Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. sausio 29 d. nusikalstama veika G. U. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 289 straipsnį (2023 m. sausio 29 d. nusikalstama veika G. U. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. vasario 18 d. nusikalstama veika V. K. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. vasario 18 d. nusikalstama veika V. K. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2023 m. vasario 18 d. nusikalstama veika V. K. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2023 m. vasario 18 d. nusikalstama veika V. K. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; pagal BK 289 straipsnį (2023 m. vasario 18 d. nusikalstama veika V. K. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. kovo 2 d. nusikalstama veika I. G. R. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 289 straipsnį (2023 m. kovo 2 d. nusikalstama veika I. G. R. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2023 m. kovo 2 d. nusikalstama veika R. Š. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 289 straipsnį (2023 m. kovo 2 d. nusikalstama veika R. Š. atžvilgiu) ir skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 289 straipsnyje (padarytas G. U. atžvilgiu), subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (padarytas V. K. atžvilgiu), subendrintos apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 289 straipsnyje (padarytas I. G. R. atžvilgiu), subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje bei 289 straipsnyje (padarytas R. Š. atžvilgiu), subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, prie griežčiausios iš subendrintųjų bausmių – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – pridėta po dalį švelnesnių subendrintųjų bausmių ir dalis arešto bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, kuri pakeista į 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 15 (penkiolikai) dienų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2023 m. kovo 2 d. iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: nenustatytam asmeniui 2023 m. sausio 29 d., apie 9.44 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai G. U. į fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai pranešus, kad nukentėjusioji laikanti netikrus pinigus ir reikia patikrinti jos turimus pinigus, nurodžius, kad pas ją atvyks policijos pareigūnas, kuris patikrins kupiūras, taip pat nurodžius parašyti pareiškimą, G. U. užsirašius, ką asmuo diktavo telefonu, pasakius savo adresą, po to tą pačią dieną tęsiant pokalbį telefonu apie 10.00 val., G. J., vykdydamas nenustatyto bendrininko nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją G. U. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė kriminalinės policijos pareigūnu, nurodė atnešti patikrinti turimus pinigus, G. U. pateikus 4 250 eurų, G. J. apgaule savo ir kito nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą G. U. priklausantį turtą – pinigus – 4 250 eurų ir, pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarė neteisėtus veiksmus.

2. Be to, G. J. nuteistas už tai, kad pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, taip pat neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent:

veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, nenustatytam asmeniui 2023 m. vasario 18 d., 10.39 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai V. K. į fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, kad su jos banko sąskaita vykdoma nusikalstama veika, todėl reikia patikrinti jos turimus pinigus ir banko kortelę, nurodžius, kad pas ją atvyks policijos pareigūnas, kuris patikrins kupiūras, G. J., vykdydamas nenustatyto bendrininko nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją V. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prisistatė kriminalinės policijos pareigūnu, nuo stalo paėmė 7 kupiūras po 50 eurų, t. y. iš viso 350 eurų, ir V. K. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją neteisėtai įgijo ir laikė iki 2023 m. vasario 20 d.

Toliau G. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 18 d., 12.17 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai įgyta V. K. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie informacinės (duomenys neskelbtini) banko sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. melagingai identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto savininko žinios ir sutikimo, išgrynino 400 eurų.

Toliau jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 18 d., 12.17 val., bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai įgyta V. K. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie informacinės (duomenys neskelbtini) banko sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. melagingai identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto savininko žinios ir sutikimo, išgrynino 400 eurų.

Toliau jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 19 d., 5.57 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai įgyta V. K. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie informacinės AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. melagingai identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto savininko žinios ir sutikimo, išgrynino 600 eurų.

Toliau jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. vasario 19 d., 5.59 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai įgyta V. K. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie informacinės AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. melagingai identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai, t. y. be elektroninės mokėjimo priemonės teisėtos savininko žinios ir sutikimo, išgrynino 270 eurų; tokiu būdu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo V. K. priklausantį bendros 2 020 eurų vertės turtą.

