Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas M. B. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2018 m. kovo 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2018 m. kovo 15 d. nutarimu M. B. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje padarymą nubaustas 330 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. vasario 22 d. 23.34 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,55 promilių girtumas), su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir jo tikrinančiam pareigūnui nepateikė ir taip padarė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.Nesutikdamas su tokiu Institucijos priimtu nutarimu, M. B. skundė jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašė jį pakeisti dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir kartu skirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo atmestas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas ir 2018 m. kovo 15 d. Institucijos nutarimas paliktas galioti. Apeliaciniame skunde M. B. prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį - pakeisti Institucijos 2018 m. kovo 15 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šių prašymų, apeliantas prašo pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.Skunde keliamos abejonės dėl 2018 m. gegužės 15 d. apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir nurodoma, kad pačioje ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta, jog ši įstatymo nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomos kokios nors išimtinės aplinkybės. Panaši praktika suformuota atitinkamos kategorijos administracinių nusižengimų bylose, kur išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad teismas turi nustatyti kokias nors išskirtines aplinkybes. Teismų praktikoje nėra suformuota, kad tokį kompleksą faktinių duomenų turi sudaryti būtent išskirtinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde M. B. kelia jam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, sutrumpinimo klausimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir minimos teisės atėmimo terminą sutrumpinti arba šio jo prašymo netenkinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti kita administracinio poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose), arba sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą ir kartu skirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose). Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiose apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. apeliaciniame skunde pateikia analogiškus argumentus, kuriuos jis dėstė ir apylinkės teismui skunde dėl Institucijos nutarimo. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo argumentai iš esmės yra susiję su būtinybe jam turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo, galimybės rūpintis šeima, patiriamų nepatogumų buityje, tai, kad savo veiksmais realaus pavojaus niekam nesukėlė, iš savo teisei priešingo elgesio išvadas padarė ir daugiau taip nebesielgs. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės pritaria motyvams, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje, kad šioje byloje nėra jokių reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos M. B. atsakomybei pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonė.Remiantis teismų praktika ANK 34 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyto šio kodekso straipsnio sankcijoje arba išvis jų neskirti, gali būti taikoma tik tais atvejais kai yra nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Kaip matyti iš bylos duomenų Institucija 2018 m. kovo 15 d. nutarimu M. B. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių laikotarpiui. Skirdama nuobaudą, Institucija tinkamai įvertino apelianto asmenybę, jo padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Su tuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Vertindamas byloje esančių faktinių aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas M. B. dar labiau sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra. Jų nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Kaip jau minėta, teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Pažeidėjo nurodyti motyvai, į kuriuos apylinkės teismas pakankamai išsamiai atsakė skundžiamoje nutartyje, iš esmės yra būdingi daugelyje bylų ir jų pagrindu būtų galima sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau tai jau galėtų tapti taisykle ir tokiu būdu neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų pačios taisyklės esmę. Apylinkės teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti ir M. B. kartojami argumentai šios nutarties išvadų nepaneigia. Aukštesnės instancijos teismas tų pačių aplinkybių vertinti kitaip neturi pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nors realios žalos nesukėlė, tačiau tokiu savo elgesiu kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, nes išgėrusio žmogaus reakcija būna sutrikusi. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už pačius veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybės atsižvelgė į padaryto nusižengimo padarymo aplinkybes, M. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, šeiminę padėtį, įvertino tai, kad apeliantas neteistas, tačiau baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, neleidžia daryti išvados, kad švelnesnės nei minimali administracinio poveikio priemonės skyrimas leis pasiekti šios administracinio poveikio priemonės tikslus. Kaip matyti iš bylos duomenų, pažeidėjui buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas, jis pats nurodė, kad prieš sėsdamas už vairo išgėrė du bokalus alaus, todėl turėjo suprasti, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, tačiau elgėsi lengvabūdiškai – sėdo prie automobilio vairo nesant tam jokios objektyvios bei pateisinamos priežasties, kas rodo, jog jo veika nebuvo atsitiktinė bei tokiais savo veiksmais jis prisiėmė savo elgesio riziką.

M. B. kartu su apeliaciniu skundu pateiktame paaiškinime daug dėmesio skiriam aplinkybėms, pagrindžiančioms, kad iš jo atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jam bus sunku atlikti savo darbines funkcijas, šiuo metu jis dirba 3 darbovietėse, dažnai tenka vykti į kitus miestus darbo reikalais, jam taip pat būtina teisė vairuoti transporto priemones šeimos poreikių tenkinimui, buityje, jis kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į ugdymo įstaigas, įvairius būrelius, pas gydytojus. Tačiau šios aplinkybės, kaip skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, negali būti laikomos pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad bet kuria valstybės prievartos priemone siekiama paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo ir toliau patogiai gyventų bei nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos M. B. taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai bei atlikti darbo funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Pažymėtina, kad M. B. nėra vienintelis asmuo šeimoje, kuris gali pasirūpinti šeimos poreikiais. Be to, visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad Institucija Pažeidėjui pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį parinko minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra jokio pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde minimi apygardų teismų priimti sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvieno byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino tos aplinkybės, kad nustatytas dvi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas jau yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Galimybė visiškai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar paskirti mažesnį atėmimo terminą nei sankcijoje numatytas minimalus yra įtvirtinta ANK 34 straipsnio 5 dalyje, kurioje yra nurodyta ir administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, į kurias būtina atsižvelgti. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taigi, iš įstatymo reglamentavimo matyti, kad vien tik dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimas, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dar nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atmetant apelianto skundo prašymą skirti jam švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose), aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju taikyti ANK 30 straipsnio nuostatų nėra jokio pagrindo. ANK 30 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose) gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. .Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl net ir esant pažeidėjo prašymui, teismas negali taikyti minimos administracinio poveikio priemonės. Dėl šių priežasčių Pažeidėjo skundo reikalavimas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į minimą administracinio poveikio priemonę atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.