikiamos automobilių remonto paslaugos, sumos, kurias klientai sumokėjo už suteiktas remonto paslaugas, o taip pat sąskaitos faktūros numeris, kuri buvo išrašoma už suteiktas paslaugas. Iš dokumento „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ matyti, kad per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. bendrovė priėmė 186 užsakymus dėl transporto priemonių remonto ir už atliktus darbus gavo 22 398,90 Eur pajamų. Tuo tarpu už atliktus darbus buvo išrašytos tik 78 PVM sąskaitos-faktūros (nuo ROY Nr. 1 iki ROY Nr. 78), kurių suma be PVM sudaro 8 745 Eur, o su PVM 10 581 Eur (tokia suma matoma ir bendrovės Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje pateiktoje VMI už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.). Taigi, įvertinus dokumente „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ matomą informaciją apie faktinį serviso suteiktų paslaugų kiekį bei nurodytą paslaugų kainą ir ją palyginus su bendrovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., išrašytų sąskaitų faktūrų registrų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir VMI pateikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., akivaizdu, kad bendrovė per nurodytą laikotarpį neapskaitė mažiausiai 11 817,90 Eur su PVM (be PVM 9 766 Eur) dydžio iš savo veiklos gautų pajamų ir tokiu būdu išvengė pareigos sumokėti į valstybės biudžetą papildomai ne mažiau kaip 2 051,90 Eur dydžio Pridėtinės vertės mokesčio. Iš dokumento „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ matyti, kad per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. bendrovė priėmė 347 užsakymus dėl transporto priemonių remonto ir už atliktus darbus gavo 46 631,40 Eur pajamų. Tuo tarpu už atliktus darbus buvo išrašytos tik 111 PVM sąskaitų-faktūrų, kurių suma be PVM sudaro 19 533 Eur, o su PVM 23 635 Eur (tokia suma matoma ir bendrovės Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose pateiktose VMI už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (už 2017 m. gruodį deklaruota PVM apmokestinama 4 925 Eur suma, už 2018 m. sausį deklaruota PVM apmokestinama 7 570 Eur suma). Taigi, įvertinus dokumente „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ matomą informaciją apie faktinį serviso suteiktų paslaugų kiekį bei nurodytą paslaugų kainą ir ją palyginus su bendrovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. išrašytų sąskaitų faktūrų registrų už nurodytą laikotarpį ir VMI pateiktomis Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. akivaizdu, kad bendrovė per tą nurodytą laikotarpį neapskaitė mažiausiai 22 996,40 Eur su PVM (be PVM 19 005 Eur) dydžio iš savo veiklos gautų pajamų ir tokiu būdu išvengė pareigos sumokėti į valstybės biudžetą papildomai ne mažiau kaip 3 991,40 Eur dydžio Pridėtinės vertės mokesčio. Iš dokumentų „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 darbuotojas M. P.“, „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 darbuotojas O. K.“, „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12~01 - 2018-02-05 darbuotojas V. M.“ matyti, kad bendrovė serviso darbuotojų išdirbamas valandas fiksuodavo jam nežinomoje programoje ir šios programos duomenų pagalba apskaičiuodavo be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams turimą išmokėti atlyginimą „juodais“ pinigais. Bendrovės buhalterė U. D. be kitų bendrovės dokumentų, jam perdavė 6 segtuvus bendrovės kasos dokumentų. Segtuvai pavadinti: „UAB „X“ Kasos dokumentai nuo 2017-1101 iki 2017-11-30“, „UAB „X“ Kasos dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2017-12-31“, „UAB „X“ Kasa nuo 2018-01-01 iki“, „UAB „X“ Kasa nuo 2018-02-01 iki 2018-02-28“, „UAB „X“ Kasa nuo 2018-03-01 iki 2018-03-31“, „UAB „X“ Kasa nuo 2018-04-01 iki 2018-04-30“, „UAB „X“ Kasa nuo 2018-05~01 iki 2018-07-03“ (toliau - kasos dokumentai). Susipažinus su kasos dokumentais buvo pastebėta, kad kasos operacijos kasos knygoje buvo fiksuojamos tik už 2017 m. lapkričio mėn., 2018 m. sausio mėn., 2018 m. vasario mėn., 2018 m. kovo mėn. Tuo tarpu bendrovės kasos dokumentų už 2017 m. spalio mėn. apskritai nėra, nors bendrovė veiklą pradėjo vykdyti nuo 2017 m. spalio mėn., o dėl 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. balandžio - liepos mėn. yra tik pirminiai apskaitos dokumentai, tačiau jokios vykusios ūkinės operacijos grynaisiais pinigais nėra fiksuotos bendrovės kasos dokumentuose, kas lemia, jog dėl aplaidžių bendrovės buhalterės U. D. ir vadovo J. T. veiksmų, aplaidžiai vedant bendrovės buhalterinę apskaitą (apskaita 2017 m. spalio, gruodžio ir 2018 m. balandžio - liepos mėn. apskritai nevesta). Pažymėtina ir tai, kad iš visų perduotų kasos dokumentų (net ir tų, kurių pagrindu buvo vedama kasos knyga) matyti, kad pirminiai dokumentai neturi privalomų LR BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų apskaitos dokumentų rekvizitų (nėra pinigus mokančių arba gaunančių asmenų parašų, vardų pavardžių, tačiau šių dokumentų pagrindu bendrovės kasoje yra apskaitomos/fiksuojamos ūkinės operacijos, nors vadovaujantis LR BAĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis tai daryti buvo draudžiama. Jam žinoma, kad bendrovės banko sąskaita faktiškai disponavo (turėjo prisijungimo kodus/kodų generatorių ir vykdydavo mokėjimus) buhalterė U. D., jos sutuoktinis A. D. ir vadovas J. T.. Kad U. D. disponavo bendrovės banko sąskaitomis ir turėjo prisijungimo prie el. bankininkystės priemones, patvirtina ir ta aplinkybė, kad U. D. perduodama jam bendrovės dokumentus, prie jų pridėjo ir bendrovės banko kodų generatorių su prisijungimo duomenimis. Susipažinus su bendrovės darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiais už laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. vasario mėn., o taip pat susipažinus su U. D. 2017 m. spalio 24 d. Darbo sutartimi Nr. 2, buvo nustatyta, kad U. D. už 2017 m. spalio mėn. buvo priskaičiuotas išmokėtinas 23,14 Eur dydžio darbo užmokestis, už 2017 m. lapkričio mėn. priskaičiuotas išmokėtinas 100 Eur dydžio darbo užmokestis, už 2017 m. gruodžio mėn. priskaičiuotas išmokėtinas 100 Eur darbo užmokestis, už 2018 m. sausio mėn. priskaičiuotas išmokėtinas 361,00 Eur dydžio darbo užmokestis, už 2018 m. vasario mėn. priskaičiuotas išmokėtinas 353,00 Eur darbo užmokestis. Taigi, už laikotarpį nuo 2017 m. spalio iki 2018 metų vasario mėn. U. D. buvo priskaičiuota išmokėti bendra 937,14 Eur dydžio darbo užmokesčio suma. Susipažinus su bendrovės banko sąskaitos išrašais buvo nustatyta, kad U. D. disponuodama turimais bendrovės el. bankininkystės prisijungimo duomenimis, atlikdama 8 skirtingus bankinius pavedimus į savo asmeninę banko sąskaitą iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Luminor bankas, persivedė 3 300 Eur sumą (2018 m. sausio 3 d. - 700 Eur; 2018 m. sausio 5 d. - 100 Eur; 2018 m. sausio 8 d. – 1 200 Eur; 2018 m. sausio 10 d. - 350 Eur; 2018 m. sausio 18 d. - 100 Eur; 2018 m. sausio 24 d. - 250 Eur, 2018 m. vasario 22 d. - 100 Eur, 2018 m. vasario 23 d. - 500 Eur). Iš atliktų mokėjimo paskirčių matyti, kad mokėjimo paskirtyje yra nurodoma, kad mokamas darbo užmokestis, nors kaip matyti iš darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščių, U. D. nuo darbo pražios iki 2018 m. vasario mėn. buvo priskaičiuota tik 937,14 Eur mokėtino darbo užmokesčio. Patikrinus bendrovės visus apskaitos dokumentus nebuvo rasta jokių dokumentų, galinčių patvirtinti ir pagrįsti teisėtą didesnės nei kad 937,14 Eur dydžio sumos išmokėjimą U. D.. Taip pat nebuvo rasta dokumentų, patvirtinančių, kad šio pareiškimo 42 punkte nurodytos U. D. pervestos lėšos būtų grąžintos bendrovei banko pavedimais, grynaisiais pinigais ar būtų kokiu nors būdu kaip atskaitingo asmens panaudotos bendrovės reikmėms tenkinti. Taigi, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, manytina, kad U. D. disponuodama jai patikėtu bendrovės turtu (bendrovės banko sąskaitoje apskaitomomis lėšomis), sąmoningai mokėjimo paskirtyse nurodydama neteisingą informaciją apie jai neva mokamą darbo užmokestį, neteisėtu būdu pasisavino jos žinioje buvusį svetimą bendrovei priklausantį turtą - ne mažiau kaip 2 362,86 Eur (3 300 - 937,14) dydžio pinigines lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad tikrinant bendrovės kasos dokumentus buvo rasti U. D. išrašyti, pasirašyti ir bendrovės kasos knygos išlaidų skiltyje apskaityti kasos išlaidų orderiai, kurie nėra pasirašyti pinigų gavėjų, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 7 172,15 Eur sumai; 2018 m. sausio 31 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 122,80 Eur sumai, 2018 m. vasario 15 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 3 592,92 Eur sumai, 2018 m. vasario 14 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 2 839,98 Eur sumai, 2018 m. kovo 31 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 4 2221,21 Eur sumai; 2018 m. balandžio 24 d. 427,23 Eur sumai. Taigi, bendrai išrašytų kasos išlaidų orderių suma sudaro 4 376,29 Eur. Esant situacijai, kai į apskaitą yra įtraukti U. D. išrašyti, bet pinigų gavėjų nepasirašyti kasos išlaidų orderiai, manytina, jog U. D. suklastojo su pareiškimo 46 punkte nurodytus kasos orderius ir tokiu būdu pasisavino 4 376,29 Eur dydžio jos žinioje buvusias bendrovės lėšas. Taigi, pareiškėjo vertinimu, bendra U. D. pasisavinta bendrovės lėšų suma sudaro ne mažesnę kaip 6 739,15 Eur dydžio sumą. Tikrinant perduotus bendrovės sąskaitų išrašus buvo nustatyta, kad iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai yra priskirta mokėjimo kortelė, atliekant 11 skirtingų pinigų gryninimo operacijų, pasinaudojant bendrovei priklausančia banko kortele, kuria galėjo disponuoti U. D., J. T. arba A. D. laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. buvo išgryninti 8 150 Eur (2017 m. lapkričio 14 d. 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 14 d. 900 Eur; 2017 m. lapkričio 14 d. 1000 Eur; 2017 m. lapkričio 15 d. 1 000 Eur, 2017 m. lapkričio 16 d. 200 Eur; 2017 m. lapkričio 16 d. 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 19 d. 500 Eur; 2017 m. lapkričio 19 d. 1 000 Eur; 2017 m. lapkričio 26 d. 400 Eur; 2017 m. lapkričio 29 d. 600 Eur; 2017 m. gruodžio 5 d. 550 Eur). Siekiant nustatyti, ar išgrynintos lėšos buvo įneštos į bendrovės kasą ar priskirtos atskaitingiems asmenims ir panaudotos bendrovės reikmėms, buvo patikrinti visi jam perduoti bendrovės apskaitos dokumentai, tačiau buvo nustatyta, kad nugrynintos lėšos į bendrovės kasą įneštos nebuvo, atskaitingiems asmenims jos taip pat nebuvo priskirtos, o kitokių teisėtą lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų bendrovės apskaitoje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės apskaitos dokumentuose nėra teisėtą lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, manytina, jog 8 150 Eur dydžio banko kortele nugryninta lėšų suma taip pat buvo pasisavinta U. D., J. T. arba A. D.. Liudytojo vertinimu, visa pasisavinta bendrovei priklausančių lėšų suma, neskaitant į bendrovės apskaitą neįtrauktų lėšų pasisavinimo, sudaro 14 889,15 Eur, o tai BK prasme sudaro didelės vertės turtą (t.2, b.l. 120-124).
2020 lapkričio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų protokole nurodyta, kad T. K. tyrimui pateikė turimus UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t.5 b.l. 53).
Apklaustas teisme liudytojas D. K., parodė, kad jam teko bendrauti su kaltinamaisiais. Visi kartu kažkada dirbo UAB ,,X“. Viskas buvo gerai, kol pradėjo trūkti pinigų. Tada jis išėjo iš darbo. Jam išėjus servisas dar kažkiek veikė, bet paskui viskas užsidarė. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui tai padarius pasakė, kad pagarsinti parodymai teisingi. Atsakydamas į prokurorės klausimus liudytojas nurodė, kad dirbdamas UAB „X“ jis turėjo prisijungimą prie finansinės apskaitos programos. Į ją įvesdavo remontuojamus automobilius, klientus, sąskaitas, detales. Jis suvesdavo atliktus remonto darbus ir pagal tai darbuotojai gaudavo atlyginimą. Matyt, ir U. D. irgi viską surašydavo. A. D. darė tą patį. Tokia buvo funkcija šitos programos. Gal nebent teoriškai G. P. įmonėje buvo direktoriumi. Jis neatsimena, gal ant sutarties buvo jo parašas. Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimus liudytojas nurodė, kad nežino, iki kada G. P. ėjo direktoriaus pareigas. Jis nežino, kada paasikeitė įmonės vadovas. Į teismo klausimus liudytojas atsakė, kad gal tik į jo kompiuterį buvo įdiegta kompiuterinės apskaitos programa. Nežino, ar programa buvo U. D. kompiuteryje. Tą programą galima parsisiųsti ar nusipirkti. Atsakydamas į advokatės V. Gulbinienės klausimus liudytojas nurodė, kad darbo pabaigoje su savo kompiuteriu dirbo gal tik jis, tačiau prisijungti galėjo visi, kas turėjo prisijungimus. Jis priimdavo atvykusius klientus. Jam išėjus iš darbo visas atlyginimas nesumokėtas. Jis visada galvojo, kad viskas priklausė A. D.. Atrodė, kad jis savininkas (t. 8, b.l. 129-130).
Apklaustas 2021 m. sausio 25 d. liudytojas D. K. parodė, kad iki UAB „X“ dirbo UAB „A“, kurios direktoriumi buvo A. D.. Kiek jam yra žinoma, įmonė turėjo skolų. Todėl buvo įsteigta nauja bendrovė UAB „X“, kuriai vadovavo taip pat A. D.. UAB „X“ pagrindinė veikla buvo automobilių remontas. Servisas buvo (duomenys neskelbtini). Su UAB „A“ jo darbo sutartis buvo nutraukta ir 2017 m. spalio 31 d. buvo pasirašyta nauja darbo sutartis su UAB „X“. Dokumentuose buvo nurodomas įmonės direktoriumi G. P.. Kartais jį matydavo servise, tačiau visus reikalus tvarkė A. D.. Jo pareigos buvo meistras priėmėjas. Kai atvažiuodavo klientas, jis užpildydavo automobilio priėmimo lapą, kuriame buvo nurodomi kliento duomenys, automobilio gedimas, remonto kaina, kurią jis nustatydavo. Vėliau automobilį perduodavo meistrams remontui. Po automobilio remonto, klientui grąžinant automobilį, jam būdavo pateikiamas darbų atlikimo aktas bei nurodoma suma, kurią jis turi sumokėti. Klientai pinigus mokėjo jam grynais. Kartais atsiskaitymai vyko bankiniu pavedimu. Jei klientas pageidavo apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, buvo išrašoma sąskaita faktūra bei kasos pajamų orderis, tačiau dažniausiai nebuvo išrašomi jokie apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Grynuosius pinigus nešdavo į dėžutę, kur buvo laikomi tos dienos gauti pinigai. Darbo pabaigoje juos pasiimdavo arba A. D., arba U. - įmonės buhalterė. Jis savo ruožtu, įvesdavo į kompiuterinę buhalterinę programą (pavadinimo neatsimena) atliktus darbus - kliento duomenis, sumą, kas atliko remontą ir t.t. Visus minėtus duomenis mėnesio gale tikrino U. D.. Ji tvarkė įmonės apskaitą. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais 2 kartus į mėnesį. Jis buvo įdarbintas 0,5 etato bei nurodytas minimalus darbo užmokestis, bet gaudavo daugiau. Už darbo užmokestį pasirašinėdavo kažkokiame dokumente, kokiame nežino, tačiau ne kiekvieną kartą ir už mažesnę, nei realiai gaudavo. Turbūt pasirašinėjo už oficialią algą. 2018 m. vasario mėn. servisas persikėlė į (duomenys neskelbtini) g., nes ankstesnes patalpas savininkas pardavė ir teko išsikraustyti. 2018 m. balandžio mėn. nutraukė darbą UAB „X“, nes užsakyti detalių buvo beveik neįmanoma dėl susidariusių skolų ir serviso veikla dėl to stojo. Kokiose pareigose buvo įdarbintas A. D., jis nežino, bet servisui faktiškai vadovavo jis. Kaip ir minėjo, kuomet buvo pasirašyta darbo sutartis, direktoriumi buvo G. P.. Taip pat žino, kad įmonės direktoriumi buvo J. T.. Minėti asmenys buvo tik dokumentuose direktoriai, jokių sprendimų jie nepriimdavo, nes viskam vadovavo A. D.. M. M. nepažįsta. A. D. jam liko skolingas apie 800 Eur. Dėl skolos niekur nesikreipė (t.2, b.l. 149-152).
