Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. (R. A.) (toliau – R. A.) ir nuteistojo L. S. (toliau – L. S.) bei jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir R. A. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į ją įskaityta visa atlikta bausmė pagal 2016 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

R. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

L. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. laikas.

L. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

M. B. (toliau – M. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Nukentėjusiosios M. F. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš M. B. bei L. S. priteista solidariai 500 Eur (penki šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule įgijo turtą savo ir kitų asmenų naudai, o būtent: M. B. 2016 m. balandžio 13 d. apie 11 val. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nurodė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui skambinti atsitiktinai pasirinktiems asmenims ir įgyti svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, po ko 2016 m. balandžio 13 d. apie 11 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusiojo S. V. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, apgaule - teigdamas, kad per banko sąskaitą vykdomos neteisėtos bankininkystės operacijos, išgavo S. V. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis – vartotojo identifikavimo kodą, slaptažodį ir AB Swedbank paslaugų internetu slaptažodžių kortelės kintamus kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos neteisėtai įgytus duomenis perdavė M. B.. M. B. nurodė R. A. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko R. A., vykdydamas M. B. nurodymą, telefonu susisiekė su T. S., melagingai teigdamas, kad draugas iš užsienio turi pervesti pinigų, iš T. S., kuriai apie vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, įgijo R. R., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, AB Swedbank banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir perdavė M. B.. M. B. 2016 m. balandžio 13 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgytus duomenis, save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką S. V., panaudojo prisijungdamas prie AB Swedbank banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie dviejų S. V. AB Swedbank banke esančių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko finansines operacijas – sumomis po 1150 eurų iš kiekvienos sąskaitos, viso 2300 eurų, pervedė į R. A. jam perduotą, iš T. S., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, įgytą R. R., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė T. S. išgryninti į R. R. banko sąskaitą pervestus pinigus, dėl ko ši AB „Swedbank" bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 eurų, tą pačią dieną R. R. likusius 1800 eurų išgrynino AB „Swedbank“ banko aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) ir perdavė T. S., po ko jis nurodė T. S. "Paypost" aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 1000 eurų persiųsti A. R., o 1100 eurų persiųsti A. V., kuriems apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, bei nurodė A. V. 2016 m. balandžio 13 d. gautus 1100 eurų perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyriškiui prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai bendrininkai įgijo svetimą S. V. turtą – 2300 eurų. Tokiais savo veiksmais R. A. padarė nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2. L. S. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupėje su M. B. neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, įgijo apgaule turtą savo ir kitų asmenų naudai, o būtent: M. B. 2016 m. spalio 16 d. apie 15.40 val. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nurodė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui skambinti atsitiktinai pasirinktiems asmenims ir įgyti svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, po ko 2016 m. spalio 16 d. apie 15.40 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono paskambinęs M. F. į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, apgaule, teigdamas, kad jos banko sąskaitose atliekamos neteisėtos operacijos, išgavo iš M. F. turimų AB „Swedbank“ ir AB "SEB" bankų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to šiuos neteisėtai įgytus duomenis perdavė jam, t. y. M. B.. M. B. nurodė L. S. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko L. S., vykdydamas M. B. nurodymą, telefonu susisiekė su A. V., melagingai teigdamas, kad draugas iš užsienio turi pervesti pinigų, bei iš A. V., kuriai apie vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, įgijo banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), ir perdavė M. B.. M. B. 2016 m. spalio 16 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgytus duomenis, save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką M. F., neteisėtai panaudojo prisijungdamas prie AB SEB banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie M. F. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko finansinę operaciją - 500 eurų iš M. F. sąskaitos neteisėtai pervedė į L. S. jam perduotą iš A. V., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, įgytą jos banko sąskaitą. L. S. nurodė A. V. išgryninti į jos sąskaitą pervestus pinigus, o D. J. nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) ir iš A. V. paimti pinigus bei perduoti tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Vykdydama šį L. S. nurodymą A. V. AB „SEB“ bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 eurų ir perdavė D. J., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma bei D. J. 500 eurų (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai bendrininkai įgijo svetimą M. F. turtą – 500 eurų. Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. A. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo L. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Nuteistojo R. A., nuteistojo L. S. ir jo gynėjo advokato G. Malavecko apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

