- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-110-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01122-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ir atsakovo A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. R. ir A. R. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1), viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 5 m pločio, 344 kv. m. ploto (servituto kodas 215), pagal 2022-04-23 matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000 (servituto taškai ir koordinatės: (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2), tarnaujantį kelio servitutą 5 m pločio, 344 kv. m. ploto (servituto kodas 215) (toliau – Servitutas); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškovas ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:
1.1. Ieškovas 2014 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SK-2577 įsigijo nuosavybėn Sklypą 2, kartu gavo 1999 m. lapkričio 9 d. Sklypo 2 planą, kuriame parodytas privažiavimo kelias iki Sklypo 2 per valstybės žemės sklypą.
1.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Trakų skyrius 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-3868 informavo, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79, suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris eina tarp žemės sklypų (Sklypo 1 ir sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Sklypo 2. Nurodė, jog atliekant gretimo žemės Sklypo 1 kadastrinius matavimus minėto 5 m pločio bendro naudojimo kelio dalis yra įtraukta į Sklypo 1 ribas. Nustatyta, kad Sklypo 1 konfigūracija neatitinka pirminių matavimų. Dėl minėtų priežasčių Sklypo 2 savininkas negali privažiuoti prie Sklypo 2. Sklype 1 kelio servitutas, suteikiantis teisę ieškovui privažiuoti iki Sklypo 2 nėra nustatytas. Paaiškino, kad servitutas, suformuojant privažiavimo kelią iki Sklypo 2 gali būti nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) nustatytais pagrindais.
1.3. Nepaisant įvairių ieškovo bandymų su atsakovais išspręsti klausimą dėl privažiavimo prie Sklypo 2 (taikiai, administracine tvarka, teisminiu keliu), atsakovai šį klausimą spręsti atsisakė, nesuteikia ieškovui jokių galimybių patekti į jam priklausantį Sklypą 2. Dėl šių priežasčių ieškovas siekia nustatyti Servitutą teismine tvarka.
1.4. Ieškovas reikalauja nustatyti 5 m pločio, 344 kv. m. ploto Servitutą. Tokią savo poziciją grindžia teritorijų planavimo ir kompetentingų nagrinėjamu klausimu institucijų dokumentais.
1.5. Ieškovo vertinimu, kompensacija už Servitutą nepriteistina, nes ieškovas dėl atsakovų veiksmų patiria nuostolius.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. R. ir A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:
2.1. Aplinkybė, kad anksčiau egzistavęs kelias, per kurį buvo patenkama į Sklypą 2, atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus, buvo įtrauktas į Sklypą 1, neatitinka tikrovės. Be to, ji negali būti pagrindui ieškiniui tenkinti. Atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus, joks kelias nebuvo įtrauktas į jį. Tuo tarpu tai ieškovas įrodinėja susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis dokumentais, tačiau šiame procese atsakovai niekada nedalyvavo, neteikė įrodymų, paneigiančių tokius ieškovo tvirtinimus. Tokie įrodymai teikiami šiame teismo procese – orto foto nuotraukos, kaimo žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinys M 1:2000, atsakovų kaimyno N. L. parodymai.
2.2. Ieškovas, pageidaudamas privažiuoti į Sklypą 2, turėtų įsirengti (atsistatyti) įvažiavimą per buvusį kelią, o ne per ten, kur jam patogiau. Tačiau jis pageidauja naudotis atsakovų savo lėšomis įsirengtu privažiavimu, kurio suprojektuojant Sklypą 2 nebuvo.
2.3. Atsakovai įsigijo jokiomis svetimų asmenų teisėmis neapribotą Sklypą 1. Jie saugodami savo privatumą, įsirengė sau naują privažiavimą. Taip pat atitinkamoje Sklypo 1 dalyje yra suprojektavę statinį-stoginę, todėl su ieškovo reikalavimu leisti naudotis Sklypu 1 kategoriškai nesutinka. Ypač, kai ieškovas pageidauja, naudotis Sklypo 1 dalimi, kuri atsakovų lėšomis yra apželdinta medžiais. Medžių iškėlimas ir naujo įvažiavimo įsirengimas atsakovams kainuotų dideles lėšas, kurių ieškovas neketina kompensuoti.
2.4. Atsakovai tam tikru metu siekė susitarti su ieškovu dėl kompensacijos bei leisti jam naudotis Sklypo 1 dalimi, kuri buvo mažesnė nei pageidauja ieškovas. Atitinkamos lėšos būtų panaudotos naujo įvažiavimo įsirengimui ir susitvarkymui. Tačiau ieškovas nesutiko, dėl ko servitutas nebuvo nustatytas.
2.5. Ieškinys turi būti atmestas, nes nėra visų pagrindų servitutui nustatyti: (1) nėra įrodymų, kad atitinkamas kelias turėtų eiti per Sklypą 1, o ne ten, kur atitinkamas kelias buvo praeityje. Aplinkybė, kad tokiu būdu ieškovui būtų patogiau, nėra pagrindas ieškiniui tenkinti; (2) net jei ir būtų įrodyti pagrindai servitutui nustatyti per Sklypą 1, ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, turėtų įrodyti, kad jo prašomas nustatyti servitutas (dydis) yra objektyviai būtinas. Šiuo atveju ieškovas neįrodė ir neįrodinėja, jog būtent toks servitutas jam yra būtinas; (3) ieškovas prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, nors servitutas savo esme yra atlygintinas teisių suvaržymas.
2.7. Pasisakydami dėl kompensacijos už galimai nustatytiną Servitutą, nurodo, kad siekiant apsaugoti privatumą, naujo kelio įsirengimas kainuotų nuo 20 000 Eur, papildomai užaugusių eglių persodinimas kainuotų nuo 3 500-4 000 Eur. Po persodinimo būtų sugadintas kelias, kurio atstatymas galėtų kainuoti iki 3 000 Eur. Po eglių perkėlimo liktų nesutvarkyta aplinka, grunto užvežimas, lyginimas, žolės atsėjimas, preliminariai dar apie 2 000 Eur.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:
3.1. Ieškovas neturi galimybės patekti į Sklypą 2, todėl jam būtina nusistatyti Servitutą.
3.2. Ieškovas siekia naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkai, nustačius servitutą, patirs tam tikrų apribojimų naudotis Sklypu 2. Atsižvelgiant į tai, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra bei į kasacinio teismo praktiką, šioje byloje taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl nuostolių, servituto atsiradusių dėl nustatymo, dydžio bei kompensacijos mokėjimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 5 m pločio, 344 kv. m. ploto (servituto kodas 215), pagal 2022-04-23 matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000 (servituto taškai ir koordinatės: (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį kelio servitutą 5 m pločio, 344 kv. m. ploto (servituto kodas 215). Teismas priteisė iš ieškovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovams A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A.R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) kompensacijos.
5. Teismas nurodė, kad egzistuoja Sklypo 1 ir Sklypo 2 savininkų nesutarimas dėl Servituto nustatymo – minėtų sklypų savininkai nei taikiai, nei administracine tvarka nepriėjo konsensuso dėl Servituto. Egzistuoja būtinumas nustatyti Servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas, t. y. ieškovas, galėtų naudoti Sklypą 2 pagal paskirtį: (1) iš į bylą pateiktų brėžinių, servitutinio plano ir kitų grafinių dokumentų, kuriuose atvaizduoti ginčo sklypai, matyti, kad anksčiau Sklypas 2 buvo pasiekiamas bendro naudojimo kelio, kuris atvaizduotas abrise, pagalba; (2) į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad šiuo metu minėtas bendro naudojimo kelias, kuris atvaizduotas abrise, nėra išlikęs ir ieškovas, naudodamasis juo nebegali pasiekti savo sklypo. Duomenų, kad ieškovas gali kitu būdu pasiekti Sklypą 2 byloje nėra; (3) į bylą pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus yra pakeista Sklypo 1 šiaurinės ribos konfigūracija bei dalis bendro naudojimo kelio, kuris atvaizduotas abrise, yra įskaityta į Sklypo 1 plotą; (4) atsakovai neįrodinėja, kad Sklypą 2 galima pasiekti kitu būdu, kaip bendro naudojimo keliu, kuris atvaizduotas abrise. Tuo tarpu argumentų, kurie, teismo vertinimu, paneigtų šio sprendimo 15.2.2.-15.2.3. punktuose nustatytas aplinkybes, atsakovai nepateikia. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad Servitutas Sklype 1 yra nustatytinas.
