Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-12-654/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: 1A-12-654/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37254-2015-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Justas Namavičius, Alenas Piesliakas, Reginas Pocienė
Nuteistasis: V. P., V. M., K. Z., D. P. M.
Advokatai: Giedrius Danėlius, Mindaugas Paukštė, Marius Zabita

Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-654/2022Proceso Nr. 1-01-1-37254-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.5.2;1.2.17.1.3;1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1;2.4.6.4.1

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorams Eglei Matuizienei, Mindaugui Sabaičiui,nuteistiesiems V. P., V. M., K. Z., D. P. M.,

nuteistųjų gynėjams advokatams Giedriui Danėliui, Stasiui Zabitai, Mariui Zabitai, Mindaugui Paukštei,

vertėjai Chordanai Gonsales Krus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. X-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), BK 300 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. X-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. liepos 20 d.;

ir pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl iš dalies Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pakeisto Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. Z. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

D. P. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu:

- V. M. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

- V. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- K. Z. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

- D. P. M. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

- panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis dėl D. P. M. inkriminuotos veikos – narkotinių medžiagų gabenimo;

- K. Z. veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paliekant Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę;

- D. P. M. veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paliekant Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi:

- panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria V. M. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

- panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria V. M., K. Z., D. P. M. išteisinti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

- panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria K. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems), D. P. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, vykdyti jų kontrabandą ir platinimą, taip gaunant neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos planą, 2014 m. kovo – liepos mėn. laikotarpiu, organizavo plano įgyvendinimui reikiamų įrankių įgijimą: per tarpininką R. P. 2014 m. kovo - liepos mėn. laikotarpiu, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei už nenustatytą piniginį atlygį per tarpininką R. P. inicijavo D. G. ir K. Š. tapimą statytiniais šių įmonės direktoriais bei perėmė visus įmonių dokumentus, antspaudus ir pats betarpiškai įgijo užsienio įmonių „(duomenys neskelbtini) A. P.“, „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei antspaudus.

1.1. Vykdydamas tolesnį nusikalstamą sumanymą, tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėn., subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš nenustatytų asmenų ir K. Z., D. P. M. bei V. M., kurie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu yra nuteisti, bei K. Z., V. M. ir D. P. M. paskirstė užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu bei koordinavo grupės narių veiklą.

1.2. Veikdamas pagal iš anksto suderintą planą su nenustatytais asmenimis ir siekdamas patikrinti būsimą narkotinių medžiagų gabenimo kanalo patikimumą, fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 27 d. ir fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. vasario 19 d. į Lietuvos Respubliką atgabeno sieros granulių ir akmens anglies krovinius, pasitelkęs organizuotai grupei nepriklausančią tarpininkę, pastarajai perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini) A. P.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, antspaudus, organizavo nurodytų krovinių muitinės procedūrų atlikimą ir pervežimą į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

1.3. Įsitikinęs krovinių gabenimo kanalo patikimumu ir saugumu, nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. birželio 26 d., susitarė su nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio kokaino įgijimo ir jo paslėpimo tarp akmens anglies krovinių, skirtų įmonėms „(duomenys neskelbtini) A. P.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 71 kg, kokaino.

1.4. Vykdydamas tolesnį organizuotos grupės planą ir žinodamas, kad tarp įmonėms „(duomenys neskelbtini) A. P.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atgabento akmens anglies krovinio yra paslėptas labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 71 kg kokaino, nurodė tarpininkei panaudojant anksčiau jai perduotus dokumentus ir antspaudus pagaminti netikrus dokumentus: tariamai 2015 m. balandžio 5 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. sudarytas pirkimo/pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jas patvirtinant perduotais spaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., taip pat tariamai 2015 m. birželio 22 d. sudarytą pirkimo/pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini) A. P.“, ją patvirtinant perduotais spaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. G. ir „(duomenys neskelbtini) A. P.“ direktorių R. A., bei šias sutartis panaudoti jas perduodant Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams muitinės procedūroms inicijuoti.

1.5. Taip jis organizavo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtų krovinių su akmens anglimis ir tarp jų paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, muitinės procedūrų atlikimą ir įgijęs ne mažiau 71 kg kokaino bei išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda labai didelį kiekį narkotinės medžiagos atgabeno į Lietuvos Respubliką. Toliau, per tarpininkę organizavo krovinių su labai dideliu kiekiu kokaino gabenimą ir tokiu būdu neteisėtai gabeno labai didelį kiekį kokaino nuo Klaipėdos muitinės iki sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kur toliau narkotines medžiagas neteisėtai laikė.

1.6. Vadovaudamas organizuotos grupės nariams jis paskirstė užduotis K. Z. ir V. M. nurodydamas 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 2 d. pasitikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtus krovinius, juos iškrauti sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu toliau šiame sandėlyje laikė labai didelį kiekį kokaino.

1.7. Taip pat vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą, tarp akmens anglies krovinio surasti ir kokybiškai surinkti paslėptą kokainą, nurodė K. Z. 2015 m. liepos 1 d. Vilniaus oro uoste sutikti organizuotos grupės narį D. P. M., jį atgabenti į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini)ir kartu su D. P. M. ir V. M. iš atgabento akmens anglies krovinio išrinkti ten paslėptą labai didelį kiekį kokaino.

1.8. Organizuotos grupės nariai K. Z., D. P. M. ir V. M. 2015 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą sandėlyje (duomenys neskelbtini), tarp 129 t akmens anglies atrinko ir į atskirą maišą supakavo daugiau kaip 11 kg kokaino, paslėpto tarp akmens anglies, o likusios dalies išrinkti ir atskirai supakuoti nespėjo, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o ši K. Z. gabenta atrinkto kokaino daugiau kaip 11 kg dalis ir likusi dalis kokaino, paslėpta tarp akmens anglies krovinio, buvo surasta ir išimta.

1.9. V. P., vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, neteisėtai įgijo ir 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 9 d. atgabeno tris jūrinius konteinerius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtu akmens anglies kroviniu bei tarp jo paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino ir trys jūrinius konteinerius su akmens anglies kroviniu, skirtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tarp jo paslėptu labai dideliu kiekiu kokainu, kurio bendra masė virš 302 kg bei išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda narkotinę medžiagą atgabeno į Lietuvos Respubliką.

1.10. V. P., žinodamas apie K. Z., V. M. ir D. P. M. sulaikymą ir siekdamas apsaugoti neteisėtai į Lietuvos Respubliką atgabentą kokaino krovinį, nurodė tarpininkei panaudojant jau anksčiau jai perduotus dokumentus ir antspaudus pagaminti netikrus dokumentus: 2015 m. liepos 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š., bei sutartį pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės procedūroms inicijuoti, siekdamas tris jūrinius konteinerius su juose paslėptu kokainu išgabenti į Ispanijos Karalystę.

1.11. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. X-1495 red., įsigaliojusi 2003-05-01).

2. V. P. nuteistas už tai, kad, būdamas įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei užsienio įmonių „(duomenys neskelbtini) A. P.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei antspaudus, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. balandžio mėn., šiuos dokumentus ir antspaudus perdavė E. M. ir nurodė jai pagaminti netikrus dokumentus bei juos panaudoti perduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, teikiančioms muitinės tarpininko paslaugas, žinodamas, kad šie dokumentai bus perduoti Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams.

2.1. V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo – pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. balandžio 5 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. S., taip bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą.

2.2. Taip pat V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo - pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. S., taip bendrais veiksmais su E. M., pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą.

2.3. Taip pat V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo - pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. birželio 22 d. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. G. ir OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“ direktorių R. A., bendrais veiksmais su E. M., pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą.

2.4. Taip pat V. P., nurodydamas E. M. pagaminti netikrą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartyje patvirtinant V. P. jai perduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š., bendrais veiksmais su E. M., pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą.

2.5. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. V. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo - liepos mėnesiais, per tarpininką R. P., organizavo juridinių asmenų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti, įgijimą ir vadovavo šiems juridiniams asmenims.

3.1. V. P., pasitelkęs R. P., įgijo UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei už pažadėtą piniginį atlygį inicijavo D. G. ir K. Š. tapimą statytiniais šių įmonės direktoriais, žinodamas, kad įmonės nevykdys teisėtos veiklos ir bus panaudotos neteisėtai veiklai nuslėpti.

3.2. R. P. organizavus UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą ir D. G. bei K. Š. įregistravus kaip šių įmonių direktorius, iš R. P. perėmė įmonių dokumentus ir antspaudus, bei toliau vadovavo šioms įmonėms ir panaudodamas netikrus dokumentus tariamai sudarė sandorius dėl akmens anglies įgijimo, muitinės procedūrų atlikimo ir transportavimo paslaugų suteikimo.

3.3. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

4. V. M., K. Z., D. P. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe neteisėtai įgijo ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką gabeno bei sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino.

4.1. V. M. dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau, kaip nuo 2015 m. birželio 29 d. dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, D. P. M., K. Z. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė atskiras užduotis susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu.

4.2. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino, V. M., atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015 m. birželio 29 d. pasitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino ir bendrais veiksmais su K. Z. iškrovė sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį kokaino ir ten jį toliau neteisėtai laikė.

4.3. 2015 m. liepos 3 d. V. M., tęsdamas bendrą nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą, apie 10.30 val., kartu su D. P. M., K. Z. atvyko į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tarp 129 t akmens anglies buvo neteisėtai laikoma labai didelis kiekis ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir bendrais veiksmais kartu su K. Z., D. P. M., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos – kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui.

4.4. K. Z. dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio 29 d. dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, D. P. M., V. M. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu.

4.5. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino, K. Z., atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015 m. birželio 29 d. pasitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, organizavo akmens anglies su kokainu iškrovimą sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas savo atskirą užduotį, 2016 m. liepos 2 d. pasitiko dar tris UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su juose esančiu akmens anglies ir joje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, vėl organizavo akmens anglies su kokainu iškrovimą tame pačiame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje.

4.6. 2015 m. liepos 1 d., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, susitiko su iš užsienio atvykusiu kitu organizuotos grupės nariu – D. P. M., organizavo pastarojo apgyvendinimą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

4.7. 2015 m. liepos 3 d., tęsdamas nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą, apie 10.30 val., kartu su D. P. M., V. M. atvyko į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tarp 129 t akmens anglies buvo neteisėtai laikoma labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino, ir bendrais veiksmais kartu su V. M., D. P. M., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos – kokaino. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių sumanymą, maiše supakuotą 11 kg 800 g kokaino neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma ir gabenta narkotinė medžiaga surasta ir išimta.

4.8. D. P. M. dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio 26 d. dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, K. Z., V. M. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų surinkimu, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu.

4.9. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino, D. P. M., vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą ir atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015 m. liepos 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur susitiko su kitais organizuotos grupės nariais K. Z., o vėliau ir V. M..

4.10. 2015 m. liepos 3 d., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, D. P. M., atlikdamas savo vaidmenį ir turėdamas atskirą užduotį tarp 129 t akmens anglies krovinio surasti ir išimti ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino, ir tuo pačiu kokaino paieškoms apmokyti K. Z., V. M., 2015 m. liepos 3 d., apie 10.30 val., atvyko į kito asmens išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai buvo laikomas labai didelis kiekis kokaino. Būdamas sandėlyje ir tokiu būdu bendrais veiksmais, kaip organizuotos grupės narys, neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 71 kg kokaino, D. P. M. kartu su kitais organizuotos grupės nariais V. M., K. Z., turėdamas tikslą platinti, 2015 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., iš viso, ne mažesnio kaip 71 kg kokaino kiekio, išrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos – kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui.

5. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo ir nuteistojo D. P. M. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio. 2018 m. spalio 4 d. nuosprendyje Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija konstatavo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad D. P. M. į Lietuvą atvyko tam, jog pats atrinktų ir išmokytų kitus asmenis iš akmens anglies maišų atrinkti su akmens anglimi supresuotus kokaino gabalėlius, K. Z. ir D. P. M. suvokė, jog akmens anglyje paslėptas labai didelis kiekis kokaino ir sandėlyje tikslingai iš akmens anglies atrinkinėjo tuos gabalėlius, kurių sudėtyje buvo kokainas. Vėliau K. Z. dalį sandėlyje laikomos narkotinės medžiagos gabeno automobilyje, o D. P. M. pats narkotinių medžiagų negabeno, dėl to iš pastarojo veikos aprašymo pašalinta aplinkybė dėl narkotinių medžiagų gabenimo;

5.2. Priešingai nei K. Z. ir D. P. M. atveju, byloje nėra patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad V. M. sąmoningai prisidėjo prie K. Z. ir D. P. M. atliktų veiksmų, jog jis žinojo ir suvokė, kad akmens anglyse paslėpta narkotinė medžiaga. Byloje nepaneigti V. M. parodymai, kad jis nieko nežinojo apie akmens anglyse paslėptas narkotines medžiagas. K. Z. prašymu už atlygį jis padėjo iškrauti akmens anglies krovinį, o sulaikymo metu tvarkė sandėlį, surinko ant žemės iškritusią akmens anglį. Atsižvelgus į V. M. parodymus, į tai, kad V. M. bendravo tik su K. Z., bet ne su V. P., V. M. pokalbių su kitais nuteistaisiais neužfiksuota, kad supresuoti su anglies dulkėmis kokaino gabalėliai labai nežymiai skyrėsi nuo grynos akmens anglies gabalėlių, visas abejones ir neaiškumus, kurių nebuvo galimybės pašalinti, teisėjų kolegijai aiškinus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, V. M. buvo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, o iš K. Z. ir D. P. M. nusikalstamų veikų aprašymo buvo pašalintos aplinkybės, kad jie nusikalstamus veiksmus atliko kartu su V. M..

5.3. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių V. M., K. Z. ir D. P. M. parodymus, jog jie prie narkotinių medžiagų kontrabandos neprisidėjo ir narkotinių medžiagų kontrabandos nevykdė. Pagal bylos duomenis, akmens anglies krovinių gabenimą iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką, kartu su kitais iš Kolumbijos kilusiais asmenimis organizavo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Byloje nėra duomenų, kad V. M., K. Z. ar D. P. M. būtų kaip nors susiję su akmens anglies krovinio atgabenimu į Lietuvos Respubliką: būtų užsakę krovinį, atlikę muitinės procedūras ar atlikę kitus veiksmus. Byloje nepaneigta, kad V. M. ir K. Z. apie narkotinių medžiagų kontrabandą sužinojo tik po narkotinių medžiagų atgabenimo, šie nuteistieji veiksmus su kroviniu atliko tik tada, kai akmens anglis buvo atvežta prie iš anksto išnuomoto sandėlio, o D. P. M., nors ir žinojo apie kontrabandą, bet į Lietuvą atskrido tik tada, kai kontrabanda jau buvo baigta. Byloje nebuvus patikimų įrodymų, kad V. M., K. Z. ir D. P. M. dalyvavo kokaino kontrabandoje, jie pagal BK 199 straipsnio 2 dalį buvo išteisinti.

