Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z.,

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo V. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad 2018 m. lapkričio 3 d. 10 val. Alytuje, Vilniaus gatvėje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,95 promilės girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Teismo posėdyje dalyvavęs V. J. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis vartojo alkoholį iš vakaro, dviese išgėrė 0,7 l butelį degtinės ir 1 l alaus, baigė gerti apie 20.30 val. Ryte jis niekur neketino važiuoti, į darbą nereikėjo, tačiau atėjo kaimynė ir paprašė nuvežti ją į Alytų. Jis vairavo automobilį, nes jautėsi gerai. Pripažįsta savo kaltę ir pažada ateityje taip nesielgti. Pareiškėjas dirba vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), jam patikėta iš Alytaus autobusu vežti darbuotojus į darbą Kauno rajone ir parvežti atgal. Nuo namų Alytuje iki darbo yra apie 80 km, taigi, kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, tenka nuvažiuoti apie 160 km. Netekęs teisės vairuoti, jis praras darbą. Be to, reikia važinėti į sodybą (duomenys neskelbtini), kur vasarą gyvena. Taip pat nurodė, kad turi sveikatos problemų, negali paeiti, dūsta, 2014 m. jis turėjo širdies infarktą ir po to iki 2019 m. jam nustatytas neįgalumas. Jis išsituokęs, gyvena vienas ir šiuo metu pragyvena iš darbo užmokesčio ir gaunamos 270 Eur neįgalumo išmokos, taigi, jeigu praras darbą, pragyventi bus labai sunku, nes reikia mokėti ne tik mokesčius, bet ir pirkti būtinus vaistus. Pripažįsta, kad prieš dešimt metų vairavo autobusą neblaivus, tuomet jam specialiosios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 7 mėnesių. Atvejo, kuomet vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, jis nepamena. Jis baustas už leistino greičio viršijimą, supranta, kad privalėjo padaryti išvadas iš ankstesnių baustumų, tačiau dabar pažada pakeisti savo elgesį ir daugiau niekada nedaryti tokių klaidų.

Alytaus apskrities VPK atstovė teismo posėdžio metu prašė palikti policijos nutarimą nepakeistą ir V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios susijusios su jo darbu, neįgalumu, sodybos priežiūra, nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jo terminą. Prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 10–11 mėnesių, kad nereikėtų perlaikyti vairavimo egzamino, apskritai yra nesuprantamas ir nepagrįstas. Nelaikytina išskirtine aplinkybe ir tai, kad pareiškėjas išklausė 4 akademinių valandų mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, nes asmenims, kuriems teisė vairuoti atimta už vairavimą esant neblaiviems ir kurie nori atgauti tokią teisę, yra privaloma išklausyti šią programą. Reikia įvertinti ir tai, kad V. J. praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet vėliau šios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas, tačiau pareiškėjas išvadų iš to nepadarė ir vėl vairavo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur, be to, pagal šio straipsnio 9 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Alytaus apskrities VPK 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu konstatuota, kad V. J. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,95 promilės girtumas). Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 300 Eur bauda ir taikyta privalomai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų terminui. V. J. neginčija savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, jis sutinka su paskirta administracine nuobauda – 300 Eur dydžio bauda, tačiau jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

V. J., prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nurodo, kad jis dirba vairuotoju ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbinės veiklos, netekęs teisės vairuoti, jis gali prarasti darbą, taigi, jis neteks pragyvenimo šaltinio. Taip pat nurodo, kad jis dirba Kauno rajone, o gyvena Alytuje, todėl teisė vairuoti jam būtina ir važinėjimui į darbą. Kaip aplinkybes, lemiančias poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas nurodo ir savo sveikatos būklę bei neįgalumą, taip pat tai, kad jis turi prižiūrėti savo sodybą (duomenys neskelbtini). Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo darbinė padėtis ir kitos asmeninio pobūdžio aplinkybės nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad asmens sveikatos būklė ir neįgalumas nagrinėjamu atveju taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti nuobaudą. ANK 28 straipsnio, reglamentuojančio asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimą, 4 dalyje nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, net ir tuo atveju, kai neįgaliam asmeniui naudojimasis transporto priemone dėl neįgalumo yra būtinas, už nusižengimą, kurį jis padaro naudodamasis teise vairuoti neblaivus, privaloma taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su sveikata, darbine veikla ar sodybos priežiūra, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant V. J. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. V. J. nusižengimo padarymo metu dirbo vairuotoju, taigi, jis privalėjo suvokti, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvykimui į darbą ir darbinėms funkcijoms atlikti, o taip pat, kad ši teisė padeda jam buityje, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Tokiu savo elgesiu jis tik parodė itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išsaugoti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas. Taigi, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo buityje ar darbinėje veikloje, nėra pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinti jo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo atžvilgiu taikyta priemonė. Sutiktina, kad teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant transporto priemones, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012), taip pat įvertinus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-992/2012).

