- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-8717-889/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05501-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjai
- Milda Valiulytė (pirm.), Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Skersienė (buvusi pavardė – Valiulytė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Santa Selezniovienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas nutraukti nuo jų vykdymo pradžios vykdomąsias bylas Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675 ir nutraukti antstolės patvarkymų vykdymą, kol valstybėje bus įvertinti sprendimai, kurių pagrindu antstolė pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kurių pagrindu išduotos: Sodros 2020-02-20 pažyma Nr. F V-12-41 ir Sodros 2020-02- 20 pažyma Nr. FV-12-42, bei antstolės 2019-08-20 raštas Nr. Sld-31177, skirtas pareiškėjui. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nutartis, 2015-11-13 nutartis ir 2016-01-04 nutartis, kurių pagrindu antstolė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675, pripažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui non bis in idem. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės 2020 m. liepos 21 d. patvarkymas priimtas galimai klastojant valstybės dokumentus, o pagal juos išduoti tikrovės neatitinkantys Sodros 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-41 ir Sodros 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-42.
Antstolė Santa Selezniovienė 2020 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1e-23853 pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė nurodo, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, kad vykdomosios bylos Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656 ir Nr. 0184/16/00675, užvestos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13 ir 2016-01-04 nutarčių pagrindu, yra teisėtos, pagrįstos ir vykdytinos, nes minimos nutartys įsiteisėjusios, jų pagrįstumas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas skųsdamas 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą nepasinaudojo savo teisėmis, numatytomis CPK 681 straipsnyje ir nuomonės dėl nustatytinos areštuoto turto vertės nereiškė, skundą grindžia motyvais, kurie nėra susiję su skundžiamu patvarkymu, o bendrai su visais vykdomosiose bylose atliktais veiksmais. Taip pat pareiškėjui ne kartą išaiškinta ir nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi buvo panaikinta tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-05 nutartis, kuria pareiškėjui pakartotinai paskirta bauda už antstolės reikalavimo perduoti (duomenys neskelbtini) turto pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š. nevykdymą, o 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartys nebuvo ir neturėjo būti vertinamos. Be to, pareiškėjui ne kartą išaiškinta, kad teismas neturi kompetencijos peržiūrėti, revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 22, 25, 301 straipsniai), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13 ir 2016-01-04 nutarčių teisėtumo peržiūra yra nebegalima nuo jų įsiteisėjimo momento. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad pareiškėjas piktavališkai atsisako vykdyti ir nevykdo jam teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo perduoti likvidatorei G. S. (duomenys neskelbtini) turto pagal balansą ir visos dokumentacijos, ko pasėkoje pradėtas vykdymo procesas ir pareiškėjui teikiami privalomi antstolio įpareigojimai, kurių pareiškėjas nepagrįstai nevykdo, o už nevykdymą jam teisėtai skaičiuojamos minėtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13 ir 2016-01-04 nutartimis paskirtos baudos. Pareiškėjo R. P. skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes, nors eilė įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų pagrindu buvo ne kartą atmesti skolininko teiginiai, susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13 ir 2016-01-04 nutartimis paskirtų baudų skaičiavimu, pareiškėjas ir toliau antstolės veiksmus skundžia grįsdamas skundus tomis pačiomis subjektyviomis interpretacijomis, taip nepagrįstai gaišindamas antstolio, vėliau dviejų instancijų teismų teisėjų darbo laiką, antstolės pinigines lėšas patvarkymų, atsiliepimų į atskiruosius skundus rengimui. Pareiškėjas, teikdamas nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai naudojasi savo teisėmis ir netinkamai vykdo savo pareigas vykdymo procese, tokiu būdu vilkindamas išieškojimo procesą bei pažeisdamas išieškotojo teises ir interesus, dėl ko laikytina, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise skųsti antstolio veiksmus. