Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-570-798/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-21
Bylos Nr.: e2A-570-798/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01608-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: uždarųjų akcinių bendrovių VIEŠBUČIO, „LIETUVA“, „Naujasis Vilnius“
Ieškovas: asociacijos Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA

Kategorijos

2.7.1.1Autorių teisės
2.7.1.2Gretutinės teisės
2.7.1.4Kiti klausimai, kylantys iš autorių ir gretutinių teisių
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-570-798/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01608-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 2.7.1.2; 2.7.1.4; 3.3.1.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių VIEŠBUČIO „LIETUVA“ ir „Naujasis Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms VIEŠBUČIUI „LIETUVA“ ir „Naujasis Vilnius“ dėl atlyginimo už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA, Asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – UAB) VIEŠBUČIO „LIETUVA“ (toliau – ir atsakovė 1) 42 550,26 Eur ir UAB „Naujasis Vilnius“ (toliau – ir atsakovė 2) (toliau kartu – ir atsakovės) 10 389,68 Eur už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, po 6 procentus (santrumpa – proc.) metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikianti ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai atskaitinga kolektyvinio administravimo asociacija, administruojanti Lietuvos bei užsienio audiovizualinių kūrinių autorių ir gamintojų turimas autorių ir gretutines teises. Atsakovių valdomų viešbučių kambariuose įrengti televizoriai transliavo filmus, serialus, televizijos laidas (audiovizualinius kūrinius), saugomus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ). Viešas audiovizualinių kūrinių skelbimas galimas (teisėtas) turint autorių ir gretutinių teisių turėtojų sutikimą (licenciją). Atsakovės ignoravo ieškovės prašymus sudaryti licencines sutartis ir be ieškovės sutikimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. naudojo audiovizualinių kūrinių repertuarą, todėl ieškovė reikalauja iš atsakovių du kartus didesnio atlyginimo už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovės UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“, UAB „Naujasis Vilnius“ ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad derybos su ieškove dėl licencinių sutarčių sudarymo vyko nuo 2017 m., tačiau ieškovė 2018 m. sausio 1 d. nebuvo pateikusi atsakovėms ir (ar) jų atstovei LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI informacijos, reikalingos licencinių sutarčių sudarymui bei nepateikė duomenų apie įgaliojimus administruoti audiovizualinių kūrinių autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises, kiek ir kokių teisių turėtojų teisės yra administruojamos. Tarifo dydį ieškovė privalėjo pagrįsti, atskleisdama repertuarą. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA pateikė administruojamų Lietuvos audiovizualinių kūrinių autorių ir prodiuserių kūrinių sąrašą, kuriame yra 12 700 pozicijų, apie tarptautinės audiovizualinių kūrinių gamintojų teisių kolektyvinio administravimo asociacijos (toliau – AGICOA) repertuarą nenurodė, kokioje duomenų bazėje ši informacija kaupiama. Ieškovės nustatytas viešbučių verslui tarifo dydis yra neproporcingai didelis.

5. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Pažymėjo, kad atsakovės buvo įgijusios iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos tik fonogramos gamintojo ir atlikėjo teisę viešai skelbti fonogramas, o iš Asociacijos LATGA – teises viešai skelbti muzikos kūrinius. Kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija turi teisę nustatyti licencijuojamų teisių kainą (tarifą). Kaina, kurią atsakovės privalo mokėti ieškovei, nepriklauso nuo kainų, mokamų Asociacijai LATGA bei Lietuvos gretutinių teisių asociacijai. Asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija neveda derybų dėl viešbučių teisių viešai skelbti audiovizualinius kūrinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovių UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ 42 550,26 Eur, UAB „Naujasis Vilnius“ 10 389,68 Eur už neteisėtus kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimus, po 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 6 196,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovių tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų: Asociacijai LATGA po 397,03 Eur ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijai po 446,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas pripažino, kad faktinis ieškovės atstovaujamo repertuaro panaudojimas byloje yra įrodytas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2012 m. kovo 15 d. sprendime byloje C-162/10 konstatavo, kad galimybės klientui viešbučio kambaryje naudoti televizorių suteikimas yra viešas kūrinių ir gretutinių teisių objektų paskelbimas. Ieškovės pateikt faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, atsakovių valdomų viešbučių kambariuose yra įrengti televizoriai (atsakovės 1 valdomame viešbutyje yra iš viso 456 kambariai, o atsakovės 2 – 114 kambarių), todėl klientai turi galimybes žiūrėti užsienio ir lietuviškos televizijos programas. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl viešo paskelbimo yra pakankami, o atsakovės nepateikė licencinių sutarčių, todėl konstatavo neteisėtus atsakovių veiksmus – nemokėdamos licencinio mokesčio naudojosi autorių ir gretutinių teisių turėtojų kūriniais.

9. Teismas vertino kaip nereikšmingus atsakovių argumentus dėl būtinumo (siekiant būti priskirtam tam tikrai viešbučio klasifikacijai) kambariuose turėti televizorius, kadangi neklasifikuoto viešbučio veikla nėra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 33 straipsnį.

10. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovių argumentus, kad jos yra atsiskaičiusios su ieškove už audiovizualinių kūrinių naudojimą, nes yra sudariusios sutartis su Asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija. Atsakovės įgijo iš Lietuvos gretutinių teisių asociacija tik fonogramos gamintojo ir atlikėjo teisę viešai skelbti fonogramas, o iš Asociacijos LATGA – teises viešai skelbti muzikos kūrinius.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJĄ ir atsakoves su prašymu sudaryti licencines sutartis, tačiau atsakovės sutarčių nesudarė. Atsakovės yra profesionalios verslininkės, jų viešbučiai priklauso viešbučių tinklams. Atsakovėms ne vėliau kaip nuo 2017 m. lapkričio 17 d. rašto gavimo turėjo būti žinoma, jog turi sudaryti licencines sutartis dėl ieškovės administruojamo repertuaro kūrinių naudojimo. Ieškovė ir atsakovės jau nuo 2017 m. pabaigos vedė derybas, todėl, teismo vertinimu, nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovėms reikėtų derėtis su ieškove, jeigu yra atsiskaityta už audiovizualinių kūrinių transliacijas. Ieškovė viešbučių valdytojų interesams atstovavusiai LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI 2018 m. gegužės 22 d. pateikė: i) tikslų lietuviškų kūrinių repertuaro sąrašą, kuris sudarė 255 lapus; ii) AGICOA patvirtinimą apie ieškovės įgaliojimus Lietuvos Respublikoje atstovauti atitinkamiems užsienio teisių turėtojams, įskaitant: „Walt Disney Studios Motion Pictures“, „Paramount Pictures Corporation“, „Sony Pictures Entertainment Inc.“, „Netflix Studios LLC“, „Universal City Studios LLC“ ir „Warner Bros“ Entertainment Inc“. Ieškovės atstovaujamų Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių turėtojų sąrašas buvo ir yra skelbiamas viešai. Be to, atsakovės nepateikė ieškovei atsakymų į 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimus, kuriais buvo informuotos apie pareigą sudaryti licencines sutartis. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovės repertuaro neatskleidimas ar pavėluotas atskleidimas nėra priežastis nesudaryti licencinę sutartį.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovių argumentą, kad 2020 m. skaidrumo ataskaitoje ieškovė pripažįsta, jog neadministruoja viešo paskelbimo teisės, tik atstovauja AGICOA santykiuose su kabelinių televizijų turėtojais. Skaidrumo ataskaitos nėra dokumentas, kuriuo nustatoma kolektyvinio administravimo subjekto kompetencija ir įgaliojimų atstovauti AGICOA apimtis. Skaidrumo ataskaitoje nurodyta, jog remiantis abipusio atstovavimo sutartimi ieškovė įgaliota administruoti ir atstovauti AGICOA repertuarui, vesti derybas ir sudaryti licencines sutartis su Lietuvos kabelinių tinklų operatoriais, surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą, surinktą licencinių sutarčių pagrindu.

13. Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, remdamasis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalimi ir 86 straipsniu, nusprendė išieškoti ieškovei iš atsakovių du kartus didesnį atlyginimą, nei jis priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovės visuotinis narių susirinkimas patvirtino licencinį tarifą ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką už viešą paskelbimą apgyvendinimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikloje, kuriuos pakeitė (sumažino) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu. Mokėtinas licencinis atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę LA = X × T × Y, t. y. mokėtinas licencinis atlyginimas (LA) yra lygus kambarių skaičiui (X), padaugintam iš licencinio tarifo (T = 36 Eur / metus) ir kambarių užimtumo už ataskaitinį laikotarpį (Y).