6. Teismas, pasisakydamas dėl servituto dydžio (pločio), nurodė, kad viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis). Jeigu jų ir kitų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlymuose. Kitu atveju teismas gali nepatvirtinti siūlyme dėl servituto projektuoto servituto dydžio, jeigu minėtų reikalavimų toks siūlymas neatitiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).
7. Teismas, išnagrinėjęs nustatytino Servituto dydžio (pločio) klausimą, konstatuoja, kad ieškovo prašomas nustatyti Servituto dydis (plotis), t. y. 5 m pločio, 344 kv. m. ploto, yra proporcingas ir pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu: (1) teismas visiškai sutinka su atsakovų teiginiais, kad Servituto dydis (plotis) turi būti įrodytas, tačiau nesutinka su tuo – kad jis nėra įrodytas šioje byloje. Nors ieškovas daugiausiai remiasi ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais ir kompetentingų nagrinėjamu klausimu institucijų raštais, byloje yra paaiškinta, kad servitutinis kelias yra reikalingas transporto priemonėmis pasiekti Sklypą 2; (2) Jei vertinti, kad Servitutas yra reikalingas pasiekti Sklypą 2 išimtinai lengvosiomis transporto priemonėmis, tokiu atveju prašomo nustatyti dydžio (ploto) Servituto pagrįstumas keltų abejonių. Tačiau Sklypas 2 yra kaimo vietovėje ir, nustačius ginčo Servitutą, tai bus vienintelis privažiavimas prie Sklypo 2, o tai reiškia, kad gali atsirasti poreikis pasiekti Sklypą 2 ir specialiąja technika, pavyzdžiui, gaisrinės automobiliu, miškovežiu, traktoriumi ir pan. Tuo tarpu tam atvejui 5 m pločio, 344 kv. m. ploto būtų pakankamas, tačiau ne per didelis. Teismo vertinimu, atsakovai negali paneigti tiek ieškovo, tiek Sklypo 2 specialių poreikių atsiradimo galimybės nelaimės ir (ar) kitu atveju. Be to, nors teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir pasiūlęs byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus, be kita ko, dėl galimai nustatytino Servituto dydžio (pločio) bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovai neįrodinėjo, jų nuomone, tinkamo Servituto dydžio (ploto) ir tokių įrodymų neteikė. Atsakovai viso labo apsiribojo teiginiais, kad ieškovas neįrodė prašomo nustatyti Servituto dydžio (ploto). Teismo vertinimu, nagrinėjamas Servituto dydis (plotis) nėra neproporcingas, juo siekiamiems tikslams, per didelis ar kitaip nepagrįstai suvaržantis atsakovų teises. Atitinkamai, jis yra būtent toks, kad Sklypą 2 Servituto pagalba galės pasiekti lengvieji automobiliai ir, prireikus, specialioji technika, bet ne daugiau. Teismas nustatė 5 m pločio, 344 kv. m. ploto Servitutą.
8. Pasisakydamas dėl kompensacijos priteisimo ir jos dydžio, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju kompensacija už Servituto nustatymą yra priteistina. Šią išvadą teismas padarė išdėstytų motyvų pagrindu: (1) savo esme Servitutas yra atlygintinas; (2) teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti neatlygintinį Servitutą; (3) tai, kad ieškovas galimai patiria nuostolius, negalėdamas naudotis Sklypu 2, sudaro pagrindą reikalauti tokių nuostolių atlyginimo ir (ar) įrodžius jų buvimą, prašyti išskaičiuoti iš priteistinos kompensacijos.
9. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad kompensacija, priteistina už nustatytą Servitutą, sudaro 10 000 Eur. Tokią išvadą teismas padarė šių motyvų pagrindu: (1) teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir pasiūlęs byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus, be kita ko, dėl mokėtinos už Servitutą kompensacijos dydžio bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus; (2) nepaisant šio sprendimo 28.1. punkte nurodytos aplinkybės, ieškovas, teigdamas, kad kompensacija nepriteistina, atsisakė nurodyti ir įrodinėti, jo nuomone, teisingą ir pagrįstą kompensacijos už Servituto nustatymą, dydį. Tuo tarpu atsakovai apytiksliai apibrėžė jų tikėtinai būsimus, nustačius Servitutą, netekimus, tačiau nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų; (3) teismas, įvertinęs principinę ieškovo poziciją, atsakovų nurodytas, tačiau nepagrįstas įrodymais, sumas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad visa atsakovų nurodyta suma, t. y. 28 500–29 000 Eur, yra neproporcinga jų galimiems netekimams, tad ją mažina iki 10 000 Eur; (4) kadangi atsakovai yra įsirengę kelią toje vietoje, kurioje nustatomas Servitutas, jie gavę kompensaciją galės spręsti, ar įsirengti naują kelią ir pasidengti kitus praradimus, ar naudotis tuo pačiu servitutiniu keliu su ieškovu ir nurodyta suma pasidengti augalų persodinimą bei kompensuoti moralinius praradimus. Teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovams priteistina 10 000 Eur kompensacija už Servituto nustatymą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-09-14 sprendimo dalį – dėl kompensacijos iš ieškovo A. M. atsakovams A. R. ir A. R. 10 000 Eur priteisimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Teismo teiginiai nelogiški ir prieštaringi. Teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją, neva, už ateityje reikalingus darbus ir moralinius praradimus. Teismas nurodydamas kompensacijos dydį, nemotyvavo kodėl atsakovams reikia įsirengti naują kelią ir, jeigu įrengiamas naujas kelias, kam reikia taisyti sugadintą ankstesnį kelią, kuris galbūt bus sugadintas persodinant eglutes. Nemotyvuoti teiginiai, kad persodinus egles reikės sutvarkyti aplinką, atvežti gruntą, jį išlyginti ir atsėti žolę bei kokie čia yra atsakovams moraliniai praradimai. Šiuo privažiavimo keliu, kur nustatytas servitutas, naudojasi ir patys atsakovai, o ieškovas nereikalauja iškirsti ar persodinti eglių, nereikalauja kad būtų panaikintas kelio užtvaras, ieškovas neprieštarauja ir sutinka privažiavimo keliu naudotis kartu su atsakovais, ieškovas tik prašo, kad jam būtų suteikta galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei, kad jam būtų perduoti raktai nuo kelio užtvaro.
10.2. Pagal teismų praktiką, vienas iš kriterijų sprendžiant kompensacijos už servitutą dydį yra turto rinkos vertė (2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-248/2017). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo, esančio Trakų r., (duomenys neskelbtini), 1,7574 ha ploto, nuosavybės teise priklausančio atsakovams, vidutinė rinkos vertė 4055 Eur. Teismo nustatyto servituto plotas, kuriuo naudojasi ir atsakovai – 344 kv.m., tai sudaro tik 2 proc. viso žemės sklypo ploto.
10.3. Pagal tinklapio Regia duomenis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,7574 ha ploto, nuosavybės teise priklausančio atsakovams, 2023-01-01 dienai vidutinė rinkos vertė – 9220 Eur.
