Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2825-1052/2019 pagal ieškovų S. R. ir R. R. patikslintą ieškinį atsakovams L. R., T. Š., notarui D. G., trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ginčo esmės

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad S. R. ir jo žmonai velionei B. R. bendra jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamo turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 7-16). 2014 m. rugpjūčio 1 d. B. R. mirė (t. 1, e. b. l. 31). 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 6 d. ieškovas S. R. gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje (t. 1, e. b. l. 181. t. 2, e. b. l. 1-2, 30). Iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog po B. R. jos palikimą 2014 m. spalio 17 d. priėmė sutuoktinis S. R. ir dukra R. R. (t. 1, e. b. l. 72). 2014 m. spalio 17 d. Kauno miesto 18 notarų biure, R. R. ir S. R. pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po B. R. mirties, paveldėjimo teisių pirkėjui – T. Š. (t. 1., e. b. l. l39-140). Iš šios sutarties matyti, jog ieškovai S. R. ir R. R. paveldėjimo teisės pardavė, o atsakovė T. Š. įsigijo už bendrą 5000 Lt sumą, be to, kiekvienas iš ieškovų savo ranka ant sutarties padarė po įrašą, nurodydami, kad visus pinigus gavo. 2014 m. spalio 17 d. S. R. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausančią dalį žemės sklypo ir pastatų bei statinių (duomenys neskelbtini) jis palieka T. Š.. 2014 m. spalio 17 d. S. R. sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovę L. R. sudaryti jam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorį, minėtą turtą perleisti atsakovei T. Š., taip pat atlikti kitus veiksmus, reikalingus šiam sandoriui sudaryti, įskaitant ir piniginių lėšų iš pardavėjos gavimą grynais ar pavedimu (t. 4, e. b. l. 20).

21. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (t. 2, e. b. l. 169-186) nurodyta, jog 2014 m. spalio 17 d. sudarydamas paveldėjimo teisių perleidimo sutartį ir įgaliojimą S. R. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. 2014 m. lapkričio 13 d. S. R., veikdamas per įgaliotinę L. R., ir T. Š. sudarė pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. R. perleido T. Š. nuosavybės teisę į 5/21 dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/21 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) už 3000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pinigines lėšas S. R. gavo prieš pasirašydamas sutartį (t. 1, e. b. l. 80-89). Sutartyje atsakovė L. R. savo ranka ir parašu patvirtino, jog visi pinigai pagal sutartį pirkėjo gauti. 2014 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą Nr. (9.5-03.2)-G24/355 T. Š. (t. 1, e. b. l. 79). Po B. R., mirties (duomenys neskelbtini) atsakovei T. Š. 2014 m. lapkričio 25 d. Kauno m. 18 notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-6466 , nurodant paveldimą turtą-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT busima dalis - 5/21), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT būsima dalis - 5/12), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT būsima dalis - 5/12), esantis (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - kiemo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT būsima dalis - 5/21) (t. 1, e. b. l. 75-78). Iš 2014 m. spalio 17 d. sutarties, patvirtintos Kauno miesto 18 notarų biure, pagrindu, R. R. ir S. R. t. y. paveldėjimo teisių pardavėjai, pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po B. R. mirties paveldėjimo teisių pirkėjui – T. Š. (t. 1, e. b. l. l42-143). Iš Kauno miesto Savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos pažymos matyti, jog 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo panaikinti R. R. bei S. R. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys (duomenys neskelbtini), tai buvo atlikta pagal šio turto savininkės 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog T. Š. yra pastato-gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė (t. 4, e. b. l. 16).

22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl įrodymų bei liudytojų parodymų vertinimo

24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

25. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, svarbu ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikytasi.

26. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi V. Š. parodymais, kuris byloje įvardinamas kaip liudytojas, tačiau iš tikrųjų teismas visiškai ignoravo nustatytas aplinkybes, kad V. Š. betarpiškai dalyvavo sandorių sudarymo metu visur, kad jis yra sutuoktinis ir akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi sutuoktinės ir savo vaikų naudai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais, nes vien tai, kad liudytojas, kurio parodymais teismas vadovavosi nagrinėdamas bylą, yra atsakovės T. Š. sutuoktinis, nėra pagrindas jo parodymus vertinti kaip neobjektyvius. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Apeliantams nepalankaus sprendimo priėmimas neliudija jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad jų parodymai buvo nuoseklesni, tuo labiau, kad kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (ekspertizės aktas, notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisių perleidimo sutartis, įgaliojimas, paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažyma ir kt.) patvirtina atsakovių L. R. ir T. Š., ir jų pusėje liudijusių asmenų paaiškinimus apie ginčijamų paveldėjimo teisių perleidimo sutarties, pirkimo-pardavimo sutarties ir įgaliojimo sudarymo aplinkybes bei sąlygas. Be to, atsakovių paaiškinimus patvirtina ir notaro D. G. parodymai. Tuo tarpu apeliantų paaiškinimai nekoreliuoja su minėtais rašytiniais įrodymais apie ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes bei sąlygas. Apeliantai teigia, kad pinigų iš atsakovės už sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sutartį negavo, nors iš byloje esančios pavedėjimo teisių perleidimo sutarties, kuri patvirtinta notaro, matyti, jog apeliantai savo parašu patvirtino, jog pinigus gavo (t. 1, e. b. l. 71), taip pat apeliantė R. R. nurodo, kad sudarius paveldėjimo teisių perleidimo sutartį pinigų negavo, tačiau pati nurodo, kad žino pas ką jos pinigai. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui, taip pat vertina apeliantų parodymus kaip prieštaringus ir neatitinkančius kitų byloje esačių įrodymų (CPK 185 straipsnis).