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti nuo jų vykdymo pradžios antstolės vykdomąsias bylas Nr. 0184/16/00173, 0184/16/00656, 0184/16/00675. Dėl nurodytų priežasčių antstolė prašo skirti pareiškėjui R. P. CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolio veiksmus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl jo atžvilgiu priskaičiuotų baudų dydžio jau ne kartą atmesti eilės įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu (pvz. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutarty konstatuota, kad šio teismo 2015-11-06 ir 2015-11-13 nutartys yra įsiteisėjusios, jos nėra panaikintos). Klaipėdos apylinkės teismas 2020-02-14 nutartyje (civ. byl. Nr. 2YT-1954-971/2020) taip pat nurodė, kad pareiškėjo minimų baudų dydžiai jau buvo nustatyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13, 2016-01-04 nutartimis). Visos šios bylos peržiūrėtos apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2020-04-23 nutartimi (civ. byl. Nr. 2S-608-826/2020) pareiškėjo atskirojo skundo netenkino, nurodydamas, kad vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus reglamentuoja CPK 632 str. Išieškotoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-25 pasitarimo protokolu Nr. 16 bei CPK 627 straipsnio 1 punktu kreipėsi į antstolius, prašydama laikinai (LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr.207 „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), sustabdyti išieškojimą iš skolininkų fizinių asmenų darbo užmokesčio ir kitų CPK 737 straipsnyje nurodytų darbo užmokesčiui prilygintų skolininko pajamų vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma į valstybės biudžetą, išskyrus išieškomas administracine ir baudžiamąja tvarka paskirtas baudas. Antstolė laikėsi šių rekomendacijų, kas akivaizdu iš jos 2020-04-20 patvarkymo Dėl išieškojimo sustabdymo, kai vadovaudamasi CPK 613, 627 straipsniais, sustabdė vykdymą. Kiek yra žinoma, 2020-06-25 patvarkymais antstolė atnaujino veiksmus vykdomosiose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Skundas
dėl antstolio veiksmų netenkintinas
Nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė atlieka vykdymo veiksmus šiose vykdomosiose bylose: vykdomojoje byloje Nr. 00184/16/00173, pradėtoje pagal 2016-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-629-769/2016 dėl 60 Eur baudos už kiekvieną 2015-11-10 antstolės patvarkymo Nr. S1-29281 reikalavimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2016-01-04, išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomojoje byloje Nr. 00184/16/00656, pradėtoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-11 vykdomąjį raštą Nr. e2-16618-965/2015 dėl 55 Eur baudos už kiekvieną reikalavimo (2015-10-28 patvarkymo Nr. S1-28394) neįvykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-11-13, išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomojoje byloje Nr. 00184/16/00657 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 vykdomąjį raštą Nr. e2-16001-965/2015 dėl 50 Eur baudos už kiekvieną reikalavimo (2015-10-13 patvarkymo Nr. S1-27089) neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2015-11-06, išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Visų pirma, paminėtina, kad skundu pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtomis ir nutraukti nuo vykdymo pradžios vykdomąsias bylas Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00675. Atsižvelgiant į teismui pateiktas vykdomąsias bylas pareiškėjo atžvilgiu, daroma išvada, kad, nurodant vienos iš vykdomųjų bylų numerį, skunde yra padarytas rašymo apsirikimas, o pareiškėjas iš tiesų prašo, kad būtų nutraukta vykdomoji byla Nr. 0184/16/00657, o ne 0184/16/00675. Taigi pareiškėjo skundo dalykas yra vykdomųjų bylų Nr. 0184/16/00173, Nr. 0184/16/00656, Nr. 0184/16/00657 nutraukimas.
