- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-1493-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01122-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. M. ir apeliantų (trečiųjų asmenų) D. J. ir E. V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-429-1194/2025 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. R. ir A. R. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D.J., E. V. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismui ieškovas A. M. pateikė patikslintą ieškinį (DOK-15917), kuriuo prašo nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1, atsakovų sklypas), viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 3,5 m pločio, 246 kv. m (servituto kodas 215), pagal 2024 m. kovo 6 d. matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000 (servituto taškai ir koordinatės: taškas Nr. 19: x6056574.45 y554331.50; taškas Nr. 20: x6056577.96 y554331.67; taškas Nr. 21: x6056576.39 y554343.00; taškas Nr. 22 x6056574.88 y554359.92; taškas Nr. 23 x6056572.35 y554383.15; taškas Nr. 24x6056571.14y554400.05; taškas Nr. 25 x6056568.09 y554405.96; taškas Nr. 26 x6056567.65 y554399.80; taškas Nr. 27 x6056568.86 y554382.82; taškas Nr. 28 x6056571.40 y554359.57; taškas Nr. 29 x6056572.91 y554342.60), o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2, ieškovo sklypas), tarnaujantį kelio servitutą 3,5 m pločio, 246 kv. m. ploto (servituto kodas 215) (toliau – servitutas); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškovas ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas 2014 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SK-2577 įsigijo nuosavybėn Sklypą 2, kartu gavo 1999 m. lapkričio 9 d. Sklypo 2 planą, kuriame parodytas privažiavimo kelias iki Sklypo 2 per valstybinę žemę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Trakų skyrius 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-3868 informavo, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79, suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris eina tarp žemės sklypų (Sklypo 1 ir sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog atliekant gretimo žemės Sklypo 1 kadastrinius matavimus minėto 5 m pločio bendro naudojimo kelio dalis yra įtraukta į Sklypo 1 ribas. Nustatyta, kad Sklypo 1 konfigūracija neatitinka pirminių matavimų. Dėl minėtų priežasčių Sklypo 2 savininkas negali privažiuoti prie Sklypo 2. Sklype 1 kelio servitutas, suteikiantis teisę ieškovui privažiuoti iki Sklypo 2 nėra nustatytas. Paaiškino, kad servitutas, suformuojant privažiavimo kelią iki Sklypo 2 gali būti nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) nustatytais pagrindais. Nepaisant įvairių ieškovo bandymų su atsakovais išspręsti klausimą dėl privažiavimo prie Sklypo 2 (taikiai, administracine tvarka, teisminiu keliu), atsakovai šį klausimą spręsti atsisakė, nesuteikia ieškovui jokių galimybių patekti į jam priklausantį Sklypą 2. Dėl šių priežasčių ieškovas siekia nustatyti servitutą teismine tvarka. Ieškovas reikalauja nustatyti 3,5 m pločio, 246 kv. m. ploto Servitutą. Tokią savo poziciją grindžia teritorijų planavimo ir kompetentingų nagrinėjamu klausimu institucijų dokumentais.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad aplinkybė, kad anksčiau egzistavęs kelias, per kurį buvo patenkama į Sklypą 2, atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus, buvo įtrauktas į Sklypą 1, neatitinka tikrovės. Be to, ji negali būti pagrindu ieškiniui tenkinti. Atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus, joks kelias nebuvo įtrauktas į jį. Tuo tarpu tai ieškovas įrodinėja susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis dokumentais, tačiau šiame procese atsakovai niekada nedalyvavo, neteikė įrodymų, paneigiančių tokius ieškovo tvirtinimus. Tokie įrodymai teikiami šiame teismo procese – orto foto nuotraukos, kaimo žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinys M 1:2000, atsakovų kaimyno N. L. parodymai. Ieškovas, pageidaudamas privažiuoti į Sklypą 2, turėtų įsirengti (atsistatyti) įvažiavimą per buvusį kelią, o ne per ten, kur jam patogiau. Tačiau jis pageidauja naudotis atsakovų savo lėšomis įsirengtu privažiavimu, kurio suprojektuojant Sklypą 2 nebuvo. Atsakovai įsigijo jokiomis svetimų asmenų teisėmis neapribotą Sklypą 1. Jie saugodami savo privatumą, įsirengė sau naują privažiavimą. Taip pat atitinkamoje Sklypo 1 dalyje yra suprojektavę statinį-stoginę, todėl su ieškovo reikalavimu leisti naudotis Sklypu 1 kategoriškai nesutinka. Atsakovai tam tikru metu siekė susitarti su ieškovu dėl kompensacijos bei leisti jam naudotis Sklypo 1 dalimi, kuri buvo mažesnė nei pageidauja ieškovas. Atitinkamos lėšos būtų panaudotos naujo įvažiavimo įsirengimui ir susitvarkymui. Tačiau ieškovas nesutiko, dėl ko servitutas nebuvo nustatytas. Ieškinys turi būti atmestas, nes nėra visų pagrindų servitutui nustatyti: nėra įrodymų, kad atitinkamas kelias turėtų eiti per Sklypą 1, o ne ten, kur atitinkamas kelias buvo praeityje. Aplinkybė, kad tokiu būdu ieškovui būtų patogiau, nėra pagrindas ieškiniui tenkinti. Net jei ir būtų įrodyti pagrindai servitutui nustatyti per Sklypą 1, ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, turėtų įrodyti, kad jo prašomas nustatyti servitutas (dydis) yra objektyviai būtinas. Šiuo atveju ieškovas neįrodė ir neįrodinėja, jog būtent toks servitutas jam yra būtinas. Ieškovas prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, nors servitutas savo esme yra atlygintinas teisių suvaržymas. Siekdami išlaikyti savo privatumą, atsakovai bus priversti savo žemės sklype įsirengti naują kelią, kuriuo galės naudotis tik jie vieni, tuo pat metu paliekant jų pačių lėšomis įsirengtą kelią naudotis servituto turėtojui. Taip pat, siekdami privatumo, atsakovai turės keisti šiuo metu galiojančius projektinius sprendinius (keisti suprojektuotas automobilių parkavimo vietas, stoginės įrengimo vietą, sklypo užstatymo vietą ir t.t.), kas taip pat sąlygos papildomas išlaidas.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra. Atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas neturi galimybės patekti į Sklypą 2, todėl jam būtina nusistatyti servitutą. Ieškovas siekia naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkai, nustačius servitutą, patirs tam tikrų apribojimų naudotis Sklypu 2. Atsižvelgiant į tai, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra bei į kasacinio teismo praktiką, šioje byloje taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl nuostolių, servituto atsiradusių dėl nustatymo, dydžio bei kompensacijos mokėjimo tvarkos.
