Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-504-327/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
AN2-504-327/2018
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00211-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-504-327/2018
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00211-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamo M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarties M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. 2018 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisa­ria­to Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo O. Š. nu­tarimu nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos admi­nis­tracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje 300 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vieniems metams už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d. 9 val. 17 min. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 0,66 promilių lengvas neblaivumo laipsnis, taip pat važiuodamas per „(duomenys neskelbtini)“ lenkė kitą automobilį bei kirto ištisinę juostą, kai tai yra draudžiama.

Žemesnės instancijos teismas

2. Policijos nutarimą M. K. apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių arba pas­kirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą kons­tatavo, kad šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas neskirtų ad­mi­nis­tracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, arba skirtų ma­žesnį šios po­veikio priemonės taikymo laikotarpį negu numatyta sankcijoje už šio nusižengimo padarymą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde M. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį: panaikinti Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK 2018 m. rugsėjo 15 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atė­mimo 12 mėnesių; arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą; arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos preven­ci­jos kursuose; arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos pre­ven­ci­jos kursuose.

3.1. Skunde teigiama, jog teisės norma, kurios pagrindu galėjo būti tenkinamas M. K. skundas, nenumato, kad teismas turi nustatyti kokias nors išskirtinės ar išimtines aplin­ky­bes. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės suponuoja plečiamąjį teises aiškinimą, kuris šioje teisenoje nėra galimas. Panaši praktika suformuota atitinkamos kate­go­rijos administracinių nusižengimų bylose, kur išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taigi skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismas neturi nustatyti kokių nors išskirtinių aplinkybių. Teismų prak­tikoje nėra suformuota, kad tokį kompleksą faktinių duomenų turi sudaryti būtent išskirtinės aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo apsiimti ne išskirtinių, o skunde išvardintų aplinkybių vertinimu.

3.2. Skunde teigiama, jog teismas suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes - transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Toks suabsoliutinimas puikiai atsispindi iš to, kad kone kiekvienas apelianto argumentas atmetamas vairavimu neblaiviam. Tokia teismo pozicija iš esmės parodo, kad nėra jokių aplinkybių (nei pavienių, nei jų visumos), kurios galėtų būti lygiaverčiai vertinamos apelianto naudai taip, kaip jo nenaudai vertinamas padaryto administracinio nusižengimo faktas. Teismas nepasisakė dėl to, kad M. K. anksčiau nėra padaręs panašaus teisės pažeidimo, t. y. teismas nevertino, kad padarytas teisės pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.3. Skunde nurodoma, kad apeliantui paskirta nuobauda neigiamas pasekmes sukelia jau šiai dienai, kadangi teisės vairuoti transporto priemonių apeliantas neturi nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Teismas turėjo vertinti, ar nuobaudos tikslų pasiekimas bus užtikrintas neigiamas pasekmes jaučiant 12 mėnesių, ar trumpesnį laiko tarpą. Skundžiamoje nutartyje pasisakyta, kad apelianto nurodytos aplinkybės, sudarančios atimtos teisės poreikį, jam buvo žinomos iš anksto, taigi apeliantas aptariamo administracinio nusižengimo pa­da­rymo turėjo dar labiau vengti. Toks teismo argumentas reiškia plečiamąjį ANK 34 straipsnio 5 dalies aiškinimą, kadangi teismas iš esmės pasisakė, kad aplinkybės, kurios lemia atimtos teisės poreikį ir kurios egzistuoja dar prieš admi­nis­tra­cinio nusižengimo padarymo, negali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau tokia nuostata šioje normoje nėra įtvirtinta.

Atsiliepimas

4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato atsiliepime prašoma M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuo­baudos individualizavimo klau­si­mas, prašoma nuobaudą švelninti - neskirti administracinio poveikio priemonės, jos terminą su­trumpinti arba pakeisti kita. Apygardos teismas ad­mi­nis­tra­cinio nusižengimo bylą patikrina skun­do ribose (ANK 652 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso spe­cialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straips­nio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos – baudos dydžio nustatymo taisyklės įtvirtintos ANK 34 straipsnio 2 dalyje.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad M. K. administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tytus pažeidimus, o kartu ir galutinė subendrinta nuobauda, skirta teisingai, administracinių nuo­baudų sky­rimo taisyklės nepažeistos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad M. K. prisi­pa­ži­ni­mas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip ir padarytų nu­si­žengimų pobūdis, pavojingumas, neigiamai M. K. charakterizuojančių duomenų nebu­vimas, buvo įvertinti ir padaryta pagrįsta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai M. K. atžvilgiu bus pasiekti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo pa­da­rymą paskyrus minimalaus dydžio nuobaudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei Institucija, nei pirmos ins­tan­ci­jos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos.

9. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusi­žen­gi­mus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų ben­dro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų nau­jų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukš­čiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Iš bylos duomenų matyti, jog M. K. teisė vairuoti transporto priemones atimta už vieno šiurkščiausių KET pažeidimo padarymą – vairavimą esant neblaiviam, o tai rodo jo neatsakingą požiūrį. Tai, kad pažeidimas šiuo kon­krečiu at­veju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina. Įstatymų leidėjas už abu M. K. pa­da­ry­tus pažeidimus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomą skirti, o ne kaip alternatyvią, nuobaudą, todėl sprendimas sutrumpinti šios rūšies nuobaudos taikymo ter­mi­ną turi būti pa­grįs­tas abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, sudaran­čio­mis pakankamą pa­grin­dą manyti, kad ad­mi­nistracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti taikant jį trum­pesnį, negu nustatytas teismo nutarime, kuriuo buvo skir­ta konkreti nuobauda.

10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto admi­nistracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvi­nan­čias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali pas­kirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta mini­ma­li bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio prie­mo­nę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numa­ty­tos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsa­ko­mybę, konstatavimu. Pažymėtina ir tai, kad taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teismo pareiga ir jis neprivalo to daryti kiekvienu atveju.

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktos bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių M. K. administracinio nusižengimo byloje nėra. Dėl apelianto padaryto pažeidimo ver­ti­nimo kaip atsitiktinio, aukštesnysis teismas pažymi, kad buvo įvertinta, jog už analogišką pažeidimą apeliantas anksčiau nebuvo baustas, tačiau adminis­tra­cinių nusižengimų registro išrašo duomenys apie asmeniui registruotus administracinius nu­si­žengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus negali būti neįvertinti kaip cha­rak­te­ri­zuojantys pažeidėją. Iš šios medžiagos matyti, kad M. K. praeityje už kelių eismo tai­syklių pažeidimus buvo baustas ne vieną kartą. Jis buvo baudžiamas administracinėmis nuo­bau­domis, tačiau ir vėl darydavo pažeidimus, kas neduoda pagrindo jo padaryto pažeidimo laikyti atsitiktiniu. Taigi, pagal bylos duomenis Ins­ti­tu­ci­ja ir teismas visas nustatytas aplinkybes ir su­rink­tus duomenis tinkamai įvertino kaip cha­rak­te­ri­zuojančius pažeidėją.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino ad­ministracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti M. K. apeliaciniame skun­de nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutartį admi­nis­tracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas