Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 90 MGL dydžio bauda.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur dydžio bauda, nustatant, kad baudą savanoriškai privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuota automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalis – 4 000 Eur – valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai darydamas jis tyčia vengė atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, t. y. nusikaltimo, atsakomybė už kurį numatyta Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes lengvinanti atsakomybę aplinkybė gali būti pripažinta tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismas patikėjo kaltinamojo M. P. parodymais, jog jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes važiavo pas stomatologą, kadangi labai skaudėjo dantį, nors ir suprato, kad neturi teisės to daryti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad policijai buvo pranešta apie tai, jog (duomenys neskelbtini), pažįstamas M. P. atvyko į alaus barą automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau atvykusiems pareigūnams pranešėjas informavo, kad minėtas automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) žiedo. Taip pat prašoma M. P. skirti arešto bausmę, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai objektyviai įvertino kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius ir padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmę – baudą.

7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-211-1073/2019, 2K-87-976/2020, 2K-276-1073/2020 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdaus gailėjimosi objektyvi išraiška yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes sušvelninti situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

7.1. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis M. P. ir anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, neturint specialiosios teisės vairuoti, taip pat 2022 m. rugpjūčio 27 d. BIRT ataskaitoje apie įvykį užfiksuoti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad jis automobiliu buvo atvažiavęs į alaus barą (b. l. 9–12), ir galbūt ne dėl to vairavo automobilį, kad, kaip jis tvirtino teisiamajame posėdyje, jog labai skaudėjo dantį ir reikėjo būtinai nuvažiuoti pas odontologą, tačiau nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka yra reikšmingi skiriant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, o aplinkybė, kur jis važiavo automobiliu, kai jam apskritai uždrausta vairuoti transporto priemones, šiuo atveju nėra esminė aplinkybė nustatant kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis ne tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pripažino kaltę ir faktinę aplinkybę, jog jis vairavo automobilį, kai jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, bet ir jį sustabdžius policijos pareigūnams, jis atsakomybės nevengė, policijos pareigūnus iš karto pats informavo, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Teisiamajame posėdyje nuteistasis M. P. tvirtino, kad supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažino nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

8.2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai objektyviai įvertino kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius ir padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam bausmę – baudą.

8.3. Skirdamas bausmę nuteistajam M. P. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), yra jauno amžiaus, pateikė duomenis, jog nuo 2023 m. sausio 16 d. pradėjo dirbti, anksčiau teistas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį, neįvertino tos aplinkybės, kad ankstesniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – bauda – jam teigiamo poveikio nepadarė. M. P. 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 5 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimais už transporto priemonės vairavimą, neturint specialiosios teisės vairuoti, baustas baudomis ir administracine tvarka, tačiau baudų, paskirtų tiek už nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir už administracinių nusižengimų padarymą nesumokėjęs. Pažymėtina, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje M. P., nepraėjus nė trims mėnesiams po šios nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo vėl kaltinamas padaręs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Ir šiuo atveju, nors M. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pripažino kaltę ir savo elgesį vertino neigiamai, įsidarbino, tačiau ankstesni teistumai, aplinkybė, kad jis baudų nemoka, kaltinamas ir naujos nusikalstamos veikos padarymu, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, kad būtent už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmės rūšis – bauda – jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nedaro. Ir šiuo atveju, esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. P. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, nepagrįstai nustatyta bausmės rūšis – bauda, kadangi ši bausmės rūšis nuteistojo M. P. nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis pasitaisys ir daugiau nenusikals.

8.4. Todėl, siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam M. P. skirtina BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė bei, atsižvelgiant į nustatytą lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistąjį charakterizuojančius ir aptartus duomenis, jos dydį nustatant visiškai artimą šios bausmės rūšies vidurkiui už nusižengimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), t. y. 27 paras arešto bei, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirtina galutinė 18 parų arešto bausmė.

9. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos bei prašymas iš nuteistojo M. P. valstybei priteisti iš viso 168,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjo advokato Z. Pociaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. P. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

9.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

9.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė valstybinis kaltintojas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau tenkinta esminė skundo dalis – nustatytas pagrindas keisti nuosprendį dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nes netenkinta apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo, kad nuteistasis M. P. yra jauno amžiaus ir dirbantis, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš dalies išieškotinos iš nuteistojo M. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirta bausmė – devyniasdešimties (90) MGL dydžio bauda, taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – šešiasdešimties (60) MGL dydžio, t. y. trijų tūkstančių (3 000) Eur dydžio bauda, nustatytas savanoriškai privalomas sumokėti nurodytos baudos – 12 (dvylikos) mėnesių – nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikinta.

M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirti bausmę – 27 (dvidešimt septynias) paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. P. atvykimo ar pristatymo į Šiaulių kalėjimą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam M. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo M. P. išieškoti 130 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.