Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam NUT1 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1 nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 21 d., bausmės pabaiga – 2031 m. rugpjūčio 26 d.

Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo NUT1 asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nevertindama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Todėl padarė išvadą, jog nuteistasis NUT1 vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis iki šiol dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas rėmėsi nepagrįstomis ir tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis dėl 2026 m. birželio 30 d. nuteistojo padaryto pažeidimo, kadangi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas, atlikęs išsamų 2026 m. birželio 30 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių patikrinimą, 2026 m. liepos 7 d. priėmė oficialų pranešimą „Dėl drausminės nuobaudos neskyrimo nuteistajam NUT1 “. Įstaigos administracija konstatavo, jog drausmės pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi alkotesteris buvo išsikalibravęs, todėl kitą dieną visoje įstaigoje buvo atliekami alkotesterių kalibravimai. Pažymint, kad patikrinimo metu, t. y. 19.53 val. prietaisas rodė 0,19 prom., 19.54 val. – 0,06 prom., o 20.04 val. (praėjus vos 11 minučių) – 0,00 prom. Tuo tarpu remiantis toksikologijos ir medicinos mokslo dėsniais, žmogaus organizmas fiziologiškai negali eliminuoti 0,19 promilės alkoholio koncentracijos per 11 minučių. Dėl to tai akivaizdžiai įrodo pradinio matavimo prietaiso/alkotesterio gedimą ar techninę paklaidą, o ne nuteistojo NUT1 alkoholio vartojimą. Tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šį faktą nepagrįstai traktavo kaip neigiamai charakterizuojantį, nors net 2026 m. rugpjūčio 5 d. Socialinio tyrimo išvados 5.2 papunktyje nurodyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nei drausmine nei administracine tvarka nuteistasis nėra baustas.

Skunde pabrėžiama, kad teismas skundžiamos nutarties 23 punkte, siekdamas bet kokia kaina paneigti teigiamą nuteistojo elgesio charakteristiką bausmės atlikimo metu, nurodo, jog 2022 m. rugsėjo 5 d. jis esą pažeidė lokalizaciją ir buvo svarstytas drausmės komisijoje. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija yra teisiškai nepagrįsta bei pažeidžia pamatinius teisės principus. Kadangi yra pripažinta, jog drausmine tvarka nuteistasis nėra baustas. O pagal teisinį reguliavimą, tik įsigaliojęs pataisos įstaigos vadovo sprendimas/nutarimas skirti drausminę nuobaudą sukuria teisinį faktą apie padarytą drausminį pažeidimą. Jeigu Kalėjimo administracija, atlikusi tyrimą ar apsvarsčiusi aplinkybes, nuobaudos neskyrė, tai teisiškai reiškia, kad drausmės pažeidimas nebuvo konstatuotas. Iš to seka, kad apylinkės teismas neturi teisės atlikti pataisos įstaigos Drausmės komisijos funkcijų ir praėjus 4 metams savarankiškai „pripažinti kaltu“.

Skunde teigiama, kad Komisija kasdien vertinanti nuteistojo elgesį, svarstydama lygtinio paleidimo taikymo klausimą, pagrįstai nevertino šio epizodo kaip pažeidimo, nes teisiškai nuobaudos nėra. Tuo tarpu apylinkės eismo bandymas bet kokia kaina pripažinti nesamus ar procedūriškai nekonstatuotus pažeidimus rodo šališką ir tendencingą duomenų vertinimą, siekiant dirbtinai pabloginti nuteistojo padėtį. Kadangi net jeigu hipotetiškai būtų nustatyta kokia nors formalioji pražanga 2022 m. (prieš 4 metus), tai pagal BVK nuostatas drausminė nuobauda galioja tik 1 metus. O praėjus 4 metams nuo minėto epizodo, asmuo laikomas nebaustu. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2022 m. įvykiais, už kuriuos net nebuvo skirta nuobauda, pažeidė laiko ribų ir proporcingumo vertinimo taisykles. Ir ignoruodamas oficialų faktą, kad nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, nepagrįstai padarė išvadą apie jo elgesio neigiamumą. Tačiau vien svarstymo faktas negali būti sutapatinamas su pažeidimo padarymu. Vis tik 2024 m. rugsėjo 17 d. gautas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį yra objektyvus ir oficialus teigiamo elgesio įvertinimas. Todėl teismas, spręsdamas dėl nuteistojo dabartinio elgesio ir resocializacijos rezultatų, turėjo įvertinti abi aplinkybes pagal jų tikrąją reikšmę, o ne vieną – kaip neigiamą, nors pažeidimas nenustatytas, o kitą – kaip mažai reikšmingą vien dėl to, kad nuo paskatinimo praėjo tam tikras laikas.