4. Trečiasis asmuo E. V. J. pateikė atsiliepimą byloje. Nurodė, kad palaiko ieškovo poziciją, jog servitutas turi būti nustatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype. Atsakovo teiginiai apie neva būtinybę įrengti naują kelią tėra gynybinė pozicija. Anksčiau ieškovas į savo sklypą patekdavo būtent per atsakovų sklypą pačių atsakovų leidimu ir tai niekaip nepažeisdavo atsakovų privatumo. Ieškovo sklype yra pastatytas namas, tad akivaizdu, kad turėjo būti važiuojama iki ieškovo sklypo per atsakovų sklypą. Kiek žinoma trečiajam asmeniui, ieškovui buvo uždrausta naudotis atsakovų žemės sklypu tik tada, kai kilo nesutarimas dėl kompensacijos. Servitutinis kelias turi eiti per atsakovų sklypą, nes tai būtų mažiausiai kitų asmenų interesus varžantis ir ekonomiškai racionaliausias sprendimas. Ieškovo prašomoje nustatyti servituto vietoje kelias bet kokiu atveju jau įrengtas beveik visoje atkarpoje, todėl nustačius servitutą per trečiojo asmens žemės sklypus turės būti tiesiamas naujas kelias. Iš ieškovo parengto servituto plano matyti, kad atsakovų sklype servituto ilgis būtų 67,44 m. Tuo tarpu pasinaudojant regia.lt atstumo matavimo įrankiu matyti, kad trečiojo asmens žemės sklypuose servitutas sudarytų apie 95 m. Trečiojo asmens sklype servitutas negali būti nustatomas ties sklypo riba, kadangi yra nustatytos elektros kabelių apsaugos zonos, saugančios požeminį elektros kabelį. Būtų visiškai nelogiška ir neracionalu kelią įrengti virš požeminio kabelio (pavyzdžiui, kilus poreikiui atkasti kabelį būtų sugadintas kelias ir jis turėtų būti įrengiamas iš naujo).
5. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad palaiko ieškovo ir trečiojo asmens E. V. J. poziciją, jog servitutas turi būti nustatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype. Taip pat palaiko trečiojo asmens E. V. J. procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) patikslintą ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:
7.1. Teismas nustatė, jog iš esmės byloje ginčo nekilo, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra privažiavimo ir ieškovo sklypui (kaip viešpataujančiam daiktui) naudoti nėra nustatyti jokie servitutai.
7.2. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo sklypas ribojasi ne tik su atsakovų sklypu, tačiau ir trečiųjų asmenų E. V. J. (taip pat ir P. J. paveldėtoja) ir D. J. (P. J. paveldėtojas) sklypu, taip pat su Alsako ežeru.
7.3. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, o tai yra objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą tam, kad ieškovas galėtų naudotis savo žemės sklypu, t. y. ieškovas neturi galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kaip tik nustačius servitutą viename iš gretimų žemės sklypų (atsakovų arba trečiųjų asmenų priklausančiuose žemės sklypuose).
7.4. Taip pat teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
7.5. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas atsakovų šiaurinės sklypo ribos konfigūracijos neginčijo, taip pat neginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 2.3-3510(79), kuriuo minėti kadastriniai matavimai buvo patvirtinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovų žemės sklypo šiaurės ribos konfigūracija nenuginčyta, t. y. laikytina nustatyta ir galiojanti, todėl teritorijų planavimo ir kompetentingų nagrinėjamu klausimu institucijų išvados, kad atsakovų žemės sklypo šiaurės ribos konfigūracija 2006 m. atliktais kadastriniais matavimais buvo pakeista ir į atsakovų žemės sklypą galimai yra įskaityta 0,0428 ha valstybinio kelių ploto neturi teisinės reikšmės nagrinėjant servituto nustatymo klausimą.
7.6. Teismas nustatė, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu, reikalavimą nustatyti servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype grindė išimtinai tik ta aplinkybe, kad atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus yra pakeista Sklypo 1 šiaurinės ribos konfigūracija bei dalis bendro naudojimo kelio, kuris atvaizduotas abrise, yra įskaityta į Sklypo 1 plotą. Todėl teismas sprendė, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjant servituto nustatymo klausimą.
7.7. Teismas nurodė, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad tik nustačius servitutą atsakovų žemės sklype būtų galima normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, nes servituto nustatytas trečiųjų asmenų sklypuose yra negalimas arba pareikalautų neproporcingai didelių sąnaudų, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo, nepateikė apskritai jokių įrodymų dėl patekimo į jo sklypą per tretiesiems asmenims priklausančius sklypus.
7.8. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad byloje jo prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis ir racionaliausias būdas jam patekti į savo sklypą, t. y. ieškovas tik apsiribojo argumentais, kad tretieji asmenys nesutinka, jog per jų sklypus būtų nustatytas servitutas, tačiau teismas pažymėjo, kad ir atsakovai taip pat nesutinka, kad per jų sklypą būtų nustatytas servitutas ieškovui patekti į savo sklypą.
7.9. Teismas akcentavo, jog esant galimybei servitutą nustatyti dvejais būdais, ieškovas turėjo įrodyti, kad jo prašomas servitutas yra racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė normaliomis sąlygomis ieškovui naudotis žemės sklypu.
7.10. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kad per trečiųjų asmenų sklypus servitutinis kelias į ieškovo sklypą neįmanomas, o šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas.
7.11. Teismas nustatė, jog tretieji asmenys paaiškino, kad siekiant nustatyti servitutą per trečiojo asmens sklypus - servitutas būtų ilgesnis ir turėtų eiti per du sklypus, be to, trečiojo asmens sklype servitutas negali būti nustatomas ties sklypo riba, kadangi yra nustatytos elektros kabelių apsaugos zonos, saugančios požeminį elektros kabelį (regia.lt duomenys).
7.12. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad nėra draudžiama atlikti kelio tiesimo darbus elektros tinklų apsaugos zonose, tik reikia gauti atitinkamą leidimą. Taigi teismas sprendė, jog tretieji asmenys turėtų gauti minėtą pritarimą, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas servitutą nustatyti atsakovų sklype.
7.13. Teismas iš trečiųjų asmenų pateiktų regia.lt duomenų nustatė, jog bendrojo naudojimo kelias, kuris veda prie atsakovų sklypo, taip pat persidengia su elektros tinklų apsaugos zonomis, todėl byloje nesant elektros tinklų savininko ar valdytojo atsisakymui leisti atlikti minėtoje elektros tinklų apsaugos zonoje darbus, reikalingus keliui įrengti ar atkurti, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje vietoje servitutinis kelias eiti negali ar turėtų būti atitrauktas nuo trečiųjų asmenų sklypo ribos.
7.14. Be to, teismas sprendė, kad net ir preliminarus servituto ilgis trečiųjų asmenų sklypuose nėra ženkliai didesnis už ieškovo prašyto nustatyti servituto ilgį (ilgesnis apie 27 m).
7.15. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad trečiųjų asmenų D. J. ir E. V. J. sklypuose nėra jokių pastatų, niekas negyvena, todėl kitų asmenų privatumas nebūtų pažeistas, priešingai nei nustačius ieškovo prašomą servitutą atsakovų sklype, nes tuomet ieškovas važiuotų netoli atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, kas turėtų įtakos jų privatumui ir ramybei.
7.16. Be to, teismas įvertino ir tai, jog atsakovo teigimu, atsakovai turės keisti šiuo metu galiojančius projektinius sprendinius (keisti suprojektuotas automobilių parkavimo vietas, stoginės įrengimo vietą, sklypo užstatymo vietą ir t.t.), kas taip pat sąlygos papildomas išlaidas.