3. Be to, G. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: nenustatytam asmeniui 2023 m. kovo 2 d., apie 10.02 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai Irenai G. R. į fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius elektros tinklų darbuotoju ir melagingai pranešus, kad už elektros paslaugas nukentėjusioji sumokėjo netikrais pinigais, ji, I. G. R. supratimu, buvo sujungta telefonu su kitu asmeniu, jam prisistačius policijos pareigūnu ir nurodžius, kad pas ją atvyks kitas policijos pareigūnas, kuris patikrins kupiūras, taip pat nurodžius parašyti pareiškimą, Irenai G. R. rašant, ką asmuo diktavo telefonu, pasakius savo adresą, tą pačią dieną apie 10.45 val. G. J., vykdydamas nenustatyto bendrininko nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją Ireną G. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), parodė policijos pareigūno pažymėjimą, nurodė atnešti patikrinti turimus pinigus, I. G. R. pateikus 1 300 eurų, pasišalino iš buto su pinigais; tokiu būdu G. J. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą Irenai G. R. priklausantį turtą – pinigus – 1 300 eurų ir, pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarė neteisėtus veiksmus.

4. Be to, G. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, padarė neteisėtus veiksmus, o būtent: nenustatytam asmeniui 2023 m. kovo 2 d., apie 13.34 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai R. Š. į fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad jos įmoka už elektros paslaugas buvo sustabdyta, nes nukentėjusioji ją sumokėjo netikrais pinigais, ji buvo sujungta telefonu, jos supratimu, su kitu asmeniu, jam prisistačius policijos pareigūnu ir nurodžius, kad pas ją atvyks kitas policijos pareigūnas, kuris patikrins kupiūras, ir nurodžius parašyti pareiškimą, R. Š. rašant, ką asmuo diktavo telefonu, pasakius savo adresą, tą pačią dieną, apie 14.21 val., G. J., vykdydamas nenustatyto bendrininko nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją R. Š. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), parodė policijos pareigūno pažymėjimą, nurodė atnešti patikrinti turimus pinigus, R. Š. atnešus 5 300 eurų, G. J. pavartojo fizinį smurtą R. Š. atžvilgiu, tai yra užėmė R. Š. burną kaire ranka, kad ji neišsikviestų pagalbos, po ko ji nukrito ant žemės, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, paėmė R. Š. mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės, nenustatyto modelio stacionariojo telefono ragelį, 20 eurų vertės, 4 650 eurų, juodos spalvos rankinę „Angelo bags“, 10 eurų vertės, kurioje buvo R. Š. vardu išduotas pasas, keturių raktų ryšulys, ir tokiu būdu apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą R. Š. priklausantį bendros 4 730 eurų vertės turtą ir, pasisavinęs viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, padarė neteisėtus veiksmus.

5. Be to, G. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 1 d. ryte tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Klaipėdos miesto stotyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 20 eurų įgijo nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,047 g amfetamino, šias medžiagas nuo įgijimo momento laikė ir gabeno su savimi viešuoju autobusu iš Klaipėdos į Panevėžio miestą iki 2023 m. kovo 2 d., 16.36 val., kai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose asmens apžiūros metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės – pašalinti sunkinančią aplinkybę, skirti švelnesnę bausmę ir jos vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus.

8. Teismo posėdyje nuteistasis G. J. prašė tenkinti apeliacinį skundą, jo gynėjas advokatas Kęstutis Galvičius taip pat prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, įvertinti galimybę paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant įpareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. neginčija kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prašo pašalinti sunkinančias aplinkybes, paskirti švelnesnę bausmę ir, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018). BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021, 2K-266-648/2022 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę nuteistajam G. J. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvylika tyčinių nusikalstamų veikų – trys apysunkiai, aštuoni nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas, visos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš garbaus amžiaus nukentėjusiąsias, joms padaryta turtinė žala, išskyrus nukentėjusiąją R. Š., nėra atlyginta. Įvertino tai, kad G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, išskyrus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į G. J. teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y., pagal 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), jis struktūrizuotoje aplinkoje prisitaikė prie esamų reikalavimų, stengiasi laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių, nepažeidinėja dienotvarkės, jo bendravimo įgūdžiai pakankamai geri, jis nėra socialiai atsiskyręs ir sugeba pakankamai sėkmingai bendrauti įvairioje aplinkoje; drausmine tvarka nebaustas, yra skatintas (t. 7, b. l. 128). Tačiau įvertinta ir tai, kad kaip pats G. J. nurodė, jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, lankosi pas psichologus, vaikšto į anoniminių narkomanų susirinkimus ir baigia atlikti metadono programą, turi draugę, nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius pripažino ir įsipareigojo juos atlyginti. Tačiau G. J. anksčiau teistas net devynis kartus, nusikalto nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. J. yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nedaro ir toliau elgiasi bei gyvena nusikalstamai. Jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. J. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, paskirtos sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis parinktas mažesnis už sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta arešto bausmė, kurios dydis parinktas artimas arešto bausmės, skirtinos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Be to, pažymėtina, jog kadangi nuteistasis G. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

