- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-178-574/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27441-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- J. G.
- Advokatai
- Kęstutis Bieliauskas
- Kategorijos
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 71 MGL (3 550 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš J. G. išieškota automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 8 450 Eur.
BK 68 straipsnio pagrindu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. G. nuteistas už tai, kad, jis 2020 m. liepos 11 d., apie 19.00 val., Jonažolių g. 15, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,36 promilės etilo alkoholio koncentraciją, pakartotinio tikrinimo metu nustatė 2,22 promilės etilo alkoholio koncentraciją.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir J. G. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3. Nurodo, jog apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat jos prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vieno liudytojo - M. J. parodymais, nurodydamas, kad jo parodymai iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs bei atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Tačiau, nagrinėjamu atveju, nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog 2020 m. liepos 11 d. būtent J. G. vairavo jo tėvui priklausantį automobilį „Audi Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). J. G. nebuvo užfiksuotas sėdintis vairuotojo vietoje, o priešingai, atvažiavę policijos pareigūnai vaizdo kamera užfiksavo jį sėdintį keleivio pusėje. J. G. neigė vairavęs automobilį, nes jo nevairavo. Be to, liudytojo M. J. parodymai ir paaiškinimai įvairiose proceso stadijose skyrėsi, taip pat ir esminėse detalėse.
4. Iš M. J. rašytinio paaiškinimo (b. l. 17) matyti, kad jis visą laiką aplinką ir žmones stebėjo būdamas balkone, t. y. nepertraukiamai ir niekur neatsitraukdamas, taip pat, kai maždaug po septynių minučių nuo 19.00 valandos, atvyko policijos pareigūnai. Liudytojo parodymai nesutampa su jo paaiškinimais ir prieštarauja tarpusavyje. Jis nurodė, kad prie automobilio matė vieną vyrą. Iš liudytojo M. J. parodymų akivaizdu, jog jis visą laiką buvo namie ir iš ten stebėjo įvykius, pro langą pasižiūrėjo tik išgirdęs ,,cypiančias“ padangas, prie automobilio matė vyrą ir moterį, matė susvirduliavusį vyrą, iš ko nusprendė, kad jis neblaivus, atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad automobilį vairavo vyras. Kas ir kada, kokiomis aplinkybėmis iškvietė policijos pareigūnus, nėra aišku. Iš vėlesnių parodymų teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad M. J. buto langai yra orientuoti į Šiltnamių gatvę, o įvykių laiko intervalai ir tikslus apklausos laikas liko neišaiškintas.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog liudytojo M. J. parodymai viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs, kadangi bylos medžiagoje yra užfiksuota ir apeliaciniame skunde smulkiai išanalizuota, jog šio liudytojo parodymai yra prieštaringi, painūs bei nelogiški. Vienur jis kalba, kad įvykio dieną matė juodą visureigį, tačiau, kadangi žiūrėjo iš 5 aukšto balkono, vaizdą matė iš toli, todėl nematė iš automobilio išlipančio asmens veido, o kitur jau teigia, jog tai buvo J. G. ir kad tai jis išlipo iš automobilio, nes atpažino jį iš drabužių ir jis turėjo tatuiruočių. Teismas nepasisakė dėl to fakto, jog M. J. painiojosi savo parodymuose teigdamas, jog pamatęs pavojingai manevruojantį automobilį jis nubėgo pasiimti telefono. Taigi, liudytojas M. J. galėjo matyti pavojingai važiuojantį automobilį, tačiau jis nuėjo pasiimti telefono iš bendro namo balkono į savo butą, per šį laiką I. U. išlipo iš automobilio ir nuėjo, todėl M. J. jo ir nematė, o grįžęs pamatė keleivio vietoje sėdintį J. G.. Taip pat liudytojas M. J. teigė, kad jis nematė, kiek žmonių buvo automobilyje, nes jo galiniai stiklai buvo tamsinti. Liudytojo rašytiniame paaiškinime yra nurodyta, kad automobilis sustojo prie 13 namo, liudytojo apklausos protokole užfiksuota, jog automobilis sustojo prie pastato Nr. 15. Taigi liudytojas nematė visų įvykio aplinkybių. M. J. matė J. G., sėdintį automobilyje, keleivio vietoje, jau po įvykio, todėl ir nematė asmens, vairuojančio automobilį (I. U.). Liudytojo ranka surašytų paaiškinimų tekstą galėjo padiktuoti į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai, kad parodymai būtų surašyti taip, jog neva automobilį vairavo J. G..
