Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 3 MGL dydžio bauda, bauda išieškota 2015 m.;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 MGL dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), jam paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta 1 metams, įpareigojant tęsti priklausomybės ligų gydymą, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant įpareigojimus;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 66 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius, bei įskaitytą laikino sulaikymo laiką (vieną parą) pagal šį nuosprendį, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2021 m. rugsėjo 19 d. apie 19.40 val. Vilniuje, M. Mažvydo g. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. R. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 16.14 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 28, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmu pūtimu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl A. R. 2021 m. rugsėjo 19 d. veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Dėl A. R. 2021 m. rugsėjo 25 d. veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Dėl A. R. 2021 m. rugsėjo 19 d. nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą, nurodydamas, kad vartojo alkoholį namuose, gėrė degtinę. Tuo metu apie mėnesį laiko vartojo alkoholį, kadangi turėjo problemų dėl šeimos. Po to paėmė be leidimo automobilį, kadangi norėjo nuvažiuoti į parduotuvę bei nusipirkti dar alkoholio. Grįžtant atgal buvo sulaikytas pareigūnų. Tada pripūtė apie 2 promiles. A. R. baudžiamajam įstatymui prieštaraujančią veiką patvirtina liudytojo M. V. parodymai, kuris įvykio dieną tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju ir nustatė jam neblaivumo požymius (t. 1, b. l. 23). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar siektų apkalbėti A. R. Aplinkybę, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo 1,5 promilės, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – 2021 m. rugsėjo 19 d. 20.00 val. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad A. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (t. 1, b. l. 23); iš alkoholio matuoklio rodmenų matyti, jog A. R. 19.45 val. nustatytas 2,04 prom. girtumo laipsnis, o 20.42 val. nustatytas 2,07 prom. girtumo laipsnis (t. 2, b. l. 24, 25). Šiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas neturi pagrindo netikėti.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo A. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl A. R. 2021 m. rugsėjo 25 d. veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

A. R. baudžiamajam įstatymui prieštaraujančią veiką patvirtina liudytojo tarnybinio pranešimo duomenys, kuris įvykio dieną tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju ir nustatė neblaivumo požymius (t. 1, b. l. 59). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar siektų apkalbėti A. R. Aplinkybę, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo 1,5 promilės, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – 2021 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad A. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pirmo tikrinimo metu nustatyta 2,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 62); iš 2021 m. rugsėjo 25 d. alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, jog A. R. 16.16 val. nustatytas 2,51 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 60). Šiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas neturi pagrindo netikėti.

Kaltinamajame akte A. R. yra inkriminuoti du alternatyvūs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti požymiai – ir vairavimas neblaiviam nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmu pūtimu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir neblaivumo patikrinimo vengimas, kai jis atsisakė antrą kartą tikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją. Pažymėtina, kad toks kaltinimo formulavimas iš esmės yra ydingas (asmuo BK 281¹ straipsnio prasme negali tuo pačiu metu ir vengti neblaivumo patikrinimo, ir vairuoti automobilį būdamas neblaiviu, kai nustatyta tam tikra etilo alkoholio koncentracija).

Vengimas BK 281¹ straipsnio prasme aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo A. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kai 2021 m. rugsėjo 9 d. pareigūnai jam nustatė 2,04 prom. etilo alkoholio koncentraciją bei 2021 m. rugsėjo 25 d. – 2,51 prom. etilo alkoholio koncentraciją. Taigi, A. R., vairuodamas tokios būklės, kai jam abiem atvejais nustatytas neblaivumas gerokai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą minimalią neblaivumo ribą, šiurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir sėdo už vairo. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, to nesuvokdamas ir negalėdamas kontroliuoti savęs. Kaltinamasis automobilio raktelius paėmė sąmoningai, jis netgi nutaikė momentą, kai to nematys jo sugyventinė ir automobilio raktelius paėmė, jai būnant vonioje, o antrąjį kartą sugyventinės nebuvo namuose, automobilio rakteliai buvo paslėpti, tačiau jis jų sąmoningai ieškojo ir vis tiek juos rado. Priešingai nei teigia kaltinamasis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo pakaltinamas – iš 2021 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-370/2021 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog A. R. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 54).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. R. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 4-12), administracine tvarka baustas, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su alkoholiu, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 13-15), iki bausmės atlikimo dirbo (t. 2, b. l. 17-18), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 48), (duomenys neskelbtini) gydytas (t. 1, b. l. 50), lanko (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 66). Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, todėl kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, tik laimingo atsitiktinumo dėka kaltinamasis ir kiti aplinkiniai asmenys iki šiol išvengė ir nepatyrė skaudesnių ir galimai negrįžtamų jo tokio vairavimo neblaiviam padarinių.

Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, jam buvo skirta švelnesnė nei laisvės atėmimas – arešto bausmė, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, du kartus jų vykdymą atidedant, tačiau matyti ir tai, kad kaltinamasis jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino, po 2021 m. rugpjūčio 24 d. jo atžvilgiu priimto nuosprendžio jis netrukus, už kelių savaičių, du kartus vėl pakartotinai vairavo, būdamas neblaivus. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, leisti jam būti laisvėje, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis jau ne kartą ignoravo teismo jam parodytą pasitikėjimą, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis gali būti laisvėje ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jo neizoliavus nuo visuomenės. Iš byloje nustatytų duomenų matyti ir tai, kad kaltinamojo veikų rūšinis pavojingumas didėja, jis kaskart vairuoja būdamas vis daugiau ir daugiau neblaivus, kaltinamasis tokiais savo veiksmais, kaip minėta, kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laisvėje gydosi, vartoja vaistus, lankosi pas (duomenys neskelbtini), tačiau, kai vartoja alkoholį, jis nutraukia vaistų vartojimą, nes žino, kad vaistų su alkoholiu vartoti negalima. Taigi, kaip matyti, laisvėje kaltinamasis turi galimybių vartoti alkoholį ir tai daro, o vartodamas jį pats sąmoningai nutraukia vaistų vartojimą, nes žino, kad jų vartoti kartu negalima. Sutiktina ir tai, kad kaltinamasis privalo gydytis nuo alkoholizmo, tačiau matyti, kad jam būnant laisvėje gydymas yra neefektyvus, kaltinamasis vaistus vartoja tada, kada pats nori, o ne kada tai reikia daryti. Taigi, dar ir dėl šių aplinkybių (be pirmiau jau nurodytų kitų kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių, dėl kurių jam skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė) reali laisvės atėmimo bausmė pataisos įstaigoje, kur jis bus izoliuotas nuo visuomenės ir negalės vartoti alkoholio, bus nepertraukiamai gydomas (ir tuo pačiu galimai bus pasiekti geresni gydymo rezultatai), gali padėti pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. R. paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, atitinkamai už 2021 m. rugsėjo 19 d. (BK 281¹ straipsnio 1 dalį) nusikalstamą veiką – 7 mėnesius laisvės atėmimo bei už 2021 m. rugsėjo 25 d. (BK 281¹ straipsnio 1 dalį) nusikalstamą veiką – 7 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. laisvės atėmimo bausmes, šiek tiek mažesnes nei sankcijoje nurodytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu (pridedama bausmės dalis nustatyta, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), A. R. paskirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam A. R. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (pridedama bausmės dalis nustatyta, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), ir A. R. skirtina galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. R. asmenybę, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo kaltinamajam (BK 75 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. 19.45 val. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 16.00 val. (t. 2, b. l. 30, 41, 42), nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 16.14 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 11.30 val. (t. 2, b. l. 45, 47). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

A. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, nustatytas 2,04 ir 2,51 promilių girtumo laipsnis, jo padaryti naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimai yra itin pavojingi ir šiurkštus, neabejotinai keliantys pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. A. R., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet sau pačiam ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas (anksčiau teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas penkeriems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. R. nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – J. Š. (t. 1, b. l. 34, 83). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,VW Passat“ (2001 m. Variant 2.5 TDI V6, 110 kW (150 AG)) kaina Lietuvoje 2021 m. rugsėjo mėn. su PVM – 1690 Eur (t. 1, b. l. 35, 84). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas ir liudytoja nurodė, kad minėtas automobilis buvo įsigytas už 800 Eur, o dabar yra parduotas už 400 Eur, todėl konfiskuotina automobilio vertė turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į šias sumas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-70-348/2020). Teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų įvertinti, kodėl teisiamojo posėdžio metu nurodoma automobilio vertė yra daugiau nei perpus mažesnė nei vertė, nustatyta VšĮ „Emprekis“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad transporto priemonės pirkimo ar pardavimo kaina savaime neatspindi transporto priemonės vertės. Automobilio pirkimo-pardavimo sandoriu sulygstama ne dėl automobilio vertės, o automobilio pardavimo-įsigijimo kaina. Fiziniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-178-574/2021). Taigi, šiuo aspektu teismas, nustatydamas automobilio vertę, vadovaujasi jau minėta VšĮ „Emprekis“ pažyma, byloje nėra duomenų, paneigiančių joje nurodyto automobilio vidutinę vertę.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytiems teisės pažeidimams ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,VW Passat“ (2001 m. Variant 2.5 TDI V6, 110 kW (150 AG)) kaina Lietuvoje 2021 m. rugsėjo mėn. su PVM – 1690 Eur (t. 1, b. l. 35, 84), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytas dvi nusikalstamas veikas, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingas nusikalstamas veikas, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Minėta, kad vidutinė automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina su PVM – 1690 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

Automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nuvežtas į UAB ,,Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir aikštelėje saugoto automobilio, sudaro 15,00 Eur (t. 1, b. l. 39). Taip pat minėtas automobilis buvo nuvežtas į UAB ,,Tomadas“ / UAB ,,Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę 2021 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir aikštelėje saugoto automobilio sudaro 324,40 Eur (t. 1, b. l. 97). Tiek kaltinamasis, tiek transporto priemonės savininkė J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio saugojimo išlaidos nėra sumokėtos. Atsižvelgiant į visa tai, šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (t. 2, b. l. 38, 39, 54). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos antro tomo galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugsėjo 19 d. veika), ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2021 m. rugsėjo 25 d. veika), ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. R. subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu A. R. paskirtos bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. 19.45 val. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. 16.00 val. (vieną dieną) ir nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 16.14 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 11.30 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1690 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Priteisti iš A. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai procesines išlaidas – 339,40 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus keturiasdešimt centų), patirtas už transporto priemonės ,,VW Passat“ transportavimą ir saugojimą.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.