5.4. Iš bylos įrodymų matyti, kad Kolumbijos kilmės asmenys duodavo nurodymus D. P. M. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, o asmuo, kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta duodavo nurodymus K. Z.. Kolumbijos kilmės asmenys buvo iš anksto susitarę su asmeniu, kuriuo atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kad į Lietuvą bus atgabentas akmens anglies krovinys su paslėpta narkotine medžiaga ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nurodymu iš anksto išnuomotame sandėlyje K. Z., kartu su kitais asmenimis, iškrovė akmens anglies krovinį. Po to Kolumbijos kilmės asmenys atsiuntė į Lietuvą D. P. M., kuris turėjo išrinkti iš akmens anglies narkotines medžiagas. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nurodymu pastarąjį Lietuvoje pasitiko, apgyvendino ir vėliau į sandėlį, kuriame buvo laikomas akmens anglies krovinys, nuvežė K. Z., kur K. Z. su D. P. M. iš akmens anglies atrinkinėjo narkotines medžiagas. Atsižvelgus į tai teisėjų kolegija konstatavo, kad darant nusikalstamą veiką asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas jų atliko tam tikras užduotis, nusikalstama veika padaryta pagal kruopščiai apgalvotą veiksmų planą, turint bendrą tikslą – disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. K. Z. ir D. P. M. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje planingoje veikloje. K. Z. ir D. P. M. atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį su kitais organizuotos grupės nariais atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotus grupės požymius, todėl K. Z. ir D. P. M. veika papildomai kvalifikuota su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį.

5.5. Skirdamas bausmes K. Z. ir D. P. M. pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2015 m. liepos 3 d., byla Kauno apygardos teisme gauta 2016 m. gruodžio 27 d., nuosprendis paskelbtas 2018 m. sausio 24 d. Taigi, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo 2 metai 4 mėnesiai ir 21 diena, nors byla nėra didelės apimties ar pagal įrodinėtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius ypatingai sudėtinga – buvo tiriama tik viena nusikalstama veika, byloje buvo tik trys įtariamieji, visi apklaustini asmenys buvo Lietuvos Respublikoje, byla nepasižymėjo nei proceso dalyvių, nei proceso veiksmų arba dokumentų gausumu, visi atlikti tyrimo veiksmai yra įprasti tokio pobūdžio bylose, nuteistieji dalyvavo procese ir proceso eigai netrukdė. Be to, visi nuteistieji buvo sulaikyti įvykio vietoje, jiems taikytas suėmimas (K. Z. buvo suimtas 15 mėnesių 19 dienų, D. P. M. – iki nuosprendžio paskelbimo). Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai, taip buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką bei nuteistųjų pažeistas teises kompensavo taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skyręs bausmes, mažesnes už numatytas straipsnio sankcijoje, kurių nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežtomis ar švelniomis.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Lietuvos apeliacinio teismo išvados dėl V. M. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, V. M., K. Z. ir D. P. M. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, kas sukliudė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka perduota bylos dalis dėl nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtų bausmių, kadangi apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir tinkamai neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumo, pateikė prieštaringus motyvus dėl proceso trukmės šioje byloje;

6.2. Išteisinant V. M. turėjo būti vertinami ne tik V. M. pareiškimai dėl jo dalyvavimo ar nedalyvavimo darant nusikalstamą veiką, bet ir kiti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai, susiejant juos į vientisą įrodinėjimo grandinę ir pateikiant motyvuotas išvadas. Išteisinant V. M. vadovautasi išimtinai tik V. M. parodymais, nenurodant teisinių argumentų, dėl kokių priežasčių, nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, turi būti daromos kitokios išvados dėl V. M. kaltės. Liko neįvertinta daugelis įrodymų, apibūdinančių objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: neatsižvelgta į tai, kad sandėlyje, kur buvo laikomos akmens anglys su kokainu, buvo visi trys nuteistieji, o atrinktos akmens anglys su kokainu K. Z. automobilyje atsirado po to, kai visi trys nuteistieji kelias valandas praleido sandėlyje; kad ant pirštinių ir respiratorių, paimtų 2015 m. liepos 3 d. kratos metu sandėlyje, rasta kokaino bei biologinių V. M., K. Z. ir D. P. M. pėdsakų; selektyviai įvertinta specialisto A. Ž. išvada, kad anglis ir kokainas dulka, todėl net nebuvo būtina tiesiogiai kontaktuoti su kokainu; kad kratos metu paimti V. M. drabužiai buvo ne tik suodini, bet ir su tamsios spalvos dėmėmis (kaip ir K. Z. asmens kratos metu paimti drabužiai), kas rodo, jog buvo tiesiogiai kontaktuojama su akmens anglimis.

6.3. Išteisinant V. M., K. Z. ir D. P. M. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį nenurodyta sukonkretintų išvadų, paaiškinančių, kuo remiantis konstatuota, kad neįrodyta, jog nuteistieji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, iš esmės apsiribota tik konstatavimu, kad nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų, dalyvaudami kito asmens suburtoje organizuotoje grupėje, atliko. Šiuo aspektu buvo netinkamai aiškintos ir taikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Tais atvejais, kai tokia veika padaroma bendrininkaujant, pvz., veikiant organizuota grupe, nėra būtina, kad kiekvienas iš organizuotos grupės narių tiesiogiai atliktų tiek BK 199, tiek 260 straipsnių dispozicijoje aprašytus objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius. Tokiu atveju svarbu nustatyti subjektyviuosius bendrininkavimo požymius – tyčią ir bendrą susitarimą gabenti narkotines medžiagas kontrabanda bei vėliau šiomis medžiagomis disponuoti. Atsižvelgiant į tai, nors V. M., K. Z. ir D. P. M. tiesiogiai patys narkotinės medžiagos kontrabandos nevykdė, tačiau tiesioginis jų dalyvavimas atsakomybei pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, kai jie veikia organizuota grupe, nėra būtinas. Šiuo atveju turėjo būti vertinama, ar organizuotos grupės nariai žinojo iš anksto kitų grupės narių vaidmenis, ar suvokė, kad kontrabanda per Lietuvos Respublikos sieną vežamos narkotinės medžiagos, o atlikdami skirtingus vaidmenis siekė bendro tikslo ir palengvino vienas kitam atlikti sutartus veiksmus;

6.4. Pripažįstant, jog baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai ir atitinkamai dėl to švelninant nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nebuvo įvertinta kriterijų, kuriuos akcentuoja tiek EŽTT, tiek kasacinės instancijos teismas, visuma. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo vertinama tik proceso trukmė ir nuteistiesiems taikyto suėmimo laikas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad proceso pradžioje dalis įtariamųjų (R. P. ir V. P.) pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, dėl to ikiteisminio tyrimo metu atsirado pertraukos ir galiausiai ikiteisminis tyrimas dėl V. M., K. Z. ir D. P. M. 2016 m. rugsėjo 26 d. prokuroro nutarimu buvo atskirtas, o 2016 m. gruodžio 27 d. byla perduota pirmosios instancijos teismui; kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso įvyko 30 posėdžių, byla buvo išnagrinėta per 1 metus 1 mėnesį.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

7. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir V. P. išteisinti.

7.1. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų, kad V. P. bent bendrais bruožais suvokė, jog atgabentoje anglyje yra narkotinės medžiagos, numanė jų rūšį, kiekį ir kitus požymius. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje duomenys apie V. P. kaltę pagrindžiančius duomenis byloje nebuvo analizuojami. Darydamas išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų B. Š., G. G., E. A. ir D. S. parodymais. Šie liudytojai nurodė buhalterinės apskaitos paslaugų, sandėliavimo, ekspedijavimo paslaugų teikimo aplinkybes, tačiau nei vienas jų nenurodė jokių su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu susijusių aplinkybių, kad būtų kilęs bent menkiausias įtarimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kad suprato, įtarė arba nutuokė, jog krovinyje yra narkotinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje rėmėsi objektyviu pakaltinimu, t. y. narkotinių medžiagų radimo faktu ir priėmė sprendimą nesant duomenų dėl V. P. kaltės. Objektyvus pakaltinimas V. P. inkriminuotas net jam nesant nusikaltimo vietoje, nesant Lietuvoje. Tai patvirtina liudytojas K. Z., kuris paaiškino, kad jokių susitarimų dėl narkotinių medžiagų su V. P. nebuvo, jam nebuvo nurodyta laikytis konspiracijos ar vengti žmonių, anglis jis perrinkinėjo dienos metu, naudojosi telefonu, aplinkui buvo daug žmonių. K. Z. aiškiai paneigė bet kokį galimą V. P. žinojimą apie narkotines medžiagas, neigė bet kokią konspiraciją ar susitarimą disponuoti narkotinėmis medžiagomis.

7.2. Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti D. P. M. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad į Lietuvą dėl brangakmenių paieškos jį atvykti prašė O. ir K. Taip D. P. M. netiesiogiai patvirtino V. P. parodymus. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad K. Z., V. M. ir D. P. M. parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka bylos medžiagą, tačiau nėra tokios bylos medžiagos dalies, kuri patvirtintų subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. D. P. M. buvo sulaikytas Lietuvoje, tuo tarpu 2015 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje V. P. Lietuvoje ir nusikaltimo vietoje nebuvo.

7.3. Byloje nėra duomenų, kad V. P. kaip nors prisidėjo prie labai didelio kiekio kokaino neteisėto įgijimo, gabenimo bei laikymo sandėlyje. Baudžiamasis persekiojimas E. M. atžvilgiu buvo nutrauktas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nėra duomenų įrodyti E. M. kaltę, nors jos pastangų dėka anglies krovinys atvyko į Lietuvą, E. M. organizavo anglies krovinio priėmimą, patikrą ir logistiką Lietuvoje, V. P. tokių veiksmų neatliko.

7.4. Šioje byloje nėra nei vieno neviešo pobūdžio žvalgybos veiksmo, nors įprastai tokių veiksmų atlikimas tokios kategorijos bylose padeda atskleisti įtariamųjų ir kaltinamųjų psichinį santykį su padaryta veika. Be to, po K. Z. ir V. M. sulaikymo nebuvo gauta jokių duomenų apie jų kontaktavimą su V. P., todėl nebuvo surinkta duomenų apie V. P. organizuojantį vaidmenį. Klaipėdos teritorinė muitinė atliko pilną akmens anglies krovinio patikrą, tačiau nieko įtartino nesurado. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, taip pat nevertino, kaip V. P., kuris tuo metu net nebuvo Lietuvoje, galėjo numanyti apie narkotines medžiagas, jų rūšį, kiekį, koncentraciją ir kokie duomenys patvirtina šį žinojimą.

7.5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje vadovavosi kitų teismų sprendimais, kurie tuo metu net nebuvo įsiteisėję. Teismų praktikoje reikalaujama kiekvienos veikos padarymo faktą pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti E. M., D. P. M. ir V. M., todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šių asmenų parodymais šioje byloje.

7.6. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis grindžiama išvada, kad V. P. įgijo narkotines medžiagas ir paslėpė jas tarp anglies krovinių. Objektyviuosius gabenimų organizavimo veiksmus – tiek gabenimo į sandėlį (duomenys neskelbtini), tiek peradresuotu adresu į Ispaniją – atliko E. M.. V. P. kreipėsi į K. Z. tik dėl anglies krovinio iškrovimo, tačiau nesitarė dėl narkotinių medžiagų iškrovimo ir nėra jokių duomenų, kad būtų žinojęs apie anglyse buvusias narkotines medžiagas.

7.7. Dėl kaltinimų narkotinių medžiagų kontrabanda V. P. nuosekliai paaiškino, kad neturėjo jokių ketinimų įvežti į Lietuvą narkotinių medžiagų, apie anglyse buvusias narkotines medžiagas nežinojo, žinojo, kad anglyse gali būti brangakmeniai. V. P. patvirtino, kad prisidėjo prie akmens anglies krovinių atgabenimo iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką – elektroniniais laiškais bendravo su partneriais, sutarė dėl krovinių atvežimo, tačiau krovinį Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto poste pasitiko, jį išmuitino, kitus dokumentus paruošė ir krovinio gabenimu iki (duomenys neskelbtini) sandėlio pasirūpino E. M.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad jai nebuvo žinoma, jog anglyje buvo draudžiamos medžiagos, jos nebuvo prašoma padėti išvengti muitinės kontrolės ar organizuoti krovinio patikrą specifiniu laiku. Teisme apklaustas D. S. nurodė, kad muitinės procedūras organizavo E. M., tai buvo įprastinės niekuo neišsiskiriančios procedūros, E. M. neslėpė savo tapatybės, neprašė, kad krovinio netikrintų. Šios aplinkybės patvirtina, kad krovinio gabenimu užsiėmę E. M. ir V. P. neslėpė savo tapatybės, nesiėmė konspiracijos priemonių. Taigi V. P. nežinojo ir negalėjo žinoti apie narkotines medžiagas, esančias anglyje, todėl nėra paneigta, jog jis apie kontrabandą sužinojo tik po šios nusikalstamos veikos padarymo.

7.8. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neteikė jokios teisinės reikšmės aplinkybei, jog trys jūriniai konteineriai 2015 m. liepos 8 d. ir liepos 9 d. nebuvo atgabenti į Lietuvos teritoriją, šie konteineriai nebuvo pateikti muitinės kontrolei, t. y. E. M. nesiekė jų įvežti į Lietuvą, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie baigtą nusikaltimą neatitinka faktinių aplinkybių.

7.9. V. P. negali būti pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, bendravykdytoju, kadangi objektyviai neatliko jokio įstatyme uždrausto veiksmo, neatliko objektyvių nusikaltimo sudėties veiksmų. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad V. P. nurodė pagaminti suklastotus dokumentus, tačiau jau vien ši nuoroda reiškia, jog nėra jokių duomenų, kad V. P. klastojo dokumentus ir negali būti laikomas nusikaltimo vykdytoju. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nevertino V. P. pareikšto kaltinimo atitikimo įstatymui, todėl nukopijavo kaltinimą ir V. P. pripažino kaltu dėl nusikaltimo įvykdymo, nors nurodė, kad objektyvieji veiksmai pasireiškė nurodymu suklastoti dokumentą.

7.10. V. P. pripažino, kad dėl jį persekiojusių didelių skolų, vystyti verslą savo vardu jam buvo problematiška, todėl jis įgijo įmones kitų asmenų vardu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad įmonės įgytos neteisėtai veiklai. Pats savaime galutinio naudos gavėjo, faktinio ūkio subjekto vadovo neatskleidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apklaustos buhalterines paslaugas teikiančių įmonių atstovės B. Š. ir G. G. neparodė, kad joms būtų kas nors žinoma apie neteisėtus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Muitinės departamento duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikė teisėtai, kontrolės institucijos neturėjo joms jokių priekaištų, neskyrė baudų ar kitų sankcijų, įmonės veiklos metu mokėjo visus mokesčius. V. P. įmones steigė teisėtai veiklai, byloje nėra duomenų apie bent kokį žinojimą, kad įmonės gali būti panaudotos neteisėtai veiklai. Šiuo atveju kitiems verslo subjektams nebuvo žinomas galutinis naudos gavėjas, bet pati įmonių veikla nebuvo neteisėta, todėl V. P. išteisintinas ir šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje.

7.11. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiškė asmenų tapatinimasis su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje bei aukštesnis organizuotumo lygis. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad V. P. bendravo su dviem asmenimis – K. Z. ir E. M.. V. P. prašė K. Z. iškrauti anglis. Tai paprastas techninis darbas, kuris nebuvo nei sudėtingas, nei konspiratyvus, negali būti apibūdinamas aukštesniu organizuotumo lygiu. Žymiai daugiau organizacinių veiksmų atliko E. M. – ji priėmę krovinį, jį išmuitino, surado transporto bendrovę, nurodė nugabenimo vietą ir t. t., tačiau skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad ji nebuvo organizuotos grupės narė. V. P. ir K. Z. nesiejo jokie ilgalaikiai santykiai, nustatytas tik vienas prašymas iškrauti anglis. Bylos faktiniai duomenys nepatvirtina jokių ryšių tarp K. Z. ir V. P. pastovumo, objektyviais duomenimis nenustatyti jų tarpusavio kontaktai, intensyvumas, veiksmų koordinavimas, nenustatytas susitapatinimas su grupe asmenų, priskyrimas grupuotei, paklusimas vadovui. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai inkriminavo organizuotos grupės požymį.