7.17. Teismas vertino, jog ieškovas pareigos įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, neįvykdė ir tokių aplinkybių byloje neįrodė, o vien ta aplinkybė, kad patekimas į ieškovo sklypą per atsakovų sklypą yra patogesnis, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu (DOK-12603) prašo panaikinti 2025 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-429-1194/2024 ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti ir nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų sklypas), viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 3,5 m pločio, 246 kv. m (servituto kodas 215), pagal 2024 m. kovo 6 d. matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000 (servituto taškai ir koordinatės: taškas Nr. 19: x6056574.45 y554331.50; taškas Nr. 20: x6056577.96 y554331.67; taškas Nr. 21: x6056576.39 y554343.00; taškas Nr. 22 x6056574.88 y554359.92; taškas Nr. 23 x6056572.35 y554383.15; taškas Nr. 24 x6056571.14 y554400.05; taškas Nr. 25 x6056568.09 y554405.96; taškas Nr. 26 x6056567.65 y554399.80; taškas Nr. 27 x6056568.86 y554382.82; taškas Nr. 28 x6056571.40 y554359.57; taškas Nr. 29 x6056572.91 y554342.60), o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovo sklypas), tarnaujantį kelio servitutą 3,5 m pločio, 246 kv. m. ploto (servituto kodas 215); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Nesutinka su teismų pozicija, kad ieškovas atsakovų šiaurinės sklypo ribos konfigūracijos neginčijo, taip pat neginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 2.3-3510(79), kuriuo minėti kadastriniai matavimai buvo patvirtinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Nes Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-04-05 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-646-424/2022, pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. R., A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo UAB „Geokada“ dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymo „Dėl pil. A. R. ir A. R. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Glitų kaime, Trakų rajone, kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. 2.3-3510-(79) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), plano, suderinto 2008-03-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje, panaikinimo ir nusprendė bylą dalyje dėl žemės sklypo plano ir jo suderinimo panaikinimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
8.2. Pažymi, kad atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir surašant 2006-12-05 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (dabar nuosavybės teise priklauso A. M.) nebuvo supažindintas su žemės sklypo parengtu planu ir į sklypo paženklinimą kviestas nebuvo (paženklinimo akto 5 punktas).
8.3. Teiktoje teismui žemės sklypų schemos ištraukoje (iš Regia.lt), matyti, kad tarp privačia nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų yra palikta, valstybei priklausanti, žemė, skirta valstybiniam bendro naudojimo keliui. Ši valstybinė žemė, pagal dabartinę situaciją, yra iki žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o toliau iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir iki ežero Alsakys, valstybinės žemės skirtos keliui nėra.
8.4. Mano, kad formuojant ir atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, žemės sklypo šiaurinė riba ribojosi su 5 m pločio keliu ir tik, kai UAB „Geokada“ inžinierius – geodezininkas K. U. 2006-12-05 neteisingai atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir neteisingai nurodė savo aiškinamajame rašte, kad šiuo atveju, šis kelias yra 4 m. pločio lauko kelias, kuris yra tik iki šio sklypo ir toliau jo nėra, todėl kelio apsaugos zona jam nesustatyta, todėl minėtus neteisingai atliktus kadastrinius matavimus žemėtvarkos skyrius suderino ir Vilniaus apskrities viršininkas 2008-03-19 priėmė neteisėtą įsakymą Nr. 2.3.-3510-(79).
8.5. Nesutinka su teismų pozicija, kad teritorijų planavimo ir kompetentingų nagrinėjamu klausimu institucijų išvados, kad atsakovų žemės sklypo šiaurės ribos konfigūracija 2006 m. atliktais kadastriniais matavimais buvo pakeista ir į atsakovų žemės sklypą galimai yra įskaityta 0,0428 ha valstybinio kelių ploto ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjant servituto nustatymo klausimą.
8.6. Nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ieškovo atstovas teismo posėdžio metu reikalavimą nustatyti servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype grindė išimtinai tik ta aplinkybe, kad atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus yra pakeista Sklypo 1 šiaurinės ribos konfigūracija bei dalis bendro naudojimo kelio, kuris atvaizduotas abrise, yra įskaityta į Sklypo 1 plotą.
8.7. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2024-02-13 nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-110-340/2024, 34 p. nurodė, jog ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 5 m. pločio, 344 kv. m. ploto servituto nustatymo, savo reikalavimą iš esmės pagrindė tuo, kad tokio pločio buvo suprojektuotas valstybinis bendro naudojimo kelias, kuris vėliau buvo įskaitytas į atsakovų žemės sklypo plotą. Teismas pripažino, kad tokio pločio ir ploto kelio servitutas yra proporcingas ir pagrįstas, motyvuodamas, kad ieškovo sklypas yra kaimo vietovėje, o tai reiškia, kad gali atsirasti poreikis pasiekti sklypą ir specialiąja technika, pavyzdžiui, gaisrinės automobiliu, miškovežiu, traktoriumi ir pan.
8.8. Be to, iš matininko T. V. 2024-03-06 parengto žemės sklypo servituto nustatymo plano matyti, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su P. J. ir E. V. J. priklausančiu žemės sklypu ir jokio tarpo, valstybinės žemės tarp minėtų žemės sklypų nėra palikta ir jokio bendro naudojimo kelio ten būti negali. Taip pat P. J. ir E. V. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų žemės sklypo plane joks kelias nėra nurodytas.
8.9. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas jokių pagrindžiančių įrodymų apie kelio buvimą kitoje vietoje nepateikė ir teismas tai pripažino, t. y. „atsakovai objektyvių įrodymų, kad anksčiau buvęs bendro naudojimo kelias yra išlikęs ir juo būtų galima patekti į ieškovo sklypą nepateikė“.
8.10. Ieškovas pageidauja naudotis tuo keliu, kuriuo visada ir naudojosi, kol daugiau kaip prieš 2 metus atsakovai pakeitė kelio užtvaro spyną ir nuo tada ieškovas negali patekti į jam, nuosavybės teise, priklausantį žemės sklypą per visada buvusį kelią.
8.11. Pažymi, kad teismo sprendimo 23 p. nurodytas teiginys: „Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, savo atsikirtimus grindė aplinkybe, kad atsakovai įsirengė naują kelią tik jiems priklausančio žemės sklypo ribose“ yra neteisingas ir nepagrįstas.
8.12. Mano, kad atsakovams galiojančius projektinius sprendinius keisti nėra jokios būtinybės ir jiems įrengti kelią kitoje vietoje netikslinga. Atsakovai šiuo metu naudojasi keliu, kuriuo anksčiau naudojosi ir ieškovas bei privažiuoja prie gyvenamojo namo trumpiausiu keliu (gyvenamasis namas yra žemės sklypo šiaurinėje dalyje - viršuje).
8.13. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra įrodymai apie bendro naudojimo kelio buvimo vietą, kurioje ir prašoma nustatyti kelio servitutą. Kitų įrodymų, apie bendro naudojimo kelio buvimą kitoje vietoje, nėra. Remiantis byloje turimais įrodymais, ieškovas procesiškai negalėjo teikti du skirtingus kelio servituto variantus, reikšti skirtingus reikalavimus skirtingiems atsakovams – žemės sklypų savininkams.
Atsiliepimas
9. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (DOK-17024) ir prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir palikti 2025 m. vasario 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovas neįrodė, kad byloje jo prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis ir racionaliausias būdas jam patekti į savo sklypą.
9.2. Kaip matyti iš ieškovo žemės sklypo plano, jame kaip kelias nėra įvardinta jokia gretimybė. Nors tiek iš projekto, tiek iš abriso, tiek iš ortofoto medžiagos, taip pat liudytojo N. L. parodymų matyti, jog atitinkamas natūroje buvęs kelias egzistavo daugiau kaip 50 metų, tik iki 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79 patvirtinto Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, jam nebuvo suteiktas joks teisinis statusas.
9.3. Nei prokurorui, nei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu Aplinkos ministerijos) nesuteikta teisė išspręsti ginčą kur anksčiau natūroje buvo kelias, tokia teisė yra suteikta tik teismui.
9.4. Atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2002-07-29 įsakymu Nr. 3031-79, remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintu Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Atsakovams priklausančio žemės sklypo suformavimo metu parengtame atsakovams priklausančio žemės sklypo plane nebuvo pažymėtos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, tačiau buvo nurodyti žemės sklypo kraštinių ilgiai tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų bei gretimybės, kurios idealiai sutampa su ieškovui priklausančio žemės sklypo ribomis.
