Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Abromavičienei, Robertai Rimeikei, Audronei Kundrotienei, Vilijai Rukšėnienei, Ingai Janušauskienei, Genovaitei Šetkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas profesinis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, teistas:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams;

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 25 parų areštu;

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, atidedant vykdymą 1 metams 6 mėnesiams;

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 28 parų areštu;

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 20 dienų, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme;

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 284 straipsnį galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; šiuo metu atlieka bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje;

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2016 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2018 m. spalio 22 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikus bausmę;

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje;

Pakruojo rajono apylinkės teismo 1997 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalimi laisvės atėmimo 2 metams bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto bausme;

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 6 metams bausme; Šiaulių apygardos teismui 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pakeitus 2011 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams;

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme;

Klaipėdos miesto teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 5 metams bausme; 2019 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi paleista lygtinai neatlikus 1 metų 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2020 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nutrauktas nuteistosios A. R. priežiūros vykdymas prieš terminą;

Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, A. R. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant jai 3 mėnesių intensyvią priežiūrą ir nustatant įpareigojimus;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje su O. O. įvykdė plėšimą, o A. R. suorganizavo plėšimą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 12 d. 22.30 val. A. R. parengus nusikalstamos veikos planą, t. y. iš anksto žinodama, kad pas jos uošvius A. ir R. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) pufe yra laikomi pinigai, tokią informaciją perdavus M. G. ir O. O., taksi automobiliu (duomenys neskelbtini) visiems nuvykus į (duomenys neskelbtini), A. R. jam ir O. O. parodė savo uošvių A. ir R. R. namą, adresu (duomenys neskelbtini), po ko A. R. pasilikus laukti taksi automobilyje, jis ir O. O. užsidėję nosį ir burną dengiančias kaukes pasibeldė į namo lauko duris, nukentėjusiajam A. R. jas atidarius įsibrovė į nukentėjusiųjų A. ir R. R. namus, jis kumščiu du kartus trenkė A. R. į veidą, ištempė jį į lauką ir pridėjęs peilį prie krūtinės grasino pasmeigti, ranka dar 3-4 kartus sudavė į veido sritį, tuo metu O. O. iš nukentėjusiosios R. R. reikalavo pinigų, o jis, palikęs kieme gulintį nukentėjusįjį A. R., įbėgo į namą ir kambaryje buvusiuose pufuose ieškojo pinigų, bet jų neradęs išėjo, o O. O. toliau reikalaujant pinigų, R. R. jai padavė 420 eurų ir bevertį mobilaus ryšio telefoną, ir taip panaudodami fizinį smurtą bei atėmę galimybę nukentėjusiesiems A. ir R. R. priešintis, pagrobė svetimą turtą - bevertį mobilaus ryšio telefoną ir 420 eurų, kuriuos vėliau taksi automobilyje perdavė A. R., o mobiliojo ryšio telefoną išmetė, tokiu būdu jiems padarydami 420 eurų žalą.

O. O. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje su M. G. įvykdė plėšimą, o A. R. suorganizavo plėšimą, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 12 d. 22.30 val. A. R. parengus nusikalstamos veikos planą, tai yra, iš anksto žinodama, kad pas jos uošvius A. ir R. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pufe yra laikomi pinigai, ji tokią informaciją perdavė M. G. ir O. O., taksi automobiliu (duomenys neskelbtini) visiems nuvykus į (duomenys neskelbtini), jai ir M. G. parodė savo uošvių A. ir R. R. namą, adresu (duomenys neskelbtini), po ko A. R. pasilikus laukti taksi automobilyje, o ji ir M. G. užsidėję nosį ir burną dengiančias kaukes pasibeldė į namo lauko duris, nukentėjusiajam A. R. jas atidarius įsibrovė į nukentėjusiųjų A. ir R. R. namus, M. G. kumščiu du kartus trenkė A. R. į veidą, ištempė jį į lauką ir pridėjęs peilį prie krūtinės grasino pasmeigti, ranka dar 3-4 kartus sudavė į veido sritį, tuo metu ji iš nukentėjusiosios R. R. reikalavo pinigų, o M. G., palikęs kieme gulintį nukentėjusįjį A. R., įbėgo į namą, kambaryje buvusiuose pufuose ieškojo pinigų, bet jų neradęs išėjo, o ji ir toliau reikalavo pinigų, kol R. R. jai padavė 420 eurų ir bevertį mobilaus ryšio telefoną, ir taip panaudodami fizinį smurtą bei atėmę galimybę nukentėjusiesiems A. ir R. R. priešintis, pagrobė svetimą turtą - bevertį mobilaus ryšio telefoną ir 420 eurų, kuriuos vėliau taksi automobilyje perdavė A. R., o mobiliojo ryšio telefoną išmetė, tokiu būdu jiems padarydami 420 eurų žalą.

