Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-941-407/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-22
Bylos Nr.: e2A-941-407/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01608-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Tomas Venckus, Vigintas Višinskis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės VIEŠBUČIO, „LIETUVA“, uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“
Ieškovas: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-941-407/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01608-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3; 2.7.1.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės VIEŠBUČIO „LIETUVA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei VIEŠBUČIUI „LIETUVA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis Vilnius“ dėl atlyginimo už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA (toliau – ir AVAKA) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) VIEŠBUČIO „LIETUVA“ 42 550,26 Eur, o iš atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ 10 389,68 Eur už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA yra Lietuvos Respublikoje veikianti ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai atskaitinga kolektyvinio administravimo asociacija, kuri administruoja Lietuvos bei užsienio audiovizualinių kūrinių autorių bei gamintojų turimas autorių ir gretutines teises. UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“ yra viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ valdytoja, o UAB „Naujasis Vilnius“ – viešbučio „Best Western Vilnius“ valdytoja. Viešbučių kambariuose yra įrengti televizoriai, per kuriuos yra rodomos (viešai skelbiamos) televizijos programos, kurių turinį sudaro audiovizualiniai kūriniai (filmai, serialai, televizijos laidos), saugomi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio viešas paskelbimas yra teisėtas ir galimas tik tuo atveju, jei autorių ir gretutinių teisių naudotojas (šiuo atveju – apgyvendinimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas) turi autorių ir gretutinių teisių turėtojų sutikimą – licenciją. Ieškovė atstovauja tiek Lietuvos, tiek užsienio audiovizualinių kūrinių autoriams ir gamintojams (prodiuseriams) bei savo narių ir atstovaujamo repertuaro atžvilgiu teisę į ieškinį įgyvendina savarankiškai ir be atskiro teisių turėtojų įgaliojimo. Atsakovės į ieškovę dėl licencijos suteikimo nesikreipė ir ignoravo ieškovės prašymus sudaryti licencines sutartis bei sistemingai pažeidinėjo ieškovės atstovaujamų teisių turėtojų turtines teises ir savo komercinėje veikloje jų audiovizualinių kūrinių repertuarą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. naudojo be sutikimo. Dėl to už šį laikotarpį iš atsakovių priteistinas du kartus didesnis atlyginimas, negu priklausytų teisėto ieškovės administruojamo repertuaro naudojimo atveju (ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA naudai priteisė iš atsakovės UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ 42 550,26 Eur, o iš atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ 10 389,68 Eur už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir po 6 196,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui Asociacijai LATGA priteisė iš atsakovių po 397,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA) priteisė iš atsakovių po 446,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad atsakovių viešbučių kambariuose yra įrengti televizoriai, kuriais transliuojamos televizijos programos. UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“ turi iš viso 456 kambarius, o UAB „Naujasis Vilnius“ – 114 kambarių ir viešai skelbia, kad kambariuose yra televizoriai. Galimybės klientui viešbučio kambaryje naudoti televizorių suteikimas yra viešas kūrinių ir gretutinių teisių objektų paskelbimas. Antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu įrodytas faktinis ieškovės atstovaujamo repertuaro panaudojimas. Ieškovė identifikavo 66 audiovizualinius kūrinius bei jų pirmuosius įrašus, kurie buvo naudojami ginčo laikotarpiu (2018 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2017 m. gegužės 29 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją (toliau – ir LVRA) ir atsakoves, konkrečiai nurodė prašymo sudaryti licencines sutartis faktinį ir teisinį pagrindą, tačiau atsakovės nepateikė atsakymo ir licencinių sutarčių dėl audiovizualinių kūrinių viešo skelbimo nesudarė. AVAKA 2017 m. lapkričio 17 d. rašte atsakovėms yra atskleistos visos reikšmingos aplinkybės, todėl bent jau nuo šio rašto gavimo atsakovės neginčijamai žinojo apie savo pareigą sudaryti sutartį su AVAKA.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovių veiksmai, kuriais nemokant licencinio mokesčio naudojamasi autorių ir gretutinių teisių turėtojų kūriniais, yra neteisėti, todėl taikytinos ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje numatytos ieškovės atstovaujamų teisių turėtojų teisių gynimo priemonės. Ieškinys reiškiamas ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pagal šią normą teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais.

6. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. AVAKA Visuotinis narių susirinkimas patvirtino licencinį tarifą ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką už viešą paskelbimą apgyvendinimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikloje. Byloje pateiktos Tarifų ir jų nuolaidų patvirtinimo bendrosios sąlygos. 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Taryba pakeitė (sumažino) licencinį tarifą ir apskaičiavimo tvarką. Mokėtinas licencinis atlyginimas yra apskaičiuotinas pagal nustatytą formulę, nustatant, kad mokėtinas licencinis atlyginimas (LA) yra lygus kambarių skaičiui (X), padaugintam iš licencinio tarifo (T=36 Eur / metus) ir kambarių užimtumo už ataskaitinį laikotarpį (Y) (LA=X*T*Y). Tarifo nustatymas atitinka įstatymo reikalavimus. Pagal šią formulę apskaičiuotas byloje prašomas priteisti atlyginimas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nustatė, kad tarp šalių derybos dėl licencinių sutarčių sudarymo vyksta nuo 2017 m., daugiau nei metus šioje byloje taikytas mediacijos procesas. Teismo vertinimu, tai, kad susitarimas nepasiektas per 5 metus, rodo, jog derybų procesas yra neefektyvus. ATGTĮ nenumato, kad vykstant deryboms kūrinius galima naudoti, nemokant licencinio mokesčio. Teismas taip pat nurodė, kad nesutikdamas su nustatytu mokesčiu kūrinių naudotojas turi teisę ginčyti kolektyvinio administravimo asociacijos nustatytą mokesčio tarifą, tačiau nei ginčas atskiroje byloje, nei ginčas byloje dėl mokesčio priteisimo nesukuria kūrinio naudotojo teisės licencinio mokesčio nemokėti.