10.4. Pagal teismų praktiką, gali būti atsižvelgiama į LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą metodiką apskaičiuojant tarnaujančiojo daikto savininkui priteistiną kompensaciją dėl servituto nustatymo. Teikia teismui matininko T. V. parengtą aktą, kuriame matyti, kad pagal nurodytą metodiką apskaičiavus vidutinę rinkos vertę ir servituto plotą, kompensacijos suma sudaro – 90 Eur.
10.5. Kritiškai vertinama teisėjos nagrinėjusios civilinę bylą pozicija, išsakyta 2022-09-08 parengiamojo teismo posėdžio pradžioje, dar nepradėjus bylą nagrinėti iš esmės, į ieškovo atsakovo paaiškinimą kodėl nepavyksta sudaryti taikos sutarties, o būtent, todėl, kad atsakovo A. R. pozicija dėl kompensacijos dydžio nuolat kinta ir paskutinį kartą buvo paprašyta 5000 eurų, teisėja replikavo, kad „dabar išeis daugiau“. Todėl darytina išvada, kad teisėja buvo iš anksto suformavusi nuomonę, kad priteis kompensaciją už servitutą didesnę nei 5000 Eur (2022-09-08 posėdžio garso įrašas).
10.6. A. M. el. paštu gavo Vilniaus apygardos teismo 2023-09-20 raštą Nr. 647-2023, kuriame nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, atlikęs išankstinį tyrimą, išanalizavęs skunde išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad skundo argumentai pasitvirtino – Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2-189-1150/2023, nesilaikė CPK įtvirtintų reikalavimų, kuriais nustatomi teismo baigiamųjų aktų surašymo ir paskelbimo terminai. Teisėjos 2023-09-13 paaiškinime nurodytos aplinkybės savaime nėra tos, kurios pateisintų civilinio proceso įstatymų normų nesilaikymą.
11. Apeliantas (atsakovas) A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas sprendė, jog būtent atsakovai, o ne ieškovas (prašantis nustatyti servitutą) turi įrodyti tinkamą servituto dydį (plotį), nors kaip minėta, ši pareiga teko ieškovui, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Be to, ieškovas turėjo įrodyti, jog būtent tokio ploto ir konfigūracijos servitutas yra objektyviai būtinas. Ieškovas iš vis neįrodinėjo ir neteikė argumentų, dėl ko turėtų būti nustatytas atitinkamo ploto ir konfigūracijos servitutas. Ieškovas apsiribojo tik teiginiais, jog anksčiau buvo 5 metrų pločio kelias, todėl ir patekimas į ieškovui priklausantį sklypą taip pat turi būti nustatomas 5 metrų pločio keliu. Visus sprendime nurodomus argumentus dėl galimai specialaus transporto būtinybės sugalvojo ir surašė teismas savo nuožiūra, taip sukeliant atsakovui abejones ir dėl teismo nešališkumo.
Atsiliepimas
11.2. Atsakovas nurodė, jog ieškovas reikalauja nustatyti 5 metrų pločio 344 kvadratinių metrų ploto kelio servitutą, tačiau nekaip nepagrindžia ir neįrodo, jog būtent tokio pločio ir ploto servitutas yra objektyviai būtinas. Ieškovas reikalauja nustatyti servitutą ir per teritoriją, kurioje auga prieš beveik dvidešimt metų atsakovų pasodintos eglės (ieškovo plane dėl servituto nustatymo, e.b.t. 1, b.l. 94, pažymėtos žaliais rutuliukais). Taip pat atitinkamos eglės yra užfiksuotos šalių į bylą pateiktose fotonuotraukose (e.b.t. 1, b.l. 95-97, 164, t. 2, b.l. 162-167). Nustačius ieškovo reikalaujamą servitutą, turėtų būti iškeliamos 22 arti dvidešimties metų augusios eglės, vietoj to, kad nustatyti servitutą per anksčiau buvusį kelią, kuriame iki šiol jokie medžiai neauga. Tik atitinkamas anksčiau buvęs kelias nuo nenaudojimo yra apaugęs žole. Šias aplinkybes patvirtina ir prie teismui pateiktų paaiškinimų pridėtos fotonuotraukos (e.b.t. 2, b.l. 162-167), kuriose 2023-02-24 užfiksuotas atitinkamas anksčiau buvęs kelias.
11.3. Ant atitinkamo anksčiau buvusio kelio neauga jokie medžiai. Jei ieškovas nuspręstų ginti savo teises ir važinėti per anksčiau buvusį kelią, atsakovas taip pat mielai naudotųsi atitinkamu keliu, todėl jei ir jis galėtų juo naudotis, atsakovas geranoriškai sutiktų ir savo lėšomis prisidėti prie atitinkamo kelio pagerinimo, taip pat, geranoriškai atiduotų kelis kvadratinius metrus į jam priklausantį žemės sklypą patekusio anksčiau buvusio kelio bei savo lėšomis perkeltų atitinkamoje vietoje augančią vieną eglę.
11.4. Teismo sugalvoti argumentai dėl specialaus transporto yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, nei pavirtinantys tokio pločio servituto būtinybę. Atitinkami argumentai gali būti atmesti vien dėl to, jog ir atsakovams priklausančiame sklype pastatyta sodyba randasi kaimo vietovėje, tačiau tai nesudaro jokių kliūčių patekti į jiems priklausančią sodybą nenaikinant pačių atsakovų pasisodintų medžių. Taip pat, atitinkamus medžius atsakovai dėl privatumo pasisodino prieš 20 metų, kai savo lėšomis savo sklype įsirenginėjo naują kelią. Ir per šį, 20 metų laikotarpį, niekada neiškilo objektyvus poreikis platesniam nei atsakovų pačių įsirengtas gerokai siauresnis, nei reikalauja ieškovas, kelias. Tai įrodo, jog objektyviai būtinybės važiuoti ir per prieš 20 metų pasodintus medžius nėra.
11.5. Teismo akcentuojamas specialios paskirties transporto – gaisrinės automobilio, privažiavimo kelio plotis yra reglamentuotas specialiais teisės aktais, ir atitinkamas plotis yra gerokai siauresnis, nei reikalavo ieškovas ir nustatė teismas. Tuo metu kito specialaus transporto kelio plotis nėra reglamentuotas, todėl tikrai negalima teigti, jog įrodytas kelio pločio ir konfigūracijos būtinumas.
11.6. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintinų 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 su vėlesniais pakeitimais, 148.6 punktas numato, jog net ir naujai projektuojamų kelių, skirtų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti, plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m. Tuo metu šioje byloje teismas deklaratyviai sprendė, jog tam reikalingas 5 m pločio kelias.
11.7. Kaip orientyras galėjo būti taikomos Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalyje numatytos tam tikros prezumpcijos kelio servituto pločiui, jei jos nėra aiškiai įvardintos servitutą nustatančiame teisės akte. Įstatymas numato, jog tokiais atvejais laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu.
11.8. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo prašomas nustatyti servituto dydis (plotis), t. y. 5 m pločio, 344 kv. m. ploto, yra proporcingas ir pagrįstas, tuo būdu netinkamai pritaikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypdamas nuo šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamos praktikos.
Šalies argumentai
11.9. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti neatlygintiną servitutą. Šios aplinkybės ypač atsispindi ir iš ieškovės atstovo 2022-03-28 rašytinių paaiškinimų. Tokie ieškovo atstovo kategoriški paaiškinimai buvo išdėstyti 2022-11-23 d. ir 2023-05-03 d. teismo posėdžių metu. Tuo metu atsakovas nurodė, jog jis su ieškiniu nesutinka ir dėl to, jog ieškovas prašo nustatyti būtent neatlygintiną servitutą ir nesutinka kompensuoti jokių atsakovų dėl to patirtų ir patirtinų nuostolių. 2023-05-03 teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, jog ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti neatlygintiną servitutą, atsakovas neįrodinėja savo tikslių dėl to patiriamų nuostolių, o paprasčiausiai prašo tokį reikalavimą atmesti. Visgi, teismas išnagrinėjęs bylą ginčijamame sprendime nurodė, jog ieškinį tenkina pilna apimtimi, nors ir nenustatė neatlygintino servituto, tačiau tuo pačiu priteisė atsakovams iš ieškovo 10 000 Eurų dydžio kompensaciją.