A. R. iš anksto susitarę ir veikdami grupėje suorganizavo plėšimą, M. G. ir O. O. įvykdė plėšimą, o būtent: ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 12 d. 22.30 val. A. R. parengė nusikalstamos veikos planą, tai yra, iš anksto žinodama, kad pas jos uošvius A. ir R. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pufe yra laikomi pinigai, ji tokią informaciją perdavė M. G. ir O. O., taksi automobiliu (duomenys neskelbtini), visiems nuvykus į (duomenys neskelbtini), M. G. ir O. O. parodė uošvių A. ir R. R. namą, adresu (duomenys neskelbtini), po ko A. R. pasiliko laukti taksi automobilyje, o M. G. ir O. O. užsidėję nosį ir burną dengiančias kaukes pasibeldė į namo lauko duris, nukentėjusiajam A. R. jas atidarius įsibrovė į nukentėjusiųjų A. ir R. R. namus, M. G. kumščiu du kartus trenkė A. R. į veidą, ištempė jį į lauką ir pridėjęs peilį prie krūtinės grasino pasmeigti, ranka dar 3-4 kartus sudavė į veido sritį, tuo metu O. O. iš nukentėjusiosios R. R. reikalavo pinigų, o M. G., palikęs kieme gulintį nukentėjusįjį A. R., įbėgęs į namą kambaryje buvusiuose pufuose ieškojo pinigų, bet jų neradęs išėjo, O. O. toliau reikalaujant pinigų, R. R. jai padavė 420 eurų ir bevertį mobilaus ryšio telefoną, ir taip panaudodami fizinį smurtą bei atėmę galimybę nukentėjusiesiems A. ir R. R. priešintis, pagrobė svetimą turtą - bevertį mobilaus ryšio telefoną ir 420 eurų, kuriuos vėliau taksi automobilyje perdavė A. R., o mobiliojo ryšio telefoną išmetė, tokiu būdu jiems padarydami 420 eurų žalą.