6. J. G. neneigia, kad įvykio dieną jis buvo labai girtas, todėl negalėjo išsamiai visko paaiškinti. Dėl daugiadienių išgertuvių buvo tokioje būsenoje, jog sunkiai orientavosi aplinkoje ir daug ko neprisimena. Todėl atvažiavus policijos pareigūnams paaiškino, kad nei jis, nei kas kitas nevairavo automobilio, nes tą akimirką jis nesusivokė pasakyti, jog kartu su juo automobilyje buvo I. U., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas O. G. davė nuoseklius parodymus, jog tai jis parvairavo automobilį dar iki įvykio iš Švenčionių į Vilnių, nes norėjo jį nuvežti į autoservisą, o kadangi buvo eilė, paliko automobilį aikštelėje ir paprašė sūnaus, kad vėliau nuvežtų jį į servisą. Iš to akivaizdu, jog J. G. parodymai įvykio vietoje ir teisiamojo posėdžio metu iš esmės sutampa, yra nuoseklūs bei logiški. Nors teismas akcentuoja, jog J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai turėtų būti vertinami kaip labiau objektyvūs, nes jis buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui ir neva prisipažino vairavęs automobilį, tačiau J. G. iš viso neprisimena, kad jis buvo atstovaujamas kokio nors gynėjo ir būtų su juo kalbėjęs. Šiuo atveju advokato dalyvavimas buvo tik formalus, be to, tai buvo valstybės paskirtas advokatas, kuris tik atliko savo pareigą. Be to, parodymai buvo duoti nepraėjus net parai nuo sunkaus girtumo nustatymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad parodymų ikiteisminiame tyrime davimo metu apeliantas buvo išsiblaivęs ir pilnai suprato, ką pasirašo.
7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. G. ir I. U. parodymai apie tai, jog jie susitiko stadione Švenčionyse, tada atvažiavo autobusu į Vilnių ir nuvyko prie automobilio pasiimti pinigų ir I. U. sėdo už vairo, yra nelogiški. Priešingai, tiek J. G., tiek I. U. parodymai sutampa ir yra nuoseklūs bei logiški. Jiems susitikus stadione, I. U. pasakė, kad nesurado, kas galėtų parvežti J. G. į Vilnių, o kadangi J. G. buvo stipriai išgėręs, I. U. sutiko su juo nuvažiuoti į Vilnių. Nors teismas pažymėjo, kad I. U. nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl jis iš Švenčionių važiavo su mažai pažįstamu asmeniu į Vilnių, koks jo buvo šios kelionės tikslas, kokia jam buvo iš šios kelionės nauda ir pan., tačiau jo parodymuose yra užfiksuota, jog jis tikėjosi, kad I. G. nupirks jam cigarečių ar dar ko nors. Tai reiškia, kad I. U. visgi tikėjosi gauti naudos iš šios kelionės. Be to, jis žinojo, kad su J. G. į Vilnių važiuoja pasiimti pinigų. Šiuo atveju nėra nieko nelogiško tame, jog I. U. norėjo pavažiuoti prabangiu automobiliu, tačiau jo nesuvaldė ir užvažiavo ant šaligatvio bei išsigandęs, kad gali kilti konfliktas su girtu ir agresyviai nusiteikusiu J. G., pabėgo iš įvykio vietos.
8. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).