8. Teismo vertinimu, AVAKA nustatytas licencinis atlyginimas yra racionalus ir apskaičiuotas pagrįstai. Atsakovų veiksmais sistemingai buvo pažeidžiamos ATGTĮ normos, todėl dvigubo tarifo taikymas yra teisingas ir pagrįstas. Televizijos programas atsakovai skelbia itin plačiu mastu (456 kambariuose ir 114 kambarių), tai daro būdami penkerius metus išsamiai informuoti apie neteisėtus veiksmus. Atsakomybę lengvinančių išskirtinių aplinkybių teismas nenustatė. Dėl to teismas nusprendė patenkinti ieškinį visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovės UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti apeliantėms apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. AVAKA yra įsteigta 2008 m. ir ištisą dešimtmetį atlyginimo už viešą kūrinių paskelbimą nesiekė rinkti. Todėl ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti naudotoją pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios, atsakovių atžvilgiu negali būti taikoma. 2017 m. gegužės 29 d. AVAKA kreipėsi elektroniniu laišku į LVRA, o ne į atsakoves su prašymu pradėti derybas. 2017 m. lapkričio 17 d. AVAKA apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims pagal sąrašą elektroniniu paštu išsiuntė prašymą „Sudaryti licencinę sutartį dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo teikiant apgyvendinimo paslaugas“, kuriame nurodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. įvyksiantis visuotinis AVAKA narių susirinkimas nustatys licencinio atlyginimo tarifo dydį ir jo apskaičiavimo sąlygas. AVAKA pažymėjo, kad detali informacija apie licencinių sutarčių sąlygas bus „papildomai suteikta po 2017 m. gruodžio 7 d. įvyksiančio visuotinio AVAKA narių susirinkimo“ ir pareikalavo, kad licencinės sutartys dėl viešo paskelbimo teikiant apgyvendinimo paslaugas būtų sudarytos iki 2018 m. sausio 1 d. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad bent jau nuo 2017 m. lapkričio 17 d. rašto gavimo atsakovės neginčijamai žinojo apie savo pareigą sudaryti sutartį su AVAKA. Pagal ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalies 1 punktą, atlyginimo tarifai yra būtina licencinės sutarties sąlyga. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turėjo pareigą ir objektyvią galimybę sudaryti licencines sutartis tol, kol nebuvo informuotos apie nustatytą ir taikytiną atlyginimo tarifą. Byloje nėra duomenų, kad tokia informacija ginčo laikotarpiu buvo paskelbta ir prieinama viešai AVAKA interneto tinklalapyje, nors ši pareiga nustatyta ATGTĮ 72¹⁸ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Ieškovė į atsakoves pakartotinai kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 20 d., informuodama, kad 2017 m. pabaigoje buvo pradėtos derybos su LVRA dėl licencinių sutarčių sudarymo klausimų ir taikytino licencinio tarifo, tačiau 2019 m. šios derybos buvo nutrauktos ir AVAKA „prašo apgyvendinimo paslaugas teikiančius ūkio subjektus iki 2019 m. rugsėjo 16 d. sudaryti licencines sutartis dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo pagal AVAKA Visuotinio narių susirinkimo ir Tarybos patvirtintą tvarką“, t. y. taikant 36 Eur metinį tarifą už vieną kambarį, bendrą patalpą ar erdvę, kuriose atliekamas AVAKA repertuaro viešas paskelbimas, ir atsižvelgiant į kambarių užimtumo procentą. Atsakomybė už tokį AVAKA neveikimą atsakovėms negali būti perkeliama ir ieškovės reikalavimas priteisti atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties.

9.2. AVAKA byloje nepaneigė, kad jos veiklos ir skaidrumo ataskaitose bylai reikšmingu laikotarpiu nebuvo pranešta apie tai, jog pradėtas viešo paskelbimo teisės administravimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, teigdamas, kad skaidrumo ataskaitos nėra dokumentas, kuriuo nustatoma kolektyvinio administravimo subjekto kompetencija ir įgaliojimų atstovauti apimtis. Tačiau toks vertinimas yra neteisingas. Veiklos ir skaidrumo ataskaita yra oficialus kolektyvinio administravimo organizacijos dokumentas, kurio sudarymo ir skelbimo reikalavimai yra reglamentuoti teisės aktuose. Jeigu kolektyvinio administravimo organizacija apie atitinkamos teisės administravimą net nepraneša viešai, jos įgaliojimų faktas ir apimtys bei reikalavimai mokėti atlyginimą potencialiems naudotojams kelia didelių abejonių. Byloje nėra duomenų apie viešą atstovaujamų teisių turėtojų sąrašo paskelbimą 2018–2019 m. ir atsakovių galimybę susipažinti su tokiais viešais duomenimis. AVAKA santykiuose su LVRA rėmėsi 2018 m. gegužės 29 d. AGICOA (angl. Association of International Collective Management of Audiovisual Works) patvirtinimu, kad 2015 m. tarp šalių buvo sudarytas Bendradarbiavimo susitarimas (nors jo turinys nebuvo atskleistas). Kartu su dubliku ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 1 d. AVAKA ir AGICOA sudarytą Tarpusavio atstovavimo susitarimą, kuriame, be kita ko, konstatuojama, kad minėtu susitarimu pripažįstamas negaliojančiu bei pakeičiamas tarp tų pačių šalių 2015 m. lapkričio 30 d. sudarytas ir 2018 m. sausio 30 d. pakeistas Bendradarbiavimo susitarimas. Pagal šią formuluotę lieka neaišku, ar iki 2019 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių sudaryti susitarimai yra pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ar nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Aiškių ir vienareikšmių duomenų dėl AVAKA įgaliojimų atstovauti teisių turėtojus nebuvimas yra papildoma priežastis, dėl ko ginčo laikotarpiu tiek LVRA, tiek ir atsakovės su ieškove sutarčių nesudarė.

9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo imperatyvias ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru (t. y. su kūrinių sąrašu). Repertuaro atskleidimas naudotojams yra ypač svarbus, siekiant įsitikinti, kam turi būti mokama už atitinkamų kūrinių naudojimą. Nei vienas AVAKA ir AGICOA repertuarui priskiriamas kūrinys nebuvo atskleistas nei ikiteisminėje AVAKA bei LVRA ginčo stadijoje, nei nagrinėjamoje byloje. Ieškovė, remdamasi antstolio 2019 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame teigiama, kad „įjungus televizorių fiksuotos retransliuojamos programos“ atsakovių valdomuose viešbučiuose, neįvardino nei vieno atvejo, kai buvo neteisėtai panaudotas užsienio teisių turėtojui priklausantis (AGICOA administruojamas) kūrinys.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad AVAKA nustatytas tarifas yra racionalus ir apskaičiuotas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo ATGTĮ 72¹³ straipsnio 1 dalies ir AVAKA visuotinio narių susirinkimo 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtintų Tarifų ir jų nuolaidų patvirtinimo bendrųjų sąlygų egzistavimo faktą, tačiau AVAKA nustatytų tarifų jų kontekste tinkamai neišanalizavo, į atsakovių argumentus neatsižvelgė. Pirma, kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija taikytino tarifo dydį turėtų nustatyti įvertindama savo situaciją, o ne imdama kaip bazę kitų kolektyvinio administravimo organizacijų taikomų tarifų dydžius. Antra, AVAKA nustatytas tarifo dydis turėtų būti pagrįstas repertuaro apimtimi. Trečia, AVAKA nustatytas tarifas turi atspindėti naudotojų gaunamą naudą, naudojant repertuarą (Sąlygų 10 punktas); repertuaro svarbą skirtingoje naudotojų komercinėje ir ūkinėje veikloje, kai didesni tarifai nustatomi toms naudotojų veiklos sritims, kurių pagrindą sudaro repertuaro naudojimas (Sąlygų 12 punktas); didesni tarifai sietini su repertuaro pasiekiamumu platesnei visuomenės daliai (Sąlygų 13 punktas). AVAKA tarifas yra neadekvatus, neproporcingai didelis ir diskriminuojantis viešbučių verslą, lyginant su taikomu kabelinės retransliacijos operatoriams.