7.12. Pirmosios instancijos teismas neapklausė E. M., o garsino jos parodymus, duotus kitoje baudžiamojoje byloje, todėl V. P. neturėjo galimybės užduoti jai klausimus, gauti tinkamus paaiškinimus dėl liudytojos nurodytų aplinkybių. E. M. persekiojimas buvo nutrauktas, ji nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, jos parodymai nepatikrinti BPK nustatytų taisyklių. Teisme nebuvo apklaustas ir D. P. M., jis parodymus davė kitoje byloje, V. P. jam negalėjo užduoti klausimų. V. M. pasinaudojo teise neduoti parodymų, tačiau teismas skaitė jo parodymus, duotus kitoje byloje ir konstatavo šių parodymų patvirtinimą, taip pažeisdamas asmens teisę neduoti parodymų prieš save. Pagarsinti E. M., D. P. M. ir V. M. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų leistinumo kriterijų, todėl teismas negalėjo jais remtis.

8. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti, kad V. M., K. Z., D. P. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M., K. Z. ir D. P. M. skiriant bausmes pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos; V. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimą 11 metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirti laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies l punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose; K. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimą 12 metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirti laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies l punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose; D. P. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį paskirti laisvės atėmimą 11 metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirti laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies l punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. P. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir teisingai pripažino, jog nuteistieji veikė organizuota grupe bei įvykdė BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, tačiau papildomai šių nusikalstamų veikų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nekvalifikavo, nors kai organizuotos grupės požymis minėtų straipsnių dispozicijoje nenurodytas kaip kvalifikuojantis veiką, papildoma nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį yra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2013, 2K-140/2014).

8.2. Pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistiesiems paskirdamas švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apygardos teismas nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo principais, nesant tam pagrindo taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Skiriant bausmes neatsižvelgta į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kurie turi įtakos nustatant bausmės dydį, jos didėjimo linkme. Be to, skiriant bausmę reikšminga ir nusikalstamos veikos stadija, nes esant rengimosi ar pasikėsinimo stadijai gali būti paskirta švelnesnė bausmė negu už pabaigtą nusikaltimą. Tik V. M. ir K. Z. atžvilgiu buvo konstatuotas šių asmenų antraeilis vaidmuo darant nusikalstamą veiką, bet D. P. M. atžvilgiu tokia išvada nebuvo padaryta. Taip pat nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas veikimas organizuota grupe. Nenustatyta ir jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai apie nuteistųjų neigiamą padarytos veikos vertinimą ar apgailestavimą dėl padarytos veikos. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nėra galimas BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas ir bausmės, mažesnės negu straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, skyrimas.

8.3. BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Toks bausmės skyrimas sietinas su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, jų visuma, neginčijamai įrodančia, kad teisingumo principas negali būti įgyvendintas vadovaujantis bendromis bausmių skyrimo taisyklėmis ar normomis, reguliuojančiomis švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, skyrimą (BK 62 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nepagrįstai buvo akcentuota tik ikiteisminio tyrimo trukmė ir nuteistiesiems proceso metu taikytų procesinių prievartos priemonių pobūdis. Teismų praktikoje baudžiamojo proceso trukmė yra siejama ne su bendra proceso trukme, o su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga proceso trukme, pažeidžiančia asmens teisę į įmanomai greitesnį procesą. Išvada, dėl konkretaus proceso trukmės daroma ne vertinant atskirai vieną ar kitą kriterijų, o vertinant jų visumą.

8.4. V. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d., t. y. 1 mėnesį ir 15 dienų, K. Z. laikinai sulaikytas ir suimtas buvo nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. spalio 24 d., D. P. M. laikinai sulaikytas ir suimtas buvo nuo 2015 m. liepos 3 d. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo 2018 m. sausio 24 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. liepos 3 d., skundžiamas nuosprendis priimtas 2018 m. sausio 24 d. Prokuroro nuomone, įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo trukmę ir tyrimo intensyvumą nėra pagrindo proceso trukmės pripažinti nepateisinamai ilga ar, tuo labiau, konstatuoti nepagrįstus procesinius delsimus, o taikytų procesinių prievartos priemonių pobūdis ar trukmė nėra išskirtinė tokio pobūdžio bylose.

8.5. Labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, turintys tarptautinį pobūdį, buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe, esant akivaizdžiam vaidmenų ir užduočių pasiskirstymui, o tai neabejotinai lemia didesnį bylos sudėtingumą. Neneigiant BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės duoti parodymus ar atsisakyti juos duoti, reikia atsižvelgti į tai, kad K. Z. viso ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti paaiškinimus, V. M. tik pirmosios apklausos metu atsakė į klausimus, kas liudija jų nesuinteresuotumą proceso spartumu. Ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant skundus dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, nebuvo nustatyta jokių nepagrįstų procesinių delsimų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimo, buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas operatyviai ir tinkamai.

8.6. Nors nuteistiesiems V. M. ir K. Z. kardomosios priemonės buvo pradėtos taikyti nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, bet jų pobūdis kito: griežčiausia kardomoji priemonė buvo pakeista švelnesne. Nors taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą asmens teisės ir laisvės yra esmingai suvaržomos, tačiau V. M. ji taikyta tik 1 mėnesį ir 15 dienų, K. Z. – 15 mėnesių 19 dienų, ir tik vieninteliam D. P. M. suėmimas taikytas nuo proceso pradžios iki nuosprendžio paskelbimo. Vertinant suėmimo taikymo aplinkybes kartu su nusikalstamų veikų pavojingumu, nustatyta bendrininkavimo forma, pats suėmimo taikymo faktas ir jo trukmė nelaikytinos pažeidžiančiomis proporcingumo principą.

8.7. Byloje nėra nuteistųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. V. M., K. Z. ir D. P. M. charakterizuojančios aplinkybės (neteisti, neturi galiojančių nuobaudų, dirba ir pan.) nėra išimtinės, tik rodo, kad nuteistųjų asmenybės yra tipinės šiai nusikaltimų kategorijai, tipinio pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl nėra pagrindo skirti jiems netipinę bausmę už padarytą sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.

9. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodyta, kad ant respiratorių ir pirštinių rasti kokaino pėdsakai negali būti vertinami kaip kategoriškas kaltės įrodymas, bet šia aplinkybe remtasi konstatuojant jo kaltę. Be to, skundžiamame nuosprendyje deklaratyviai nurodyta, kad jo kaltę patvirtina ir kitos nustatytos bylos aplinkybės, bet taip ir nedetalizuota, nei kokios tai aplinkybės, nei kokie duomenys patvirtina jo kaltę. Tuo labiau, kad pats pirštinių ir respiratorių poėmis bei pateikimas specialistams kelia abejonių, kurių nepašalino ir papildomai byloje apklausti specialistai.

9.2. Nuteistojo teigimu, jo paties darbas sandėlyje, kuriame buvo kraunama ir sandėliuojama akmens anglis, savaime nepatvirtina, jog jam buvo žinoma apie anglyje paslėptą narkotinę medžiagą. Šiuo aspektu jo parodymai yra nuoseklūs ir nepaneigti. Jis nežinojo, kas ir kokiu būdu atgabeno į sandėlį akmens anglį ir, kad joje yra paslėptas kokainas. Jis neneigė dirbęs sandėlyje, sėmęs išbirusią akmens anglį ir krovęs į maišus. Kadangi nuo akmens anglies kilo daug dulkių, todėl buvo naudojamos pirštinės ir respiratorius. Apklaustas specialistas A. Ž. patvirtino, jog kartu su anglies dulkėmis kokaino dulkės galėjo nusėsti bet kur.

9.3. Neįvardijus nei vieno įrodymo, anot apelianto, jis buvo pripažintas kaltu ir dėl narkotinių medžiagų kontrabandos. Prokuroras nutraukė baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu, nors ji išmuitino krovinį ir organizavo akmens anglies su paslėptu kokainu atgabenimą į (duomenys neskelbtini). Visgi prokuroras neįžiūrėjo jos veikloje nei kontrabandos, nei dokumentų klastojimo, nei narkotinių medžiagų gabenimo nusikaltimų sudėties. Tuo tarpu, jis, nežinojęs, kas ir iš kur atgabeno akmens anglį į sandėlį, nuteistas dar ir už kontrabandą. Nagrinėjamoje byloje ne teismas, o prokuroras kelių asmenų atžvilgiu įvykdė teisingumą nutraukdamas baudžiamąsias bylas. M. Z. ir A. Z. atžvilgiu prokuroras baudžiamąsias bylas nutraukė, nors jie, kaip ir jis, atliko analogiškus veiksmus, t. y. padėjo iškrauti ir susemti išbyrėjusią akmens anglį.

10. Nuteistojo K. Z. gynėjas advokatas Marius Zabita apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai. Teismas, pripažindamas bylos duomenimis įrodymais ir jais remdamasis, turėjo juos objektyviai įvertinti, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, pašalinti visus prieštaravimus ir abejones, o nepavykus to padaryti vertinti nuteistojo naudai (in dubio pro reo).

10.2. Byloje buvo apklausta daug liudytojų: K. Š., B. Š., M. Z., A. Z., A. J., V. M., V. G., G. G., D. S., U. R., R. V., A. J., R. R., K. Š., E. M., M. J., kurių parodymai niekaip nepagrindžia nuteistojo K. Z. kaltės. Buvo nustatyti tik krovinių judėjimo mechanizmas, krovinio atgabenimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, tranzito per Lietuvos Respubliką mechanizmas, galimos šalys, į kurias šis krovinys turėjo būti gabenamas, kas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir narkotinių medžiagų kontrabandos.

10.3. Kai kurios faktinės aplinkybės, sugretinus jas tarpusavyje, tik patvirtina K. Z. parodymų teisingumą. Sandėlis, kuriame buvo sulaikytas krovinys, buvo išnuomotas dar 2014 m. rugsėjo mėnesį. Tai patvirtino liudytoja B. Š., kuri nurodė, kad sandėlį išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Liudytoja teisiamajame posėdyje neatpažino nei vieno iš nuteistųjų, nurodė, kad viską suderino ir nuomos sutartį pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vadybininku dirbo K. Z., būtų gabenusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinius, byloje nėra. Sąsajos tarp šių įmonių veiklos taip pat nenustatytos. Taigi, K. Z. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ryšių neturėjo. Tai patvirtina K. Z. teiginį, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu jis pirmą kartą kontaktavo 2015 m. birželio mėnesį, o kroviniai į sandėlį buvo gabenami dar 2014 metais. Muitinės procedūros ir gabenimas buvo vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo gabenama tiek anglis, tiek siera. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė U. R. parodė, kad nuteistųjų nepažįsta, jų įmonė vežė konteinerius į (duomenys neskelbtini), dėl įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendraudavo su E. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. V. parodė, kad Klaipėdoje pasikraudavo konteinerius ir važiuodavo į (duomenys neskelbtini), pats vienas krovinius vežė 2-4 kartus, kartais krovinius rentgenu tikrindavo muitinė, krovinį iškraudavo trys jauni vyrai, o jis sėdėjo vilkiko kabinoje, todėl negali pasakyti, ar salėje yra nors vienas iš jų.

10.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. Z., V. M. ir D. P. M. veikė organizuotoje grupėje tarpusavyje ir su nenustatytais asmenimis, tačiau tokią išvadą teismas iš esmės padarė vien tik inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumo pagrindu, kas yra nepagrįsta. Organizuota grupė, kaip ir bet kuris nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodyta ir dėl jos motyvuotai pasisakyta. Nenustatyta, nei su kuo K. Z. susitarė dalyvauti bendroje nusikalstamoje veikoje, nei kokias veikas apėmė toks susitarimas. K. Z. su V. M. buvo bendradarbiai, K. Z. paprašė jo už 50 Eur padėti iškrauti krovinį, kuris vėliau taps jų įmonės kroviniu ir turės nuolatinį užsakovą. K. Z. su D. P. M. išvis nieko susitarti negalėjo, kadangi jie nekalba bendrai žinoma kalba. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiais duomenimis įrodyta nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje ir kas ją pagrindžia. Akmens anglies muitinės procedūros buvo atliktos, jas užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, muitinių procedūrų atlikimu rūpinosi E. M. ir D. S., apie atliekamas muitinės procedūras K. Z., V. M. ar D. P. M. nežinojo, jie Klaipėdos uoste atliekamose procedūrose nedalyvavo. Duomenų, kad jiems būtų buvę žinoma apie krovinio atgabenimo į muitinę ir krovinio muitinimo aplinkybes, byloje nėra. Nėra byloje ir duomenų, kad jie tokias procedūras būtų užsakę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad krovinys priklausytų jiems. Iš bylos duomenų matyti, kad kontrabandoje K. Z. ar V. M. nedalyvavo, krovinys juos pasiekdavo sandėliavimo vietoje, o kad jame yra kas nors neteisėta, jie nežinojo ir tokių duomenų byloje nėra. Ši veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri taip pat turi būti įrodyta.

11. Nuteistojo D. P. M. gynėjas advokatas Mindaugas Paukštė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį ir D. P. M. išteisinti, o jei dėl procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimo neįmanoma to padaryti apeliacinės instancijos teisme, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti iš kaltinimo inkriminuojamą narkotikų dalį, kuri buvo rasta paketuose su plombomis Nr. 0027503 ir Nr. 0027506; pavesti prokurorui išsiaiškinti, kas pasisavino paketą su plomba Nr. 002750 ir pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apygardos teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog K. Z., V. M. ir D. P. M. veiksmuose yra visi jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymiai. Kontrabandos objektyviesiems požymiams būdingi tik aktyvūs veiksmai, t. y. neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvada, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Tai reiškia, kad asmuo, kaltinamas kontrabanda, turėjo daryti aktyvius veiksmus – gabenti daiktus ar gabenant daiktus nepateikti jų muitinės kontrolei. Bet kuriuo atveju D. P. M. turėjo pats kirsti Lietuvos sieną ir per ją gabenti narkotines medžiagas nepateikiant jų muitinės kontrolei. Šiuo atveju nėra nė vieno įrodymo, kad D. P. M. būtų vykdęs aktyvius nusikalstamus veiksmus. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad D. P. M. yra juvelyras, dirbantis su brangiaisiais akmenimis ir dėl jų jis atvyko į Lietuvą.

11.2. Kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Kai nėra duomenų, rodančių tokį intelektualinį kaltės momentą, nėra ir kaltės. Asmuo, kuris ruošiasi kontrabanda gabenti prekes, paprastai iš anksto sudaro šio nusikaltimo planą, numato veikimo būdą. Kadangi pats D. P. M. nevykdė narkotinių medžiagų kontrabandos, todėl jis neturėjo tyčios vežti kontrabanda narkotikų, o tik brangiuosius akmenis. D. P. M. paaiškino, kad jis į Lietuvą atvyko dėl brangiųjų akmenų kontrabandos, bet su narkotikų kontrabanda niekaip nėra susijęs. Tokie D. P. M. parodymai nebuvo paneigti.

11.3. Byloje buvo apklausta daug liudytojų, nei vienas kurių nepatvirtino, kad bendravo su D. P. M. arba bent matė jį, todėl jų parodymai niekaip nepagrindžia nuteistojo kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo nustatytas tik krovinių judėjimo mechanizmas, krovinio atgabenimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, tranzito per Lietuvos Respubliką mechanizmas, galimos šalys, į kurias šis krovinys turėjo būti gabenamas, bet tai savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės dėl narkotinių medžiagų kontrabandos.

