Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas N. R. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 79ANR_N-1226-2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. R. 2018 m. liepos 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad ji 2018 m. liepos 1 d. 17.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 33 km vairavo transporto priemonę Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 promilių girtumas (pritaikius 1,7 procento paklaidą – 1,48 promilės).

2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau –Alytaus AVPK Prienų rajono PK) 2018 m. liepos 4 d. nutarimu N. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskirta nuobauda – 300,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. R. su šiuo nutarimu nesutiko ir dėl jo pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, N. R. skundas buvo atmestas, o Alytaus AVPK Prienų rajono PK 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 79ANR_N-1226-2018 – paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju N. R. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos tinkamai t. y. paskirta nuobauda atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos ribas, ji nėra per griežta, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. R. skundžia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria būtų panaikintas Alytaus AVPK Prienų rajono PK 2018 m. liepos 4 d. nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo 12 mėnesių laikotarpiui, arba pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių laikotarpiui ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba pakeisti aptartą nutarimą ir sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuojama, kad nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju suteiktų pirmosios instancijos teismui teisę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantės manymu, minėtoje teisės normoje neįtvirtinta teismo pareiga nustatyti kokias nors išskirtines ar išimtines aplinkybes, tuo atveju, kai siekiama paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta minimali bauda ar paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Todėl, N. R. vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, yra priešinga minėto ANK straipsnio turiniui ir iš esmės suponuoja plečiamąjį teisės aiškinimą, kuris šioje teisenoje nėra galimas. Be to, apeliantė pažymi, kad tai, jog teismas, siekdamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas kiekvienu atveju neprivalo nustatyti kokių nors išskirtinių aplinkybių, patvirtina ir teismų praktika – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis Nr. II-147-936/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis Nr. II-406-1058/2017, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. II-376-405/2017, Kėdainių rajono 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. II-16-347/2017, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. II-69-239/2017, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. II-22-633/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis Nr. AN2-600-327/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis Nr. AN2-515-593/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis Nr. AN2-36-337/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. AN2-253-255/2017 – kurioje, nustačius iš esmės panašias faktines aplinkybes, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apeliantės manymu, nurodytos aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nukrypo šioje dalyje nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

4.2. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog N. R. nėra bausta už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, todėl aptariamas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip atsitiktinio, o ne sisteminio pobūdžio. Taip pat, apeliantė nurodo, jog apylinkės teismas nenagrinėjo vieno iš pagrindinių jos skundo argumentų, t. y. aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto jai yra būtina tam, kad ji galėtų tinkamai pasirūpinti kitame mieste gyvenančia senyvo amžiaus motina. Be kita ko, N. R. pažymi, kad apylinkės teismas nevertino jos asmenybės, nors skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindu gali būti išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, asmenybės charakterizavimas, tačiau nutartyje neargumentavo, kodėl nelaiko jos atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis išimtinai teigiamos asmenybės charakteristikos ir tokiu būdu buvo pažeistos ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatos.

4.3. Taip pat, apeliaciniame skunde pažymėta, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nevertino Alytaus AVPK Prienų rajono PK 2018 m. liepos 4 d. nutarime užfiksuotos N. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ji yra pasiryžusi dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Apeliantės manymu, pasartoji aplinkybė nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat galėtų būti pripažinta lengvinančia jos atsakomybę.

4.4. Taipogi, apeliaciniame skunde nurodyta, jog apylinkės teismas nepagrįstai suabsoliutino apeliantę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, t. y. kad ji vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Apeliantės vertinimu, skundžiamoje nutartyje bene visi jos pateikto skundo argumentai atmesti remiantis aplinkybe, jog ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir iš to galima spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti lygiaverčiai vertinamos jos naudai, taip kaip jos nenaudai vertinamas administracinio nusižengimo padarymo faktas.

5. Alytaus AVPK Prienų rajono PK atsiliepimu į N. R. apeliacinį skundą, prašo minėto apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje teisingai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrįstą pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, be to apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde N. R. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors iš nurodytos teisės normos turinio matyti, kad minėtame ANK straipsnyje iš tiesų pažodžiui nėra įtvirtintas reikalavimas teismui nustatyti išskirtines ar išimtines aplinkybes, kurių pagrindu administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui gali būti taikoma švelnesnė administracinė atsakomybė, nei numatyta atitinkamame ANK specialiosios dalies straipsnyje. Tačiau tokius reikalavimus formuoja teismų praktika, kur teigiama, jog „... Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 30¹ straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apygardos teismas sprendžia, jog žemesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimą, pagrįstai vertino ir ar šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytos išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą N. R. administracinės atsakomybės švelninimui.

10. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kuri anot N. R. patvirtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma ir nenustačius administracinio nusižengimo byloje išskirtinių aplinkybių egzistavimo. Tačiau, aukštesnės instancijos teismas tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantės nurodytose nutartyse iš tiesų buvo nuspręsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatuojant, jog nagrinėjamais atvejais įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų neteisingas ir, nors tiesiogiai (pažodžiui) nenurodyta, jog egzistuoja išimtinės ar išskirtinės aplinkybės, tačiau įvertinus šių nutarčių turinį, argumentaciją ir kontekstą, akivaizdu, jog kiekvienu atveju nutartyse buvo konstatuota, jog egzistuoja aplinkybės, kurias teismai laikė išskirtinėmis. Vertinant skunde nurodytą Kėdainių rajono 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį Nr. II-16-347/2017, laikyti ją formuojančią teismo precedentą pagrindo nėra, kadangi ši nutartis nebuvo galutinė ir neskundžiama, be to nėra pagrindo daryti išvadai, jog joje nustatytos aplinkybės analogiškos ar labai panašios nagrinėjamoms šioje byloje (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas mažesnis nei nagrinėjamoje byloje girtumo laipsnis, šis asmuo anksčiau nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų).

11. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad: „<...> teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.“ Nors apeliantės nurodytose nutartyse BK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo taikomos asmenims vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, tačiau daugeliu atvejų pažeidėjams nustatyti neblaivumo laipsniai nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilių ribą. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose (t. y. kuomet sprendžiamas neblaivių transporto priemonių vairuotojų atsakomybės klausimas) administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų apsvaigimo laipsnis administracinio nusižengimo metu yra ypatingai svarbus, kadangi būtent pagal jį yra nustatomas padarytos įstatymui prieštaraujančios veikos pavojingumas. Todėl, nustačius, jog nagrinėjamu atveju N. R. administracinio nusižengimo metu buvo nustatytas net 1,48 promilių girtumas (artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), sprendžiama, jog jos padaryto administracinio nusižengimo ir jos nurodytose teismų praktikos pavyzdžiuose aptarti administraciniai nusižengimai, negali būti vertinami kaip analogiški. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

12. Nėra pagrindo sutikti ir apeliacinio skundo teiginiu, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino visų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui reikšmingų aplinkybių. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad N. R. padarė itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą, kuris nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų mažai pavojingų veikų sąrašą, tinkamai įvertino šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, atsižvelgęs į nustatytą girtumo laipsnį, kuris artimas tam, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (kurios pažeidėja išvengė tik pritaikius 1,7 procento paklaidą), bei į tai, jog pažeidimas padarytas dienos metu, apie 17.00 val. kuomet eismas yra itin intensyvus. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nors už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus N. R. praeityje bausta nebuvo, tačiau Kelių eismo taisykles ji buvo pažeidusi ne kartą (tris kartus buvo bausta už greičio viršijimą ir du kartus už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus) ir pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė ne tik neigiamai charakterizuoja N. R., bet ir rodo jos polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be kita ko, skundžiamoje nutartyje tinkamai atsižvelgta ir į tai, jog N. R., būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, neabejotinai suprato, jog būdama tokios būklės ji negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek jį vairavo, t. y. buvo tinkamai konstatuota, jog administracinį nusižengimą N. R. padarė tyčiniais veiksmais. Skundžiamoje nutartyje sprendžiant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimą buvo išsamiai ir argumentuotai pasisakyta, kodėl šiuo atveju neturėtų būti taikomos ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos ir N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintas jos sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose. Taipogi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas vertino ir N. R. asmenybę bei jos poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones ir pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, kad N. R. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirba, gyvena dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, yra sumokėjusi paskirtą baudą, o teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga pasiekti darbovietę, vykti į parodas – nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę ir nesudaro pagrindo švelninti jos administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas spręsdamas N. R. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas, teisingam minėto klausimo išsprendimui reikšmingas, aplinkybes ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo netaikyti N. R. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien tik ta aplinkybė, jog teismas priėmė procesinį sprendimą, kuriuo nebuvo patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčiai ir tai, kad jis nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, nereiškia, jog apylinkės teismas netinkamai interpretavo nagrinėjamu atveju aktualias teisės normas, ar netinkamai vertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

13. Ir nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje iš tiesų nebuvo pasisakyta dėl N. R. skundo argumento, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina siekiant tinkamai pasirūpinti senyvo amžiaus motina, gyvenančia kitame mieste, tačiau pažymėtina, kad minėtoje nutartyje apylinkės teismas tinkamai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė ir šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aukštesnės instancijos teismas papildomai pažymi, jog aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė, todėl, kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant N. R. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Todėl tai, kad apylinkės teismas dėl jų nepasisakė, nesudaro pagrindo laikyti šią nutartį neteisėta ar nepagrįsta ir panaikinti (ar pakeisti) ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

14. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir motyvuotai nurodė, kodėl N. R. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, negali būti pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aukštesnės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ir kurios nebuvo žinomos žemesnės instancijos teismui, nurodyta nebuvo, dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nepripažino N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe fakto, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vis dėlto pažymėtina, kad minėta aplinkybė nelaikytina esminiu skundžiamos nutarties trūkumu, kadangi, N. R. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bauda ir trumpiausias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nors aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog yra N. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, o juo labiau – pagrindo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui.

15. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad N. R. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl trumpinti N. R. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, ar panaikinti minėtą administracinio poveikio priemonę yra netikslinga, kadangi vien tik simbolinis, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, sprendžiama, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėtas ir pagrįsta, todėl jis paliekama galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir N. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.