9.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovių ieškovės nurodytas sumas. Visi nurodyti AVAKA veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą atleisti apeliantes nuo civilinės atsakomybės dėl kreditorės (t. y. AVAKA) kaltės. Ieškovė atlyginimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o neteisėtus veiksmus įrodinėja antstolio faktinių aplinkybių protokolu, kuris buvo surašytas 2019 m. gegužės 29 d. Ieškovė neįrodė AVAKA repertuaro naudojimo viso ginčo laikotarpiu. Šiuo atveju nėra pagrindo priteisti du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Galimybę priteisti kitokio dydžio (o ne dvigubai didesnį) atlyginimą yra patvirtinęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu byloje Nr. 1/2017. Atsakovės nevengė mokėti atlyginimo kitoms kolektyvinio administravimo organizacijoms (LATGA ir AGATA), licencinės sutartys su ieškove nebuvo sudarytos ne dėl atsakovių kaltės, o dėl to, kad pati ieškovė laiku neišviešino viešo paskelbimo administravimo fakto, nepateikė pakankamai duomenų sutartims sudaryti, apie nustatytą tarifą atsakoves informavo tik 2019 m. rugpjūčio 20 d., objektyviais duomenimis nepagrindė nustatyto tarifo dydžio, nesudarė galimybės susipažinti su administruojamu (užsienio kūrėjų) repertuaru, neįrodė ginčo laikotarpiu atstovavusi užsienio subjektams ir siekė daryti spaudimą atsakovėms, o ne bendradarbiauti. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais dvigubas atlyginimo dydis ieškovei negali būti priteisiamas. Kaip byloje pripažino pati AVAKA, nei vienas apgyvendinimo paslaugų rinkos dalyvis šiuo metu nėra sudaręs licencinės sutarties. Todėl išskirti atsakoves ir įvertinti jų laukimą kaip „sistemingą ATGTĮ normų pažeidimą“ „itin plačiu mastu“ nėra pagrindo.

Atsiliepimas

10. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

10.1. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (2018 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d.) atsakovių valdomų viešbučių kambariuose buvo viešai paskelbti ne mažiau kaip 66 ieškovės repertuaro audiovizualiniai kūriniai ir šių kūrinių pirmieji įrašai be ieškovės sutikimo (licencijos). UAB „Naujasis Vilnius“ 2022 m. sausio 10 d. byloje pareiškė priešieškinį, kuriame reikalavo nustatyti atitinkamą licencinį tarifą už ieškovės atstovaujamo repertuaro panaudojimą. UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“ priešieškinį palaikė. Nors apygardos teismas priešieškinį atsisakė priimti, šie procesiniai veiksmai turėtų būti vertinami kaip atsakovių valios išraiška ir pripažinimas, kad AVAKA repertuaras jų veikloje yra naudojamas, o atsakovės turi pareigą už tai susimokėti. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad visuose atsakovių valdomų viešbučių kambariuose yra įrengti televizoriai. Šios aplinkybės atsakovės neginčija, be to, apeliaciniame skunde nurodo, kokios sumos visu ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo sumokamos kabelinės televizijos teikėjui ir asociacijoms LATGA bei AGATA už jų atstovaujamo repertuaro viešą paskelbimą. Tai patvirtina, kad televizoriai apeliančių valdomų viešbučių kambariuose veikė ir buvo naudojami visą ginčo laikotarpį.

10.2. Ieškovė atsakovėms pateikė visą įstatyme numatytą informaciją ir dar daugiau, tačiau siekdama vilkinti derybų procesą atsakovėms derybose atstovavusi LVRA reikalavo perteklinės ir itin didelės apimties informacijos, nors tokia atsakovių reikalavimo teisė nenumatyta teisės aktuose. Reikalavimas pateikti informaciją apie AVAKA administruojamą repertuarą yra įvykdomas tuo atveju, kai yra pateikiamas visų administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų sąrašas. Šis reikalavimas taip pat yra tenkinamas ir nurodžius administruojamo repertuaro apibūdinimą, t. y. administruojamų kūrinių ir gretutinių teisių objektų rūšis bei administruojamas teises (ATGTĮ 72¹⁷ straipsnio 2 punktas). Šią savo pareigą ieškovė visiškai įvykdė dar 2018 m. gegužės 22 d., kai abiejų atsakovių interesams atstovavusios LVRA prašymu AVAKA pateikė tikslų lietuviškų kūrinių repertuaro sąrašą; tarptautinio aljanso AGICOA patvirtinimą, kad ieškovė yra įgaliota Lietuvos Respublikoje atstovauti ir administruoti užsienio teisių turėtojų repertuaro (audiovizualinių kūrinių ir jų pirmųjų įrašų) viešo paskelbimo teisę. Kolektyvinio administravimo organizacijos neturi pareigos skelbti savo atstovaujamų narių sąrašo (ATGTĮ 72¹⁸ straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovaujamų Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių turėtojų sąrašas ilgą laiką (įskaitant visą derybų su atsakovėmis ir jas atstovaujančia LVRA laikotarpį bei didžiąją dalį laiko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) buvo skelbiamas viešai. Šią aplinkybę atsakovės pačios patvirtino triplike.

10.3. Pagal įstatymą pareigą kreiptis į kolektyvinio administravimo organizaciją (ieškovę) su prašymu suteikti licenciją turi autorių ir gretutinių teisių naudotojai (atsakovės) likus bent 14 darbo dienų iki faktinio teisių panaudojimo (ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalis). Ieškovė į atsakoves su prašymu sudaryti licencines sutartis (atsakovėms išsiųstu registruotu paštu) kreipėsi dar 2017 m. lapkričio 18 d., todėl atsakovių pozicija, kad pareiga sudaryti licencines sutartis su ieškove kilo ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio 20 d., yra nepagrįsta. Atsakovių vardu ir interesais derybas dėl licencinių sutarčių sudarymo su ieškove pradėjo trečiasis asmuo LVRA. Aplinkybė, kad po nesėkmingų derybų ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakoves su prašymu sudaryti licencines sutartis, negali pakeisti (nukelti) atsakovių pareigos sudaryti licencines sutartis atsiradimo momento ir negali panaikinti atsakovių pareigos licencinį atlyginimą sumokėti už faktinį ieškovės repertuaro naudojimo laikotarpį. Ieškovės pareiga kiekvienais metais viešai paskelbti skaidrumo ataskaitą ir joje pateikti įstatyme numatytą informaciją neturi įtakos atsakovių pareigai sudaryti licencines sutartis bei mokėti licencinį atlyginimą.

