Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas J. J. B. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 49SF-1485-(14.49.104.) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-2970-(7.5.) (toliau – ir NŽT Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. paskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Piliečių eilė) pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 25 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutikimo su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pasisakė skunde, kurį pateikė NŽT, todėl šiame skunde pasisako tik dėl NŽT 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime pateiktų naujų argumentų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 24 d. rašte „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“ (toliau – ir 2003 m. vasario 24 d. raštas) galimybė pakeisti valią dėl atkūrimo būdo prašant institucijos perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai nebuvo nurodyta. Minėtu raštu pareiškėjui buvo siūloma pakeisti valią tik į šiuos nuosavybės teisių atkūrimo būdus: 1) perduodant lygiavertį žemės plotą kaimo vietovėje; 2) įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei; 3) vertybiniais popieriais. Pirmą kartą apie galimybę pasirinkti tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kaip perdavimas neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai, pareiškėjas buvo informuotas tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 3 d. raštu Nr. S22-191 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“. Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2006 m. spalio 5 d. prašymą, kuriame nurodė: „Prašau paskirti man naują žemės sklypą individualiai statybai“. Pakartotinai pakeisti valią dėl atkūrimo būdo pareiškėjui buvo siūloma NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. vasario 8 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-2012 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“. Pareiškėjui buvo siūloma pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Tačiau šiame rašte buvo nurodyti ir kiti atlyginimo būdai, tarp kurių ir lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo individualiai statybai perdavimas neatlygintinai nuosavybėn. Atsakydamas į nurodytą raštą, pareiškėjas parengė ir NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2012 m. gegužės 31 d. raštą „Dėl atlyginimo už turėtą žemę Vilniaus mieste“, kuriame pareiškė, kad piniginės kompensacijos atsisako ir nurodė: „Reikalauju atkurti žemę natūra. Pageidaučiau gauti žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Prašau įtraukti mane į sąrašą gauti naują sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste kaip kompensaciją už negrąžintą žemę.“ Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, kad pirmą kartą apie galimybę būti įrašytam į eilę naujam žemės sklypui gauti jis buvo informuotas 2006 m. ir tais pačiais metais paprašė jį įrašyti į Piliečių eilę. Tuo tarpu 2012 m., nors pareiškėjas ir teikė prioritetą nuosavybės atkūrimui natūra, atkūrimą vykdančios institucijos vis tiek prašė įtraukti jo pavardę į Piliečių eilę tam atvejui, jei nuosavybės teisių atkurti natūra galimybės nebūtų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad gavęs 2003 m. vasario 24 d. raštą ir jame pamatęs išvardintus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, neturėjo pagrindo šiuo raštu abejoti ir aiškintis, ar teisės aktai nenumato dar kokių nors nuosavybės teisių atkūrimo būdų, kurie minėtame rašte galbūt nėra paminėti. Pareiškėjo manymu, atkūrimą vykdžiusi įstaiga savo pareigą informuoti pretendentus, tarp jų – ir pareiškėją, apie visus nuosavybės teisių atkūrimo būdus įvykdė netinkamai, nes neinformavo apie galimybę prašyti būti įrašytiems į eilę naujam žemės sklypui gauti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pareiga informuoti apie visus nuosavybės teisių atkūrimo būdus atkūrimą vykdančiai institucijai buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ 3 punkte, kuris, be kita ko, nustatė, kad, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau ir – Atkūrimo įstatymas) arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 24 d. raštu pareiškėją informavo apie nuosavybės teisių atkūrimo būdus, tačiau tarp šiame rašte nurodytų būdų įrašymas į Piliečių eilę naujam žemės sklypui gauti nurodytas nebuvo.