M. G., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog viskas įvyko 2021 m. vasario 12 d. apie 23.00 val. vakaro, jie visi buvo susitikę pas jo draugą namuose, tenai jie išgėrinėjo, tada atėjo A. R., o gali ji jau buvo ten, tiksliai nepamena, ji jiems pasakė, kad yra žmonės turintys jai skolos ir reikia iš jų tuos pinigus paimti. Ji neminėjo, kad tie žmonės yra jos uošviai, po kiek laiko jie ten išvažiavo paimti tų pinigų. Nuvažiavus pas tuos žmones, jis pabeldė į duris, atidarė duris ir įvyko konfliktas, atrodo, kad jis uždavė kelis kartus į veido sritį ir po to kažkaip atsidūrė kieme. Jis turėjo raktus, o prie raktų buvo prikabintas mažas peiliukas, tai gal ir galėjo su tuo peiliuku jam pagrasinti, tiksliai nepamena, nes buvo stipriai išgėręs, visko nepamena, bet galėjo būti, kad pagrasino. Po to palikęs jį kieme jis nuėjo į vidų, ten buvo gal virtuvė, o joje buvo du pufai, tai vieną paėmęs iškraustė, o neradęs pinigų išėjo lauk. Kas toliau vyko, nepamena. Ir po to jie visi išvažiavo namo, kiek pamena, A. buvo paduota kažkiek pinigų, parvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir visi išskirstė, buvo daug žmonių, A. R. buvo, ji ir pasiūlė tuos pinigus paimti, buvo ir O. kartu. O. O. pažinojo jau anksčiau, o A. R. tą vakarą matė pirmą kartą. Nepamena tiksliai kaip A. R. pasakė: ar, kad jie skolingi, ar tenai ji tiesiog pasidėjusi, ir kad nori ji tuos pinigus pasiimti, tiksliai nepamena, nes buvau gana stipriai išgėręs, mano, kad ji pasinaudojo jo girtumu, nes blaivas tikrai būtų nesutikęs. Tą dieną jie vartojo degtinę, buvo išgėrę ne vieną butelį, buvo 7 ar 6 žmonės. Tiesiog dėl girtumo išvažiavo pinigų paimti su A. R. ir O. O., ji ilgai juos įkalbinėjo, kad reikia važiuoti jos pinigų paimti, nuvykus ji ir parodė kur yra tas namas, jie su O. O. nuėjo prie namo, o A. nėjo tikriausiai dėl to, kad jos nepažintų. Ji tik parodė namą, jie ėjo dviese su O., pabeldė, duris atidarė vyriškis, sudavė jam, neatsimena, ką pasakė, bet prasidėjo konfliktas, jis sudavė jam, o jis jam ir tada atsidūrė kieme. Tiksliai visko nepamena, į vidų užėjęs paėmė du pufus, nes buvo A. pasakiusi, kad ten ir bus paslėpti pinigai apie 3000 eurų, ir kad ten jos pinigai, o jie jai jų negrąžina, ji anksčiau buvo ten gyvenusi ir dėl to žinojo, kur galėtų būti paslėpti pinigai. Jis pinigų nerado ir išėjo iš namo, tik du pufus paėmė, bet juos patikrinęs paliko juos ir į vidų daugiau nebuvo grįžęs. Neužilgo išėjo ir O. O. ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nematė, ką O. paėmė, susėdus į automobilį padavė A. R. pinigus, o ji pasakė, kad čia dar per mažai tų pinigų ir kad turėjo būti daugiau. Jam davė 110 eurų ir išsiskirstė. Nepamena, ką dar sakė nukentėjusiajam, bet tikrai turėjo raktus nuo durų ir mažą peiliuką prie raktų, gal ir pagrasino jam su tuo peiliuku, bet sužeisti su juo nemanė, kad pavyktų. Nepamena, kad būtų turėjęs galąstuvą. Galąstuvai namuose, nelabai nešiotųsi tokius daiktus. Kai ėjo į vidų turėjo užsidėjęs kaukę su užrašu, kaukę pirko turguje, nes jas privaloma dėvėti, turėjo ir kepurę užsidėjęs, kiek pamena, ji su snapeliu buvo, nieko neplanavo prieš einant į namą. Jis nesitarė kaip ir ką ten darys nuėję, nepamena visko, tik atsimena, kad nuėjęs pabeldė į duris, A. R. buvo kažką sakiusi, bet negali pasakyti, kas buvo sakyta, nes neatsimena, kas tiksliai buvo sakoma. Galėjo būti, kad jo kepurę po to įvykio rado kieme su jo DNR, nepamena, ar su kepure grįžo į mašiną, galėjo būti, kad ją pametė kieme. Jis neplanavo smurtauti, galvojo paims pinigus ir nebus jokio smurto. Negali atsakyti, kaip jie tą vakarą galvojo užeiti į svetimų žmonių namą ir be smurto kažką paimti. Be pinigų iš namo dar paėmė, berods, mobilų telefoną, jis buvo išmestas per langą, bet nepamena, kas jį išmetė, galėjo būti, kad ir jis. Savo elgesį vertina labai blogai, kiekvieną dieną apie tai pagalvoja. Jeigu būtų buvęs blaivas tikrai niekada nebūtų to daręs, nemato savo šeimos, labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Jo išsilavinimas 12 klasių, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir tuo pačiu metu dirbo, yra vedęs, turi 4 mažamečius vaikus, šiuo metu čia dirba, kiek leidžia galimybės siunčia savo pusę atlyginimo vaikų išlaikymui ir kažkiek nusiskaičiuoja antstoliai. Grįžęs savo vaikus augins pats, nes neplanuoja daugiau nusikalsti. Pripažįstu padaręs nusikaltimą ir po truputį sutinka atlyginti žalą, nes dirba. Dėl žalos atlyginimo nėra susitaręs.