10.4. Teismas iš atsakovių priteistiną licencinį atlyginimą nustatė ir apskaičiavo pagal įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles. Pagal ATGT nuostatas kolektyvinio administravimo organizacija turi teisę vienašališkai nustatyti taikytino tarifo dydį ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką (formulę). Įstatyme numatyta šalių teisė (galimybė) derėtis dėl licencinės sutarties sąlygų (ATGTĮ 72¹³ straipsnio 5 dalis) savaime nereiškia, kad licencinio atlyginimo dydis bei apskaičiavimo tvarka privalo būti suderinti abiejų šalių (išskyrus konkrečius įstatyme nustatytus atvejus). Licencinio tarifo dydį ieškovė nustatė pagrįstai ir atsižvelgdama į kainą, kurią atsakovės priėmė kaip tinkamą šioje licencijavimo santykių srityje. Audiovizualinių kūrinių autorių ir gamintojų teisės televizijos programose yra naudojamos kur kas didesne apimtimi, nei muzikos kūrinių autorių ir fonogramų gamintojų. Nustatydama licencinį tarifą ieškovė įvertino ir tai, kokiomis proporcijomis asociacijos AVAKA, LATGA ir AGATA suteikia licencines sutartis ir gauna licencinį atlyginimą už retransliavimo teisės naudojimą mokamas televizijos paslaugas teikiančių operatorių veikloje. Pačios atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teisme iškėlė bylą, kurioje licencinį tarifą už visų trijų asociacijų repertuaro naudojimą reikalauja nustatyti būtent pagal tas pačias proporcijas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi retransliuotojų atžvilgiu taikomu tarifu, nes būtina įvertinti skirtingą veiklą vykdančių ūkio subjektų ekonomines veiklos sąlygas, jų gaunamas pajamas.

10.5. Dvigubo atlyginimo priteisimas pagal ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalį yra siejamas su vienintele objektyvia aplinkybe, t. y. kad reikalavimą pareiškė kolektyvinio administravimo organizacija dėl kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo be licencijos. Ieškovės repertuarą savo veikloje atsakovės neteisėtai naudojo aiškiai tai suvokdamos, aktyvių veiksmų užtikrinti ieškovės repertuaro naudojimo teisėtumą nesiėmė ir sąmoningai pasirinko toliau tęsti neteisėtą autorių ir gretutinių teisių saugomo turinio naudojimą. Tokiu būdu atsakovės, kaip profesionalūs verslo subjektai, kuriems yra keliami aukštesni atidumo standartai, prisiėmė su savo verslo sprendimais susijusius neigiamus padarinius, įskaitant ir dvigubo atlyginimo priteisimo riziką. Aplinkybė, kad nei vienas apgyvendinimo paslaugų rinkos dalyvis nėra sudaręs licencinės sutarties su ieškove, neturi reikšmės atsakovių civilinės atsakomybės individualizavimui.

11. Tretieji asmenys asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

11.1. Aplinkybė, kad viešbučiai ir kitų paslaugų teikėjai nėra sudarę licencinių sutarčių su ieškove dėl audiovizualinių kūrinių skelbimo viešbučių kambariuose, niekaip nepagrindžia atsakovių argumento, jog jos neturi pareigos mokėti ieškovei autorinio atlyginimo.

11.2. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad apie pareigą sudaryti licencinę sutartį su ieškove ir mokėti autorinį atlyginimą už audiovizualinių kūrinių skelbimą viešbučių kambariuose atsakovės vėliausiai sužinojo 2017 m. lapkričio 17 d.

11.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad autorinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių skelbimą viešbučių kambariuose negali būti nustatomas atsižvelgiant į ieškovės susitarimus su kabelinės retransliacijos paslaugų teikėjais ir tokiuose susitarimuose nustatyto autorinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių retransliaciją kabeliniais tinklais tarifu. Kūrinių viešas paskelbimas yra savarankiškas kūrinio panaudojimo būdas, nesusijęs su retransliavimu. Viešbučiai iš vieno kliento gauna daug didesnes pajamas nei retransliuotojai. Viešbučių ir retransliavimo operatorių klientai yra skirtingi, viešbučio kambaryje lankosi ir kūrinius gali naudoti žymiai daugiau asmenų per mėnesį, nei retransliavimo atveju namų ūkiuose. Retransliuotojų abonentų skaičius yra žymiai didesnis.

12. Trečiasis asmuo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą patenkinti; priteisti LVRA apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LVRA niekada neignoravo AVAKA reiškiamų reikalavimų, o dėjo visas pastangas pasiekti susitarimą derybų būdu. Atsižvelgiant į tai, kad savo reikalavimus dėl atlyginimo už viešą paskelbimą mokėjimo AVAKA pareiškė praėjus dešimtmečiui po kolektyvinio administravimo organizacijos įsteigimo, į tai, kad audiovizualinių kūrinių autorių ir prodiuserių teisėms Lietuvoje atstovauja ir LATGA, derybų eigoje LVRA norėjo konkrečiai žinoti, kokius įgaliojimus atstovauti teisių turėtojams AVAKA įgijo bei kokį repertuarą administruoja. Pakankamų ir konkrečių duomenų apie turimus įgaliojimus AVAKA nepateikė ir išsamaus administruojamo repertuaro niekada neatskleidė. Vietoje to, derybos buvo nutrauktos ir pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje, prašant iš atsakovių priteisti dvigubo dydžio atlyginimą už laikotarpį, kai net pati AVAKA nedeklaravo administruojanti viešojo paskelbimo teises. Šioje situacijoje atsakovėms atsakomybė už AVAKA veiksmus (neveikimą) negali būti perkeliama ir prašoma suma neturėtų būti priteisiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

15. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA yra Lietuvos Respublikoje veikianti ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai atskaitinga kolektyvinio administravimo organizacija, kuri administruoja Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių autorių bei gamintojų turimas autorių ir gretutines teises. AVAKA įsteigta 2008 m., jos nariais yra daugiau kaip 500 Lietuvos audiovizualinių kūrinių autorių ir pirmojo įrašo gamintojų (prodiuserių). Ieškovei pagal 2015 m. sudarytą Bendradarbiavimo susitarimą yra pavesta atstovauti ir administruoti Lietuvos Respublikoje visą tarptautinio aljanso AGICOA repertuarą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Atsakovė UAB VIEŠBUTIS „LIETUVA“ yra viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“, kuriame yra 456 kambariai, valdytoja, o atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ – viešbučio „Best Western Vilnius“, kuriame yra 114 kambarių, valdytoja. Šių viešbučių visuose kambariuose yra įrengti televizoriai, per kuriuos yra transliuojamos lietuviškos ir užsienio televizijos programos.