9.5. Be to, šiuo metu atsakovams priklausančio žemės sklypo planas, kurį 2006-12-05 parengė inžinierius geodezininkas K. U. po jo atliktų kadastrinių matavimų, patvirtina, jog atstumai tarp atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų posūkio taškų, kurie ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, iš esmės nepakito.
9.6. Taigi po ieškovo akcentuojamų atliktų atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurių metu tariamai buvo įtrauktas į atsakovams priklausantį žemės sklypą valstybinės reikšmės kelias, su ieškovu besiribojančioje žemės sklypo dalyje atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos iš esmės nepakito.
9.7. Atitinkamuose žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyta, jog joks kelių plotas nėra įtrauktas į atsakovams priklausančio žemės sklypo naudmenas.
9.8. Iš atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto matome, jog jame nurodyta, kad paženklintame žemės sklype nėra jokių kitiems asmenims ir valstybei priklausančių įsiterpusių žemės naudmenų, o žemės „sklypas yra prie bendro naudojimo 5 m pločio kelio“.
9.9. Atsižvelgiant į tai, jog dalis kelio buvo panaikinta, atsakovai įsirengė naują kelią savo žemės sklypo ribose iki jame pastatytos sodybos. Naujai įrenginėjamas kelias yra užfiksuotas ir iš tinklapio www.geoportal.lt gautoje orto foto medžiagoje. Tačiau tai nėra bendro naudojimo kelias, kaip jį įvardija ieškovas.
9.10. Į atsakovams priklausantį žemės sklypą ir atitinkamai jo kadastro duomenis yra įtrauktas šis naujai atsakovų lėšomis įsirengtas kelias ir jo plotas, o ne tariamai anksčiau buvęs kelias, kuris tariamai buvo įtrauktas į atsakovų žemės sklypą atliekant kadastrinius matavimus 2006 metų pabaigoje.
9.11. Pažymi, kad po 2006 metais atliktų kadastrinių matavimų atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas padidėjo tik 74 kv. m, t. y. nuo 17 500 iki 17 574, todėl ir šie duomenys patvirtina, jog tikrai ieškovo prašomas nustatyti servitutas, nebuvo anksčiau buvęs tokio ploto kelias, kuris tariamai buvo įtrauktas į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Jei buvęs kelias būtų įtrauktas į atsakovams priklausantį žemės sklypą, atsakovų žemės sklypo plotas turėtų padidėti ne mažiau kaip 344 kv. m.
9.12. Svarbu ir tai, kad ieškovui priklausančiame plane buvo atvaizduotas ne bendro naudojimo kelias (kaip teigia ieškovas), bet tiesiog numatytas įvažiavimas per valstybinę žemę, kas atsispindi ir ieškovui priklausančiame žemės sklypo plane, kuriame nurodyta, kad sklypas taškuose nuo „1“ iki „3“ ribojasi su valstybinės žemės fondo žeme, o ne prie bendro naudojimo kelio.
9.13. Tenkinus ieškovo ieškinį neišvengiamai bus pažeistas atsakovų privatumas (CK 2.23 str. 2 d.), kurį siekdami apsaugoti, atsakovai ne tik atsitvėrė jiems priklausantį žemės sklypą, bet ir įsirengė savo privatų vandens telkinį.
9.14. Tuo metu anksčiau buvęs kelias, per kurį būdavo patenkama į ieškovui šiuo metu priklausančią žemės sklypo dalį, iš esmės yra nenaudojamas jokiai veiklai. Buvusio kelio, kuris eina už atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų, dalyje nėra jokios gyvenamosios valdos, todėl ieškovui sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo per kaimyninį žemės sklypą, tokiu atveju nekiltų jokių klausimų dėl privatumo pažeidimo. Tikėtina ir naudojimasis juo kainuotų kur kas mažiau, nei kompensuoti atsakovų nuostolius, kuriuos atsakovai neišvengiamai patirtų, norėdami užsitikrinti privatumą.
9.15. Ieškovui reikalaujant nustatyti servitutą neatlygintinai, atitinkamas ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
9.16. Be to, kad atsakovai turės įsirengti naują kelią, jie iš esmės neteks galimybės naudotis 344 kv. m. jiems priklausančio žemės sklypo dalimi, nes būtent tokia žemės sklypo dalis dėl ieškovo prašomo nustatyti servituto bus atskirta nuo atsakovų privačios teritorijos ir ja atsakovai naudotis privačiai nebegalės.
9.17. Reikia atkreipti dėmesį, jog ieškovas įsigydamas žemės sklypą žinojo, jog nėra privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo dėl ko inicijavo šio klausimo svarstymą ir šios aplinkybės aiškiai užfiksuotos NŽT Trakų skyriaus 2014-11-10 dėl privažiavimo kelio nustatymo protokole, kur susirinkimo metu ieškovas ir atsakovas susitarė nusistatyti servitutą notarine tvarka, t. y. tik dėl to nuo 2014-11-10 (ne nuo sklypo įsigijimo) ieškovui buvo leista naudotis atitinkamu atsakovo savo lėšomis savo vidiniam naudojimui įsirengtu keliu. Tačiau ieškovui nesutikus įgyvendinti susitarimo dėl apmokėjimo, atsakovai atsisakė leisti toliau naudotis jų keliu ieškovui.
Atsiliepimas
10. Tretieji asmenys D. J. ir E. V. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (DOK-16287), kuriame nurodo, kad sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu.
Šalies argumentai
11. Tretieji asmenys D. J. ir E. V. J. apeliaciniu skundu (DOK-12953) prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) tenkinti ieškinį ir nustatyti atsakovų žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas l, atsakovų sklypas), tarnaujantį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 3,5 m. pločio, 246 kv. m. (servituto kodas 215), pagal 2024 m. kovo 6 d. matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000 (servituto taškai ir koordinatės: taškas Nr. 19: x6056574.45 y554331.50; taškas Nr. 20: x6056577.96 y554331.67; taškas Nr. 21: x6056576.39 y554343.00; taškas Nr. 22 x6056574.88 y554359.92; taškas Nr. 23 x6056572.35 y554383.15; taškas Nr. 24 x6056571.14 y554400.05; taškas Nr. 25 x6056568.09 y554405.96; taškas Nr. 26 x6056567.65 y554399.80; taškas Nr. 27 x6056568.86 y554382.82; taškas Nr. 28 x6056571.40 y554359.57; taškas Nr. 29 x6056572.91 y554342.60), o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas 2, ieškovo sklypas), viešpataujantį kelio servitutą 3,5 m pločio, 246 kv. m. ploto (servituto kodas 215); 2) priteisti iš atsakovų A. R. ir A. R. trečiųjų asmenų naudai lygiomis dalimis pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, 3) priteisti iš atsakovų A. R. ir A. R. trečiųjų asmenų naudai lygiomis dalimis apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovai byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvęs kelias neva ėjo už atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų, taip pat atsakovai į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad anksčiau buvęs bendro naudojimo kelias yra išlikęs ir juo būtų galima patekti į ieškovo Sklypą 2, taigi atsakovai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos.
11.2. Tretieji asmenys nesutinka su teismo pozicija, kad neva ieškovas neįrodė, kad jo prašomas servitutas yra racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė normaliomis sąlygomis ieškovui naudotis žemės sklypu.
11.3. Ieškovo prašomoje nustatyti servituto vietoje kelias bet kokiu atveju jau įrengtas beveik visoje atkarpoje, todėl nustačius servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypus turėtų būti tiesiamas naujas kelias.
