Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/13/002888/1 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1-884/2013 dėl 55066,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. V.. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, areštavo turtą ir pasiūlė išieškotojui iki 2013-08-09 kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 3). Išieškotojas nepraleidęs nustatyto termino 2013-08-12 kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nei pareiškėjas nei antstolis nepateikė siūlymų, pageidavimų, kaip turėtų būti atidalintas turtas ir kokia nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Tiesiog formaliai nurodoma atidalinti taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas kurį prašoma atidalinti, gyvenamasis namas su priklausiniais įsigytas (duomenys neskelbtini) , mechaninės dirbtuvės įsigytos (duomenys neskelbtini) . Suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo ir R. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) , santuoka nenutraukta, duomenų, kad turtas įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis nepateikta, todėl nepaisant to, kad turtas viešajame registre įregistruotas vieno sutuoktinio vardu jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.).

Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK667 straipsnio 2 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Šiuo atveju pareiškėjas neprašė nustatyti realiąją turto dalį, nepateikė siūlymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Antstolis taip pat tokio siūlymo nepateikė. Tiek pareiškėjas tiek antstolis formaliai išdėsto prašymą – atidalinti skolininko turtą taip, kad iš jo būtų galima išieškoti. Skolininkas apskritai nesutinka su pareiškimu dėl turto atidalijimo, todėl jis taip pat nepasiūlė atidalijimo ar naudojimosi tvarkos. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, jog teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 2 d., 178 str.). Teismas neperžengdamas pareiškimo ribų, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, sprendžia, jog pareiškimas tenkintinas nustatant skolininko turto idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį. Visas turtas lieka bendro naudojimo.

Vadovaujantis teismų praktika, idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (Ck 4.80 str.) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją. (Kauno apygardos teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, skolininko V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalį esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad skolininkui V. V. nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių adresu (duomenys neskelbtini) , bei pastato - mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) ..

Visas aukščiau nurodytas turtas lieka bendraturčių bendro naudojimo.

Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.