14. Teismas vertino, kad tarifo nustatymas atitinka įstatymo reikalavimus, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš atsakovių priteistina dviguba licencinio mokesčio suma, atitinkamai iš UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ 42 550,26 Eur (21 275,13 Eur × 2) ir UAB „Naujasis Vilnius“ 10 389,68 Eur (5 194,84 Eur × 2). Derybos tarp ieškovės ir atsakovių vyko nuo 2017 m., buvo taikytas mediacijos procesas, kurio metu šalims nepavyko susitarti, taigi, derybų procesas buvo neefektyvus, dėl to teismas ieškovės kreipimosi į teismą nelaikė netinkamu elgesiu ATGTĮ 72¹⁵ straipsnio 5 dalies prasme.

15. Teismas nenustatė civilinės bylos, kurioje būtų prašoma nustatyti tarifą už ginčo laikotarpį, todėl pripažino nepagrįstu atsakovių argumentą, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje negali būti tenkinamas, nes būtų išeita už ieškinio reikalavimo ribų, kartu patvirtinant ir atlyginimo tarifą. Ieškovės nustatytas licencinis atlyginimas yra racionalus ir apskaičiuotas pagrįstai. Atsakovės remiasi 2018 m. kolektyvinio administravimo organizacijų susitarimu su kabelinės retransliacijos paslaugų teikėjais, kuriame nustatyta, jog naudotojai už repertuarą mokės nuo 4 proc. iki 4,30 proc. arba 0,30–0,36 Eur fiksuotą tarifą nuo abonentų skaičiaus, taip pat šiame susitarime nustatyta licencinio mokesčio paskirstymo proporcija: ieškovei – 46 proc., Asociacijai LATGA – 31 proc., Lietuvos gretutinių teisių asociacijai – 23 proc. Kadangi verslo pobūdis yra skirtingas, tai ir mokesčių skaičiavimas, teismo vertinimu, taip pat negali būti lyginamas. Vieno abonento per mėnesį sumokamas abonentinis mokestis sudarytų tik dalį vienos dienos kambario nuomos kainos.

16. Teismas pažymėjo, kad licencinis mokestis atsakovėms skaičiuojamas tik už užimtus kambarius, todėl sudarytų apie 3 proc. nuomos kainos, t. y. mažiau nei nuo 4 proc. iki 4,30 proc. Esant 100 proc. apgyvendinimo užimtumui, atsakovių mokėtinas licencinis atlyginimas ieškovei nesiektų 10 cnt už vieną kambarį per dieną (36 Eur ÷ 365 d. = 0,098 Eur).

17. Teismas vertino, kad licencinis mokestis pagrįstai skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d., kadangi 2017 m. lapkričio 17 d. raštu atsakovėms išaiškinti pareigos mokėti licencinį mokestį atsiradimo pagrindai ir suteikta pakankama informacija, kad jos galėtų priimti sprendimą dėl licencinės sutarties (ne)sudarymo ir kūrinių (ne)transliavimo. Tai, jog rašte nurodyta, kad papildoma informacija bus pateikta po ieškovės 2017 m. gruodžio 7 d. susirinkimo, nereiškia, jog atsakovės neturi pareigos sudaryti licencines sutartis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Atsakovės UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės nustatytas tarifas yra racionalus ir apskaičiuotas pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus. Yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovė laiku neišviešino viešo paskelbimo administravimo fakto, nepateikė pakankamai duomenų licencinėms sutartims sudaryti ir apie nustatytą tarifą informavo atsakoves tik 2019 m. rugpjūčio 20 d. Taip pat nėra pagrindo priteisti du kartus didesnį atlyginimą už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą. Galimybė priteisti kitokio dydžio (ne dvigubai didesnį) atlyginimą yra patvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime byloje Nr. 1/2017.

Atsiliepimas

20. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovėms visą įstatyme numatytą informaciją ir dar daugiau, tačiau siekdama vilkinti derybų procesą atsakovių atstovė LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA reikalavo perteklinės informacijos. Ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. buvo pateikus atsakovėms informaciją apie administruojamą repertuarą (pateikė administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų sąrašą), o prašymas sudaryti licencines sutartis atsakovėms buvo žinimas nuo 2017 m. lapkričio 18 d. Todėl atsakovės nepagrįstai teigia, kad jų pareiga sudaryti licencines sutartis atsirado ne anksčiau nei 2019 m. rugpjūčio 20 d. Licencinio tarifo dydį ieškovė nustatė pagrįstai ir atsižvelgdama į kainą, kurią atsakovės priėmė kaip tinkamą šioje licencijavimo teisnių santykių srityje.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA atsiliepimu prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavimus atsakovėms dėl atlyginimo sumokėjimo pareiškė praėjus dešimtmečiui po kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigimo. Ieškovė nebuvo pateikusi atsakovėms ir jų atstovei duomenų apie įgaliojimus bei išsamaus administruojamo repertuaro. Vykusios derybos dėl licencinių sutarčių sudarymo buvo nutrauktos ir pareikštas teisme ieškinys, reikalaujant iš atsakovių dvigubo dydžio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą laikotarpiu, kuriuo ieškovė nedeklaravo administruojanti viešojo paskelbimo teises.

24. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija atsiliepimais prašė apeliacinį skundą atmesti.

25. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad autorinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių skelbimą viešbučių kambariuose negali būti nustatomas atsižvelgiant į ieškovės susitarimus su kabelinės retransliacijos paslaugų teikėjais ir tokiuose susitarimuose nustatyto autorinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių retransliaciją kabeliniais tinklais tarifu.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijų teismo procesinių sprendimų esmės

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei iš atsakovių po 1 124,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.

27. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovės viešbučių kambariuose per televizorius viešai skelbdamos audiovizualinius kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus, turi pareigą sudaryti licencinę sutartį su atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija. Atsakovės su ieškove, kuri administruoja Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių autorių bei gamintojų turimas autorių ir gretutines teises, licencinių sutarčių nesudarė nei per įstatyme nustatytą terminą, nei per ieškovės papildomai suteiktus terminus iki jos kreipimosi į teismą. Todėl teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovių veiksmai – nemokėdamos licencinio mokesčio naudojosi autorių kūriniais ir gretutinių teisių objektais, yra neteisėti.

28. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovėmis, kad dėl to, jog ieškovė įsteigta 2008 m. ir anksčiau atlyginimo už viešą kūrinių paskelbimą nereikalavo, joms negali būti taikoma ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti naudotoją pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios. Pagal šią įstatymo nuostatą, būtent kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudotojas turi pareigą pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją. Byloje nustatytos aplinkybės: ieškovė 2017 m. gegužės 29 d. raštu inicijavo derybas su LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA dėl licencinio atlyginimo tarifo dydžio nustatymo už autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą šios asociacijos narių veikloje, o 2017 m. lapkričio 17 d. raštu ir pakartotinai 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėjus, įskaitant atsakoves, prašydama sudaryti licencines sutartis dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo, nepaneigia atsakovių pareigos sudaryti licencines sutartis nevykdymo ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu jų veikloje audiovizualiniai kūriniai ir (ar) gretutinių teisių objektai buvo naudojami teisėtai.

29. Kolegija nesutiko ir su atsakovėmis, kad 2018–2019 metais ieškovės skaidrumo ataskaitose nepranešta apie pradėtą viešo paskelbimo teisės administravimą, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už šį laikotarpį. Kaip minėta, dėl pareigos sudaryti licencines sutartis, dėl audiovizualinių kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudojimo teikiant apgyvendinimo paslaugas, ieškovė dar 2017 m. kreipėsi tiek į LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA, tiek į jos narius tiesiogiai.

30. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovių argumentą, kad kol nebuvo informacijos apie nustatytą atlyginimo tarifą, atsakovės neturėjo objektyvios galimybės sudaryti licencines sutartis. Byloje nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinis visuotinis ieškovės narių susirinkimas patvirtino licencinio tarifo už viešą kūrinių naudojimą tvarkos projektą ir nustatė licencinio tarifo dydį. Taigi, atsakovės, turėdamos pareigą sudaryti licencines sutartis, po 2017 m. gruodžio 7 d. galėjo kreiptis į ieškovę dėl informacijos apie nustatytą atlyginimo tarifą suteikimo. Vien tai, kad byloje nėra duomenų tokia informacija ginčo laikotarpiu buvo paskelbta ir prieinama viešai ieškovės interneto tinklalapyje, kaip reikalaujama pagal ATGTĮ 72¹⁸ straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaneigia atsakovių padaryto pažeidimo.

