- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- A-338-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00784-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- A. K. D., L. T.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija, G. K., L. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. D., L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. D., L. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, G. K., L. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjos A. K. D., L. T. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 16S-215-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 16S-216-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti NŽT jos kompetencijos ribose atlikti faktinius ir teisinius veiksmus, kurių tikslas – pareiškėjoms suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai ir tokiu būdu atkurti mirusiojo M. K. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąją turtą.
2. Pareiškėjos skunde nurodė:
2.1. Pareiškėjos yra giminaitės, kurioms NŽT Palangos skyriaus sprendimu Nr. 1 ir NŽT Palangos skyriaus sprendimu Nr. 2 buvo atkurtos teisės į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,5025 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). A. K. D. už 0,2895 ha nuspręsta grąžinti 348,78 Eur, o L. T. už 0,3062 ha – 368,91 Eur.
2.2. NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 1 ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 2 neatitinka A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) tikrosios valios, kurie per visą išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo procesą nuosekliai siekė atkurti nuosavybės teises arba grąžinant natūra, arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Palangos mieste. A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) visą šį laikotarpį nuosekliai siekė pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatytu nekilnojamojo turto atkūrimo būdu. A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios prašė valstybės institucijų arba grąžinti M. K. turėtą žemę, arba suteikti neatlygintinai naują žemės sklypą Palangos mieste. Per šį laikotarpį nebuvo atsakyta nuo teisės neatlygintinai gauti lygiavertį žemės sklypą Palangos miesto ribose individualaus gyvenamojo namo statybai ir tokiu būdu atkurti mirusiojo M. K. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.
2.3. NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 1 ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 2 neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto lygiavertiškumo principo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti. NŽT atsiliepime į skundą nurodė:
3.1. Vadovaujantis M. K. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 25 (toliau – ir Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla) dokumentais, buvęs žemės savininkas M. K. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos Palangos mieste nuosavybės teise valdė 4,02 ha žemės (posesija (duomenys neskelbtini)). Pagal Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos 1934 m. vasario 1 d. žemių sąrašą (toliau – ir 1934 m. vasario 1 d. sąrašas), giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, A. M. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5025 ha žemės, E. K. (teisių perėmėja – L. T.) turi teisę atkurti teises į 0,5025 ha žemės. Ankstesniais tuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą vykdžiusių institucijų ir NŽT sprendimais A. M. D. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2130 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkis Nr. 54) ir atkuriant natūra (NŽT 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 16S-114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“, NŽT 2013 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 16S-147 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“), o E. K. (teisių perėmėja – L. T.) – į jam tenkančią 0,1963 ha žemę (Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 13 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Palangos mieste“, NŽT 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 16S-111 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“, NŽT 2013 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 16S-146 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“).
3.2. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne tik NŽT kompetencijai. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, be kita ko, kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1432-858/2015) išaiškinta, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 buvo patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę ir nustatyta, kad M. K. nuosavybės teise valdytos posesijos (duomenys neskelbtini) dalis yra užimta viešame registre įregistruotais kadastriniais sklypais, suformuotais prie senų namų valdų bei suprojektuotais Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detaliuoju planu. Likusi žemės dalis yra valstybės išperkama (priskirta miškų fondo žemei). Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje ši žemės sklypo dalis pažymėta kaip valstybinis miškas. Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, į valstybinės reikšmės miškus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neatkuriamos. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-617 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią M. K. turėtos žemės dalyje“ ir 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-1072 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ patikslino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko M. K. valdytos posesijos (duomenys neskelbtini) dalyje. Vadovaujantis šia informacija buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.
3.4. A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo informuoti apie tai, kad buvusio savininko M. K. valdytos posesijos (duomenys neskelbtini) dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei. Informacija apie Įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2019 m. vasario 1 d., kuriais buvo nustatyta galimybė iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, buvo paskelbta viešai – visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT ir jos interneto svetainėje, todėl NŽT atskirais pranešimais piliečių apie tai neinformavo. Tačiau pretendentai nepasinaudojo galimybe Įstatymo nustatytais terminais pareikšti ar pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę.