O. O., apklausta teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog kaip ir minėjo M. G., buvo ir šventė pas jo pusbrolį, jų ten buvo daug susirinkusių, išgėrę buvo gana nemažai. A. R. gėrė tuo metu, neatsimena kaip ir kodėl, bet jie grįžo pas jį į namus, išėjo tokia kalba, A. R. sako yra (duomenys neskelbtini) tokie žmonės, kurie jai yra skolingi ir neatiduoda 3000 Eur. Tuo metu pas ją nelabai tų pinigų buvo, tai pagalvojo, kad jeigu jie paims tuos pinigus ir A. R. susigrąžins tuos pinigus, tai duos ir jiems pinigų, tai ir sugalvojo nuvažiuoti. Pasiskambino pažįstamui taksi vairuotojui ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), o daugiau vyko kaip ir minėjo M. G. Pasibeldė į duris, atidarius duris jie išgirdo kad persimetė keliais žodžiais ir tada jau išgirdo triukšmą, prasidėjo muštynės, M. G. sušaukė „O. eik“, tai ji ir įėjo vidun, R. R. pradėjo šaukti „tik nemuškit, tik nemuškit manęs“. Sakė jai, kad jis niekas nemuš, tik parodykit, kur yra pinigai, na ir ji ją tada nusivedė į kambarį, iš po staltiesės ištraukė pinigų, pažiūrėjo, kad ten buvo mažai, tai pasakė, kad čia yra mažai ir kad duotų dar, tai dar padavė pinigų, tuo tarpu M. G. atėjo pas ją į kambarį, kur buvo ji ir R. R. ir jie išėjo. Išėjo ir įsėdo į mašiną, kuris paėmė telefoną negali pasakyti, nes nepamena. Buvo daug išgėrę, gėrė degtinę, dar ir nuo depresijos vaistų buvo išgėrusi, tas protelis nevisiškai ir veikė. Paskui grįžo namo. Bendravo tik tiek, kad įeis, paims pinigus ir išeis, jokių muštynių neplanavo, važiuodami mašinoje tarėsi, kad įeis į vidų pasakys, kad atiduotų ir grąžintų skolą, nes yra skolingi A. R. ir jie išeis. A. R. skundėsi, kad jai neatiduoda pinigų, o jiems girtiems tiek ir užteko, nurodė, kad 3000 Eur skoloje yra. Prisimena, kad paskambino savo pažįstamui taksi vairuotojui ir davė 40 Eur už kelionę, kad nuveš ir parveš, jie važiavo keturiese su vairuotoju: jis, A. R., M. G. ir taksistas, o jo vardas J. Jie kelio nežinojo, kelią rodė A. R., jie neklausėme, kas tie asmenys pas kuriuos važiavo, nes buvo girti. Nuvykę ten jei išlipo su M. G. ir nuėjo prie namo, jis pabeldė į duris, ji laukė lauke, girdėjo pasisveikino, nežino, kaip jie susikibo su A. R., nieko nematė, nes stovėjo lauke, o durys buvo uždarytos, o toliau M. G. sakė „eik“, tai ji ir nuėjo, toliau R. R. pradėjo rėkti „nemuškit“, ji atsakė, kad „nemušime tik parodykite, kur yra pinigai“. Ji pati pinigų neieškojo, padavė jai iš po staltiesės pinigų, pažiūrėjo, kad per mažai, sakė „duokite dar“ ji ir padavė antrą kartą, tada atėjo M. G. ir jie išėjo, paėmė dar telefoną, tik nežino, kuris paėmė. Sutinka visiškai su iškeltu civiliniu ieškiniu, nes žmonėms tikrai buvo šokas, savo elgesį vertina labai blogai, buvo girti ir neadekvatūs, blaivūs būtų to nedarę. Ji neturėjo tų pinigų, visi pinigai paliko pas A. R., ji M. G. davė tik 110 eurų ar 120 eurų, o visus kitus pinigus ji pasiliko pas save. Dar ji sakė tuos pinigus pametusi, paskui vėl atradusi, taip išeina ji tų pinigų liko nemačiusi. Ji padavė A. R. pinigus mašinoje. Kai padavė jai pinigus, A. R. pasakė, kad čia per mažai ir sakė eiti dar kartą ieškoti, bet ji atsakė, kad daugiau neis. Iki to įvykio nežinojo, kad tie žmonės jos uošviai, jiems tik sakė, kad tas vyriškis yra išgeriantis, o moteris sunkiai vaikštanti. Nepamena, ką sakė, iš kur ta skola, galvojo žmonės išsigąs ir paduos patys tuos pinigus ir jie išeis. M. G. buvo su juoda striuke, negirdėjo, kad jis grasintų. Dabar tiksliai nepamena visko, praėjo nemažai laiko, palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Niekada nėra buvusi anksčiau pas nukentėjusiuosius, atrodo, kad namuose buvo pakalbis apie tai, kad A. R. žino, kur yra pinigai padėti, anot jos tie pinigai turėjo būti pufe. Jiems A. R. nurodė, kad pinigai pufuose. Neatsimena, ar nukentėjusios kažką klausė apie pufus. Jos sveikata ir taip jau buvo nekokia, o dabar dar atrado auglį prie akies, blogai mato, dirba nelegaliai, plauna laiptines ir langus, jos nedarbingumas 45 procentų. Labai gailisi nusikaltusi, svaigalai ir A. R. sugundė daryti nusikaltimą, pripažįsta ieškinį visa apimtimi.