Pareiškėjas V. J. padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nors realios žalos nepadarė, tačiau tokiu savo elgesiu kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ar gyvybei, nes neblaivaus vairuotojo reakcija būna sutrikusi, juolab šiuo atveju, kai V. J. nustatytas net 0,95 promilės girtumas. Vien tai, kad buvo išvengta sunkesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. V. J. nurodo, kad administracinį nusižengimą jis padarė nepiktybiškai, t. y. vartojo alkoholį iš vakaro ir ryte neplanavo niekur važiuoti, automobilį vairavo tik norėdamas padėti kaimynei ir buvo tikras, kad vairuoti gali, nes jautėsi gerai. Tačiau šie argumentai nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar V. J. kaltės, o įvertinus jam nustatyto girtumo laipsnį, tik patvirtina jo neatsakingą ir atsainų požiūrį į naudojimąsi turima teise vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nėra piktybiškas teisės pažeidėjas ir per visą vairavimo stažą nėra padaręs jokių šiurkščių KET pažeidimų. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. J. jau ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis V. J. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 126 straipsnio 1 dalį 1 300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad 2008 m. gruodžio 22 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas. V. J. specialiosios teisės atėmimo terminas 2009 m. rugsėjo 9 d. teismo nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas buvo sutrumpintas iki 7 mėnesių. Be to, Alytaus apskrities VPK atstovė nurodė ir minėtas 2009 m. sausio 5 d. teismo nutarimas patvirtina, kad V. J. ir anksčiau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir sukeltą eismo įvykį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. J. yra neatsakingas vairuotojas ir jam anksčiau paskirtos nuobaudos nepasiekė keliamų tikslų, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nes jis vėl vairavo transporto priemonę neblaivus. Be to, šį nusižengimą jis padarė, būdamas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už leistino greičio viršijimą. Tokiu būdu konstatuoti, kad V. J., naudodamasis įgyta teise vairuoti transporto priemones, elgėsi nepriekaištingai, nėra pagrindo. Be kita ko, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. J. per paskutinius 5 metus už įvairius KET pažeidimus buvo nubaustas iš viso 6 kartus, kas rodo, kad jis linkęs pažeidinėti KET reikalavimus, o tai jį charakterizuoja neigiamai. Visgi, byloje nustatyta viena V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės V. J. apibūdina teigiamai ir jos, kaip ir kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, buvo vertinamos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo ANK straipsnio sankcijos ribose, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, 2018 m. lapkričio 29 d. policijos nutarimu V. J. skiriant minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę. Teismas pažymi ir tai, kad V. J. nurodyta aplinkybė, jog jis savanoriškai išklausė 4 akademinių valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai ir gavo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą; reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Taigi, įstatymas asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jie vairavo būdami neblaivūs, ir norintiems teisę vairuoti susigrąžinti, numato pareigą išklausyti kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai. Teismo vertinimu, išklausyti kursai V. J. tik padėjo geriau suvokti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, alkoholio keliamą žalą bei tai, kokios pasekmės gali būti vartojant alkoholį. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. J. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, jam kartu su nuobauda (300 Eur bauda) paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei.

V. J. prašė teismą, nepritaikius jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, vadovaujantis ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 30 straipsniu paskirti jam administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose) bei pripažinti šią aplinkybę lengvinančia. Pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį įpareigojimas dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios prevencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas tais atvejais, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, numatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl net ir esant pažeidėjo prašymui, teismas negali taikyti minimos administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose) atmestinas kaip nepagrįstas (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-298-245/2018, AN2-511-493/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-10-315/2019).

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad 2018 m. lapkričio 29 d. policijos nutarimas V. J. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.