11.10. Ieškovo ieškinys, įskaitant reikalavimą nustatyti neatlygintiną servitutą, buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog valstybei priklausęs 5 metrų kelias, per kurį anksčiau buvo patenkama į jam priklausantį žemės sklypą dėl neteisėtų, pirmiausia, atsakovų ir kitų valstybinių institucijų veiksmų, atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo įtrauktas į atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas. Nepavykus nuginčyti (prokuroras atsisakė reikšti ieškinį ginant viešą interesą, pačio ieškovo ieškinys buvo atmestas dėl naikinamųjų terminų praleidimo) atitinkamų atsakovų ir kitų institucijų neteisėtų veiksmų (valstybės kelio įtraukimo į atsakovų žemės sklypą), jam bent turi būti suteikta teisė neatlygintinai naudotis šiuo buvusiu valstybei priklausiusiu keliu, tokią teisę nustatant teismo sprendimu nustatomu neatlygintinu kelio servitutu.
Atsiliepimas
11.11. Atsakovas į taip suformuluotą ieškinį be kitų aplinkybių atsikirtinėjo ir įrodinėjo, jog ieškovo nurodomos aplinkybės, apie anksčiau buvusio valstybei priklausančio kelio įtraukimą į atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, neatitinka tikrovės. Anksčiau buvęs kelias ėjo virš ir šiuo metu atsakovams priklausančio žemės sklypo registruotų ribų. Atsakovų sklype esantis kelias yra naujas pačių atsakovų savo lėšomis įsirengtas kelias. Todėl ieškovas patekimo klausimą į jam priklausantį žemės sklypą turėtų spręsti pirmiausia per anksčiau buvusį kelią, per kurį buvo patenkama į jam priklausantį žemės sklypą, o ne taip, kaip jam patogiau, per atsakovų savo lėšomis įsirengtą kelią. Ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovas reikalauja neatlygintinai suteikti jam teisę naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu.
11.12. Atsakovas teismui teikė pirminius dokumentus, orto foto medžiagą, kaimyno liudijimą, ir prašė teismo vertinti būtent pirminius įrodymus, o ne dalį jų įvertinusių įvairių institucijų išvadas. Visi ieškovo teikiami raštai buvo surašyti pagal vieno ieškovo (jo profesionalaus atstovo) pateiktus argumentus ir įrodymus, neišklausius atsakovo. Taip pat, atsakovas teikė teismui įrodymus apie tai, jog teismui nustačius ieškovo reikalaujamą servitutą atsakovai neabejotinai patirs žalą, kurios ieškovas nesutinka kompensuoti, dėl ko reikalavimas nustatyti neatlygintiną servitutą negali būti tenkinamas. Tuo metu koks tikslus žalos dydis, atsakovas neįrodinėjo, nes reikalavimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo nebuvo reiškiamas.
Žemesnės instancijos teismas
11.13. Teismas nustatė servitutą, bei priteisė atsakovams kompensaciją, kurios tikslus dydis šalių nebuvo net įrodinėjamas, tokiu būdu peržengdamas ieškovo pareikštus reikalavimus. Jei ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą dėl atlygintinio servituto nustatymo, tuomet atsakovas būtų įrodinėjęs ne tik dėl servituto nustatymo patirsiančią žalą, bet ir jos dydį. Tačiau reikalavimai buvo pareikšti nustatyti neatlygintiną servitutą. Ieškinį tenkinus išėjus už ieškinio ribų buvo priimtas siurprizinis šalims, ypač atsakovui, sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 50 punktas).
11.14. Pagrindinis byloje keltas ginčas, kur yra anksčiau buvęs kelias. Atsakovams priklausančiame žemės sklype ar už jo ribų. Teismas į šį ginčo klausimą aiškiai taip ir neatsakė. Tačiau iš sprendimo visumos galima spręsti, jog teismas sprendė, kad atitinkamas anksčiau buvęs visas kelias yra įtrauktas į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Įprastinėmis aplinkybėmis sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo atitinkamos aplinkybės neturėtų būti svarbios.
11.15. Atsakovams priklausančio žemės sklypo abrisas, neturėjo būti pagrindu spręsti bei apibūdinti su ieškovui priklausančiu žemės sklypu susijusius sprendinius.
11.16. Teismas sprendimo 15.2.1 punkte nurodo, jog tam tikras išvadas daro remdamasis ir servitutiniu planu. Tačiau teismo konstatuotų išvadų tikrai negali patvirtinti servitutinis planas. Servitutinis planas yra ieškovo parengtas dokumentas kaip vienas iš servitutų bylose privalomų parengti dokumentų ieškinio reikalavimams aprašyti (apibudinti). Todėl šioje byloje pateiktas servitutinis planas iš esmės yra sudėtinė ieškinio dalyko (reikalavimo) dalis. Atitinkamas ieškinio dalykas (išdėstytas ir grafiškai) gali tik patvirtinti tik reikalavimų turinį, bet ne kitas byloje nustatinėtinas ir šalių ginčytinas aplinkybes.
11.17. Sprendžiant dėl anksčiau buvusio kelio buvimo vietos, atsakovas prašė ir šiuo metu prašo vertinti ir vadovautis pirmiausia pirminiais įrodymais (projektai, planai, ortofoto medžiaga, ir t.t.) ir juose užfiksuotus duomenimis, o ne kitų asmenų, tokių kaip prokuroras ar trečiojo asmens atstovai, peržiūrėjusių atitinkamus duomenis, vertinimais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo teikiamuose tiek trečiojo asmens, tiek ir prokuratūros dokumentuose, atitinkamų asmenų konstatuotos aplinkybės yra konstatuotos išklausius tik vieną šalį – ieškovą, kuris atitinkamame procese buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, specialiai siekiant gauti sau naudingų duomenų. Atsakovai atitinkamuose procesuose nedalyvavo.
11.18. Ieškovui priklausančio žemės sklypo planas buvo parengtas ir patvirtintas anksčiau už atsakovams priklausančio žemės sklypo planą. Ir būtent atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos besiribojančioje su ieškovo žemės sklypu buvo sutapatintos su ieškovui priklausančio žemės sklypo ribomis jau atsakovams priklausančio žemės sklypo suformavimo metu, o ne vėliau 2006 metais atliekant kadastrinius matavimus, kaip teigia ieškovas, ir jo prašymus nagrinėjusios institucijos. T. y. kaip matyti iš byloje esančio ieškovo žemės sklypo plano (e.b.t. 1, b.l. 23), kuriame užfiksuotos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su šiuo metu atsakovams priklausančiu žemės sklypu žemės sklypo ribų posūkių taškais Nr. nuo 1 iki 3. Atstumas tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškų „1“ ir „2“ yra 19,99 metro, o tarp taškų „2“ ir „3“ 60,96 metro, kas visiškai atitinka tiek pirminį tiek ir po naujai atliktų matavimų atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų ilgius.