Skunde akcentuojama, kad liko neįvertinti šeimyniniai ryšiai ir pokyčiai asmeniniame gyvenime. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų. Šiuo metu yra sukūręs šeimą ir augina (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Taigi, šeimos sukūrimas, tėvystės pareigos bei atsakomybė už vaiko išlaikymą ir auklėjimą atsirado tik po nusikalstamos veikos padarymo. Tai yra visiškai naujas, kokybiškai kitoks ir esminis apsauginis kriminogeninis veiksnys, užtikrinantis nuteistojo tvarią resocializaciją, stabilią aplinką bei motyvaciją nebekartoti nusikalstamų veikų. Vis tik tiek teismas, tiek prokuroras nepagrįstai sumenkino šio esminio socialinio ryšio reikšmę nuteistojo asmenybės pokyčiams.

Pasak nuteistojo, apylinkės teismas nepagrįstai suabsoliutino padaryto nusikaltimo sunkumą ir neįvertino padarytos akivaizdžios pažangos. Atsisakydamas patvirtinti lygtinį paleidimą, esminį dėmesį skyrė nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pobūdžiui, sunkumui bei likusiai neatliktai bausmės daliai. Nors visi formalūs kriterijai yra įvykdyti – jis yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos bausmės dalies. Be to, Komisija konstatavo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir bausmės atlikimo metu jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas šią riziką. Tuo tarpu nusikaltimo sunkumas pats savaime negali būti amžina kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, nes tokiu atveju būtų visiškai paneigtas resocializacijos ir BVK 82 straipsnio normų prasmingumas. Teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, iš esmės akcentavo tai, kad padarytas sunkus. Jis supranta ir pripažįsta savo atsakomybę už praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau už tai jam jau yra paskirta ir vykdoma teismo nustatyta bausmė. Lygtinio paleidimo klausimas nėra pakartotinis jo kaltės ar nusikaltimo pavojingumo vertinimas. Šiame procese turi būti vertinama, ar šiuo metu egzistuoja pagrindas manyti, kad tolesnis jo taisymas gali būti vykdomas neizoliuojant nuo visuomenės. O vien nusikaltimo sunkumas savaime nėra įtvirtintas kaip savarankiška aplinkybė, dėl kurios būtų galima atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą visais atvejais. Be to, BVK 83 straipsnyje įstatymų leidėjas aiškiai nustatė konkrečius atvejus, kada lygtinis paleidimas apskritai netaikomas. Jeigu jo padaryta nusikalstama veika nepatenka į BVK 83 straipsnyje nustatytas išimtis, vien nusikaltimo sunkumas negali būti prilyginamas absoliučiai kliūčiai taikyti lygtinį paleidimą.

Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuo 2024 m. spalio 7 d. atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur apribojimai yra minimalūs, o laisvės laipsnis didelis, tačiau jis nėra padaręs jokių drausminių ar administracinių pažeidimų. Nuo 2025 m. gegužės 12 d. sėkmingai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Kasdienis darbas su klientais streso sąlygomis ir taikus konfliktinių situacijų sprendimas geriausiai įrodo, kad jo impulsyvumas yra visiškai suvaldytas ir nepasireiškia realioje kasdienybėje. Tuo tarpu teismo padarytos išvados, kad neizoliuotas nuo visuomenės jis negalėtų valdyti savo elgesio, prieštarauja faktiniams duomenims apie jo elgesį atviro tipo įstaigoje bei darbo vietoje.