Apklaustas 2022 m. birželio 3 d. papildomai liudytoju D. K. parodė, kad jam dirbant UAB „X“ įmonės direktoriaus funkcijas realiai atlikdavo A. D.. Jis nežino, kas tuo metu pagal dokumentus buvo įmonės vadovas, tačiau namuose turi išsisaugojęs darbo sutartį, kurioje minėta informacija atsispindės. Kai darbinosi UAB „X“, darbo sutartį jam pateikė U. D.. Taip pat nori patikslinti, kad buvo atsakingas už užsakymų priėmimą ir prekių pristatymą iš tiekėjų bei nustatydavo atliktų automobilio remonto darbų kainas klientams. Pagal nustatytas kainas klientai privalėdavo sumokėti pinigus. Patikslina, kad automobilių remonto smulkūs darbai, pavyzdžiui, variklio alyvos keitimas kartu su filtrais kainos buvo nekintančios/fiksuotos apytiksliai apie 10 eurų už patį darbą ir papildomai mokama už medžiagas (filtrai, alyva ir kt.). Kadangi kiekvieno automobilio markės detalės yra skirtingos ir minėtų medžiagų kainos yra skirtingos, kokia suma iš viso susidarydavo, nurodyti negali. Darbuose, kurių atlikimas buvo sudėtingesnis arba sudėtingas, pvz., variklio keitimo darbai, arba gedimo radimo darbai ir po to gedimo šalinimo darbai, A. D. nurodymu buvo nustatytas valandinis įkainis už darbą, kuris buvo 30 eurų už valandą. Apibendrinant, automobilių remonto darbų įkainius buvo nustatęs ir pateikęs jam vadovautis darbe A. D.. Už atliktus darbus gautus grynus pinigus paduodavo įmonės buhalterei U. D., kuri juos laikydavo dėžutėje su užraktu savo darbo stalčiuje. Pažymi, kad jos darbo vieta buvo šalia jo darbo vietos (pristatomame konteineryje). Galima įvardinti, kad U. D. darbo stalas buvo už jo darbo stalo. U. D. minėtu darbo stalu dalinosi su realiu įmonės vadovu A. D.. Dienos gale surinktus grynuosius pinigus paimdavo U. D. arba A. D.. Kadangi jo darbo stalas buvo šalia U. D. darbo stalo, jis pats yra matęs, kad U. D. turėjo įmonės el. bankininkystės prisijungimo duomenis ir jais disponuodavo. Jam atrodo, ji turėjo el. bankininkystės kodų generatorių. Prisimena, kad ji prisijungdavo prie įmonės banko sąskaitų ir tikrindavo piniginių lėšų įplaukas bei likučius įmonės banko sąskaitose. Žino, kad kai kuriems įmonės tiekėjams už prekes reikėjo atsiskaityti pavedimu. U. D. ėjo finansinę apskaitą tvarkančio asmens pareigas, ji turėjo prieigą prie įmonės banko sąskaitų ir atlikdavo minėtus pavedimus autoserviso tiekėjams (atsiskaitydavo už prekes). Kiek prisimena, įmonėje buvo finansinės apskaitos programa pavadinimu „Eva“. Norint prisijungti prie finansinės apskaitos programos reikėjo įvesti prisijungimo duomenis. Finansinės apskaitos programos prisijungimo duomenis turėjo jis, U. D. ir A. D.. Šiuo metu prisijungimo duomenų neturi ir jų neprisimena. Darbo dienomis U. D. ir A. D. būdavo autoservise. Tik esant išimtiniais atvejais (liga ir pan.) A. arba U. nebuvo darbe. Kiek prisimena, G. P. autoservise vykdė automobilių detalių tiekėjo funkciją. Jis niekam nurodymų neduodavo, pats G. atlikdavo A. D. pavestas užduotis. Kiek žino, G. ir A. D. buvo draugai. Pats su A. palaikė bendravimą tik darbo klausimais, su pastaruoju draugai nebuvo (t. 2, b.l. 154-157).
Apklaustas teisme liudytojas V. M. parodė, kad jam teko bendrauti su kaltinamaisiais. G. (P.) buvo kaip bičiulis, kaip klientas. Jis aplamai nesuprato jo hierarchijos. Davė parodymus tyrėjai. Nelabai atsimena, ką pasakojo. Pamena, kad servisas jam liko skolingas 500 eurų. Teismo pagarsinti tyrimo metu duoti jo parodymai teisingi. Atsakydamas į prokurorės klausimus liudytojas nurodė, kad dirbdamas įmonėje, įsivaizdavo, kad įmonės direktorius A.. Nematė jokių dokumentų, kad A. direktorius, nes tai jam buvo neaktualu. G. neprisistatė, kad jis direktorius. Jis įsivaizdavo jį kaip bičiulį, klientą. Nežino, kas buvo direktorius, kai jį atleido. Neatsimena, iš ko prašė dokumentų, kad yra atleistas. Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimus liudytojas nurodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2017 m. gruodžio mėn. Paėmė darbo sutartį, pasirašė ir nuėjo dirbti. Neatsimena, iš ko paėmė pasirašyti darbo sutartį. A. buvo tuo metu direktorius. Kas buvo įmonės savininkas nežino (t. 8, b.l. 128-129).
Apklaustas 2021 m. gruodžio 27 d. liudytojas V. M. parodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. dirbo įmonėje „X“ automechaniku. Atlikdavo automobilių remonto darbus. Darbo vietoje buvo visa reikalinga techninė įranga. Automobilių hidrauliniai keltuvai bei kiti įrankiai. Remonto darbai buvo įvairūs - nuo tepalų pakeitimo darbų iki automobilio variklio keitimo darbų ir kitų remonto darbų. Darbo sutarties neturi ir niekada nebuvo jos gavęs į rankas. Kiek prisimena, prieš pradedant dirbti minėtoje įmonėje pasirašė kažkokią darbo sutartį, kurios detalių tiksliai neprisimena. Antras sutarties egzempliorius jam nebuvo įteiktas, nors prašydavo įmonės buhalterės U., kad jam įteiktų darbo sutarties antrą egzempliorių. To paties prašė ir įmonės direktoriaus A., tačiau nei vienas jam nepateikė jo darbo sutarties. Todėl jis realiai detaliai nežinojo savo darbo sąlygų ir su kokiomis pateiktomis darbo sąlygomis sutartyje pasirašė. Sutarties pasirašymo dieną tiesiog ją pasirašė ir detaliai ir visomis aplinkybėmis nesidomėjo, nes pasitikėjo įmonės atsakingu asmeniu. Tikriausiai darbo sutartį pasirašė dalyvaujant įmonės buhalterei U. arba įmonės direktoriui A.. Kai įsidarbino minėtoje įmonėje, iš pradžių dirbo adresu (duomenys neskelbtini) (šalia gamyklos pavadinimu „L“). Maždaug nuo 2018 m. vasario mėn. darbo patalpos pasikeitė ir „X“ persikėlė vykdyti veiklą (automobilių remonto darbus) adresu (duomenys neskelbtini). Jis taip pat ten dirbo. Kiek prisimena, per visą jo darbo laikotarpį minėtoje įmonėje kartu su juo dirbo O. K., M., D. K., S. J. ir J. T.. D. K. ir S. J. dirbo administracijoje. D. ir S. buvo atsakingi už bendravimą su klientais bei pinigų priėmimą (atsiskaitymą) už atliktus darbus. Jis ir O. K. bei M. buvo automechanikai ir su klientais kontakto neturėjo. Kiek prisimena, J. T. įmonėje atliko vadybininko funkcijas. Autoserviso darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00-18.00 val. Jis pats išdirbtų darbo valandų nefiksavo niekur ir nežino, ar jos apskritai kur nors buvo fiksuojamos. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), darbo atlygis buvo mokamas kiekvieną savaitę penktadieniais, tačiau pasitaikydavo atvejų, kada darbo užmokestis vėluodavo nuo vienos iki trijų darbo dienų. Darbo atlygis buvo mokamas visada tik grynaisiais pinigais. Kas savaitę jam buvo sumokama maždaug nuo 300 iki 350 eurų į rankas. Kiek žino, darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jo darbo užmokestis yra minimalus, tačiau realiai situacija buvo tokia, kad minimalaus darbo užmokesčio niekada negavo. Jo mėnesio pajamos bendroje sumoje buvo nuo 1 200 eurų iki 1 600 eurų į rankas, atlyginimas nebuvo fiksuotas. Jis priklausydavo nuo darbo apimties. Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), atlyginimas dažniausiai buvo mokamas į mėnesį du kartus. Kas savaitę nebemokėjo, nes įmonės direktorius A. sakydavo darbuotojams, kad nėra pakankamai lėšų, todėl darbo užmokesčio mokėti kas savaitę negali. Dirbdamas adresu (duomenys neskelbtini) g. gavo panašias mėnesio pajamas, t. y. nuo 1 200 eurų iki 1 600 eurų į rankas. Gavus pinigus turėjo pasirašyti. Dokumentas, ant kurio pasirašinėjo, buvo panašus į algalapį, tačiau tiksliai nežino, ar jis toks buvo. Kopijos dokumento dėl darbo atlygio išmokėjimo nėra gavęs. Bankinis pinigų pervedimas į jo banko sąskaitą iš įmonės banko sąskaitos nebuvo atliktas niekada. Atsiskaitymus su darbuotojais atlikdavo įmonės buhalterė U.. Pats direktorius darbo vietoje retai būdavo. Jis dažniausiai atvykdavo pasiimti pinigus ir juos paėmęs išvažiuodavo. Maždaug 2018 m. balandžio mėn. darbo santykiai su juo buvo nutraukti. Realios priežasties, kodėl buvo atleistas, nežino iki dabar. Kiek prisimena, nutraukus darbo santykius su UAB „X“ su juo nebuvo iki galo atsiskaityta. Kiek prisimena, jam nesumokėjo maždaug 500 eurų. Į darbo ginčų komisiją ar kitas institucijas nesikreipė, nes nenorėjo gaišti savo laiko. Kai jį atleido iš darbo, jis nepasirašė jokių dokumentų. Jam buvo pasakyta žodžiu, kad yra atleistas. Kas tai pasakė, neprisimena. Kadangi jis neturi nei vieno dokumento, susijusio su UAB „X“ darbo santykiais, todėl nieko pateikti negali (t. 2, b.l. 126-129).
Apklaustas teisme liudytojas S. J. nurodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Kažkada su U. D. buvo bendradarbiai. Jo darbo laikotarpyje bendrovės direktorius buvo J. T.. Liudytojas prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 8, b.l. 153-154).
2021 m. sausio 11 d. apklaustas liudytoju S. J. parodė, kad nuo 2016 m. pabaigos dirbo UAB „A“, kurios direktoriumi buvo A. D.. Įmonės veiklos pobūdis - serviso paslaugos, automobilių taisymas. Servisas paslaugas teikė (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirbo iki 2017 m. pabaigos. A. D. pranešė, kad minėtą įmonę - UAB „A“ jis uždaro. Jis įkuria naują įmonę - UAB „X“ ir visi darbuotojai bus perkelti dirbti į naują įmonę. Su juo tuo metu dirbo apie 6 darbuotojai. Darbo sutartis buvo pasirašyta 2017 m. lapkričio 2 d. Kas buvo nurodomas kaip įmonės direktorius, nepasakys, nes visą laiką galvojo, kad įmonės direktoriumi yra A. D.. Asmens vardu G. P. nepažįsta. Kai buvo perkeltas į UAB „X“, su juo kartu dirbo D. K. (prekių tiekėjas), U. D. (buhalterė), O. K. (mechanikas), V. M. (mechanikas), J. T. (direktorius). Direktorių M. M., G. P. nepažįsta. Jų duomenys jam nieko nesako. Jo pagrindinis darbo pobūdis buvo priimti automobilį, perduoti jį taisymui mechanikui ir po remonto grąžinti klientui. Po remonto darbų atlikimo, klientui buvo išrašoma sąskaita faktūra, kurią jis apmokėdavo arba grynais arba pavedimu į sąskaitą. Jei mokama buvo grynais, buvo išrašomas kasos pajamų orderis, kurį galėjo išrašyti ir buhalterė, jis ir D. K. (jų darbo funkcijos buvo vienodos). Visus grynuosius pinigus atiduodavo buhalterei arba A.. Dėl atlyginimo gali paaiškinti, kad darbo užmokestis buvo mokamas toks, koks nurodytas darbo sutartyje, tačiau kokio dydžio, neatsimena. Išmokamas buvo grynais pinigais. Buhalterė išduodavo atsiskaitymo lapelį bei pasirašydavo žurnale. Jo atlyginimas nepriklausė nuo atlikto darbo kiekio, buvo fiksuotas. Jokių priemokų negaudavo. 2017 m. gruodžio 22 d. nutraukė darbo sutartį savo noru. Įmonė jam skolinga neliko (t. 2, b.l. 173-175).
2022 m. birželio 8 d. apklaustas papildomai liudytojas S. J. parodė, kad nori patikslinti, jog kai dirbo UAB „X“, A. D. buvo realus įmonės vadovas. Dirbant UAB „X“ jo darbo vieta buvo vienoje patalpoje kartu su D. K., A. D. ir U. D.. Su D. K. darbo vietoje dalindavosi vienu kompiuteriu. U. D. darbo vietoje dirbo su stacionariu kompiuteriu, tačiau galėjo būti, kad į darbo vietą atsinešdavo ir savo nuosavą nešiojamąjį kompiuterį. A. D. kiek prisimena, ateidamas į darbą atsinešdavo savo nuosavą nešiojamąjį kompiuterį. Kadangi dirbo vienoje patalpoje kartu su įmonės buhaltere U. D., matė, kad ji turėjo prisijungimus prie įmonės banko sąskaitų bei turėjo kodų generatorių. Kokius tiksliai veiksmus atlikdavo U. D. prisijungusi prie įmonės banko sąskaitų internetinės bankininkystės, nurodyti negali. U. D. apie tai nepasakojo, o jis nesidomėjo. Kadangi UAB „X“ dirbo tik keletą mėnesių, G. P. tikrai nepažįsta. Prisimena, kad kai dirbo autoservise, tuo metu pagal dokumentus direktorius buvo J. T., tačiau realiai, kiek jis suprato, J. rūpinosi naujų klientų paieška. Kad UAB „X“ turėtų darbo, pastarasis nesirūpino įmonės darbo veikla ir realiai jam nei vienas darbuotojas nebuvo pavaldus. Kokiu tikslu J. T. buvo įmonės direktorius, jis nežino. Jis nežino, koks buvo susitarimas tarp J. T. ir realaus įmonės vadovo A. D.. Parodo, kad pasitaikydavo atvejų, kai priimdavo grynus pinigus už automobilių remonto atliktus darbus ir pinigų priėmimo kvitas nebuvo išrašomas, tikrai buvo atvejų, kada pinigai buvo tiesiog priimami ir nebuvo išrašomas joks grynųjų pinigų gavimą patvirtinantis dokumentas. A. D. buvo žodžiu nurodęs, kad jeigu klientas nereikalauja, jog jam būtų pateiktas grynųjų pinigų priėmimą patvirtinantis dokumentas, tuomet grynųjų pinigų paėmimo niekur nefiksuoti ir tiesiog pinigus paduoti A. D. į rankas arba palikti ant jo darbo stalo. Tais atvejais, kai A. D. darbo vietoje nebūdavo, pinigus paduodavo U. D.. Darbo užmokestis jam buvo mokamas grynais pinigais, vieną kartą į mėnesį. Kiek pamena, jam buvo sumokama apie 600-700 eurų. Dėl išmokėto darbo užmokesčio patvirtindavo tai pasirašydamas atsiskaitymo lapelyje, kurį jam pateikdavo U. D.. Darbo sutarties neišsaugojo (t. 2, b.l. 177-179).