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo giminystės, tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinus bylos medžiagą bei teismo posėdžių garso įrašus nenustatyta, kad tarp atsakovų bei jų liudytojų paaiškinimų būtų prieštaravimų ar jie neatitiktų rašytinės bylos medžiagos.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

29. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

31. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovų, bet ir ieškovų veiksmai, tiriamas bei vertinamas jų elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jų valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

32. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad ginčijamus 2014 m. spalio 17 d. sandorius sudarė dėl atsakovės T. Š. apgaulės, kuri pasireiškė dėl ydingai suformuotos jų valios, t. y. sudarant sandorį pas notarą tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė nupirks ieškovams kitą butą (duomenys neskelbtini) už ieškovo S. R. turimą nuosavybės dalį (duomenys neskelbtini).

33. Analizuojant bylos medžiagą, liudytojų parodymus, matyti, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas S. R. ginčijamus 2014 m. spalio 17 d. sudarytus sandorius sudarė kieno nors verčiamas, t. y. prieš savo valią. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisių perleidimo sutartis, įgaliojimas, paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažyma, testamentas ir kt.) galima daryti išvadą, kad ieškovas norėjo ir siekė sudaryti ginčijamus sandorius, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai kartu vyko pas notarą bei žinojo, kad bus parduodamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, pas notarą ieškovai ne tik priėmė palikimą po B. R. mirties, bet S. R. sudarė testamentą, kuriuo paliko turtą, esantį (duomenys neskelbtini atsakovei T. Š., bei perleidęs nuosavybės teises į po B. R. teises, sudarė tikslinį įgaliojimą atsakovės motinai L. R., kuriuo įgaliojo perleisti jam priklausančias žemės ir pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kad sudarant sandorį pas notarą, tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė nupirks ieškovams butą.

35. Sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto, pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliantų argumentus (šios nutarties 32 punktas) atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad ieškovas S. R. ginčijamus 2014 m. spalio 17 d. sudarytus sandorius sudarė prieš savo valią, todėl darytina išvada, jog ieškovas turėjo galimybę su atsakove tartis dėl ginčijamų sandorių kainos. Be to, tai, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto kaina skiriasi nuo ieškovo ir atsakovės pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas sudarydamas turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį buvo apgautas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (t.1, e. b. l. 9-15). Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantų argumentus dėl pinigų nesumokėjimo už ginčijamų sandorių sudarymą, kadangi kaip jau minėta ieškovų parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringi, ieškovė R. R. nurodė, kad sudarius paveldėjimo teisių perleidimo sutartį pinigų negavo, tačiau žino pas ką jos pinigai.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iš kurių teisėjų kolegija galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad S. R. buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti ginčijamus sandorius, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad ieškovas S. R. buvo apgautas.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu.

38. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovų asmenybes, jų sveikatos būklę, išprusimą, tačiau tai padarė neobjektyviai, nevisapusiškai nurodydamas, kad S. R. turėjo orientuotą tikslą, sudarė daug tikslingų sandorių, tačiau tokios išvados neteisingos.

39. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį.

40. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

41. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, R. R. ir S. R. pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po B. R. mirties, paveldėjimo teisių pirkėjui – T. Š. (e.b. t.1. l.). Iš šios sutarties matyti, jog ieškovai S. R. ir R. R. paveldėjimo teises pardavė, o atsakovė T. Š. įsigijo už bendrą 5000 Lt sumą, be to, kiekvienas iš ieškovų savo ranka ant sutarties padarė po įrašą, nurodydami, kad visus pinigus gavo. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (el. b. t. 2, 169-186) nurodyta, jog 2014 m. spalio 17 d. sudarydamas paveldėjimo teisių perleidimo sutartį ir įgaliojimą S. R. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. 2014 m. lapkričio 13 d. S. R., veikdamas per įgaliotinę L. R., ir T. Š. sudarė pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. R. perleido T. Š. nuosavybės teisę į 5/21 dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/21 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) už 3000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pinigines lėšas S. R. gavo prieš pasirašydamas sutartį (el. b. t.1, l.80-89). Sutartyje atsakovė L. R. savo ranka ir parašu patvirtino, jog visi pinigai pagal sutartį pirkėjo gauti.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