11.4. Nustačius servitutą pagal ieškovo pateiktą planą kelias eitų tik per atsakovų sklypą (ir toje vietoje, kur kelias ir taip jau yra ir kur jis anksčiau buvo valstybės numatytas, kol kelias „nedingo“ atsakovų žemės sklype tikslinant kadastrinius matavimus), tuo tarpu siekiant nustatyti servitutą per trečiųjų asmenų sklypus, servitutas turėtų eiti ne per vieną, o per du sklypus, o pats servitutinis kelias būtų ilgesnis, t. y. būtų apsunkintas didesnis žemės plotas nei atsakovų sklype.
11.5. Iš ieškovo parengto ir į bylą pateikto servitutinio plano matyti, kad atsakovų sklype servituto ilgis būtų 67,44 m. Tuo tarpu pasinaudojant regia.lt atstumo matavimo įrankiu matyti, kad trečiųjų asmenų žemės sklypuose servitutas sudarytų 95 metrus. Toks ilgesnis servitutas susidaro ir dėl to, jog, priešingai, nei atsakovų sklype, trečiųjų asmenų sklypuose servitutas negali būti nustatomas ties sklypo riba, kadangi yra elektros kabelių apsaugos zonos, saugančios požeminį elektros kabelį.
11.6. Tretieji asmenys visiškai nesutinka su nepagrįsta teismo išvada, kad viena ta aplinkybė, kad tretieji asmenys turėtų gauti pritarimą/leidimą dėl servitutinio kelio įrengimo elektros kabelių apsaugos zonoje, tokia aplinkybė neva nėra pagrindas servitutą nustatyti atsakovų sklype. Pažymėtina, kad trečiojo asmens NŽT atstovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad ESO tikrai nebūtų tvirtinusi tinklų projekto, jeigu būtų mačiusi, kad ten kelio servitutas, kelias negali būti apsaugos zonoje.
11.7. Nustačius ieškovo prašomą kelio servitutą tikrai ženkliai lengviau ir paprasčiau yra atsakovam pasikeisti projektinius sprendinius nei gauti iš ESO leidimą tiesti kelią virš elektros tinklų apsaugos zonos. Be to, faktiškai jokie statiniai pagal projektinius sprendinius atsakovų sklypo atitinkamoje vietoje nestovi, yra tik suprojektuoti.
11.8. Taigi servitutinis kelias, jį nustatant trečiųjų asmenų sklypuose, turėtų būti „atitrauktas“ nuo sklypo ribos, kas sąlygotų tai, kad: i) servitutinio kelio ilgis būtų ženkliai didesnis nei atsakovų sklype; ii) trečiojo asmens sklype apriboto („atriekto“ trečiojo asmens „nenaudojimui“) žemės ploto dydis būtų ženkliai didesnis nei atsakovų sklype; iii) ieškovas trečiajam asmeniui turėtų mokėti didesnę kompensaciją nei atsakovams, kadangi būtų apsunkintas didesnis žemės plotas; iv) naujo kelio įrengimas trečiojo asmens sklypuose kainuotų brangiau, nei pratęsiant atsakovų jau turimą kelią.
11.9. Teismas nepagrįstai suabsoliutina atsakovų privatumą kaip vienintelį servituto vietos parinkimo kriterijų.
11.10. Atsakovų pozicija dėl privatumo tėra gynybinė pozicija ir dėl to, jog anksčiau ieškovas į savo sklypą patekdavo būtent per atsakovų sklypą pačių atsakovų leidimu ir tai niekaip nepažeisdavo jų privatumo.
Atsiliepimas
12. Ieškovas A. M. pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (DOK-16932), kuriame nurodo, kad sutinka su trečiųjų asmenų apeliaciniu skundu.
13. Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (DOK-17306), kuriuo prašo netenkinti trečiųjų asmenų apeliacinio skundo ir palikti 2025 m. vasario 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą nepakeistą bei priteisti atsakovui iš apeliantų visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
13.1. Atsakovas visiškai sutinka su apeliantų argumentu, kad buvusio istoriškai susiformavusio ir valstybės anksčiau numatyto bei dokumentuose įtvirtinto bendro naudojimo kelio perkėlimui į kitą vietą reikia labai svarių dokumentų, tačiau istoriškai susiformavęs ir valstybei anksčiau priklausęs numatytas bei dokumentuose įtvirtintas bendro naudojimo kelias ėjo būtent per apeliantams priklausančius žemės sklypus, o ne per atsakovams priklausantį žemės sklypą.
13.2. Atsakovams priklausančio žemės sklypo riba besiribojanti su ieškovui priklausančiu žemės sklypu nebuvo pakeista, kas paneigia argumentus, kad bendro naudojimo kelias, per kurį buvo patenkama į ieškovui priklausantį žemės sklypą, buvo įtrauktas į atsakovams priklausantį žemės sklypą atliekant kadastrinius matavimus 2006 metais ir taip keičiant atitinkamą su ieškovu besiribojančią žemės sklypo ribą.
13.3. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingai nei nurodo tretieji asmenys, atsakovams priklausančio žemės sklypo riba nebuvo keista, atmestini ir trečiųjų asmenų argumentai, jog atsakovų privatumas negali būti ginamas dėl tariamai pačių atsakovų neteisėtų veiksmų.
13.4. Trečiųjų asmenų argumentai dėl servituto nustatymo vietos yra grindžiami iš esmės ieškovo patogumu bei tariamai jam pigiausiu būdu, nes ieškovas prašo nustatyti servitutą nekompensuojant atsakovų nuostolių, o ne tai, kad kuo mažiau apriboti tarnaujančiu tampančio žemės sklypo savininkų teises.
13.5. Mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiųjų asmenų argumentai, kad nėra galimas servituto nustatymas per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą yra nepagrįsti.
13.6. Atsakovai niekaip negalėtų sutikti ir susigyventi, jog atsakovų privatumą kasdieną pažeidinėtų susitarimų nesilaikantis ir juos apšmeižęs asmuo, todėl neišvengiamai atsakovai bus priversti įsirengti dar vieną kelią, taip apsisaugodami savo privatumą nuo ieškovo, nežiūrint į tai, jog į dabartinio kelio įrengimą ir jo palaikymą atsakovai jau yra išleidę pakankamai dideles lėšas.
14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus ( DOK-16288) ir prašo tenkinti ieškovo bei trečiųjų asmenų apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, būtina yra nustatyti, ar ieškovas išnaudojo visas objektyvias galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises nepažeidžiant kitų asmenų interesų, taip pat įvertinti, ar ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas, ekonomiškiausias ir užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
14.2. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, bylos rašytinės medžiagos visuma, patvirtinta aplinkybę, kad ieškovas neturi galimybės patekti į jo nuosavybės teisę valdomą žemės sklypą ir servitutas jam yra būtinas.
14.3. Mano, kad apeliantų apeliaciniuose nurodyti argumentai patvirtina aplinkybę, kad bylą nagrinėjęs teismas neatliko įrodymų vertinimo bei netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas spręsdamas dėl servituto nustatymo būtinybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys (patikslintas ieškinys) tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
19. Ieškovas 2014 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SK-2577 įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypą 2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu gavo 1999 m. lapkričio 9 d. Sklypo 2 planą, kuriame parodytas privažiavimo kelias iki Sklypo 2.
20. Atsakovai 2022 m. spalio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypą 1). Kadastriniai matavimai įregistruoti pagal UAB „Geokada” atliktą 2006 m. gruodžio 29 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.
21. Žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su šiaurine ieškovo ir atsakovų sklypų dalimis, nuosavybės teisė įregistruota P. J. ir E. V. J. vardu. Pagal 2021 m. kovo 2 d. liudijimą, notarinio registro Nr. 2536, po P. J. mirties, jo palikimą priėmė mirusiojo sūnus D. J. ir mirusiojo sutuoktinė E. V. J..