CPK 629 straipsnyje nustatytas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalimi vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju nenustatyta CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindų.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015-11-06, 2015-11-13 ir 2016-01-04 nutartys, kurių pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra įsiteisėjusios ir nepanaikintos (civilinės bylos Nr. e2-16618-965/2015, Nr. e2-16001-965/2015, Nr. e2-629-769/2016). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Minėtomis nutartimis pareiškėjui yra paskirtos ne vienkartinės baudos, o periodinės, t. y. už kiekvieną nevykdymo dieną. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nutartyse aiškiai nurodyta, kad paskirtos baudos skaičiuojamos ne už 2 dienas, o už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Šiuo atveju teismas neturi kompetencijos peržiūrėti, revizuoti ar analizuoti įsiteisėjusių pirmosios ir aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų (CPK 301 straipsnis). Šios aplinkybės pareiškėjui jau ne kartą buvo išaiškintos.
Pareiškėjas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-423-613/2016, priimta išnagrinėjus jo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą ir panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-05 nutartis, kuria pareiškėjui pakartotinai buvo paskirta bauda už antstolės reikalavimo perduoti (duomenys neskelbtini) turtą pagal balansą ir visus dokumentus likvidatorei G. Š. nevykdymą. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje teismo nutartyje nėra analizuojamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-06, 2015-11-13 ir 2016-01-04 nutarčių, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos, teisėtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1522-460/2016 nurodė, kad pareiškėjo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartis nesukuria teisinio pagrindo kvestionuoti jau priimtų ir įsiteisėjusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių, kurios apeliacine tvarka buvo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos iki Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-09 nutarties priėmimo dienos, pagrįstumą ir teisėtumą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog antstolė galimai klastojo dokumentus, todėl pareiškėjas prašo nutraukti antstolės patvarkymų vykdymą, kol valstybėje bus įvertinti sprendimai, kurių pagrindu antstolė pateikė faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kurių pagrindu išduotos: Sodros 2020-02-20 pažyma Nr. F V-12-41 ir Sodros 2020-02-20 pažyma Nr. FV-12-42, bei antstolės 2019-08-20 raštas Nr. Sld-31177, skirtas pareiškėjui.
Vykdymo procesas ne visuomet gali vykti nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (CPK 625 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą yra skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis CPK, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, yra padaręs išvadą, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).
Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).
Pažymėtina, jog CPK 626 straipsnis nenumato, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas būtų pagrindas stabdyti ar nutraukti vykdomąją bylą. Tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Grįsdamas skundą ikiteisminiu tyrimu, pareiškėjas privalo pateikti duomenis apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nesant tokių duomenų – nėra pagrindo teigti, jog antstolė nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą, todėl antstolė pagrįstai atsisakė stabdyti (nutraukti) vykdomąsias bylas ar jų pagrindu priimtus patvarkymus, todėl 2020 m. liepos 22 d. patvarkymas pareiškėjui yra privalomas ir turi būti įvykdytas. Pareiškėjo kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dar nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas (CPK 510 straipsnis).
Dėl baudos skyrimo
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad inicijuoti bylą nebuvo teisinio pagrindo, tačiau pareiškėjas naudojosi savo teise, numatyta CPK 510 straipsnyje apskųsti antstolio veiksmus. Pareiškėjas bylą veda asmeniškai, byloje nėra duomenų, jog jis turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jis galėjo klysti dėl savo subjektinės teisės kreiptis į teismą turėjimo ir apimties. Todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, antstolės prašymas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolio veiksmus atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl vykdomųjų bylų grąžinimo
Atsižvelgus į tai, kad vykdomosios bylos skundo nagrinėjimui buvo išreikalautos iš teisme Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtos bylos Nr. 2YT-8023-1030/2020, jos skubiai grąžintinos į nurodytą bylą, nelaukiant šios nutarties įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo R. P. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.
Antstolės Santos Selezniovienės prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolio veiksmus netenkinti.
Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0184/15/01018; Nr. 0184/16/00173; Nr. 0184/16/00656; Nr. 0184/16/00657; į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinę bylą Nr. 2YT-8023-1030/2020.
Vykdyti skubiai nutarties dalį dėl vykdomųjų bylų grąžinimo.
Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.