Apklaustas teisme liudytojas O. K. paaiškino, kad su kaltinamaisiais jį siejo darbiniai santykiai. A. D. jam liko skolingas neišmokėto darbo užmokesčio. A. D. kaip fizinis asmuo buvo jam išrašęs vekselį. Nežino, kodėl ne ant įmonės išrašė. Servise dirbo du - tris mėnesius. Kiek pamena, G. P. atvažiuodavo į servisą ir ten būdavo. Negali pasakyti, ar jis ten kažką dirbo, ar buvo darbuotojas. Galėjo nebent duoti nurodymą kaip klientas atvažiavęs taisyti automobilio. Nepamena, kad jis vadovautų ar dar kažką. Dėl įsidarbinimo UAB ,,X“ deramasi pagrinde buvo su A.. Jo įdarbinimas turėjo vykti 2017 m. pabaigoje, ar 2018 metų pradžioje. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 8, b.l. 154).
Apklaustas 2021 m. sausio 15 d. liudytojas O. K. parodė, kad prieš UAB „X“ jis dirbo UAB „A“ servise „R“, kur direktoriumi buvo A. D.. Minėta įmonė subankrutavo. A. minėjo, kad įsteigs naują įmonę ir visi darbuotojai automatiškai pereis į naują darbovietę. Taip ir buvo. Jei neklysta, 2017 m. rudenį jau pradėjo dirbti UAB „X“, (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis tikrai buvo pasirašyta. Žinojo, kad UAB „X“ kažkokiu laikotarpiu direktoriumi buvo J. T.. Vėliau pasikeitė, tačiau kas, nežino. A., kaip suprato, buvo įmonės savininkas. Su juo kartu dirbo D. K., S. J.. Visą serviso darbą koordinavo A., kuris visą laiką buvo autoservise. Jis dirbo mechaniku ir remontavo automobilius. Su klientais tiesiogiai nebendravo. Už atliktą darbą klientai atsiskaitinėjo su A. arba S, kartais su D.. Už remontą galima buvo atsiskaityti tik grynais pinigais. Kai buvo tvarkomas kokios nors įmonės (UAB) automobilis, buvo išrašoma sąskaita faktūra, o jei privataus asmens, tai lyg tai nieko nebuvo išrašoma. Jam atlyginimas buvo mokamas grynais, kartą į savaitę. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, tačiau gaudavo daugiau, priklausomai nuo atlikto darbo kiekio. Į mėnesį gaudavo apie 1 000 Eur. Už gautą atlyginimą pasirašydavo ant kažkokio lapo. Pasirašinėjo tik už minimalų darbo užmokestį, kad jį gavo. 2018 m. pavasarį, mėnesio neatsimena, iš patalpų (duomenys neskelbtini) persikėlė į patalpas (duomenys neskelbtini) g. Anas patalpas savininkas pardavė ir jie turėjo iš ten išsikraustyti. (duomenys neskelbtini) g. dirbo, iki kol išėjo iš darbo, t.y. iki 2018 m. pavasario pabaigos, tikslios datos neatsimena. A. liko jam skolingas 1 000 Eur - prieš išeinant jis pasirašė jam vekselį, kurio taip ir neapmokėjo. Kreipėsi į antstolius dėl išieškojimo. Kaip buvo nutraukta darbo sutartis, neatsimena. Įmonės apskaitą tvarkė U. D. (t. 2, b.l. 144 -146).
Apklaustas teisme per „Zoom“ programą liudytojas E. D. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius. Jis dirbo pas juos autoservise. Susirado skelbimą ir įsidarbino. Dirbo apie pusę metų, gal nepilnus pusę metų. Dirbo autošaltkalviu ir taisė mašinas. Servisas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nepasakys. Serviso direktorius buvo A. D.. Jis prisistatė pirmą jo darbo dieną, kad yra direktorius. Jei gerai atsimena, jį į darbą priėmė A. D.. Visus darbus reguliavo G.. Jo pavardės tiksliai nepamena. G. priimdavo užsakymus iš klientų ir paskirstydavo darbininkams darbus, kas kokią mašiną turėjo remontuoti, užsakinėjo detales. Atlyginimus mokėjo A. D. grynais. Servise buvo buhalterė. Nežino, ar U. buvo buhalterė, bet ji sėdėjo priimamajame prie kompiuterio. Nelabai teko bendrauti su U. darbo reikalais. Kažkiek bendravo, bet pagrinde su A. ir G.. Išėjo iš darbo, kai servisą išvarė iš tų patalpų. Jam liko skolingi apie 200 eurų. Skola yra iki šiol. M. vardas kažkur girdėtas, bet kur -nelabai pamena. Tikrai negalėjo su juo pasirašyti darbo sutarties. Čia gali būti tas žmogus, kur girdėjo, kad pagal jį buvo užregistruota ta įmonė. Teisme pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (t. 8, b.l. 180-181).
2021 m. sausio 11 d. apklaustas liudytoju E. D. parodė, kad 2018 m. pavasarį, gali būti balandžio mėn. ieškojosi darbo ir per socialinį tinklą „Facebook“ surado skelbimą, kad servisas Vilniuje „R“ ieško šaltkalvio, mechaniko. Šis skelbimas buvo privataus asmens - A. D.. Skelbimu susidomėjo bei nuvažiavo į pokalbį. Nuvažiavo į servisą adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą, sutiko ten savo pažįstamus S. M. ir R. P., kurie tą pačią dieną atvažiavo darbintis į minėtą servisą. Juos pasitiko asmuo vardu D. K.. Suprato, kad šis asmuo priiminėjo automobilius taisymui ir vėliau grąžindavo savininkams. Jis kažkur po mėnesio išėjo iš darbo, nes nesutarė su įmonės vadovybe. Su D. bendrai buvo aptartos darbo sąlygos ir jis tą pačią dieną pradėjo dirbti. Jo pažįstami pradėjo dirbti servise tą pačią dieną kartu su juo. Jiems pradėjus dirbti, servise jau dirbo asmuo vardu D. ir G.. D. po poros savaičių išėjo iš darbo, o G. dirbo ir toliau. Dėl darbo sąlygų bendravo su A. D., kuris prisistatė kaip direktorius ir savininkas. Tą pačią savaitę, kai įsidarbino, t.y. 2018 m. balandžio mėn. buvo pasirašyta darbo sutartis, kuri buvo sudaryta tarp UAB „X“ direktoriaus M. M. ir jo. Sutartis jau buvo pasirašyta M. M., tačiau pačią sutartį jam atnešė pasirašyti A. D.. M. M. jis niekada nematė. A. sakė, kad jis užsienyje. Jo pagrindinis darbas buvo automobilių taisymas. Dirbo 5 dienas per savaitę, nuo 10.00 - 17.00, 18.00 val. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, tačiau kokio dydžio jis buvo, šiuo metu neatsimena. Servise dirbo kažkur iki 2018 m. liepos mėn. Jei buvo montuojamos padangos, tai galėjo aptarnauti apie 10-12 automobilių, o jei koks rimtesnis gedimas, tai vieną mašiną galėjo tvarkyti apie porą dienų. Klientų atsiskaitymas už atliktus darbus vyko sekančiai. Kai atvažiuodavo automobilis, D. duodavo klientui pasirašyti lapą, kad jo automobilis yra priimamas tvarkyti. Po remonto klientas ateidavo su tuo lapu, jį grąžindavo priimančiam darbuotojui, ir atsiskaitinėjo su vadovais, t. y. su A.. Jei jo nebuvo, pinigus priimdavo G.. Taip vadinamame ofise visą laiką sėdėjo U., A. D. žmona. Ji dirbo įmonės buhaltere ir kartais priimdavo pinigus. Kiek jis matė, jie išrašydavo kažkokį dokumentą už pinigų priėmimą, tačiau kokį konkrečiai, nežino. Įmonė turėjo pasirašytų sutarčių su kitomis įmonėmis dėl automobilių taisymo, tai už šių automobilių atliktus darbus tikrai buvo išrašomas pinigų priėmimą pagrindžiantis dokumentas. Klientai mokėjo grynais pinigais. Jo atliktus darbus A., G. arba D. įvedinėjo į kompiuterinę programą ir priskirdavo juos prie jo atliktų darbų. Nuo to priklausydavo jo atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas 2 kartus į mėnesį. Už algą kažkur pasirašinėjo, kažkokiam sąsiuvinyje, tačiau atsiskaitymo lapelis išduodamas nebuvo. 2018 m. liepos mėn. atvažiavo į darbą ir negalėjo užeiti į serviso vidų - pasirodo patalpų savininkas (duomenų jo nežino, bet žino, kad jis miręs) pakeitė spynas, nes UAB „X“ vadovai nebuvo sumokėję už nuomą. Jiems buvo leista pasiimti savo daiktus, daugiau servisas nebedirbo. A. liko skolingas darbuotojams už darbą. Jam asmeniškai skolingas 200 Eur. Norėjo nutraukti darbo sutartį, su A. bet ilgą laiką nepavykdavo susisiekti. Jis vis teigė, kad neturi pinigų su juo atsiskaityti. Galiausiai jam viskas nusibodo ir norėjo tiesiog nutraukti sutartį, 2018 m. rugpjūčio mėn. sutartis buvo nutraukta, kiek atsimena, jis niekur nevažiavo ir nieko nepasirašinėjo, A. viską pats padarė (t. 2, b.l. 164-166).
Apklaustas teisme liudytojas A. D. parodė, kad kaltinamoji U. D. jo sutuoktinė. Jis sutinka šioje byloje duoti parodymus. Paaiškino, kad jis nusipirko UAB ,,A“. Dirbo gal 1-1,5 metų. Tada iškilo niuansas, kad patalpų nuoma jam nebuvo pratęsta ir buvo laiko klausimas, kada iš ten išmes. Atsirado problemos su apyvartinėmis lėšomis. Visą tą laiką su juo dirbo J. T.. Atvažiavo G. (P.) kaip draugas ir apie metus laiko trynėsi servise. Viską matė ir viską žinojo, kaip vyksta servise. Žinant, kad greičiausia juos iš tos vietos išmes, buvo priimtas sprendimas J. pasiūlyti tapti direktoriumi. Dabar jis nepamena, ar J. T. tapo direktoriumi UAB ,,A“ ar UAB ,,X“. Kai J. tapo direktoriumi, tada kilo klausimai dėl apyvartinių lėšų trūkumo. J. pats pasiūlė savo draugą T. K. lyg tokia jo pavardė. T. gal savaitę laiko kiekvieną dieną važinėjo į servisą. Žiūrėjo kaip vyksta veikla, bendravo su darbuotojais, bendravo su J.. Jam rodė buhalteriją, visas ataskaitas. Čia viskas dar buvo UAB ,,A“. Tada buvo priimtas sprendimas steigti kitą įmonę, nes UAB ,,A“ buvo skolinga detalių tiekėjams. Jis nupirko naują įmonę, o T paskolino 10 000 eurų. Juos panaudojo senos įmonės skolų padengimui, kad pratęsti ir gauti sutartis naujai įmonei. Kai skolas padengė, tas pastatas, kuriame buvo servisas, buvo parduotas aukcione. Nauji savininkai jiems davė mėnesį, per kurį reikėjo išsikraustyti. Tai viską kardinaliai išbalansavo, nes jiems žadėjo, kad pusę metų ar metus galės ten būti. Pradėjo ieškoti naujų patalpų. Surado patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ten persikraustė. Viskas pradėjo sunkiai eiti. Su G. jis visą laiką bendravo. Buvo pasiūlyta, gal jis norėtų pradėti verslą ir viską perimti. Jis sutiko. G. perpirko įrangą, pasirašė ant sąskaitos. Pagal jų susitarimą, kol jis (D.) buvo akcininkas, iki sausio ar vasario mėn., kiek galėjo, darė kažkokius veiksmus. Pritraukė senus klientus, bendravo su tiekėjais. Kai perleido G. 70 procentų akcijų, kitas likutis liko T. K. ir viskas. Pagal susitarimą jis turėjo 4-5 mėnesius padėti įsivažiuoti į verslą. Visą laiką jis padėjo. Konsultavo, aiškino, kaip reikia daryti, kaip bendrauti su klientais. Kiek jis žino, paskui G. ten sėkmingai dirbo dar kokių pora metų.
Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas nurodė, kad jis galėjo būti pirmas direktorius UAB ,,X“. Po jo vadovu gal buvo G.. Praėjo 7 metai, todėl visko tiksliai neatsimena. Galėjo būti, kad po jo vadovu buvo J. T., o tada G.. Jis tik žino, kad pilnai pasitraukė kažkur metų pradžioje. Servise dirbę darbuotojai tikrai nežino, kas vyksta viduje. Jie tikriausiai nežinojo, kad jis patį verslą pardavė, ir jų susitarimas buvo padėti. Jie puikiai žinojo, kad kai jis išėjo, G. dirbo sėkmingai. Gali būti, kad G. buvo pirmas direktorius po jo. Tuo metu jis buvo akcininkas, o G. buvo direktorius. Jie sutartis perrašinėjo, ne jis negalėjo už G. pasirašyti. Nepamena, kiek laiko G. pradirbo UAB ,,X“. Liudytojo žmona tvarkė buhalteriją. Ji tvarkė buhalteriją UAB ,,A“ ir jokių problemų nebuvo. Ji tvarkė buhalteriją ir UAB „X“. Jos vaidmuo buvo suvesti į programą, kas jai duodama. Tai sąskaitos, kurios buvo sudėtos. Prisijungimai prie banko jo buvimo įmonėje metu visą laiką būdavo stalčiuje, pačiame servise. Teoriškai galėjo prisijungti bet kas, bet jis žino, kad niekas nesijungdavo. Aišku, kad sutuoktinė jungėsi prie banko, nes ji buhalterė. Ir direktoriai jungėsi. Jis dalyvavo, kai jo sutuoktinė perdavė UAB „X“ buhalterinius dokumentus. Kiek pamena, T. K. paskambino ar parašė laišką ir jie susitarė, kad perduos dokumentus. Jam išeinant iš serviso visi dokumentai buvo surinkti į vieną maišą. Atsimena, kad buvo žiemos laikotarpis. Kai akcininkas paprašė buhalterės dokumentų, jis važiavo kartu su U. D. ir ją palydėjo. Tie dokumentai buvo servise, toje pačioje būdelėje. Galimai tą pačią dieną viskas buvo sukrauta į maišą ir nuvežta akcininkui. Jis niekur nepasirašė. Greičiausiai įvyko klaida, patirties nebuvimas ir netaisyklingas dokumentų surašinėjimas. Kiek liudytojas atsimena, perduodant dokumentus viską surašė T. K. savo ranka. Greičiausiai jis pats parašė, kaip supranta. Jo nuomonė, kad T. K. susitarė su advokatu ir ko nereikia ištraukė iš dokumentų. Jo sutuoktinė ir prieš UAB ,,A“ dirbo buhaltere. Ji baigė buhalterijos mokslus. Autoservise ji tik suvedinėjo, kas buvo jai padėta. G. realiai vykdė direktoriaus pareigas, pasirašinėjo sutartis su klientais, tiekėjais. Su tiekėjais tikrai turėjo būti sutartys. Naujos įmonės steigimo principas buvo pradėti naują veiklą, padengti senas skolas ir pasirašyti sutartis su tiekėjais. Negali pasakyti, kodėl G. P. keičia J. T.. Gali būti, kad pas J. buvo didelis jo paties klientų ratas ir jiems reikėjo naujų klientų. Kai J. pamatė, kad viskas blogai darosi, kad juos išmetė iš patalpų, kai atsirado nuomos krizė, tuo metu ir išėjo. Pasakė, kad nedirbs ir viskas. Nusiplovė ir tiek. Atsakydamas į prokurorės klausimus liudytojas nurodė, kad direktoriumi UAB ,,X“ jis buvo tikriausia porą savaičių. Paskui lyg J. T. buvo, kuris labiau pats pasisiūlė tapti direktoriumi. G. norėjo kažką naujo pradėti, nes jam nelabai sekėsi su darbais. G. pas jį (D.) seniai trynėsi senoje įmonėje („A“). G. žinojo darbuotojus, norėjo pabandyti ir pabandė, o paskui toliau dirbo. Nepamena, kiek laiko G. dirbo direktoriumi. Akcininku jis (D.) buvo iki metų pabaigos, tikriausiai iki 2018 m. M. M. irgi norėjo dirbti ir užsidirbti, o jiems reikėjo direktoriaus. Liudytojui atrodo, kad tuo metu jis nebuvo UAB „X“ akcininku, bet tuo metu padėjo įsivažiuoti, konsultavo. Negali pasakyti, kad jis išmokėdavo atlyginimus. Kai jis buvo pačioje pradžioje, tikrai mokėdavo. Jam painiojasi UAB „A“ ir UAB „X“. Kai jis dirbo, serviso priėmėju buvo G.. Kai jis dirbo, jo darbo vieta buvo vagonėlyje. Kai jis nebebuvo serviso darbuotoju nei akcininku, jis nedirbo, o tik konsultavo. Buvo toks žodinis susitarimas su G.. Jis dar porą metų tęsė autoserviso veiklą su įranga, kurią įgijo, toje pačioje vietoje. Jam kaip konsultantui nebuvo mokamas atlyginimas. Jis pardavė verslą ir buvo žodinis susitarimas su G., kad jį konsultuos, nes jie labai seniai pažįstami. Jis G. pardavė verslą ir konsultavo, kol jis įsivažiuos. Jis dar dirbo porą metų. Liudytojo žmona buvo buhalterė. Ji atvažiuodavo gal kartą į savaitę į vagonėlį. Suvesdavo sąskaitas arba dirbo iš namų, jeigu reikėdavo pateikti sąskaitas. Sutartis su darbuotojais sudarinėjo direktorius. Darbuotojai sako, kad jis buvo direktorius, nes jie nežino. Atrodo, stalčiuje buvo laikomas banko generatorius. Kodus žinojo buhalterė ir direktorius. Tai vadinasi, jie ir galėjo prisijungti prie sąskaitos. Kiek pamena, į žmonos sąskaitą buvo pervestas avansas už darbus, nes pastoviai vėluodavo mokėti atlyginimus. Buvo bendras susitarimas. Paskolą davė T. K.. Šia paskola sudengė UAB ,,A“ skolas. Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimus liudytojas nurodė, kad su T. K. bendravo savaitę. T. K. turėjo susipažinti su bendra įmonės situacija. Nauja įsteigta įmonė be T. K. paskolos gal ir galėtų veikti. Įrangą paskui su verslu jis pardavė G. 2018 m. G. būti, kad buvo susitarimas su T. K., kad jis skolina pinigus, o direktoriumi tampa J. T.. Nepamena, iš ko pirko įmonės akcijas. Kai nusipirko įsteigtą UAB ,,X“, nepamena, kas buvo jos vadovas. Jis mokėjo pinigus ją įsigyjant, tai greičiausia ir buvo jos vadovas. Nepamena, kokius veiksmus atliko, kad pakeisti vadovą. Susitarimas buvo, kad G. P. bus vadovas. Greičiausia susitarimas buvo tarp jo ir G.. Jis yra pirkęs gal 5 įmones. Gali būti, kad iš karto įmonės vadovas buvo G. P.. Jam tiko, kad įmonės vadovas G. P. (t. 8, b.l. 154-157).