11.4. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl D. P. M. vaidmens nusikalstamoje veikoje. Nagrinėjant baudžiamąją bylą bei atliekant daiktinių įrodymų tyrimą buvo apžiūrėti nuteistojo daiktai, išimti kratos metu, tarp kurių buvo rasti du objektai, kuriuose yra „esmeraldų“, kuriuos D. P. M. nurodo kaip jo rastus anglies krovinyje. Krovinyje turėjo būti jam skirta smaragdų kontrabanda. Be to, tarp asmeninių ir teisme apžiūrėtų D. P. M. daiktų buvo apžiūrėti ir juvelyrikos įrankiai – matavimo žiedai, rastos vizitinės kortelės „(duomenys neskelbtini) ”, kurie patvirtina jo teiginius apie nedalyvavimą narkotinių medžiagų kontrabandoje.

11.5. Organizuota grupė, kaip ir nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti įrodyta ir dėl jos motyvuotai pasisakyta nuosprendyje, tačiau tai skundžiamame nuosprendyje nebuvo padaryta ir organizuota grupė konstatuota deklaratyviai, be jokio teisėto ir objektyvaus pagrindimo. Byloje nėra nustatyta, kad D. P. M. susitarė daryti nusikalstamą veiką, su kuo susitarė ir koks buvo susitarimo pobūdis.

Šalies argumentai

11.6. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakius dėl V. P. vaidmens buvo iškreiptas įrodinėjimo principas. Apygardos teismas savarankiškai išėjo už kaltinimo ribų ir juos praplėtė. Kaltinamajame akte numatyta, kad D. P. M. dalyvavo V. P. suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš V. P., D. P. M., K. Z. ir V. M., veikloje. Tuo tarpu teismas nurodė, kad buvo dar ir „minėtas kitas asmuo“, kuris niekur nepaminėtas. Organizuotos grupės požymiai negali būti įrodinėjami atskyrus tyrimus keliose baudžiamosiose bylose, nes visi organizuotos grupės nariai yra susiję, o šiuo atveju tariamas organizatorius V. P. dėl D. P. M. inkriminuotų veikų ir dalyvavimo organizuotos grupės veikloje net nebuvo apklaustas. Todėl sulaikius V. P. byla turėjo būti grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, o po to sujungta su V. P. atžvilgiu išskirtu tyrimu, kad būtų kartu ištirtos ir išnagrinėtos.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo, nuteistojo D. P. M. gynėjo, V. P. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis V. P. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis K. Z. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. P. M. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliaciniai skundai atmetami.

13. Iš esmės visų keturių nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose, nesutinkant su priimtais skundžiamais pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais ir išvadomis dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas bylose surinktų įrodymų vertinimas, nurodoma, jog įrodymai baudžiamojoje byloje buvo vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus, buvo padaryti esminiai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai.

14. Baudžiamajame procese įrodymais pripažįstami duomenys, kurie yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti BPK reglamentuotais proceso veiksmais, išnagrinėti teisiamajame posėdyje bei teismo pripažinti kaip įrodymai, ir kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai yra nurodyti BPK 20 straipsnyje, pagal kurį įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai skundžiamame teismo sprendime išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-471-507/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-28-489/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-249-895/2017 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo laikytasi bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. V. P., K. Z., V. M. ir D. P. M. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdžio bei jų kaltės.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje

17. Visuose keturiuose šioje baudžiamojoje byloje paduotuose ir nagrinėjamuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijama nuteistųjų kaltė neteisėtai disponavus labai dideliu kokaino kiekiu ir padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamoji byla pagal nuteistojo V. M., nuteistųjų K. Z. ir D. P. M. gynėjų apeliacinius skundus apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis dėl V. M. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, dėl V. M., K. Z. ir D. P. M. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) bei dėl K. Z. ir D. P. M. paskirtų bausmių. Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Tai reiškia, jog K. Z. ir D. P. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta, K. Z. ir D. P. M. už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu yra pripažinti kaltais ir nuteisti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, todėl šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje bus pasisakoma tik dėl V. P. ir V. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

19. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. P. organizavo akmens anglies krovinių atgabenimą į Lietuvos Respubliką, o per tarpininkę E. M. organizavo jų išmuitinimą ir gabenimą nuo Klaipėdos muitinės sandėlio iki iš anksto išnuomoto sandėlio (duomenys neskelbtini), nurodė K. Z. 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 2 d. pasitikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skirtus didmaišius su akmens anglimi ir juos iškrauti. V. P. nurodė K. Z. 2015 m. liepos 1 d. Vilniaus oro uoste pasitikti D. P. M. ir jį atvežti į sandėlį. Sandėlyje maišuose buvusioje akmens anglyje rasti juodos spalvos medžiagos gabalėliai, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga kokainas, kurio masė 59,689 kg ir 83,942 g (t. 1, b. l. 66-67, 75-76). 2015 m. liepos 3 d. K. Z. vairuotame automobilyje „Mercedes Benz“ kratos metu rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis maišas su juodos spalvos medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga kokainas, kurio masė 11,800 kg (t. 2, b. l. 6-12, 15-17). 2015 m. liepos 3 d. sandėlyje, kur buvo laikoma akmens anglis su joje paslėptu kokainu, buvo V. M., K. Z. ir D. P. M..

20. V. P. savo parodymuose iš esmės patvirtina organizavęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyto anglies krovinio atgabenimą į Klaipėdą, kur krovinį pasitiko ir jį išmuitino E. M.. Jis teigė, kad buvo nurodęs K. Z., kuris turėjo transporto įmonę, pasitikti ir iškrauti krovinį sandėlyje (duomenys neskelbtini), kurį buvo išsinuomojęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu. V. P. tvirtino nežinojęs apie anglyje paslėptą kokainą, kad su ispanais buvo sutaręs, jog atgabentoje anglyje bus paslėpti brangakmeniai, kuriuos iš anglies turėjo išrinkti ispanų atsiųstas žmogus. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų, jog V. P. bent bendrais bruožais suvokė, kad atgabentoje anglyje yra narkotinė medžiaga, numanė jų rūšį, kiekį ir kitus požymius, o pripažindamas kaltu jo ginamąjį teismas rėmėsi tik narkotikų radimo faktu. Subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą jo veikoje ginčija ir nuteistasis V. M., kuris patvirtino, jog V. Z. prašymu krovė anglį, tačiau tvirtina nežinojęs, kad akmens anglyje buvo paslėptas kokainas, neturėjo tyčios juo disponuoti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais V. P. ir V. M. motyvais, nes mato, kad tiek V. P., tiek V. M. kaltė neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu kokaino įrodyta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismų skundžiamuose nuosprendžiuose tinkamai įvertintų įrodymų visuma.

21. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo paaiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

22. Byloje esantys įrodymai rodo, kad jūriniais konteineriais į Lietuvos Respubliką atgabentas akmens anglies krovinys su jame paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino buvo užsakytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu ir skirtas šioms bendrovėms. V. P. pripažino, kad 2014 metais per savo sūnų R. P. įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir per jį inicijavo D. G. ir K. Š. tapimą statytiniais šių įmonių direktoriais. Jis perėmė visus įmonių dokumentus ir antspaudus, bei pats įgijo užsienio įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei antspaudus. Tačiau tiek pats V. P. pirmosios instancijos teisme, tiek jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad šios bendrovės buvo įkurtos siekiant vykdyti normalią prekybinę veiklą, o bendrovės buvo įsteigtos tokiu būdu dėl to, kad tuo metu V. P. turėjo didelių skolų ir dėl to vystyti verslą savo vardu jam buvo sudėtinga. Su tokiais V. P. parodymais ir jo gynėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš liudytojos E. M. parodymų, 2014 metais ji susipažino su žmogumi, vardu V. (V. P.), kuris jos klausė, ar jos įmonė gali padėti išmuitinti iš Kolumbijos gabenamą anglies krovinį, o ji atsakė, kad gali. Anglies krovinių buvo apie 10, kas buvo krovinių siuntėjas, ji neatsimena, o kroviniai buvo skirti bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurių direktorių ji nepažinojo. Krovinių dokumentus ir direktorių pasų nuorašus jai atveždavo V. P. arba perduodavo jo siųsti žmonės. V. P. paprašyta pasinaudojusi jo perduotais dokumentais ji ruošė dokumentus muitinei, kuriuos pateikdavo per muitinės tarpininką. Visų bendrovių pavadinimus nurodė V. P.. Ji savo įmonės pavadinimo ir savo pavardės dokumentuose nenurodydavo, nes neturėjo direktorių įgaliojimų savo vardu tvarkyti bendrovių dokumentus, todėl suprato, kad jos įforminti dokumentai buvo netikri, pati už tai yra nuteista. Apie tai, kad anglies krovinyje yra paslėpti narkotikai, ji nežinojusi. V. P. nurodė, kad išmuitintus krovinius reikia siųsti į (duomenys neskelbtini) ir davė adresą. Šiais liudytojos parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. P. nurodė E. M. pagaminti 2015 m. balandžio 5 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jas patvirtinti perduotais spaudais ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., taip pat 2015 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini) A. P.“, ją patvirtinti perduotais spaudais ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. G. ir „(duomenys neskelbtini) A. P.“ direktorių A. R. bei šias sutartis perduoti Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams muitinės procedūroms inicijuoti.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi buhalterių E. A., G. G. ir B. Š. parodymais. Apklausta teisme liudytoja E. A. parodė, kad užsiiminėjo buhalterinės apskaitos tvarkymu. 2015 metais pas ją atvyko V. P. (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. A. atpažino V. P. kaip asmenį, prašiusį tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją) ir prisistatęs kito asmens vardu paprašė tvarkyti vienos įmonės buhalterinę apskaitą, bendrovė buvo nauja, nevykdė jokios veiklos, bet planavo ją pradėti. Liudytoja G. G. parodė, kad 2014 m. V. P. (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu G. G. atpažino V. P. kaip asmenį, prašiusį tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją) jai pasiūlė tvarkyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Šios bendrovės direktoriumi buvo K. Š., V. P. joje nedirbo, tačiau jis atveždavo visus įmonės dokumentus, ji pati su K. Š. nebendravo. Bendrovėje buvo tik vienas anglių pirkimo atvejis. Liudytoja B. Š. paaiškino, kad 2014 metų rudenį į ją kreipėsi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai dėl patalpų nuomos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą sutartį dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos jai atvežė V. prisistatęs vyriškis (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu B. Š. atpažino V. P. kaip asmenį, prašiusį tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją). Šie įrodymai, vertinant juos kartu su K. Š. ir D. G. parodymais, rodo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtos ir vadovaujamos V. P., nes tik jis rūpinosi jų veikla ir buhalterijos tvarkymu. V. P., kuris padedamas sūnaus įsigijo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neabejotinai žinojo apie visą šių bendrovių veiklą ir apimtis – kad jos realios veiklos nevykdo, o jų veikla yra susijusi su pavieniais kroviniais, kuriuose buvo rastos narkotinės medžiagos, šių bendrovių dokumentai ir antspaudai buvo panaudoti netikriems dokumentams pagaminti ir tokių dokumentų pagrindu buvo atliktos muitinės procedūros, susijusios su akmens anglies krovinio, kuriame buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, išmuitinimu, šio krovinio pervežimu į sandėlį, kuriame narkotinė medžiaga buvo atskirta iš akmens anglies. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais nustatydamas V. P. ryšį su bendrovėmis ir jų vardu gautais kroviniais.

24. Vienas iš nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, jog E. M. pastangų dėka akmens anglies krovinys su jame paslėptu kokainu atvyko į Lietuvą, E. M. organizavo anglies krovinio priėmimą, patikrą ir logistiką Lietuvoje, V. P. tokių veiksmų neatliko ir niekaip neprisidėjo prie labai didelio kiekio kokaino neteisėto įgijimo, gabenimo bei laikymo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, E. M. 2015 m. liepos 10 d. ikiteisminiame tyrime Nr.03-2-00555-16 buvo pareikštas įtarimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (t. 3, b. l. 35-36). Ji ne kartą kaip įtariamoji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o 2015 m. liepos 28 d. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 50-54). Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras M. Sabaitis 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ir pradėti tyrimą dėl naujai nustatytos nusikalstamos veikos. Šiame nutarime nurodyta, jog apklausiama E. M. pripažino pagaminusi netikrus dokumentus, juos pateikusi išmuitinimo procedūroms vykdyti. Tačiau ji neigė žinojusi apie paslėptas narkotines medžiagas ir paaiškino, kad iš esmės jos veiksmai apsiribojo darbu su dokumentais, t. y. prekių išmuitinimui reikiamų dokumentų pildymu, jų pateikimu, krovinio pervežimo organizavimu. E. M. teigė nedalyvavusi akmens anglies iškrovime ir negalėjusi žinoti apie paslėptas narkotines medžiagas. Prokuroras, patikrinęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat duomenis, gautus kitų procesinių veiksmų ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu, konstatavo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai ir kategoriškai teigti, jog E. M. buvo žinoma apie narkotinių medžiagų gabenimą ir kad ji būtų veikusi kartu su organizuota grupe turėdama bendrą tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir jas gabenti kontrabanda. Nustatyta, kad E. M. pagamino sutartis tarp įmonių, jas naudojo muitinimo procedūrose, tačiau duomenų visetas apie suvokimą (tiesioginę tyčią), kad tarp anglies buvo paslėptos narkotinės medžiagos, nėra pakankamas. Prokuroras nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00555-16 atskiroje dalyje E. M. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. X-1495 redakcija) įvykdymo; šiame tyrime pradėti naujai nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, tyrimą ir ikiteisminį tyrimą E. M. atžvilgiu tęsti dėl jos veiksmų galimai neteisėtai pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant (t. 3, b. l. 62-66). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu E. M. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Taigi, procese yra priimti galutiniai sprendimai dėl E. M. veiksmų, kuriuose jos veiksmai įvertinti kaip neturintys nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą K. Z., V. M. ir D. P. M. atžvilgiu, E. M. buvo apklausta kaip liudytoja. Susipažinus su E. M. parodymais matyti, kad ji davė parodymus tiek apie V. P. vaidmenį organizuojant krovinio su akmens anglimi atgabenimą į Lietuvos Respubliką, tiek apie savo atliktus veiksmus. Liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, jog su V. P. ją supažindino A. Š.. V. P. paprašė jos išmuitinti žuvies krovinį. Vėliau V. P. klausė jos, ar ji galinti išmuitinti iš Kolumbijos siunčiamą anglį, o ji sutiko tai padaryti. Anglis turėjo gauti bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Jų dokumentus jai atvežė V. P., iš šių dokumentų ji pati formindavo sąskaitą, pakavimo lapą, dokumentus muitinei, juos pateikė muitinės tarpininkui. Įgaliojimų tvarkyti dokumentus ji neturėjo, todėl ir buvo nuteista už dokumentų klastojimą. Tokių anglies pristatymų buvo apie 10. Krovinys toliau turėjo būti gabenamas į (duomenys neskelbtini), o paskutinis – į Ispaniją. Iš jos parodymų matyti, kad ji užsiėmė muitinės procedūrų įforminimu ir V. P. į ją kreipėsi būtent dėl jos profesinės veiklos, kuomet jam reikėjo muitinės tarpininko atvykstančiam kroviniui įforminti, tačiau nėra įrodymų, kad jai buvo atskleista visa nusikaltimo schema. Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. M. buvo organizuotos grupės narė ir žinojo apie neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

26. V. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog E. M. nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme V. P. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, buvo tik perskaityti jos parodymai, duoti kitoje baudžiamojoje byloje, V. P. neturėjo galimybės užduoti E. M. kausimų, gauti tinkamus paaiškinimus dėl liudytojos nurodytų aplinkybių, dėl šios priežasties E. M. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų leistinumo kriterijų, todėl jais remtis teismas negalėjo. Šiame kontekste svarbu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą ir rungimosi principai. Teisingas (sąžiningas) procesas ir rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Teisė į gynybą teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, užtikrinama sudarant galimybę kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam pačiam ir (ar) per gynėją dalyvauti įrodymų tyrime ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais gintis nuo pareikštų kaltinimų. EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebūtinai lemia su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinamą gynybos teisių apribojimą (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 119; EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-276-976/2015, 2K-211-489/2016). Tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokį panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas. Pagal EŽTT praktiką tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėl to nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumą apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05; 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 29881/07). Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi. Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, § 147; Schatschaschwili prieš Vokietiją, 116 punktas).