1.1. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. A. ir L. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl R. A. ir L. S. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant R. A. ir L. S. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl R. A. apeliacinio skundo

8. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, R. A. neigia prisidėjęs prie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo, iš esmės teigdamas, jog jis pats buvo apgautas M. B., kadangi pastarasis jam buvo nurodęs, jog banko sąskaita jam reikalinga, nes draugas turi pervesti pinigus iš užsienio, be to, jis tikėjosi, kad į pateiktą draugės banko sąskaitą M. B. perves pinigus už atliktą remontą pataisos namuose, apie 800 eurų. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, tikėti šiais nuteistojo teiginiais ir jų pagrindu naikinti/keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

11. Vertinant nuteistojo parodymus, tame tarpe ir jo argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, vis tik pažymėtina, kad vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, jų visuma vertinama bendrame nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, jų neišskiriant, nesuteikiant jiems jokio prioriteto, itin kruopščiai lyginant skirtingose proceso stadijose kaltininko duotus parodymus, vertinant juose esančius prieštaravimus ir sprendžiant, ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jie yra esminiai. Tuo tarpu analizuojamu atveju R. A. kaltę betarpiškai patvirtina ne tik M. B., S. V. ir V. V., T. S., V. V., R. R. parodymų visuma, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga – telefono abonento pokalbių ir SMS pranešimų išklotinių analizė, banko sąskaitų išrašai, duomenys, gauti iš AB ,,Lietuvos paštas“ apie atliktas pinigų perlaidas ir kiti skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti įrodymai, su kurių vertinimo motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, ir jų nekartoja.

12. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą svarbu paminėti ir tai, kad R. A. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti jam bendrininkaujant su M. B., todėl vien tai, kad R. A. teigimu, jokių sukčiavimo ir neteisėto prisijungimo, pasinaudojant nukentėjusiojo S. V. duomenimis, veiksmų jis neatliko, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas kartu su M. B. laisvės atėmimo bausmę viename būryje atliko tik apie 5 mėnesius. M. B. patvirtino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuolatos vykdydavo telefoninius sukčiavimus, šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (t. 3, b. l. 96-112). R. A. taip pat ne kartą yra atlikinėjęs bausmę pataisos namuose, į (duomenys neskelbtini) pataisos namus 2015 m. lapkričio 5 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur kaip pats nurodė taip pat buvo vykdomi telefoniniai sukčiavimai. Visos šios aplinkybės byloje esančių duomenų kontekste leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad R. A. suprato ir žinojo kuo užsiima M. B. ir kokiam tikslui jam reikalinga banko sąskaita, todėl nesant abejonių, jog R. A. parūpino banko sąskaitą tinkamam ir sklandžiam nusikaltimų įgyvendinimui, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojo.

1.1. Darant šią išvadą pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – neteisėtai panaudojant kito asmens elektroninę mokėjimo priemonę ar jos duomenis apgaule gauti kito asmens turtą, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas.

13. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad abejonių, jog R. A. žinojo, kokiam tikslui M. B. prašė jo surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, suprato, kad sudaro sąlygas veikti M. B., nes pastarasis tik pasinaudodamas jo pateikta banko sąskaita, galėjo atlikti ir atliko BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamus veiksmus, teisėjų kolegijai nekyla, todėl akivaizdu, jog analizuojamu atveju R. A. kartu su M. B. veikė esant vienam sumanymui bei vieningai tyčiai, bendrininkaujant, todėl vien tai, kad R. A. analizuojamu atveju pats nerealizavo visų BK 182 straipsnio 1 dalyje ar BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymių, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Šiuo atveju jo veiksmų – banko sąskaitos suradimo, jos perdavimo M. B., pakanka pagrįstai spręsti, jog vertinamu atveju, jis veikė kaip bendravykdytojas.

14. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. A. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį.

15. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, nustatė vieną R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl psichinės prievartos (buvo veikiamas M. B. kaip autoriteto, būdamas pataisos namuose, kas ribojo jo pasirinkimo laisvę), tačiau ji neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Bausmių rūšies ir dydžių parinkimui buvo įvertinta ir R. A. charakterizuojančios aplinkybės – daug kartų teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, jam anksčiau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad R. A. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad R. A. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teismas taip pat įvertino ir R. A. kaip bendravykdytojo vaidmenį ir atsižvelgė į tai, kad jis nebuvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iniciatorius ir sumanytojas, o jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme pasireiškė tuo, kad jis sudarė galimybę veikti bendrininkui M. B., iš nusikaltimų jokios turtinės naudos negavo. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, daroma išvada, kad apylinkės teismo parinktos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, nustatant jo dydžius už atskiras nusikalstamas veikas mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimai padaryti esant jų idealiai sutapčiai, todėl taikė tinkamą bausmių bendrinimo būdą ir jas subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu. Apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirtą subendrintą bausmę su 2016 m. gegužės 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnio 9 dalyje nepažeidė. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog ir tais atvejais, kai nuteistasis ankstesniu nuosprendžiu bausmę yra visiškai atlikęs, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei atlikta bausme, ją visiškai įskaitydamas į skiriamos galutinės bausmės laiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2012).

Dėl L. S. ir jo gynėjo advokato G. Malavecko apeliacinio skundo

16. Sprendžiant skundžiamo nuosprendžio L. S. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad L. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo nepripažino. Jo teigimu, jis paprašė iš savo draugės A. V. banko sąskaitos, ją perdavė M. B., tačiau nežinojo, kad sąskaita bus panaudota nusikalstamų veikų darymui. Jokių aktyvių veiksmų apeliantas daugiau neatliko, niekam neskambino ir jokių nurodymų nedavė. Vis dėl to, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatavo, kad L. S. versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: nuteistojo M. B., iš dalies paties L. S. parodymai, nukentėjusiosios M. F., liudytojų A. V. ir D. J., V. V. parodymai, banko sąskaitų išrašai ir kiti rašytiniai byloje esantys duomenys, su kuo, įvertinusi tiek skundžiamo nuosprendžio motyvus, tiek ir L. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistojo parodymais, iš esmės prieštaraujančiais ne tik faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, bet ir kitų asmenų išdėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms, nėra jokio pagrindo.

17. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad paties nuteistojo parodymai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių skirtingose proceso stadijose nebuvo nuoseklūs, jie nesutapo tarpusavyje, prieštaravo kitiems byloje surinktiems duomenims. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. buvo apklaustas kelis kartus: 2017 m. birželio 28 d. apklausos metu parodė, kad 2016 m. spalio 16 d. jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartu M. B., kuris organizuodavo sukčiavimus. M. B. paprašė jo surasti banko sąskaitą, kaip tik tuo metu jis kalbėjo su savo drauge A. V. ir jos pasiteiravo dėl banko sąskaitos numerio ir ji sutiko jam duoti. A. sąskaitos numerį pasakė M. B., po kelių valandų M. B. atėjo vėl pas jį į kambarį ir pasakė, kad A. nuimtų 500 eurų. A. nuėmė pinigus. Tuomet M. B. paprašė, kad kas nors nuvažiuotų paimti tuos pinigus ir jis paskambino D. J., kad ši nuvažiuotų pas A. ir paimtų pinigus, D. numerį davė M. B. ir toliau jau šis viską organizavo. Jis prisipažino, kad davė A. sąskaitą, kad nurodė D., kuri galėjo paimti pinigus iš A., tačiau 500 eurų jis nematė, jokio atlygio už tai jis negavo, tiesiog vykdė M. B. nurodymus, nes nedrįso jam nepaklusti (t. 2, b. l. 88); šiuos parodymus patvirtino ir 2017 m. birželio 29 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad žinojo nuteistuosius, skambinėdavusius žmonėms per dienas, supratęs, kad vyksta nusikaltimas, bet negalėjęs kitaip pasielgti, nes bijojęs, kad jam bus blogai (t. 2, b. l. 95-96); 2018 m. kovo 9 d. įtariamasis L. S. iš esmės pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad jis neprisimena, kas jo paprašė banko sąskaitos, jis nieko nesitarė su M. B. ir nežinojo, kad ten vogti pinigai buvo (t. 3, b. l. 132).