2023 m. balandžio 25 d. apklaustas liudytoju A. D. parodė, kad žino, kad ikiteisminio tyrimo byloje pranešimas apie įtarimą yra įteiktas jo žmonai U. D., gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Kadangi pasinaudos savo teise ir paaiškins tik tiek, kad maždaug 2016 m. ar 2017 m. įsteigė įmonę ,,A“, kuri teikė autoserviso paslaugas. Patį verslą už 60 000 eurų jis įsigijo iš fizinio asmens. Perpirko iš jo darbui reikalingą įrangą, klientų duomenų bazę, perėmė visus darbuotojus ir patalpų, (duomenys neskelbtini) nuomą. Šis verslas jam nepavyko, nes buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. Įmonė turėjo daug skolų. Kadangi UAB ,,A“ finansinė padėtis buvo labai bloga, buvo nutarta, kad įsteigs kitą įmonę ir verslą toliau plėtos su ja, o jis sugrąžins UAB ,,A“ skolas. Buvo įsteigta UAB ,,X“. Akcijas galimai pradžioje buvo jis įsigijęs, tiksliai neprisimena. Po to jas perleido G. P., kad jis toliau galėtų vykdyti veiklą. UAB ,,X“ buvo parduota visa UAB ,,A“ turėta įranga. Jis pats šioje įmonėje nedirbo, tik iš pradžių padėjo surasti klientus. Vėliau nuo šios veiklos pasitraukė. Kadangi patalpų (duomenys neskelbtini), nepavyko išsaugoti, buvo išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini) g., galimai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tačiau šioje vietoje veikla sunkiai sekėsi, kadangi prarado didelę dalį (duomenys neskelbtini) g. turėtų klientų rato. Kadangi 2017 m. pabaigoje, kai veiklą pradėjo UAB ,,X“ įmonėje buvo reikalingos piniginės lėšos veiklai vystyti, J. T. pasiūlė savo pažįstamą T. K., kuris susipažinęs su įmonės dokumentacija, įmonės finansine padėtimi, suprasdamas galimą riziką, sutiko investuoti į įmonės ,,X“ veiklą 10 000 eurų. Už tai jis perėmė dalį akcijų. Visą situaciją jis gerai žinojo, kadangi J. T., tuometinis įmonės direktorius buvo jo draugas. Pinigai į įmonės sąskaitą buvo pervesti pavedimu. Prieš tai buvo surašyta sutartis, galimai investicinio pobūdžio. Gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. T. buvo žinoma, kad norint vykdyti sėkmingai UAB ,,X“ veiklą, reikėjo padengti UAB ,,A“ įsiskolinimus tiekėjams, priešingai jie nebūtų gavę naujų sutarčių su tiekėjais. T. su tuo sutiko. Mano, kad J. T. apie visą situaciją informuodavo T., kuris gana dažnai lankydavosi servise (duomenys neskelbtini). Dar UAB ,,A“ buvo vedama kompiuterinė programa, kurioje būdavo registruojami visi atlikti darbai, gautos ir panaudotos prekės, gautas užmokestis ir pan. Jis pats šia programa dirbti nemokėjo. Ją pildydavo vadybininkai. Kadangi UAB ,,A“ ir UAB ,,X“ buvo susijusios įmonės, kelių mėnesių laikotarpiu jos buvo iškeldintos iš vienų patalpų ir perkeltos į kitas. Viena užbaiginėjo savo veiklą, kita tik pradėjo, todėl jam labai sunku detaliai prisiminti, kada koks įvykis ir kurioje įmonėje buvo. Žino, kad J. T. buvo direktorius, tačiau, negali tiksliai nurodyti kurioje įmonėje jis dirbo. J. T. realiai vykdė direktoriaus funkcijas. Jis turėjo banko korteles, galėjo atlikti pavedimus, buvo atsakingas už kasą. J. viską kontroliavo, nes šiame versle buvo ne naujokas. Su darbuotojais sutartis pasirašinėjo direktorius. Kuris tuo metu buvo direktoriumi, nes jie keitėsi, ar buvo G. P., neprisimena. Pačioje pabaigoje, kai įmonė veikos jau nebevykdė, direktoriumi buvo jo draugas M. M.. Darbuotojus (kuris tuo metu dirbdavo) į darbą priimdavo direktorius, o surasdavo ir per skelbimus, ir savo pažįstamus buvo rekomendavęs. Atlyginimas darbuotojams UAB ,,X“ būdavo mokamas grynais arba pavedimu, mokėdavo direktorius. Jis dirbdamas UAB ,,A“ visada atlyginimus mokėdavo pavedimu. Nuo ko priklausydavo darbo užmokesčio dydis UAB ,,X“, neprisimena, tačiau mokėjimų ,,vokeliuose“ tikrai niekada nebuvo. Kadangi UAB ,,X“ mechanikai buvo labai nekompetentingi, jei gerai prisimena, jiems buvo fiksuotas minimalus darbo užmokestis, todėl jie ir norėdami negalėjo daugiau uždirbti. UAB ,,X“ buhaltere buvo jo žmona U. D., kuri realiai į darbą ateidavo kartą ar du į savaitę, suvesdavo sąskaitas, kurios būdavo padėtos jai ant stalo. Ar ji atlikdavo bankinius pavedimus, mano, kad ne, nebent kokį kartą direktoriaus nurodymu, pati tikrai ne. Ji nuolat bardavo darbuotojus, kad jie neatneša visų sąskaitų, kadangi nesutampa numeracija. Kadangi įmonės finansinė padėtis buvo tokia, kad buhalterė nuolat negalėjo gauti darbo užmokesčio, kaip priklauso, tai direktoriaus ar G. nurodymu ji persivesdavo sau už atliktą darbą kažkokią jų nurodytą sumą ir pavedime nurodydavo, kad tai darbo užmokestis ne šiaip sau, ir tai būdavo tikrai darbo užmokestis. Jis UAB ,,X“ realiai įsidarbinęs nebuvo, negavo iš šios įmonės jokio darbo užmokesčio. Jo vaidmuo šioje įmonėje yra tik tiek, kad jis pritraukdavo klientus. Daugiau jokių sprendimų įmonėje nepriiminėjo, prisijungimų prie banko sąskaitų neturėjo, banko kortelių neturėjo, įmonės pinigais nei banko sąskaitoje, nei grynais disponuoti neturėjo teisės ir nedisponavo, jokių dokumentų nepasirašinėjo, darbuotojų nepriiminėjo į darbą. Jei tuo metu būdavo ofise, kur kitų įmonės darbuotojų nebūdavo ir klientas atnešdavo atsiskaitymus grynais pinigais už paslaugas, jis paimdavo pinigus ir padėdavo juos į kasą (metalinę dėžutę su raktu), kuri būdavo ant stalo ar stalčiuje. Tai buvo kartą ar du. Kaip jau minėjo, kasos pinigais disponuodavo direktorius (t. 2, b.l. 182-186).
Atlikus UAB ,,X“ ūkinį finansinį veiklos tyrimą buvo pateikta 2021 m. spalio 20 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų išvada: 1-uoju klausimu. Ar įmonės gauta paskola (paskolos davėjas T. K., paskolos dydis – 10.000,00 Eur, gavimo data 2017 m. lapkričio 10 d.) užregistruota įmonės buhalterinėje apskaitoje? Pagal banko sąskaitos, esančios AB „Luminor“ išrašus, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. T. K. pervedė 10.000,00 Eur į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta mokėjimo paskirtis – „paskola“ (2 priedas). UAB „X“ tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos turto ir įsipareigojimų apskaitos registrų. Nepateikus buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės nustatyti, ar gauta paskola 10 000 Eur buvo apskaityta UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje. 2-uoju klausimu. Kaip pagal buhalterinės apskaitos duomenis paskola buvo panaudota? Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Luminor“ išrašą nustatyta, kad paskolos 10 000 Eur (9 830+170) piniginės lėšos buvo panaudotos: 2 900 Eur 2017 m. lapkričio 14 d. išgryninta per bankomatą; 2 300 Eur 2017 m. lapkričio 15 d. išgryninta per bankomatą; 1 600 Eur 2017 m. lapkričio 19 d. išgryninta per bankomatą; 400 Eur 2017 m. lapkričio 24 d. išgryninta per bankomatą; 600 Eur 2017 m. lapkričio 29 d. išgryninta per bankomatą; 1 550 Eur 2017 m. gruodžio 5 d. išgryninta per bankomatą; 180 Eur 2017 m. gruodžio 6 d. išgryninta per bankomatą; 300 Eur 2017 m. gruodžio 10 d. išgryninta per bankomatą; 170 Eur banko komisiniai (3 priedas). Kadangi UAB „X“ tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, visų kasos dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, ar UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė gautas ir panaudotas paskolos lėšas. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų“ 3 punktą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“; 4 punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai. pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. 3-uoju klausimu. Kiek paslaugų bei kokiai sumai tiriamuoju laikotarpiu suteikė UAB „X“? UAB „X“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros iš viso 50 297,81 Eur, tame tarpe PVM-8 724,46 Eur buvo apskaitytos registruose (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad „UAB „X“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, bendrovėje buvo vedama „juodoji“ buhalterija. Pateiktuose UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose („juodoji“ buhalterija), kurie pavadinti „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ ir „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ apskaitytos autoremonto paslaugos iš viso 69 029,35 Eur (22 398,90+46 631,40+31 205,35). Pastaba: 31 205,35 Eur autoremonto paslaugų suma apskaityta registre („juodoji“ buhalterija) „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ ir tuo pačiu ši suma buvo apskaityta išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/). Todėl UAB „X“ „juodojoje“ buhalterijoje apskaitė iš viso 37 824,95 Eur (22 398,90+46 631,40-31 205,35), iš jų: 22 398,90 Eur įvardintoje „juodojoje“ buhalterijoje „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ (6 priedas); 46 631,40 Eur įvardintoje „juodojoje“ buhalterijoje „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ (7 priedas); 31 205,35 Eur apskaitė registre „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras“ (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/) (8 priedas). Tyrimo metu įvertinus buhalterinės apskaitos registruose „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras nuo 2017-10-31 iki 2018-07-03“ ir apskaitos registruose („juodoji“ buhalterija) „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ bei „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ autoremonto pardavimo paslaugas“ duomenis, UAB „X“ suteikė paslaugų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. liepos 3 d. iš viso 88 122,76 Eur, iš jų: 50 297,61 Eur apskaitė išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre ir deklaravo VMI (CIS duomenų bazė https://fntt-cis/); 37 824,95 Eur apskaitė „juodojoje“ buhalterijoje žiniaraščiuose: „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ bei „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“. 4-uoju klausimu. Ar visos ūkinės operacijos, susijusios su automobilių remontu, užfiksuotos UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje? Jei ne, tai kokios, kokiai sumai ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotos? Kokių teisės aktų nesilaikyta? Tyrimo metu įvertinus pateiktos „juodosios“ buhalterijos apskaitos registruose: „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ bei „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ apskaitos duomenis, daroma išvada, kad UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 37 824,95 Eur ūkinių operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugų pardavimais. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 16 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 12 straipsnio nuostatą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. 5-uoju klausimu. Ar UAB „X“ atsakingi asmenys tikrinamuoju laikotarpiu įrašė teisingus duomenis į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms? Ar teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą? Jeigu ne, tai kokie neteisingi duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar kt. buvo įrašyti į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, kitus dokumentus bei kada jie pateikti valstybės įgaliotai institucijai? Kiek ir kokių mokesčių dėl to buvo nedeklaruota ir nesumokėta? UAB „X“ pateiktuose VMI PVM deklaracijose už 2017 m. spalio- gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio-gegužės mėn. deklaravo iš viso 34 885 Eur apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijos 11 eil. „PVM apmokestinami sandoriai“, 7 325 Eur pardavimo PVM (29 eil. „Standartinio tarifo pardavimo PVM“), 13 139 Eur pirkimo PVM (25 eil. ir 35 eil. „Atskaitomas PVM“ ) ir 5 814,00 Eur (36 eil. „Mokėtinas arba grąžintinas PVM“) grąžintiną iš biudžeto sumą (8-1 priedas). Pagal pateiktus „juodosios“ buhalterijos apskaitos registrus „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ ir „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ UAB „X“ už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. neapskaitė ir VMI pateiktuose PVM deklaracijose nedeklaravo pardavimo sandorius be PVM-31 260,29 Eur, pardavimo PVM-6 564,66 Eur ( pardavimo PVM už 2017 m. lapkričio mėn.-2 252 Eur, už 2017 m. gruodžio mėn.-1 568 Eur, už 2018 m. sausio mėn.-1 550 Eur, už 2018 m. vasario mėn.- 667 Eur, už 2018 m. kovo mėn.- 527 Eur) (detalūs duomenys apie PVM priskaitymus pateikti lentelėje 8-1 priedas). Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalį: „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“ ir 71 straipsnio 1 dalį: „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas“. Todėl UAB „X“ privalo papildomai sumokėti į biudžetą PVM 6 565 Eur (nuo 31 260 x 21%). UAB „X“ pateiktoje VMI pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus (forma PLN 204) eil. 52 „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 7 351 Eur, 53 eil. „Pelno mokesčio tarifas“-5% ir eil. 55 eil. „Pelno mokesčio suma“-368,00 Eur (22 priedas). Nepateikus pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 metus įrašytų duomenų teisingumo. UAB „X“ pelno mokesčio deklaracijos už 2018 metus VMI nepateikė. Pateiktuose „juodosios“ buhalterijos apskaitos registruose UAB „X“ už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. nurodė pardavimus iš viso 31 260,29 EUR, tame tarpe: už 2017 m.- 18 190,48 Eur ir už 2018 m.-13 069,81 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį: „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir 5 straipsnio 2 dalį: „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą“. Todėl UAB „X“ privalo papildomai sumokėti į biudžetą pelno mokesčio 1 563 Eur (nuo 31 260,29 x 5%), tame tarpe: 2017 m.-909,51 Eur (nuo 18 190,48) ir 2018 m.-653,49 Eur (nuo 13 069,81). 6-uoju klausimu. Ar UAB „X“ piniginės lėšos už automobilių remontą užregistruotos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais panaudotos įmonės veikloje? UAB „X“ nepateikė tiriamojo laikotarpio turto ir įsipareigojimų buhalterinės apskaitos registrų, atskaitingų asmenų ataskaitų, kasos knygos nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. ir visų kasos operacijas patvirtinančių dokumentų. Nepateikus šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar piniginės lėšos, gautos už automobilių remontą, apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pagal tyrimui pateiktus AB „Luminor bankas“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad UAB „X“ pinigines lėšas panaudojo (9 priedas): 70 255,21 Eur panaudojo lėšas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų: 38 065,18 Eur pervestos lėšos į UAB „X“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2 260,00 Eur kredito unijai „Saulėgrąža“; 10 000,00 Eur UAB „C“ už įmonės akcijas; 3 911,24 Eur UAB „Hermis fund management“; 3 000,00 Eur UAB „Hidroma“; 4 647,00 Eur U. P. (D.) į banko sąskaitą (10 priedas); 2 575,15 Eur Sodrai; 5 796,64 Eur kiti mokėjimai įmonėms (priedas). 38 065,18 Eur panaudojo lėšas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (11 priedas), iš jų: 33 310,00 Eur išgryninti pinigai per bankomatus (ATM), nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kur išgrynintos įmonės lėšos buvo panaudotos (12 priedas); 1 016,00 Eur pervesta J. T. į banko sąskaitą, nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kam buvo panaudotos įmonės lėšos; 588,20 Eur SODRAI; 111,00 Eur U. P. (D.) į banko sąskaitą (13 priedas), 3 039,98 Eur pervesta įmonėms už automobilių detales ir kurą. 7-uoju klausimu. Ar UAB „X“ darbuotojams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas laikantis teisės aktų reikalavimų bei vadovaujantis darbo sutartimis? Pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. UAB „X“ darbo užmokestis buvo skaičiuojamas 12 (dvylikai) darbuotojų: G. P., U. D., D. K., S. J., J. T., M. M., O. K., V. M., E. D., S. M., R. P., V. T.. (14 priedas). Darbo sutartys sudarytos su 11 darbuotojų, vieno darbuotojo-V. T. darbo sutarties tarp pateiktų dokumentų nėra. UAB „X“ duomenys Sodrai (forma SAM 06) apie apdraustuosius pateikė 12 (dvylikos) darbuotojų (apdraustųjų) (15 priedas). Pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. UAB „X“ priskaitė darbo užmokesčio iš viso 9 270,90 Eur, išskaičiuota pajamų mokesčio (toliau-GPM) 45,63 Eur, Sodrai -906,31 Eur, atskaičius GPM ir SODROS mokesčius priklausė išmokėjo darbuotojams iš viso 8 318,96 Eur (9 270,90-906,31-45,63). Tyrimui nebuvo pateikti skolų apskaitos registrai ir visi kasos dokumentai, o pateiktame 2018 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 4 iš viso 2 221,21 Eur sumai (16 priedas) nurodyta: „Darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis“, nėra parašų, kitų dokumentų, patvirtinančių atlyginimų išmokėjimą. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta atlyginimų 8 318,96 Eur suma buvo išmokėta iš tikrųjų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatų“ 19 punktą: „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti“. UAB „X“ pateiktuose VMI pajamų mokesčio deklaracijose nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (forma GPM 313) „Duomenys apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas“ 5 eil. „neatėmus NPD, GPM, VSD ir PSDĮ“ deklaravo 9 270,90 Eur sumą ir 6 eil. „išskaičiuota GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėn.15 d.“ deklaravo 45,63 Eur sumą, kas sutampa su darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. įrašytomis darbo užmokesčio priskaičiavimo 9 270,90 Eur ir išskaičiuoto GPM-45,63 Eur sumomis (17 priedas). UAB „X“ Sodrai pateiktuose apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos (forma SAM 3 SD) eilutėje „Apdraustųjų asmenų duomenys“ nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. deklaravo įmokų iš viso 3 778,43 Eur, iš jų: 906,31 Eur PSD 9% ir 2 872.12 Eur 31,18% darbdavio įmokas, kas sutampa su darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. įrašytomis įmokomis SODRAI iš viso 3 778,43 Eur (18 priedas). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad „pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis-UAB „X“ dokumentus „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01-2018-02-05 Darbuotojas M. P.“, „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01-2018-02-05 Darbuotojas O. K.