31. Teisėjų kolegija vertino, kad vien aplinkybė, jog vykusios kolektyvinės derybos pasibaigė šalims nepasiekus jokio susitarimo, nėra pagrindas atleisti atsakoves nuo pareigos sudaryti licencines sutartis ir mokėti nustatyto dydžio atlyginimą už audiovizualinių kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudojimą ginčo laikotarpiu. Be to, ir po šių derybų atsakovės nesudarė su ieškove licencinių sutarčių, nors buvo gavusios ieškovės raštus, t. y. 2017 m. lapkričio 17 d. prašymą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. pakartotinį prašymą sudaryti licencines sutartis.

32. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovių teiginius, kad byloje nėra duomenų apie viešą ieškovės atstovaujamų teisių turėtojų sąrašo paskelbimą 2018–2019 metais ir atsakovių galimybę susipažinti su tokiais viešais duomenimis. Ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėjus, įskaitant atsakoves, reikalaudama sudaryti licencines sutartis dėl viešo paskelbimo teisės naudojimo teikiant apgyvendinimo paslaugas. ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Jeigu atsakovėms kilo abejonių dėl ieškovės įgaliojimų atstovauti audiovizualinių kūrinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams, jos galėjo kreiptis į ieškovę dėl atitinkamos informacijos suteikimo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad jos tai padarė ir joms nebuvo suteikta tokia informacija.

33. Teisėjų kolegija vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės turimus (ir ginčui aktualiu laikotarpiu turėtus) įgaliojimus atstovauti audiovizualinių kūrinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų interesams bei šių įgaliojimų apimtį.

34. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovėmis, kad iš AGICOA ir ieškovės sudarytos 2019 m. rugsėjo 1 d. abipusio atstovavimo sutarties sąlygų nėra aišku, ar ankstesnis jų 2015 m. lapkričio 30 d. sudarytas ir 2018 m. sausio 30 d. pakeistas Bendradarbiavimo susitarimas yra pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ar nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Abipusio atstovavimo sutartyje yra nurodyta, jog „Bendradarbiavimo sutartis, kurią šalys sudarė 2015 m. lapkričio 30 d. ir pakeitė 2018 m. sausio 30 d. sudarytu 1 Priedu, yra laikoma negaliojančia ir nuo šios dienos ją pakeičia ši Abipusio atstovavimo sutartis.“ Vadinasi, ankstesnioji Bendradarbiavimo sutartis galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d., o nuo šios dienos galioja Abipusio atstovavimo sutartis. Pastarojoje sutartyje nėra jokių sąlygų apie tai, kad ankstesnioji Bendradarbiavimo sutartis laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

35. Kolegija vertino, kad byloje esančiuose 2019 m. birželio 5–6 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos atitinkamų savaičių dienomis (2019 m. gegužės 27 d.– 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d.– 2019 m. rugsėjo 29 d.) viešai skelbiamos lietuviškų kanalų programos. Be to, ieškinio 58 punkte pateikta konkreti informacija, kurie ieškovės atstovaujamų teisių turėtojų kūriniai ir gretutinių teisių objektai buvo viešai skelbiami tomis dienomis (iš viso 44), o dubliko 116 punkte papildomai pateikta informacija apie dar 22 audiovizualinių kūrinių neteisėtą panaudojimą viso ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

36. Kolegija konstatavo, kad atsakovių argumentą, jog ieškovės pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo ieškovės repertuaro naudojimo viso ginčo laikotarpiu, paneigia jų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ginčo laikotarpiu sumokėtas sumas kabelinės televizijos paslaugų teikėjui, Asociacijai LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijai už jų atstovaujamo repertuaro viešą paskelbimą. Taip atsakovės iš esmės pripažino, kad televizoriai jų valdomų viešbučių kambariuose veikė ir buvo naudojami visą ginčo laikotarpį.

37. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal ATGTĮ 72¹⁷ straipsnį, jeigu dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities specifikos negalima nustatyti kolektyviai administruojamo repertuaro, tokiu atveju kolektyvinio administravimo organizacija gali pateikti administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų rūšis, administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja. Kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio informaciją patvirtina AGICOA 2018 m. gegužės 9 d. raštas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog daugiau nei 17 000 teisių turėtojų AGICOA užregistravo daugiau nei pusantro milijono audiovizualinių kūrinių. Šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad ieškovė yra įgaliota atstovauti AGICOA repertuarui Lietuvoje, o dėl susipažinimo su AGICOA administruojamu repertuaru atsakovės galėjo kreiptis tiesiogiai į AGICOA.

38. Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ priešieškinį, kuriuo prašyta nustatyti jos valdomam viešbučiui taikytiną mėnesinį atlyginimo tarifą už viešą ieškovės administruojamo repertuaro paskelbimą per viešbučių kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus televizijos aparatus pagal formulę 0,184 Eur × kambarių (bendrų patalpų) skaičius. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6449-1125/2022 pagal ieškovių UAB „Naujasis Vilnius“ ir UAB „CENTRUM“ ieškinį atsakovėms Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai ir Asociacijai LATGA dėl kolektyvinio administravimo organizacijų taikytino tarifo nustatymo. Šioje byloje vienas iš ieškovių reikalavimų – nustatyti kiekvienai iš jų taikytiną mėnesinį atlyginimo tarifą už viešą Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA administruojamo repertuaro paskelbimą per viešbučių kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus televizijos aparatus pagal formulę 0,18 Eur × kambarių (bendrų patalpų) skaičius, taikant tarifą nuo 2018 m. sausio 1 d.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovės nustatytas licencinio tarifo dydis, taikytinas šioje byloje aktualiu ginčo laikotarpiu, yra ginčijamas neišnagrinėtoje byloje Nr. e2-6449-1125/2022, nusprendė išsamiau nepasisakyti dėl atsakovių skunde nurodytų argumentų, kuriais kvestionuojamas ieškovės nustatyto licencinio tarifo dydžio pagrįstumas, jo atitiktis ieškovės 2017 m. gruodžio 7 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintoms Tarifų ir jų nuolaidų patvirtinimo bendrosioms sąlygoms ir pan.

40. Pasisakydama dėl atsakovių atleidimo nuo civilinės atsakomybės teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu byloje Nr. 1/2007, nurodė, kad byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jas atleisti (visiškai ar iš dalies) nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovės kaltės. Atsakovių neteisėti veiksmai tęsėsi ilgą laiką, jos 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovės raštu buvo informuotos apie pareigą sudaryti licencines sutartis, tačiau net kelerius metus šios pareigos nevykdė, televizijos programos jų viešbučiuose skelbiamos plačiu mastu (456 ir 114 kambariuose). Todėl, teisėjų kolegija vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, kad dvigubo atlyginimo už neteisėtą audiovizualinių kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą ginčo laikotarpiu priteisimas iš atsakovių prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir (ar) proporcingumo principams.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. birželio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamo ginčo sprendimui aktualus teisinis reglamentavimas, be kita ko, susijęs su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorinių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (toliau –Direktyva). Siekiant įgyvendinti Direktyvą 2016 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 11, 15, 16, 17, 20, 20(1), 40, 53, 55, 58, 59(2), 75, 77, 86, 95, 96 straipsnių, V skyriaus ir 3 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-2708. Nors byloje nekeliamas klausimas dėl Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę teisingumo, tačiau joje įtvirtinti tikslai ir principai svarbūs aiškinant aktualias ATGTĮ nuostatas. Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, radijo laidos – autorių teisių objektai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas), teisės į šiuos kūrinius saugomos įstatymo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas susijęs su aptartų nuostatų taikymu kolektyviai administruojant audiovizualinių kūrinių autorių teises, kai šie kūriniai naudojami viešbučių veikloje, klientams kambariuose suteikiant galimybę naudotis televizoriais.

43. Pagal šiuo metu galiojančios ATGTĮ redakcijos 2 straipsnio 33 dalį (anksčiau galiojusios ATGTĮ redakcijos 2 straipsnio 31 dalis), kūrinio, gretutinių teisių objekto ar sui generis (viso ar dalies) teisių objekto naudotoju pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Tiek ESTT jurisprudencijoje, tiek nacionalinių teismų praktikoje televizorių viešbučio kambariuose įrengimas, taip sudarant galimybę klientams žiūrėti televizijos programas, pripažįstamas televizijos transliuojamų kūrinių viešu paskelbimu, o viešbučio valdytojai – kūrinio naudotojais.

44. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, jog atsakovių valdomų viešbučių kambariuose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengti televizoriai, per kuriuos buvo transliuojamos nacionalinės ir užsienio televizijos programos, netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovės nebuvo sudariusios licencinių sutarčių dėl audiovizualinių kūrinių viešo skelbimo su jų autoriais ar kolektyvinio administravimo organizacija. Taigi, atsakovės naudojo kūrinius neturėdamos tam leidimo ir nemokėdamos už kūrinių naudojimą autorių ir gretutinių teisių turėtojams. Toks naudojimas vertintinas kaip neteisėtas.

45. Teisėjų kolegija vertino, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma ir pačios atsakovės argumentai, kuriais ji byloje įrodinėjo, kad už kūrinių naudojimą yra atsiskaičiusi su asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), nesudaro pagrindo sutikti su atsakovėmis, kad jų neteisėti veiksmai galėjo būti konstatuoti tik nuo pirmojo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo.

46. Ieškovė yra Lietuvoje veikianti, Kultūros ministerijai atskaitinga kolektyvinio administravimo organizacija, administruojanti Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių autorių bei gamintojų turimas autorių ir gretutines teises, jungianti virš 500 Lietuvos autorių ir prodiuserių ir bendradarbiavimo susitarimo su Tarptautine audiovizualinių kolektyvinio administravimo asociacija pagrindu administruojanti užsienio kūrėjų teises. Byloje taip pat nustatytas ieškovės administruojamų kūrinių naudojimo atsakovių valdomuose viešbučiuose faktas. Teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas minėtas faktines aplinkybes, būtų netinkamai vertinęs įrodymus. Todėl padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas šia apimtimi proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nuo šias normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos nenukrypo. Todėl ieškovė, kolektyvinio administravimo organizacija, turi teisę išieškoti atlyginimą už neteisėtą audiovizualinių kūrinių naudojimą atsakovių valdomų viešbučių veikloje.

47. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime pripažino, kad licencinis tarifas gali būti ginčijamas, tačiau nurodė, jog dėl atsakovių argumentų, kuriais kvestionuojamas ieškovės nustatytas licencinio tarifo dydis, detaliai nepasisako, nes tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, be to, kol šis dydis nėra nuginčytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jis galioja ir turi būti taikomas. Šią apeliacinės instancijos teismo poziciją teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta. Visų pirma, atsakovės pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šioje skundžiamo procesinio sprendimo dalyje padarė fakto klaidą, nes byloje, kurią nurodė kaip susijusią, nėra nagrinėjamas reikalavimas dėl licencinio tarifo nustatymo už ginčo laikotarpį (2018 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d.). Antra, net ir teismo nurodytai faktinei aplinkybei egzistuojant, ieškovės licencinio tarifo dydžio pagrįstumas turėtų būti įvertintas sprendžiant dėl išieškotinų (ieškovei priteistinų) sumų dydžio.

48. Teisėjų kolegija iš esmės pagrįstais pripažino kasacinio skundo argumentus dėl būtinumo vertinti ieškovės administruojamo repertuaro reikšmę licencinio tarifo pagrįstumui. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog informaciją apie administruojamą repertuarą ieškovė teikė, tačiau liko neišsiaiškinta, apie kokią faktiškai administruojamo repertuaro dalį informacija buvo pateikta ir kokią įtaką šalių derybų eigai turėjo abipusės informavimo pareigos vykdymas, be kita ko, sprendžiant dėl ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies taikymo. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas šia ginčo apimtimi neišsamiai išnagrinėjo ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir dėl to skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino bei šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymų bylą sustabdyti, kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus

49. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. gavo apeliančių UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2A-570-798/2023 ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar: i) Konstitucijos 46 straipsniui neprieštarauja ATGTĮ tiek, kiek jame jokia forma nenumatyta kolektyvinio administravimo organizacijų vienašališkai nustatomų kainų kontrolė; ii) konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo (o tuo pačiu ir teisinės valstybės) principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas tiek, kiek jame jokia forma neribojamas galinčių įsisteigti ir veikti bei nustatyto atlyginimo (o tuo pačiu ir administravimo sąnaudų) mokėjimo iš naudotojų reikalauti kolektyvinio administravimo organizacijų skaičius, o taip pat esamų organizacijų galimybė neribotai plėsti savo veiklos apimtis, pradedant administruoti papildomo atlyginimo surinkimą kitų grupių teisių turėtojams (pvz., greta muzikos kūrinių autorių teisių pradedant administruoti audiovizualinių kūrinių autorių teises). Prie šio prašymo yra pridėti įrodymai (prašymo priedai 1–15). Teismas gavo ir ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA paaiškinimus, kuriais prašoma: i) atsisakyti priimti arba atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą bei kartu su šiuo procesiniu dokumentu pateiktus paaiškinimus bei įrodymus; ii) jeigu teismas priims apeliančių prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą, paaiškinimus bei įrodymus, ieškovė prašo priimti ir jos teikiamus paaiškinimus. Teismas taip pat gavo ir apeliančių paaiškinimus po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuriais prašoma: i) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti du kartus didesnį atlyginimą ir priteisiant ieškovei iš atsakovės UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ ne daugiau nei 1 969,92 Eur, o iš UAB „Naujasis Vilnius“ – ne daugiau nei 492,48 Eur licencinio atlyginimo (taikant 0,18 Eur už kambarį per mėnesį tarifą, neatsižvelgiant į viešbučių užimtumą); ii) paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai tenkinamų reikalavimų apimčiai.

50. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010, išaiškinta, kad <...> bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

51. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

52. Nagrinėjamu atveju apeliančių ankstesniuose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodytos ir byloje neįrodinėtos jų prašyme dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą nurodytos aplinkybės dėl ATGTĮ nuostatų prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principam, t. y. dėl kolektyvinio administravimo veiklos reglamentavimo (galimybės vykdyti autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo veiklą, jų valdymo, sprendimų priėmimo tvarkos ir priežiūros sistemos ir pan.). Šiais aspektais nėra pasisakyta nei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-97-580/2022, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-941-407/2022, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-469/2023.

53. Konstitucinis Teismas nepasisako fakto klausimais. Byloje suformuluoti šalių reikalavimai nagrinėtini pagal ATGTĮ nuostatas, kurių konstitucingumo kontrolė nebūtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties 71 punkte nurodyta, kad kolektyvinių administravimo subjektų taikomo licencinio tarifo dydis, tiek pagal Europos Sąjungos bei nacionalinį teisinį reguliavimą, tiek ir pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, gali būti teismo kontrolės dalykas, o kūrinių naudotojai gali ginčyti jo pagrįstumą, atsikirsdami į kolektyvinės administravimo organizacijos pareikštą reikalavimą išieškoti nesumokėtą autorinį atlyginimą.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, atsisako priimti apeliančių prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą bei prie šio prašymo pridėtus naujus įrodymus.

55. Taip pat teisėjų kolegija nepriima apeliančių ir ieškovės pareiktų rašytinių paaiškinimų. Kasacinės instancijos teismas sugrąžino Lietuvos apeliaciniam teismui bylos dalį, kad išspręsti išieškotinų (ieškovei priteistinų) sumų dydžio klausimą, išsiaiškinant, apie kokią faktiškai administruojamo repertuaro dalį informacija buvo pateikta ir kokią įtaką šalių derybų eigai turėjo abipusės informavimo pareigos vykdymas, be kita ko, sprendžiant dėl ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies taikymo (dvigubo licencinio atlyginimo pritesimo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-469/2023 74, 75 punktus). Dėl (ne)priteistinų sumų dydžio yra išsamiai pasisakyta apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį (apeliacinį skundą). Apeliacinį skundą papildantys argumentai rašytinių paaiškinimų forma pateikti apeliančių pasibaigus skundo padavimo terminui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo (CPK 323 straipsnis). Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

Dėl licencinio tarifo dydžio

56. Byloje nustatyta, kad ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA yra Lietuvos Respublikoje veikianti ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai atskaitinga kolektyvinio administravimo organizacija, administruojanti Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių autorių bei gamintojų turimas autorių ir gretutines teises. Pagal Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ir AGICOA sudarytą 2015 m. gegužės 9 d. Bendradarbiavimo susitarimą ieškovei pavesta atstovauti ir administruoti Lietuvos Respublikoje visą tarptautinio aljanso AGICOA repertuarą.