22. NŽT Trakų skyrius 2014 m. spalio 14 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-3868 informavo, kad Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79, suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris eina tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog atliekant gretimo žemės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus minėto 5 m pločio bendro naudojimo kelio dalis yra įtraukta į šio sklypo ribas. Nustatyta, kad Sklypo 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija neatitinka pirminių matavimų. Dėl minėtų priežasčių Sklypo 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas negali privažiuoti prie Sklypo 2. Sklype 1 kelio servitutas, suteikiantis teisę ieškovui privažiuoti iki Sklypo 2 nėra nustatytas. Paaiškino, kad servitutas, suformuojant privažiavimo kelią iki Sklypo 2 gali būti nustatomas CK nustatytais pagrindais.
23. 2021 m. balandžio 9 d. ieškovas gavo iš atsakovo elektroninį laišką, kuriame rašoma „Kadangi nesulaukiu iš jūsų jokio atsakymo dėl patekimo į savo teritoriją per mano valdomo žemes sklypo dalį, prašau informuoti, kaip tai ketinate daryti, nes patekimas nemokamai per mano teritoriją man nėra priimtinas ir nėra saugus mano valdomam turtui.“
24. NŽT 2021 m. liepos 1 d. raštu atsakė į ieškovo prašymą, pateiktą NŽT po to, kai buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas. Nurodė, kad palyginus 2006 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo plane Nr. 198 nurodytą Sklypo 1 šiaurinės ribos konfigūraciją su 2002 m. balandžio 10 d. abrise ir 2002 m. balandžio 15 d. žemės sklypo Nr. 198 plane nurodyta Sklypo 1 šiaurinės ribos konfigūracija, nustatyta, kad ji skiriasi, t. y. atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus yra pakeista Sklypo 1 šiaurinės ribos konfigūracija. Taip pat palyginus šiuose dokumentuose nurodytą informaciją dėl šiaurinėje dalyje esančio kelio, nustatyta, kad atlikus Sklypo 1 kadastrinius matavimus dalis kelio, esančio Sklypo 1 šiaurinėje dalyje, yra įskaityta į Sklypo 1 plotą. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad skyriaus vedėjui pavesta organizuoti Sklypo 1 ir Sklypo 2 savininkų susirinkimą ir pakartotinai siūlyti Sklypo 1 ribas patikslinti administracine tvarka. Sklypo 1 savininkui atsisakius tikslinti jo ribas administracine tvarka, skyriaus vedėjui pavesta svarstyti galimybę inicijuoti viešojo intereso gynimą, t. y. kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl Sklypo 1 ribų, atlikus jo kadastrinius matavimus, patikslinimo (atlaisvinant bendro naudojimo kelią).
25. 2021 m. liepos 28 d. NŽT Trakų skyriuje įvyko susirinkimas ir 2021 m. liepos 29 d. buvo surašytas protokolas, kuriame, be kita ko, išdėstyta, kad kadangi atsakovas atsisakė tikslinti Sklypo 1 ribas administracine tvarka, todėl susirinkime buvo nutarta NŽT Trakų skyrius kreipsis dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą su tikslu atstatyti bendro naudojimo kelią pagal 2000 m. Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius.
26. 2021 m. spalio 5 d. NŽT Trakų skyriaus rašte nurodyta, kad Trakų skyrius, atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 28 d., 9.30 val. vykusio susirinkimo metu nustatytas aplinkybes ir priimtus sprendimus, 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 46SD-3963-(14.46.137 E.) kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
27. Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2S-2454, informavo Trakų skyrių, kad taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakyta.
28. Tretieji asmenys pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti atsakovų žemės sklypas, jame esantis kelias ir vartai ties įvažiavimu, taip pat ieškovo žemės sklypas, iki kurio patekimas užtvertas vartais.
29. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-1150/2023 ieškovo ieškinį tenkino ir nustatė žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 5 m pločio, 344 kv. m. ploto (servituto kodas 215), pagal 2022-04-23 matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000 (servituto taškai ir koordinatės: taškas Nr. 1: x6056578.94 y554331.72; taškas Nr. 2: x6056573.73 y554398.96; taškas Nr. 3: x6056568.54 y554401.15; taškas Nr. 18: x6056573.94 y554331.47), o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį kelio servitutą 5 m pločio, 344 kv. m. ploto (servituto kodas 215) bei priteisė iš ieškovo atsakovams 10 000 Eur kompensacijos.
30. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-110-340/2024 ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus iš dalies tenkino ir panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant servituto nustatymo būtinumą, nustatytino servituto plotį ir plotą, servituto atlygintinumo klausimą.
31. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3642-1196/2024 ieškovo ieškinį atmetė.
32. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-863-777/2024 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, ar P. J. ir E. V. J. priklausančiuose žemės sklypuose apskritai įmanomas servituto nustatymas, neanalizavo ir neišsiaiškino, ar šiose sklypuose yra paprasčiau ir ekonomiškiau nustatyti servitutą ir pan., t. y. neišsiaiškino, kuriame iš žemės sklypų (atsakovų ar P. J. ir E. V. J.) servituto nustatymas būtų racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė normaliomis sąlygomis ieškovui naudotis žemės sklypu, todėl neatskleidė bylos esmės. Taip pat siūlytina pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl P. J. ir E. V. J. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
33. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.
34. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
35. Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.
36. Servituto turinys, t. y. savininko turimo daikto naudojimosi teisių apribojimų apimtis, turi būti proporcinga priemonė tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti daikto, dėl kurio servitutas nustatomas, naudojimą pagal paskirtį. Nustatant servitutą visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančiojo daikto ir tarnaujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005).
37. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1 arba atsakovų sklypas), viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 3,5 m pločio, 246 kv. m (servituto kodas 215), pagal 2024 m. kovo 6 d. matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000, o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2 arba ieškovo sklypas), tarnaujantį kelio servitutą 3,5 m pločio, 246 kv. m ploto (servituto kodas 215). Ieškovas argumentuoja tuo, kad 2014 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi jam įsigijus žemės sklypą, 1999 m. žemės sklypo plane buvo parodytas bendro naudojimo privažiavimo kelias iki jo žemės sklypo per valstybinę žemę, tačiau 2006 m. UAB „Geokada“ formuojant ir atliekant atsakovų žemės sklypo matavimus, jie ieškovo vertinimu buvo neteisingai atlikti, ko pasėkoje, buvo pakeista atsakovų sklypo šiaurinės ribos konfigūracija bei dalis buvusio bendro naudojimo kelio buvo įskaityta į atsakovų sklypo plotą, dėl ko ieškovas šiai dienai negali patekti į savo sklypą.
38. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes nėra visų pagrindų servitutui nustatyti, t. y. nėra įrodymų, kad atitinkamas kelias turėtų eiti per jų sklypą (Sklypą 1), o ne ten, kur atitinkamas kelias buvo praeityje, o jeigu ir būtų įrodyti pagrindai servitutui nustatyti per Sklypą 1, ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, turėtų įrodyti, kad jo prašomas nustatyti servitutas (dydis) yra objektyviai būtinas.
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl servituto atsakovų žemės sklypui nustatymo atmetė. Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra privažiavimo, t. y. ieškovas neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, o tai yra objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą tam, kad ieškovas galėtų naudotis savo žemės sklypu ir tai, kad šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo, tačiau sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad byloje jo prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis ir racionaliausias būdas jam patekti į savo sklypą, t. y. esant galimybei servitutą nustatyti dvejais būdais (per atsakovų, arba trečiųjų asmenų sklypus), ieškovas turėjo įrodyti, kad jo prašomas servitutas yra racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė normaliomis sąlygomis ieškovui naudotis žemės sklypu.
40. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje yra įrodymai apie buvusio bendro naudojimo kelio buvimo vietą, kurioje ir prašo nustatyti kelio servitutą, t. y. ieškovo teigimu, servitutas turi būti nustatytas atsakovų žemės sklype, kadangi anksčiau buvęs bendro naudojimo kelias šiuo metu patenka į atsakovų sklypą (t. y. bendro naudojimo kelio dalis yra įskaityta į atsakovų žemės sklypo plotą po to, kai UAB „Geokada“ inžinierius – geodezininkas K. U. 2006 m. gruodžio 5 d. neteisingai atliko atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir neteisingai nurodė savo aiškinamajame rašte, kad šiuo atveju, šis kelias yra 4 m pločio lauko kelias, kuris yra tik iki šio sklypo ir toliau jo nėra, todėl kelio apsaugos zona jam nesustatyta, todėl minėtus neteisingai atliktus kadastrinius matavimus žemėtvarkos skyrius suderino ir Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. kovo 19 d. priėmė neteisėtą įsakymą Nr. 2.3.-3510-(79)); be to ieškovas argumentuoja tuo, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su P. J. ir E. V. J. priklausančiu žemės sklypu ir jokio tarpo, valstybinės žemės tarp minėtų žemės sklypų nėra palikta; kadangi atsakovai šiuo metu naudojasi keliu, kuriuo anksčiau naudojosi ir ieškovas, mano, kad tikslinga servitutą nustatyti atsakovų sklype.
41. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti pagal 2006 m. gruodžio 29 d. UAB „Geokada“ suformuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, suderinti 2008 m. kovo 19 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3510-(79), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre yra galiojantys ir laikomi teisingais bei išsamiais.
44. Taigi atsakovai, nuosavybę į tokį žemės sklypo plotą ir konfiguraciją įgijo teisėtai, tokie duomenys įregistruoti viešame registre ir yra galiojantys. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2021 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus rašte nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 46SD-3963-(14.46.137 E.) kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2S-2454 informavo Trakų skyrių, kad taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakyta. Taigi prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą atstatant bendro naudojimo kelią.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog šiai dienai nėra išlikusio bendro naudojimo kelio ir/ar nėra atstatytas bendro naudojimo kelias, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovų žemės sklypo šiaurės ribos konfigūracija nenuginčyta bei nustačius, jog iš esmės byloje ginčo nėra dėl to, kad į ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra privažiavimo ir ieškovo sklypui (kaip viešpataujančiam daiktui) naudoti nėra nustatytas servitutas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui neturint galimybės patekti į savo žemės sklypą yra objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą tam, kad ieškovas galėtų naudotis savo žemės sklypu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jo prašomas servitutas yra racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė normaliomis sąlygomis ieškovui naudotis žemės sklypu.
46. Taigi šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad privažiavimas ieškovui prie jam priklausančio žemės sklypo yra būtinas ir teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu yra galimybė nuspręsti dėl servituto nustatymo turinio ir vietos, be kita ko, ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu akcentavo, jog yra galimybė servitutą nustatyti dvejais būdais, tačiau nepagrįstai servituto nenustatė.
47. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovo sklypas ribojasi ne tik su atsakovų žemės sklypu, bet ir su kitiems asmenims (byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims D. J. ir E. V. J.) priklausančiu žemės sklypu. Taigi, šiuo atveju, nustačius, kad ieškovas neturi galimybės kitaip naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kaip tik nustačius servitutą viename iš besiribojančių gretimų žemės sklypų, lieka įvertinti kur yra racionaliausiai ir mažiausiomis sąnaudomis nustatyti servitutą.
48. Tretieji asmenys D. J. ir E. V. J. pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepimu nurodė argumentus, kuriais palaikė ieškovo poziciją bei teikė duomenis, kuriais siekė pagrįsti, jog servitutas turi būti nustatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype, nes tai būtų mažiausiai kitų asmenų interesus varžantis ir ekonomiškai racionaliausias sprendimas. Apeliaciniame skunde tretieji asmenys pateikė argumentus, kuriais remiantis, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ir tenkinti ieškovo ieškinį, t. y. 1) ieškovo prašomoje nustatyti servituto vietoje kelias bet kokiu atveju jau įrengtas beveik visoje atkarpoje, o nustačius servitutą per trečiųjų asmenų žemės sklypus turėtų būti tiesiamas naujas kelias; 2) ieškovo prašomas nustatyti atsakovų sklype servituto ilgis būtų 67,44 m, tuo tarpu pasinaudojant regia.lt atstumo matavimo įrankiu matyti, kad trečiųjų asmenų žemės sklypuose servitutas sudarytų 95 m; 3) trečiųjų asmenų sklypuose servitutas negali būti nustatomas ties sklypo riba, kadangi yra elektros kabelių apsaugos zonos, saugančios požeminį elektros kabelį; 4) atsakovų pozicija dėl privatumo tėra gynybinė pozicija ir teismas nepagrįstai suabsoliutina atsakovų privatumą, kaip vienintelį servituto vietos parinkimo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
49. Iš byloje trečiųjų asmenų D. J. ir E. V. J. pateiktų duomenų (AB ESO prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), elektros projekto) nustatyta, kad ties tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų riba pravesti elektros tinklai ir kaip nurodė tretieji asmenys, todėl ties sklypo riba yra nustatytos elektros kabelių apsaugos zonos, saugančios požeminį elektros kabelį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiųjų asmenų argumentu, jog šiuo aspektu trečiųjų asmenų sklypuose servitutas negalėtų būti nustatomas ties sklypo riba, kadangi yra elektros kabelių apsaugos zonos, saugančios požeminį elektros kabelį, todėl naujo kelio tiesimas iki ieškovo žemės sklypo turėtų būti atitrauktas nuo trečiųjų asmenų sklypo ribos, kur yra elektros kabelių apsaugos zonos, o tai galimai pareikalautų didelių kaštų ir toks kelias būtų jau ne ties trečiųjų asmenų sklypo riba, kaip šiuo atveju yra atsakovų žemės sklype, o turėtų būti įrengtas toliau, t. y. neproporcingai užimtų trečiųjų asmenų sklypo plotą.
50. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog po to, kai ieškovas 2014 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, ginčo dėl privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo per atsakovų žemės sklype įrengtą kelią nebuvo, t. y. ginčas tarp šalių kilo vėliau, šalims nesutariant dėl atlygintinumo. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog atsakovų sklype įrengtas esamas kelias veda tiesiai link ieškovo žemės sklypo ir jame įrengtų vartų, todėl akivaizdu, kad atsakovų žemės sklype ties jų sklypo riba jau įrengtas kelias yra pritaikytas patekti tiek atsakovams į jų sklypą, tiek iš esmės ieškovui patekti į jo sklypą beveik visoje atkarpoje. Taigi nustačius ieškovo prašomą kelio servitutą atsakovų žemės sklype, būtų galima naudotis jau esamu įrengtu keliu ir nereikėtų įrenginėti naujo kelio trečiųjų asmenų žemės sklypuose, o tai suponuoja racionalų bei ekonomišką sprendimą.
51. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad ieškovo prašomas nustatyti atsakovų sklype servituto ilgis būtų apie 67,44 m, tuo tarpu trečiųjų asmenų žemės sklypuose servitutas sudarytų apie 95 m, t. y. daugiau nei 27 m ilgesnis, todėl nustačius servitutinį kelią trečiųjų asmenų žemės sklypuose būtų apsunkintas didesnis žemės plotas nei atsakovų sklype, nes pats servitutinis kelias būtų ilgesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į šį aspektą.
