Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-744/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-18Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-25Šiaulių apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-02Telšių apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-11-24Šiaulių apygardos teismas
  5. T-143-1140/2023Nutartis · 2023-05-17Telšių apylinkės teismas
  6. T-199-1140/2023Nutartis · 2023-06-19Telšių apylinkės teismas
  7. T-188-1140/2023Nutartis · 2023-07-04Telšių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-25
Bylos Nr.
1S-21-744/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04572-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-744/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04572-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.13; (S) 2.14.1; 2.14.4
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Laisvydas Zederštremas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria buvo atmesti kaltinamojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės prašymai panaikinti ar pakeisti kaltinamajam M. G. taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. G. kaltinamas tuo, kad įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, tai yra plėšimą, o būtent: ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 12 d. 22.30 val., A. R. parengus nusikalstamos veikos planą, tai yra iš anksto sužinojus, kad pas jos uošvius A. ir R. R. namuose, esančiuose Naujojoje Akmenėje (duomenys neskelbtini), pufike yra laikomi pinigai, tokią informaciją perdavus M. G. ir O. O., taksi automobiliu „TOYOTA PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visiems nuvykus į Naująją Akmenę, A. R. jam ir O. O. parodė savo uošvių A. ir R. R. namą, esantį Naujojoje Akmenėje (duomenys neskelbtini), po ko A. R. pasilikus laukti taksi automobilyje, jis ir O. O. užsidėję nosį ir burną dengiančias kaukes pasibeldė į namo lauko duris, nukentėjusiajam A. R. jas atidarius įsibrovė į nukentėjusiųjų A. ir R. R. namus, jis kumščiu du kartus trenkė A. R. į veidą, ištempė jį į lauką ir pridėjęs peilį prie krūtinės grasino pasmeigti, ranka dar 3-4 kartus sudavė į veido sritį, tuo metu O. O. iš nukentėjusiosios R. R. reikalavo pinigų, o jis, palikęs kieme gulintį nukentėjusįjį A. R., įbėgo į namą ir kambaryje buvusiuose pufikuose ieškojo pinigų, bet jų neradęs išėjo, o O. O. toliau reikalaujant pinigų, R. R. jai padavė 420 eurų ir bevertį mobilaus ryšio telefoną, ir taip panaudodami fizinį smurtą bei atėmę galimybę nukentėjusiesiems A. ir R. R. priešintis, pagrobė svetimą turtą – bevertį mobilaus ryšio telefoną ir 420 eurų, kuriuos vėliau taksi automobilyje perdavė A. R., o mobiliojo ryšio telefoną išmetė, tokiu būdu jiems padarydami 420 eurų žalą.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu M. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Paimta asmens tapatybės kortelė, išduota 2016 m. kovo 21 d. Telšių apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi M. G. pritaikyta kardomoji priemonė palikta nepakeista ir teisminio nagrinėjimo metu.

3. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu kaltinamasis M. G. ir jo gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė pateikė prašymą panaikinti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, arba ją pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones, nes kaltinamasis tvarkosi dokumentus dėl lygtinio paleidimo, reikia deklaruoti gyvenamąją vietą ir reikalingas dokumentas bei jo kopija, patvirtina įkalinimo įstaigos.

4. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi šis kaltinamojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės prašymas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad pritaikyta kardomoji priemonė teisine prasme nėra ypatingai sunki ar griežta. Kaltinamojo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės dėl kilusių dokumentų tvarkymo kliūčių nėra pagrindas keisti paskirtos kardomosios priemonės. Be to, teismas pažymėjo, kad pritaikyta kardomoji priemonė neturėtų būti kliūtis deklaruoti gyvenamąją vietą bei sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

Šalies argumentai

5. Kaltinamojo M. G. gynėja skundu apygardos teismui prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, panaikinant M. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. Skunde pabrėžiama, kad nėra pagrindo tęsti kardomosios priemonės termino, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dokumentas jam yra reikalingas tvarkantis lygtinio paleidimo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjos skundas paliktinas nenagrinėtu.

6. Viena iš kaltinamojo, kaip nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus kaltinamasis gali tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Tačiau pažymėtina, kad teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teise būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

7. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

8. BPK aiškiai nustato procesinių sprendimų apskundimo terminus ir taisykles, privalomas visiems proceso dalyviams. BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ įtvirtintos bendrosios proceso nutarčių, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, apskundimo aukštesniajam teismui nuostatos, o kitose BPK dalyse numatytos nuostatos arba nustato kitokią – specialiąją žemesniųjų teismų priimtų nutarčių apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 74 straipsnis, 130 straipsnis, 131 straipsnis), arba nukreipia į BPK X dalyje įtvirtintą apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 132 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 6 dalis). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos proceso pirmosios, taip pat apeliacinės instancijos teismuose metu teismų priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi. BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

10. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėja padavė skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėtas jos ir jos ginamo kaltinamojo prašymas panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. BPK III dalyje yra reglamentuojamos procesinės prievartos priemonės, nurodyta šių priemonių taikymo tvarka, taip pat numatyta, kurių priemonių taikymas gali būti skundžiamas specialia tvarka. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti teismo nutarčių nei specialia, nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, kai, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atsisakoma tenkinti prašymą panaikinti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, jog teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, taikoma ir nutartims, kuriomis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas atmeta proceso dalyvių prašymus dėl procesinių prievartos priemonių pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-232-616/2020, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 1S-362-870/2020).

11. Toks aiškinimas nesuvaržo asmens teisių, proceso dalyviai gali pakartotinai teikti prašymus teismui, kurio žinioje yra byla, teismas privalo tokius prašymus motyvuotai išnagrinėti. Be to, teismas, kurio žinioje yra byla, turi būti aktyvus ir iš karto privalo savo iniciatyva panaikinti paskirtą ir taikomą procesinę prievartos priemonę, kai ji tampa nebereikalinga, jos tolimesnis taikymas neproporcingai suvaržo žmogaus teises ir nebeatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Tokia teismo pareiga kyla iš BPK 11 straipsnyje, BPK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo bei teismo pareigos užtikrinti žmogaus teisių apsaugą. Kaip pirmiau minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas nutartys, kuriomis netenkinami proceso dalyvių prašymai dėl paskirtų kardomųjų priemonių pakeitimo, patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo ribas ir yra neskundžiamos. Atsižvelgus į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti kaltinamojo gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundo bei jį perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, todėl minėtas skundas paliktinas nenagrinėtu.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria buvo atmesti kaltinamojo M. G. ir jo gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės prašymai dėl kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo panaikinimo ar pakeitimo, palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Laisvydas Zederštremas