Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-11-30 · Administracinė byla Nr. A-668-858/2017

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-01-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
A-668-858/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00208-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
P. B., E. V., E. P. B., V. M.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus
Administracinė byla Nr. A-668-858/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00208-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 18.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų P. B., E. V., E. P. B. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. B., E. V., E. P. B. ir V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai P. B., E. V., E. P. B. ir V. M. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei U. M.“ Nr. 418-151-(14.41.3) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybos Utenos skyrių priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje U. M. atlyginant už žemę pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra U. M., pretendavusios atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. Z. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, įpėdiniai. U. M. 1991 metais pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos A. Z. valdytą žemę atkūrimo, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė ir tik 2008 metais buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į dalį A. Z. valdytos žemės. Tolimesnės derybos dėl likusios žemės grąžinimo nedavė jokių rezultatų, todėl pareiškėjai 2012 metais kreipėsi į Tarnybos Utenos skyrių, prašydami atlyginti už negrąžintą žemę pinigais. Tarnybos Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemės dalį, už ją atlyginant pinigais. Pareiškėjų manymu, Sprendime nurodyta apskaičiuota žemės vertė yra žeminanti, nesąžininga ir neprotinga. Pareiškėjai pabrėžė, kad, nesant galimybės išlikusio turto grąžinti natūra, nuosavybės teisių atkūrimą turi užtikrinti teisinga kompensacija, t. y. turėtų būti vadovaujamasi valstybės įmonės „Registrų centras“ pateikiama vidutine rinkos verte. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Utenos skyriaus, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad valstybės išperkamos žemės sklypo vertė teisingai buvo apskaičiuota, vadovaujantis teisės aktų reglamentuota vertės apskaičiavimo tvarka, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimų bei pareiškėjų interesų, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimo ir įpareigoti atsakovą parengti naują sprendimą.