Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 40S-210-(14.40.3.) (toliau – ir ginčijamas sprendimas); įpareigoti Tarnybą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,49 ha žemės natūra, grąžinant žemės sklypą Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 10-08-211 patvirtintame Kertuojos į vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad Tarnybos ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į P. I. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,49 ha žemės (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais, t. y. sumokant už 1,49 ha žemės 412,42 Eur. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) I. šeima valdė žemės sklypus, po kurių nacionalizavimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įtvirtinus nuosavybės teisių atkūrimą, buvo siekiama atkurti nuosavybę į senelių ir prosenelių valdytas žemės natūra. Valios, jog nacionalizuotos žemės atkūrimas pinigais būtų tinkamas būdas, išreikšta niekada nebuvo. Pareiškėjas buvo susipažinęs su Žemėtvarkos projektu, jame buvo numatyta grąžinti nacionalizuotus žemės sklypus natūra, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje. Pretendentų gauti žemę žiniaraštyje P. I. buvo įrašytas pirmoje eiliškumo grupėje ir numatyti grąžinti Žemėtvarkos projekte pažymėti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Valia susigrąžinti žemę natūrą nuo pat 2001 metų keista nebuvo. Utenos apskrities viršininko administracijos 2005 m. vasario 4 d. sprendimu iš 1,70 ha grąžinta 0,21 ha (1/3 dalis kartu su kitais pretendentais) 0,63 ha turinčiame žemės sklype, Žemėtvarkos projekte pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas nebuvo skųstas, kas dar kartą patvirtina, kad visuomet buvo siekiama atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), natūra. Suprojektuotam žemės sklypui Nr. 462-2 gretimi žemės sklypai pagal Žemėtvarkos projektą yra grąžinti pretendentams, jiems atkurtos nuosavybės teisės natūra į besiribojančius žemės sklypus, nuosavybės teisių atkūrimui nesutrukdė tai, kad grąžintini žemės sklypai patenka į Labanoro regioninio parko ribas, atkurta yra rekreaciniu miškų, tačiau, nors Žemėtvarkos projekte vienas iš tokių žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas pretendentui P. I., žemės sklypas yra laisvos valstybinės žemės fonde, tačiau P. I. nėra grąžintas, o ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais. P. I., kuriam atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. I. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), 6,80 ha, mirė 1998 m. rugsėjo 6 d. ir iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Labanoro regioninio parko ribas, jam buvo atkurtos žemės, kurios taip pat patenka į Labanoro regioninio parko ribas. Pareiškėjas po tėvo mirties priėmė palikimą ir dalinės nuosavybės teise valdo statinius, žemės sklypus, esančius regioninio parko teritorijoje ir besiribojančius su parku, 2008 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį ir iki šiol ūkininkauja žemės sklypuose, patenkančiuose į Labanoro regioninio parko ribas.