11.19. Šiuo metu atsakovams priklausančio žemės sklypo planas, kurį 2006-12-05 parengė inžinierius geodezininkas K. U. po jo atliktų kadastrinių matavimų, ir pirminis žemės sklypo planas. Kaip matyti iš atsakovams priklausančio žemės sklypo planų, atsakovams priklausančio žemės sklypo naujajame plane nurodyta, kad atstumas tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų „1“ ir „2“ (senajame plane ir abrise taškai pažymėti Nr. „6“ ir „7“) nurodytas atstumas 60.96 metro (senajame plane ir abrise 61 m), kurie visiškai atitinka atstumą tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų posūkių taškų Nr. „2“ ir „3“. Tarp atsakovams priklausančio šiuo metu galiojančio plano žemės sklypo ribų posūkio taškų „2“ ir „3“ (senajame plane ir abrise taškai pažymėti Nr. „7“ ir „8“) nurodytas 19.99 mero (senajame plane ir abrise 20 m), kurie visiškai atitinka atstumą tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškų Nr. „1“ ir „2“. Šie atstumų sutapimai akivaizdžiai paneigia tiek ieškovo, tiek ir institucijų teiginius, jog buvo pakeistos atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos 2006 metais atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimus.
11.20. Svarbu ir tai, kad ieškovui priklausančiame plane buvo atvaizduotas ne bendro naudojimo kelias, bet tiesiog numatytas įvažiavimas per valstybinę žemę, kas atsispindi ir ieškovui priklausančiame žemės sklypo plane, kuriame nurodyta, kad sklypas taškuose nuo „1“ iki „3“ ribojasi su valstybinės žemės fondo žeme. Tuo metu anksčiau buvęs bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas tik Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintu Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (e.b.t. 2, b.l. 91-94). Todėl atitinkami kelio sprendiniai nėra atvaizduoti ieškovui priklausančiame plane, kuris parengtas iki atitinkamo įsakymo priėmimo. Galiausiai aplinkybes, jog anksčiau kelias buvo už atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų, patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas atsakovų kaimynas atitinkamoje teritorijoje gyvenantis virš 50 metų N. L.. N. L. sutuoktinei E. L. priklausantis žemės sklypas kaip kaimyninis atsakovams priklausančiam žemės sklypui yra įvardintas Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti, besiribojantis žemės sklypo ribų posūkių taškais nuo Nr. „10“ iki Nr. „11“ (e.b.t. 1, b.l. 163). Teismas visiškai neargumentavo dėl ko atmetė visus šiuos įrodymus ir argumentus, kurie specialiai teismui buvo išdėstyti ir raštu, tuo būdu priimtas ir neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą pažeidžiant CPK 263 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
11.21. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti pilna apimtimi, nustatyti ieškovo reikalaujamo dydžio (pločio) servitutą ir iš ieškovo atsakovams priteisti 10 000 Eur kompensaciją už servituto nustatymą. Negalima sutikti su teismo išvada, jog ieškinys tenkintas pilna apimtimi. Ieškovas prašė jam nustatyti neatlygintiną servitutą. Tuo metu teismas nustatė atlygintiną servitutą ir priteisė atsakovams 10 000 Eur kompensaciją. Todėl ieškovo ieškinys nebuvo tenkintas pilna apimtimi. Konstatavus, kad sprendimas tenkintas ne pilna apimtimi atitinkamai turėtų būti perskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 ir 95 str.).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo sprendimą byloje prašome priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
12.1. NŽT Trakų skyrius 2014 m. spalio 14 d. rašte Nr. 46SD-(14.46.104)-3868 nurodė, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79, suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris eina tarp žemės sklypų (Sklypo 1 ir sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog atliekant gretimo žemės Sklypo 1 kadastrinius matavimus minėto 5 m pločio bendro naudojimo kelio dalis yra įtraukta į Sklypo 1 ribas. Taip pat buvo nurodyta, kad Sklypo 1 konfigūracija neatitinka pirminių matavimų. Dėl minėtų priežasčių Sklypo 2 savininkas negali privažiuoti prie Sklypo 2. Sklype 1 kelio servitutas, suteikiantis teisę ieškovui privažiuoti iki Sklypo 2 nėra nustatytas. Paaiškino, kad servitutas, suformuojant privažiavimo kelią iki Sklypo 2 gali būti nustatomas CK nustatytais pagrindais. Be to NŽT nurodytas aplinkybes patvirtino ir 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūra nutarime konstatuodama, kad po 2006 m. gruodžio 5 d. atliktų Sklypo 1 kadastrinių matavimų, kurių pagrindu priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 2.3.-3510-(79), iš tiesų buvo pakeista ankstesniame šio žemės sklypo plane pažymėta žemės sklypo šiaurės riba ir dėl to į šio sklypo plotą papildomai įtraukta su juo besiribojusio 5 m pločio kelio, pagal ankstesnius dokumentus buvusio už žemės sklypo ribų, dalis. Prokuroro vertinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti pagrįstais NŽT Trakų skyriaus pareiškimo argumentus, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3.-3510-(79) tikslinant Sklypo 1 kadastro duomenis buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. NŽT manymu, ieškovas visiškai įrodė servituto nustatymo būtinybę, todėl atsakovo argumentai, kad servitutas nustatytas be jokio teisinio pagrindo – prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymas.
12.2. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas, teigdamas, kad kompensacija nepriteistina, atsisakė nurodyti ir įrodinėti, jo nuomone, teisingą ir pagrįstą kompensacijos už Servituto nustatymą, dydį. Tuo tarpu atsakovai apytiksliai apibrėžė jų tikėtinai būsimus, nustačius Servitutą, netekimus), tačiau nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų. Sutinka su teismo pozicija, kad nenustačius servituto neatlygintinumo pagrindų, servitutas privalo būti atlygintinas.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašo atsakovo A. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovo A. R. išlaidas už advokato paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (300 Eur). Atsiliepimą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
13.1. ieškovas nereiškė ieškinio reikalavimo dėl servituto atlygintinumo ar neatlygintinumo, todėl atsakovo teiginys apeliaciniame skunde, kad „…ieškovas prašė jam nustatyti neatlygintiną servitutą, bet teismas nustatė atlygintiną servitutą ir priteisė atsakovams 10 000 Eur kompensaciją, todėl ieškovo ieškinys nebuvo tenkintas pilna apimtimi“, yra neteisingas.
13.2. Teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovo prašomas nustatyti Servituro dydis (plotis), t. y. 5 m. pločio, 344 kv. m. ploto, yra proporcingas ir pagrįstas (sprendimo 21 p.). Jei vertinti, kad Servitutas yra reikalingas pasiekti Sklypą 2 išimtinai lengvosiomis transporto priemonėmis, tokiu atveju prašomo nustatyti dydžio (ploto) Servituto pagrįstumas keltų abejonių. Tačiau Sklypas 2 yra kaimo vietovėje ir, nustačius ginčo Servitutą, tai bus vienintelis privažiavimas prie Sklypo 2, o tai reiškia, kad gali atsirasti poreikis pasiekti Sklypą 2 ir specialiąja technika, pavyzdžiui, gaisrinės automobiliu, miškovežiu, traktoriumi ir pan. Tuo tarpu tam atvejui 5 m pločio, 344 kv. m. ploto būtų pakankamas, tačiau ne per didelis (sprendimo 21.2 p.). Teismo vertinimu, atsakovai negali paneigti tiek ieškovo, tiek Sklypo 2 specialių poreikių atsiradimo galimybės nelaimės ir (ar) kitu atveju. Be to, nors teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir pasiūlęs byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus, be kita ko, dėl galimai nustatytino Servituto dydžio (pločio) bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovai neįrodinėjo, jų nuomone, tinkamo Servituto dydžio (ploto) ir tokių įrodymų neteikė. Atsakovai viso labo apsiribojo teiginiais, kad ieškovas neįrodė prašomo nustatyti Servituto dydžio (ploto) (sprendimo 21.3 p.).
13.3. Atsakovai A. R. ir A. R. teismui priešieškinio neteikė, ieškovui A. M. reikalavimo dėl Servituto pločio ir konkrečios Servituto vietos bei kompensacijos nereiškė. Atsakovas A. R. tiesiog teigė, kad kelias jo žemės sklype neturi būti, o turi būti važiuojama už jam priklausančio žemės sklypo ribos, nors jokių rašytinių įrodymų nepateikė ir kitos kelio buvimo vietos nei reikalaujama ieškinyje neįrodė.
