Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovų A. R. ir A. R. atstovui advokatui A. Gruodžiui, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Editai Bartkevičiūtei-Baranovskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. R., A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo UAB „Geokada“ dėl įsakymo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymą „Dėl pil. A. R. ir A. R. žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio duomenys neskelbtini, kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. 2.3-3510-(79);

panaikinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini, suderinto 2008-03-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje, planą ir jo suderinimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje;

atnaujinti terminą Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymui Nr. 2.3-3510-(79) apskųsti.

Nurodė, kad jis 2014-03-18 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SK-2577 įsigijo žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini (kadastro Nr. duomenys neskelbtini). 1999-11-09 žemės sklypo plane parodytas privažiavimo kelias iki jo žemės sklypo per valstybinę žemę. Po to, kai jis tapo žemės sklypo savininku, ginčų dėl privažiavimo kelio nebuvo. Gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas įteikė raktus nuo kelio užtvaro ir ieškovas privažiavimu prie savo žemės sklypo naudojosi be kliūčių. Laikui bėgant, gretimo žemės sklypo bendrasavininkas A. R., ėmė reikalauti pinigų už naudojimąsi keliu. 2021-04-09 ieškovas gavo iš A. R. el. laišką, kuriame jis nurodė, kad važinėjimas į ieškovo sklypą per jo sklypą yra nepriimtinas. Pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad ginčijamu sprendimu tikslinant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo pakeistos atsakovo sklypo ribos, lyginant su 2002-04-10 abrisu ir 2002-04-15 sklypo Nr. 198 planu: buvo pakeista šiaurinė riba ir dalis ties ja esančio kelio įtraukta į atsakovo sklypą, dėl ko jis negali patekti į savo sklypą per valstybinę žemę.

Atsakovui pradėjus reikšti jam pretenzijas dėl naudojimusi keliu, jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2021-07-01 raštu jam atsakė, kad atsakovų sklypas suformuotas neteisėtai įtraukiant į jį bendro naudojimo kelią. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba jam pateikė savo 2021-10-05 raštą su priedais, iš kurių matyti, kad prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą atstatant bendro naudojimo kelią. Tuomet jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris atsisakė priimti jo pareiškimą ir nukreipė į bendrosios kompetencijos teismą. Nurodytas priežastis prašė pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir jį atstatyti.

Atsakovai A. R. ir A. R. prašė neatnaujinti termino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-03-19 sprendimui apskųsti, nes yra pasibaigęs 10 metų naikinamasis terminas, numatytas ABTĮ 30 str. 1 d. Be to kadastrinių matavimų panaikinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes kadastrinių matavimų parengimas yra tik vienas iš parengiamųjų darbų.

Trečiasis asmuo savo pozicijos byloje nepateikė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Ieškovas yra žemės sklypo unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį žemės sklypą ieškovas įgijo 2014-03-18 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SK-2577 (Nekilnojamojo turto registras Nr. 79/16724).

Atsakovams A. R. ir A. R. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą atsakovai įgijo 2002-10-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-3907 (Nekilnojamojo turto registras Nr. (duomenys neskelbtini)). Šia sutartimi atsakovai įgijo 1,75 ha ploto žemės sklypą. Kaip matyti iš sklypų planų, tai - besiribojantys žemės sklypai. Iš atsakovams priklausančio sklyp formavimo dokumentų – 2022-04-10 abriso ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad sklypas yra prie bendro naudojimo 5 m. pločio kelio per visą šiaurinę sklypo kraštinę ir šis kelias veda į dabar ieškovui priklausantį sklypą. Kaip matyti iš atsakovų žemės sklypo plano, sudaryto 2006-12-15 UAB „Geokada“ atliekant sklypo kadastrinius matavimus, juo buvo pakeista sklypo šiaurinė riba tarp posūkio taškų 3 ir 4 į sklypo plotą įtraukiant dalį kelio ir sklypo plotą padidinus 74 kv. m. Šie geodeziniai matavimai buvo patvirtinti ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymu Nr. 2.3-3510-(79). „Dėl pil. A. R. ir A. R. žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2014-11-10 protokolo Nr. 46PRT-66-(14.46.6.) dėl privažiavimo kelio nustatymo, skyriuje buvo organizuotas susirinkimas, kuriame dalyvavo šalys ir kuriame buvo svarstomas A. M. prašymas dėl privažiavimo kelio. Jame buvo konstatuota, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), konfigūracija neatitinka pirminių planavimo dokumentų ir dėl to A. M. negali privažiuoti prie savo sklypo. Sklypų savininkams buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą ir savininkai su tuo sutiko.

Taigi, kad yra problema dėl privažiavimo prie jo sklypo, ieškovas žinojo tuojau po to kai šį sklypą įgijo, o ne 2021 metais, kaip pats nurodo.

Asmens teisė ginti savo pažeistas teises teisme nėra absoliuti. Stabilumas yra vienas iš prioritetinių civilinių teisinių santykių bruožų. Todėl įstatymų leidėjas nustato tiek senaties, tiek procedūrinius terminus, per kuriuos asmuo gali ginti savo pažeistas civilines teises. Civilinių teisinių santykių dalyvis, vienu ar kitu pagrindu įgijęs civilines teises, turi pagrįstą lūkestį, kad pasibaigus nustatytiems terminams jo teisė nebus užginčyta. Asmens neveikimas ar pasyvumas ginant savo teises, nesuteikia jam daugiau teisių prieš kitus civilinių teisinių santykių dalyvius.

Ieškovas, ginčydamas Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-19 įsakymą Nr. 2.3-3510-(79), ginčija administracinį aktą, kurio pagrindu atsakovai įgijo civilines teises. Administracinių aktų skundimo teismui terminus ir tvarką reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Šio įstatymo 29 str. 1 d. nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šis terminas yra procedūrinis, todėl jam netaikomos ieškinio senaties terminų skaičiavimo ir atnaujinimo taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujintas, tačiau šis terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Nuo skundžiamo įsakymo priėmimo iki ieškinio pateikimo praėjo beveik 14 metų, todėl nepriklausomai nuo termino praleidimo priežasčių, jis negali būti atnaujintas.

Neatnaujinus termino, nėra pagrindo spręsti dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas nesprendžiant jo pagrįstumo iš esmės ir nevertinant jį pagrindžiančių įrodymų.

Kadastriniai matavimai, sklypų planų parengimas, jų derinimas yra parengiamieji žemėtvarkos darbai ir patys savaime nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių. Teisines pasekmes sukelia valstybės įgaliotos institucijos sprendimai, kuriais jie patvirtinami. Taigi, teismo sprendimas, kuriuo būtų nuspręsta dėl kadastrinių matavimų teisėtumo ar pagrįstumo nesukeltų jokių pasekmių, juo labiau, kad teismas nevykdo jokių žemėtvarkos funkcijų ir negali priimti sprendimų dėl kadastrinių matavimų. Teismas sklypų kadastrinius matavimus ir su jais susijusius kitus parengiamuosius dokumentus vertina tik tiek, kiek reikia priimti sprendimui dėl teisines pasekmes sukėlusio sprendimo teisėtumo. Todėl šioje dalyje byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.)

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmetamas.

Atsakovas A. R. šioje byloje patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atmetus ieškinį, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. priteisiamos iš ieškovo.

Vadovaujantis CPK 259,260,268,269, 270, str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti A. R. iš A. M. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.