Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorei Vaidai Andriulaitienei, kaltinamajam A. R. (A. R.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę, praeityje teistas, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą A. R. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, t. y. dėl to, kad:

1.1. kaltinamasis 2022-05-09, apie 19.19 val., A1 kelyje Klaipėda–Kaunas–Vilnius, Vilniaus kryptimi, Elektrėnuose, Šaltinėlio gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 1A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. Š. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį VW „Passat“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija);

1.2. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 243 straipsnyje ir jam (kaltinamajam) skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), taip pat būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-24 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), subendrinus bausmes su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-07 nuosprendžiu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2020-10-30 iki 2026-08-11, piktybiškai vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-06-27, kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad būdamas išgėręs vairavo sugyventinei priklausantį automobilį, nors žinojo, kad jam (kaltinamajam) uždrausta vairuoti transporto priemones. Pripažino, kad jam (A. R.) reikia gydytis nuo alkoholio, dėl savo elgesio gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-06-27, valstybinį kaltinimą palaikantis subjektas – prokurorė – kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2022-05-31, nurodytais motyvais bei argumentais. Nurodė, kad atsižvelgdama į A. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teistas septynis kartus, iš jų penkis kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, du kartus už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, prašo (siūlo) teismo pripažinti A. R. kaltu ir paskirti griežčiausias bausmės rūšis (laisvės atėmimą ir areštą): už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtas bausmes prašė subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę prašė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; į bausmės laiką įskaityti išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-05-09 19.39 val. iki 2022-05-10 14.20 val. laiką; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 nuosprendžiu ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūlė skirti ir transporto priemonės VW „Passat“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio VW „Passat“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 520 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės kaltinamajame akte, surašytame 2022-05-31, A. R. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, (ne)pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 23 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai, 307 straipsnis).

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant ir kaltinamajam sutinkant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

6. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa vykusi 2022-05-10, papildoma apklausa 2022-05-30), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. prisipažino dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo, t. y.:

6.1. A. R. parodė, kad automobilis VW „Passat“ priklauso jo (kaltinamojo) sugyventinei, kurį pasiėmė sugyventinės neatsiklausęs. 2022-05-09 darbovietėje kartu su bendradarbiais vartojo alkoholį, jautėsi stipriai apsvaigęs, kai sugalvojo važiuoti pas draugą, gyvenantį Kaune. Važiavo A1 keliu, kryptimi į Kauną, tačiau privažiavęs Elektrėnus pasijautė prastai, todėl užvažiavęs į degalinę „Circle K“ apsisuko ir nusprendė grįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs nuo degalinės apie 1 kilometrą, važiuojant A1 keliu, Vilniaus kryptimi, jį (A. R.) sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę alkoholio matuokliu nustatė 2,35 promilių neblaivumą. Vairuotojo pažymėjimą jis (klatinamasis) praradęs nuo 2017 m.; žinojo, kad jam (kaltinamajam) yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta vairuoti transporto priemones);

6.2. papildomos apklausos metu parodė, kad jis (A. R.) nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nevairuoti transporto priemonių, nors jis (A. R.) buvo įrašytas į Probacijos skyrių, supažindintas su atsakomybe ir pasekmėmis jeigu nevykdys teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, pasižada, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir išleistas į laisvę, analogiškų ir kitokių nusikalstamų veikų nedarys.

7. Nepaisant to, kad kaltinamasis A. R. pripažįsta dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8. Nustatyta, jog be kaltinamojo A. R. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamojo kaltė įrodinėta ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

8.1. iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2022-05-09 19.19 val., pravažiuojantis anoniminis pranešėjas pranešė, kad į „Circle K“ degalinę atvažiavo automobilis VW, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus;

8.2. iš 2022-05-09 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. R. pirmo pūtimo metu 2022-05-09, 19.39 val., nustatytas 2,43 promilių neblaivumas, o 19.58 val. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.

Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

10. Nustatyta, kad kaltinamojo A. R. 2022-05-09 padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

11. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

12. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021). Aptariamas BK 243 straipsnis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojamas, nes A. R. žinodamas, kad jam (A. R.) skirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones)), vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas duotas 2022-05-10, papildytas 2022-05-30, tiek liudytojų parodymai, tiek transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir fotolentelės, tiek Neblaivumo nustatymo 2022-05-09 aktas, tiek iš Probacijos tarnybos gauta medžiaga (žr. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą). Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

13. Teismas konstatuoja, kad A. R. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

14. Pripažinus kaltinamąjį A. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).

15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš šių dviejų alternatyvių bausmių – baudą arba areštą.

16. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam A. R.:

16.1. už 2022-05-09 nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

16.2. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

16.3. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalis);

16.4. taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

16.5. į bausmės laiką įskaityti išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-05-09 19.39 val. iki 2022-05-10 14.20 val., laiką.

17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam A. R. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) ir dvi sunkinančios aplinkybės (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 9 puntas, 13 punktas), 6 kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, 7 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą). A. R. yra recidyvistas, veika padaryta neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija), įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniais nuosprendžiais jam (kaltinamajam) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis. Areštas ir laisvės apribojimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per švelni bausmė, kuri neatliktų savo paskirties. Sprendžiama, jog bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuota laisvės atėmimo bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – arešto bausmė (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis). Teismui apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (laisvės atėmimą ir areštą), būtina individualizuoti skiriamų bausmių dydį (aptariamu atveju laisvės atėmimo ir arešto terminą).

18. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė – bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo izoliavimas tam tikram laikui nuo visuomenės, laikant nuteistąjį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis). Terminuoto laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinė asmens izoliacija, o turinį – terminuotas tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialiųjų teisių / pareigų nustatymas. Baudžiamasis įstatymas apibrėžia laisvės atėmimo rūšies bausmės dydžio vidurkio nustatymo būdą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2011), t. y. laisvės atėmimo nustatymo vidurkis grindžiamas sankcijos medianos vidurkio taisykle ir apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžius ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nenumato laisvės atėmimo bausmės minimumo, bet numato laisvės atėmimo bausmės maksimumą – 1 (vieneri) metai. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalis nenumato laisvės atėmimo bausmės minimumo, todėl vadovaujamasi bendrąja nuostata, įtvirtinta BK 50 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad minimalus terminuotas laisvės atėmimo bausmės dydis – 3 (trys) mėnesiai. Aptariamu atveju, vadovaujantis medianos vidurkio taisykle, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis būtų 7,5 mėnesio (12 mėnesių (sankcijos maksimumas) + 3 mėnesiai (sankcijos minimumas) = 15 mėnesių; 15 mėnesių / 2 = 7,5 mėnesio). Tai reiškia, jog individualizuojant kaltinamajam skirtiną bausmę atspirties tašku laikytinas 7,5 mėnesio laisvės atėmimo bausmės dydis.

19. BK 49 straipsnio 2 dalis numato, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Kadangi BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu (BK 12 straipsnis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad arešto ribos yra nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). BK 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad arešto laiką nustato teismas, skirdamas bausmę.

20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., atsižvelgia į tai, kad: padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatytos dvi kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas); iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2022-05-26 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo; vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones); iš Administracinių nusižengimų registro 2022-05-10 duomenų nustatyta, kad kaltinamasis 6 kartus baustas administracine tvarka, baudų nemoka; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra; šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, ten dirba, turi vieną nepilnametį vaiką. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus didesnę už sankcijos vidurkį, tačiau kiek mažesnę nei siūlo prokuratūra bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 45 parų arešto bausmę.

21. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi sudaro idealiąją sutaptį ir skiriama 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesius laisvės atėmimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

22. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Nustatyta, kad kaltinamasis A. R. faktiškai buvo sulaikytas 2022-05-09 19.39 val., o paleistas 2022-05-10 14.20 val. Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog kaltinamasis kardomajame kalinime išbuvo 1 (vieną) dieną. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog į kaltinamajam paskirtos galutinės 6 (šešių) mėnesių bausmės (laisvės atėmimo) terminą įskaitomas ir faktiškai suėmime išbūtas laikas nuo 2022-05-09 19.39 val. iki 2022-05-10 14.20 val., 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

24. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. R. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų A. R. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad veika padaryta neblaivaus asmens (A. R. buvo nustatytas 2,35 promilės neblaivumas), turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo (kaltinamojo) asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam (kaltinamajam) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

25. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkių) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokurorės) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokurorė siūlo skirti tokį specialiąją teise uždraudimo terminą, kuris atitinka sankcijos maksimumą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, nes kaltinamasis jau penktą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 5 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-05-09 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022-05-09 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

26. Prokurorė taip pat kaltinamajam A. R. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio VW Passat vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – J. Š.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės – automobilio VW Passat kaina Lietuvoje – 1 520 Eur su PVM. Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Visgi, nors byloje yra duomenų apie tai, jog transporto priemonės išorė apgadinta (matomi įvairūs smulkūs kėbulo pabraižymai), tačiau vizualiai žiūrint į nuotraukas apgadinimai nėra tokie, kurie sąlygotų ženklų transporto priemonės vertės sumažėjimą (t. 1, b. l. 19–25). A. R. sugyventinė J. Š. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog transporto priemonę (automobilį) įsigijo už 350 Eur (tai atsispindi ir 2022-02-10 išraše iš VĮ Regitra duomenų bazės (t. 1, b. l. 52)). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenys apie transporto priemonės vertę kiek prieštaringi, todėl vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog protinga suma, kuri atitiks baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį bei tikslus, yra 1 000 Eur.

27. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė – automobilis VW Passat kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimi, iš kaltinamojo A. R. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio VW Passat vertės dalis – 1 000 Eur.

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

28. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

29. Nustatyta, kad kaltinamajam A. R. paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-05-10 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-05-09 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas.

30. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl nuosprendžiais paskirtų bausmių (ne)bendrinimo

31. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-10 nuosprendžiu A. R. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir paskyrė jam galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie naujai paskirtos bausmės pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; į paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo laiką nuo 2021-09-19 19.45 val. iki 2021-09-20 16.00 val. (vieną dieną) ir nuo 2021-09-25 16.14 val. iki 2021-09-26 11.30 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

32. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog paskirtų bausmių subendrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas nuosprendžiams įsiteisėjus (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-469-290/2020, nutarties 11 punktą; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-81-966/2021, nutarties 4 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2011). Aptarta teisminė praktika reiškia, jog priimamu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-765-1131/2022 A. R. paskirta bausme.

33. Teismas pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-10 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1765-1131/2022 paskyręs bausmes, paskirtas bausmes subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2459-865/2021 (įsiteisėjo 2021-11-16). Nustatyta, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamas šiuo priimamu nuosprendžiu, padarė 2022-05-09, kas reiškia, jog nauja nusikalstama veika padaryta neatlikus įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės (2021-08-24 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2022-03-10 nuosprendžiu). Aptarta faktinė aplinkybė teisinio reguliavimo kontekste reiškia, kad šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės turi būti bendrinamos pagal BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatą (jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, tai teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti). Teismų praktikoje išaiškinta, jog jeigu priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme; kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir BK 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-238-307/2017).

34. Bendrinant bausmes, minėta, taikytina BK 64 straipsnio 1 dalis, todėl bausmės turi būti arba sudedamos arba iš dalies sudedamos. Baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės nenumato, kokiais konkrečiais kriterijais/metodais/taisyklėmis vadovaujantis turi būti parinktas bausmių visiškas sudėjimas arba bausmių dalinis sudėjimas, tačiau, teismo vertinimu, parenkant konkrečią bausmės bendrinimo formą, turi būti atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, analizuojamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, vertinant tai, jog, nusikalstamos veikos padarytas iš esmės dėl alkoholio vartojimo ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo (baudžiamieji nusižengimai), kaltinamasis prisipažino bei gailisi, bendrinamais nuosprendžiais paskirta tapati bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) (BK 50 straipsnis), todėl galima kaltininkui taikyti palankesnę bausmių bendrinimo formą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

35. Nustatyta, kad šio nuosprendžio priėmimo momentu kaltinamojo neatlikta bausmės dalis – 6 mėnesiai ir 27 dienos (bausmės pabaiga numatyta 2023-02-08) (t. 1, b. l. 144–155). Atsižvelgiant į tai, bausmės bendrinamos jas (bausmes) iš dalies sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės (6 mėn. 27 dienų) pridedant dalį (teismas sprendžia, jog 4 mėn. ir 3 d.) paskirtos galutinės švelnesnės bausmės (6 mėn.), todėl A. R. skiriama subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį

36. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022-06-29 pateikė pažymą Nr. APD-2022-07384 dėl 93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. R.. Ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgus į kaltinamojo A. R. turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o gynėjo dalyvavimas pagal BPK nuostatas nagrinėjamojoje byloje buvo būtinas, sprendžiamas, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

38. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), numatytų BPK 307 straipsnio 5–6 dalyse, kuriuos reikėtų spręsti šiuo procesiniu sprendimu, neliko.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 307 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti:

- pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę 9 (devynerių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) terminuotą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. galutinę 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu A. R. paskirtos bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022-07-11.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-05-09 19.39 val. iki 2022-05-10 14.20 val. (1 dieną), 1 (vieną) laikino suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2022-05-09.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 – 3 dalimis, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – automobilio VW „Passat“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumos dalį Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-05-10 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-05-09 nutarimu skirtą specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.