9. Byloje nėra surinkta neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad J. G. 2020 m. liepos 11 d. vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai. Nuosprendį priėmęs teismas iš esmės rėmėsi tik liudytojo M. J. nenuosekliais, prieštaringais bei keliančiais abejones, parodymais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepašalino visų byloje kilusių abejonių, kas neabejotinai patvirtina, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turi būti panaikintas, o J. G. turi būti išteisintas.
10. Ne kartą buvo prašoma prie bylos prijungti dokumentus, susijusius su automobilio ,,Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimu, iš kurių matyti reali transporto priemonės vertė – 6 200 Eur (UAB ,,Emprekis“ byloje pateikta pažyma yra rekomendacinė ir individualaus automobilio rinkos vertės nenustato). Vis dėlto, teismas šių dokumentų nepriėmė. Be to, aplinkybę dėl automobilio vertės patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju O. G.. Nagrinėjant šį klausimą ir atsižvelgiant į tai, kad automobilio vertė yra pakankamai didelė, turėjo būti taikomi proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai ir galėjo būti priimtas sprendimas dėl dalinio vertės konfiskavimo. Šiuo atveju atskiras ekspertinis tyrimas nėra reikalingas atsižvelgiant į jo brangumą ir terminus, bet turėjo būti išnagrinėti teikiami dokumentai – automobilio prikimo dokumentai, jo techninio aptarnavimo aplinkybės, J. G. darbo sutartis, patvirtinanti pajamas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. G. ir jo gynėjas advokatas K. Bieliauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo J. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašoma jį panaikinti, J. G. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
14. Nesutiktina su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik, kaip nurodoma skunde, liudytojo – M. J. parodymais, bet ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais, taip pat ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) pateiktu vaizdo įrašu.
15. Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. jis išėjo į namo bendrą balkoną ir išgirdo stabdomo automobilio cypiančių padangų garsą, pamatė juodos spalvos visureigį. Visureigis važiavo iš šalutinio kelio nuo Lazdynų ligoninės, staigiai besisukančiais ratais pasisuko iš vietos, dideliu greičiu važiavo Šiltnamių gatve link Jonažolių gatvės, tada automobilis dingo iš akiračio, paskui jį vėl pamatė, automobilis sustojo, buvo su avariniu, dviem šoniniais ratais ant šaligatvio. Iš automobilio išlipo vairuotojas. Nuo balkono 200-300 m. atstumu pamatė, kad vairuotojas staigiai stabdė ir išvažiavo į gatvę. Išlipus vairuotojui, pastarasis buvo su raudonu džemperiu, kepure nuo saulės ir juodais šortais. Matėsi tatuiruotės ant jo kojų. Buvo akivaizdu, kad vairuotojas girtas, jis svirduliavo. Asmuo išlipo iš vairuotojo pusės, kitų asmenų nematė. Kai atvažiavo policija tai buvo tas pats žmogus, taip pat apsirengęs. Iš pažiūros patvirtino, kad tas žmogus ir vairavo, kurį matė (1 t., b. l. 92-93). Teisiamajame posėdyje pagarsinus liudytojo M. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, nurodydamas, kad parodymus geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti liudytojo apklausos protokole nurodytos tokios pat aptariamo įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 23). 2020 m. spalio 19 d. teisiamajame posėdyje peržiūrint Vilniaus AVPK pateiktą vaizdo įrašą, J. G. paaiškino, kad šalia sulaikyto automobilio yra Ž. Š., ten sėdi jis, patvirtino, kad tai, jo tatuiruotės (t. 1, b. l. 123).
16. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, M. J. įvykį stebėjo būdamas bendro namo balkone, matė momentą, kai iš automobilio vairuotojo vietos išlipo asmuo, apibūdino jo aprangą, išvaizdą. M. J. nurodė, kad išlipusį žmogų stebėjo vieną minutę, pusantros, po ko nuėjo namo paimti telefono, tai truko gal puse minutės. Paėmęs telefoną, grįžo į balkoną, kur iš karto paskambino pagalbos numeriu 112, skambino žiūrėdamas į automobilį (t. 1, b. l. 92-93). Nors liudytojas tuo metu, kai nuėjo pasiimti telefono, aplinkos nestebėjo, tačiau prieš tai nepertraukiamai stebėjo jo dėmesį atkreipusį automobilį, kaip matyti iš bylos duomenų – automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš vairuotojo vietos išlipantį asmenį, kurį liudytojas apibūdino. Šios faktinės aplinkybės paneigia ir skundo argumentą, jog per tą laiką, kai M. J. nuėjo paimti telefono, iš automobilio vairuotojo pusės išlipo I. U. ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu aplinkybės į kurią pusę yra orientuoti M. J. buto langai, taip pat ir koks buvo M. J. tikslus apklausos laikas bei įvykių laiko intervalai, esminės reikšmės, nagrinėjamu atveju, neturi.
17. M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė, išsamius bei nuoseklius parodymus apie 2020 m. liepos 11 d. įvykio aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad, iš automobilio išlipusio vairuotojo veido bruožų jis neįsidėmėjo, tačiau parodė, kad žmogus buvo su raudonu džemperiu, kepure nuo saulės ir su juodais šortais, matėsi tatuiruotės ant kojų. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, įvykio vietoje buvo tas pats žmogus, taip pat apsirengęs. Pareigūnui paklausus ar įvykio vietoje yra tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį ir išlipo iš automobilio vairuotojo pusės, jis patvirtino, kad tai tas pats asmuo (t. 1, b. l. 93). Be to, tai, kad J. G. ant kojų turi tatuiruočių patvirtino ir jis pats (t. 1, b. l. 96). Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kadangi vairavimo fakto nematė, nusprendė susiskambinti su pranešėju, kuris pasakė, kad jis stebėjo situaciją iš balkono, matė kaip vairuotojas su „Audi Q7“ atvažiavo, keistai elgėsi, išlipo iš automobilio. Paaiškinime M. J. nurodė, kad jis visą laiką stebėjo vairuotoją. Su liudytoju M. J. kalbėjo telefonu, įvykio vietoje, liudytojas pasakė, kad juos mato prie automobilio. Liudytojas A. S. taip pat nurodė, jog jam su kolega kilo abejonių, kad automobilį galėjo vairuoti kažkas kitas, dėl ko jie susiskambino su pranešėju, kuris teigė, kad matė, kad vairavo įtariamasis. Vėliau jiems jau pakako duomenų, kad automobilį vairavo būtent J. G., kadangi įspėjus Ž. Š. dėl melagingų parodymų davimo, ji savo paaiškinimus pradėjo keisti (t. 1, b. l. 140). Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad M. J. nematė, kiek žmonių buvo automobilyje, nepaneigia M. J. nuoseklių parodymų apie įvykio aplinkybes, kurie sutampa su liudytojo A. S. parodymais ir atitinka kitus bylos duomenis, bei nesudaro pagrindo jais abejoti ar netikėti. Aplinkybė, kad liudytojo rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog automobilis sustojo prie 13 namo, o liudytojo apklausos protokole užfiksuota, jog automobilis sustojo prie pastato Nr. 15, įvertinus byloje surinktų bei aptartų įrodymų visetą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl J. G. kaltės.
18. Paties J. G. parodymai prieštarauja ne tik liudytojo M. J. bet ir liudytojo O. G. parodymams. Antai, teisiamajame posėdyje jis parodė, kad automobilis „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jo tėvo O. G., visada stovi automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lazdynų ligoninės, automobiliu jis nesinaudoja, automobilį tėvas paliko po avarijos (t. 1, b. l. 78). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. G. gyvena Švenčionyse. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė O. G., automobilį duodavo naudotis sūnui, jam pačiam sunku yra važinėti, jis nupirko automobilį, kad sūnus galėtų jį nuvežti pas daktarą. Automobilis buvo sugedęs, degė lemputė. Vienas raktelis nuo automobilio yra pas jį, kitas pas sūnų, dokumentai automobilyje (t. 1, b. l. 94).