17. Ieškovė 2017 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į LVRA, kurios narės yra atsakovės, su prašymu pradėti derybas dėl licencinio atlyginimo tarifo dydžio nustatymo už autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą LVRA narių veikloje. Nesulaukusi atsakymo, ieškovė 2017 m. liepos 3 d. el. laišku ir 2017 m. liepos 31 d. raštu pakartotinai kreipėsi į LVRA, teiraudamasi, kada galima tikėtis sulauki LVRA atsakymo, bei suteikdama papildomą terminą LVRA atsakymui pateikti.

18. Ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėjus, nurodytus Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 15 d. paskelbtame sąraše, reikalaudama, kad visi apgyvendinimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai iki 2018 m. sausio 1 d. su AVAKA sudarytų licencines sutartis dėl viešo paskelbimo teisės naudojimo teikiant apgyvendinimo paslaugas. Minėtame rašte pažymėta, kad išsami informacija apie licencinių sutarčių sąlygas ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką apgyvendinimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams bus papildomai suteikta po 2017 m. gruodžio 7 d. įvyksiančio visuotinio AVAKA narių susirinkimo, kuriame bus priimti sprendimai dėl licencinio atlyginimo tarifo dydžio ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo sąlygų už viešo paskelbimo teisės naudojimą ūkio subjektams teikiant apgyvendinimo paslaugas patvirtinimo.

19. 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinis visuotinis AVAKA narių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė: patvirtinti Licencinio tarifo už viešą kūrinių naudojimą tvarkos projektą; pritarti licencinio tarifo dydžiui, naudojamam licencinio mokesčio apskaičiavimo formulėje – 36,15 Eur už kambarį per metus; patikėti tarybai koreguoti licencinio tarifo dydį ir apskaičiavimo tvarką. Pagal patvirtintą Licencinio tarifo už viešą kūrinių naudojimą tvarkos projektą mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę MA=X×T×N×Y, kurioje MA – mokėtinas atlyginimas, X – kambarių skaičius, T – licencinis tarifas, N – koeficientas, taikytinas pagal 5 žvaigždučių skalę, Y – užimtumo procentas per atsiskaitomąjį laikotarpį (deklaruojamas kiekvienų metų gruodžio 1 dieną už praėjusius 12 mėnesių).

20. AVAKA taryba 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė tokius sprendimus: 1) pritarti AVAKA administracijos siūlomiems taikyti tarifams su nuolaida, už viešą kūrinių paskelbimą viešbučių kambariuose: 30 Eur už kambarį už 2019 ir ankstesnius metus; 33 Eur už kambarį už 2020 m.; 36 Eur už kambarį už 2021 m., netaikant žvaigždučių koeficiento; 2) nepavykus geranoriškai sudaryti sutarčių su kūrinių naudotojais, pradėti teisminius procesus prieš LVRA / LKTA (Lietuvos kaimo turizmo asociacija) narius dėl atlyginimo už neteisėtą AVAKA atstovaujamų teisių turėtojų kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą viešbučių kambariuose, nuo 2018 m. sausio 1 d. taikant 36 Eur tarifą už kambarį per metus, bet netaikant žvaigždučių koeficiento.

21. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į LVRA narius, nurodydama, kad po jos ankstesnio kreipimosi LVRA ir LKTA iniciatyva buvo pradėtos derybos dėl licencinių sutarčių sudarymo klausimų ir taikytino licencinio tarifo; nepasiekus jokių derybinių rezultatų, 2019 m. pradžioje AVAKA ir LVRA bei LKTA derybos buvo nutrauktos; esant tokiai situacijai, AVAKA prašo apgyvendinimo paslaugas teikiančius ūkio subjektus iki 2019 m. rugsėjo 16 d. sudaryti licencines sutartis dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo pagal AVAKA visuotinio narių susirinkimo ir tarybos patvirtintą tvarką.

22. Atsakovės licencinių sutarčių su ieškove nesudarė, todėl pastaroji kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB VIEŠBUČIO „LIETUVA“ 42 550,26 Eur, o iš atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ 10 389,68 Eur už neteisėtą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą.

23. Atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį patenkinti visiškai, apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas dėl jų pareigos sudaryti licencines sutartis, šios pareigos atsiradimo momento; kelia klausimus dėl AVAKA įgaliojimų atstovauti teisių turėtojus; teigia, kad teismas netinkamai taikė ATGTĮ nuostatas, įpareigojančias kolektyvinio administravimo organizaciją sudaryti sąlygas prašymą pateikusiems naudotojams susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru; netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas dėl kūrinių neteisėto naudojimo visą ginčo laikotarpį; nepagrįstai priteisė du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

Dėl audiovizualinių kūrinių naudojimo viešbučių veikloje teisėtumo

24. Pagal ATGTĮ 73 straipsnį autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (duomenų bazių gamintojų) teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

25. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti, be kita ko, transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete) (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti, be kita ko, transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą (ATGTĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. ATGTĮ 2 straipsnio 55 dalyje (iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusios šio straipsnio redakcijos 45 dalyje, iki 2019 m. sausio 1 d. – 42 dalyje) nustatyta, kad viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamo tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimų, išskyrus transliaciją. Pagal to paties straipsnio 33 dalį (iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusios šio straipsnio redakcijos 31 dalį, iki 2019 m. sausio 1 d. – 30 dalį) kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia).

27. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, aiškinant atitinkamas nuostatas, reglamentuotas 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo bei 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje, yra konstatuota, kad viešbučiai, kurių klientams skirtuose kambariuose įrengti televizoriai, į kuriuos siunčiamas transliuojamas signalas, vykdo viešą skelbimą (žr., pvz., ESTT 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje Nr. C-306/05 47 ir 54 punktus; 2012 m. kovo 15 d. sprendimo byloje Nr. C?162/10 47 punktą).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliančių viešbučių visuose kambariuose yra įrengti televizoriai, per kuriuos yra transliuojamos lietuviškos ir užsienio televizijos programos. Tai patvirtina antstolio 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių protokolai, kuriuose užfiksuota tiek pačių viešbučių „Radisson Blu Hotel Lietuva“ ir „Best Western Vilnius“ interneto tinklalapiuose viešai skelbiama informacija, tiek šių viešbučių kambariuose įjungus televizorių užfiksuotos konkrečios transliuojamos programos. Apeliantės neginčija, kad jos, kaip minėtų viešbučių valdytojos, yra laikytinos kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudotojomis ATGTĮ nuostatų prasme.

29. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATGTĮ 72¹² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacija licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus suteikia kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojams (toliau – naudotojai), sudarydama su jais licencinę sutartį. Licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų (nuo 2022 m. gegužės 1 d. ši dalis papildyta nuostata „o prašymą suteikti išplėstines licencijas – ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų“) iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pagal licencijų teikimo tvarkos aprašą, tvirtinamą kolektyvinio administravimo organizacijos laikantis šio įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų.

30. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad apeliantės, savo viešbučių kambariuose per televizorius viešai skelbdamos audiovizualinius kūrinius ir (ar) gretutinių teisių objektus, turi pareigą sudaryti licencinę sutartį su atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija. Kaip minėta, ieškovė administruoja Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių autorių bei gamintojų turimas autorių ir gretutines teises. Apeliantės su ieškove licencinių sutarčių nesudarė nei per įstatyme nustatytą terminą, nei per ieškovės papildomai suteiktus terminus iki jos kreipimosi į teismą. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovių veiksmai, kuriais nemokant licencinio mokesčio naudojamasi autorių kūriniais ir gretutinių teisių objektais, yra neteisėti.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad AVAKA įsteigta 2008 m., tačiau anksčiau atlyginimo už viešą kūrinių paskelbimą nereikalavo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, kad dėl šios priežasties joms negali būti taikoma ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti naudotoją pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios. Pažymėtina, kad pagal šią įstatymo nuostatą būtent kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudotojas turi pareigą pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė 2017 m. gegužės 29 d. raštu inicijavo derybas su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija dėl licencinio atlyginimo tarifo dydžio nustatymo už autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą LVRA narių veikloje, o 2017 m. lapkričio 17 d. raštu ir pakartotinai 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėjus (LVRA narius, įskaitant ir atsakoves) reikalaudama gera valia sudaryti licencines sutartis dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo, nepaneigia minėtos apeliančių pareigos nevykdymo ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu jų veikloje audiovizualiniai kūriniai ir (ar) gretutinių teisių objektai buvo naudojami teisėtai.

32. Dėl tos pačios priežasties nesutiktina ir su apeliančių argumentu, kad 2018 m. ir 2019 m. AVAKA skaidrumo ataskaitose nepranešta apie pradėtą viešo paskelbimo teisės administravimą, todėl, anot apeliančių, ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už šį laikotarpį. Kaip minėta, dėl pareigos sudaryti licencines sutartis dėl audiovizualinių kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudojimo teikiant apgyvendinimo paslaugas ieškovė dar 2017 m. kreipėsi tiek į LVRA, tiek į jos narius tiesiogiai. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliantės nebuvo tinkamai informuotos apie AVAKA vykdomą viešo paskelbimo teisės administravimą.

33. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliančių argumentą, kad jos neturėjo objektyvios galimybės sudaryti licencines sutartis tol, kol nebuvo informuotos apie nustatytą atlyginimo tarifą. Kaip minėta, ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu apgyvendinimo paslaugų teikėjus informavo, kad išsami informacija apie licencinių sutarčių sąlygas ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką apgyvendinimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams bus papildomai suteikta po 2017 m. gruodžio 7 d. įvyksiančio visuotinio AVAKA narių susirinkimo, kuriame bus priimti sprendimai dėl licencinio atlyginimo tarifo dydžio ir licencinio atlyginimo apskaičiavimo sąlygų už viešo paskelbimo teisės naudojimą ūkio subjektams teikiant apgyvendinimo paslaugas patvirtinimo. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinis visuotinis AVAKA narių susirinkimas patvirtino Licencinio tarifo už viešą kūrinių naudojimą tvarkos projektą ir nustatė licencinio tarifo dydį. Taigi apeliantės, turėdamos pareigą sudaryti licencines sutartis, po 2017 m. gruodžio 7 d. galėjo kreiptis į ieškovę dėl informacijos apie nustatytą atlyginimo tarifą suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad byloje nėra duomenų, jog tokia informacija ginčo laikotarpiu buvo paskelbta ir prieinama viešai AVAKA interneto tinklalapyje, kaip reikalaujama pagal ATGTĮ 72¹⁸ straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat nepaneigia apeliančių padaryto pažeidimo.

34. ATGTĮ 72¹² straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojo (naudotojų) suderinta valia gali būti pradėtos individualios ar kolektyvinės derybos dėl licencinės sutarties sudarymo. Derybose dalyvaujančios šalys viena kitai turi pateikti visą deryboms reikalingą informaciją, vadovaudamosi sąžiningumo, teisėtumo ir protingumo principais.

35. Iš byloje pateikto ieškovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto matyti, kad LVRA ir LKTA iniciatyva buvo pradėtos derybos su AVAKA dėl licencinių sutarčių sudarymo klausimų ir taikytino licencinio tarifo, tačiau nepasiekus jokių derybinių rezultatų, 2019 m. pradžioje derybos buvo nutrauktos. Šiuo raštu ieškovė pakartotinai kreipėsi į apgyvendinimo paslaugas teikiančius ūkio subjektus, prašydama iki 2019 m. rugsėjo 16 d. sudaryti licencines sutartis dėl autorių ir gretutinių teisių naudojimo pagal AVAKA visuotinio narių susirinkimo ir tarybos patvirtintą tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad vyko kolektyvinės derybos, kurios pasibaigė šalims nepasiekus jokio susitarimo, nėra pagrindas atleisti apeliantes nuo pareigos sudaryti licencines sutartis ir mokėti nustatyto dydžio atlyginimą už audiovizualinių kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų naudojimą tuo laikotarpiu. Pažymėtina, kad net ir po šių derybų apeliantės nesudarė licencinių sutarčių su ieškove, nors byloje nepaneigta, kad jos gavo minėtus ieškovės raštus, t. y. tiek 2017 m. lapkričio 17 d. prašymą, tiek 2019 m. rugpjūčio 20 d. pakartotinį prašymą sudaryti licencines sutartis.

Dėl ieškovės įgaliojimų atstovauti teisių turėtojams

36. Pagal ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas gali būti taikomas kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką). ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinis administravimas vykdomas pagal kolektyvinio administravimo organizacijos su kolektyviai administruojamų teisių turėtojais pasirašytas sutartis, kuriose kolektyviai administruojamų teisių turėtojai suteikia pasirinktai kolektyvinio administravimo organizacijai leidimą kolektyviai administruoti jų turimas autorių teises ar gretutines teises. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATGTĮ 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises.