“ ir Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01-2018-02-05 Darbuotojas V. M.“ apskaičiuodavo be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams turimą išmokėti atlyginimą „juodais“ pinigais iš viso 5555,88 Eur ir jokie mokesčiai dėl faktiškai egzistuojančių darbo santykių valstybei nebuvo mokami. U. D. disponuodama bendrovės el. bankininkystės prisijungimo duomenimis, atliko 8 skirtingus bankinius pavedimus į savo asmeninę banko sąskaitą iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 3 300 Eur sumą ir nuo pervestos didesnės sumos jokie mokesčiai į valstybės biudžetą nebuvo mokami“.Tyrimui pateiktuose UAB „X“ neoficialiuose darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose: „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05“ nurodyta „darbuotojų visų darbų suma“ iš viso 5 555,88 Eur, iš jų: O. K.-2 003,00 Eur; M. P.-1 879,34 Eur; ir V. M.-1 673,54 Eur (detalūs duomenys pateikti lentelėje lentelė 18 ir 18-1 priedai). Pagal UAB „X“ darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. U. P. (D.) priklausė mokėti darbo užmokesčio 1 588,07 Eur, tuo tarpu pervesta į U. P. (D.) asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 4 758,00 Eur, arba 3 169,93 Eur (4 647-1 588,07) pervesta pinigų suma be pateisinančių dokumentų. Banko pervedimai atlikti: 2018 m. sausio 3 d.-700 Eur; 2018 m. sausio 5 d.-100 Eur; 2018 m. sausio 8 d.-1200 Eur, 2018 m. sausio 10 d.-350 Eur; 2018 m. sausio 18 d.-100 Eur; 2018 m. sausio 24 d.-250 Eur; 2018 m. vasario 22 d.-100 Eur; 2018 m. vasario 23 d.-500 Eur; 2018 m. gegužės 11 d.-1 150 Eur; 2018 m. liepos 24 d.-197 Eur; 2018 m. gegužės 10 d.-55 Eur ir 2018 m. birželio 8 d.-56 Eur) (18, 19 priedai). Jeigu, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. disponuodama bendrovės el. bankininkystės prisijungimo duomenimis pervedė 3169,93 Eur (4 758-1 588,07) pinigų sumą be pagrindo išmokėto darbo užmokesčio (priklausė išmokėti nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) pagal darbo užmokesčio žiniaraščius iš viso 1 588,07 Eur), UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir Sodros deklaracijose darbo užmokesčio, GPM, garantinio fondo ir SODROS mokesčių iš viso 15 061,20 Eur, iš jų: 8 725,80 Eur ikiteisminio tyrimo metu nustatyto papildomai išmokėto darbo užmokesčio; 1 722,20 Eur GPM; 4 613,20 EUR Sodros mokesčių (detalūs duomenys apie kiekvieno darbuotojo priskaičiuotus ir išmokėtus atlyginimus pateikti lentelėje, 18 priedas). Pastaba: U. D. nuo 3 169,93 Eur be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos, priskaičiuota darbo užmokesčio suma - 4 170,96 Eur, GPM-625,64 Eur, PSD-375,39 Eur ir Sodros mokesčių-1 300,51 Eur. Bendrovės patirtos išlaidos (sąnaudos) dėl U. D. išmokėto atlyginimo iš viso 5 471,47 Eur (4 170,96+1 300,51) (18 priedas). Todėl UAB „X“, neapskaitydama buhalterinėje apskaitoje (be pateisinančių dokumentų išmokėjo atlyginimą) ir nedeklaruodama VMI bei SODRAI neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis nesilaikė: 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio 1 dalies nuostatų „pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“. Pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. Pagal 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 22 straipsnio 2 dalį „A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto gautos pajamos“, pagal GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčių mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms“; 1996 m. gegužės 21 d. LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (toliau-SDĮ) 17 straipsnio 1 dalies „Draudėjai moka 3 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: dirbančius pagal darbo sutartis“ ir 17 straipsnio 2 dalies „asmenys, moka 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 10 straipsnio 1 dalies (toliau-VSDĮ) „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“ ir 12 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą“. Skaičiuojant VSD ir PSD įmokas, buvo vadovaujamasi įstatymais: 2016 m. gruodžio 22 d. LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-174 3 straipsniu, kuriame nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2017 metais, 2017 m. gruodžio 12 d. LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-869 3 str., kuriame nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2018 metais. Bendrovė nesilaikė aukščiau minėtų įstatymų nuostatų, kadangi už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 5 d. neapskaitė neoficialaus darbo užmokesčio 11 481,32 Eur sumos ir nuo šios sumos neapskaičiavo pajamų mokesčio (GPM) 1722,20 Eur (15%); VSDFV Vilniaus miesto skyriui nedeklaravo 3 579,88 Eur VSD įmokų iš įmonės lėšų (31,18%) ir 1 033,32 Eur darbuotojų PSD bei pensijų kaupimo įmokų (9%). 8-uoju klausimu. Ar UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje tinkamai užregistravo ūkines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu darbuotojams? Ar įmonė buhalterinėje apskaitoje užregistravo patirtas išlaidas dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo įmonės darbuotojams? Pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. UAB „X“ priskaitė darbo užmokesčio iš viso 9 270,90 Eur, išskaičiuota pajamų mokesčio (toliau-GPM) 45,63 Eur, SODRAI-906,31 Eur, atskaičius GPM ir Sodros mokesčius priklausė išmokėti darbuotojams iš viso 8 318,96 Eur (9270,90-906,31-45,63).Tyrimui nepateikus visų buhalterinės apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti, ar UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ūkines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu darbuotojams ir patirtas išlaidas dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo įmonės darbuotojams. Jeigu, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. disponuodama bendrovės el. bankininkystės prisijungimo duomenimis pervedė 3 169,93 Eur (4 758-1 588,07) didesnę pinigų sumą, nei jai priklausė išmokėti pagal darbo užmokesčio žiniaraščius, UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir Sodros deklaracijose patirtas išlaidas iš viso 15 061,20 Eur, iš jų: 8 725,80 Eur ikiteisminio tyrimo metu nustatyto papildomai išmokėto darbo užmokesčio; 1 722,20 Eur GPM; 4 613,20 Eur Sodros mokesčių. 9-uoju klausimu. Kokia darbo užmokesčio suma pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis buvo apskaičiuota ir išmokėta darbuotojams: G. P., U. D., D. K., S. J., J. T., M. M., O. K., V. M., E. D., S. M., R. P., V. T. per tiriamąjį laikotarpį? Pagal darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., UAB „X“ apskaičiavo darbuotojams darbo užmokesčio iš viso 9 270,90 Eur iš jų: U. D. – 1 783,00 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti-1 588,07 Eur; G. P. – 35,05 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti- 31,19 Eur; S. J.-215,40 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 191,71 Eur; J. T. – 1 520,51 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 1 368,04 Eur; D. K. – 1 699,78 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 1 537,80 Eur; M. M. – 417,87 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 371,88 Eur; O. K. – 597,55 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 543,77 Eur; V. M. – 345,55 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 314,45 Eur; E. D. – 1 040,00 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti-919,60 Eur; R. P. – 614,29 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 543,72 Eur; S. M. – 925,71 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti- 839,40 Eur; V. T. – 76,19 Eur, atskaičius mokesčius priklausė išmokėti 69,33 Eur (18 priedas). 10-uoju klausimu. Ar UAB „X“ tiriamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis, buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos įvykusios operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams? Jei buvo nefiksuojamos visos ūkinės operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams, kokia neoficialaus darbo užmokesčio suma buvo išmokėta UAB „X“ darbuotojams ir neįdarbintiems asmenims? Jeigu, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. be pateisinačių dokumentų išmokėjo atlyginimą 3 169,93 Eur (4758-1.588,07), UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir Sodros deklaracijose išmokėto darbo užmokesčio iš viso 8 725,81 Eur (5 555,88+3 169,93). 11-uoju klausimu. Ar dėl galimai išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio VMI ir VSDFV pateikti teisingi duomenys? Jei pateikti neteisingi duomenys, tai kokie konkrečiai pateikti duomenys yra neteisingi ir kiek ir kokių mokesčių nedeklaruota ir nesumokėta? Jeigu O. K., M. P., V. M. be darbo sutarčių (nelegaliai) dirbantiems darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių duomenis išmokėjo darbo užmokestį iš viso 5 555,88 Eur ir U. D. be pateisinačių dokumentų išmokėjo atlyginimą 3 169,93 Eur, UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė (neįtraukė), nedeklaravo VMI ir SODROS deklaracijose patirtas išlaidas iš viso 15 061,20 Eur, iš jų: 8 725,80 Eur ikiteisminio tyrimo metu nustatyto papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio; 1 722,20 Eur GPM; 1 033,32 Eur SODROS 9 proc. ir 3 579,88 Eur Sodros 31,18 proc. mokesčių. Todėl UAB „X“ papildomai privalo sumokėti į valstybės biudžetą iš viso 6 335,50 Eur (1 722,20+1 033,32+3 579,88), iš jų: 1722,20 Eur GPM (15 proc. nuo 11 481,32 Eur papildomai apskaičiuoto atlyginimo); 4 613,20 Eur Sodros mokesčių (31,18 proc. + 9 proc. nuo 11 481,32 Eur).12-uoju klausimu. Ar iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos per tiriamąjį laikotarpį išimti grynieji pinigai užregistruoti įmonės apskaitoje? Jei buvo užregistruoti, tai kur panaudoti pagal buhalterinės apskaitos duomenis? Pagal tyrimui pateiktus AB „Luminor bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nustatyta, kad UAB „X“ tiriamuoju laikotarpiu išgrynino (išėmė) iš viso 33 421 Eur per bankomatus (ATM), tačiau nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos dokumentų, atskaitingų asmenų avansinių ataskaitų) nėra galimybės nustatyti ar 33 421 Eur buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje ir kur šie pinigai buvo panaudoti. 13-uoju klausimu. Kas pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai? Pagal BAĮ 10 straipsnį – „Apskaitos tvarkymas“. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Pagal BAĮ 11 straipsnį - „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“: 1. „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Pagal BAĮ 14 straipsnį – „Apskaitos dokumentų pasirašymas“: 2. „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui). 14-uoju klausimu. Kas pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą? Pagal BAĮ 9 straipsnį –„ Apskaitos politika“: 1. „Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę“. Pagal BAĮ 14 straipsnį – „Apskaitos dokumentų pasirašymas“: 2. „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“. 15-uoju klausimu. Ar UAB „X“ buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų buvo nesilaikyta? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros Kadangi UAB „X“ tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. detalių buhalterinės apskaitos balansinių sąskaitų registrų; kasos knygos už laikotarpius nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d., kasos operacijas patvirtinančius dokumentų; pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų; atskaitingų asmenų apskaitos registrų, todėl nepateikus šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti:balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie 21 635 Eur turto likučius; 4 741 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų likučius teisingumo; balansuose už 2017-2018 metus įrašytų duomenų apie banko sąskaitoje ir kasoje pinigų likučius teisingumo; pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 metus įrašytų duomenų apie gautas pajamas 25 924 Eur ir patirtas sąnaudas 25 924 Eur teisingumo; 33 310 Eur iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimo; 10 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį pinigų panaudojimo. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jo skyriaus vyresnioji tyrėja J. Ž. 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr.IBPS-S-370412-21 pateikė informaciją, kad „UAB „X“ akcininkas T. K. jokių šios įmonės dokumentų pateikti negali, kadangi visi jo žinioje buvę šios įmonės dokumentai buvo perduoti ir viena iš priežasčių, dėl ko buvo parašytas pareiškimas ir buvo ta, kad susipažinus su UAB „X“ dokumentais, paaiškėjo, kad tarp jų nėra privalomų dokumentų (kasos knygos, apskaitos registrų ir kt.)“. Pagal ikiteisminio tyrimo nurodytą informaciją, kad UAB „X“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai, t. y. didelė dalis bendrovės gaunamų lėšų už automobilių remonto darbus apskaitoje nebuvo apskaitomos, o darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius arba darbo užmokestis išmokėtas be pateisinančių dokumentų, daroma išvada, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais: 31 260,29 Eur (37 824,95-6 564,66) automobilių remonto paslaugų (pajamų); 6 564,66 Eur PVM (nuo 31 260,29); 15 061,20 Eur (11 481,32+3 579,88), patirtų sąnaudų susijusių su papildomai apskaičiuotu darbo užmokesčiu ir SODROS įmokas darbuotojams pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad dalis bendrovės gaunamų pajamų už automobilių remonto darbus apskaitoje nebuvo apskaitomos, o darbuotojams atlyginimai buvo mokami pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius arba darbo užmokestis buvo išmokėtas be pagrindžiančių darbo užmokesčio žiniaraščių, daromos išvados: Jeigu UAB „X“ neišsaugojo nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. buhalterinės apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX574 19 straipsnio 2 dalies „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau - Dokumentų ir archyvų įstatymas)“ nuostatų. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d.; Jeigu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. gavo pajamų už automobilių remonto paslaugas 37 824,95 Eur ir patyrė išlaidas 15 061,20 Eur, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimu, GPM bei SODROS mokesčių išskaičiavimu (5 555,80 Eur išmokėta pagal neoficialius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius, 3 169,93 Eur išmokėta be pagrindžiančių darbo užmokesčio žiniaraščių, 1 722,20 Eur išskaičiuotas GPM, 4 613,20 Eur SODROS įmokos), šių gautų pajamų ir patirtų išlaidų buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. (t. 6 b.l. 1 - 190).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas A. N. atsakė į jam užduotus klausimus: Kokiais duomenimis remiantis specialisto išvadoje nurodoma, kad U. D. disponavo bendrovės UAB „X“ elektroninės bankininkystės prisijungimais? Atsakymas: Užduoties fabuloje buvo nurodyta, kad U. D. disponavo UAB „X“ el. bankininkystės prisijungimais, užduotyje šis faktas buvo pacituotas. Jis kaip specialistas šio fakto apie U. D. disponavimą el. bankininkystės duomenimis netikrino. Specialisto išvadoje dalis UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentų įvardijami kaip „juodosios buhalterijos“. Pagal kokius požymius buvo identifikuota, kad minėti dokumentai yra iš „juodosios buhalterijos“? Atsakymas: Užduoties fabuloje dalis pateiktų dokumentų buvo įvardinti kaip „juodoji buhalterija“. Jis kaip specialistas pagal užduoties fabulos dokumentų pavadinimus išvadoje minėtus duomenis pacitavo ir neatliko pateiktų dokumentų identifikavimo, tai ar tai „juodoji buhalterija“, ar ne. Jis tiesiog nustatė ir užfiksavo, kurios piniginės lėšos minėtoje įmonėje buvo apskaitytos ir neapskaitytos. Ar visos ūkinės operacijos, susijusios su automobilių remontu užfiksuotos UAB „X“, buhalterinėje apskaitoje“? Atsakymas: Laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pagal UAB „X“ apskaitos duomenis 37 824,95 Eur neapskaityta operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugų pardavimais. Neapskaitytų piniginių lėšų suma buvo apskaičiuota pagal įvardintą „juodosios buhalterijos Serviso dokumentai“ nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Šiuose dokumentuose neapskaityta piniginių lėšų suma 22 398,90 Eur ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus įvardintus kaip „juodoji buhalterija „Autoremontų paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“. Pagal minėtus dokumentus neapskaityta piniginių lėšų suma 15 426,05 Eur. Sudėjus abi sumas bendroje sumoje gaunasi neapskaitytų piniginių lėšų 37 824,95 Eur. Kiek ir kokių mokesčių buvo nedeklaruota ir nesumokėta į valstybės biudžetą? Atsakymas: Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus „Serviso dokumentai nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30“ ir „Autoremonto paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“ bendrovė už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. neapskaitė ir VMI pateiktuose PVM deklaracijose nedeklaravo pardavimo sandorių be PVM - 31 260,29 Eur ir todėl nuo šios sumos privaloma papildomai sumokėti į valstybės biudžetą PVM 6 565 Eur mokestį ir 1 563 Eur pelno mokestį. Kokia piniginių lėšų suma U. D. buvo pervesta į jos asmeninę banko sąskaitą be banko pavedimus pagrindžiančių dokumentų? Atsakymas: Pagal banko sąskaitų išrašus U. D. buvo pervesta 4 758 Eur iš jų 3 169,93 Eur pervesta be pinigų sumą pateisinančių dokumentų. Pagal kuriuos konkrečiai buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „X“ apskaičiavo minėtą sumą ir U. D. pervedė pinigines lėšas, nebuvo pateikta, todėl kuriomis konkrečiai dienomis pinigai pervesti be pateisinančių dokumentų ir jai gauta didesnė darbo užmokesčio dalis, nei jai priklauso, nėra galimybės nustatyti, kadangi darbo užmokesčio paskaičiavimas buvo atliktas bendrai laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Tuo laikotarpiu U. D. priklausė išmokėti darbo užmokesčio 1 588,07 Eur, tuo tarpu nustatyta, kad į jos banko sąskaitą buvo pervesta 4 758 Eur, vadinasi 3 169,93 Eur buvo pervesta į U. D. asmeninę banko sąskaitą be pavedimus pateisinančių dokumentų (t.3, b.l. 50-53).