18. Apklausiamas pirmos instancijos teisme L. S. taip pat nebuvo nuoseklus. Nors ir patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau kartu parodė, kad M. B. paprašė pas jį surasti banko sąskaitą, į kurią draugas iš užsienio galėtų pervesti pinigus. Jis paklausė savo draugės A. V. ir ši sutiko duoti jam sąskaitos numerį, kurį perdavė M. B.. Jis patikėjo M. B. versija, kad sąskaita reikalinga pinigams iš užsienio gauti, nežinojo, kad šie pinigai vogti. M. B. buvo autoritetas pataisos namuose ir jam nepaklusti jis negalėjo. A. V. neklausė kam reikia sąskaitos. Jis skambino D. J. ir liepė važiuoti pas A. V. paimti pinigus, jai nurodė, kad šiuos pinigus davė draugas.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus prieštaravimus L. S. parodymuose, neabejotina, jog vadovautis vien tik jais, sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos akivaizdu, jog nuteistojo pozicija skirtingose proceso stadijose keitėsi, ji nebuvo nuosekli, jo parodymai esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse nesutapo tarpusavyje. Nors L. S. apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde neigė žinojęs apie M. B. vykdomus sukčiavimus, tačiau iš nuteistojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir nuteistojo M. B. parodymų apylinkės teisme visumos, darytina išvada, kad L. S. suprato, jog A. V. banko sąskaita bus naudojama telefoniniams sukčiavimams vykdyti. Nuteistasis M. B. apylinkės teisme nurodė, kad iš A. V. į sąskaitą pervestų 500 eurų, 250 eurų suma atiteko L. S.. Jis nenurodinėjo L. S. ką sakyti A. V. ir D. J., su jomis bendravo tik L. S. ir tarėsi dėl pinigų išgryninimo bei perdavimo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos A. V. bei D. J. apklausiamos apylinkės teisme, nurodžiusios, kad joms skambino tik L. S., su niekuo daugiau iš pataisos namų dėl pinigų jos nėra bendravusios. Kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, L. S. skirtingai joms nurodė pinigų gavimo šaltinį. A. V. patvirtino, kad L. S. teigė, jog minėtus pinigus jam pervedė draugas iš užsienio, kad jis išėjęs iš pataisos namų turėtų už ką gyventi ir prašė šiuos pinigus perduoti draugo mamai D. J. Pastaroji duodama parodymus nurodė, kad L. S. jai pasakė, kad pinigus draugas iš užsienio atsiuntė prieš išėjimą, kad galėtų įsigyti automobilį. Tuo tarpu duodamas parodymus apylinkės teisme L. S. nurodė, kad pinigus į sąskaitą iš užsienio turėjo pervesti M. B.. Be to, nors tiek apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde apeliantas neigė atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, davęs nurodymus dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo, tačiau kaip matyti iš byloje esančių M. B., A. V. ir D. J. parodymų, apeliantas ne tik perdavė A. V. sąskaitos numerį M. B., bet ir pats aktyviai dalyvavo duodamas tolimesnius nurodymus minėtoms liudytojoms. Atsižvelgus į visus šiuos duomenis, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas perdavė A. V. banko sąskaitos numerį M. B., suvokdamas ,,telefoninio“ sukčiavimo esmę, kad neteisėtai, panaudojant nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės tapatybę patvirtinančius duomenis, prisijungus prie nukentėjusiosios banko sąskaitos, iš jos bus pervesti pinigai į jo paduotą A. V. banko sąskaitą. Jis žinojo bei pats aktyviai duodamas nurodymus dalyvavo pinigų išgryninime, ko pasekmėje pinigai buvo nuimti iš sąskaitos, perduoti kitiems asmenims, bei užvaldyti sukčiavimo būdu.