13.4. Teismui pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad formuojant ir atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, žemės sklypo šiaurinė riba ribojosi su 5 m. pločio keliu ir tik, kai UAB „Geokada“ inžinierius – geodezininkas K. U. 2006-12-05 neteisingai atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir neteisingai nurodė savo aiškinamajame rašte, kad šiuo atveju, šis kelias yra 4 m. pločio lauko kelias, kuris yra tik iki šio sklypo ir toliau jo nėra, todėl kelio apsaugos zona jam nesustatyta, žemės sklypo savininkai (atsakovai) savo prašyme Trakų rajono žemėtvarkos skyriui paprašė patikslinti kadastrinius duomenis po šių matavimų ir privažiavimo kelio, prie ieškovui A. M. priklausančio žemės sklypo, neliko. Minėtus, neteisingai atliktus, kadastrinius matavimus žemėtvarkos skyrius suderino ir Vilniaus apskrities viršininkas 2008-03-19 priėmė neteisėtą įsakymą Nr. 2.3.-3510-(79). Už klaidingai ir neteisėtai atliktus išvardintus veiksmus, dėl kurių buvo panaikintas privažiavimo kelias, prie ieškovui A. M. priklausančio žemės sklypo, neturėtų būti mokama kompensacija, priešingai, A. M. patiria nepatogumus, nuostolius ir žalą, negalėdamas 18 mėnesių privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pastatų ir yra priverstas susidariusią ginčytiną situaciją spręsti teisminiu keliu, todėl būtent jis įgyja teisę reikalauti kompensacijos.
13.5. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad reikalavimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo nebuvo reiškiamas ir teismas priteisdamas 10 000 eurų kompensaciją išėjo už ieškinio ribų ir buvo priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje nepakeistą; priteisti atsakovui iš ieškovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovas nurodo, jog atsakovai A. R. ir A. R. teismui priešieškinio neteikė, ieškovui A. M. reikalavimo dėl kompensacijos nereiškė. Todėl ieškovo nuomone, teismas neturėjo teisės priteisti atlyginimo už servituto nustatymą. Su atitinkamais ieškovo argumentais nesutinka, nors juose ir yra dalis tiesos. Iš dalies šiuo pagrindu apeliacinį skundą grindžia ir atsakovas, teigdamas, jog teismas išėjo už ieškovo pareikštų reikalavimų ribų. Ieškovas prašė nustatyti neatlygintiną servitutą. Todėl atsakovo nuomone, tai buvo savarankiškas pagrindas ieškiniui dėl servituto nustatymo atmesti, o ne nustatyti servitutą ir priteisti kompensaciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Tuo metu, tokio pobūdžio bylose nereikalaujama iš tarnaujančio daikto savininko reikšti priešieškinį. Todėl šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
14.2. Faktinė aplinkybė ar į atsakovams priklausantį žemės sklypą buvo įtrauktas 5 metrų pločio kelias, kuriuo turėjo būti patenkama iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, turėtų būti nustatyta įvertinus visus byloje esančius įrodymus pagal teismo vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar Vilniaus apygardos prokuratūros nuomonė neprivaloma teismui, nes kitaip būtų pažeistas teismo nepriklausomumo principas. Atskirai galima paminėti, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų išduotas dokumentas ta apimtimi, kiek jame pateiktas faktinių duomenų vertinimas, išdėstyta institucijų subjektyvi pozicija dėl tam tikros situacijos taip pat nelaikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018 47 punktą; 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 39 punktą). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog jo cituojami dokumentai laikytini oficialiais įrodymais. Tokiu būdu apelianto plačiai cituojami kitų asmenų vertinimai neturėtų būti pagrindu apeliaciniam skundui tenkinti. Ypač, kai jie visiškai nesusiję su apeliacinio skundo dalyku.
14.3. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo ieškovo ieškinį atmesti, o ne priteisti jiems kompensaciją. Tačiau jei būtų pagrindas apriboti atsakovų nuosavybės teises (nustatyti servitutą), tokiu atveju už tai turėtų būti kompensuojama atsakovams. Paminėtina, jog atsakovai dar prieš dešimtmetį buvo sutikę suteikti ieškovui atlygintiną servitutą. Šios aplinkybės atsispindi ir 2014-11-10 NŽT Trakų skyriaus surašytame Dėl privažiavimo kelio nustatymo protokole Nr. 46PRT-(14.46.6.) (e.b.t. 1, b.l. 132-133). Atsakovai pagal tuometines vertes ir savo tuometines patirtas išlaidas kelio įrengimui buvo sutarę su ieškovu ir dėl kompensacijos dydžio. Tačiau ieškovas vengė, o vėliau ir atsisakė bei teisiškai neįformino susitarimo, bei nesumokėjo sutartos kompensacijos. Taip pat, ieškovas atsisakė prisidėti prie atsakovų naujai patiriamų išlaidų taisant kelią. Atsakovai privažiavimą (kelią) prie savo sodybos įsirengė buvusioje pievoje tik savo reikmėms, tuo tikslu ir taupydami lėšas, dėl ko jis nebuvo įrenginėjamas pagal kelių įrengimui skirtas taisykles, jog kelias tarnautų pakankamai ilgai. Todėl norint naudotis atitinkamu pačių įsirengtu keliu (jo palaikymui) būtinos papildomos pastovios išlaidos (pvz. atsakovai papildomai išpylė žvirgždą (e.b.t. 1, b.l. 160, 164), pastatė naujus vartus), kurios tiesiogiai priklauso ir nuo kelio naudojimo intensyvumo. Arba turėtų būti iš naujo atliekami kelio klojimo darbai laikantis visų keliams keliamų reikalavimų, tačiau šios išlaidos yra labai didelės.
14.4. Ieškovas reikalauja nustatyti servitutą, kuris automatiškai pažeistų ir atsakovų privatumą. Nustačius ieškovo prašomą servitutą, atsakovams, jog nebūtų pažeidžiamas jų privatumas, teks įsirengti naują kelią, o ieškovas nesutinka padengti jokių atsakovų nuostolių, arba susitaikyti su tuo, kad atitinkamas privatumas iš jų atimamas teismo sprendimu. Todėl teismas pagrįstai vertino ir atsakovų moralinius (privatumo) praradimus. Skirtingai nei nurodo ieškovas, teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio už servitutu nustatymą turi įvertinti ne tik tarnaujančio daikto rinkos kainą (kuri nebuvo nustatyta ir iki šiol nenustatyta), bet ir visa eilę kitų aplinkybių.
14.5. Teismui adresuotuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovų atstovas buvo nurodęs, jog įsirengdami dabartinį kelią atsakovai yra patyrę labai daug išlaidų. Vien per 2022 m. kelio remontui (žvirgždo išpylimas kainavo 3061,30 Eur, e.b.t. 1, b.l. 160, 164, naujų vartų įsirengimas kainavo 1 800 Eur) ir vartams atsakovai išleido beveik 5000 Eur. Byloje yra atsakovams priklausančio žemės sklypo fotonuotraukos. Pirmose su ieškiniu pateiktose fotonuotraukose (e.b.t. 1, b.l. 95-97) užfiksuota kelio būklė buvusi ieškinio pareiškimo metu. Iš jos matyti, jog ant kelio dar nėra išpiltas žvirgždas. Su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje fotonuotraukoje (e.b.t. 1, b.l. 164) užfiksuotas jau išpiltas žvirgždas, o prie paaiškinimų pridedamos fotonuotraukos patvirtino, kad jau yra įrengti ir nauji vartai. Siekiant apsaugoti privatumą naujo kelio įsirengimas šių dienų kainomis turbūt kainuotų nuo 20 000 Eur; papildomai užaugusių eglių persodinimas kainuotų nuo 3 500 – 4 000 Eur. Po persodinimo būtų sugadintas kelias, preliminariai atstatymas galėtų kainuoti iki 3 000 Eur. Po eglių perkėlimo liktų nesutvarkyta aplinka, grunto užvežimas, lyginimas, žolės atsėjimas, preliminariai dar apie 2 000 Eur.