Apklaustas teisme specialistas A. N. pareiškė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktą išvadą. Buvo patikti dokumentai įvardinti kaip registrai „juodosios buhalterijos“. Ten buvo pardavimų ir išdirbio dokumentai. Iš pardavimo dokumentų 8 priede buvo išrinkti tie, kurie nebuvo deklaruoti Mokesčių inspekcijos registruose. Išėjo skirtumas 37 824,95 eurų, kurie nebuvo niekur apskaityti. Laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Taip pat „autoremontų paskyrų dokumentai nuo 2017-12-01 iki 2018-03-30“. Ta suma 37 824, 95 eurų yra pardavimų suma. Kita suma dėl išmokėtų atlyginimų. Buvo pateikti išdirbio dokumentai ir įvardinti trys darbuotojai. O. K., M. P., V. M.. Ta suma darbo užmokesčio žiniaraščiuose yra 5 555,88 eurų. Čia suprantama, kad jie tiek gavo į rankas. Išvadoje parašyta apie kiekvieną asmenį O. K. 2 003 eurai, M. P. išmokėta 1 879,34 eurų, V. M. išmokėta 1 673,54 eurų. Įvertinus, kad yra išmokėta į rankas, vadinasi turėjo būti sumokėti ir mokesčiai. Paskaičiavus ir mokesčius, bendra suma gaunasi apie 15 000 eurų įmonės darbuotojams skirta suma. Dėl šitų dalykų, kad apskaitė neoficialioje buhalterijoje, neparodo ataskaitose VMI, negalima iš dalies nustatyti UAB ,,X“ turto ir įsipareigojimų už tiriamąjį laikotarpį. Kiek buvo pervesta U. D. nustatyta iš banko sąskaitų ir kiek žiniaraštyje deklaruota, skirtumas 3 169,93 eurų. Į asmeninę sąskaitą U. D. pervesta 4 758 eurų, žiniaraštyje nurodyta suma 1 588,07 eurų, skirtumas tarp pervestos sumos ir pateisinančios sumos būtų 3 169,93 eurų, tai galima sakyti 3 169,93 eurų be pateisiančių dokumentų pervesta. Ji gavo pinigus į dvi sąskaitas, visi gavimai yra nurodyti. Atsakydamas į užduotus klausimus specialistas nurodo, kad atlikto tyrimo laikotarpis nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. Skaičiuojant ėmė šį laikotarpį. Dėl keturių nepagrįstų mokėjimų davė išvadą, kad negalima apskaičiuoti ir dar pardavimai yra. Kartu su juo skaičiavo kolega, specialistas G. S., tačiau specialsto išvados tekstą surašė jis (A. N.) Atsakydamas į advokato V. Ptašinskio klausimą, kad išvados septintuoju klausimu paskutinė pastraipa ,,Bendrovė nesilaikė aukščiau minėtų įstatymų nuostatų, kadangi už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. neapskaitė“. Ar galima daryti išvadą, kad ankstesniu laikotarpiu apskaitė? Specialistas atsakė, kad data varijuoja, nes buvo remtasi atsiskaitomąja sąskaita pagal mokėjimus. Advokatas klausė, kad jeigu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. neapskaitė, tai už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 1 d. tinkamai apskaitė? Specialistas atsakė, kad 8 klausime rašė kad nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo šitie įvykiai šituo laikotarpiu. Visas laikotarpis buvo tirtas žiūrėtas. Advokatas klausė, ar laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. bendrovė tinkamai apskaitė darbo užmokestį? Specialistas atsakė, kad tinkamo apskaitymo nebuvo, nes buvo pateikti ne visi registrai. Jis negali teigti, kad tinkamai apskaityta. Atsakydamas į advokatės V. Gulbinienės klausimą, ar pateikti taip vadinami „juodosios buhalterijos” dokumentai buvo kažkieno patvirtinti? Specialistas atsakė, kad tokio fakto neatsimena. Viskas turi būti būti apskaityta registruose ir tas tvirtinimas neturi reikšmės. Viskas turi būti suvesta registruose. Tai pardavimai, atlyginimai, skaičiuojami mokesčiai, tačiau šito nebuvo, dėl to konstatuojama, kad šito negalima nustatyti (t. 8, b.l. 181-182).
Byloje yra duomenys, kad 2017 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartimi T. K. paskolino UAB „X“, kurį atstovauja J. T. 10 000 eurų (t.1 b.l. 25-26). 2017 m. lakpričio 15 d. akcijų pirkimo –pardavimo sutartimi A. D. pardavė T. K. 30% paprastų vardinių, nematerialių UAB „X“ akcijų . Kiekvienos akcijos nominali vertė 100 eurų ( t.1 b.l. 27).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu iš skolininkės UAB „X“- kreditoriui T. K. buvo priteista 9 700,00 eurų skola bei procentai ( b.l. 31).
Byloje yra ranka surašytas ir U. D. pasirašytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. Šiame dokumente U. D. nurodė, kad perdavė ir generatorių su kodais ( t.1 b.l. 32-33).
UAB „X“ 2017 m. spalio 12 d. vienintelio akcininko UAB „C“ direktoriaus C. M. sprendimu nuo 2017 m. spalio 13 d. C. M. atleistas iš UAB „X“ direktoriaus pareigų ir į šias pareigas nuo 2017 m. spalio 13 d. paskirtas G. P. (t.3 b.l. 110).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2017 m. spalio 24 d. darbo sutarties matyti, kad UAB „X“ direktorius G. P. priėmė į darbą buhalterės pareigose U. P. (D.) (t.1 b.l. 85).
Byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija, kad šios institucijos informacinių sistemų duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. UAB „X“ apskaitą tvarkantis asmuo buvo U. D. (t.3 b.l. 196)
Iš byloje esančių UAB „X“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščio matyti, kad G. P. 2017 m. spalio mėnesį išmokėta 23,14 eurų, lapkričio mėnesį 8,05 eurų (t.1 b.l. 94-95).
Iš Juridinio asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „X“ vadovu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo G. P. (t.3 b.l. 84, 87).
Iš byloje esančio 2017 m. spalio 13 d. akcijų pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad UAB „C“, atstovaujama direktoriaus C. M., pardavė A. D. 100 paprastų nematerialių vardinių akcijų, kurių kiekvienos vertė 100 eurų (t.5 b.l. 64, 69).
Iš byloje esančio UAB „X“ banko sąskaitos, dokumentų, antspaudo, turto perdavimo- priėmimo akto matyti, kad 2017 m. spalio 13 d. UAB X“ direktorius C. M. perdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui G. P. bendrovės antspaudą, banko sąskaitos sutartį bei kitus dokumentus (t.5 b.l. 70).
Iš VĮ „Registrų Centras“ pateiktų duomenų matyti, kad UAB „X“ akcininkas G. P. yra nuo 2018 m. vasario 13 d. Jam priklauso 70 paprastų vardinių akcijų, kurios vienos vertė 100 eurų. Šias akcijas jam perleido A. D. ( t.3 b.l. 160).
2017 m. spalio 13 d. G. P. pateikė Prašymą registruoti Juridinių asmenių registre JARK- 1. (t.3 b.l. 106-107). Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus II ekspertė pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą, kad pateiktas prašymas atitinka įstatymo numatytus reikalavimus įregistruoti pakeistus duomenis Registre (t.3 b.l. 109).
„Luminor bank“ pateikė informaciją, kad G. P. nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d. buvo išduota UAB „X“ banko kortelė VISA Busines. Paskutinį kartą prisijungė 2018 m. balandžio 5 d. Prisijungimo priemonės slaptažodžių (duomenys neskelbtini), Smart –ID (t.5 b.l. 7, 14).
Byloje yra Sodros pateikti duomenys, kad G. P. UAB „X“ dirbo nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., o U. D. nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. ( t.3 b.l. 91).
Byloje yra vienintelio UAB „X“ akcininko A. D., turinčio 100% akcijų, 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas UAB „X“ direktoriaus G. P. įgaliojimus laikyti nutrauktais nuo 2017 m. lapkričio 6 d. ( t.3 b.l. 104).
Iš 2018 m. kovo 6 d. UAB „X“ visuotinio akcininkų susirinkimų protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 2 akcininkai. G. P. turintis 70 vardinių akcijų ir T. K. turintis 30 vardinių akcijų. Susirinkimo dienotvarkė; darbo sutarties nutraukimas su bendrovės direktoriumi J. T., M. M. skyrimas bendrovės direktoriumi, įgaliojimų suteikimas M. M.. Nuspręsta direktorių J. T. atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2018 m. kovo 6 d. M. M. pateikė prašymą skirti jį bendrovės direktoriumi nuo 2018 m. kovo 6 d. Protokolą pasirašė akcininkai G. P. ir T. K. (t.3 b.l. 98-99).
Įrodymų vertinimas dėl U. D. pateikto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pasisavinimo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisėtai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).
Apklausta teisme kaltinamoji U. D. nepripažino, kad būdama UAB „X“ buhalterė pasisavino bendrovės pinigines lėšas. Teigė, kad kiekvieną mėnesį negaudavo jai nustatyto atlyginimo. UAB „X“ vadovo leidimu, arba jam žinant, kai atsirasdavo įmonės banko sąskaitoje pinigų, jai leisdavo kažkiek pinigų persivesti į jos banko sąskaitą. Tai darydavo ne savavališkai, o su įmonės vadovų žinia ir sutikimu. Ji teikdavo į Sodrą žiniaraščius, kur visada rašydavo fiksuotą savo algą, tačiau pinigų sau į sąskaitą pervesdavo tik tada, kai jai suteikdavo tokią galimybę. Ji visada paklausdavo įmonės vadovo, ar gali sau kažkiek persivesti pinigų. Tai nebuvo didelės pinigų sumos. Ji atliko tik keletą piniginių pervedimų. Ne visus, kurie nurodyti jos kaltinime. Daugiausia sau pervedė 150 eurų. 700 eurų nepervedė. 100 eurų galimai persivedė. Negali paaiškinti, kodėl į jos banko sąskaitą atlikti pinigų pervedimai. Bet kas galėjo pervesti pinigus į jos banko sąskaitą, nes saskaitos kodų generatorius buvo jos darbo vietos stalčiuje ir buvo prieinamas bet kuriam UAB „X“ darbuotojui. Į jos banko sąskaitą pervestus pinigus išleido.
2022 m. vasario 23 d. apklausta kaip specialioji liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką U. D. parodė, kad apytiksliai nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2017 metų pradžios dirbo UAB „X“ ir vykdė įmonės buhalterės funkcijas. Prieigos prie įmonės banko sąskaitų neturėjo. Jos darbo užmokestis buvo apie 100-150 eurų per mėnesį. Jos atlyginimas nebuvo mokamas kas mėnesį. Buvo išmokamas kas kelis mėnesius susumavus bendrą sumą. Atlyginimas buvo pervedamas į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Savo darbo sutarties neišsaugojo ir nežino, koks tiksliai buvo jos atlyginimas. Laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. UAB „X“ nedirbo. Nežino, kodėl į jos banko sąskaitą nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, buvo pervesta apie 4 500 eurų be pateisinamų dokumentų.
2024 m. sausio 16 d. apklausta įtariamoji U. D. parodė, kad turėjo kodų generatorių prisijungimui prie banko sąskaitos. Neprisimena, kokiame banke buvo UAB „X“ sąskaita. Nežino, kieno vardu buvo išduotas kodų generatorius. Kas jai pervedė pinigines sumas, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą, nežino. Darbo užmokestį pasiskaičiuodavo sau kas mėnesį, tačiau pinigai jai būdavo pervedami tik tada, kai įmonėje jie būdavo, todėl nekreipdavo dėmesio, ar tos sumos atitinka priskaičiuotą darbo užmokestį ar ne.
Nors kaltinamoji U. D. nepripažino, kad dirbdama UAB „X“ buhaltere pasisavino kaltinime nurodytų 2 972,93 Eur įmonės lėšų, jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų T. K., J. T., M. M., S. J., D. K., V. M., O. K., E. D. parodymai, specialisto išvada ir ją atlikusio specialisto A. N. paaiškinimai bei kiti rašytiniai įrodymai.