44. Nagrinėjamoje byloje ieškovų prašymu pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paskyrė S. R. teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Kauno 1-ai teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai (t. 2, e. b. l. 130-133). Byloje pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, e. b. l. 169-175), ekspertai į teismo užduotus klausimus atsakė, jog: 1) S. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2). Šis psichikos sutrikimas yra nuolatinio pobūdžio, patvirtintas 2014 m. spalio 1 d.; 2) pagal esančius medicininius įrašus retrospektyviai galima nustatyti S. R. psichikos būklę laikotarpiu 2014 m. spalio - lapkričio mėn.; 3) S. R. 2014 m. lapkričio 13 d. sudarant gyvenamo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių. 5/12 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/12 ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/21 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. R., atstovaujamo atstovės pagal įgaliojimą L. R. ir T. Š., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) šią sutartį pasirašant S. R. nedalyvavo ir jos nepasirašė; 4) S. R. 2014 m. spalio 17 d. pasirašydamas įgaliojimą L. R. pagal esamą psichinę būseną galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 5) S. R. 2014 m. spalio 17 d. sudarydamas sandorį dėl paveldėjimo teisių tarp S. R., R. R. ir pirkėjos T. Š., patvirtintą notaro D. G., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 6) S. R. dėl sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus teismui; 7) šis klausimas sprendžiamas civilinio veiksnumo bylose, S. R. civilinis veiksnumas nėra apribotas (t. 2, e. b. l. 169-175).

45. Vertindamas ieškovo S. R. sveikatos būseną ginčijamų sandorių sudarymo metu bei darydamas išvadą, kad šių sandorių sudarymo metu S. R. galėjo suprasti sandorių turinį ir savo veiksmų reikšmę bei galėjo savo veiksmus valdyti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje paskirtos ekspertizės aktu, eksperto S. S. ir teismo psichologės V. K. paaiškinimais teismo posėdžių metu ir šalių atstovų paaiškinimais, notaro D. G. paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sudarant sandorį dėl paveldėjimo teisių perleidimo su S. R. buvo jo dukra R. R., kuri matydama, jog tėvas neadekvačios būsenos galėjo atidėti sandorio sudarymą dėl paveldėjimo teisių perleidimo, tačiau to nepadarė, pati dalyvavo sandoryje ir neprieštaravo tėvui pasirašyti sutartį (t. 4, e. b. l. 32-42).

46. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo S. R. galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu, įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir jų įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė CK 1.89 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais 2014 m. spalio 17 d. ieškovo sudarytų sandorių pas notarą bei paveldėjimo teisės perleidimo sutarties ir įgaliojimo nuo jų sudarymo momento.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo gydytojo parodymų, kad ligoninėje apeliantui buvo nepadarytas tinkamas psichologinis tyrimas, kadangi iš byloje esančių duomenų ir šios nutarties 36 bei 37 punktuose nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ne tik vertino liudytojų parodymus, tačiau ieškovų prašymu byloje skyrė ir S. R. teismo psichiatrinę ekspertizę, kuria buvo nustatyta, kad S. R. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu.

48. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą išreikalauti iš Vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie R. B. telefono numerio priklausomybę ir tokiu būdu sužinoti R. B. buvimo vietą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo išreikalauti iš Vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie R. B. telefono numerio priklausomybę ir tokiu būdu sužinoti R. B. buvimo vietą, kadangi trečiojo asmens duomenų rinkimas dėl to, ar trečiajam asmeniui R. B. priklausė butas, į kurį, kaip teigia apeliantai, buvo iškraustomas S. R., ir, jog nustatyti, kokiu pagrindu buvo atkraustytas S. R. su turtu į šį butą, kas tarėsi su juo dėl galimybės nupirkti šį būstą ir t.t., ginčo sandorių negaliojimo aplinkybių tyrimui reikšmės neturi. Nėra pagrindo reikalauti perteklinių duomenų bei atlikti papildomą trečiųjų asmenų asmens duomenų rinkimą, kuris nesusijęs su ginčo sandorių galiojimu. Apeliantai neįrodė, kad prašomi išreikalauti duomenys turėtų reikšmės sprendžiant ginčo sandorių (ne)galiojimo klausimą, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams neįrodžius, bei bylos duomenimis nenustačius, kad sudarant sandorį pas notarą tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovė nupirks ieškovams butą, aplinkybės, susijusios su R. B. asmens duomenų išreikalavimu iš Vyriausiojo policijos komisariato, teisinės reikšmės sprendžiant ginčo sandorių sudarymo (ne)galiojimo klausimą neturi.

50. Vertindama apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išdėstyta pozicija, jog atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl teisinės reikšmės neturinčių argumentų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, ieškovai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

52. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš ieškovų S. R. ir R. R. priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės pabaigos nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl šis prašymas nespręstinas.

53. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Netenkinus apeliacinio skundo, lygiomis dalimis iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina 7,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,64 Eur (tris eurus 64 ct) iš kiekvieno ieškovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.