27. Kauno apygardos teisme V. P. atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje E. M. nebuvo apklausta. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių liudytoją E. M. apklausti teisme, tačiau dėl to, kad ji yra užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) pilietė, bylos nagrinėjimo metu Migracijos departamento išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pasibaigęs, duomenų, kad toks leidimas būtų pratęstas, nebuvo gauta, gyvenamosios vietos deklaracija panaikintas, E. M. nepavyko surasti ir iškviesti į teismą apklausai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat bandė nustatyti dabartinę E. M. buvimo vietą, tačiau iš esmės dėl analogiškų kaip ir pirmosios instancijos teisme priežasčių to padaryti nepavyko. Liudytojos E. M. apklausti teisme nagrinėjant V. P. baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Tačiau vien dėl šios priežasties negalima daryti išvados, jog E. M. kitoje baudžiamojoje byloje duoti parodymai yra niekiniai ir jais remtis nagrinėjant kitą bylą negalima.

28. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013, Nr. 2K-61/2014, Nr. 2K-276-976/2015 ir kt.).

29. Kaip matyti iš V. P. atžvilgiu priimto skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojos E. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek kitoje baudžiamojoje byloje ir taip šios liudytojos parodymais buvo tikrinami kiti bylos įrodymai. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, liudytojos E. M. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo vertinami tik kaip vienas iš įrodymų šaltinių, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir neturėjo lemiamos reikšmės pirmosios instancijos teismui nuteistąjį V. P. pripažįstant padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jos parodymai nėra vieninteliai ar lemiantys V. P. kaltę, be to, jos veiksmus patvirtina byloje esantys jos įforminti dokumentai. Taip byloje liudytojų K. Š., E. A., G. G. ir B. Š. parodymais nustatytas V. P. ryšys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o E. M. įformintais dokumentais nustatyta, kad kroviniai, kuriuose buvo atgabentos narkotinės medžiagos, buvo siųstos šių bendrovių vardu ir atvyko per Klaipėdos jūrų uostą. Teisėjų kolegija įvertino E. M. apklausų, atliktų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, turinį ir mato, kad ji apklausta pakankamai detaliai, visos reikšmingos faktinės aplinkybės yra išaiškintos, o apelianto skunde nėra nurodyta, kokie kiti klausimai, galimai lemsiantys V. P. versijos patvirtinimą ir kitokį teismo sprendimą, nėra užduoti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra pažeista teisė į teisingą (sąžiningą) teismą ar nesilaikyta rungimosi principo.

30. Deklaratyvi ir iš esmės jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsta V. P. iškelta versija apie tai, kad susitarimas su ispanais buvo į Lietuvą jūriniuose konteineriuose atplukdytoje akmens anglyje įdėtą ,,esmeraldą“, t. y. brangakmenius; apie jokių narkotinių medžiagų atgabenimą akmens anglyje jis nesitarė ir apie tai nežinojo. Tokią versiją neva patvirtina D. P. M.. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė V. P., pasidomėjęs internete jis sužinojo, kad Ispanijoje yra taikomos tik brangakmenių išvežimo kvotos, o Lietuvoje – tai net neakcizinė prekė. Be to, ispanai pasakė, kad atsiųs žmogų, kuris išrinks iš anglies brangakmenius bei įvertins anglies kokybę. V. P. teigimu, kadangi tuo metu jis pats nebuvo Lietuvoje, tai paprašė K. Z., kuris turėjo transporto įmonę, išvežti anglį iš sandėlių. Byloje nustatyta, kad į Lietuvą atsiųstas žmogus, turėjęs iš anglies išrinkti neva brangakmenius, buvo D. P. M.. Kaip matyti iš jo parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, O. R. C. ir C. J. R. C. nurodymu jis atvyko į Lietuvą ieškoti smaragdų. Šie asmenys jam neminėjo apie V. P., nesakė, jog jis yra jų atstovas Lietuvoje. Jis prisimena, kad vieta, kurioje turėjo būti smaragdai, buvo didelis sandėlis (duomenys neskelbtini), smaragdai buvo tarp anglių, jis surado kelis smaragdus. Šie asmenys jam pasakė, kad oro uoste jo lauks aukštas, praplikęs vyras. Šis vyras jį pasitiko oro uoste ir jie automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini). Vertinant nuteistojo D. P. M. parodymus apie tai, kad jis sandėlyje sukrautoje akmens anglyje surado paketą su dviem smaragdais, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, kad jie nėra patvirtinti kitais įrodymais ir nėra įtikinami, be to, tokius D. P. M. paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Kaip liudytojai apklausti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai R. V., J. M. ir A. U., sandėlyje atlikę objektų apžiūrą, paaiškino, kad policijos pareigūnai, patikrinę visų sandėlyje buvusių maišų turinį, nerado nei vieno smaragdo ar pakuočių su smaragdais. Liudytoja R. V. nurodė, kad buvo nerealu peržiūrėti visus sandėlyje buvusius 246 maišus, kurių kiekvienas svėrė apie 1 toną, ir surasti smaragdus, kurių dydis apie 1 cm. Net pats nuteistasis D. P. M. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pripažino, kad tokiuose dideliuose maišuose ir tokiame dideliame jų kiekyje tai buvo neįmanoma. K. Z. parodymais nustatyta, jog anglies krovinį Alytuje pasitiko jis ir V. M.. K. Z. ir V. M., kartu su K. Z. broliu, V. P. nurodymu iškrovė anglis V. P. iš anksto išnuomotame sandėlyje. K. Z. paaiškino, jog V. P. prašymu jis nuvyko į oro uostą, iš ten į (duomenys neskelbtini) atvežė į Lietuvą atvykusį D. P. M., turėjusį patikrinti krovinį. Visi trys – K. Z., V. M. ir D. P. M. buvo patalpoje, kurioje buvo laikoma akmens anglis bei supresuotas su akmens anglies dulkėmis kokainas, kontaktavo su kokainu ar jo dulkėmis, iš akmens anglies atrinkinėjo gabalėlius, kuriuose buvo narkotinė medžiaga, tą pačią dieną K. Z. automobiliu gabeno supresuotus su akmens anglies dulkėmis kokaino gabalėlius, kurių sudėtyje buvo 11 800 g (11,800 kg) gryno kokaino. Nei K. Z., nei V. M. nematė, jog D. P. M. būtų radęs kokį nors paketą ar smaragdus. Iš byloje esančių kratos ir objektų apžiūrų protokolų matyti, kad akmens anglies krovinyje nerastas nei vienas brangakmenis (smaragdas), bet buvo rastas labai didelis kiekis kokaino. Jeigu apžiūros metu buvo rasta beveik 60 kilogramų kokaino, tai krovinyje buvus smaragdams, bent keli iš jų policijos pareigūnų būtinai būtu rasti. Niekas iš nuteistųjų nepasakojo, kad krovinyje turėjo būti kokainas, tačiau jis ten buvo rastas tiek policijos pareigūnų, tiek pačių nuteistųjų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad 2015 m. liepos 3 d. K. Z. ir D. P. M. į sandėlį atvažiavo ir iš jo išvažiavo kartu, o netrukus po išvažiavimo iš garažo K. Z. automobilyje buvo rastas maišas su kokainu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. Z., D. P. M. ir V. M. sandėlyje tarp akmens anglies ieškojo ne smaragdų, o atrinkinėjo iš akmens anglies tuos gabalėlius, kurių sudėtyje buvo kokainas.

31. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistojo V. P. parodymus, kad jis nežinojo apie anglies krovinyje paslėptą labai didelį kiekį kokaino. Priešingai, V. P. veiksmai įsteigiant neteisėtų veiksmų priedangai panaudotas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, per tarpininkę E. M. organizuojant anglies krovinio išmuitinimą bei nugabenimą iki iš anksto jo surastą ir išnuomotą sandėlį, susitariant su K. Z., kuris su kitais asmenimis iškrovė akmens anglis bei atrinko iš akmens anglies gabalėlius su kokainu, nurodant K. Z. atsivežti į sandėlį į Lietuvą atskridusį D. P. M., kuris parodė, kokiu būdu surasti ir atskirti kokainą tarp akmens anglies gabalėlių, rodo V. P. tyčios kryptingumą ir patvirtina, kad jis žinojo ir suprato, kad į Lietuvos Respubliką jūriniais konteineriais atgabentoje anglyje yra paslėpta labai didelis kiekis kokaino. Šią išvadą dar labiau sustiprina V. P. veiksmai sužinojus apie K. Z., V. M., D. P. M. sulaikymą 2015 m. liepos 3 d. Iš E. M. parodymų matyti, kad ir paskutinis V. P. prašymu jos išmuitintas anglies krovinys turėjo būti vežamas į (duomenys neskelbtini), tačiau paskambinęs V. P. pasakė, kad anglies krovinį reikia perkrauti į vilkikus ir siųsti į Ispaniją. V. P. nuolat jai skambinėjo ir klausinėjo, kur yra krovinys. Liudytojos E. M. parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniais įrodymai patvirtina, kad V. P., žinodamas, kad policijos pareigūnai 2015 m. liepos 3 d. sulaikė K. Z., V. M. ir D. P. M. ir siekdamas apsaugoti neteisėtai į Lietuvos Respubliką atgabentus virš 302 kg kokaino, nurodė E. M., panaudojant jau anksčiau jai perduotus dokumentus ir antspaudus pagaminti netikrus dokumentus: 2015 m. liepos 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. bei sutartį pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės procedūroms inicijuoti, siekdamas tris jūrinius konteinerius su akmens anglies kroviniu ir jame paslėptu kokainu išgabenti į Ispanijos Karalystę, nors šis krovinys, kaip ir prieš tai į Lietuvos Respubliką atplukdytas ir E. M. pagalba išmuitintas akmens anglies krovinys, kurį (duomenys neskelbtini) sutiko ir sandėlyje iškrovė K. Z., V. M. ir D. P. M., turėjo taip pat būti pristatytas į tą patį sandėlį. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. P. padarytoje veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai.

32. Šių motyvų nepaneigia skundo argumentai, kad nusikaltimo išaiškinimo metu V. P. nebuvo nei įvykio vietoje, nei Lietuvoje. Byloje esančiais įrodymais ir išdėstytais motyvais yra nustatyta, kad V. P. vaidmuo buvo ne įvykio vietoje iš anglies išrinkti kokainą, ką jis nurodė daryti K. Z. ir V. M., o organizuoti visą nusikalstamą schemą ir ją koordinuoti, kas nereikalauja būti nei įvykio vietoje, nei Lietuvoje. Be to, nustatyta, kad V. P. kai kurių veiksmų atlikimo metu buvo tiek įvykio vietoje – sudarant sutartį dėl sandėlio nuomos, tiek Lietuvoje – tariantis su buhalterėmis ir su E. M., perduodant jai dokumentus. Jų taip pat nepaneigia kitų organizuotos grupės narių – K. Z. ir D. P. M. parodymai, kurie visumoje vertinami kaip nepatikimi, nes juos paneigia kiti įrodymai. Byloje nėra duomenų apie kriminalinės žvalgybos veiksmų naudojimą atskleidžiant šią nusikalstamą veiką, tačiau tokių duomenų nebuvimas, esant kitiems BPK nustatyta tvarka gautiems įrodymams, nėra kliūtis pripažinti V. P. kaltu. Kaip ir nėra reikšminga tai, kad muitinės pareigūnai tikrino anglies krovinį, tačiau kokaino jame nerado. Dėka gerai užmaskuoto kokaino ir didelio anglies krovinio kiekio, muitinės pareigūnai nerado narkotinės medžiagos ir nors organizuotos grupės narių ši kliūtis buvo įveikta, tačiau policijos pareigūnų pastangomis narkotinės medžiagos buvo rastos sandėlyje (duomenys neskelbtini). Tai, kad muitinės pareigūnai nerado krovinio, niekaip neįtakoja nuteistųjų atsakomybės.

33. V. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad pasitiko atgabentus tris jūrinius konteinerius su akmens anglimi, kurioje buvo paslėptas labai didelis kiekis kokaino, ir kartu su K. Z. juos iškrovė sandėlyje (duomenys neskelbtini) ir ten jį toliau neteisėtai laikė. Vėliau kartu su D. P. M. ir K. Z. atvyko į sandėlį, kuriame tarp 129 t akmens anglies buvo neteisėtai laikoma ne mažiau kaip 71 kg kokaino ir bendrais veiksmais atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11,800 kg kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z. tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui.

34. Kaip matyti iš viso bylos proceso metu nuteistojo V. M. duotų parodymų, taip pat jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jis patvirtino, jog K. Z. paprašytas padėjo iškrauti akmens anglį, kad jie visi trys buvo sandėlyje, kurioje buvo laikoma akmens anglis bei supresuotas su akmens anglies dulkėmis kokainas, kontaktavo su kokainu ar jo dulkėmis, tačiau ginčija subjektyviąją nusikalstamos veikos sudėties pusę – tiesioginę tyčią, t. y. nurodė, jog nežinojo, kad akmens anglyje buvo paslėptas kokainas, neturėjo tyčios disponuoti narkotine medžiaga, o jo darbas sandėlyje iškraunant akmens anglį ir tvarkant garažą savaime nepatvirtina, jog jam buvo žinoma apie anglyje paslėptą narkotinę medžiagą. Su tokiais nuteistojo V. M. argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir byloje surinktais bei teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

35. Byloje nustatyta, kad V. P. suorganizavus, 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. liepos 1 d. į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos jūrų uostą buvo atgabentos siuntos su akmens anglimi. Jos buvo pervežtos į sandėlį (duomenys neskelbtini), o jas priėmė K. Z. ir V. M., kurie kartu su jiems padedančiu K. Z. broliu krovinius iškrovė sandėlyje. 2015 m. liepos 3 d. sandėlyje krovinį tvarkė K. Z., V. M. ir D. P. M., tą pačią dieną išvykę iš sandėlio K. Z., V. M. ir D. M. buvo sulaikyti. Sulaikymo metu K. Z. vairuotame automobilyje buvo rastas maišas su 11,800 kg kokaino. Po sulaikymo apžiūrėjus sandėlį tarp akmens anglies buvo rasta dar apie 60 kg kokaino. Nors nuteistasis K. Z. tvirtino, jog jis iš sandėlio paėmė bet kurį pasitaikiusį maišą su akmens anglimi, nes norėjo ją išbandyti tėvų krosnyje, tačiau tokie K. Z. aiškinimai yra neįtikėtini. Tuo metu buvo 2015 m. liepos 3 d., t. y. vasaros vidurys, kai orai būna šilti ir patalpos nekūrenamos. Be to, iš 2015 m. liepos 4 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktame maiše, paimtame iš K. Z. vairuoto automobilio, esanti juodos spalvos masė iš viso svėrė 15 814 g (15,814 kg), šio maišo turinyje buvo 380 g grynos akmens anglies, taip pat juodos spalvos matinių, lygių briaunų gabalėlių, kurių bendroji masė buvo 15 434 g (15,343 kg), ir kurių sudėtyje buvo 11 800 g (11,800 kg) kokaino (76,5 %) (T. 2, b. l. 15-17). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas A. Ž. paaiškino, kad maiše, paimtame iš automobilio, iš viso buvo 15,814 kg medžiagos, o grynos narkotinės medžiagos – 11,8 kg. Specialistas rado grynos akmens anglies gabaliukų, tačiau jų buvo tik 380 g, t. y. labai nežymus kiekis lyginant su supresuoto su akmens anglies dulkėmis kokaino kiekiu. Be to, sandėlyje daugiau nebuvo nei vieno atskiro maišelio su tokiu ar panašiu kokaino kiekiu. Kaip paaiškėjo iš policijos pareigūnų parodymų, peržiūrėdami anglis jie rinko kokainą, supresuotą į mažus gabalėlius iš atskirų didelių maišų ir nebuvo tokių atvejų, kad vienoje vietoje būtų daug narkotinių medžiagų. Neįtikima, kaip iš beveik 129 tonų anglies, norėdamas išbandyti degimą, K. Z. sugebėjo atrinkti tik tuos anglies gabalus, kurie buvo sumaišyti su kokainu. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. Z. vairuotame automobilyje rastame maiše buvusi medžiaga, kurios absoliučią dalį sudarė narkotinė medžiaga, į maišą nebuvo supilta atsitiktinai, o buvo atrinkta sąmoningai, ieškant ir dedant tik kokainą.

36. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 3 d. policijos pareigūnams apžiūrint sandėlio patalpas, jose buvo rasti ir paimti respiratoriai ir pirštinės. 2016 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pirštinės Nr. 3 yra rasta D. P. M. biologinių pėdsakų; ant pirštinės Nr. 13 yra rasta V. M. biologinių pėdsakų; ant pirštinės Nr. 17 rasta K. Z. biologinių pėdsakų; ant pirštinės Nr. 23 rasta D. P. M. biologinių pėdsakų; ant respiratoriaus Nr. 1 rasta D. P. M. biologinių pėdsakų; ant respiratoriaus Nr. 3 rasta D. P. M. ir V. M. biologinių pėdsakų; ant respiratoriaus Nr. 4 rasta D. P. M. biologinių pėdsakų (t. 2, b. l. 84 -90). 2015 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ant pirštinės Nr. 3 yra kokaino pėdsakų (išvadų 2 punktas); ant pirštinės Nr. 13 yra kokaino pėdsakų (išvadų 3 punktas); ant pirštinės Nr. 17 rasta kokaino pėdsakų (išvadų 6 punktas); ant pirštinės Nr. 23 rasta kokaino pėdsakų (išvadų 8 punktas); ant respiratoriaus Nr. 1 rasti kokaino pėdsakai (išvadų 4 punktas); ant respiratorių Nr. 3 ir Nr. 4 rasti kokaino pėdsakai (išvadų 7 punktas) (t. 2, b. l. 79 - 80). Specialistas A. Ž. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paaiškino, kad anglis ir kokainas dulka, pats kokainas nėra kieta medžiaga, todėl lengvai pereina ant kitų paviršių. Tam, jog ant pirštinių ir respiratorių atsirastų kokaino pėdsakai, užtenka būti toje patalpoje, kurioje buvo laikoma narkotinė medžiaga. Tačiau, pirmosios instancijos teisme atsakydamas į klausimus specialistas A. Ž. nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog lytėjimo, o ne dulkėjimo pasėkoje ant tirti pateiktų objektų atsirado kokaino pėdsakai. Specialistas paaiškino, kad cheminis objektų tyrimas paprastai atliekamas po biologinio tyrimo, tačiau cheminio tyrimo rezultatams tai įtakos neturi, kadangi biologiniam tyrimui paėmus nuoplovas nuo objektų, jie supakuojami į tas pačias pakuotes, objektų tyrimų metu pėdsakai negali persikelti. Pirmosios instancijos teisme apklaustas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro biologinių tyrimų skyriaus viršininkas G. Š. paaiškino, kad buvo gauti devyni vokai su objektais, juose buvo pirštinės ir respiratoriai. Laboratorijoje pirštinės iš skirtingų vokų tarpusavyje nekontaktavo. Yra standartinės procedūros, kaip turi būti apžiūrimi objektai: apžiūrėjus vieną voką, darbo stalas nuvalomas, taip pat spiritu nuvalomi instrumentai, kad būtų pašalinta DNR. Kryžminio užterštumo galimybė, G. Š. teigimu, eliminuojama. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje cheminį ir biologinį objektų tyrimą atlikusių specialistų kompetencija, jų veiksmų supakuojant tirti pateiktus objektus ir juos perduodant vieni kitiems, atitikimu procedūrų reglamentavimui, o tuo pačiu ir pateiktose specialistų išvadose užfiksuotų faktinių duomenų, susijusių su nuteistųjų V. M., K. Z. ir D. P. M. biologinių pėdsakų, o taip pat ir kokaino pėdsakų atsiradimo aplinkybėmis ant tirti pateiktų objektų, teisingumu. Teisėjų kolegija abejoja, kad dideliame sandėlyje tarp labai didelio kiekio akmens anglies buvęs kokainas pats savaime, nuteistųjų nerinktas, jiems tik iškraunant anglį, tvarkant patalpą ir surenkant išbyrėjusią anglį, taip dulkėjo, kad kokaino dulkių nusėdo ant nuteistųjų pirštinių ir jų naudotų respiratorių.

37. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis V. M., bylos duomenimis nustatyta, jog iškrauti iš krovininių automobilių į garažą akmens anglį nuteistiesiems padėjo ir K. Z. brolis A. Z.. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Z. irgi buvo pareikšti įtarimai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Z. kaltę, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, 2016 m. birželio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Tai, kad A. Z. nėra patrauktas atsakomybėn, neturi jokios reikšmės kitų asmenų atsakomybei, jeigu byloje yra pakankamai įrodymų jų kaltei pagrįsti. Be to, remiantis BPK 320 straipsnio, nustatančio bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, 2 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog A. Z. biologinių pėdsakų ant įvykio vietoje surastų pirštinių ir respiratorių nebuvo rasta, akivaizdu, jog A. Z., priešingai nei V. M., K. Z. ir D. P. M., kurių biologiniai pėdsakai buvo surasti ne ant vieno įvykio vietoje buvusio objekto, įvykio vietoje buvo tik epizodiškai ir, kaip pats A. Z. nurodė, tik vieną kartą padėjo iškrauti maišus su anglimi. Tuo tarpu sugretinus įrodymus tarpusavyje ir palyginus su kitais byloje surinktais įrodymais, V. M. vaidmens iškraunant akmens anglį su joje paslėptu kokainu atsitiktiniu ir epizodiniu negalima pavadinti. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja J. M. ir vyresnysis specialistas A. U., atlikę sandėlyje objektų apžiūrą, ir jie paaiškino, kad akmens anglis ir gabalėliai su kokainu skyrėsi pagal formą, anglis buvo netaisyklingos formos, aptrupusi, o gabalėliai su narkotine medžiaga – aiškios formos, lyg supresuoti, ant gabalėlių su kokainu buvo įspausti ženklai, taškai. Akmens anglis blizgėjo, o gabalėliai, kurių sudėtyje buvo kokainas, buvo matiniai. Šių liudytojų parodymai rodo, kad nors tarp akmens anglies buvusius supresuotus juodos spalvos gabalėlius, kurių sudėtyje buvo kokainas, atskirti nuo akmens anglies buvo gana sudėtinga, tačiau vizualiai įmanoma. Būtent tą V. M., K. Z. bei D. P. M. ir atliko. Be to, nors nuteistasis D. P. M. viso bylos proceso metu tvirtino, jog į Lietuvą atskrido tam, kad iš akmens anglies išsirinktų brangakmenius, tačiau jau aptartais įrodymais nustatyta, jog nei pas D. P. M., nei pas kitus nuteistuosius, nei įvykio vietoje brangakmeniai surasti nebuvo, o D. P. M. į Lietuvą atvyko tam, jog atrinktų pats ar išmokytų kitus nuteistuosius iš akmens anglies maišų atrinkti su akmens anglimi supresuotus kokaino gabalėlius. Nuteistasis K. Z. parodė, kad į Lietuvą atskridęs D. P. M. turėjo patikrinti ir apžiūrėti krovinį, V. P. nurodymu K. Z. pasitiko jį oro uoste bei apgyvendino savo namuose. Tai patvirtino ir nuteistasis V. M., kuris nurodė, kad D. P. M., kartu su K. Z., atvažiavo sandėlio tvarkymo dieną. K. Z. pristatė jį kaip krovinio tiekėją ar užsakovą, kuris atvažiavo pasižiūrėti krovinio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek K. Z., tiek ir V. M. suprato, jog V. P. prašymu jų sutiktame ir iškrautame krovinyje nebuvo tiesiog paprasta akmens anglis, o pakankamai vertingas krovinys, kurį apžiūrėti ir įvertinti atvyko asmuo iš kitos valstybės. Tai irgi paneigia nuteistojo V. M. aiškinimą, kad jis nežinojo ir nesuprato, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu kokaino. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. M. akmens anglies krovimo darbus atliko tris dienas, trečiąją anglies krovimo dieną prie jo ir K. Z. prisijungė iš užsienio į Lietuvą atskridęs krovinio kokybę patikrinti turėjęs D. P. M., ant įvykio vietoje paimtų pirštinių ir respiratorių rasti visų trijų nuteistųjų biologiniai pėdsakai, taip pat narkotinės medžiagos pėdsakai, kas patvirtina visų trijų nuteistųjų buvusį tiesioginį kontaktą su anglyje paslėpta narkotine medžiaga, visi trys nuteistieji buvo sulaikyti tą pačią dieną netrukus po to, kai išvyko iš sandėlio, sulaikymo metu K. Z. vairuojamame automobilyje buvo rastas maišas su medžiaga, kurios didžiąją dalį sudarė kokainas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija neabejoja, kad visi trys nuteistieji, tarp jų ir V. M., žinojo ir suprato, kad anglyje yra paslėptos narkotinės medžiagos, jie sąmoningai atrinko gabalėlius, kurių sudėtyje buvo kokainas, pagal atrinktų gabalėlių kiekį, supiltų į maišą, kuris su gryna anglimi svėrė 15,814 kg, suprato, jog tarp atrinktų gabalėlių yra labai didelis narkotinės medžiagos kiekis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. veikoje yra nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai.

Dėl organizuotos grupės.

38. Visuose keturiuose šioje byloje nagrinėjamuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijama, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas V. P., K. Z., V. M. ir D. P. M. padarė veikdami organizuota grupe.

39. Viena iš įstatyme nustatytų bendrininkavimo formų yra organizuota grupė. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017). Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria ir suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo ir slėpimo mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-408-139/2016, Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-119-689/2020). Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, Nr. 2K-140/2014). Teismas, įvertinęs atskiro organizuotos grupės dalyvio atliktų veiksmų pobūdį, gali detalizuoti jo vaidmenį konstatuodamas, kad jis atliko nusikalstamos veikos organizatoriaus, padėjėjo ar kurstytojo veiksmus. Tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-51-788/2021). Konstatuojant organizuotos grupės bendrininkavimo formą, nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-200-1073/2019, Nr. 2K-1-719/2020). Užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo požymis gali lemti sudėtingą ir daugiasluoksnę organizuotos grupės struktūrą, kuri, savo ruožtu, gali lemti, kad ne visi organizuotos grupės nariai gali asmeniškai pažinoti vienas kitą. Taip tam tikrą siaurą vaidmenį ar konkrečius nusikalstamus veiksmus atliekantis organizuotos grupės narys gali nepažinoti veiksmų sumanytojo, organizatoriaus ar grupės vadovo. Tačiau atlikdamas konkrečius veiksmus, matydamas jų aukštą organizuotumo ir pasiruošimo lygį, sudėtingą nusikaltimo schemą, didelį disponuojamų daiktų kiekį, kitų nusikaltimą darančių asmenų kiekį ir veiksmus, teikiamą pagalbą ir paramą darant nusikaltimą, naudojamus įrankius ar priemones, didelius nusikaltimo rezultatus, net ir atlikdamas nedidelį vaidmenį jis supranta, kad visą nusikaltimą suorganizavo ir atlieka tik gerai organizuota grupė.