Tai, kad kaltinamoji kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „X“ buhaltere ir vykdė jai pavestas pareigas, patvirtina Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija. Iš esmės to neneigia ir pati kaltinamoji. Atkreiptinas dėmesys, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji U. D. nėra nuosekli. Apklausta kaip spec. liudytoja teigė, kad negalėjo disponuoti įmonės banko sąskaitomis, negali paaiškinti, kodėl į jos banko sąskaitą buvo pervesti pinigai be jas pagrindžiančių dokumentų. Apklausta kaip įtariamoji U. D. nurodė, kad ji disponavo kodų generatoriumi ir galėjo prisijungti prie UAB „X“ banko sąskaitų. Kas pervedė jai pateiktame įtarime nurodytas pinigų sumas į jos banko sąskaitą, ji nežino. Duodama parodymus teisme U. D. iš pradžių teigė, kad į savo banko sąskaitą persivedė tik dalį kaltinime nurodytų sumų ir tai padarė su įmonės vadovų žinia ir leidimu. Po to ėmė teigti, kad nežino, kas pervedė į jos banko sąskaitą kitas pinigų sumas, nes jos darbo vietoje buvusiu banko kodų generatoriumi galėjo naudotis ir kiti įmonės darbuotojai.
Vertindamas U. D. parodymus, kad pinigus (savo atlyginimą) ji persivesdavo į savo banko sąskaitą tik su UAB „X“ vadovų žinia, darytina išvada, kad tokių duomenų byloje nėra. Buvę UAB „X“ direktoriai J. T., M. M., G. P. bei įmonės akcininkas T. K. šios aplinkybės nepatvirtino. Apklausti teisme liudytojai, UAB „X“ buvę darbuotojai nuosekliai nurodė, kad šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė tik U. D., vykdydama faktinio vadovo A. D. nurodymus ir pavedimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji iš UAB „X“ banko sąskaitos esančios „Luminor Bank“ į savo banko sąskaitą esančią AB „SEB bankas“ be pateisinamų dokumentų persivedė 2 972,93 Eur, kuriuos kaip pati pripažino ir išleido. Akivaizdu, kad U. D. tai padarė savo iniciatyva arba įtakota asmens, kurio nenori įvardinti ir tas asmuo tikrai nebuvo J. T., M. M., G. P. ar T. K.. Neatmestina, kad šis asmuo galėjo būti faktinis UAB „X“ vadovas ir jos sutuoktinis A. D.. Tokiu būdu konstatuotina, kad U. D., pasinaudodama savo pareigomis, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „X“ priklausantį 2 972,93 Eur turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Įrodymų vertinimas dėl U. D. pateikto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais.
BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagrįsti ar paneigti būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-303/2015).
Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).
U. D. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepripažino. Apklausta teisme neneigė, kad buvo įdarbinta UAB „X“ buhaltere ir tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Ją tvarkė, kaip turi tvarkyti visi buhalteriai. Būdavo atvejai, kad jai pavėluodavo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl teikdama ataskaitas kitą mėnesį jas patikslindavo. Iš pradžių iš bendrovės direktorių, vadybininkų reikalavo, kad jai būtų pateikti reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai. Kokius dokumentus jai pateikdavo, tuos ir suvesdavo į registrus. Vėliau pamatė, kad sudėtinga išreikalauti visų dokumentų bei klausyti jų pažadų, todėl per daug ir nesistengė. Nusprendė suvedinėti į registrus tik tuos buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos rasdavo padėtus ant savo stalo. Todėl gali būti, kad kažkokių sąskaitų ir nėra, tačiau jų tyčia neslėpė. Gal kažkokie buhalerinės apskaitos dokumentai paslėpti ar dingę, tačiau tai ne dėl jos kaltės. Visi UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos knygos buvo perduotos akcininkui T. K., todėl jai kelia nuostabą, kad kažkokių dokumentų nėra. Ji nėra garantuota, ar T. K. viskus gautus dokumentus pateikė tyrimui. Pagal tai, kuo ji kaltinama, mato, kad yra didelis dokumentų trūkumas. T. K. popieriaus lape surašė, kas jam buvo perduota ir vieną egzempliorių paliko jai. Visi UAB „X“ darbuotojai galėjo paimti ir paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus, nes priėjimas prie jų buvo laisvas. Spėja, kad bendrovės buhalterinius dokumentus galėjo paimti J. T., nes jis buvo T. K. draugas. Gali būti, kad dar iki tol, kol buhalteriniai dokumentai buvo perduoti T. K., kažkas iš jų dingo. Ji nesutinka su ūkinės finansinės veiklos išvada, kad pradangino buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji šito nepadarė ir savo darbą atliko tvarkingai.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji U. D. nurodė, kad jos kaip buhalterės funkcijos buvo pirkimų-pardavimų sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, pastato ir jos darbo vietos nuomos sąskaitų įvedimas į buhalterinę programą, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitymas buhalterinėje programoje ir pateikimas „Sodrai“, VMI deklaravimas darbo užmokesčio, ilgalaikio/trumpalaikio turto apskaitymas. Kas jai pateikdavo buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakyti negali. Kiek prisimena, jai atėjus į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai būdavo padėti ant jos darbo stalo. Ji asmeniškai nematydavo, kas juos padėdavo. Buhalterinės apskaitos dokumentų niekas į rankas jai nepaduodavo. Savo darbo vietoje paprastai lankydavosi vieną kartą per savaitę. Ji teikė į Registrų centrą įmonės metinį balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, metinį pranešimą ir aiškinamąjį raštą. Teikė deklaracijas į VMI dėl įmonės darbuotojų darbo užmokesčio, atostogų ir nedarbingumo, duomenis Sodrai bei duomenis Registrų centrui. Teikė elektroniniu būdu naudojantis savo asmeniniu mobiliuoju parašu. Visus dokumentus, kuriuos teikė elektroniniu būdu, atspausdindavo ir segdavo į segtuvus. Kiek prisimena, įmonės pirkimų-pardavimų segtuvų buvo apie 10 arba net daugiau. Ji asmeniškai nevykdė neoficialios buhalterinės apskaitos, o kas galėjo tai vykdyti, nežino. Galbūt be jos žinios buvo vykdoma neoficiali įmonės buhalterinė apskaita. Visos ūkinės operacijos į apskaitą būdavo vedamos tik pagal jai paliktus dokumentus. Jokios operacijos be dokumentų, pagal kieno nors žodinį nurodymą į apskaitą nebūdavo vedamos. Jeigu nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje 37 824,95 Eur ūkinių operacijų, susijusių su automobilių remonto paslaugomis, vadinasi jai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys šias ūkines operacijas. Kodėl nėra UAB „X“ laikotarpio nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. detalių buhalterinės apskaitos balansinių sąskaitų registrų; kasos knygos už laikotarpius nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 3 d., kasos operacijas patvirtinančių dokumentų; pajamų, sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų; atskaitingų asmenų apskaitos registrų, ji nežino ir paaiškinti negali. Visi šie dokumentai buvo vedami, buvo atspausdinti ir, kaip jau minėjo anksčiau, buvo saugomi jos darbo patalpose.
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektas yra specialusis – t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje arba jos organizavimą. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnius tai vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą.
Pripažindamas U. D. kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausto kaltinamojo G. P., liudytojų J. T., M. M., T. K., D. K., V. M., S. J., D. K., A. D. parodymais, specialisto išvada ir jo paaiškinimais bei kitais surinktais įrodymais. Kaltinamasis G. P. pripažino, kad A. D. nurodymu, tuo metu, kai buvo UAB „X“ formalus vadovas, priėmė į darbą buhalterės pareigoms U. D.. Kad ji tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą be jos prisipažinimo ir tai patvirtinančių dokumentų, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausti liudytojai. Byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikta informacija, kad šios institucijos informacinių sistemų duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. UAB „X“ apskaitą tvarkantis asmuo buvo U. D.. Liudytojas T. K. patvirtino, kad būdamas UAB „X“ akcininku investavo į šią bendrovę savo pinigines lėšas. Kilus pagrįstiems įtarimams, kad bendrovėje galimai vykdoma nusikalstama veikla, pareikalavo, kad jam būtų pateikti visi UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Dokumentus jam atvežė buhalterė U. D.. Byloje yra ranka surašytas ir U. D. pasirašytas UAB „X“ buhalterinių dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. Apklaustas teisme specialistas A. N. patvirtino tyrimo metu pateiktą specialisto išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad įvertinęs jam pateiktus UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos įmonės akcininkas T. K. gavo iš kaltinamosios U. D., dėl dalies dokumentų nebuvimo, galima teigti, kad vykdant UAB „X“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 8 d. Kaltinamoji U. D. dirbdama UAB ,,X” buhaltere ir žinodama, kad yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apgaulingai tvarkė UAB ,,X“ buhalterinę apskaitą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surintus ir teismo ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamosios U. D. išvedžiojimai, kad ji apskaitė tik tuos buhalterinius dokumentus, kurie jai būdavo pateikiami, t.y. padedami ant jos darbo vietoje buvusio stalo, kad dalį bendrovėje saugomų buhalterinių dokumentų galėjo paimti kažkokie kiti asmenys, todėl ji nėra atsakinga už galimą jų neišsaugojimą, yra atmestini ir vertinami kaip kaltinamosios siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal jai inkriminuotą baudžiamojo kodekso straipsnį.
Įrodymų vertinimas dėl G. P. pateikto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).
BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Pavyzdžiui, elektroninis mokėjimo nurodymas yra dokumentas BK 300 straipsnio prasme, nes jis nustato teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir jo panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-628/2019 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-648/2019 7 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018
Šioje byloje G. P. kaltinimas pagal BK 300 straipnio 1 dalį dėl to, kad suklastojo netikrą dokumentą, t. y. žinomai netikrą dokumentą pagamino ir jį panaudojo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d., A. D. prašymu sutikęs būti fiktyviu UAB „X“, direktoriumi, žinodamas, kad realiai netaps UAB „X“ direktoriumi, neperims šios įmonės valdymo, dokumentų, antspaudo, grynųjų pinigų ir kitų daiktų, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, kad dėl jo veiksmų bus patvirtintas bei panaudotas žinomai netikras (tikrovės neatitinkantis) dokumentas, pagamino žinomai netikrą dokumentą, pasirašė 2017 m. salio 13 d. Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką, tuo įtvirtino tyrimo metu nenustatyto asmens kompiuterinės technikos pagalba įrašytus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis - G. P. yra UAB „X“ direktorius, po ko šį žinomai netikrą dokumentą - UAB „X“ 2017 m. spalio 13 d. Prašymo registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką panaudojo, t. y. jį 2017 m. spalio 13 d. registravimui pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniuje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme G. P. kaltės nepripažino. Apklaustas teisme nurodė, kad A. D. turėdamas autoservisą planavo pradėti veiklą kitoje įmonėje, kurios pavadinimas UAB „X“. A. D. sakė, kad negali būti naujos įmonės vadovu, todėl pasiūlė jam (G.) juo pabūti. Vadovavimo patirties jis neturėjo, bet jam buvo pasakyta, kad vėliau jį pakeis kitas direktorius. Iš pradžių įmonės veikla nebuvo vykdoma. Jokių sprendimų jis nepriėmė. Pas notarą buvo pasirašyti dokumentai, kad akcininko sprendimu jis tampa UAB „X“ vadovu. Negali tiksliai pasakyti, kokie dokumentai buvo pasirašyti. Turėjo pasirašyti JAR 1 blanką, jeigu tapo vadovu. Su A. D. ir C. M. pagalba užpildė formas Registrų centre. Jie važiavo kartu ir jam padėjo užpildyti. UAB „X“ vadovu buvo porą savaičių. Jis gavo įmonės steigimo dokumentus, antspaudą. Gauti dokumentai buvo perduoti A. D.. Jis sutiko būti UAB „X“ vadovu, kol bus surastas kompetentingas direktorius. Akcininko A. D. nurodymu įdarbino U. D. buhaltere. Naują įmonės direktorių jam pristatė A. D.. Kai atsirado kitas direktorius, jis pasirašė, kad jo pareigas perima J. T..
2022 m. sausio 26 d. apklaustas specialiuoju liudytoju G. P. nurodė, kad kai jis vykdė UAB „X“ direktoriaus funkcijas, realus įmonės vadovas buvo A. D.. Jis (liudytojas) viską darė, kaip A. D. jo prašė, nes pastarasis buvo vienas iš jo geriausių draugų. Su A. D. buvo iš anksto sutarta, kad jis (G.) bus laikinai įmonės direktoriumi, o po to įmonės direktorius bus J. T.. Visą tai buvo sugalvojęs A. D.. J. T. ir jis (liudytojas) pagal dokumentus buvo įmonės direktoriai, tačiau realių direktoriaus funkcijų jie nevykdė. Visai įmonės veiklai vadovavo A. D.. Kai J. T. tapo įmonės direktorius, jis (G. P.) UAB „X“ buvo atsakingas už naujų klientų paiešką.
2022 m. lapkričio 15 d. apklaustas kaip specialiuoju liudytoju G. P. parodė, kad sutiko padėti A. D.. Buvo sutarta, kad jis (G.) atidarys įmonės banko sąskaitą ir maždaug po dviejų savaičių direktoriumi taps J. T.. Kodėl J. negalėjo iš karto tapti direktoriumi, nežino. Jis užpildė prašymą priimti jį į darbą ir pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jis pats priima save į darbą. Prašymą ir užpildytą darbo sutarties egzempliorių jam davė arba U., arba A.. Direktoriumi buvo nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. Jo atlyginimas nebuvo aptartas. Neprisimena, ar jį gavo. Galėjo būti, kad atlyginimas nebuvo išmokėtas. Su A. nuvyko į banką, kur jis užpildė visus reikiamus dokumentus banko sąskaitai. A. jam pasakė, kaip ir ką rašyti. Prie sąskaitos buvo užsakyta įmonės banko kortelė ir slaptažodžių generatorius, ar buvo Smart ID, neprisimena. Banko kortelės ir slaptažodžių generatoriaus jis niekada neturėjo ir nenaudojo. Iš karto jie buvo atiduoti arba A., arba U.. Smart ID jis niekada nenaudojo. A. beveik visada būdavo servise ir pats viskam vadovavo. Kaip jau minėjo, jis (G.) realiai direktoriaus funkcijų neatliko.
2023 m. spalio 3 d. papildomai apklaustas įtariamuoju G. P. parodė, kad UAB ,,X“ 2017 m. spalio 12 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirtas bendrovės vadovu. Atsižvelgiant į tai buvo teisinis pagrindas apie tai pateikti duomenis VĮ Registrų centrui. Mano, kad VĮ Registrų centrui pateiktų dokumentų jis nesuklastojo. Prieš tampant UAB ,,X“ vadovu anksčiau niekada įmonės vadovu nedirbo. Kad apie įmonės vadovo pasikeitimą reikia pranešti Registrų centrui, jam pasakė U. D., A. D. arba C. M.. Jis pats dokumentų nerengė. Nei su vienu UAB „X“ darbuotoju dėl darbo sutarties sąlygų ir detalių nesitarė. Visi darbuotojai buvo surasti A. D., kurie galimai dirbo jo (A.) ankstesnėje įmonėje. Kad reikia įmonės vardu atidaryti banko sąskaitą jam pasakė A. D.. Tai nebuvo jo sprendimas. Įmonės antspaudo jis neturėjo. Nežino, ar jis iš viso buvo. Visus sprendimus įmonėje realiai priiminėjo A. D. pasitardamas su U. D..
G. P. kaltę, kad jis buvo fiktyvus UAB „X“ vadovas bei tyčia pagamino – pasirašė netikrą dokumentą, prašymą registruoti juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką, taip patvirtinadamas šiame dokumente žinomai netikrus duomenis, kad jis yra UAB „X” direktorius ir šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo darbuotojams patvirtina ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklausta kaltinamoji U. D., liudytojai: J. T., T. K., D. K., S. J., O. K., A. D. bei kiti rašytiniai bylos įrodymai.
