Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme Nr. S1-22430 nurodė, kad ji vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S.. 2017 m. liepos 19 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-21034, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-21036, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-21038, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-21039. Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos priede nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis CPK 688 straipsniu. Skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skolininkas apskritai nepateikia jokiu įrodymu, kad sąskaitoje yra piniginiu lėšų, nepateikia tokiu lėšų kilmę, dydį, periodiškumą pagrindžiančiu įrodymus, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą, o dėsto tik deklaratyvius teiginius.

Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, jokie atsiskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami. Pažymėjo, jog piniginės lėšos, galimai kažkada gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje, savaime nepatenka į CPK 738 straipsnyje ir 739 straipsnyje išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą, todėl šiuo atveju jokio pagrindo taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apribojimą išieškant iš lėšų, neviršijančių 1 MMA, nėra. Tai, kad skolininkas nurodo sergantis nepagydomomis, lėtinėmis ligomis, neįrodo, kad skolininkui nėra užtikrinama jam reikalinga sveikatos priežiūra. Antstolė nurodė, kad įstatymai leidžia vykdyti išieškojimą iš skolininko į sąskaitą gaunamų lėšų, o kilus ginčui dėl piniginių lėšų kilmės skolininkas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą pateikti antstoliui piniginiu lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Antstolė patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teismui.

Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. (1 tomas). Antstolė, vykdant skolos išieškojimą, skolininkui siuntė siūlymus sumokėti skolą (2 tomas, e. b. l. 1-19, 22-23). Kadangi skolininkas per nustatytus terminus geruoju neatsiskaitė, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Skolininkui geruoju neatsiskaičius, areštuotos jam priklausančios sąskaitos kredito įstaigose ir atliekami kiti priverstinio vykdymo veiksmai (2 tomas, e. b. l. 27-30, 48-49). 2017 m. vasario 6 d. patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, antstolė nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę Lukiškių tardymo Izoliatoriuje-kalėjime, o 2017 m. liepos 17 d. raštu antstolė buvo informuota, jog skolininkas šiuo metu yra Alytaus pataisos namuose (2 tomas, e. b. l. 76). 2017 m. liepos 19 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-21034, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-21036, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-21038, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-21039 (1 tomas. e. b. l. 79-84). Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie nurašytas lėšas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, jog jis suklydo ir pinigus nuo sąskaitos nuskaičiavo ne antstolė V. M., o kiti antstoliai.

Pareiškėjas papildomu skundu prašė pakeisti skundžiamą antstolės patvarkymą, tokiu būdu, kad piniginė lėšos būtų išskaičiuojamos tik iš atlyginimo po 5 procentus.

Teismas, pasisakydamas dėl papildomo prašymo, pažymi, kad, vadovaujantis CPK 594 straipsniu, teismas atlieka antstolių procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismas nevykdo antstoliui priskirtų funkcijų, ko šiuo atveju, reikšdamas reikalavimą pakeisti skundžiamą antstolės patvarkymą, tokiu būdu, kad piniginė lėšos būtų išskaičiuojamos tik iš atlyginimo po 5 procentus,

siekia pareiškėjas, todėl minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016; 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016; 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016).

Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalie 2 punktą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), o jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Byloje nagrinėjamu atveju antstolė vykdydama išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimus dėl baudų išieškojimo iš A. S., 2017 m. liepos 19 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S1-21034 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą (1 tomas, e. b. l. 84).

Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymi, kad vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Antstolis, skundžiamais patvarkymais vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai).

Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių, normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 50 proc.) nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolės 2017 m. liepos 19 d. priimtas patvarkymas Nr. S1-21034 pripažintini neteisėtu ir naikintinas. Antstolė įpareigotina iš pareiškėjo išieškoti lėšas, laikantis įstatyme nustatyto vykdymo tvarkos (CPK 733-743 straipsnis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, 9 punktu, 510 straipsnio teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės V. M. 2017 m. liepos 19 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-21034 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vykdomosiose bylose Nr. 0015/11/02373; 0015/11/02606; 0015/11/02769; 0015/14/04183; 0015/14/05619; 0015/14/05925; 0015/14/06521; 0015/14/06631; 0015/14/07348; 0015/14/09564; 0015/14/10154; 0015/14/12831; 0015/14/13265; 0015/14/14088; 0015/14/14518; 0015/14/15498; 0015/14/17056; 0015/14/17140; 0015/14/17652; 0015/14/17762; 0015/14/20290; 0015/14/20300; 0015/14/20741; 0015/14/20826; 0015/14/21868; 0015/14/21876.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.