Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. rugsėjo 19 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. rugsėjo 25 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. R. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta viena trečdaliu ir A. R. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu A. R. paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir A. R. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. R. į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. R. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės bausmės atlikimo dienos arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos ir 2) konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 1 690 Eur, išieškojimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Neginčydamas savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo paskirtį švelnesnę bausmę bei sumažinti išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios 1 690 Eur sumos dydį iki 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog A. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga bei adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, subendrinta tinkamai, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo. Paskirdamas nuteistajam konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino visas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes ir BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klaidų nepadarė.

Dėl A. R. paskirtos bausmės

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę A. R. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino tai, jog A. R. padarė dvi tyčines nesunkias (BK 11 straipsnio 3 dalis) baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2021 m. rugsėjo 9 d. policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,04 promilių neblaivumą, o 2021 m. rugsėjo 25 d. – 2,51 promilių neblaivumą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad abiem atvejais nuteistajam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo baudžiamosios atsakomybės taikymui būtiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą (1,5 promilės), be to, abi nusikalstamos veikos padarytos per itin trumpą laiko tarpą. Priešingai, nei nurodoma skunde, skundžiamame nuosprendyje, skiriant apeliantui bausmes, taip pat buvo atsižvelgta ir į konstatuotą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į A. R. asmenybę apibūdinančius duomenis – praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 4-12), be kita ko, už administracinių nusižengimų, susijusių su alkoholiu, padarymą (pvz., alkoholinių gėrimų vagystę) jis baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 13-15), turi priklausomybę alkoholiui, iki bausmės atlikimo dirbo (t. 2, b. l. 17-18), gydytas VšĮ Respublikos Vilniaus psichiatrijos ligonėje, tačiau abiejų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas (t. 1, b. l. 54), lanko psichiatro konsultacijas (t. 2, b. l. 6).

7. Apeliantas nurodo, kad parinkdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė dėl turimos priklausomybės alkoholiui, nuo kurios jis gydosi jau ne vienerius metus. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad byloje esanti Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 patvirtina, jog A. R. turi priklausomybę nuo alkoholio. Dėl to nuteistasis 11 kartų buvo gydytas Respublikonėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 7 d. – 2019 m. lapkričio 11 d., kai jam buvo diagnozuoti: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ir pan. (t. 1, b. l. 54). Be to, iš UAB ,,A.“ pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis sekančią dieną po vėliausiai padarytos nusikalstamos veikos, tai yra 2021 m. rugsėjo 26 d., (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo užsiregistravęs vizitui pas psichiatrą (t. 2, b. l. 66). Matyti, kad nuteistasis iš tiesų bandė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau jo pastangos nedavė rezultatų. Tokią išvadą pagrindžia ir paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad jis bandė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau kai susinervina vėl išgeria, tada jam pasidaro lengviau ir vėl ima gerti. Be to, kai išgeria visada vairuoja, negali to paaiškinti, tai jau tapo kaip liga (t. 2, b. l. 106). Taigi, A. R. priešingą teisei elgesį, pasireiškiantį vienu iš šiurkščiausių KET reikalavimų pažeidimu – vairavimu neblaiviam, sąlygoja turima priklausomybė nuo alkoholio, tačiau tokį savo elgesį, kaip matyti, jis yra labiau linkęs teisinti, nei kritiškai vertinti bei imtis atitinkamų priemonių užkardyti jo pasikartojimą ateityje. Tai tik patvirtina didesnį A. R. pavojingumą visuomenei ir susiformavusią tam tikrą pasaulėžiūrą, alkoholio vartojimą laikant įprastu reiškiniu savo gyvenime. Šiuo atveju tik pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė gali užkirsti kelią naujų analogiško pobūdžio teisės pažeidimų darymui, kurie gali sukelti ir negrįžtamus padarinius.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, A. R. už dvejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė analogiškas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje įtvirtintos šios rūšies bausmės vidurkis. Šias bausmes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, tarpusavyje subendrino dalinio sudėjimo būdu bei paskyrė nuteistajam subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, paskirtą bausmę teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, tai yra iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Taip pat apylinkės teismas prie skundžiamu nusprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. R. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį bei paskyrė jam galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis kelia jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu klausimą, tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu jam paskirta, bet dar neatlikta bausmė turėjo būti ne pridėta, o apimti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsiliepime į apeliacinį skundą prokurorė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu turėjo bendrinti vadovaudamasis ne BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, o BK 63 straipsnio 9 dalimi, nes A. R. veikos, už kurių padarymą jis nuteistas šioje byloje, buvo padarytos 2021 m. rugsėjo 19 ir 25 dienomis, tai yra dar iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (past. – nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 16 d.). Teisėjų kolegija su tokia pozicija neturi pagrindo sutikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, tai teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. 2K-133/2010). Šiuo gi atveju, nuteistasis abi šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė po 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio priėmimo, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis bei paskyrė A. R. galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad apylinkės teismas nei nuteistajam skirdamas bausmes, nei jas bendrindamas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. A. R. paskirta galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, priešingai, yra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų bei asmenybei pavojingumui, todėl jos mažinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Dėl A. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

9. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

10. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamų veikų padarymo priemone. Kadangi minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso J. Š., kuri apie nusikalstamų veikų padarymą nežinojo, buvo nuspręsta išieškoti iš nuteistojo jos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 690 Eur. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas konfiskuotino turto vertės nustatymo klausimą vadovavosi VšĮ ,,Emprekis” pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog automobilio VW „Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2 496 cm3, 2021 m. kaina su PVM sudaro 1 690 eurus (t. 1, b. l. 35). Nuteistasis pateiktame apeliaciniame skunde VšĮ ,,Emprekis” pažymoje nustatytos konfiskuotino turto vertės neginčija, tik prašo ją sumažinti, kadangi tokios sumos išieškojimas pažeidžia proporcingumo principą. Visgi, teisėjų kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka, o taip pat neįžvelgia pagrindo spręsti, kad transporto priemonės VW „Passat” vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas aptariamu atveju yra neproporcingas ir suvaržo nuteistojo teises labiau nei būtina baudžiamojo poveikio priemonių tikslams pasiekti.

11. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, tai yra ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nors apeliantas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, kurioje dirbdamas kas mėnesį gauna 160 Eur siekiantį darbo užmokestį, vis dėlto jis yra ne kartą teistas, baustas ir administracine tvarka (paskirtų baudų nemoka), padarytomis nusikalstamomis veikomis kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ir gyvybei, o skundžiamu nuosprendžiu už dvejų nusikalstamų veikų padarymą paskirta sąlyginai švelni laisvės atėmimo bausmė. Be to, praeityje ši baudžiamoji poveikio priemonė nuteistajam jau buvo taikyta, todėl gresiančios pasekmės dėl svetimos transporto priemonės panaudojimo nusikalstamai veika daryti jam buvo žinomos. Vis dėlto nei finansinių nuostolių atsiradimo galimybė, nei kitos aplinkybės nesustabdė A. R. nuo transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju įvertinus baudžiamojoje byloje esančius ir šioje nutartyje pirmiau aptartus duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumos – 1 690 eurų išieškojimas iš jo yra neproporcingas ir neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.