Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 9 (devyniais) mėnesiais laisvės atėmimo, prie neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir N. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios laiko.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos N. S. baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

- konfiskuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 058 (du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis) eurus, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinta N. S., kad suma, atitinkanti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 2 058 eurai, turi būti pervedami į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;

Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.

Išaiškinta N. S., kad sumokėjus konfiskuotą pinigų sumą ar jos dalį reikalinga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (duomenys neskelbtini) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir uždraudimą naudotis specialiąja teise – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 2 d. apie 04.24 val. (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu į daugiabučio namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“ nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas N. S. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

3.1. Skunde nuteistasis N. S. teigia, kad jo atžvilgiu buvo galima skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys, t. y. bauda bei areštas. Apelianto teigimu, šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti ir skiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbdavys jo darbu buvo patenkintas, tačiau jis patyrė traumą ir dėl to ilgą laiką gydėsi bei nedirbo. Teigia, kad būdamas laisvėje, rūpinosi senyvo amžiaus moterimi – L. L., nes jos sveikatos būklė sunki ir jai yra būtina priežiūra, o artimųjų, kurie ją prižiūrėtų bei galėtų tinkamai pasirūpinti jos sveikata bei gerove nėra, todėl jis ją nuveždavo pas gydytojus, apipirkdavo bei atlikdavo kitus būtinus darbus. Apeliantas skunde nurodo turintis kreditorinių įsipareigojimų, t. y. 2048 Eur, dėl jo kas mėnesį jis turi mokėti po 139 Eur. Šis kreditas, anot nuteistojo, nebus padengtas, jeigu jam bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes jis neturės piniginių lėšų, kuriomis galėtų dengti savo kreditorinį įsipareigojimą.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo N. S. gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Donatas Jačiauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis N. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, skirti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat sumažinti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Dėl bausmės ir jos vykdymo atidėjimo taikymo

8. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. N. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 4 mėnesių.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais ir sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti. Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – N. S. padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Jis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo Kauno mieste, tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų tiek sau, tiek visuomenės ir eismo saugumui. Jam nustatytas neblaivumas (2,06 promilės) pakankamai žymiai viršijo ribą, nuo kurios yra galima baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Teismas konstatavo bei atsižvelgė ir į lengvinančią atsakomybę aplinkybę – N. S. pripažino kaltę, davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. N. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas keturis kartus teistas. 2010 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šiuo baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta bauda. 2014 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Už šias veikas jam skirta galutinė 14 MGL dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu N. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas, nustačius, kad jis nevykdo dviejų iš trijų jam paskirtų įpareigojimų, t. y. įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei tai, kad jis probacijos laikotarpiu buvo keturis kartus baustas administracine tvarka, panaikintas. Be to, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu N. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi N. S. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos laiką nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką N. S. padarė nepasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui. Be to, N. S. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 68), visi pastaruoju metu nuteistojo N. S. padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su nuteistojo problemomis dėl alkoholio vartojimo (alkoholinių gėrimų vagystės iš parduotuvių, dėl jo neblaivumo ir nesiorientavimo aplinkoje žmogaus orumo ir dorovės įžeidimas). Už minėtas uždraustas veikas N. S. buvo skirtos baudos, net laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, tačiau bausmės (nuobaudos) teigiamo poveikio nepadarė, joms keliamų prevencinių tikslų nepasiekė, N. S. yra linkęs ir toliau nesilaikyti visuomenės taisyklių ir jas pažeidinėti.

11. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik N. S. paskyrus už jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo nesutinkantis su paskirtos bausmės dydžiu ir nurodo, kad jis yra neadekvatus ir per ilgas jo padarytam nusikaltimui. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, N. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 6 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir N. S. paskirta sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 9 mėnesiais laisvės atėmimo, prie neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir N. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, todėl spręsti, kad ši bausmė per griežta ir ją mažinti, nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis N. S. teigia, kad bausmės tikslus būtų galima pasiekti ir neskiriant jam laisvės atėmimo, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

12. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos galimybę atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą sieja, be kita ko, su teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas netaikė N. S. BK 75 straipsnio nuostatų, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo ir teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Įvertinus visumą šios nutarties 10 punkte nurodytų aplinkybių spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. N. S. yra pavojingas visuomenei, tad siekiant jį ne tik nubausti, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, yra būtina kontroliuoti jo elgesį bei izoliuoti nuo visuomenės teismo nustatytam terminui.

13. Teismo išvadų dėl nuteistajam skirtos griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės bei atsisakymo taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą nekeičia ir nuteistojo N. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur darbdavys buvo juo patenkintas, tai, kad būdamas laisvėje jis rūpinosi senyvo amžiaus moterimi, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių negalėtų dengti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, kad nori pradėti kurti savo gyvenimą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepateisina nuteistojo N. S. neteisėtų veiksmų, todėl jie yra atmetami kaip nepagrįsti.

14. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmė, jos rūšis bei dydis atitinka tai įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, nėra per griežta, BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingumo principo nepažeidė, todėl nėra keistina.

Dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo

15. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo.

16. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

17. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

18. Nagrinėjamu atveju N. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). VĮ ,,Regitra“ duomenimis minėtas automobilis priklauso D. S. (b. l. 31), kuriai nebuvo žinoma, jog jai priklausantį automobilį N. S. vairuos neblaivus, todėl nurodytas automobilis pagrįstai jai grąžintas (b. l. 34-35) ir atitinkamai, iš N. S. išieškotina automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 2 058 eurai (b. l. 32). Apeliaciniame skunde pažymima, kad konfiskuotino turto vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal 2012 m. balandžio 27 d. Nr. 1K-159 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu patvirtinta turto ir verslo metodika. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę – 2 058 eurus, nes šis automobilis nėra vertas tokios sumos, tačiau daugiau šių savo teiginių nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde nedetalizuoja. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo atlikto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VšĮ „(duomneys neskelbtini)“ pažyma ir nutarė išieškoti iš nuteistojo N. S. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 058 eurus.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.