37. Pagal ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalį kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo mokesčio naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

38. Pirmiau jau minėta, kad ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA yra Lietuvos Respublikoje veikianti ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai atskaitinga kolektyvinio administravimo organizacija, kuri administruoja Lietuvos ir užsienio audiovizualinių kūrinių autorių bei gamintojų turimas autorių ir gretutines teises. Byloje pateikti duomenys (žr. ieškinio 10 priedą) patvirtina, kad AVAKA nariais yra daugiau kaip 500 Lietuvos audiovizualinių kūrinių autorių ir pirmojo įrašo gamintojų (prodiuserių). Ieškovė taip pat byloje pateikė savo narių, kurių kūriniai ir gretutinių teisių objektai buvo neteisėtai paskelbti, narystės sutartis (žr. dubliko 10 priedą). Be to, byloje pateiktas Tarptautinės audiovizualinių kūrinių kolektyvinio administravimo asociacijos (AGICOA) 2018 m. gegužės 9 d. patvirtinimas, kad ieškovei pagal 2015 m. sudarytą Bendradarbiavimo susitarimą yra pavesta atstovauti ir administruoti Lietuvos Respublikoje visą AGICOA repertuarą (žr. ieškinio 2 priedą). Ieškovė taip pat byloje pateikė 2019 m. rugsėjo 1 d. sudarytą AGICOA ir AVAKA Abipusio atstovavimo sutartį, kuria pakeista iki tol galiojusi 2015 m. lapkričio 30 d. (pakeista 2018 m. sausio 30 d. sudarytu 1 Priedu) Bendradarbiavimo sutartis ir kurios 1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi AGICOA įgalioja AVAKA atstovauti AGICOA repertuarui vedant derybas ir sudarant licencijavimo sutartis dėl naudojimosi jos teisėmis Lietuvoje (žr. dubliko 9 priedą ir jo vertimą, pateiktą su 2020 m. sausio 30 d. prašymu (DOK-4135).

39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų apie viešą ieškovės atstovaujamų teisių turėtojų sąrašo paskelbimą 2018–2019 m. ir atsakovių galimybę susipažinti su tokiais viešais duomenimis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. raštu kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėjus (įskaitant ir apeliantes), reikalaudama sudaryti licencines sutartis dėl viešo paskelbimo teisės naudojimo teikiant apgyvendinimo paslaugas. ATGTĮ 72¹² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Taigi, jeigu apeliantėms kilo abejonių dėl AVAKA įgaliojimų atstovauti audiovizualinių kūrinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams, jos galėjo kreiptis į ieškovę dėl atitinkamos informacijos suteikimo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad jos tai padarė ir kad joms nebuvo suteikta tokia informacija (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 36 punkte paminėti įrodymai patvirtina ieškovės turimus (ir ginčui aktualiu laikotarpiu turėtus) įgaliojimus atstovauti audiovizualinių kūrinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų interesus bei šių įgaliojimų apimtį.

40. Negalima sutikti su apeliančių argumentu, kad iš 2019 m. rugsėjo 1 d. AGICOA ir AVAKA Abipusio atstovavimo sutarties sąlygų nėra aišku, ar ankstesnis jų 2015 m. lapkričio 30 d. sudarytas ir 2018 m. sausio 30 d. pakeistas Bendradarbiavimo susitarimas yra pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ar nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Abipusio atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad „Bendradarbiavimo sutartis, kurią šalys sudarė 2015 m. lapkričio 30 d. ir pakeitė 2018 m. sausio 30 d. sudarytu 1 Priedu, yra laikoma negaliojančia ir nuo šios dienos ją pakeičia ši Abipusio atstovavimo sutartis.“ Taigi iš šios sąlygos yra pakankamai aišku, kad ankstesnioji Bendradarbiavimo sutartis galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d., o nuo šios dienos galioja Abipusio atstovavimo sutartis. Pastarojoje sutartyje nėra jokių sąlygų apie tai, kad ankstesnioji Bendradarbiavimo sutartis laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taigi tokios apeliančių abejonės yra nepagrįstos ir nepaneigia jų padaryto pažeidimo – nesudarius licencinių sutarčių, todėl neteisėto audiovizualinių kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo savo veikloje.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nebuvo nurodytas nei vienas AVAKA ir AGICOA repertuarui priskiriamas kūrinys. Ieškovė byloje pateikė antstolio 2019 m. birželio 5–6 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuotos atitinkamų savaičių dienomis (2019 m. gegužės 27 d.–2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d.–2019 m. rugsėjo 29 d.) viešai skelbiamos lietuviškų kanalų programos. Ieškinio 58 punkte pateikta konkreti informacija, kurie ieškovės atstovaujamų teisių turėtojų kūriniai ir gretutinių teisių objektai buvo viešai skelbiami tomis dienomis (iš viso 44). Dubliko 116 punkte papildomai pateikta informacija apie dar 22 audiovizualinių kūrinių neteisėtą panaudojimą viso ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.). Apeliančių argumentą, kad ieškovės pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo AVAKA repertuaro naudojimo viso ginčo laikotarpiu, paneigia jų pačių apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie sumokėtas sumas per ginčo laikotarpį kabelinės televizijos paslaugų teikėjui ir asociacijoms LATGA bei AGATA už jų atstovaujamo repertuaro viešą paskelbimą (žr. apeliacinio skundo 12 punktą). Taigi apeliantės iš esmės pripažino, kad televizoriai jų valdomų viešbučių kambariuose veikė ir buvo naudojami visą ginčo laikotarpį. Įrodymų, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Be to, pažymėtina, kad pagal ATGTĮ 72¹⁷ straipsnį, jeigu dėl kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos srities specifikos negalima nustatyti kolektyviai administruojamo repertuaro, tokiu atveju kolektyvinio administravimo organizacija gali pateikti administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų rūšis, administruojamas teises ir teritorijas, kuriose tos teisės galioja. Nagrinėjamos bylos atveju tokio pobūdžio informaciją patvirtina jau minėtas AGICOA 2018 m. gegužės 9 d. raštas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad daugiau nei 17 tūkst. teisių turėtojų AGICOA užregistravo daugiau nei pusantro milijono audiovizualinių kūrinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad ieškovė yra įgaliota atstovauti AGICOA repertuarui Lietuvoje, o dėl susipažinimo su AGICOA administruojamu repertuaru apeliantės galėjo kreiptis tiesiogiai į AGICOA.

Dėl teisių gynimo būdo, taikytino tarifo dydžio ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės

43. Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punktą kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu.

44. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą (ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalis).

45. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi ATGTĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, iš atsakovių prašomas priteisti sumas apskaičiavo taikydama 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinio visuotinio AVAKA narių susirinkimo nutarimu nustatytą ir AVAKA tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pakeistą licencinio tarifo dydį (36 Eur už kambarį per metus) ir mokėtino atlyginimo apskaičiavimo formulę (žr. šios nutarties 19–20 punktus) bei, atsižvelgdama į atsakovių pateiktus duomenis apie viešbučių „Radisson Blu Hotel Lietuva“ ir „Best Western Vilnius“ užimtumo 2017 m. ir 2018 m. duomenis, apskaičiuotas mokėtinas atlyginimo sumas už ginčo laikotarpį padidindama du kartus.