40. Kaip matyti iš nuteistojo V. P. parodymų, jis susitarė su Kolumbijos kilmės asmenimis gabenti iš Kolumbijos į Lietuvą akmens anglį, kurioje turėjo būti paslėpti neva smaragdai. Krovinį iškrovė K. Z. ir V. M.. Vienas iš kolumbiečių V. P. pranešė, jog iš Kolumbijos į Lietuvą atsiųs savo žmogų patikrinti akmens anglį ir išrinkti iš jos brangakmenius. Šį žmogų sutartu laiku Vilniaus oro uoste turėjo pasitikti K. Z.. Nuteistasis K. Z. parodė, kad V. P. paprašė jo organizuoti akmens anglies iškrovimą (duomenys neskelbtini), žadėjo už tai sumokėti. Po pirmo ar po antro iškrovimo jam paskambino V. P. ir pasakė, kad į Lietuvą atskris žmogus, kalbantis ispanų kalba, kaip vėliau paaiškėjo tai D. P. M., kuris patikrins ir apžiūrės krovinį, bei paprašė K. Z. jį pasitikti Vilniaus oro uoste. K. Z. apgyvendino D. P. M. pas save namuose. Važiuodamas tvarkyti sandėlį K. Z. su savimi paėmė ir D. P. M.. Nuteistasis D. P. M. parodė, kad asmuo, kilęs iš Kolumbijos, nurodė jam važiuoti pasiimti iš Kolumbijos į Lietuvą siųstą krovinį. Jį oro uoste turėjo pasitikti plikas žmogus, vairuojantis „Škoda“ automobilį, kas atitinka K. Z. apibūdinimą ir jo vairuojamą transporto priemonę, kuriam reikėjo pasakyti žodį „esmeralda“. D. P. M. Vilniaus oro uoste pasitiko K. Z., kurio šis anksčiau nepažinojo, ir nuvežė jį į kitą miestą pas save į namus. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog Kolumbijos kilmės asmenys ir V. P. pažinojo vieni kitus, o V. P. pažinojo K. Z.. Kolumbijos kilmės asmenys žinojo, kaip atrodo K. Z. ir jo bruožus apibūdino D. P. M., kad pastarasis žinotų, koks asmuo jį pasitiks Vilniaus oro uoste ir nuveš iki sandėlio, kuriame buvo sukrauta akmens anglis su joje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis. Kolumbijos kilmės asmenys duodavo nurodymus D. P. M. ir bendravo dėl krovinio su V. P., o V. P. duodavo nurodymus K. Z., K. Z. į nusikalstamą veiką įtraukė V. M.. Tokie ryšiai tarp visų nuteistųjų yra nustatyti. Šie ryšiai rodo organizuotos grupės narių hierarchiją bei vaidmenų pasiskirstymą. Organizuotos grupės hierarchijoje V. P. buvo veiksmų organizatorius ir koordinatorius Lietuvoje: per jį kokaino krovinys buvo atvežtas į Lietuvą, jis kontaktavo ir tarėsi dėl jo su Kolumbijos gyventojais, jis rūpinosi krovinio išmuitinimu ir jo gabenimu Lietuvoje, jis organizavo sandėlio nuomą kroviniui saugoti ir susitarė su K. Z., kad šis krovinį iškraus ir iš jo išrinks kokainą. K. Z. vykdė V. P. nurodymus ir organizavo į (duomenys neskelbtini) atvežto krovinio iškrovimą ir padėjimą į sandėlį, tam pasitelkė V. M. ir kitus asmenis, kartu su V. M. ieškojo krovinyje kokaino, jį surinko, V. P. nurodymu į sandėlį atvežė D. P. M., jį apgyvendino, vežiojo jį ir juo rūpinosi. V. M. vaidmuo organizuotoje grupėje buvo padėti K. Z. iš anglies krovinio išrinkti kokainą. Labai tikėtina, kad jis nepažinojo V. P., kaip ir V. P. nepažinojo jo, tačiau tai nepaneigia išvados jam veikus organizuotos grupės sudėtyje, o atvirkščiai, tokia išplėtota ir hierarchiškai suskirstyta organizacija dar labiau sustiprina išvadą apie organizuotą grupę. Kaip minėta, dėl organizuotos grupės struktūros, jos hierarchijos ar skirtingų vaidmenų atlikimo organizuotos grupės nariai gali nepažinoti vienas kito, tačiau V. P. ir V. M. sieja K. Z., kuris pažinojo juos abu ir kuris gaudavo nurodymus iš V. P. ir į nusikalstamą veiką įtraukė ir duodavo nurodymus V. M.. Vertinant organizuotos grupės požymius svarbu įvertinti ir tai, kad kokainas buvo gerai paslėptas, o jo paslėpimo ir gabenimo schema Lietuvoje yra nauja, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų anksčiau neišaiškinta. Kokainas buvo supresuotas su anglies dulkėmis, dėl ko buvo įgavęs juodą spalvą ir buvo supresuotas į gabalus, savo forma panašius į anglies gabalus. Jis buvo paslėptas labai dideliame anglies krovinyje, kuris, kartu su kokaino verte, kainavo labai daug, o tai suorganizuoti, įgyvendinti ir finansuoti galėjo tik labai turtinga ir gerai organizuota nusikalstama organizacija. Svarbu, kad visa organizacija ne tik atsiuntė krovinį į Lietuvą ir nepaliko asmenims Lietuvoje patiems organizuoti kokaino išrinkimą, bet atsiuntė į Lietuvą D. P. M., kuris turėjo padėti išrinkti kokainą iš anglies krovinio, taip užtikrindamas, kad visas į krovinį įdėtas kokainas bus surinktas ir garantuodamas sėkmingą nusikaltimo padarymą. Svarbu ir tai, kad akmens anglis, kaip ir nuteistųjų atrinktas kokainas, Lietuvoje nėra išgaunami, į sandėlį jie buvo atgabenti jūriniuose konteineriuose, ant maišų su akmens anglimi buvo užrašai, nurodantys jos kilmės valstybes ir tai visiems organizuotos grupės nariams nurodė, kad į Lietuvą jie buvo atvežti iš užsienio valstybių, o kadangi kokaino apyvarta Lietuvoje uždrausta, tai jis galėjo patekti tik kontrabandos būdu ją organizavus vienam iš organizuotos grupės narių. Nors, kaip minėta, V. M. iš visų organizuotos grupės narių pažinojo tik K. Z., tačiau jis matė, kaip paslėptas kokainas, matė, kiek kartu su K. Z. jo surinko, kaip organizuotas jo atvežimas, kad į sandėlį padėti jį išrinkti atvyko užsienietis, suprato, kiek pastangų ir pinigų tai kainavo ir suprato, kad visoje nusikalstamoje veikoje jis atlieka tik savo vaidmenį – iškrauti kontrabandos būdu atgabentą kokaino krovinį ir anglyje surasti kokainą. Visi šie asmenys turėjo kruopščiai apgalvotą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą ir planą, iš bendrininkų veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą. Be kiekvieno jų padarytų veiksmų, be jų indėlio, neįmanoma būtų padaryti nusikaltimo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija).

41. Visuose keturiuose apeliaciniuose skunduose, ginčijama nuteistųjų kaltė dalyvavus narkotinių medžiagų kontrabandoje, akcentuojama, kad nei kaltinime, nei nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš nuteistųjų padarė prisidėdamas prie kokaino kontrabandos.

42. Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) baudžiamas tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno, be kita ko, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Kontrabandos nusikaltimo sudėtis pradedama realizuoti, kai asmuo gabena kontrabandos dalyką per valstybės sieną. Nusikaltimas yra baigtas nuo pervežamų daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu teismų praktikoje laikomas ir neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia – kaltininkai suvokia, kad jie neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekia išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant bendrininkų padarytai kontrabandai, būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą kartu daryti nusikalstamą veiką ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad akmens anglies krovinių atgabenimą į Lietuvos Respubliką iš Kolumbijos kartu su kitais iš Kolumbijos kilusiais asmenimis organizavo V. P., o krovinį Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto poste pasitikdavo, išmuitindavo, kitus dokumentus paruošdavo ir krovinio atgabenimu iki sandėlio (duomenys neskelbtini) pasirūpindavo E. M.. Kaip jau minėta, byloje surinktų faktinių duomenų visetas patvirtina, kad nuteistieji V. P., V. M., K. Z. ir D. P. M. buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atliko tam tikras užduotis, jų veiksmai buvo susiję vienas su kitu. Iš Kolumbijos kilę asmenys buvo susitarę su V. P. gabenti į Lietuvą akmens anglyse paslėptą kokainą, V. P., pasitelkęs organizuotai grupei nepriklausančią E. M., organizavo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtų krovinių su akmens anglimis ir tarp jų paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, muitinės procedūrų atlikimą ir tokiu būdu įgijęs labai didelį kiekį, ne mažiau 71 kg kokaino, bei išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda labai didelį kiekį narkotinės medžiagos atgabeno į Lietuvos Respubliką. Į Lietuvą buvo atsiųstas kolumbietis D. P. M., turėjęs padėti iš akmens anglių išrinkti kokainą, šį asmenį oro uoste V. P. nurodymu pasitiko K. Z.. V. P. nurodė K. Z. iš anksto išnuomotame sandėlyje (duomenys neskelbtini) mieste iškrauti akmens anglis ir iš jų išrinkti kokainą. V. M. kartu su K. Z. pasitiko jūriniais konteineriais atplukdytus ir į (duomenys neskelbtini) mieste esantį iš anksto V. P. išnuomotą sandėlį atvežtus krovinius su akmens anglimi ir juose paslėptu kokainu ir juos iškrovė sandėlyje, kuriame vėliau V. M., K. Z. ir D. P. M. iš akmens anglių rinko kokainą. Ir nors K. Z., V. M. ir D. P. M. patys neatliko jokių BK 199 straipsnio dispozicijoje aprašytų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, ši aplinkybė nepaneigia jų kaltės dalyvavus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandoje. Aukščiau išdėstytais įrodymais ir motyvais nustatyta, kad V. P., V. M., K. Z. ir D. P. M. veikė organizuota grupe, o, kaip minėta, tais atvejais, kai veika padaroma veikiant organizuota grupe, nėra būtina, kad kiekvienas iš organizuotos grupės narių tiesiogiai atliktų BK 199 straipsnio dispozicijoje aprašytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Tokiu atveju svarbu nustatyti subjektyviuosius bendrininkavimo požymius – tyčią ir bendrą susitarimą daryti nusikaltimą, supratimą esant bendro nusikalstamo sumanymo dalimi. Iš paties nuteistojo D. P. M. parodymų matyti, jog dar iki atvykstant į Lietuvą jam buvo žinoma, kad kontrabandos būdu į Lietuvą bus atgabentas krovinys, tik D. P. M. teigimu ne narkotinių medžiagų, o brangakmenių krovinys, kas yra paneigta. Šioje byloje nustatytos aplinkybės apie krovinio pervežimo, muitinimo, pasitikimo, iškrovimo bei narkotinių medžiagų išrinkimo aplinkybes liudija, kad tiek K. Z., tiek ir V. M. suvokė V. P. veiksmus ir jo sumanymo turinį – kad kokainas yra atvežtas paslėptas anglies krovinyje, kuomet nei anglis Lietuvoje nėra kasama, nei kokainas Lietuvoje nėra gaminamas ir jie į Lietuvą galėjo būti atvežti tik iš užsienio per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tai nuteistiesiems turėjo patvirtinti ir užrašai ant maišų bei krovinio atgabenimas jūriniuose konteineriuose. Be to, svarbu ir tai, jog sulaikius K. Z., V. M. ir D. P. M., V. P. ėmėsi veiksmų, kad į Ispaniją būtų išgabenti 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 9 d. taip pat kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabenti jūriniai konteineriai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skirtu akmens anglies kroviniu ir tarp jo paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, o nesiėmė organizuoti šio krovinio iškrovimą (duomenys neskelbtini), kur buvo planuota krovinį pristatyti bei iškrauti. Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad V. P. neabejotinai žinojo tiek apie 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 2 d. kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką akmens anglies krovinyje atgabentą labai didelį kiekį kokaino, kurį kiti organizuotos grupės nariai jau buvo iškrovę sandėlyje (duomenys neskelbtini) ir kartu su D. P. M. pradėję išrinkinėti kokainą, tiek ir apie 2015 m. liepos 8 ir 9 dienomis kontrabandos būdu tokiomis pat aplinkybėmis atgabentus tris jūrinius konteinerius su juose akmens anglyje paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, pats buvo šių nusikaltimų organizatorius, o sulaikius nusikalstamos veikos bendrininkus, bandė apsaugoti į Lietuvos Respubliką patekusį krovinį, organizuodamas krovinio išsiuntimą į Ispaniją. Šie motyvai patvirtina, kad visi nuteistieji dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje padaryme.

44. Nuteistojo V. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neteikė jokios teisinės reikšmės svarbiai aplinkybei, jog trys jūriniai konteineriai 2015 m. liepos 8 d. ir liepos 9 d. nebuvo atgabenti į Lietuvos teritoriją, šie konteineriai nebuvo pateikti muitinės kontrolei, t. y. E. M. nesiekė jų įvežti į Lietuvą, todėl pirmosios instancijos teismo išvados apie baigtą nusikaltimą neatitinka faktinių aplinkybių. Tokie argumentai nėra teisingi ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. poėmio protokolų (t. 2, b. l. 11-13 ir 16-18) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Jūrų uosto poste buvo paimti 6 jūriniai konteineriai, kuriuose buvo didmaišiai su anglimi, kurioje buvo 302,672 kg kokaino. Tai rodo, kad kokainas buvo atgabentas į Lietuvos Respubliką ir čia rastas.

45. Venas iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nuteistieji K. Z., V. M., D. P. M. veikė organizuota grupe bei padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, tačiau papildomai šių nusikalstamų veikų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nekvalifikavo.

46. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nuteistųjų veika buvo kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodė, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteisdamas K. Z., V. M. ir D. P. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, papildomai nenurodė BK 25 straipsnio 3 dalies. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai organizuotos grupės požymis taikomo straipsnio dispozicijoje nenurodytas kaip kvalifikuojantis veiką, papildoma nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį yra būtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2013, Nr. 2K-140/2014). Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų K. Z., V. M. ir D. P. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) papildomai kvalifikuojamos su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį. Taip pat šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama nuteistojo V. M. nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. K. Z. ir D. P. M. veiksmai 2018 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, dėl šių nusikalstamų veikų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino tik dalį dėl paskirtų bausmių, tačiau dalies baudžiamojo įstatymo taikymo nepanaikino.

Dėl V. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

47. V. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad (1) nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo - pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. balandžio 5 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., taip bendrais veiksmais su E. M., pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą. Taip pat V. P., (2) nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo – pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., taip bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus IĮ „(duomenys neskelbtini)“, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą. Taip pat V. P., (3) nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo – pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. birželio 22 d. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“ antspaudais ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. G. ir OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“ direktorių A. R., bendrais veiksmais su E. M., pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą. Taip pat V. P., (4) nurodydamas E. M. pagaminti netikrą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartyje patvirtinant V. P. jai perduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašant už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š., bendrais veiksmais su E. M., pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą.

48. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su V. P. nuteisimu už šios nusikalstamos veikos padarymą nurodė, kad V. P. negali būti pripažintas šio nusikaltimo bendravykdytoju, kadangi objektyviai neatliko jokių šio nusikaltimo sudėties veiksmų.

49. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Visiškai naują dokumentą, kurio turinys yra melagingas, pagaminęs asmuo gali būti pripažintas netikro dokumento pagaminimo vykdytoju. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą, siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.

50. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog E. M. 2017 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, laikė netikrus dokumentus bei juos panaudojo: kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. liepos 8 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpose, vykdydama žodinius V. P. nurodymus, panaudodama V. P. jai perduotus įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“ dokumentus, antspaudus ir naudodama asmeninį kompiuterį „Asus“ pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo perduodama netikrus dokumentus įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikiančioms muitinės tarpininko paslaugas, žinodama, kad šie dokumentai bus perduoti valstybinei institucijai - Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams, bei netikrus dokumentus iki 2015 m. liepos 9 d. laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro patalpose. Tokiu būdu ji pagamino (1) netikrą 2015 m. balandžio 5 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtino ją V. P. jai perduotais bendrovių antspaudais ir pasirašė už jų direktorius, ir šią sutartį panaudojo perduodama įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama, kad šie dokumentai bus perduoti Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Ji pagamino (2) netikrą tariamai 2015 m. gegužės 26 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, šią sutartį patvirtino V. P. jai perduotais bendrovių antspaudais ir pasirašė už bendrovių direktorius ir šią sutartį panaudojo perduodama įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinodama, kad šie dokumentai bus perduoti Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Ji pagamino (3) netikrą tariamai 2015 m. birželio 22 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, ją patvirtino V. P. jai perduotais bendrovių antspaudais ir pasirašė už bendrovių direktorius ir šią sutartį panaudojo perduodama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinodama, kad šie dokumentai bus perduoti Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams. Ji pagamino (4) netikrą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartyje patvirtino V. P. jai perduotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. ir šią sutartį panaudojo perduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Iš 2017 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo nustatomosios dalies matyti, kad E. M. yra nuteista už tų pačių dokumentų, dėl kurių suklastojimo yra nuteistas ir V. P., suklastojimą. E. M. yra nuteista kaip vykdytoja – pati pagaminusi netikrus dokumentus, juos laikiusi ir panaudojusi ir tai padariusi V. P. nurodymu ir panaudojusi V. P. jai duotus dokumentus ir anspaudus.

51. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nurodė E. M. pagaminti keturias netikras sutartis, jas patvirtinant jo E. M. perduotais antspaudais ir pasirašant už bendrovių direktorius, ir taip bendrais veiksmai pagamino netikrus dokumentus, o E. M. pateikus dokumentus, jie juos panaudojo. Taigi, jo veiksmai buvo nurodymas E. M. pagaminti netikrą dokumentą jį pasirašant už bendrovių direktorius ir netikro dokumento pagaminimui reikalingų antspaudų, kurie buvo panaudoti jų atspaudą uždedant ant dokumentų, davimas. V. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimo vykdytojo, tačiau atsižvelgus į jo veiksmų aprašymą ir taikomos nusikalstamos veikos sudėtį teismas mano, kad V. P. veiksmai turi būti vertinami ne kaip vykdytojo, o kaip organizatoriaus. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų V. P. veiksmų matyti, kad jis neatliko jokių BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų. Jis pats nesuklastojo tikro dokumento – nepakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinio arba kito asmens vardu nesurašė, neatspausdino ar kitaip nepagamino dokumento, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatorius yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą vadovavimas nusikalstamos veikos pasiruošimui paprastai suprantamas kaip lenkimas kitų asmenų ją daryti, numatymas būdo, priemonių nusikalstamam tikslui įgyvendinti ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-222/2019).