52. Taigi nustačius servitutą pagal ieškovo pateiktą planą kelias eitų per atsakovų sklypo kraštinę ribą toje vietoje, kur kelias ir taip jau yra įrengtas, servituto ilgis būtų ženkliai trumpesnis, nei įrengiant naują kelią per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, nebūtų pažeidžiamos jokios apsaugos zonos, be to, naujo kelio įrengimas trečiųjų asmenų sklypuose pareikalautų daugiau kaštų, nei pratęsiant atsakovų žemės sklype jau įrengtą kelią iki ieškovo žemės sklypo, tam, kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis savo sklypu.
53. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovų atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytą argumentą, jog tenkinus ieškovo ieškinį neišvengiamai bus pažeistas atsakovų privatumas, taip pat teisėjų kolegija sutinka su trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovų privatumą kaip vienintelį servituto vietos parinkimo kriterijų. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančios fotonuotraukos leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad atsakovų žemės sklype įrengtas kelias, kuriuo iš esmės siekia naudotis ir ieškovas nustatant servitutą, yra nutolęs nuo atsakovų žemės sklype esančio gyvenamojo namo, įrengtas kelias yra ties atsakovų sklypo kraštine riba, iš abiejų pusių kelias didžiąja dalimi apželdintas aukštais želdiniais (medžiais), kelias nėra toks atviras, todėl atsakovų privatumas nėra toks svarus argumentas, dėl kurio negalėtų būti nustatomas ieškovo prašomas servitutas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovo ir atsakovų žemės sklypai ribojasi, juos skiria tik segmentinė tvora ir želdiniai, todėl bet kuriuo atveju privatumas didžiąja dalimi yra ribotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tą aplinkybę, jog anksčiau ieškovas į savo sklypą patekdavo būtent per atsakovų sklypą pačių atsakovų leidimu ir tai niekaip nepažeisdavo jų privatumo, tol kol tarp šalių nekilo ginčas.
54. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra kito tinkamo ieškovo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti atsakovų nuosavybės teisę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodytos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog servitutas yra objektyviai būtinas, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog įmanoma kitu būdu įgyvendinti ieškovui priklausančią nuosavybės teisę neapribojant kitų savininkų (šiuo atveju atsakovų) teisių ir interesų, o nenustačius servituto nebūtų galima normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Be to, Statybos techninio reglamento STR 2.02.09.2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1. punkte nurodyta, jog mažiausias automobilių privažiavimo kelio plotis – 3,5 m, ir pripažinus, kad prašomas nustatyti kelio servitutas skirtas tarnauti tik ieškovo sklypui, t. y. negali būti vertinamas kaip bendro naudojimo kelias, atitinkamai, ieškovo prašomo nustatyti pločio ir ploto kelias yra pagrįstas, todėl, atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti patikslintą ieškovo ieškinį.
Dėl servituto atlyginimo
56. Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją kaip atlyginimą, už jo teisių suvaržymą. Toks įstatymo normos turinio aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009).
57. Nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala, o jos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).
58. Nagrinėjamoje byloje nepavyko nustatyti servituto šalių susitarimu, todėl yra prielaidos spręsti servituto atlygintinumo problemą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kad jo prašomas nustatyti servitutas būtų neatlygintinas, o atsakovai nereiškė reikalavimo dėl atlygintino servituto, t. y. atsakovai tinkamai nesuformulavo reikalavimo ir neįrodinėjo savo galimų dėl servituto nustatymo nuostolių. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškinį ir nustačius servitutą, šalims nėra užkertamas kelias susitarti ir/ar atsakovams vėliau kreiptis į teismą dėl kompensacijos už servituto nustatymą priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismuose ir ankstesniuose apeliacinės instancijos teismuose
60. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
61. Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-189-1150/2023) ieškovas sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų (850 Eur už advokato teisinę pagalba ir 200 Eur už matininko T. V. servituto nustatymo plano parengimą); išnagrinėjus bylą ieškovas teikė apeliacinį skundą, už kurį ieškovas sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese (civilinės bylos Nr. e2A-110-340/2024).
62. Nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-3642-1196/2024) ieškovas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą; išnagrinėjus bylą ieškovas teikė apeliacinį skundą, už kurį ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese (civilinės bylos Nr. e2A-863-777/2024).
63. Nagrinėjant bylą trečią kartą pirmosios instancijos teisme ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. e2-429-1194/2025).
64. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ieškovo tiek pirmosios instancijos teismuose (civilinės bylos Nr. e2-189-1150/2023 ir Nr. e2-3642-1196/2024), tiek apeliaciniame procese (civilinės bylos Nr. e2A-110-340/2024, e2A-863-777/2024), t. y. 4063 Eur (94 Eur + 1050 Eur + 109 Eur + 1000 Eur + 500 Eur + 110 Eur + 1200 Eur), iš kiekvieno atsakovo atskirai po 2031,50 Eur.
65. Pirmosios instancijos teismuose valstybė patyrė 47,58 Eur proceso išlaidų, t. y. 15,86 Eur civilinėje byloje Nr. e2-3642-1196/2024 ir 31,72 Eur civilinėje byloje Nr. e2-429-1194/2025, kurios priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis po 23,79 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų šiame apeliacinės instancijos teisme
66. Šiame apeliaciniame procese ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 111 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
67. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 611 Eur (111 Eur + 500 Eur), iš kiekvieno atsakovo po 305,50 Eur.
Dėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų
68. Tretieji asmenys D. J. ir E. V. J. pateikė duomenis, jog pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-429-1194/2025 patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Taip pat tretieji asmenys sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą šiame procese. Tenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą, sudėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovų tretiesiems asmenims iš viso priteisiama 1321 Eur (1210 Eur + 111 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo atskirai po 330,25 Eur (1321 Eur / 2 = 660,50 Eur, taip pat 660,50 Eur / 2 = 330,25 Eur) D. J. ir Elvyrai V. J..
69. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. M. patikslintą ieškinį tenkinti.
Nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantį kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, 3,5 m pločio, 246 kv. m (servituto kodas 215), pagal 2024 m. kovo 6 d. matininko T. V. parengtą servituto nustatymo planą m 1:1000 (servituto taškai ir koordinatės: taškas Nr. 19: x6056574.45 y554331.50; taškas Nr. 20: x6056577.96 y554331.67; taškas Nr. 21: x6056576.39 y554343.00; taškas Nr. 22 x6056574.88 y554359.92; taškas Nr. 23 x6056572.35 y554383.15; taškas Nr. 24 x6056571.14 y554400.05; taškas Nr. 25 x6056568.09 y554405.96; taškas Nr. 26 x6056567.65 y554399.80; taškas Nr. 27 x6056568.86 y554382.82; taškas Nr. 28 x6056571.40 y554359.57; taškas Nr. 29 x6056572.91 y554342.60), o žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tarnaujantį kelio servitutą 3,5 m pločio, 246 kv. m. ploto (servituto kodas 215).
Priteisti iš atsakovės A. R. ieškovo A. M. naudai 2337 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovo A. M. naudai 2337 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. R. trečiojo asmens D. J. naudai 330,25 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. R. trečiojo asmens E. V. J. naudai 330,25 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. R. trečiojo asmens D. J. naudai 330,25 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. R. trečiojo asmens E. V. J. naudai 330,25 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. R. 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus ir 79 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo A. R. 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus ir 79 ct) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti, kad nurodytos išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.