A. R. pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltinamojo teise ir teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamųjų M. G. ir O. O. parodymų, nukentėjusiųjų R. R. ir A. R. parodymų ir liudytojų parodymų kaltinamojo M. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, kaltinamosios O. O. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, kaltinamosios A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, o būtent:

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus A. R. veidą ant kaktos dešinės pusės matomas nubrozdinimas ir dešinėje pusėje matoma lūpos žaizda (I t., b. l. 149-154).

2021 m. kovo 31 d. akistata tarp M. G. ir A. R. protokole nurodyta, kad akistatos metu M. G. parodė, kad viską suorganizavo A. R., ji ir pasakė, kur yra laikomi pinigai. Jis su O. ėjo į namą, o A. laukė mašinoje su taksistu. Jie trys – jis, O. ir A. – nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten vyko, nes A. buvo sakiusi, kad tame name yra pinigų – 3200 eurų, jie laikomi pufe. Tame name gyvenančių asmenų A. niekaip neįvardino. Kelią rodė A. Jis trenkė duris atidariusiam vyriškiui, po to pats gavo atgal. O. tuo metu, kol jie mušėsi, stovėjo prie namo, po to kažkuriuo momentu įėjo į namą. Jis irgi kažkuriuo momentu įėjo į namą ir išnešė du pufus, ką name veikė O. nematė, bet vėliau ji turėjo 320 eurų. Kitų daiktų nematė ir neėmė. Paneigė sakęs, kad į namą įeis tyliai kaip katinas ir niekas net neprabus (IV t., b. l. 29-33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.). BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.

Kaltinamieji M. G. ir O. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus. Kaltinamoji A. R. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamųjų M. G. ir O. O. duotus įrodymus patvirtina nukentėjusiųjų R. R. ir A. R. parodymai, liudytojų J. J. ir N. M. parodymai, specialistų išvados, kiti rašytiniai įrodymai.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. R. suorganizavus, o M. G. ir O. O. įvykdžius plėšimą įsibraunant į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą bei atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis pasitvirtino. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. R. nusikaltimo padaryme nedalyvavo, nėjo į nukentėjusiųjų namus ir su jais nebendravo, bet žinodama, kur pas uošvius A. ir R. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikomi pinigai, šią informaciją perdavė kaltinamiesiems M. G. ir O. O., taksi automobiliu su jais nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir parodė uošvių namus, laukė automobilyje, kol kaltinamieji grįš ir perduos pagrobtus pinigus. Iš byloje esančių duomenų matyti, A. R. kelios dienos iki 2021 m. vasario 12 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusiuosius R. R. ir A. R., matė iš kur nukentėjusioji padavė jai pinigų autobuso bilietui. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų R. R. ir A. R. parodymai, liudytojos N. M. parodymai. Liudytojos N. M. parodymai ir byloje gauti rašytiniai duomenys, t. y. žinutės „Messenger“ programoje, patvirtina, kad A. R. planavo iš nukentėjusiųjų pagrobti pinigus. Pagal kaltinamųjų O. O. ir M. G. duotus parodymus juos A. R. įkalbinėjo, kad reikia važiuoti pinigų paimti, nurodė, kur ir kokia suma yra padėta, vėliau parodė uošvių R. R. ir A. R. namą ir laukė kaltinamųjų grįžtant automobilyje. Pagrobtus pinigus kaltinamoji O. O. perdavė A. R. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų M. G. ir O. O. parodymai, liudytojo J. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti tikslesni parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. nurodė, kad kelią jam rodė žodžiu gale sėdėdama A., taip pat A. pasakė, kur sustoti (II t., b. l. 12-13).