3.5. NŽT Palangos skyrius, remdamasis teisės aktais, pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę ir nustatęs, kad neatkurta buvusio žemės savininko M. K. valdytos žemės dalis yra priskirta valstybės išperkamai, priėmė NŽT Palangos skyriaus sprendimą Nr. 1 ir NŽT Palangos skyriaus sprendimą Nr. 2, kuriais atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais: pretendentei A. K. D. už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2895 ha žemės atlyginant kitais būdais – pinigais, t. y. 348,78 Eur bei pretendentui E. K. (teisių perėmėja – L. T.) už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3062 ha žemės atlyginant kitais būdais – pinigais, t. y. 368,91 Eur. Pretendentams atkurta žemės vertė apskaičiuota pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad šios Metodikos 4.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, nes, Konstitucinio Teismo vertinimu, tais atvejais, jei nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Administracija neginčijo, kad už išperkamą žemę yra nustatyta labai maža kaina, kuri visiškai neatitinka rinkos kainų. Nurodė, kad jai nėra žinoma, ar A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo siūloma pasirinkti kitą žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, kad dėl išperkamos žemės yra pasisakę Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime ir LVAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-668-858/2017.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. gruodžio 15 d., prašė pareiškėjų skundą tenkinti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
8. Teismas, nurodęs, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)) ir byloje nėra ginčo dėl to, kad A. K. D. ir L. T., kuri yra mirusio E. K. teisių perėmėja, turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,5025 ha žemę Palangos mieste, nustatė, kad:
8.1. Palangos miesto valdyba 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 „Dėl žemės sklypų“ A. K. D. perdavė nuosavybėn neatlygintinai naudojamą 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
8.2. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Palangos mieste“ E. K. (teisių perėmėja – L. T.) perdavė neatlygintinai naują individualiai statybai 0,1826 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
8.3. NŽT 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-111 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“ grąžino E. K. (teisių perėmėja – L. T.) natūra 0,0060 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0574 ha žemės sklype, esančiame posesijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje.
8.4. NŽT 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-114 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“ grąžino A. K. D. natūra 0,0057 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0574 ha žemės sklype, esančiame posesijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje.
8.5. NŽT Palangos skyrius 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 16S-146 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K.“ grąžino E. K. (teisių perėmėja – L. T.) natūra 0,0077 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0735 ha žemės sklype, esančiame posesijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje.
8.6. NŽT 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 16S-147 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“ grąžino natūra 0,0073 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0735 ha žemės sklype, esančiame posesijoje (duomenys neskelbtini).
9. Teismas, nurodęs, kad nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) įtvirtintą nuostatą, pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d., tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas, nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Įstatymo ir Tvarkos nuostatas, apžvelgė Tvarkos 3 punktą, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl pastarosios nuostatos teismas atkreipė dėmesį, jog joje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad NŽT teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Tvarkos 106 punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam NŽT teritoriniam skyriui.
11. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė iš Įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
12. Teismas pažymėjo, kad piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis Įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. sausio 1 d.
13. Tai įvertinęs teismas konstatavo, kad nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Teismas pažymėjo, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatą, jog pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusi Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
15. Teismas, įvertinęs tai, ką aptarė, padarė išvadą, kad pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu. Tačiau, teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal atskiras Įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu.
16. Teismas vadovavosi LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis ir Įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių (2007 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje A-2-733/2007; 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1048/2009; 2017 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-130-552/2017).
17. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tiek Įstatymas, tiek Tvarka nustato, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai Įstatyme nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje yra nustatyti keli leistini elgesio modeliai priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad būdai, kuriais gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į miesto žemę ar atlyginta už ją, kai šią žemę išperka valstybė, yra nustatyti Įstatymo 5 ir 16 straipsniuose. Pagal šių straipsnių nuostatas nuosavybės teisės į miesto žemę gali būti atkurtos natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn kitą žemės sklypą, o išpirkimo atveju už ją gali būti atlyginta perduodant kitą lygiavertį turtą (žemės ar miško sklypą, vandens telkinį, pinigus ir pan.).
19. Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika (2007 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje A17-1095/2007; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-939-525/2017; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1894-415/2018; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-509-492/2020; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-680-492/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-789/2021; 2021 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021), padarė išvadą, kad tiek pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, tiek pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiuo atveju NŽT tenka pareiga išsiaiškinti tikrąjį asmens prašymo turinį bei pobūdį ir tik po to priimti atitinkamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
20. Teismas, nustatęs, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio turto savininko M. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), posesija (duomenys neskelbtini), pretendentei A. K. D. buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas Palangos mieste, o E. K. (teisių perėmėja – L. T.) perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai Palangos mieste, be to, jiems grąžinta natūra į M. K. nuosavybės teise valdytą posesiją (duomenys neskelbtini) patenkančios žemės dalis, atkreipė dėmesį, kad A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją juos įrašyti į eilę naujiems sklypams gauti, atkuriant nuosavybės teisę į M. K. nuosavybės teises valdytą 4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)) pagal kiekvienam pretendentui tenkančią nuosavybės dalį – po 0,5024 ha, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 1-402-162/2009 jų skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas, nustatęs, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 buvo patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę M. K. valdytos posesijos (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri buvo patikslinta Administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-617 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią M. K. turėtos žemės dalyje“ ir 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-1072 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tiek A. K. D., tiek E. K. (teisių perėmėja – L. T.) kreipėsi į Administraciją su prašymais tam tikrus žemės plotus M. K. valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę.
22. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo informuoti apie teisę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę pakeitimo, tačiau to nepadarė.
23. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad, kadangi Įstatyme nustatytais terminais pretendentai valios dėl būdo, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė (taip pat ir dėl atlyginimo būdo), nepakeitė, NŽT turėjo teisinį pagrindą atkurti nuosavybės teises į A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) tenkančią nekilnojamojo turto dalį atlyginant pinigais.
24. Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymais sureguliavus nuosavybės teisių atkūrimą būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Teismas šiuo aspektu apžvelgė ir Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Atitinkamai teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (2002 m. liepos 10 d. nutarimas dėl priimtinumo G. ir G. prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. pareiškimo Nr. 39794/98; 2003 m. kovo 4 d. sprendimas J. prieš Slovakiją; 2009 m. birželio 30 d. nutarimas dėl priimtinumo S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 17064/06; 2009 m. liepos 21 d. sprendimas A. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05; 2010 m. spalio 12 d. sprendimas M. A. ir kt. prieš Rumuniją), konstatavo, kad teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų.
25. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Metodikos 4.21 punktu, Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, atkreipė dėmesį, kad nederėtų tapatinti nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisių paėmimo visuomenės poreikiams institutų, kurių prigimtis ir paskirtis yra skirtinga.
26. Teismas, nustatęs, kad apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės vertę buvo vadovautasi Metodika, pažeidimų, kurie būtų padaryti taikant Metodiką, nenustatyta, o ir ginčas dėl kompensacijos skaičiavimo nekeliamas, konstatavo, jog skundžiami NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 1 ir NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti, kurių naikinti teismas pagrindų nenustatė. Netenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjų skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
27. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.
28. Pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia šiais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes yra be motyvų.
28.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, įtvirtintas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje, 80 straipsnyje, dėl įrodymų vertinimo.
Šalies argumentai
28.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis pareiškėjų skundas buvo atmestas. Pareiškėjos savo prašymuose išreiškė aiškią valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kuri visiškai nepagrįstai buvo paneigta, priėmus skundžiamus sprendimus, ir taip kartu paneigus pareiškėjų teisėtą lūkestį, jog nuosavybės teisės į likusią žemę mirusio senelio vardu bus atkurtos bent ekvivalentine natūra.
28.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kuo remdamasis nusprendė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (posesija (duomenys neskelbtini)) A. K. D. buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas Palangos mieste, o E. K. (teisių perėmėja – L. T.) perduotas neatlygintinai naujas 0,1826 ha žemės sklypas individualiai statybai Palangos mieste, nors pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu išdėstė visiškai priešingą poziciją.
Šalies argumentai
28.5. Pareiškėjos teismui pateikė išsamius 2021 m. gegužės 27 d. rašytinius paaiškinimus ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, pareiškėjos teismo posėdyje nurodė, jog NŽT, spręsdama klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, supainiojo du skirtingus asmenis (M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš tėvo pusės, ir M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš motinos pusės), t. y. Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. perduotas žemės sklypas, kaip pretendentei į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K., dėl kurio priimtas ginčijamas NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 1, valdytą žemę, o Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Palangos mieste“ E. K. (teisių perėmėja – L. T.) buvo perduotas žemės sklypas, kaip pretendentui į M. K. valdytą žemę, o ne į M. K., dėl kurio priimtas ginčijamas NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 2, valdytą žemę. Tai patvirtina Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti NŽT darbuotojos 2009 m. lapkričio 25 d. sudaryta ir pasirašyta lentelė. Nors NŽT laikėsi pozicijos, kad Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai Palangos mieste“ pretendentams nuosavybės teisės buvo atstatytos būtent į M. K. valdytą žemę. Tačiau šios NŽT pozicijos, išdėstytos rašte „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“, nepatvirtina nei NŽT nurodytas Palangos miesto valdybos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto Žemėtvarkos skyriui perduoto „Nuosavybės atstatymo į žemę“ žurnalas Nr. 1704, nei Palangos miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 25 d. potvarkis Nr. 202 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“.
28.6. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, kurios yra esminės ir reikšmingos, siekiant išspręsti kilusį ginčą, visiškai nenagrinėjo. Teismas priėmė sprendimą, nesiremdamas įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai neišdėstė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, kuriuos įrodymus ir kodėl atmeta.
Šalies argumentai
28.7. Pirmosios instancijos teismas, neišanalizavęs ir neįvertinęs pareiškėjų 2021 m. gegužės 27 d. rašytinių paaiškinimų ir 2021 m. gegužės 31 d. papildomų rašytinių paaiškinimų, kurie atskleidė, kad NŽT nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje padarė grubią klaidą, pažeidė pareiškėjų teisę į teisminės gynybos tinkamą įgyvendinimą.
28.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjų 2021 m. birželio 1 d. rašytinių paaiškinimų ir 2021 m. spalio 5 d. rašytinių paaiškinimų, pareiškėjų pateikto matininko A. G. sudarytos posesijos (duomenys neskelbtini) kartografinės medžiagos palyginimo brėžinio, patvirtinančio, kad M. K. valdytoje žemės posesijoje (duomenys neskelbtini) yra likusios nuo 3 iki 5 arų negrąžintos žemės natūra. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdyje šio matininko pateiktų paaiškinimų.
28.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad šiai dienai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje laisvų žemės sklypų, skirtų atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduoti nuosavybėn neatlygintinai yra 87.
28.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. gruodžio 15 d., trečiojo suinteresuoto asmens G. K. pateiktų paaiškinimų ir aplinkybės, kad jis neprieštarauja grąžinti žemės dalies, kuri yra posesijoje (duomenys neskelbtini). Šie paaiškinimai yra svarbūs, sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau teismas net teismo sprendimo aprašomojoje dalyje šio asmens paaiškinimų neaprašė.
28.11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies apimtis yra 7 lapai, iš kurių 6 lapai yra teisinio reguliavimo aprašymas. Jokių kitų pagrįstų išvadų teismas nenurodė, nevertino pareiškėjų argumentų, išdėstytų skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, išsakytų teismo posėdžiuose, byloje surinktų įrodymų.
Atsiliepimas
29. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. NŽT, palaikydama atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
29.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
29.2. A. K. D. ir L. T., kuri yra mirusio E. K. teisių perėmėja, pateikti įrodymai dėl laisvos (neužstatytos) žemės – matininko A. G. parengtas posesijos (duomenys neskelbtini) kartografinės medžiagos palyginimo brėžinys ir teismo posėdyje pateikti šio asmens rašytiniai paaiškinimai apie tai, kad posesijoje (duomenys neskelbtini) yra likusios nuo 3 iki 5 arų negrąžintos žemės natūra, negali būti vertinami, kaip kompetentingos institucijos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, Tvarkos aprašo 106 punktu, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Administracijos direktorius 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-617 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią M. K. turėtos žemės dalyje“ ir 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-1072 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ suderino informaciją apie buvusio savininko M. K. valdytą žemę, pažymėdamas ją laisva (neužstatyta) ir vadovaujantis šia informacija buvo vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra.
29.3. A. K. D. ir E. K. (teisių perėmėja – L. T.) aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, todėl visi NŽT priimti administraciniai aktai, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esantys dokumentai pretendentams buvo žinomi.
29.4. NŽT išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises pretendentams į buvusio savininko M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Administracija nurodo, kad pagal NŽT Palangos miesto savivaldybei pateiktas posesijos ribas tariamai laisva žemė yra už buvusios posesijos (duomenys neskelbtini) ribų. Administracija neturi galimybės tiksliai pasakyti dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomų 3 ar 5 arų žemės vakarinėje posesijos pusėje, nes NŽT Palangos miesto savivaldybei atsiuntė posesijos ribas, kurios skiriasi nuo tų, kurias pareiškėjų užsakymu parengė matininkas. Administracija pažymi, kad nuo posesijų ribų tiesiogiai priklaus pareiškėjų atkurtinos nuosavybės teisių apimtis. Administracija paaiškina, kad nors Palangos miesto savivaldybė teritorijų planavimo dokumentais suformavo žemės sklypus ginčo teritorijoje, tačiau neturi duomenų, kuriems asmenims ir kada į juos buvo atkurtos nuosavybės teisės.