14.6. Ieškovas įsigijo žemės sklypą 2014-03-18 iš to paties asmens kaip ir atsakovai, ir žemės sklypo įsigijimo metu, jis matė (turėjo matyti), jog į atitinkamą sklypą nėra privažiavimo. Ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, sutiko įsigyti žemės sklypą, į kurį nėra teisėto privažiavimo. Todėl galimai mokėjo gerokai mažesnę kainą, nei atitinkamo sklypo rinkos vertė su privažiavimu prie jo. Taigi, ieškovui priklausančio žemės sklypo (visos sodybos) vertės pakitimas dėl galimybės prie jo privažiuoti per atsakovams priklausantį žemės sklypą, taip pat turėtų būti įvertintas sprendžiant dėl servituto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Bylos duomenimis, ieškovas A. M. 2014-03-18 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. SK-2577 įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su pirkimo - pardavimo sutartimi A. M. gavo 1999-11-09 žemės sklypo planą, kuriame parodytas privažiavimo kelias iki žemės sklypo per valstybinę žemę (ieškinio priedas Nr. 3, 4).
18. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2014-10-14 raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-3868 informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius išnagrinėjo A. M. pateiktą prašymą. Informavo, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris eina tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0004:8), esančio (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav. Nurodė, jog atliekant gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. kadastrinius matavimus minėto 5 m. pločio bendro naudojimo kelio dalis yra įtraukta į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Palyginus žemės sklypo ribas po atliktų kadastrinių matavimų su ribomis suprojektuotomis 2000 m. Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija neatitinka pirminių matavimų. Dėl minėtų priežasčių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas A. M. negali privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0004:8). Žemės sklype (kadastro Nr. 7984/0004:198) kelio servitutas, suteikiantis teisę A. M. privažiuoti iki nuosavybės teise valdomo žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat nėra nustatytas. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Nacionalinė žemės tarnyba pakvietė A. M., A. R. ir A. R. (žemės sklypo, kuriuo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į Trakų skyrių aptarti bei bandyti administracine tvarka nustatyti kelio servitutą A. M. sklypui.
19. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2021 m. raštu Nr. 1SS atsakydamas į A. M. 2021-05-31 prašymą „Dėl panaikinto bendro naudojimo kelio“ pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (kadastro Nr. Nr. 7984/0004:8) nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybėje koordinačių sistemoje gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas taip pat atlikus kadastrinius matavimus. Pagal skyriaus pateiktus dokumentus Tarnyba nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 485) ribos yra suprojektuotos Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Trakų rajone“ patvirtintame Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Projekto plane nėra aiškiai (neįskaitomai) nurodyta, su kuo ribojasi suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 485) šiaurinėje dalyje. Projekto autorė J. U. 2002-04-10 paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė žemės sklypo lauko matavimų brėžinį (abrisą), 2002-04-15 parengė žemės sklypo planą. 2002-04-10 akto punkte yra įrašas „sklypas yra prie bendro naudojimo 5 m. pločio kelio“. Abrise grafiškai nurodyta, kad šiaurinėje žemės sklypo dalyje yra 5 m. pločio kelias; plano gretimybių, lentelėje nurodyta, kad tarp ribos posūkio taškų Nr. 8-1 žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su 5 m. pločio keliu. Pagal suformavimo dokumentus nėra duomenų, kad į šiuo žemės sklypo plotą būtų įskaičiuoti keliais užimti plotai.
20. Inžinierius geodezininkas K. U. 2006-12-05 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, paženklino šio žemės sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 ir 2006-12-15 parengė žemės sklypo planą. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys buvo patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3510(79).
21. 2006-12-15 žemės sklypo plane Nr. 198 nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje ribojasi su keliu, kuriuo plotis nenurodytas ir žemės sklypu kadastro Nr. 7984/0004:59.Taip pat grafiškai nurodyta, kad į šį žemės sklypą yra įskaityta kelio dalis (0,0428ha). Inžinieriaus geodezininko K. U. 2006-12-29 parengtoje kadastro duomenų lentelėje „Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę“ nurodytas 0,0428 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro kelių naudmenos. Tokiu būdu patikslinus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad dalis kelio, esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje yra įskaityta į šio žemės sklypo plotą.
22. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2021-10 m raštu Nr. 46SD-(14.46.137E) informavo A. M., kad 2021-07-29 žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tikslinti žemės sklypo ribas administracine tvarka, dėl ko Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos trakų skyrius nutarė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo tikslu atstatyti bendro naudojimo kelią. Vilniaus apygardos prokuratūra 2021-09-10 raštu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones; nustatyti teisės pažeidimai negali būti laikomi viešojo intereso pažeidimu; padarytos ginčo žemės sklypo matavimu klaidos šalintinos suinteresuotų asmenų susitarimu, tikslinant žemės sklypo ribas administracine tvarka, arba teismo keliu, asmens, kurio subjektinė teisė galimai pažeidžiama, reikalavimu.
23. Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 2VJ-79 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2021-08-13 pareiškime „dėl viešojo intereso gynimo“ išdėstytų aplinkybių. Nutarime konstatuota, kad po 2016-12-05 atliktų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kurių pagrindu buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymas Nr. 2.3-3510(79), iš tiesų buvo pakeista ankstesniame šio žemės sklypo plane pažymėta žemės sklypo šiaurės riba ir dėl to į šio žemės sklypo plotą papildomai įtraukta su juo besiribojančio 5 m. pločio kelio, pagal ankstesnius dokumentus buvusio už žemės sklypo ribų. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymas Nr. 2.3-3510(79) buvo priimtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles ir kitus norminius aktus, reglamentuojančius kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo tvarką, teritorijų planavimo detaliųjų ir specialių planų parengimą ir patvirtinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju teisės pažeidimas yra kilęs iš privataus žemės sklypo kadastrinių matavimų klaidų, kurių taisymas nelaikytinas viešuoju interesu; sklypo matavimų klaidos šalintinos ne viešojo intereso gynimo priemonėmis, bet kitais numatytas teisės gynimo būdais, tokiais kaip sklypų savininkų susitarimu dėl sklypų ribų tikslinimo administracine tvarka arba teismo keliu pagal asmens, kurio subjektinė teisė galimai pažeidžiama, ieškinį.
24. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą, reikalaudamas nustatyti atsakovų žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantį kelio 5 m pločio, 344 kv. m. ploto servitutą. Savo poziciją ieškovas iš esmės grindė teritorijų planavimo ir kompetentingų nagrinėjamu klausimu institucijų išvadomis.
25. Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – atlygintino servituto nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl atsakovo A. R. apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliantas (atsakovas) A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl servituto nustatymo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ieškovui neįrodžius servituto nustatymo būtinumo.
27. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.
28. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, todėl nagrinėjant bylą dėl servituto nustatymo pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).