52. Šioje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrasis savininkas ir vadovas, jis joms vadovavo ir rūpinosi jų veikla. Šių bendrovių vardu buvo gabenami kroviniai, kurių muitinių reikalų tvarkymu tik jis buvo suinteresuotas. E. M. nebuvo organizuotos grupės narė, ji tik atliko atskirą nuo organizuotos grupės vaidmenį, kurį sąlygojo jos profesinė muitinės tarpininkės veikla. Dėl jos profesinės veiklos V. P. ir kreipėsi į ją prašydamas sutvarkyti visus muitinės dokumentų įforminimo reikalus, kad krovinys būtų įleistas į Lietuvos teritoriją ir būtų atgabentas iki jo (duomenys neskelbtini) išnuomoto sandėlio. Byloje nustatyta, kad suklastotuose dokumentuose minimų Lietuvoje registruotų bendrovių vadovai buvo fiktyvūs, tose bendrovėse nedirbę, negalėję pasirašyti jokių dokumentų ir nebūtų sutikę tai daryti. Kitose valstybėse registruotų bendrovių vadovai nėra aiškūs, jų buvimas Lietuvoje nėra nustatytas, todėl jie irgi negalėjo pasirašyti dokumentų, todėl V. P., siekdamas, kad krovinio gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną vyktų, nurodė E. M. pačiai pasirašyti už bendrovių direktorius. Dokumentų suklastojimo tikslais jis perdavė E. M. bendrovių antspaudus, kurie buvo panaudoti klastojant dokumentus. Po to, kai buvo suklastoti, šie dokumentai buvo panaudoti deklaruojant krovinį ir sėkmingai perėjo muitinės procedūras, o tai buvo būtina sąlyga kroviniui, kuriame buvo ir narkotinės medžiagos, patekti į Lietuvą. Tai rodo, kad V. P. palenkė E. M. pagaminti netikrus dokumentus ir juos panaudoti, numatė ir jai perdavė netikrų dokumentų pagaminimui reikalingas priemones. Priemonių, padedančių padaryti nusikaltimą, teikimas yra ir kito bendrininko – padėjėjo požymis, tačiau padėjėjo atveju priemonių teikimu yra siekiama tik padėti vykdytojui pasiekti savo tikslų, kai organizatoriaus atveju priemonių teikimu organizatorius siekia, kad būtų įgyvendintas jo nusikalstamas sumanymas, pasiektas jo norimas tikslas ar rezultatas. Kolegijos nuomone, dėl šio perkvalifikavimo V. P. paskirta bausmė neturi būti keičiama, dėl jos nėra prokuratūros skundo, o mažinti pirmosios instancijos paskirtos bausmės teisėjo kolegija neturi argumentų.

53. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 1 dalį V. P. pripažįstamas kaltu dėl to, kad nurodė E. M. pagaminti netikrą pirkimo – pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. balandžio 5 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinti jo perduotais jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. bei OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., ir E. M. šį dokumentą pateikti muitinės tarpininko paslaugas teikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat V. P., (2) nurodė E. M. pagaminti netikrą pirkimo – pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį patvirtinti jo perduotais jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š. bei OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K., ir E. M. šį dokumentą pateikti muitinės tarpininko paslaugas teikiančiai IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat V. P., (3) nurodė E. M. pagaminti netikrą pirkimo – pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. birželio 22 d. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonės OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“, šią sutartį patvirtinti jo perduotais jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“ antspaudais ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. G. bei OOO „(duomenys neskelbtini) A. P.“ direktorių A. R., ir E. M. šį dokumentą pateikti muitinės tarpininko paslaugas teikiančiai IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat V. P., (4) nurodė E. M. pagaminti netikrą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartyje patvirtinti jo perduotu jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir pasirašyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. Š., ir E. M. šį dokumentą pateikti muitinės tarpininko paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams.

Dėl V. P. nuteisimo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį.

54. V. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas ir už tai, kad 2014 m. kovo – liepos mėnesiais, per tarpininką R. P., organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudotų neteisėtai veiklai nuslėpti, įgijimą ir vadovavo šiems juridiniams asmenims, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

55. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad ir už šios nusikalstamos veikos padarymą V. P. nuteistas nepagrįstai, kadangi byloje nėra duomenų, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įgytos neteisėtai veiklai.

56. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: juridinio asmens naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti įsteigimu ar vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui. Darant šį nusikaltimą juridinis asmuo iš esmės tampa neteisėtos veiklos vykdymo priedanga. Tokiu atveju dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Pagal BK 203 straipsnį 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir nori tai daryti. Tokio juridinio asmens steigėjas ir vadovas gali būti ir tie patys, ir skirtingi asmenys. Jeigu asmeniui kilo sumanymas panaudoti juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti jau įsteigus šį asmenį, tai toks asmuo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsakys tik tuo atveju, jeigu jis pradės vadovauti tokiam juridiniam asmeniui. Tokio juridinio asmens vadovas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako nepriklausomai nuo to, ar jį steigiant buvo ketinama jį panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, ar ne. Sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-895/2016).

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įgytos kitų, statytinių asmenų vardu – K. Š. ir G. G., kurie nei bendrovių vadovavimo, nei kokių nors kitokių funkcijų bendrovėse neatliko, jų vardais buvo tik bendrovės atidarytos, o sandoriai sudaromi V. P. iniciatyva – šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pats nuteistasis V. P.. Be to, liudytojų E. A. ir G. G. parodymais nustatyta, jog šios bendrovės iš esmės jokios veiklos nevykdė, jokių finansinių operacijų neatliko. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtos tam, kad jų vardais ir jų registracijos duomenimis būtų naudojamasi neteisėtai veiklai nuslėpti – jų vardu siunčiamuose kroviniuose su akmens anglimi, paslėpus, kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įvežti labai didelį kiekį kokaino. V. P., per savo sūnų R. P., organizavo realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įgijimą ir vadovavo šiems juridiniams asmenims. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad V. P. veiką kvalifikavus pagal BK 203 straipsnio 2 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl bausmių

58. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistiesiems K. Z., V. M. ir D. P. M. paskirtomis bausmėmis, prašo panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymą ir nuteistiesiems skirti griežtesnes nei paskirta pirmosios instancijos teismo bausmes. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad, įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo trukmę ir tyrimo intensyvumą šiuo atveju nėra pagrindo proceso trukmės pripažinti nepateisinamai ilga ar, tuo labiau, konstatuoti nepagrįstus procesinius delsimus, o taikytų procesinių prievartos priemonių pobūdis ar trukmė nėra išskirtiniai tokio pobūdžio bylose. Byloje nėra nuteistųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

59. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumą ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, leidžianti remtis teisingumo principu, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

60. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistiesiems už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė bausmes, mažesnes, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad baudžiamoji byla buvo tiriama ir nagrinėjama pakankamai ilgą laikotarpį, taip pat atsižvelgė į nuteistiesiems taikytas kardomąsias priemones, kas, anot apygardos teismo, taip pat turi reikšmė parenkant bausmės dydį.

61. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi gali būti skiriama švelnesnė bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-109/2013, 2K-147-677/2015). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017). Pagal EŽTT ir nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019).

62. Iš bylos eigos matyti, kad ikiteisminis tyrimas K. Z., V. M. ir D. P. M. atžvilgiu pradėtas 2015 m. liepos 3 d., byla Kauno apygardos teisme gauta 2016 m. gruodžio 27 d., baigta nagrinėti – 2018 m. sausio 8 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis paskelbtas 2018 m. sausio 24 d. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo 2 metai 4 mėnesiai ir 21 diena. Ši byla nėra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga, nes buvo tiriamas tik vienas įvykis, byloje yra trys nuteistieji, visi byloje apklausti asmenys gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nuteistąjį D. P. M., kuris viso proceso metu buvo sulaikytas ir laikomas suimtas, pagal įrodinėtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius byla nėra ypatingai sudėtinga. Ikiteisminio tyrimo metu vienas iš įtariamųjų V. P. pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, o byla jo atžvilgiu išskirta ir šie veiksmai bei aplinkybių nustatymas užtruko. Šią bylą iš kitų tokio pobūdžio bylų išskyrė didelis kiekis anglies, kurioje buvo paslėptas kokainas ir kurį policijos pareigūnams, nežinantiems požymių, pagal kuriuos galima buvo surasti narkotinę medžiagą, reikėjo rankiniu būdu peržiūrėti ir surasti, bei didelis kiekis kokaino, kurį reikėjo ištirti. Nors bylos aplinkybės ir jų įrodynėjimas nebuvo labai sudėtingi, tačiau ir neužtrūko neproporcingai ilgai – ikiteisminis tyrimas užtrūko pusantrų metų, o teisminis nagrinėjimas metus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų K. Z., V. M. ir D. P. M. patirti procesiniai suvaržymai buvo reikalingi ir proporcingi jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžiui, pavojingumo laipsniui bei kitoms šiam klausimui spręsti reikšmingoms aplinkybėms, todėl nuteistųjų pažeistas teises kompensuoti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nebuvo teisinio pagrindo.

63. Teisėjų kolegija įvertina ir proceso trukmę kartu su apeliacinės instancijos teisme nagrinėtu laikotarpiu, ar jis neduoda pagrindo mažinti nuteistiesiems paskirtų bausmių dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo laiko. Šioje baudžiamojoje byloje buvo paduoti keturi apeliaciniai skundai, 2018 m. kovo 13 d. byla su apeliaciniais skundais buvo gauta Lietuvos apeliaciniame teisme, o 2018 m. spalio 4 d. pirmą kartą išnagrinėta apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis dėl V. M. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, dėl V. M., K. Z. ir D. P. M. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) bei dėl K. Z. ir D. P. M. paskirtų bausmių, baudžiamoji byla šiose dalyse buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pradėjus šią baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi ši baudžiamoji byla buvo sujungta su V. P. atžvilgiu išnagrinėta baudžiamąja byla, kuri Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta 2019 m. gruodžio 13 d. Taigi bylos nagrinėjimo procesas apeliacinės instancijos teisme užtruko daugiau nei dvejus su puse metų. Esminė priežastis, įtakojusi ilgą apeliacinį bylos procesą, buvo objektyvi, iš esmės nepriklausiusi nei nuo proceso dalyvių, nei nuo teismo veiksmų. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos plitimo, iki šiol vis dar tęsiasi paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės ir antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis. 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 1 d. suplanuoti teismo posėdžiai buvo atšaukti atsižvelgus į koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje didėjimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl papildomų sugriežtintų prevencijos priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje, taip pat Teisėjų tarybos išplatintas rekomendacijas Lietuvos Respublikos teismams dėl laikinų prevencijos ir apsaugos nuo koronoviruso (COVID-19) plitimo priemonių bei nesant teisinių bei organizacinių sąlygų organizuoti posėdžius telekonferenciniu ryšiu. Tik vėliau, nuo 2020 m. rudens, užsitęsus karantino situacijai teismo posėdžiai buvo pradėti organizuoti ir proceso dalyvių (prokuroro, nuteistųjų, gynėjų) dalyvavimas nagrinėjant bylas užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas vaizdo konferencijos būdu. Šioje byloje paduoti keturi apeliaciniai skundai, teismo posėdžiuose dalyvavo keturi nuteistieji, iš kurių vienas yra užsienio valstybės pilietis, beveik viso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvęs Nyderlandų Karalystėje, taip pat bylos nagrinėjime dalyvavo ir nuteistųjų interesus ginė keturi advokatai, todėl suorganizuoti sklandų bylos nagrinėjimą buvo gana sudėtinga tiek dėl techninių galimybių, tiek dėl įvairių kitų žmogiškojo faktoriaus nulemtų priežasčių ir kliūčių. Keli posėdžiai neįvyko dėl advokatų ligų. Taigi, sprendžiant apie visą, daugiau nei šešerius metus besitęsiančio bylos proceso trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesas netrūko nepateisinamai ilgą laiką, jame nebuvo nepateisinamų delsimų ar institucijų nepateisinamo neveikimo, todėl sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra.

64. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo K. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirti 12 metų laisvės atėmimo, o V. M. ir D. P. M. už šio nusikaltimo padarymą skirti 11 metų laisvės atėmimo bei tokias pat skirti galutines subendrintas bausmes. Nustatydama bausmės dydį V. M., K. Z. ir D. P. M. teisėjų kolegija visų pirma atsižvelgia į visus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų asmenybes ir jų padarytus nusikaltimus. Bausmės dydžio nustatymui svarbios BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taip pat svarbios BK 58 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį, o organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Dėl šio įvykio yra nuteistas ir V. P., kuris buvo organizuotos grupės vadovas ir jo vaidmuo organizuojant bei padarant nusikaltimus, koordinuojant organizuotos grupės narių veiksmus yra pagrindinis, ir jam paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Prokuroras jam didinti bausmės neprašo, ir tai reiškia, kad kitiems organizuotos grupės nariams tokia pati bausmė gali būti paskirta tik teismui nustačius, kad jie atliko tokios pat reikšmės veiksmus ir visos kitos bausmės dydžio parinkimui svarbios aplinkybės yra tokios pat.

65. Pirmosios instancijos teismas V. M. ir K. Z. vaidmenį organizuotoje grupėje įvertino kaip antraeilį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu V. M. veiksmų vertinimu. Byloje nustatyti jo veiksmai iš ties labiau panašūs į antraeilės reikšmės veiksmus – K. Z. suorganizuotas jis sandėlyje padėjo iškrauti maišus ir iš jų išrinkti kokainą. Teisėjų kolegija nesutinka su K. Z. veiksmų vertinimu kaip antraeiliu. K. Z. nusikaltimuose atliko gerokai daugiau veiksmų nei V. M., jo veiksmai buvo labiau aktyvūs ir reikšmingi siekiamiems tikslams. Jis bendravo su nusikaltimų organizatoriumi Lietuvoje ir organizuotos grupės vadovu V. P., gaudavo iš jo informaciją apie atvežamus krovinius, jis valdė sandėlį, kuriame buvo iškraunamas krovinys, jis vadovavo krovinio iškrovimui ir kokaino išrinkimui, jis vykdė V. P. nurodymą ir iš oro uosto atsivežė D. P. M., jį apgyvendino pas save ir juo rūpinosi, jis savo automobiliu vežė maišą su jau atrinktu kokainu. Atsižvelgiant į jo veiksmų reikšmę ir aktyvumą jam skirtina didesnė bausmė nei V. M.. Panašios svarbos kaip K. Z. veiksmai buvo ir D. P. M. veiksmai. Jis žinojo, kaip labai dideliame anglies kiekyje surasti ir išrinkti kokainą, tuo tikslu jis buvo atsiųstas iš kitos valstybės ir padėjo K. Z. ir V. M. tai daryti. Nustatydama bausmės dydį teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad organizuotos grupės nariai Lietuvoje disponavo labai dideliu brangaus ir stiprų poveikį turinčio narkotiko kiekiu, jų vykdytas nusikaltimo planas buvo labai gerai paruoštas ir įgyvendinamas, narkotinių medžiagų maskavimas maksimaliai apsunkino jų suradimą.

66. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. P., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį – V. P. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš jų vieną – priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, vieną – sunkių nusikaltimų kategorijai ir dvi – nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, V. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas organizuota grupe, į V. P. asmenybę charakterizuojančius požymius – jis praeityje neteistas, dirba bei šių aplinkybių visumą įvertinęs kontekste su ilgu nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjusiu laiko tarpu, nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Nenustačius BK 41 straipsnio ar 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, V. P. nei už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį:

V. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

V. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu V. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

K. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

K. Z. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu K. Z. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

D. P. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

D. P. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu D. P. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę laisvės atėmimo 11 (vienuolikai) metų bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendį.

V. P. veiksmus iš BK 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Justas NamavičiusAlenas PiesliakasReginas Pocienė