Anot nuteistojo, prokuroro ir apylinkės teismo pozicija, kad nuo pat pirmojo vertinimo jam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika nesuteikia pagrindo konstatuoti esminės pažangos bausmės atlikimo metu, yra ydingas ir pažeidžia pamatinius bausmių vykdymo bei teisingumo principus. Kadangi žema pakartotinio nusikalstamumo rizika iš pat pradžių nustatyta neatsitiktinai, ji atspindi esmines jo asmenybės savybes, tai yra tai, kad jis teistas pirmą kartą, neturi jokios kriminalinės patirties, nesivadovauja nusikalstamos subkultūros nuostatomis ir nėra linkęs nusikalsti. Taip pat socialinį subrendimą ir tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio/situacinio pobūdžio, o ne nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Tuo tarpu jeigu vadovaujantis prokuroro ir teismo logika, susidaro teisiškai netoleruotina situacija, kad jeigu nuteistojo rizika bausmės pradžioje buvo nustatyta kaip aukšta arba vidutinė, ir bausmės atlikimo metu ji sumažėja iki žemos, teismas tai traktuoja kaip „akivaizdžią pažangą“ ir suteikia galimybę būti paleistam lygtinai. Tačiau jeigu asmuo nuo pat pirmosios bausmės atlikimo dienos pasižymi žema rizika, elgiasi pavyzdingai, nepadaro jokių pažeidimų, sėkmingai dirba ir integruojasi į visuomenę, tai konstatuojama, jog „pažanga nėra pakankama, nes rizika ir taip buvo „žema“. O tai tiesiogiai pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisingumo ir proporcingumo principus. Be to žema kriminogeninė rizika nėra statinis rodiklis – ji privalo būti vertinama kartu su dinaminiais veiksniais (elgesiu pataisos įstaigoje, darbine veikla, santykiais su artimaisiais). Tai, kad atlikdamas bausmę atviro tipo pataisos įstaigoje jis nepadarė jokių pažeidimų, sėkmingai dirba vadovaujančio pobūdžio darbą ((duomenys neskelbtini)pareigose (duomenys neskelbtini)), kasdien valdydamas streso ir konfliktų rizikas bei augina mažametę dukrą, įrodo, jog žema rizika išliko ir realiomis gyvenimo sąlygomis.

Skundo autoriaus įsitikinimu, BVK 82 straipsnio prasme žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pati savaime materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, o ne kliūtis jam. Reikalavimas demonstruoti „rizikos mažėjimo dinamiką“ asmeniui, kurio rizika ir taip yra žemiausio įmanomo lygio, yra teisiškai neįmanomas ir perteklinis reikalavimas, de facto atimantis iš pirmą kartą teistų asmenų teisę į lygtinį paleidimą.

Skunde apeliantas nesutikdamas su apylinkės teismo teiginiu, kad jis dar nėra pasirengęs integruotis į visuomenę nurodo, jog daugiau nei dvejus metus jis faktiškai gyvena, dirba ir integruojuosi visuomenėje. Už įstaigos ribų (vykdydamas 9 valandų darbo grafiką bei išvykdamas savaitgaliais į trumpąją išvyką) iš viso praleido net 9714 valandų (daugiau nei 404 paras), o įstaigoje – 7806 valandas (325 paras). Svarbu pabrėžti ir tai, kad į šį skaičių dar neįskaičiuotos ir jo kasmetinės atostogos (po 20 darbo dienų kasmet) bei 1 val. kiekvieną dieną apsiperkant parduotuvėje, kurių metu taip pat pavyzdingai buvo visuomenėje. Taigi, per visą laiką (virš 10000 valandų visuomenėje) jis nepadarė nė vieno pažeidimo, nevėlavo grįžti ir pavyzdingai vykdė visus nustatytus reikalavimus. Šie skaičiai įrodo ne teorinį kaip teigia teismas ir prokuroras, o realų jo patikimumą. Jis yra pilnai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir geba gyventi laisvėje taikant probacijos tarnybos priežiūrą (laikantis nustatytų įsipareigojimų, apribojimų ar periodinio registravimosi), nes tokią savikontrolę ir atsakomybę sėkmingai įrodė pastaruosius dvejus metus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo NUT1 skundo motyvus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam NUT1 iš esmės yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybės charakteristiką ir tinkamai taikė bei aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo NUT1 lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas ne tik šis formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Šiuo atveju nuteistojo NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis NUT1 sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai dar nesuteikia.

Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei nuteistojo NUT1 skunde išdėstyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, vieną kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeima (žmona, dukra) ir artimaisiais (tėvais, seserimi, dėde, teta), turi nuolatinę gyvenamąją vietą į kurią grįžta trumpalaikių išvykų ir atostogų metu. NUT1 ne tik būdamas laisvėje, bet ir įkalinimo įstaigoje pasižymėjo aukšta motyvacija darbui. Šiuo metu dirba už įkalinimo įstaigos ribų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Šioje įmonėje turės galimybę dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pat įgijo vidurinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) profesiją. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis per visą bausmės laiką nėra fiksuotas. Finansinių sunkumų nuteistasis taip pat neturi, gauna pajamas iš darbinės veiklos. NUT1 vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja ir pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad nuteistasis NUT1 bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė savo elgesį, mąstymą bei nuostatas teigiama linkme, todėl teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė apylinkės teismas, nuteistajam NUT1 per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, todėl norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti nustatytos tendencijos mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius. Tačiau tiek 2025 m. gruodžio 30 d., tiek 2026 m. rugpjūčio 5 d. atliktų vertinimų metu nuteistajam NUT1 buvo nustatyti tie patys – nepakitę dinaminiai (mąstymas ir elgesys: būdingas impulsyvus elgesys) ir apsauginiai (nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, teigiama darbinė motyvacija, patvirtinta galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę bei stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais) kriminogeniniai veiksniai. O tai teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis NUT1 po pirmojo jam nepalankaus sprendimo priėmimo, kuriuo buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, savo veiksmais nesiekė keisti mąstymo ir elgesio, t. y. impulsyvaus elgesio. Priešingai, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, kad apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąja vieta, socialiniais ir darbiniais ryšiais, iš esmės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuteistojo NUT1 nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė, todėl tai neturėtų būti sureikšminama ir šiuo metu. Kadangi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nors ir santuoką sudarė po nusikaltimų padarymo, tačiau su būsima žmona draugavo ir gyveno ilgą laiką, taip pat artimus ryšius puoselėjo ir su kitais artimaisiais. Laisvėje taip pat turėjo darbą, tačiau susiviliojo pasiūlytais dideliais ir lengvais pinigais, o ne stengėsi gauti jų dorai dirbdamas ir taip užsidirbdamas jų pakankamai. Ir nors nuteistasis kaltę šiuo metu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, tačiau akivaizdu, jog savo vaidmenį jose menkina, perkeldamas atsakomybę bendravimui su netinkamais žmonėmis taip pat naivumui ir geraširdiškumui. Vis tik, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės veikiant organizuotoje grupėje rodo ne atsitiktinį, o gerai suplanuotą nusikalstamų veikų vykdymą siekiant finansinės naudos.

Būtent šių asmeninių savybių koregavimas kartu su nustatomu dinaminiu (kintamuoju) kriminogeniniu veiksniu susijusiu su nuteistojo NUT1 impulsyviu elgesiu, teisėjų kolegijai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu savo mąstymą bei elgesį pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šį nusikalstamą elgesį galintį paskatinti veiksnį. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik tuomet, kai nustatoma, jog nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs nuteistojo NUT1 praeityje padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą bei neatliktos bausmės santykį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nors nuteistasis NUT1 per visą bausmės laiką ir nėra baustas drausmine tvarka, tačiau asmens byloje fiksuotų svarstymų drausmės komisijoje aptarimas skundžiamoje nutartyje nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas pateiktus duomenis iš esmės vertino nepagrįstai ar ignoravo nuteistojo pastangas resocializuotis. Vien nuteistojo teisėti lūkesčiai ir noras, kad jis būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą arba jo netvirtinti. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, teismas motyvuota nutartimi Komisijos nutarimo netvirtina. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis NUT1 dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – nustatomas dinaminis kriminogeninis veiksnys, nepakankama elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme, nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis bei neatlikta bausmės dalis, taip pat kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir neargumentuotai, bendro pobūdžio teiginiais įvertino lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui reikšmingas aplinkybes bei netarpiškai turėjo patvirtinti Komisijos nutarimą konstatuodamas tiek formaliojo, tiek materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą.

Teisėjų kolegija neabejoja teigiamais nuteistojo NUT1 pokyčiais darbinėje ir mokymosi srityje, vertina nuteistojo socialinius ryšius bei pastangas resocializuotis, taip pat atsižvelgia į nuteistojo siekį vykdyti Komisijos jam nustatytas rekomendacijas, tačiau vien šios ir šioje nutartyje aptartos kitos teigiamai nuteistąjį NUT1 charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Būtent atsižvelgiant į šiuos teigiamus nuteistojo pokyčius bei pastangas, jo bausmės sąlygos lengvėjo, jis yra perkeltas bausmės atlikimui į atvirąją koloniją, dirba laisvėje ir vyksta trumpalaikių išvykų bei atostogų į namus. Tačiau šios aplinkybės atskleidžia tik tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Ką iš esmės patvirtina ir prieš daugiau kaip dvejus metus (2024 m. rugsėjo 17 d.) gautas vienintelis paskatinimas už nepriekaištingą elgesį.

Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Ir priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o NUT1 skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.