31. Tretieji suinteresuoti asmenys G. K. ir L. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 16S-215-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. K. D.“ (NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 1) ir NŽT Palangos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 16S-216-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui E. K. [teisių perėmėja – L. T.]“ (NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 2), kuriais nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjoms tenkančią buvusio savininko M. K. dalį žemės (atitinkamai 0,2895 ir 0,3062 ha žemės) atlyginant už ją pinigais. Pareiškėjos prašo teismo įpareigoti NŽT už paminėtuose sprendimuose nurodytą žemę suteikti neatlygintinai žemės sklypą (-us) individualaus gyvenamojo namo (-ų) statybai.
33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjos apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Jų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingus įrodymus ir motyvuotai neatsakė į pareiškėjų iškeltus klausimus, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, buvo netinkamai įvertintos reikšmingos faktinės aplinkybės. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ir neįvertino (i) jų teiktų rašytinių paaiškinimų, jog skundžiamuose NŽT Palangos skyriaus sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nepagrįstai konstatuota, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko M. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, A. K. D. buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas Palangos mieste, o E. K. (teisių perėmėja – L. T.) – naujas 0,1826 ha žemės sklypas individualiai statybai Palangos mieste, nes NŽT, spręsdama klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, supainiojo du skirtingus asmenis (M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš tėvo pusės, ir M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš motinos pusės); (ii) jų pateikto matininko A. G. sudarytos posesijos (duomenys neskelbtini) kartografinės medžiagos palyginimo brėžinio, patvirtinančio, kad M. K. valdytoje žemės posesijoje (duomenys neskelbtini) yra likusios nuo 3 iki 5 arų negrąžintos žemės natūra, ir nepasisakė dėl teismo posėdyje šio matininko pateiktų paaiškinimų; (iii) aplinkybės, jog šiai dienai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje laisvų žemės sklypų, skirtų atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduoti nuosavybėn neatlygintinai yra 87; (iv) trečiojo suinteresuoto asmens G. K. pateiktų paaiškinimų ir aplinkybės, kad jis neprieštarauja grąžinti žemės dalies, kuri yra posesijoje (duomenys neskelbtini).
34. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas paprastai turėtų būti naikinamas (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas sureglamentuotas ABTĮ 86 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad: teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.
36. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
37. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis [teismas] privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, nurodyta, pvz., 2023 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
38. Teisėjų kolegija, aptariamu aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, daro išvadą, kad aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka.
39. Iš ginčijamų NŽT Palangos skyriaus sprendimų turinio matyti, kad nuosavybės teises į pareiškėjai A. K. D. tenkančią – 0,2130 ha žemės, atkurtos, be kita ko, Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 (NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 1, 3 p.); nuosavybės teisės į pareiškėjui E. K. (teisių perėmėja – L. T.) tenkančią – 0,1963 ha žemės, atkurtos, be kita ko, Klaipėdos apskrities viršininkas 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 (NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. 2, 3 p.). Tikrinamame sprendime pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog Palangos miesto valdybos 1994 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. 54 A. K. D. buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai naudojamas 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 E. K. (teisių perėmėja – L. T.) perduotas neatlygintinai naujas individualiai statybai 0,1826 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
40. Nustatyta, kad pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė išsamius argumentus bei pateikė, jų manymu, pastaruosius argumentus pagrindžiančius įrodymus, jog NŽT Palangos skyriaus sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo supainioti du skirtingi asmenys (M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš tėvo pusės, ir M. K., kuris yra pareiškėjų senelis iš motinos pusės). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl paminėtų pareiškėjų argumentų, neištyrė su tuo susijusių įrodymų.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta aplinkybė galėjo turėti įtakos NŽT Palangos skyriaus sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumui, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to iš viso nepasisakė, šiuo aspektu neįvertino pareiškėjų pateiktų įrodymų, nesurinko ir neištyrė kitų su aptarta aplinkybe susijusių įrodymų. Todėl šie pareiškėjų pirmosios instancijos teismui aiškiai išdėstyti argumentai nėra nuginčyti ir paneigti.
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kitus pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pareiškėjomis, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas NŽT Palangos skyriaus sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo nagrinėjamos bylos kontekste motyvuotai įvertinti, inter alia (be kita ko), pareiškėjų pateiktą matininko A. G. sudarytos posesijos (duomenys neskelbtini) kartografinės medžiagos palyginimo brėžinį, taip pat pareiškėjų pateiktus argumentus dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esamų laisvų žemės sklypų, skirtų atkuriant piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bei trečiojo suinteresuoto asmens G. K. pateiktus paaiškinimus.
43. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
44. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taip pat nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjų skundo reikalavimų pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįsto, t. y. teisingo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. K. D., L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.