Nors kaltinamieji M. G. ir O. O. nurodė, A. R. paminėjo, kad nukentėjusieji jai skolingi, tačiau duodami parodymus kaltinamieji nurodė, kad jiems buvo žinoma, kad pas nukentėjusiuosius pinigai laikomi pufuose, jokio konkretaus pinigų paėmimo pagrindo jie nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu O. O. nurodė, kad A. R. pas ją namuose pasakė, kad ji gyveno pas tokius žmones, kurie turi pinigų, žino, kur juos laiko, ten yra 3000 Eur, moteriai su kojomis blogai, vyriškis alkoholikas, jie įeis ir pasiims ten laikomus pinigus ir išeis. Taip pat parodė, kad A. parodė namą, patvirtino, kad namo viduje yra pufas, kuriame turi būti pinigų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu O. O. nurodė, kad atėjus į taksi pinigus atidavė A., ji pradėjo ant jų rėkti: „čia mažai pinigų, ko daugiau nepaėmėt? Reikėjo prispausti, būtų atidavę“ (III t., b. l. 87-88). M. G. akistatos metu nurodė, kad A. buvo sakiusi, kad tame name yra pinigų – 3200 Eur (IV t., b. l. 29-30). Liudytoja N. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nepamena tiksliai, bet A. ir telefonu, ir vėliau jos namuose nurodė, kad žino, kur pas A. tėvus yra laikomi pinigai (II t., b. l. 62-63), papildomos apklausos metu nurodė, kad A. klausė, ar ji pažįsta kokius žmones, kurie galėtų apvogti A. tėvus (II t., b. l. 66). Pažymėtina, kad savavaldžiavimo atveju vykdomų teisių atsiradimas turi turėti teisėtą ir objektyvų pagrindą. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamoji A. R. planavo įgyvendinti kokią nors jai priklausančią teisę. Pažymėtina, kad kaltinamieji M. G. ir O. O. pas nukentėjusiuosius nuėjo dėvėdami kaukes ir kepures, neprašė iš nukentėjusiųjų jokios tikros ar tariamos skolos A. R. grąžinimo, o reikalavo atiduoti pinigus ir ieškojo jų kaltinamosios A. R. nurodytoje vietoje, t. y. pufuose. Pagal byloje gautus duomenis kaltinamieji nebuvo detaliai suderinę veiklos plano, todėl pripažintina, kad kaltinamoji A. R. nusikalstamos veikos organizavimo stadijoje veikė neapibrėžta tyčia ir nebuvo svarbios priemonės, kurių imsis nusikalstamos veikos vykdytojai.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų M. G. ir O. O. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, o kaltinamosios A. R. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktais, kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, veiką padarė recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis M. G. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 12 kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 284 straipsnį galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; šiuo metu atlieka bausmę (IV t. , b. l. 48-64), administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas (IV t., b. l. 64-67), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (IV t., b. l. 68-69), turi du mažamečius vaikus (IV t., b. l. 78-79).

Skiriant bausmę M. G. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę, todėl už BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė, t. y. 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Šiuo atveju teismas nemato pakankamo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 284 straipsnį paskirta galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežčiausios bausmės pridedant iš dalies švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė subendrina 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį.

O. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktais, kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstamą veiką padarė recidyvistė.

Kaltinamoji O. O. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau teista 8 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta (III t., b. l. 183-195); administracine tvarka per paskutinius 5 metus bausta (III t., b. l. 195-196), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje registruota, nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (III t., b. l. 197-200, IV t., b. l. 1).

Skiriant bausmę O. O. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamosios asmenybę, todėl už BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam artima bausmės vidurkiui bausmė, t. y. 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas O. O. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. ir laikytina, kad ji yra atlikusi dalį bausmės – 48 laisvės atėmimo dienas.