20. Nors apeliaciniu skundu keliamos abejonės nuteistojo M. B. ir liudytojų A. V., D. J. bei V. V. parodymais, tačiau duomenų, kad šie asmenys būtų siekę apeliantą nepagrįstai apkalbėti nėra. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami apylinkės teisme jie davė iš esmės analogiškus parodymus, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl tikėti prielaidomis grįstomis abejonėmis ir jų pagrindu atmesti liudytojų parodymus kaip nepatikimus, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nepagrįstai nevertino liudytojų Z. P., J. S., A. R., R. A. parodymų. Pažymėtina, jog apklausiami teisminio bylos nagrinėjimo metu visi minėti liudytojai iš esmės nurodė, kad nežino ar L. S. dalyvavo sukčiavimuose, todėl laikytina, kad tokie jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, reikšmingas sprendžiant L. S. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo klausimą.

21. Analizuojant L. S. inkriminuotų veikų padarymo mechanizmą šios nutarties 12.1 punkte nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, jog nuteistajam inkriminuotų veikų padaryti būtų buvę neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pervesti apgaule užvaldytų pinigų į kitą sąskaitą, tai yra neturint kito asmens sąskaitos. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta pinigų pervedimo operacija internetinės bankininkystės sistemoje, o finansinei operacijai - bankiniam pinigų pavedimui – atlikti internetinės bankininkystės būdu būtina prisijungti prie banko sistemos naudojant prisijungimo duomenis, po ko būtina užpildyti pavedimui reikalingą formą, kurioje būtina nurodyti konkretų asmenį ir jo banko sąskaitą. Pažymėtina, jog L. S. tai žinodamas kreipėsi į A. V. dėl banko sąskaitos, kurią perdavė M. B., kad šis pervestų į šią sąskaitą sukčiavimo būdu gautus pinigus. Vėliau prašė A. V., kad ši nuimtų iš sąskaitos šiuos pinigus ir paduotų D. J., o pastaroji nenustatytam asmeniui. Tokiais veiksmais L. S. prisidėjo prie kitų bendrininkų vykdomų nusikalstamų veikų ir sudarė sąlygas nusikalstamų veikų rezultatui pasiekti – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Dėl visų išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas L. S. betarpiškai realizavo jam inkriminuotų nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje objektyviosios pusės požymius, kurie atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Remdamasi aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog L. S. kaltė yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl aptartų nusikaltimų padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimo nekelia, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu L. S. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, nustatė vieną L. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl psichinės prievartos (buvo veikiamas M. B. kaip autoriteto, būdamas pataisos namuose, kas ribojo jo pasirinkimo laisvę), tačiau ji neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Bausmių rūšies ir dydžių parinkimui buvo įvertinta ir L. S. charakterizuojančios aplinkybės – daug kartų teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei sukčiavimą, analogiško pobūdžio veikas darė ir būdamas laisvėje, šiuo nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, todėl akivaizdu, kad L. S. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad L. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teismas taip pat įvertino ir L. S., kaip bendravykdytojo vaidmenį ir atsižvelgė į tai, kad jis nebuvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iniciatorius ir sumanytojas, o jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme pasireiškė tuo, kad jis sudarė galimybę veikti bendrininkui M. B. bei pats atlikinėjo dalį objektyviosios nusikaltimo pusės veiksmų. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, laikytina, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jo dydžius už atskiras nusikalstamas veikas mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimai padaryti esant jų idealiai sutapčiai, todėl taikė tinkamą bausmių bendrinimo būdą ir jas subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu.

23. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. (R. A.) ir nuteistojo L. S. bei jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.