Apklausta teisme U. D. nurodė, kad jai dirbant buhaltere UAB „X” G. P. neduodavo jai nurodymų. 2024 m. sausio 16 d. apklausta įtariamąja U. D. nurodė, kad G. P. buvo UAB ,,X“ akcininku. Ji neatsimena, ar jis buvo įdarbintas UAB „X“ vadovu. Negali paaiškinti, ar ji žinojo, kad G. P., J. T. ir M. M. buvo fiktyvūs įmonės direktoriai. Apklaustas teisme liudytojas J. T. nurodė, kad pažįsta G. P.. Minėtas asmuo apsilankydavo servise, atveždavo remontuoti savo mamos ar kažkokių draugų mašinas. G. P. jam nurodymų neduodavo. Apklaustas teisme liudytojas T. K. nurodė, kad G. P. matydavo autoservise. Jis nežinojo, kad G. P. kurį laiką buvo autoserviso direktorius. G. P. UAB „X“ buhalterinių dokumentų neturėjo. Juos turėjo buhalterė U. D.. A. D. visur dalyvavo „iš šono“. Jis aferistas aukščiausio lygio. A. D., moka su žmonėmis dirbti, visus sutraukė į tą schemą. Apklaustas teisme liudytojas D. K. nurodė, kad nebent teoriškai G. P. įmonėje buvo direktorius. Jis visada galvojo, kad viskas priklausė A. D.. Atrodė, kad jis yra savininkas. Apklaustas 2021 m. sausio 25 d. liudytojas D. K. parodė, kad buvo įsteigta nauja bendrovė UAB „X“, kuriai vadovavo A. D.. Dokumentuose buvo nurodomas įmonės direktorius G. P.. Kartais jį matydavo servise, tačiau visus reikalus tvarkė A. D.. Apklaustas teisme liudytojas S. J. patvirtino, kad dirbdamas UAB „X“ visą laiką galvojo, kad įmonės direktorius yra A. D.. Asmens vardu G. P. nepažįsta. Apklaustas teisme liudytojas O. K. nurodė, kad jam dirbant UAB „X“, įmonei vadovavo A. D.. Tokio asmens kaip G. P. jis nežino. Apklaustas teisme liudytojas A. D. nurodė, kad jo draugas G. (P.) apie metus laiko „trynėsi“ servise, viską matė ir žinojo, todėl ir pasiūlė jam būti direktoriumi. G. sutiko perimti verslą ir perpirko autoserviso „X“ įrangą. Kiek žino, paskui G. ten sėkmingai dirbo dar kokių pora metų. Jis (A. D.) galėjo būti pirmas UAB ,,X“ direktorius. Po jo vadovu gal buvo G.. Jis žino, kad pilnai pasitraukė nuo autoserviso veiklos kažkur metų pradžioje. Servise dirbę darbuotojai tikrai nežino, kas vyksta įmonės viduje. Jie tikriausia nežinojo, kad jis verslą pardavė. Nepamena, kiek laiko G. pradirbo UAB ,,X“. Negali pasakyti, kodėl G. P. pakeitė J. T.. UAB „X“ akcininku jis (A. D.) buvo iki 2018 metų pabaigos.
Analizuojant kaltinamojo G. P. parodymus ir jo pasirinktą gynybos poziciją, darytina išvada, kad jis neneigia, jog laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo fiktyvus UAB „X“ direktorius. Jis patvirtino, kad direktoriumi tapo paparašytas A. D., kuris buvo faktinis autoserviso vadovas. G. P. įsitikinimu jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė ir dokumento nesuklastojo, nes būdamas paskirtas UAB „X“ vadovu jis turėjo pasirašyti Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre JAR – 1 blanką, kuriame buvo įrašyta, kad jis paskirtas UAB „X“ vadovu ir jį pateikti VĮ Registrų centrui, ką jis ir padarė. Jis laikėsi nustatytos tvarkos, kad apie įmonės direktoriaus pasikeitimą turi būti pranešta minėtai institucijai.
Tačiau teismas daro išvadą, kad G. P. žinodamas, kad jis realiai neužims UAB „X“ direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo ir nevykdys su pastarąja jokios veiklos, o bus tik formaliu šios įmonės direktoriumi, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, kad dėl jo veiksmų bus patvirtintas bei panaudotas žinomai netikras dokumentas pasirašė Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre formos (JAR-1) blanką. Po to G. P. pats šį dokumentą, 2017 m. spalio 13 d. Prašymą registruoti UAB „X“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais nunešė į VĮ „Registrų centras“ Šio dokumento pagrindu buvo padaryti pakeitimai Juridinių asmenų registre. Šiais veiksmais jis įvykdė pareigas, numatytas ABĮ 37 straipsnio 3, 6 dalyse, tačiau vien šių pareigų įvykdymo nepakanka pripažinti, jog G. P. ketino atlikti visas savo kaip direktoriaus pareigas ir naudotis jam suteiktomis teisėmis. Akivaizdu, kad šiais veiksmais jis siekė tik įteisinti savo kaip direktoriaus formalų teisinį statusą. Tokia išvadą teismas daro įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus, kad faktinis UAB „X“ vadovas buvo A. D., kuris reguliavo įmonės veiklą, tarėsi dėl įdarbinimo su darbuotojais, mokėdavo jiems atlyginimus, duodavo pavedimus tvarkyti buhalterinę apskaitą U. D.. Dalis liudytojų paminėjo, kad matydavo autoservise G. P., tačiau nevertino kaip vadovo ir nurodymų iš jo negaudavo. A. D. teisme nurodė, kad G. P. nuolatos „trynėsi“ UAB „X“, todėl ir pasiūlė jam perimti verslą. Su šiais A. D. parodymais kategoriškai nesutiko G. P., kuris pareiškė, kad vėliau autoserviso veiklą jis vykdė su naujai atidaryta įmone UAB „P“. Su šios įmonės darbuotojais buvo sudarytos naujos darbo sutartys ir ši veikla nieko neturi bendro su UAB „X“. Jis perėmė tas patalpas, nes UAB ,,X“ buvo įsiskolinęs už patalpų nuomą. Patalpų savininkas tiesiog nutraukė sutartį. G. P. pripažino, kad A. D. pasiūlymu tapęs UAB „X“ vadovu faktiškai šių pareigų nevykdė, nes viskam vadovavo A. D.. Jam nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, anspaudas, priemonės, kurių pagalba galima prisijungti prie įmonės banko sąskaitos ir ja disponuoti. Tai patvirtina, kad G. P. buvo tik nominalus UAB „X“ vadovas. Pasak G. P., jis tik A. D. prašymu sudarė darbo sutartį su U. D. įdarbinant ją UAB „X“ buhalterės pareigose.
Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 13 d. UAB „X“ prašyme registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1 buvo įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad G. P. nuo 2017 m. spalio 17 d. yra paskirtas šios įmonės direktoriumi. Šis dokumentas laikomas netikru, kadangi jo turinys neatitiko tikrovės – kaip minėta, G. P. neketino vykdyti įmonės vadovo teisių ir pareigų ir realiai neplanavo būti kaip direktorius. Vadovaujantis teismų praktika tokiu būdu pagamintas dokumentas, kai dokumento turinyje įtvirtinami objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir asmuo juos patvirtina pasirašydamas šį dokumentą, laikomas netikru (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-870/2019, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-581/2020, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-177/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Nustatyta, kad G. P. savo parašu patvirtino kaltinime nurodytame dokumente įrašytus melagingus duomenis, o tai reiškia, kad jis ne suklastojo dokumentą, o pagamino visiškai naują, žinomai melagingą, dokumentą, t. y. tokį, kuris tikrovėje neegzistuoja, taigi sprendžiama, kad jis pagamino netikrą dokumentą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagamintą netikrą dokumentą G. P. panaudojo. Jis neteisėtai paleido netikrą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (registravimui pateikė VĮ „Registrų centras“). Nurodyta veika buvo realiai kėsinamasi į valdymo tvarką, atsirado reali žalos grėsmė kitų asmenų teisėms ar interesams. Šiuo atveju buvo pagamintas pakankamai svarbus netikras teisinio pobūdžio dokumentas, susijęs su konkrečios įmonės veikla, taigi ir viešuoju interesu, dokumentai buvo teikiami valstybės institucijai, registruojami registre, jų pagrindu asmenų atžvilgiu buvo priimti atitinkami sprendimai, jie vykdomi. Galiausiai pats G. P. tapęs UAB „X” direktoriumi, nevykdė tokiems subjektams priskirtų pareigų, jų net neketino ir negalėjo vykdyti, nes neturėjo įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, todėl, pavyzdžiui, negalėjo valdyti įmonės skolų, kreditų ir pan. Šios aplinkybės galėjo turėti esminės reikšmės tiek valstybės institucijoms renkant, tikrinant ir kontroliuojant informaciją apie įmonę, tiek ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turėjo turtinių ar neturtinių santykių su įmone. Taigi daroma išvada, kad minėto netikro dokumento sukūrimas ir jo panaudojimas sukėlė reikšmingus teisinius padarinius.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Šiuo atveju tokio juridinio fakto nebuvo, nes jis buvo tik simuliuojamas, todėl šioje byloje nagrinėjamas dokumentas patvirtino realiai neįvykusį faktą. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad tokio dokumento sukūrimas ir panaudojimas turėjo esminės įtakos kitų asmenų teisėms ir interesams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad veika, kurios padarymu kaltinamas G. P., nebuvo pavojinga. Veikos pavojingumas šiuo atveju gali būti vertinamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kontekste.
Ikiteisminio tyrimo metu G. P. nusikalstami veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip kaip netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas. Nusikalstamą veiką G. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis G. P. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netikro dokumento pagaminimas ir jo panaudojimas šiuo atveju yra tęstinė veika (veiksmai yra laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, įgyvendinant iš esmės vieną sumanymą dėl to paties dalyko), todėl kiekviena atskirai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojama.
Pažymėtina, kad po bylos perdavimo nagrinėti teisme, keitėsi BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija, joje buvo įtvirtintos naujos bausmių rūšys: viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Tai lengvina kaltinamojo G. P. teisinę padėtį, nes naujos redakcijos straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios švelnesnės bausmės. Esant tokiai teisinei situacijai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, naujos redakcijos BK 300 straipsnio 1 dalis pripažintinas nuteistojo G. P. teisinę padėtį lengvinančia baudžiamojo įstatymo norma, turinčia grįžtamąją galią. Todėl G. P. veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 redakcija).
Skirdamas U. D. ir G. P. bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
U. D. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, yra sukūrusi šeimą, augina du vaikus. U. D. įvykdė įvykdė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas nenustatė U. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti U. D. paskiriant BK 183 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes pinigines baudas. Bausmių dydžiai skirtini mažesni nei sankcijose nurodyti šių bausmių vidurkiai. I. U. D. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi.
G. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 7 b.l. 5), dirba. G. P. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu. Teismas nenustatė G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. P. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę piniginę baudą (taikant veikos padaruymo metu - 2017 m. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (37,66 Eur)). Bausmės dydis skirtinas mažesnis nei sankcijoje nurodytas šios bausmės vidurkis.
2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo/ liudytojo T. K. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB ,,X“ dokumentai 1. Segtuvas „Pirkėjai“ nuo 2018-01-01, 146 lapai; 2. Segtuvas „Pirkėjai“ 2017-11-01- 2017-12-31, 107 lapai; 3. Segtuvas „Tiekėjai“ 2017-10-31 -2017-12-31, 63 lapai; 4. „Tiekėjai detalės nuo 2018-01-01“, 131 lapas; 5. „Tiekėjai, ryšiai ir kt. 2018-01-01“, 37 lapai; 6. „Sutartys“, 26 lapai; 7. „Sodra, DU“, 2018 m., 49 lapai; 8. „Sodra, DU“ 2017 m., 33 lapai; 9. „Bankas Luminor 2017/2018“, 103 lapai; 10. „VMI 2017/2018“, 42 lapai; 11. „Suderinimo aktai“, 1 lapas; 12. „Darbo sutartys“, 52 lapai; 13. „Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas“, 12 lapų; 14. „Tiekėjai 2017-11-01-2017-12-31“, 10 lapų; 15. „Prašymai“, 3 lapai; 16. „Įsakymai“, 13 lapų; 17. „Įvairūs dokumentai“, 129 lapai; 18. „Kasa 2017-11-01 - 2017-11-30“, 190 lapai; 19. „Kasa 2017-10-01- 2017-12-31“, 167 lapai; 20. „Kasa 2018-01-01“, 182 lapai; 21. Kasa „2018-02-01- 2018-02-28“, 88 lapai; 22. „Kasa 2018-03-01 - 2018-03-31“, 117 lapai; 23. „Kasa 2018-04-01 - 2018-04-30“, 83 lapai; 24. „Kasa 2018-05-01 - 2018-07-03“, 73 lapai; 25. „Gaisrinės saugos instrukcijų registracijos žurnalas“, 12 lapai; 26. „Siunčiamų raštų registravimo žurnalas“, 39 lapai; 27. „Darbo sutarčių registravimo žurnalas“, 12 lapų; 28. „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, 25 lapai; 29. „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas 2018-10-31 - 2018-07-03“, 48 lapai; 30. „Įmonės dokumentų perdavimo aktas“ 1 lapas; 31. „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2017-10-31 - 2018-06-15“, 48 lapai; 32. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 V. M.“, 6 lapai; 33. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 M. P.“, 7 lapai; 34. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 O. K.“, 8 lapai; 35. „Serviso dokumentai 2017-11-01- 2017-11-30“, 4 lapai; 36. „Autoremonto paskyrų dokumentai 2017-12-01 - 2018-03-30“, 8 lapai; 37. PIN generatorius, 1 vnt. saugomi Vilniaus apskr. VPK KP ENTV patalpose, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje (t.5, b.l. 53-54), nuosprendžiui įsiteisėjus tolesniam saugojimui perduotini perduotini į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą, nes UAB ,,X“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t. 3, b.l. 87-88).
Kiti klausimai.
Kaltinamieji U. D. ir G. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikyti. Ikiteisminio tyrimo metu U. D. buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t.7 b.l. 163-167). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi U. D. panaikinta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (t.8 b.l. 92-93). U. D. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. P. kardomoji priemonė nepaskirta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
U. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 50 MGL dydžio, t.y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų pinigine bauda.
U. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nubausti 100 MGL dydžio, t.y. 5 000 (penkių tūkstančių) eurų pinigine bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis U. D. paskirtas bausmes (baudas) subendrinti ir paskirti galutinę bausmę 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų piniginę baudą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo U. D. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir nubausti 70 MGL dydžio t.y. 2 636,20 eurų bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. P. kardomosios priemonės neskirti.
UAB ,,X“ dokumentus: 1. Segtuvą „Pirkėjai“ nuo 2018-01-01, 146 lapai; 2. Segtuvą „Pirkėjai“ 2017-11-01- 2017-12-31, 107 lapai; 3. Segtuvą „Tiekėjai“ 2017-10-31 -2017-12-31, 63 lapai; 4. „Tiekėjai detalės nuo 2018-01-01“, 131 lapas; 5. „Tiekėjai, ryšiai ir kt. 2018-01-01“, 37 lapai; 6. „Sutartys“, 26 lapai; 7. „Sodra, DU“, 2018 m., 49 lapai; 8. „Sodra, DU“ 2017 m., 33 lapai; 9. „Bankas Luminor 2017/2018“, 103 lapai; 10. „VMI 2017/2018“, 42 lapai; 11. „Suderinimo aktai“, 1 lapas; 12. „Darbo sutartys“, 52 lapai; 13. „Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas“, 12 lapų; 14. „Tiekėjai 2017-11-01-2017-12-31“, 10 lapų; 15. „Prašymai“, 3 lapai; 16. „Įsakymai“, 13 lapų; 17. „Įvairūs dokumentai“, 129 lapai; 18. „Kasa 2017-11-01 - 2017-11-30“, 190 lapai; 19. „Kasa 2017-10-01- 2017-12-31“, 167 lapai; 20. „Kasa 2018-01-01“, 182 lapai; 21. Kasa „2018-02-01- 2018-02-28“, 88 lapai; 22. „Kasa 2018-03-01 - 2018-03-31“, 117 lapai; 23. „Kasa 2018-04-01 - 2018-04-30“, 83 lapai; 24. „Kasa 2018-05-01 - 2018-07-03“, 73 lapai; 25. „Gaisrinės saugos instrukcijų registracijos žurnalas“, 12 lapai; 26. „Siunčiamų raštų registravimo žurnalas“, 39 lapai; 27. „Darbo sutarčių registravimo žurnalas“, 12 lapų; 28. „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas“, 25 lapai; 29. „Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas 2018-10-31 - 2018-07-03“, 48 lapai; 30. „Įmonės dokumentų perdavimo aktas“ 1 lapas; 31. „Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2017-10-31 - 2018-06-15“, 48 lapai; 32. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 V. M.“, 6 lapai; 33. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 M. P.“, 7 lapai; 34. „Serviso darbuotojų išdirbis 2017-12-01 - 2018-02-05 O. K.“, 8 lapai; 35. „Serviso dokumentai 2017-11-01- 2017-11-30“, 4 lapai; 36. „Autoremonto paskyrų dokumentai 2017-12-01 - 2018-03-30“, 8 lapai; 37. PIN generatorių, 1 vnt. saugomus Vilniaus apskr. VPK KP ENTV patalpose, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus tolesniam saugojimui perduoti į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą, nes UAB ,,X“ 2023 m. rugsėjo 6 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Išaiškinti U. D. ir G. P., kad jiems paskirtos piniginės baudos – U. D. 6 000 Eur bauda, G. P. 2 636,20 Eur bauda per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyti bylos numerį Nr. 1-80-369/2025), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus miesto apylinkės teismą.