57. Apeliančių UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ valdomo viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ yra 456 kambariuose ir UAB „Naujasis Vilnius“ valdomo viešbučio „Best Western Vilnius“ 114 kambariuose ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) buvo įrengti televizoriai, transliavę lietuviškos ir užsienio televizijos programas, t. y. apeliantės dvejus metus vykdė viešą kūrinių ir gretutinių teisių objektų paskelbimą (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58. Kolektyvinio administravimo organizacija – Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, gindama administruojamas teises, reikalauja išieškoti iš apeliančių atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis (viso arba dalies) teisių objektu (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties 71 punkte nurodyta, kad <...>. Tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti ginčijamo licencinio tarifo atitiktį įstatyme įtvirtintiems kriterijams bei principams, nurodytiems šios nutarties 65 punkte: licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas (ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalis). Kartu įstatyme įtvirtinta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo (naudotojų) suderinta valia gali būti pradėtos individualios ar kolektyvinės derybos dėl licencinės sutarties sudarymo. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principais (ATGTĮ 72¹² straipsnio 5 dalis).

60. Byloje nustatyta, kad ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškusį savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJĄ su prašymu pradėti derybas dėl licencinio atlyginimo tarifo dydžio nustatymo už autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJOS narių veikloje. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. ir 2017 m. liepos 31 d. raštais paklausė LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJOS, kada gaus atsakymą bei nurodė papildomą terminą atsakymui pateikti.

61. Ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėjus (ir apeliantes), kuriuo prašė iki 2018 m. sausio 1 d. sudaryti licencines sutartis dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo teikiant apgyvendinimo paslaugas bei nurodė, kad išsami informacija apie licencinių sutarčių sąlygas ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką apgyvendinimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams bus papildomai suteikta po 2017 m. gruodžio 7 d. įvyksiančio Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus sprendžiama dėl licencinio atlyginimo tarifo dydžio ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo sąlygų už viešo paskelbimo teisės naudojimą ūkio subjektams teikiant apgyvendinimo paslaugas patvirtinimo.

62. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu: patvirtino licencinio tarifo už viešą kūrinių naudojimą tvarkos projektą; pritarė licencinio tarifo dydžiui, naudojamam licencinio mokesčio apskaičiavimo formulėje – 36,15 Eur už kambarį per metus; patikėjo ieškovės tarybai koreguoti licencinio tarifo dydį ir apskaičiavimo tvarką. Pagal 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtintą licencinio tarifo už viešą kūrinių naudojimą tvarkos projektą mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę: MA = X × T × N × Y, kurios reikšmės: MA – mokėtinas atlyginimas, X – kambarių skaičius, T – licencinis tarifas, N – koeficientas, taikytinas pagal 5 žvaigždučių skalę, Y – užimtumo procentas per atsiskaitomąjį laikotarpį (deklaruojamas kiekvienų metų gruodžio 1 dieną už praėjusius 12 mėnesių).

63. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA taryba 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu: i) pritarė administracijos siūlomiems taikyti tarifams su nuolaida, už viešą kūrinių paskelbimą viešbučių kambariuose: 30 Eur už kambarį 2019 m. ir ankstesniais; 33 Eur už kambarį 2020 m.; 36 Eur už kambarį 2021 m., netaikant žvaigždučių koeficiento; ii) nepavykus geranoriškai sudaryti sutarčių su kūrinių naudotojais, nusprendė pradėti teisminius procesus prieš LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJOS ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narius dėl atlyginimo už neteisėtą ieškovės atstovaujamų teisių turėtojų kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą viešbučių kambariuose, nuo 2018 m. sausio 1 d. taikant 36 Eur tarifą už kambarį per metus (arba 3 Eur už kambarį per vieną mėnesį), bet netaikant žvaigždučių koeficiento.

64. Apeliantės neginčija, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. gavo ieškovės prašymą sudaryti licencinę sutartį dėl autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimo, kurio 29 punkte nurodyta: „AVAKA Visuotinio narių susirinkimo nustatytas 36 Eur licencinis tarifas yra taikytinas nuo 2018-01-01“.

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantės nuo 2017 m. lapkričio 17 d. žinojo (buvo informuotos ieškovės) dėl licencinių sutarčių sudarymo iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau nežinojo nuo 2018 m. sausio 1 d. taikytino licencinio tarifo dydžio (negalėjo žinoti, nes nutarimas, kuriuo patvirtintas licencinio tarifo dydis, buvo priimtas 2017 m. gruodžio 7 d.). Apie nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovės nustatytą licencinį tarifą apeliantės sužinojo vėliausiai 2019 m. rugpjūčio 20 d.

66. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA turėjo teisę savarankiškai nustatyti licencinio atlyginimo dydį ir apskaičiavimo tvarką. Pagal ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalį kolektyvinio administravimo organizacija licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus suteikia kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojams, sudarydama su jais licencinę sutartį. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas. Pagal ATGTĮ 72¹³ straipsnio 1 dalį kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio Įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas (visuotinio narių susirinkimo) patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio Įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse).

67. Ieškovės apskaičiuoto licencinio tarifo procentinė išraiška (0,21 – 0,32 proc.) yra daug mažesnė nei retransliuotojų taikoma (4 proc. nuo gaunamų pajamų). Atsiliepime į apeliacinį skundą paskaičiuota (žr. 154 punktą), kad pagal retransliuotojams taikomą modelį apskaičiuotas licencinis tarifas, būtų daug (19 kartų) didesnis, nes apeliantės visoms kolektyvinio administravimo organizacijomis privalėtų mokėti 118,80 Eur mėnesinį licencinį tarifą. Atitinkamai, ieškovei mokėtinas licencinis tarifas sudarytų 54,65 Eur.

68. Apeliančių pateiktas „Hotrec“ klausimynas dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo viešbučiuose, restoranuose, baruose ir diskotekose yra neišverstas į valstybinę (lietuvių) kalbą ir jame nėra reikšmingų duomenų apie taikytinus tarifus, jų apskaičiavimą, dydžius, be kita ko, patvirtina, kad apeliančių mokamas licencinis atlyginimas dvejoms asociacijoms (Asociacijai LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijai ) yra daug mažesnis už Lenkijoje nustatytą analogišką licencinį tarifą.

69. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad nustatydama licencinį tarifą ieškovė įvertino, kokiomis proporcijomis trys asociacijos (Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Asociacija LATGA bei Lietuvos gretutinių teisių asociacija) suteikia licencines sutartis ir gauna licencinį atlyginimą už retransliavimo teisės naudojimą mokamas televizijos paslaugas teikiančių operatorių veikloje. Šios trys asociacijos televizijos paslaugas teikiantiems operatoriams suteikia licencijas dėl bendro tarifo, kuris paskirstomas šioms trims asociacijoms atitinamomis procentinėmis dalimis: 46 proc. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA, 31 proc. Asociacijai LATGA ir 23 proc. Lietuvos gretutinių teisių asociacijai. Apeliantėms taikytini visų trijų asociacijų tarifai iš esmės turėtų atspindėti tarpusavio proporcijas, kurios yra nustatytos sutartyse su mokamos televizijos paslaugų teikėjais.

70. Apeliantės nekvestionuoja, kad ginčo laikotarpiu ieškovės nustatytas mėnesinis tarifas už teisę savo veikloje (viename viešbučių kambaryje) naudoti dalį autorių ir gretutinių teisių (ieškovės faktiškai administruojamo) repertuaro sudarė 3 Eur. Taip pat ginčo laikotarpiu apeliantės sutiko mokėti Asociacijai LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijai už jų administruojamų repertuarų dalis (už teisę viešbučių veikloje viešai naudoti tik muzikos kūrinių autorių bei fonogramų (muzikos įrašų) gamintojų teises) iš viso 3,30 Eur (1,84 Eur Asociacijai LATGA ir 1,46 Eur Lietuvos gretutinių teisių asociacijai) už vieną kambarį mėnesinį tarifą. Šalys naudojosi įstatyme numatyta teise derėtis dėl licencinės sutarties sąlygų (ATGTĮ 72¹³ straipsnio 5 dalis). 2017 m. pradėtos ieškovės ir viešbučių atstovės LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJOS derybos dėl licencinių sutarčių sudarymo ir taikytino licencinio tarifo buvo nutrauktos 2019 m. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ir apeliantės (viešbučių atstovė) buvo suderėjusios kitokio dydžio (ne 3 Eur) licencinį tarifą už teisę naudoti dalį autorių ir gretutinių teisių. Pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis.

71. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu (ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalis), repertuaras yra esminė tokios sutarties sąlyga. Licencinėje sutartyje turi būti pateikiamas kolektyviai administruojamo repertuaro apibūdinimas (tais atvejais, kai suteikiama licencija naudoti konkretų kūrinį ar gretutinių teisių objektą, nurodomas kūrinio ar gretutinių teisių objekto pavadinimas) (ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalies 2 punktas); kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru (ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalis).

72. Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus apie suteiktus įgaliojimus administruoti 44 audiovizualinius kūrinius ir gretutinių teisių objektus, taip pat su ieškiniu yra pateikusi savo narių (533 autorių ir prodiuserių) sąrašą ir 75 narystės sutartis.

73. Byloje nustatyta, kad ieškovės parengtoje tipinėje licencinėje sutartyje repertuaras apibrėžiamas kaip „AVAKA atstovaujamų Teisių turėtojų kūriniai, už kurių naudojimą AVAKA renka ir paskirsto atlyginimą Teisių turėtojams. Repertuaru gali būti laikomi ir kiti ATGTĮ numatyti teisių objektai, jeigu pagal teisės aktus, AVAKA įstatus ar sutartis, AVAKA dėl jų naudojimo teikia licencijas.“

74. Ieškovė, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJOS prašymu, 2018 m. gegužės 22 d. pateikė informaciją apie administruojamo repertuaro dalį, t. y. pateikė: i) tikslų lietuviškų kūrinių ir gretutinių teisių objektų repertuaro sąrašą (255 lapus); ii) AGICOA patvirtinimą, kad ieškovė yra įgaliota Lietuvos Respublikoje atstovauti ir administruoti užsienio teisių turėtojų (audiovizualinių kūrinių ir jų pirmųjų įrašų) viešo paskelbimo teisę. Prie šio patvirtinimo atskirame priede buvo pateikta informacija apie AGICOA atstovaujamus teisių subjektus, įskaitant „Walt Disney Studios Motion Pictures“, „Paramount Pictures Corporation“, „Sony Pictures Entertainment Inc“, „Netflix Studios LLC“, „Universal City Studios LLC“ ir „Warner Bros. Entertainment Inc“.

75. LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJOS 2018 m. liepos 18 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad trūksta informacijos, jog ieškovė įgaliota atstovauti teisių turėtojus iš Lietuvos (argumentų dėl informacijos apie administruojamą repertuarą nepakankamumą nepateikta). Taip pat 2018 m. lapkričio 28 d. rašte dar kartą priminta ieškovei dėl nepateiktų įgaliojimų administruoti Lietuvos audiovizualinių kūrinių autorių ir gamintojų viešo paskelbimo teises. LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu išreiškė valią tęsti derybas, bet nesutiko su ieškovės nustatytu licenciniu tarifu bei dar kartą paprašė pateikti įrodymus dėl įgaliojimų administruoti audiovizualinių kūrinių autorių ir gretutinių teisių turėtojų teises, kiek ir kokių teisių turėtojų teisės yra administruojamos.

76. Ieškovė 2019 m. spalio 7 d. raštu LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI nurodė, kad derybos dėl atstovaujamo repertuaro turinio ir ieškovės įgaliojimų (ne)pateikimo nekonstruktyvios. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai nesutikus tarpininkauti šalių derybose, ieškovė 2019 m. lapkričio mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu.

77. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai nuspręsti, kad derybų metu ieškovės neatskleista įgaliojimų apimtis galėjo kelti apeliantėms abejones dėl licencinės sutarties sudarymo (pvz., ar ieškovė teisėtai reikalauja atlyginimo, ar nereikalauja dvigubo atlyginimo už analogiškus audiovizualinius kūrinius ir pan.). Pagal ATGTĮ 72⁹ straipsnio 1 dalį, 72¹¹ straipsnio 1 dalį kolektyvinio administravimo organizacija paskirsto kolektyvinio administravimo pajamas ir išmoka teisių turėtojams bei atstovaujamoms kolektyvinio administravimo organizacijoms mokėtinas sumas atsižvelgdama į kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktinį naudojimą. Tačiau, pažymėtina, kad ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. buvo pateikusi apeliantėms (jų atstovei LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI) informaciją dėl administruojamo repertuaro dalies ir nenustatyta, jog LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA (ar apeliantės) reikalavo ieškovės pateikti patikslintą arba papildomą informaciją apie administruojamą repertuarą.

78. Ieškovės pateiktos „Kantar TNS“ 2019 m. birželio 27 d. televizijos kanalų eterio analizės duomenimis, teisės į audiovizualinį kūrinį buvo naudojamos 100 proc. televizijos eterio laiko: 37 proc. televizijos eterio laiko užėmė audiovizualiniai kūriniai be muzikos fono ir 63 proc. laiko buvo rodomi audiovizualiniai kūriniai. Taigi, viešbučiuose televizoriai rodė audiovizualinius kūrinius su (skambant, grojant) muzikos kūriniais.

79. ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais. Pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį, teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

80. Teisėto administruojamo repertuaro naudojimo atveju ieškovei pagal licencinio atlyginimo apskaičiavimo formulę (MA = X × T × N × Y) 2018 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu apeliančių mokėtini atlyginimai už gretutinių teisių objektų naudojimą sudaro: i) 21 275,13 Eur (11 277,79 Eur (456 kambariai × 3 Eur tarifas už vieną mėnesį × 12 mėn. (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) × 0,687 užimtumo proc.) + 9 997,34 Eur (456 kambariai × 3 Eur × 12 mėn. (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m,. gruodžio 31 d.) × 0,609 užimtumo proc.) UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ ir ii) 5 194,84 Eur (2 638,05 Eur (114 kambarių × 3 Eur tarifas už mėn. × 12 mėn. × 0,6428 užimtumo proc.) + 2 556,79 Eur (114 kambarių × 3 Eur tarifas už mėn. × 12 mėn. × 0,623 užimtumo proc.) UAB „Naujasis Vilnius“.

81. ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovė reikalauja iš apeliančių du kartus didesnių atlyginimų, t. y. iš UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ – 42 550,26 Eur (21 275,13 Eur × 2) ir iš UAB „Naujasis Vilnius“ – 10 389,68 Eur (5 194,84 Eur × 2).

82. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį priteistino atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais dydžio ir jo galimo mažinimo, teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį ir mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-969/2018 38 punktas).

83. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

84. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, kad apeliantės: i) nuo 2017 m. lapkričio 17 d. žinojo apie pareigą sudaryti licencijos sutartį ir apie nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėtino licencinio mokesčio atsiradimo pagrindą ir nežinojo nuo 2018 m. sausio 1 d. licencinio tarifo dydžio bei ieškovės faktiškai administruojamo repertuaro dalies; ii) 2018 m. gegužės 22 d. turėjo informaciją apie lietuviškų ir užsienio autorių ir gretutinių teisių repertuaro dalį; iii) nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. žinojo nuo 2018 m. sausio 1 d. mokėtino licencinio tarifo dydį. UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. naudojo ieškovės administruojamo repertuaro dalį naudojo be licencijos (nesudariusios licencinės sutarties) ir nemokėdamos ieškovei nustatyto licencinio tarifo, nusprendžia priteisti ieškovei iš apeliančių 20 proc. sumažintus atlyginimus už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), t. y. iš UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ – 34 040,21 Eur (42 550,26 Eur - 20 proc.) ir UAB „Naujasis Vilnius“ – 8 311,74 Eur (10 389,68 Eur - 20 proc.).

85. Taip pat teisėjų kolegija priteisia ieškovei iš apeliančių po 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių (kompensuojamųjų) palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

86. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ieškovei priteisiama iš atsakovių UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ 34 040,21 Eur, UAB „Naujasis Vilnius“ 8 311,74 Eur atlyginimas už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą ir po 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų (atitinkamai, 34 040,21 Eur bei 8 311,74 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

87. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovėms – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju yra tenkinta po 80 proc. (UAB VIEŠBUČIUI „LIETUVA“ 34 040,21 Eur × 100 proc. ÷ 42 550,26 Eur ir UAB „Naujasis Vilnius“ 8 311,74 Eur × 100 proc. ÷ 10 389,68 Eur) ieškovės reikalavimų, o atmesta po 20 proc. ieškinio reikalavimų.

88. Teismas ex officio (pagal pareigas; savo iniciatyva) paskirsto tik žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

89. Ieškovė sumokėjo: i) Luminor Bank AS 2019 m. lapkričio 5 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 4956 889 Eur už ieškinį; ii) akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko 2021 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3432 41 Eur žyminį mokestį už patikslintus ieškinio reikalavimus. Atsakovės sumokėjo: i) AB „Swedbank“ 2022 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymu 1 097 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; ii) AB „Swedbank“ 2023 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu 1 019 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą.