14. Apeliaciniu skundu prašoma pašalinti sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos įvykdytos veikiant bendrininkų grupe. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padarė bendrininkų grupė. Kaip anksčiau minėta, nuteistojo G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, išskyrus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. Nors apeliantas nesutinka su šios sunkinančios aplinkybės nustatymu, tačiau apeliaciniame skunde pripažįsta, jog buvo asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu, iš kurio tiesioginiu būdu gaudavo nurodymus. Taigi, apygardos teismo vertinimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai. Priešingos išvados neleidžia daryti skundo argumentai, jog nuteistasis G. J. asmens, su kuriuo kalbėjo telefonu, nepažįsta.

15. Taip pat prašoma pašalinti aplinkybė, jog G. J. savo veiksmais atėmė galimybę nukentėjusiajai R. Š. pasipriešinti. Apelianto nuomone, nukentėjusioji turėjo suprasti, kad jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, kadangi prieš nukentėjusiąją nebuvo pavartotas fizinis smurtas ir, nukentėjusiajai prašant, jei buvo grąžinta dalis pagrobtų pinigų. Tačiau su tokiu subjektyviu nuteistojo aplinkybių vertinimu apygardos teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. J. pavartojo fizinį smurtą R. Š. atžvilgiu, tai yra užėmė R. Š. burną kaire ranka, kad ji neišsikviestų pagalbos, po ko ji nukrito ant žemės, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti. Nukentėjusioji R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu ji patyrė didelį šoką, labai išsigando ir priešintis bute buvusio vyro veiksmams negalėjo, nes jo bijojo (t. 4, b. l. 111–113). Be to, minėtas aplinkybes pats nuteistasis G. J. pripažino, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad moteriai pasakė, kad pinigai suklastoti ir reikia kartu važiuoti į komisariatą, tada moteris pinigus įsidėjo į rankinę ir ėjo pro duris lauk. Jis supanikavo, pagalvojo, kad moteris eina kviestis pagalbos, ir priėjęs moteriai iš nugaros kaire ranka suėmė jai už burnos ir pasakė, kad nešauktų, ji iš karto atidavė jam rankinę, jai pradėjo drebėti keliai ir ji ėmė kristi, jis sugriebė moterį už liemens, kad nenukristų, bet jis moters neišlaikė ir moteris atsisėdo ant grindų (t. 7, b. l. 159–163). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, jog G. J. savo veiksmais atėmė galimybę R. Š. nukentėjusiajai pasipriešinti.

16. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

17. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023).

18. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors G. J. atitinka formalius BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog baudžiamosios bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai G. J. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, jog, be su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių, kurios yra aktualios svarstant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir kurios jau buvo aptartos šiame procesiniame sprendime, šiuo atveju yra svarbu tai, jog negalima daryti išvados, kad G. J. ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų.

20. Kaip jau minėta, nuteistasis praeityje teistas 9 kartus, nusikalto nepraėjus nė mėnesiui po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tai rodo, kad nuteistasis G. J. būdamas laisvėje negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo elgesio, net ir atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, G. J. savo elgesio tinkame linkme nepakeitė, dėl to, skundą nagrinėjančio teismo manymu, bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrins apsaugos nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Šioje nutartyje aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad G. J. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Manytina, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti G. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pakeisti nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš G. J. 33,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam / nuteistajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

24. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nuteistajam G. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors nuteistajam G. J. šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, įvertinus tai, kad nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų proporcingumo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo G. J. neišieškoti.