A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktais, kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė ir nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamoji A. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau teista 14 kartų (VI t., b. l. 2-23, IX t., b. l. 36-46); administracine tvarka per paskutinius 3 metus nebausta (VI t., b. l. 32), nuo 2021 m. sausio 11 d. registruota Užimtumo tarnyboje (VI t., b. l. 33), nuo 2021 m. gegužės 10 d. dirba (duomenys neskelbtini) (V t., b. l. 157-159).

Skiriant bausmę A. R. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę, todėl už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jai skirtina artima bausmės vidurkiui bausmė, t. y. 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktą, paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, atidėtas metams, paskiriant 3 mėnesių intensyvią priežiūrą – nustatant pareigą intensyvios priežiūros laikotarpiu neišeiti iš faktinės gyvenamosios vietos laiku nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti A. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje ir paskirti galutinę subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia, kad nagrinėtinu atveju padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 10, 11 straipsnio prasme, yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, kėsintasi į skirtingus objektus, skiriasi padarymo būdas ir padariniai. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. R. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. 15.35 val. ir laikytina, kad ji yra atlikusi dalį bausmės – 44 laisvės atėmimo dienas.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusieji R. R. ir A. R. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 420 Eur turtinės ir kiekvienam po 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo (VII t., b. l. 1). Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nukentėjusieji R. R. ir A. R. pripažinti civiliniais ieškovais (VI t., b. l. 2-3).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus minėtus duomenis, byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad nukentėjusysis A. R. dėl nusikalstamų veiksmų ir patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę, nukentėjusioji R. R. patyrė stresą, pagrįstą baimę ir nesaugumo jausmą. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jų psichologinę būklę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusiojo sužalojimas būtų sukėlęs ilgalaikius padarinius sveikatai, specialistų išvadoje nukentėjusiojo patirti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 163-164). Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisių į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusių asmenų teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalą. Kadangi žala padaryta bendrais veiksmai, jis iš kaltinamųjų priteistina solidariai. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir nukentėjusiesiems R. R. ir A. R. iš kaltinamųjų solidariai priteistina patirta 420 Eur žala, ir kiekvienam po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina kaltinamajam M. G. 2021 m. kovo 19 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (IV t., b. l. 18).

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos kaltinamajai O. O. 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (III t., b. l. 154-157).

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina kaltinamajai A. R. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu pakeista ir 2021 m. spalio 21 d., 2022 sausio 26 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. nutartimis pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (V t., b. l. 106-111).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kepurę, dildę, 2 vnt. svarstyklių, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (IV t., b. l. 108);

– CD-R diskus su bylos duomenimis palikti prie bylos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslintoje pažymoje, nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino M. G. gynėjo dalyvavimo yra 1283,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, jo šeiminę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. G. nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslintoje pažymoje, nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino O. O. gynėjo dalyvavimo yra 1912,18 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, jos nedarbingumą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą O. O. nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslintoje pažymoje, nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino A. R. gynėjo dalyvavimo yra 1366,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, tai, kad ji dirbanti, jos procesinį elgesį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš kaltinamosios A. R. priteistinos iš dalies ir valstybės naudai priteistina 700 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį.

O. O. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 3 (trejų) 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. ir laikyti, kad O. O. yra atlikusi dalį bausmės – 48 laisvės atėmimo dienas.

A. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. ir laikyti, kad A. R. yra atlikusi dalį bausmės – 44 laisvės atėmimo dienas.

Civilinių ieškovų R. R. ir A. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. G., O. O. ir A. R. nukentėjusiųjų naudai 420 Eur turtinės žalos atlyginimo ir R. R. bei A. R. po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš kaltinamosios A. R. valstybės naudai 700 Eur (septynių šimtų eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl teisinės pagalbos teikimo (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti kaltinamajam M. G. 2021 m. kovo 19 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti kaltinamajai O. O. 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti kaltinamajai A. R. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu pakeistą ir 2021 m. spalio 21 d., 2022 sausio 26 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. nutartimis pratęstą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kepurę, dildę, 2 vnt. svarstyklių, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– CD-R diskus su bylos duomenimis palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.