90. Taigi, ieškovei iš atsakovių priteistina lygiomis dalimis 744 Eur (930 Eur (889 Eur + 41 Eur) - 20 proc.) sumokėtų žyminio mokesčių dalis, o atsakovėms lygiomis dalimis iš ieškovės – 423,20 Eur (1 097 Eur + 1 019 Eur - 80 proc.) žyminių mokesčių dalis.

91. Teisėjų kolegija, atlikusi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su sumokėtais žyminiais mokesčiais, įskaitymą (744 Eur - 423,20 Eur), nusprendžia priteisti ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 320,80 Eur (po 160,40 Eur) bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).

92. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-97-580/2022 ieškovė 2021 m. spalio 13 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovių 11 374 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: i) PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPEC-13619 dėl 4 598 Eur už ieškinio parengimą ir AB SEB banko sąskaitos išrašą dėl 4 598 Eur apmokėjimo 2019 m. lapkričio 19 d.; ii) PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPEC20-00195, kurioje išlaidos detalizuotos: 100 Eur advokato paklausimų asociacijoms parengimo + 2 400 Eur dubliko parengimo + 100 Eur pareiškimo dėl ieškinio tikslinimo) ir AB SEB banko 2021 m. sausio 14 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą 3 388 Eur (ir pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPEC20-00195); iii) PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPEC21-00674, kurioje išlaidos detalizuotos: 1 400 Eur atstovavimo mediacijos procese + 1 400 Eur pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui + 200 Eur atstovavimo 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje bei Luminor Bank AS 2021 m. spalio 13 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 7416.

93. Atsakovės UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“, UAB „Naujasis Vilnius“ ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJA 2022 m. gegužės 4 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės: 1) atsakovei UAB VIEŠBUČIUI „LIETUVA“ iš viso 5 432,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas: i) 2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 2328 dėl 1 936 Eur sumos, kurią sudarė: 600 Eur pasirengimas bylai ir atstovavimas 2021 m spalio 14 d. teismo posėdyje + 400 Eur atstovavimo kitame (po 2021 m spalio 14 d.) teismo posėdyje + 600 Eur baigiamosios kalbos paruošimo (sumos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bei AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu dėl 1 936 Eur apmokėjimo 2021 m. spalio 13 d.; ii) 2020 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 1482 dėl 1 452 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu dėl 1 452 Eur apmokėjimo 2020 m. sausio 14 d.; iii) 2020 m. vasario 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 1549 dėl 1 089 Eur sumos, kurią sudarė: 800 Eur tripliko parengimo + 100 Eur mediacijos suderinimo ir paskyrimo (sumos be PVM)) bei AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu dėl 1 089 Eur apmokėjimo 2020 m. vasario 25 d.; iii) 2022 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 2552 dėl 955,90 Eur sumos, kurią sudarė: 85 Eur pasirengimo bylai ir atstovavimo 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje + 85 Eur pasirengimo bylai ir atstovavimo 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje + 85 Eur pasirengimo bylai ir atstovavimo 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje + 85 Eur pasirengimo bylai ir atstovavimo 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdyje + 200 Eur dvejų prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą paruošimo + 250 Eur priešieškinio parengimo (sumos be PVM)) ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu dėl 955,90 Eur apmokėjimo 2022 m. balandžio 13 d. 2) UAB „Naujasis Vilnius“ iš viso 5 432,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas: i) 2020 m. sausio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 1483 dėl 1 452 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir „Swedbank“ sąskaitos išrašu dėl 1 452 Eur apmokėjimo 2020 m. sausio 20 d.; ii) 2020 m. vasario 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 1548 dėl 1 089 Eur už tripliko parengimą bei „Swedbank“ sąskaitos išrašu dėl 1 089 Eur apmokėjimo 2020 m. vasario 28 d.; iii) 2021 m spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 2329 dėl 1 936 Eur sumos , kurią sudarė: 600 Eur pasirengimo bylai ir atstovavimo 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje + 400 Eur atstovavimo kitame teismo posėdyje, po 2021 m. spalio 14 d. posėdžio + 600 Eur baigiamosios kalbos paregimo (sumos be PVM)) ir Swedbank“ sąskaitos išrašu dėl 1 936 Eur apmokėjimo 2021 m. spalio 14 d. 3) LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI – iš viso 1 899 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 120 Eur pasirengimo bylai ir atstovavimo 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje + 1 000 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo + 450 Eur teisinės išvados dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijoms mokėtino atlyginimo pagal paskutinę Europos Sąjungos teisingumo teismų praktiką paruošimo (sumos be PVM), grindžiamas 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IP 2419 ir 2021 m. gruodžio 28 d. „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.

94. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Asociacija LATGA 2022 m. kovo 21 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės 794,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 187,50 Eur susipažinimo su bylos medžiaga + 400 Eur paaiškinimų parengimo + 93,75 Eur atstovavimo teismo posėdyje + 112,81 Eur konsultacijos dėl bylos bei pateikė įrodymus: 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WINT2201-067 ir 2022 m. vasario 7 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 83.

95. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Lietuvos gretutinių teisių asociacija 2022 m. kovo 21 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės 892,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė:187,50 Eur susipažinimo su bylos medžiaga + 400 Eur paaiškinimų parengimo + 121,60 Eur konsultacijos dėl bylos + 183,88 Eur pasiruošimo teismo posėdžiui ir atstovavimo teismo posėdyje ir pateikė įrodymus: 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WINT2201-076 (771,38 Eur) bei AB „Swedbank“ 2022 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymą (sumokėti 2 547, 48 Eur, įskaitant PVM sąskaitą faktūrą Nr. WINT2201-076) ir 2022 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WINT2203-004 (1706,71 Eur) bei AB SEB banko 2022 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymą.

96. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-941-407/2022 ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis 4 840 Eur (po 2 420 Eur) bylinėjimosi išlaidas, kuris grindė 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra MA Nr. 2022-07-041, sąskaitos išrašu, suteiktų paslaugų ataskaita (4 000 Eur be PVM atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo) ir Luminor Bank AS sąskaitos išrašu dėl 4 840 Eur apmokėjimo 2022 m. rugpjūčio 31 d.

97. Atsakovės 2022 m. lapkričio 28 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės po 950 Eur už apeliacinio skundo parengimą, grindžiamų šiais dokumentais: PVM sąskaita faktūra IP 2641 bei 2022 m. liepos 7 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 2277080464 ir PVM sąskaita faktūra Nr. IP 2640 bei 2022 m. rugsėjo 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 202372.

98. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-941-407/2022 55 punkte pažymėta, kad Asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas (atitinkamai, 892,08 Eur ir 476,74 Eur) už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme bei jas patvirtinančius dokumentus pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios išlaidos jiems negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

99. Kasacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-469/2023 ieškovė 2023 m. birželio 13 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis 6 050 Eur (po 3 025 Eur) bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą), grindžiamas 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MA Nr. 2023-03-118, suteiktų paslaugų ataskaita ir Luminor Bank AS sąskaitos išrašu dėl 6 050 Eur apmokėjimo 2023 m. balandžio 13 d.

100. Atsakovės 2023 m. birželio 13 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės: i) UAB „Naujasis Vilnius“ 1 815 Eur (2 049 Eur - 234 Eur žyminis mokestis) ir UAB VIEŠBUTIS „Lietuva“ 1 815 Eur (2 678 Eur - 863 Eur žyminis mokestis), grindžiamų 2023 m. sausio 16 d. PVM sąskaitomis faktūromis, numeriai: IP 2850, IP 2851 (po 1 500 Eur be PVM kasacinio skundo parengimo) bei AB „Swedbank“ 2023 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23117013824 ir 2023 m sausio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. SWEDBANK3641.

101. Tretieji asmenys, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija 2023 m. birželio 7 d. prašymu prašė priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimų į kasacinį skundą parengimą) (po 907,50 Eur), grindžiamas 2023 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2304-0419, darbų ataskaita ir AB SEB banko 2023 m. gegužės 15 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą bei 2023 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2304-0140, darbų ataskaita ir AB SEB banko 2023 m. balandžio 13 mokėjimo nurodymu.

102. Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, iki bylos Nr. e2A-570-798/2023 išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negauta dokumentų, susijusių su byloje dalyvaujančių asmenų patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

103. Teismų praktikoje susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017 57 punktas). Taip pat susipažinimas kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Todėl šios išlaidos iš kitos šalies atskirai nepriteisiamos. Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 51 punktas).