46. ATGTĮ 72¹³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinio administravimo organizacija, teikdama naudotojams licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus ir administruodama kolektyviai administruojamų pajamų surinkimą ir išieškojimą, taiko pagal šio įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas patvirtintus atlyginimų tarifus ir galimas jų nuolaidas (išskyrus šio įstatymo numatytais atvejais patvirtintus kompensacinių atlyginimų tarifus, taip pat atlyginimų tarifus, taikomus privalomo kolektyvinio administravimo srityse). Taigi pagal šiose įstatymo nuostatose įtvirtintą bendrąją taisyklę atlyginimų tarifus nustato kolektyvinio administravimo organizacija (jos organai). Kolektyvinio administravimo organizacijos organų sprendimais nustatyti atlyginimų tarifai (jų dydis, apskaičiavimo formulė) gali būti ginčijami teismine tvarka pareiškiant atitinkamą reikalavimą, tačiau kol teismo sprendimas dėl tokio reikalavimo patenkinimo nėra įsiteisėjęs, galioja kolektyvinio administravimo organizacijos (jos organų) nustatyti atlyginimų tarifai.

47. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė UAB „Naujasis Vilnius“ 2022 m. sausio 10 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti UAB „Naujasis Vilnius“ valdomam viešbučiui taikytiną mėnesinį atlyginimo tarifą už viešą AVAKA administruojamo repertuaro paskelbimą per viešbučių kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus TV aparatus pagal formulę 0,184 Eur × kambarių / bendrų patalpų skaičius. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovės UAB „Naujasis Vilnius“ priešieškinį atsisakė priimti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6449-1125/2022 pagal ieškovių UAB „Naujasis Vilnius“ ir UAB „Centrum“ 2022 m. sausio 27 d. pareikštą ieškinį atsakovėms Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai ir asociacijai LATGA dėl kolektyvinio administravimo organizacijų taikytino tarifo nustatymo. Toje byloje vienas iš ieškovių reikalavimų – nustatyti kiekvienai iš jų taikytiną mėnesinį atlyginimo tarifą už viešą AVAKA administruojamo repertuaro paskelbimą per viešbučių kambariuose ir bendrose patalpose įrengtus TV aparatus pagal formulę 0,18 Eur × kambarių / bendrų patalpų skaičius, tarifą taikant nuo 2018 m. sausio 1 d. Taigi AVAKA nustatytas licencinio tarifo dydis, taikytinas šioje byloje aktualiu ginčo laikotarpiu, yra ginčijamas minėtoje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija šioje nutartyje išsamiau nepasisako dėl apeliančių skunde nurodomų argumentų, kuriais kvestionuojamas AVAKA nustatyto licencinio tarifo dydžio pagrįstumas, jo atitikimas AVAKA 2017 m. gruodžio 7 d. visuotinio narių susirinkimo patvirtintoms Tarifų ir jų nuolaidų patvirtinimo bendrosioms sąlygoms ir pan., nes tai yra kitos minėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

48. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti apeliantes nuo civilinės atsakomybės dėl kreditorės (t. y. AVAKA) kaltės. Anot apeliančių, jos nevengė mokėti atlyginimo kitoms kolektyvinio administravimo organizacijoms (LATGA ir AGATA), tačiau licencinės sutartys su ieškove nebuvo sudarytos dėl to, kad pati ieškovė laiku neišviešino viešo paskelbimo administravimo fakto, nepateikė pakankamai duomenų sutartims sudaryti, apie nustatytą tarifą atsakoves informavo tik 2019 m. rugpjūčio 20 d., objektyviais duomenimis nepagrindė nustatyto tarifo dydžio, nesudarė galimybės susipažinti su administruojamu (užsienio kūrėjų) repertuaru, neįrodė ginčo laikotarpiu atstovavusi užsienio subjektams ir siekė daryti spaudimą atsakovėms, o ne bendradarbiauti. Dėl visų šių argumentų šioje nutartyje iš esmės jau pasisakyta, todėl teisėjų kolegija, nebekartodama tų pačių motyvų, minėtus argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo atsisakyti priteisti ieškovės reikalaujamas sumas ar jas sumažinti.

49. Apeliantės taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu byloje Nr. 1/2017, kurio 25.4 punkte nurodyta, kad „taikant loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus, įvertinus įstatymų leidėjo ketinimus ir atsižvelgus į atitinkamą Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, ATGTĮ 86 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. redakcija) 3 dalis aiškintina taip, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais išieškojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius, paprastai turėjo priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, tačiau, įvertinęs turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, galėjo priimti sprendimą išieškoti ir kitokio dydžio atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais.“ Atmetus pirmiau nurodytus apeliančių argumentus, jokių kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jas atleisti (visiškai ar iš dalies) nuo civilinės atsakomybės dėl kreditorės (t. y. AVAKA) kaltės, šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad apeliančių neteisėti veiksmai tęsėsi ilgą laiką, apeliantės dar 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovės raštu buvo informuotos apie pareigą sudaryti licencines sutartis, tačiau net kelis metus šios pareigos nevykdė, televizijos programos apeliančių viešbučiuose skelbiamos plačiu mastu (atitinkamai 456 kambariuose ir 114 kambarių). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dvigubo atlyginimo už neteisėtą audiovizualinių kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą ginčo laikotarpiu priteisimas iš apeliančių prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir (ar) proporcingumo principams.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kilusį ginčą ir priimtu sprendimu pagrįstai patenkino ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus visa apimtimi. Atsakovių apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

51. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovių pateikto apeliacinio skundo, ieškovė ir tretieji asmenys asociacija LATGA bei Lietuvos gretutinių teisių asociacija, turintys priešingą suinteresuotumą šios bylos baigtimi, įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

52. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 4 840 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą lygiomis dalimis iš atsakovių, t. y. iš kiekvienos po 2 420 Eur. Šias išlaidas grindžia 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra ir sąskaitos išrašu, patvirtinančiu, kad minėta sąskaita apmokėta 2022 m. rugpjūčio 31 d.

53. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2022 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 729,90 Eur, todėl didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur × 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 4 840 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos prašyme nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovių apeliaciniame skunde keliami klausimai nėra ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš ieškovės atstovo kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų, be to, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs ieškovės atstovas dalyvavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam buvo žinomos ginčo aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės prašoma priteisti išlaidų suma mažintina iki pagal Rekomendacijas nustatyto dydžio, t. y. 2 248,87 Eur, šią sumą priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos po 1 124,43 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

55. Tretieji asmenys asociacija LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme bei jas patvirtinančius dokumentus pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šios išlaidos jiems negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės VIEŠBUČIO „LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 121906245) 1 124,43 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA (juridinio asmens kodas 301555698) naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis Vilnius“ (juridinio asmens kodas 110379432) 1 124,43 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA (juridinio asmens kodas 301555698) naudai.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėTomas VenckusVigintas Višinskis