- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-04
- Bylos Nr.
- BIK-399/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-01287-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Olegas Fedosiukas, Alvydas Pikelis
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinio skundo dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas advokatas R. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą R. Š. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nevykdė kasacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties privalomų nurodymų, taip padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 386 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, kuris lėmė netinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalies ir 95 straipsnio nuostatų taikymą ir dėl kurio buvo suvaržyta R. Š. teisė į apeliacinį procesą.
Šalies argumentai
Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatė jos padarymo momentą ir nepagrįstai jį susiejo su apgaulės būdu įgytos turtinės teisės antriniu perleidimu nesant apgaulės, t. y. su veiksmais, neatitinkančiais šios nusikalstamos veikos sudėties. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai konstatavo, kad R. Š., veikdamas bendrininkų grupe, siekė apgaulės būdu įgyti turtinę teisę V. K. naudai. Tokia išvada neišplaukia iš kaltinamojo akto ir kitų bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turtinė teisė buvo įgyta ne V. V., o V. K. naudai, kuriam turtinė teisė buvo parduota 2010 m. rugsėjo 2 d., neatitinka kaltinamojo akto. Be to, apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepranešė apie faktinių aplinkybių keitimą, jas pakeitė vienašališkai, nesudarydamas galimybių dėl to pasisakyti. Tai R. Š. gynybos teisių pažeidimas. Nurodyti argumentai rodo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio tendencingumą ir siekį nepagrįstai pabloginti R. Š. teisinę padėtį plečiamai ir nepalankiai interpretuojant jam pareikšto kaltinimo turinį. Taigi nuosprendžių turinys sudaro įspūdį, kad teismai tikslingai kaltinimo konstrukcijas vertino plečiamai, siekdami nepagrįsto ir neteisėto R. Š. nuteisimo, tai kelia abejonių dėl teismų objektyvumo.
Be to, kasatoriai nurodo, kad, konstatavus, jog BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaryta 2010 m. rugsėjo 2 d., buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Kadangi apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko teikė tik nuteistieji, apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta vėliau, nei tai konstatavo pirmosios instancijos teismas.