104. Teisėjų kolegija nusprendžia nepriteisti: i) ieškovei 1 500 Eur (100 Eur advokato paklausimų asociacijoms parengimo + 1 400 Eur pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui); ii) trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI 450 Eur teisinės išvados dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijoms mokėtino atlyginimo pagal paskutinę Europos Sąjungos teisingumo teismų praktiką paruošimo išlaidų; iii) trečiajam asmeniu nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Asociacijai LATGA 300,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (187,50 Eur susipažinimo su bylos medžiaga + 112,81 Eur konsultacijos dėl bylos) ir 892,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; iiii) trečiajam asmeniu nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai 309,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (187,50 Eur susipažinimo su bylos medžiaga + 121,60 Eur konsultacijos dėl bylos) bei 476,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

105. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose 2015 m. kovo 20 d. redakcijos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

106. Pagal Rekomendacijas ieškovės advokatui priteistini tokie maksimalūs užmokesčiai už: ieškinio paruošimą sudaro 3 222,50 Eur (1 289 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis), už dubliko – 2 182,20 Eur (1 454,80 Eur × 1,5) (Rekomendacijų 8.3 papunktis), už pareiškimo dėl ieškinio tikslinimo – 581,92 Eur (1454,80 Eur × 0,4) (Rekomendacijų 8.16 papunktis), pasirengimo posėdžiui ir atstovavimo 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje, kurio trukmė viena valanda (nuo 9 val. iki 10 val.) – 156,64 Eur (1 566,40 Eur × 0,1) (Rekomendacijų 8.19 papunktis) bei atstovavimą keturiolika valandų meditacijos procese – 2 192,96 Eur (1 566,40 Eur × 0,1 × 14 val.) (Rekomendacijų 8.20 papunktis), atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur × 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis), atsiliepimo į kasacinį skundą paruošimą – 4 750,75 Eur (1 900,30 Eur × 1,7) (Rekomendacijų 8.14 papunktis).

107. Pagal Rekomendacijas atsakovių advokatui priteistini šie maksimalūs užmokesčiai už: pasirengimą ir atstovavimą 2021 m spalio 14 d. teismo posėdyje sudaro 156,64 Eur (1 566,40 Eur × 0,1 × 1 val.) (Rekomendacijų 8.19 papunktis), baigiamosios kalbos paruošimą – 626,56 Eur (1 566,40 Eur × 0,4) (Rekomendacijų 8.16 papunktis), pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje (nuo 9 val. iki 10.35 val.) – 313,28 Eur (1 566,40 Eur × 0,1 × 2 val.) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas), atsiliepimo į ieškinį parengimą – 3 637 Eur (1 454,80 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 8.2 papunktis), tripliko parengimą – 1 976,40 Eur (1 317,60 Eur × 1,5) (Rekomendacijų 8.3 papunktis), rašto dėl mediacijos suderinimo ir paskyrimo paruošimą – 131,76 Eur (1 317,60 Eur× 0,1) (Rekomendacijų 8.17 papunktis), pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje (nuo 9.03 iki 11.58 val.) 503,79 Eur (1 679,30 Eur × 0,1 × 3 val.), pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje (nuo 9.00 val. iki 10.00 val.) – 167,93 Eur (1 679,30 Eur × 0,1), pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdyje (nuo 9.05 val. iki 9.21 val.) – 167,93 Eur (1 679,30 Eur × 0,1); dvejų prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą – 335,86 Eur (1 679,30 Eur × 0,1 × 2) (Rekomendacijų 8.17 papunktis), priešieškinį – 4 198,25 Eur (1 679,30 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 8.2 papunktis), apeliacinio skundo parengimo – 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur × 1,7) (Rekomendacijų 8.10 papunktis), kasacinio skundo paruošimo – 4 497,50 Eur (1 799 Eur × 2,2) (Rekomendacijų 8.13 papunktis).

108. Taigi, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 16 136,84 Eur (7 061,34 Eur (3 222,50 Eur ieškinio parengimo + 2 182,20 Eur advokato paklausimų ir dubliko paruošimo + 100 Eur pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo + 156,64 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje + 1 400 Eur atstovavimo meditacijos procese), + 4 324,75 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo + 4 750,75 Eur atsiliepimo į kasacinį skundą paruošimą).

109. Atsakovėms UAB VIEŠBUČIUI „LIETUVA“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ lygiomis dalimis priteistina maksimali bylinėjimosi išlaidų, suma sudaro 15 029,34 Eur (8 631,84 Eur (156,64 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdyje + 600 Eur baigiamosios kalbos paruošimo + 313,28 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje + 1 452 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo + 1 089 Eur tripliko parengimo ir mediacijos suderinimo bei paskyrimo + 85 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje + 85 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje + 85 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2022 m. kovo 22 d. teismo posėdyje + 200 Eur prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą paruošimo + 250 Eur priešieškinio parengimo), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo paruošimo) + 1 900 Eur apeliacinio skundo paruošimo + 4 497,50 Eur kasacinio skundo paruošimo).

110. Proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos 12 909,47 Eur (16 136,84 Eur - 20 proc.) bei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovėms lygiomis dalimis iš ieškovės – 3 005,87 Eur (15 029,34 Eur - 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų sumos.

111. Teisėjų kolegija, atlikusi ieškovės ir atsakovių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (12 909,47 Eur - 3 005,87 Eur), nusprendžia priteisti ieškovei Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA iš atsakovių UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ lygiomis dalims 9 903,60 Eur (po 4 951,80 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Iš viso priteisia 10 224,40 Eur (9 903,60 Eur + 320,80 Eur).

112. Pagal Rekomendacijas trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJOS advokatui priteistini tokie maksimalūs užmokesčiai: pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje sudaro 313,28 Eur (1 566,40 Eur × 0,1 × 2 val.) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas), atsiliepimą į ieškinį – 3 916 Eur (1 566,40 Eur × 2,5) (Rekomendacijų 8.2 papunktis).

113. Taigi, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 120 Eur (120 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje + 1 000 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo).

114. Pagal Rekomendacijas trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, Asociacijos LATGA advokatui priteistini maksimalūs užmokesčiai už: susipažinimą su bylą ir paaiškinimų paruošimą sudaro 159,81 Eur (1 598,10 Eur × 0,1) (Rekomendacijų 8.17 papunktis), pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 159,81 Eur (1 598,10 Eur × 0,1) (Rekomendacijų 8.19 papunktis), atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo – 4 750,75 Eur (1 900,30 Eur × 1,7) (Rekomendacijų 8.14 papunktis).

115. Taigi, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Asociacijai LATGA priteistina bylinėjimosi išlaidų sudaro 1 161,06 Eur (159,81 Eur susipažinimo su bylą ir paaiškinimų paruošimo + 93,75 Eur atstovavimo teismo posėdyje + 907,50 Eur atsiliepimo į kasacinė skundą paruošimo) bei trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai – 1 227,12 Eur (159,81 Eur susipažinimo su byla ir paaiškinimų paruošimą + 159,81 Eur pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje + 907,50 Eur atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo.

116. Teisėjų kolegija nusprendžia priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI 224 Eur (1 120 Eur (120 Eur pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje + 1 000 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo) - 80 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovių lygiomis dalimis tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Asociacijai LATGA 928,85 Eur Eur (1 161,06 Eur - 20 proc.) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijai 981,70 Eur (1 227,12 Eur - 20 proc.) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovės asociacijos Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA (juridinio asmens kodas 301555698) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės VIEŠBUČIO „LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 121906245) 34 040,21 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius keturiasdešimt eurų ir dvidešimt vieno cento) atlyginimą už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą ir 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“ (juridinio asmens kodas 110379432) 8 311,74 Eur (aštuonis tūkstančius trys šimtus vienuolika eurų ir septyniasdešimt keturių centų) atlyginimą už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą ir 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA (juridinio asmens kodas 301555698) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės VIEŠBUČIO „LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 121906245) ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“ (juridinio asmens kodas 110379432) lygiomis dalims 10 224,40 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt keturis eurus ir keturiasdešimt centų) (po 5 112,20 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, LIETUVOS VIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ ASOCIACIJAI (juridinio asmens kodas 122253270) iš ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA (juridinio asmens kodas 301555698) 224 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Asociacijai LATGA (juridinio asmens kodas 110061038) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės VIEŠBUČIO „LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 121906245) ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“ (juridinio asmens kodas 110379432) lygiomis dalims 928,85 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt penkis centus) (po 464,42 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (juridinio asmens kodas 124690361) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės VIEŠBUČIO „LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 121906245) ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“ (juridinio asmens kodas 110379432) lygiomis dalims 981,70 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt centų) (po 490,85 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Romualda JanovičienėVilija MikuckienėAntanas Rudzinskas