30. Servituto turinys, t. y. savininko turimo daikto naudojimosi teisių apribojimų apimtis, turi būti proporcinga priemonė tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti daikto, dėl kurio servitutas nustatomas, naudojimą pagal paskirtį. Nustatant servitutą visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl servituto atsakovų žemės sklypui nustatymo, sprendė, kad atsakovų žemės sklypui servitutas nustatytinas, nes iš į bylą pateiktų brėžinių, servitutinio plano ir kitų grafinių dokumentų, kuriuose atvaizduoti ginčo sklypai, matyti, kad anksčiau Sklypas 2 buvo pasiekiamas bendro naudojimo kelio, kuris atvaizduotas abrise, pagalba; (2) į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad šiuo metu minėtas bendro naudojimo kelias, kuris atvaizduotas abrise, nėra išlikęs ir ieškovas, naudodamasis juo nebegali pasiekti savo sklypo. Duomenų, kad ieškovas gali kitu būdu pasiekti Sklypą 2 byloje nėra; (3) į bylą pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus yra pakeista Sklypo 1 šiaurinės ribos konfigūracija bei dalis bendro naudojimo kelio, kuris atvaizduotas abrise, yra įskaityta į Sklypo 1 plotą; (4) atsakovai neįrodinėja, kad Sklypą 2 galima pasiekti kitu būdu, kaip bendro naudojimo keliu, kuris atvaizduotas abrise.
32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovų šiaurinės sklypo ribos konfigūracijos neginčijo, taip pat neginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymo Nr. 2.3-3510(79), kuriuo minėti kadastriniai matavimai buvo patvirtinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų žemės sklypo šiaurės ribos konfigūracija nenuginčyta, t. y. laikytina nustatyta ir galiojanti, todėl teritorijų planavimo ir kompetentingų nagrinėjamu klausimu institucijų išvados, kad atsakovų žemės sklypo šiaurės ribos konfigūracija 2006 m. atliktais kadastriniais matavimais buvo pakeista ir į atsakovų žemės sklypą galimai yra įskaityta 0,0428 ha valstybinio kelių ploto neturi teisinės reikšmės nagrinėjant servituto nustatymo klausimą. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir prokuratūra nagrinėjo susiklosčiusią situaciją viešosios teisės aspektu – dėl kadastrinių matavimų galimo netikslumo; šalių ginčas dėl servituto nustatymo nagrinėjamas nebuvo, dėl servituto nustatymo, servituto ploto ir pločio, tuo labiau, dėl kompensacijos dokumentuose pasisakyta nebuvo.
33. Atsakovų pareikšti argumentai ir pateikti įrodymai, kad valstybinis bendro naudojimo kelias buvo už jų sklypų ribų ir yra išlikęs (pirminiai sklypų planai, orto foto medžiaga, liudytojo N. L. parodymai) nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingi tiek, kiek patvirtina (ar paneigia) ieškovo galimybę išvažiuoti iš savo žemės sklypo kitu, neservitutiniu keliu. Teismas šių argumentų ir atsakovų pateiktų įrodymų nenagrinėjo, dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė; teismas apsiribojo išvada, kad pagal į bylą pateiktus planus šiuo metu minėtas bendro naudojimo kelias, kuris atvaizduotas abrise, nėra išlikęs ir ieškovas, naudodamasis juo nebegali pasiekti savo sklypo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nagrinėjamos bylos aspektas liko visiškai neatskleistas. Pažymėtina, kad atsakovų argumentai dėl ieškovo galimybės naudotis kitu, neservitutiniu keliu, taip pat nėra pakankamai konkretūs ir argumentuoti: atsakovai nepateikia tikslių duomenų (tikslaus plano), kur tiksliai randasi išlikęs bendro naudojimo kelias, koks jo teisinis statusas, ar jis išliko valstybiniu bendro naudojimo keliu, ar liko kito privataus žemės sklypo teritorijoje ir pan.
34. Neatskleista ginčo esmė dėl prašomo nustatyti kelio servituto pločio ir ploto. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 5 m. pločio, 344 kv. m. ploto servituto nustatymo, savo reikalavimą iš esmės pagrindė tuo, kad tokio pločio buvo suprojektuotas valstybinis bendro naudojimo kelias, kuris vėliau buvo įskaitytas į atsakovų žemės sklypo plotą. Teismas pripažino, kad tokio pločio ir ploto kelio servitutas yra proporcingas ir pagrįstas, motyvuodamas, kad ieškovo sklypas yra kaimo vietovėje, o tai reiškia, kad gali atsirasti poreikis pasiekti sklypą ir specialiąja technika, pavyzdžiui, gaisrinės automobiliu, miškovežiu, traktoriumi ir pan.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo išvadomis. Bylos duomenimis, prašomas nustatyti kelio servitutas skirtas tarnauti tik ieškovo sklypui, t. y. negali būti vertinamas kaip bendro naudojimo kelias, atitinkamai, neprivalo būti tokio pat pločio ir ploto, kaip ir bendro naudojimo kelias. Pats ieškovas neįrodinėjo, kad jam gali kilti poreikis pasiekti savo žemės sklypą miškovežiu arba kita ypatinga specialiąja technika. Sutiktina, kad teismo išvada dėl servituto ploto ir pločio pagrįsta deklaratyviais argumentais, kurių ieškovas neįrodinėjo. Taigi, aplinkybė, ar 5 m. pločio, 344 kv. m. ploto servituto nustatymas atitiktų abiejų žemės sklypų savininkų teisių ir pareigų pusiausvyros principą liko neatskleista.
Dėl ieškovo A. M. apeliacinio skundo argumentų
36. Apeliantas (ieškovas) A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-09-14 sprendimo dalį – dėl kompensacijos iš ieškovo A. M. atsakovams A. R. ir A. R. 10 000 Eur priteisimo.
37. Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
38. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).
39. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai servitutas nustatytas administraciniu aktu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).
40. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.).
41. Nagrinėjamoje byloje nepavyko nustatyti servituto šalių susitarimu, todėl yra prielaidos spęsti servituto atlygintinumo problemą. Ieškovo argumentas, kad jis siekė nustatyti neatlygintiną servitutą, nes patyrė nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, buvo pagrįstai atmestas pirmosios instancijos teismo. Ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kitoje byloje bendrais žalos atlyginimo pagrindais ir įrodinėti civilinės atsakomybės nustatymo sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimo (padarymo) faktą, žalos dydį ir pan., tačiau ieškovo galimi nuostoliai pagal teismų praktiką nesudaro pagrindo nustatyti neatlygintiną servitutą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindų nustatyti neatlygintiną servitutą byloje nėra.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktas).
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
44. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nurodė, kad jų nuostoliai dėl servituto nustatymo gali sudaryti 28 500–29 000 Eur. Teismas, laikydamas, kad tokia kompensacijos suma yra neproporcinga jų galimiems netekimams, deklaratyviai vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu ją sumažino iki 10 000 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai tinkamai nesuformulavo reikalavimo ir neįrodinėjo savo galimų dėl servituto nustatymo nuostolių – nenurodė ir neįrodinėjo jų žemės sklypo vertės, neįrodinėjo, kiek žemės sklypo vertė sumažėtų servituto nustatymu atveju, nepatikslino, kiek jie patirtų tiesioginių nuostolių dėl servituto nustatymo ir būtinumo persodinti medžius, nepateikė įrodymų, kiek tokių medžių persodinimo darbai kainuotų ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir ši šalių ginčo dalis liko neatskleista.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant servituto nustatymo būtinumą, nustatytino servituto plotį ir plotą, servituto atlygintinumo klausimą. Nenustačius nurodytų aplinkybių, apskųstas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
46. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos esmė liko neatskleista iš dalies ir dėl kategoriškų šalių pozicijų nagrinėjamoje byloje; nors teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą 2023-02-21 nutartimi ir pasiūlė teikti papildomus įrodymus byloje dėl prašomo nustatyti servituto ploto ir pločio, kompensacijos dydžio, šalys ir jų atstovai apsiribojo savo pozicijų byloje atkartojimu ir papildomų įrodymų bei argumentų byloje neteikė.
47. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pareigą pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
48. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl servituto nustatymo ir su servituto nustatymu susijusius klausimus, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalims nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovo A. M. ir atsakovo A. R. apeliacinius skundus iš dalies tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.