19. Liudytojo I. U. (I. U.), kuris buvo apklaustas jau bylą nagrinėjant teisme, parodymai neatitinka byloje nustatytų įvykio aplinkybių, yra prieštaringi, nesutampa ne tik su liudytojo M. J. parodymais, bet neatitinka ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Antai, teisiamajame posėdyje I. U. parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. su J. G. buvo susitikę Švenčionyse, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. To paties posėdžio metu, vėliau nurodė, kad įvykio dieną negėrė (t. 1, b. l.142). Taip pat parodė, kad buvo apsirengęs lyg ir raudonais marškinėliais, šortais ir kepure. Sustojo prie bordiūro, ant šaligatvio nebuvo užvažiavęs (t. 1, b. l. 143). Tuo tarpu liudytojas M. J. parodė, kad, kai automobilis sustojo, automobilio šoniniai ratai buvo ant šaligatvio (t. 1, b. l. 93). Iš M. J. parodymų matyti, kad įvykio dieną, automobilį vairavęs asmuo buvo apsirengęs ne raudonos spalvos marškinėliais, o raudonos spalvos džemperį. Vaizdo įraše, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, matosi, kad automobilio Audi Q7, kairės pusės priekinis ir galinis ratai yra ant šaligatvio, taip pat matosi, kad asmuo buvo su raudonos spalvos džemperiu. J. G., peržiūrint vaizdo įrašą teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad automobilyje sėdi jis ir, kad tai jo tatuiruotės (t. 1, b. l. 123).
Žemesnės instancijos teismas
20. Liudytojo I. U. parodymai, kad su J. G. nebuvo draugai, tik pažįstami, iki įvykio nebendravo, įvykio dieną J. G. jam paskambino, iš kažkur turėjo jo telefono numerį, kur J. G. gyvena nežino (t. 1, b. l. 142-143), kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo, bei sudaro pakankamą pagrindą abejoti parodymų apie 2020 m. liepos 11 d. įvykio aplinkybes, t. y., kad 2020 m. liepos 11 d. būtent jis vairavo automobilį Audi Q7 Nr. (duomenys neskelbtini), teisingumu.
21. Apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad liudytojo M. J. ranka surašytų paaiškinimų tekstą galėjo padiktuoti į įvykio vietą atvažiavę pareigūnai, kad parodymai būtų surašyti taip, jog neva automobilį vairavo J. G., nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Abejoti pareigūnų atliktų veiksmų, vykdant savo tarnybines funkcijas, teisėtumu, teismui nėra jokio pagrindo. Duomenų, kad pareigūnai būtų šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas.
22. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, J. G. įvykio dieną buvo labai girtas, dėl ko atvažiavus pareigūnams nesusivokė pasakyti, jog kartu su juo automobilyje buvo I. U.. Tuo tarpu, kaip matyti, iš liudytojo A. S. parodymų, atvykus pagal gautą iškvietimą, įvykio vietoje buvo vyras ir moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. G. ir Ž. Š.. Būtent Ž. Š. įvykio vietoje teigė, kad automobilį vairavo ji, o J. G. jai sakė, kad ji nieko nesakytų, nemeluotų, sakė, kad ji sakytų, jog niekas automobilio nevairavo. Įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Ž. Š. pakeitė savo paaiškinimus. Pats J. G. sakė, kad automobilio niekas nevairavo, toje vietoje automobilis stovėjo ir viskas (t. 1, b. l. 140). Taigi, nors J. G. įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau suvokė, kad Ž. Š. norėjo prisiimti atsakomybę už automobilio vairavimą, dėl ko ir sakė, jai, kad ji nieko nesakytų ir prašė nemeluoti. Be to, apie tai, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo J. G. neužsiminė. Teiginį, kad automobilyje kartu su J. G. buvo I. U., paneigia ir aptarti liudytojo M. J. parodymai.
23. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. G. dėl girtumo, neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jam duodant parodymus, dalyvavo gynėjas, bei, kad parodymų davimo metu jis nepilnai suprato, ką pasirašo, visgi nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netikėti J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie 2020 m. liepos 11 d. įvykio aplinkybes. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, kurie vieni kitus papildo ir visiškai paneigia versiją, kad automobilį įvykio dieną vairavo I. U.. Tai, kad J. G. ikiteisminio tyrimo metu gynė valstybės paskirtas advokatas, nėra pagrindas išvadai, jog advokato dalyvavimas buvo tik formalus. Kaip matyti, dėl ikiteisminio tyrimo metu vykusios įtariamojo apklausos J. G. jokių pastabų nebuvo pareikšta, savo parodymus J. G. patvirtino parašu.
24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. G. galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau kaip matyti iš įtariamojo apklausos protokolo, visos apklausos metu dalyvavo gynėjas, nėra jokių duomenų, kad tyrėjai J. G. apklausos metu būtų buvęs pagrindas manyti, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio ir negali būti apklausiamas. Apie tai, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, J. G. iš viso neužsiminė, nors kitas įvykio aplinkybes nurodė, savo kaltę pripažino, gailėjosi, proceso veiksmo protokolo specialiame priede savo ranka parašė, kad protokolą perskaitė, jo žodžiai parašyti teisingai, nurodė savo vardą, pavardę bei patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 51, 52).Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas – pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
25. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą ir priteistą konfiskuotino turto - automobilio „Audi Q7“, kurį vairuodamas jis padarė nusikalstamą veiką ir kuris priklauso trečiajam asmeniui - O. G. - rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dydį. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma apie automobilio „Audi Q7“ vertę nusikaltimo padarymo metu, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio. Automobilio vertė yra pakankamai didelė, todėl turėjo būti taikomi proporcingumo, teisingumo, protingumo principai ir priimtas sprendimas dėl dalinio vertės konfiskavimo. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
26. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).
27. Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Audi Q7 3.0 TDI quattro tiptronic“ (degalai – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2967 kub. cm, variklio galia – 171 kW / 232 AG, gamybos periodas 2005–2009 (pasirinkti metai – 2006 m.)) vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. liepos mėn. buvo 6 984 Eur be PVM ir 8 450 Eur su PVM (t. 1, b. l. 13). Pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje išsamiai paaiškinta, kodėl, nustatant konfiskuotino turto (automobilio „Audi Q7“) vertę, remiamasi nurodyta pažyma, o ne liudytojo O. G. parodymais apie automobilio vertę. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, reikšmingų nustatant konfiskuotino turto vertę, vertinimu sutinka ir bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Pripažintina, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatant automobilio „Audi Q7“ vertę vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką – bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.
28. Liudytojo O. G. teisiamajame posėdyje nurodytos automobilio vertės – 6 000 Eur nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta ne automobilio vertė, o automobilio įsigijimo kaina – 6 200 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju tikroji automobilio vertė 2020 m. liepos mėn. buvo 8 450 Eur su PVM. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas UAB „Autama“ autoserviso paslaugų aktas, kuriame nurodyta, kad nustatytas automobilio turbinos gedimas, automobilio remonto darbai bus atliekami nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kitų duomenų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės (pavyzdžiui, individualaus transporto priemonės įvertinimo) nepateikta, duomenų, kad automobilis turėjo ženklius apgadinimus ar buvo kitos aplinkybės, rodančios, kad transporto priemonės vertė buvo ženkliai mažesnė, byloje nėra.
29. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. G. anksčiau du kartus buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, tačiau dėl anksčiau padarytų nusižengimų jokių išvadų nedaro, anksčiau paskirtos nuobaudas bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nesulaikė nuo naujų pažeidimų – nagrinėjamu atveju – nusikaltimo padarymo, nepaveikė, jog pažeidimų nebedarytų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. G. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai, yra neproporcinga ir būtų pagrindas mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.